59648970-e025-454b-a7bb-17a30b3de650 · Vilniaus apygardos teismas

?Civilinė byla Nr. eB2-1871-643/2021 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01158-2020-4 Procesinio sprendimo kategorija 3.4.3.9.1. (S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2021 m. balandžio 12 d. Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Margarita Stambrauskaitė, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjusi BUAB „Juridinė paslauga“ nemokumo administratoriaus mažosios bendrijos „Vilniaus nemokumo administratoriai“ praÅ¡ymÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, trečiasis suinteresuotas asmuo Krynicki Recykling S. A., n u s t a t ė :

I. PraÅ¡ymo esmė 1. Vilniaus apygardos teisme 2020 m. spalio 12 d. nutartimi atsakovei BUAB „Juridinė paslauga“ (toliau – ir Bendrovė) iÅ¡kelta bankroto byla. 2. 2021 m. kovo 9 d. teisme gautas nemokumo administratoriaus praÅ¡ymas pripažinti bankrotÄ tyčiniu, pagal 2021 m. kovo 8 d. įmonės kreditorių UAB „Euromisa“ ir „Krynicki Recykling S. A.“ pateiktÄ praÅ¡ymÄ , nustatant, kad už tyčinį įmonės bankrotÄ yra atsakingi buvęs įmonės vadovas D. U. ir buvęs įmonės vadovas bei esamas akcininkas M.

S..

3. Kreditoriai praÅ¡yme dėl bankroto pripažinimo tyčiniu nurodo, kad Bendrovės dokumentai ir turtas nemokumo administratoriui perduotas nebuvo, perduoti dokumentai atrinkti selektyviai. Bendrovė taip pat nėra parengusi ir Juridinių asmenų registrui (bei administratoriui) pateikusi finansinės atskaitomybės dokumentų už 2016 m. - 2020 m. IÅ¡ banko sÄ skaitos iÅ¡rašų matyti, kad 2013-2014 m. buvo atliekami reguliarÅ«s lėšų pervedimai tarp UAB „Alternatyva verslui“ ir Bendrovės, tačiau nėra pateikta jokių su Å¡ia įmone sudarytų sutarčių. Lygiai taip pat nepateiktos sutartys ir/ar PVM sÄ skaitos faktÅ«ros, pagal kurias Bendrovė atliko mokėjimus kitiems subjektams ir/ar gavo lėšas iÅ¡ kitų subjektų.

4. Bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkė UAB „Astola“, kurios vienintelė akcininkė ir vadovė yra D. U. sutuoktinė G. U., dėl Å¡ios priežasties D. U. paaiÅ¡kinimai nemokumo administratoriui el. laiÅ¡ke, kad susisiekti su buhalterines paslaugas teikiančia įmone ir gauti Bendrovės dokumentus yra sudėtinga dėl pandemijos, laikytini nepagrįstais. Esant Å¡iai situacijai, nėra galimybės įvertinti netgi to, ar 2017-2020 m. laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentai tiesiog yra slepiami arba prarasti, ar galbÅ«t Å¡iuo laikotarpiu Bendrovės buhalterinė apskaita apskritai nebuvo vedama.

5. PraÅ¡yme taip pat nurodoma, kad laiku nebuvo inicijuojama Bendrovės bankroto byla dar po Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo, kuriuo iÅ¡ Bendrovės priteistas 27 456,95 Eur žalos atlyginimas ir 5 procentų metines palÅ«kanas nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo pradinei kreditorei BUAB „Solid Baltic Group“ (iÅ¡ Å¡ios įmonės kreditorinį reikalavimÄ vėliau perėmė dabartinė kreditorė UAB „Euromisa“). Jau 2017 m. liepos 4 d. Bendrovė buvo nemoki, o Bendrovės vadovui D. U. bei Bendrovės akcininkui M. S. atsirado pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo.

6. PareiÅ¡kėjų teigimu, ir Bendrovės akcininkas M. S. turėjo pareigÄ inicijuoti Bendrovei bankroto bylÄ , o to sÄ moningai nepadaręs, prisidėjo prie tyčinio Bendrovės bankroto. Bendrovė nerengė finansinių ataskaitų už 2016-2019 metus, kurias tvirtinti privalėjo bÅ«tent Bendrovės akcininkų susirinkimas (Å¡iuo atveju vienintelis akcininkas M. S.). Laiku neinicijuodami Bendrovės bankroto bylos, nors ir žinodami apie Bendrovės nemokumÄ , vadovas D. U. bei vienintelis akcininkas M. S. sÄ moningai blogino Bendrovės finansinę padėtį.

7. Bendrovė buvo valdoma sÄ moningai netinkamai, fiktyviai buvo įgytos UAB „Solid Baltic Group“ akcijos, fiktyviai paskiriant M. S. vadovu, ko pasėkoje vėliau po teisminių procesų iÅ¡ Bendrovės buvo priteistas žalos atlyginimas, kurios ji nebuvo pajėgi padengti. IÅ¡ Bendrovės buvo priteista 27 456,95 Eur žalos atlyginimo jos dukterinei įmonei BUAB „Solid Baltic Group“ (šį reikalavimÄ vėliau perėmė dabartinė Bendrovės kreditorė UAB „Euromisa“). Taigi, Bendrovės kreditorės UAB „Euromisa“ kreditorinis reikalavimas atsirado dėl tyčinių neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų Bendrovės valdymo organų veiksmų.

Elgdamiesi sÄ moningai neteisėtai Bendrovės valdymo organai sukėlė ne tik tyčinį BUAB „Solid Baltic Group“ bankrotÄ , tačiau tuo pačiu ir sÄ moningai pablogino Bendrovės turtinę padėtį ir galiausiai tokiais savo veiksmais tyčia privedė Bendrovę prie bankroto. Å ių aplinkybių metu vadovo pareigas ėjo M. S., kuris buvo atsakingas už sprendimÄ Bendrovei fiktyviai įsigyti UAB „Solid Baltic Group“ akcijas.

8. Be to, praÅ¡yme taip pat nurodoma, kad buvo sudaryti ir kiti apsimestiniai sandoriai, kuriais neatlygintinai perleistas Bendrovės turtas susijusiai įmonei UAB „Verenta“. 2016 m. spalio 4 d. iÅ¡raÅ¡yta PVM sÄ skaita faktÅ«ra 42 900 Eur sumai. SÄ skaitoje nurodyta, kad ji iÅ¡raÅ¡yta pagal sutartį 2016 m. liepos 25/2, tačiau pastaroji sutartis neperduota, neaiÅ¡ku, kokias konsultacines paslaugas Bendrovei bÅ«tų galėjusi suteikti UAB „Verenta“, kurioje buvo tik vienas, o vėliau (kelis mėnesius) du darbuotojai, ir kuri pati verčiasi prekyba bei transporto paslaugomis, taigi visiÅ¡kai kitokia veikla, nei Bendrovė. BÅ«tent minima 43 480 Eur suma buvo paskutinis žinomas Bendrovės turtas.

9. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiÅ¡kimÄ nepateikė. II. Teismo motyvai, iÅ¡aiÅ¡kinimai ir iÅ¡vados 10. 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymui (toliau – JANÄ®), neteko galios Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas (toliau – Ä®BÄ®) su visais pakeitimais ir papildymais (JANÄ® 153 straipsnis). JANÄ® 155 straipsnyje, reguliuojančiame pereinamÄ sias nuostatas dėl nemokumo procesų, nustatyta, kad iki 2019 m. gruodžio 31 d. pradėtiems juridinių asmenų nemokumo procesams Å¡io įstatymo (JANÄ®) nuostatos taikomos toms asmenų teisėms ir pareigoms, kurios atsiranda arba yra įgyvendinamos jam įsigaliojus, taip pat toms nemokumo procedÅ«roms, kurios pradedamos Å¡iam įstatymui įsigaliojus, iÅ¡skyrus tam tikras iÅ¡vardytas Å¡io įstatymo nuostatas.

11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ® įtvirtintos taisyklės dėl tyčinio bankroto yra materialiosios teisės normos, apibrėžiančios veiksmų neteisėtumo kriterijus ir nustatančios sankcijas už jų atlikimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277-313/2016). Teismas, vadovaudamasis teisės aiÅ¡kinimu, jog įstatymo nuostatos, susijusios su įmonių bankroto pripažinimu tyčiniu, yra materialiosios teisės normos, kurių atgalinis taikymas negalimas, nagrinėjamu atveju spręs klausimÄ dėl BUAB ,,Juridinė paslauga“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taikydamas anksčiau galiojusio Ä®BÄ® normas, nes buvusio įmonės vadovo ir akcininko M. S. veiksmai, kuriais įrodinėjamas tyčinis bankrotas, atlikti iki JANÄ® įsigaliojimo.

12. Anksčiau galiojusiame Ä®BÄ® įpareigojimas teismui nustatyti asmenis, kurių veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ , nebuvo numatytas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad Ä®BÄ®, reglamentuodamas tyčinio bankroto pripažinimÄ , neįpareigoja įvardyti atsakingo (kaltojo) asmens. Tačiau teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimÄ , analizuojami įvairÅ«s įmonės veiklos epizodai ir įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmai.

Taip yra todėl, kad įstatymas su bankroto pripažinimu tyčiniu tiesiogiai jokių materialinių teisinių padarinių nesieja. Bankroto pripažinimas tyčiniu tik gali lemti tolesnių tyrimo veiksmų atlikimÄ (teismas ne vėliau kaip kitÄ darbo dienÄ nuo nutarties pripažinti bankrotÄ tyčiniu įsiteisėjimo dienos Å¡ios nutarties kopijÄ pateikia prokurorui dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo – Ä®BÄ® 20 straipsnio 6 dalis), taip pat ieÅ¡kinių dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais arba žalos atlyginimo pareiÅ¡kimÄ (Ä®BÄ® 20 straipsnio 5 ir 7 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-324-915/2017;

Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-273-241/2021).

13. Suinteresuotų asmenų veiksmų (ne)teisėtumas aptartinas per Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus tyčinio bankroto požymius. Pagal minėtÄ kasacinio teismo praktikÄ , teismo nutartyje motyvuojant tyčinio bankroto pripažinimÄ , analizuojami įvairÅ«s įmonės veiklos epizodai, įskaitant įmonės valdymo organų narių bei kitų asmenų veiksmus. Taigi įmonės valdymo organų ar kitų asmenų veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas tam tikra apimtimi yra neiÅ¡vengiamas sprendžiant klausimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčinio pagal Ä®BÄ® nuostatas.

Be to, pagal galiojančio JANÄ® 70 straipsnio 3 dalį, teismas, pripažinęs bankrotÄ tyčiniu, ta pačia nutartimi nustato asmenį (asmenis), kurio (kurių) veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotÄ . JANÄ® 70 straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas nutartyje įvardinti už tyčinį bankrotÄ atsakingus asmenis yra proceso teisės norma, todėl jis taikytinas neatsižvelgiant į tai, kad tyčinio bankroto požymiai nustatinėjami pagal Ä®BÄ® (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-136-381/2021; 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-273-241/2021).

14. Ä®BÄ® 20 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas, esant Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje nurodytiems požymiams, gali pripažinti bankrotÄ tyčiniu savo iniciatyva arba kreditoriaus (kreditorių) ar administratoriaus praÅ¡ymu. Tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sÄ moningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo bÅ«ti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus (Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalis).

15. Kasacinis teismas, aiÅ¡kindamas Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje ir 20 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , susijusį su bankroto pripažinimu tyčiniu, yra nurodęs, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, nustatęs bent vienÄ iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų požymių, dėl kurio kilo įmonės bankrotas; be to preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu nustatomas bent vienas iÅ¡ Ä®BÄ® 20 straipsnio 3 dalyje numatytų atvejų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-352-690/2017).

Tačiau pagal kasacinio teismo praktikÄ visi Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo kriterijai yra ne savarankiÅ¡ki, o taikomi tik kartu su Ä®BÄ® 2 straipsnio 12 dalyje pateikiamu tyčinio bankroto apibrėžimu. Tai reiÅ¡kia, kad jei nėra priežastinio ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir įmonės nemokumo arba ryÅ¡io tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, atskiri tyčinio bankroto nustatymo požymiai (įtvirtinti kasacinio teismo praktikoje, o vėliau ir Ä®BÄ® 20 straipsnio 2, 3 dalyse) gali bÅ«ti įvertinti naudojant kitas teisės priemones (neteisėtų sandorių pripažinimÄ negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamÄ jÄ atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad įmonė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017).

Bankrotas pripažįstamas tyčiniu vertinant aplinkybių, susijusių su įmonės veikla, visumÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-194-313/2017).

16. IÅ¡ praÅ¡ymo dėl bankroto pripažinimo tyčiniu matyti, kad praÅ¡ymas grindžiamas Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies, 1, 2, 3 ir 5 punktais. Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 5 punkte įtvirtintų pagrindų 17. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu.

Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytÄ laikÄ neiÅ¡saugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

18. PareiÅ¡kėjai nurodo, kad tokie netinkami veiksmai pasireiÅ¡kė tuo, kad tuometinis bendrovės vadovas D. U. dar 2017 m. liepos mėnesį, atsakovei esant nemokiai, turėjo kreiptis į teismÄ , tokia pareiga buvo atsiradusi ir bendrovės akcininkui M. S., kadangi apie Bendrovės nemokumo situacijÄ jam turėjo bÅ«ti žinoma nuo pat 2017 m. liepos mėnesio. PraÅ¡ymas 5 punkto pagrindu grindžiamas tuo, kad D. U. už tam tikrÄ laikotarpį dokumentų nemokumo administratoriui nėra perdavęs, už kitÄ laikotarpį yra perdavęs nepilnus, iÅ¡ kurių nėra įmanoma nustatyti atliktų mokėjimų pagrįstumo ir tokiais veiksmais netinkamai vykdomas įmonės valdymas, nėra vykdyta pareiga teikti finansinės atskaitomybės dokumentus.

19. Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje buvo įtvirtinta įmonės vadovo pareiga pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui suÅ¡aukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti, pateikti pareiÅ¡kimÄ teismui dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais).

Kasacinis teismas yra nurodęs, kad įmonės vadovo pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ nustatyta todėl, jog vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui ir privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2014, 2017 m. sausio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-89-378/2017, 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-450-219/2018).

20. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad, nesant kitų Ä®BÄ® įtvirtintų bankroto bylos iÅ¡kėlimo pagrindų, atsiradusių anksčiau nei nemokumas, įmonės vadovo pareiga kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo kyla, kai įmonė pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus yra nemoki. Ä®monės vadovas gali įvertinti, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, ir anksčiau, nei atsiranda pagrindas pripažinti įmonę nemokia pagal Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintus kriterijus, tačiau vertinant pareigos atsiradimo momentÄ taikytina Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-567/2014, 2015 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-416-469/2015).

21. Ä®monės nemokumas – tai įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad bendrovės nemokumui konstatuoti bÅ«tina nustatyti įstatyme reikalaujamÄ kriterijų – pradelstus įmonės įsipareigojimus (skolas, neatliktus darbus ir kt.), kurių suma virÅ¡ytų pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Aplinkybė, kada įmonės bÅ«sena pasiekė Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 dalyje nustatytÄ nemokumo kriterijų, gali bÅ«ti įrodinėjama ne vien įmonės finansinės atskaitomybės dokumentais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, pavyzdžiui, pirminiais apskaitos dokumentais, patvirtinančiais Å«kines operacijas, įmonės sudarytomis sutartimis ir duomenimis apie jų vykdymÄ , ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

Bendrovės vadovo veiksmai kvalifikuojami kaip neteisėti, jei pagal byloje nustatytas aplinkybes vadovas žinojo arba turėjo žinoti, kad bendrovė yra nemoki. Vadovo veiksmų teisėtumas vertinamas pagal vadovo objektyvaus elgesio standartÄ , kuris reiÅ¡kia, kad valdymo organo narys savo veikloje turi atitikti objektyvius rÅ«pestingo ir kvalifikuoto verslininko kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-124/2014, 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018).

22. Iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. rugpjūčio 2 d. iki 2020 m. spalio 26 d. D. U. buvo registruotas atsakovės vadovu. Tiek iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, tiek iš kartu su prašymu pateiktų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu ieškovei BUAB „Solid Baltic Group“ (kurios reikalavimo teises vėliau perėmė UAB „Euromisa“) iš atsakovės UAB „Juridinė paslauga“ solidariai su M.

S. priteista 27 456,95 Eur, tačiau byloje nėra duomenų, kad tokia priteista suma bÅ«tų buvusi sumokėta. PareiÅ¡kėjai su praÅ¡ymu pateikė įrodymus (antstolio 2019 m. kovo 28 d. ir 2020 m. rugsėjo 2 d. iÅ¡ieÅ¡kotų lėšų paskirstymo patvarkymus), iÅ¡ kurių matyti, kad bendra iÅ¡ atsakovės iÅ¡ieÅ¡kota suma sudarė tik 57,30 Eur, kas laikytina viena iÅ¡ aplinkybių, jog jau anksčiausiai nuo 2017 m. liepos 4 d. sprendimo priėmimo Bendrovė atitiko Ä®BÄ® įtvirtintÄ nemokumo kriterijų (įmonė nevykdo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės).

23. Kaip nustatyta ir Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2020 m. spalio 12 d. nutartimi, kuria atsakovei iÅ¡kelta bankroto byla, atsakovė nevykdė pareigos teikti finansinės atskaitomybės dokumentus, paskutiniai dokumentai teikti už 2015 m., iÅ¡ kurių matyti, kad įmonė turto iÅ¡ viso turėjo 9 103 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 4 015 Eur. Vienasmenio juridinio asmens valdymo organo pareigos yra įtvirtintos CK bei specialiuosiuose įstatymuose. Vadovas, be kita ko, atsako už finansinės atskaitomybės parengimÄ (Akcinių bendrovių įstatymo 37 str. 12 d. 2, 3, 4 p.), tinkamÄ buhalterinės apskaitos organizavimÄ bendrovėje (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d.).

IÅ¡ Å¡ių 2015 m. finansinės atskaitomybės dokumentų nėra galimybės nustatyti įmonės finansinės padėties, buvusios 2017 m., tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad tokia situacija susiklostė bÅ«tent dėl tuometinio įmonės vadovo D. U. pareigos nevykdymo, o bÅ«tent dėl finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimo, todėl vertintina, kad buvęs bendrovės vadovas tokių iÅ¡vadų, o bÅ«tent, kad Bendrovė dar 2017 nebuvo nemoki, nepaneigė (CPK 178 straipsnis). Teismas pažymi, kad finansinės atskaitomybės dokumentai nebuvo teikiami nei teismui sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , nei sprendžiant dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

24. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje įmonėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama įmonės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017 , 2019 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-348-219/2019).

Teismas Å¡iuo atveju daro iÅ¡vadÄ , kad dėl to, jog įmonės vadovas D. U. po teismo sprendimo, kuriuo iÅ¡ Bendrovės solidariai buvo priteista 27 456,95 Eur, akivaizdžiai matydamas, kad Bendrovė nėra pajėgi padengti Å¡iÄ priteistÄ sumÄ (tÄ , kaip minėta, akivaizdžiai patvirtina dar 2015 m. finansinės atskaitomybės duomenys, nepateikus aktualesnių duomenų), turėjo pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė. Tokios pareigos nevykdant, Bendrovės finansinė padėtis dar labiau pablogėjo, kadangi susikaupė 3 790,97 Eur palÅ«kanos (bankroto bylos iÅ¡kėlimo metu) nuo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu priteistos skolos.

25. Kaip minėta, tokia Bendrovės vadovo pareiga buvo įtvirtinta Ä®BÄ® 8 straipsnio 1 dalyje, tokia pareiga taip pat įtvirtinta ir kitiems asmenims pagal kompetencijÄ . PraÅ¡yme taip pat nurodoma, kad analogiÅ¡kos pareigos nesilaikė ir vienintelis Bendrovės akcininkas M. S., kadangi jam apie minėtÄ situacijÄ per ilgesnį nei 3,5 m. laikotarpį turėjo bÅ«ti žinoma. Tokius teiginius grindžia Akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, jog akcininkų susirinkimas tvirtina finansines ataskaitas, taigi M. S. sÄ moningai nereikalavo Bendrovės vadovo parengti Bendrovės finansinių ataskaitų rinkinius, jų netvirtino, nepriėmė sprendimo dėl Bendrovės vadovo pakeitimo, dėl įmonės įstatinio kapitalo padidinimo, nesiėmė jokių kitų veiksmų, kad bÅ«tų atkurtas Bendrovės gyvybingumas arba kad bÅ«tų inicijuotas Bendrovės bankroto procesas.

26. Kasacinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad sprendžiant dėl atsakomybės įmonės savininkui (akcininkui) taikymo už įstatyme nustatytos pareigos bendrovei esant nemokiai kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nevykdymÄ , teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas yra subjektyvusis konkretaus akcininko sužinojimo arba turėjimo sužinoti apie bendrovės nemokumÄ momentas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).

Pareiga sužinoti apie nemokumÄ vadovui ir akcininkams atsiranda skirtingais momentais, nes vadovas turi įstatyme nustatytas pareigas organizuoti bendrovės turto apskaitÄ , stebėti bendrovės finansinę padėtį ir, jei bendrovė turi mokumo sunkumų, privalo atitinkamai veikti. Tokių pareigų akcininkai neturi. Pareiga laiku inicijuoti bankroto bylÄ visų pirma kyla vadovui, o ne akcininkui, nes vadovas yra tas asmuo, kuris geriausiai žino (privalo žinoti) įmonės finansinę bÅ«klę, jos galimybę vykdyti prisiimtus finansinius įsipareigojimus suėjus jų vykdymo terminui, todėl privalo nedelsdamas veikti, jei finansinė padėtis pasikeičia taip, kad kyla įmonės nemokumo grėsmė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-321/2014).

27. Sprendžiant dėl atsakomybės už žalÄ , padarytÄ pažeidus pareigÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos įmonei iÅ¡kėlimo, byloje turi bÅ«ti nustatyta, kada vadovas ir kada akcininkai sužinojo (turėjo sužinoti) apie įmonės nemokumo faktÄ , ir tik tokį momentÄ nustačius galima spręsti, kurie atsakovai ir kada pažeidė pareigÄ kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Jei bus nustatyta, kad įmonės vadovas sužinojo apie nemokumÄ anksčiau už akcininkÄ , tokiu atveju akcininko atsakomybė galima už trumpesnį laikotarpį nei vadovo. Šis neteisėtų veiksmų atlikimo (neveikimo) momentas laikytinas atskaitos taÅ¡ku, nuo kurio turėtų bÅ«ti pradėti skaičiuoti ieÅ¡kovei padaryti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-611/2016).

AiÅ¡kinant vienasmenio akcininko pareigos inicijuoti bankroto bylÄ atsiradimo momentÄ kasacinio teismo praktikoje darytinas skirtumas tarp atvejo, kai akcininkas faktiÅ¡kai žino apie bendrovės finansinę padėtį – aktyviai dalyvavo įmonės veikloje kaip de facto vadovas ar darbuotojas, ir tarp atvejo, kai akcininkas aktyviai nedalyvauja bendrovės veikloje, nežino apie jos veiklÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).

28. Nors pagal bendrÄ jÄ taisyklę bet kuris akcininkas turi teisę iÅ¡likti pasyvus bendrovės valdymo atžvilgiu, jei bendrovė turi vadovÄ , ir Å¡ios teisės įgyvendinimas neturi užtraukti akcininkui civilinės atsakomybės, tačiau, atsižvelgiant į galiojusios ĮBĮ 5 straipsnyje įtvirtintos akcininko pareigos turinį, į tai, kad savininkui buvo nustatyta pareiga inicijuoti bankroto bylÄ , konstatuotina, jog vienasmenis akcininkas turėjo minimaliÄ pareigÄ domėtis bendrovės veikla, kad galėtų įvykdyti minėtoje ĮBĮ normoje nustatytÄ pareigÄ , tokios pozicijos laikomasi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).

Minimali vienasmenio akcininko pareiga domėtis bendrovės veikla taip pat kildintina ir iÅ¡Â ABĮ 24 straipsnio 1 dalies nuostatų, kuriose įtvirtinta, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Pagal ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ tik visuotinis akcininkų susirinkimas turi iÅ¡imtinę teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir Å¡ios pareigos negali perimti bendrovės valdymo organai. Tai suponuoja, kad vienasmenis akcininkas, kuris neatlieka Å¡ios pareigos, turi prisiimti neigiamas tokio neveikimo pasekmes.

29. Daugumos akcininkas laikytinas sužinojusiu apie bendrovės finansinę padėtį nuo to momento, kai turėjo įvykti, nors ir neįvyko, eilinis akcininkų susirinkimas, kuriame turėjo bÅ«ti tvirtinama bendrovės finansinė atskaitomybė už praėjusius metus, ir tai yra tinkamas atskaitos momentas akcininko pareigai inicijuoti bankroto bylÄ kilti, su sÄ lyga, kad akcininkas faktiÅ¡kai nežinojo apie finansinę padėtį anksčiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-421/2018).

30. Šiuo atveju reikšminga tai, kad M. S. minimu ginčo laikotarpiu buvo vienintelis Bendrovės akcininkas, finansinė ataskaita už 2016 m. turėjo būti patvirtinta ne vėliau nei iki 2017 m. balandžio 30 d. (ABĮ 24 straipsnio 1 dalis), ir iki šios dienos, nesant duomenų, kad žinojo ir anksčiau, jam turėjo būti žinoma apie įmonės finansinę padėtį. Tačiau byloje nėra duomenų, kad ši ar vėlesnės ataskaitos būtų buvusios patvirtintos, juo labiau, kad nebuvo teiktos Juridinių asmenų registrui.

Ä®vertinus aukščiau minėtas nuostatas, taip pat tai, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ vieninteliam akcininkui keliama minimali pareiga domėtis Bendrovės veikla tam, kad bÅ«tų užtikrintas Ä®BÄ® 5 straipsnio pareigos vykdymas (kreiptis dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo), konstatuotina, kad Å¡ių M. S., kaip bendrovės akcininko, pareigų nesilaikymas lėmė tai, kad laiku, kaip tÄ numatė Ä®BÄ®, jis nesikreipė į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

31. Apibendrinant konstatuotina, kad tiek dėl D. U., tiek dėl M. S. veiksmų atsirado pagrindas, įtvirtintas ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

32. Pasisakant dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindo, pažymėtina, kad ne bet kuris buhalterinės apskaitos tvarkymo taisyklių pažeidimas ir ne bet kuris buhalterinės apskaitos dokumentų neiÅ¡saugojimas lemia bankroto pripažinimÄ tyčiniu, o tik toks, dėl kurio negalima visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktÅ«ros. Toks negalėjimas turi bÅ«ti susijęs su objektyviu neįmanomumu įvertinti įmonės nemokumo priežastis. Jei įmonės veiklÄ galima įvertinti remiantis kitais duomenimis (pvz., pirminiais apskaitos dokumentais), be kita ko, ir netiesioginiais įrodymais, taip pat jei akivaizdu, kad įmonės nemokumo priežastys yra kitos nei tos, kurias galimai patvirtintų trÅ«kstami buhalterinės apskaitos dokumentai, nebelieka pagrindo pripažinti bankrotÄ tyčiniu remiantis ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalies 5 punktu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-510-915/2018; kt.).

33. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien finansinės atskaitomybės neteikimas Juridinių asmenų registrui nesudaro pagrindo savaime spręsti apie Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyto tyčinio bankroto požymio egzistavimÄ (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-273-241/2021), be to, kaip bus nurodyta toliau nutartyje, esančių ankstesnių metų finansinės atskaitomybės dokumentų pakanka iÅ¡ dalies nustatyti įmonės nemokumo priežastis, t. y. kitus tyčinio bankroto požymius, įskaitant juridiniam asmeniui nenaudingų sandorių sudarymÄ , kurie nulėmė atsakovės nemokumÄ ir (ar) jos finansinės padėties esminį pablogėjimÄ , todėl vien finansinės atskaitomybės dokumentų neteikimas nesudaro pagrindo konstatuoti tyčinio bankroto Å¡iuo pagrindu.

Be to, pagal formuojamÄ teismų praktikÄ vien tik įmonės turto ir dokumentų neperdavimo administratoriui faktas pats savaime neteikia pagrindo pripažinti bankrotÄ buvus tyčinį. Tačiau priklausomai nuo konkrečių bylos aplinkybių įmonės dokumentų neperdavimas gali bÅ«ti tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis požymis. Tyčinį bankrotÄ kvalifikuojantis kriterijus yra sÄ moningas įmonės dokumentų neperdavimas (slėpimas, praradimas) (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 9 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-217-381/2015; 2015 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1316-381/2015;

Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-822-407/2018). Nors netinkamas įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymas yra neteisėtas veiksmas, už kurį įmonės (įstaigos) vadovui gali bÅ«ti taikoma teisinė atsakomybė, netinkamas apskaitos tvarkymas ne visais atvejais reiÅ¡kia tyčinį bankrotÄ . Å iuo pagrindu bankrotas gali bÅ«ti pripažintas tyčiniu, jei teismui yra pakankamo pagrindo manyti, kad netinkamu buhalterinės apskaitos tvarkymu buvo padaryta žala įmonės kreditoriams, o įmonės dokumentų neperdavimu sÄ moningai siekiama nuslėpti įmonės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ ar įstatymo nuostatas pažeidžiančius atsiskaitymus su pasirinktais kreditoriais. Kitais atvejais įmonės vadovo nebendradarbiavimas su bankroto administratoriumi ir bankroto bylÄ nagrinėjančiu teismu gali bÅ«ti įvertintas taikant jam įstatyme nustatytas sankcijas, tačiau savaime nelemia iÅ¡vados dėl įmonės tyčinio bankroto (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gegužės 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-910-241/2018).

34. PraÅ¡yme nurodoma, kad nėra pateikta absoliučiai jokių dokumentų už laikotarpį nuo 2017 m. iki 2020 m., taigi nėra galimybės įvertinti Å¡io laikotarpio Bendrovės veiklos, finansinių rodiklių dinamikos, turto ir įsipareigojimų dydžio ir jų pokyčio. Teismo vertinimu, vien tokie praÅ¡ymo teiginiai nepagrindžia, kad buhalterinė apskaita nebuvo vedama (nors ir nebuvo teikiama registrų tvarkytojui), dokumentai bankroto administratoriui nebuvo perduoti siekiant nuslėpti Bendrovės turto iÅ¡Å¡vaistymÄ (pasisavinimÄ ), tokie teiginiai patys savaime nepatvirtina aplaidaus ar apgaulingo įmonės buhalterinės apskaitos vedimo, netinkamo jos tvarkymo, taip pat to, kad įmonės vadovas nesirÅ«pino jos veikla, neužtikrino tinkamos įmonės dokumentų (turto) apsaugos.

Pažymėtina, kad JANÄ® numato instrumentÄ Ä¯monės vadovui, neperduodančiam visų Bendrovės dokumentų, JANÄ® 57 straipsnio 3 dalis numato galimybę paskirti baudÄ , tačiau su tokiu praÅ¡ymu į teismÄ kreiptasi nebuvo, todėl tuo labiau nėra pagrindo konstatuoti, kad tokie veiksmai lėmė tyčinį įmonės bankrotÄ . PareiÅ¡kėjai, turėdami pagrindÄ pagrįsti Å¡iuos teiginius (CPK 178 straipsnis), Å¡iuos teiginius pagrindžiančių įrodymų nepateikė, todėl nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 5 punkto tyčinio bankroto pagrindo.

Dėl Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindų 35. Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiÅ¡kai nenaudingi įmonei sprendimai. 3 punkte nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato, kad turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudÅ«s ryÅ¡iai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukÅ¡tutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryÅ¡iais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamÄ sprendimÄ , (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtÄ atidėtas ekonomiÅ¡kai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis.

PraÅ¡ymas Å¡iais pagrindais grindžiamas tuo, kad UAB „Solid Baltic Group“ akcijos Bendrovei buvo perleistos fiktyviai, o Bendrovė fiktyviai nauju UAB „Solid Baltic Group“ vadovu paskyrė M. S.. Bendrovės kreditorės UAB „Euromisa“ 32 805,41 Eur kreditorinis reikalavimas atsirado dėl sÄ moningo fiktyvaus BUAB „Solid Baltic Group“ akcijų įsigijimo ir Å¡ios įmonės tyčinio bankroto sukėlimo, be to, Bendrovė taip pat atliko pinigų pervedimus susijusiai įmonei.

36. Teismų praktikoje nuosekliai pripažįstama, jog įmonės bankroto pripažinimui tyčiniu, nebÅ«tina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotÄ , tačiau turi bÅ«ti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Kita vertus, pagal galiojantį teisinį reguliavimÄ tyčinio įmonės bankroto konstatavimui nereikalaujama nustatyti sistemingus nevienkartinius įmonės valdymo organų neteisėtus veiksmus, o pakanka nustatyti bent vienÄ iÅ¡Â Ä®BĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyje numatytų aplinkybių, dėl kurių galėjo kilti įmonės bankrotas. Tai gali bÅ«ti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumÄ dėl netinkamo įmonės valdymo ir veiklos organizavimo. Kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, valdymo organų sprendimais, ar jais buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-318-381/2017).

 Kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iÅ¡Å¡vaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiÅ¡kia nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklÄ Ä¯ kitÄ tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali bÅ«ti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2014).

37. IÅ¡ byloje esančių duomenų ir teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatyta, kad 2014 m. birželio 17 d. Bendrovė įsigijo 100 proc. UAB „Solid Baltic Group“ akcijų, nuo 2014 m. birželio 20 d. UAB „Solid Baltic Group“ vadovu paskyrė M. S. (tuo metu BUAB „Juridinė paslauga“ direktorius buvo M. S.). Vilniaus apygardos teismas 2015 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-719-794/2020 iÅ¡kėlė UAB „Solid Baltic Group“ bankroto bylÄ . Vilniaus apygardos teismas 2016 m. lapkričio 21 d. nutartimi pripažino BUAB „Solid Baltic Group“ bankrotÄ tyčiniu, pastaroji nutartis palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. sausio 26 d. nutartimi. Å iose įsiteisėjusiosios teismų nutartyse konstatuota, kad UAB „Solid Baltic Group“ akcijos BUAB „Juridinė paslauga“ buvo perleistos fiktyviai, Bendrovė taip pat fiktyviai nauju UAB „Solid Baltic Group“ vadovu paskyrė M. S..

38. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. liepos 4 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-209-275/2017, kuri pradėta pagal ieÅ¡kovės BUAB „Solid Baltic Group“ (kurios reikalavimo teises vėliau perėmė UAB „Euromisa“) ieÅ¡kinį dėl žalos priteisimo, tenkino reikalavimÄ ir priteisė solidariai iÅ¡ Bendrovės 27 456,95 Eur žalos atlyginimo. Nutartyje buvo konstatuota, kad konstatavo, kad kreditoriams negrÄ Å¾inus 27 456,95 Eur skolos, susidariusios kreditoriams po 2017 m. birželio 17 d., reikalavimo pareiÅ¡kimas Å¡ioje dalyje fiktyviai akcijas įsigijusiam savininkui UAB „Juridinė paslauga“ ir tuo pačiu fiktyviai vadovu paskirtam M.

S., tenkintinas tuo pagrindu, kad ir fiktyviam savininkui ir bendrovės vadovui tenka tos pačios pareigos, kaip ir nefiktyviam savininkui ir vadovui. Ä®sigydamas, kad ir fiktyviai, nuosavybę, savininkas yra atsakingas už Å¡io turto sukeltÄ Å¾alÄ , jei jo, kaip juridinio asmens dalyvio, veiksmai buvo nesÄ Å¾iningi. Konstatuotina, kad UAB „Euromisa“ 32 805,41 Eur kreditorinis reikalavimas, kuris buvo pagrindas kreiptis į teismÄ dėl Bendrovės bankroto bylos iÅ¡kėlimo, atsirado dėl tyčinių neteisėtų ir nesÄ Å¾iningų Bendrovės valdymo organų veiksmų, kurie konstatuoti įsiteisėjusiais aukščiau minėtais teismų sprendimais, o bÅ«tent - fiktyvaus BUAB „Solid Baltic Group“ akcijų įsigijimo ir Å¡ios įmonės tyčinio bankroto sukėlimo, ko pasėkoje vėliau priteistas žalos atlyginimas solidariai ir iÅ¡ Bendrovės, sudaręs pagrindÄ Bendrovės bankroto bylai kilti.

39. Be to, visuma kitų aplinkybių taip pat parodo, kad Bendrovė atliko kitus ekonominiu naudingumu nepaaiÅ¡kinamus piniginių lėšų pervedimus.  Kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai gali bÅ«ti vertinami tokie atvejai, kai sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiÅ¡kia nepagrįstai didelę finansinę naÅ¡tÄ Ä¯monei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklÄ Ä¯ kitÄ tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtÄ Ä¯monę. Taip bankroto bylÄ nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotÄ tyčiniu, jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotÄ nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant iÅ¡vengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas; kt.).

40. IÅ¡ BUAB „Juridinė paslauga“ sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡o, pateikto laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. matyti, kad buvo atliekami didelių sumų pervedimai UAB „Verenta“: 2016 m. rugpjūčio 2 d. buvo atliktas 12 900 Eur pervedimas, 2016 m. rugpjūčio 3 d. atliktas 30 000 Eur pervedimas, 2016 m. rugpjūčio 4 d. – 940 Eur pervedimas. Mokėjimų paskirtyse nurodyta „Konsultacinių paslaugų dalinis mokėjimas“. Svarbi aplinkybė laikytina ta, jog Å¡ie pakankamai dideli mokėjimai atlikti nedelsiant po to, kai buvo kreiptasi dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu (kaip nurodyta anksčiau, teismų sprendimu panaÅ¡i suma kaip žalos atlyginimas vėliau buvo priteista iÅ¡ Bendrovės).

Banko sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (2017 m. sausio 1 d. – 2018 m. gruodžio 31 d. ir 2019 m. sausio 1 d. – 2020 m. gruodžio 31 d.) taip pat patvirtina, kad atlikus Å¡iuos mokėjimus, toliau Bendrovės banko sÄ skaita liko iÅ¡ esmės nenaudojama, jokių esminių įplaukų/pervedimų atlikta nebebuvo. Nemokumo administratoriui yra perduota taip pat ir byloje esanti UAB „Verenta“ Bendrovei iÅ¡raÅ¡yta 2016 m. spalio 4 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra 42 900 Eur sumai. SÄ skaitoje nurodyta, kad ji iÅ¡raÅ¡yta pagal sutartį 2016 m. liepos 25/2, tačiau pastaroji sutartis, pareiÅ¡kėjų teigimu, nemokumo administratoriui perduota nebuvo, be to, svarbi aplinkybė yra ta, kad nurodyta sutartis, neva turinti pagrįsti piniginius pervedimus, buvo sudaryta nedelsiant po to, kai buvo kreiptasi dėl UAB „Solid Baltic Group“ bankroto pripažinimo tyčiniu, galimai tokiu bÅ«du siekiant įteisinti piniginių lėšų pervedimÄ , kad nebÅ«tų iÅ¡ ko iÅ¡ieÅ¡koti žalos atlyginimo, jei toks bÅ«tų priteistas.

41. Su praÅ¡ymu pateikti įrodymai taip pat pagrindžia, kad minėtos sumos, kaip nurodoma, pagal konsultavimo paslaugas, buvo pervestos susijusiai įmonei UAB „Verenta“. IÅ¡ UAB „Verenta“ juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡o matyti, kad UAB „Verenta“ vadovu nuo 2014 m. sausio 28 d. iki 2016 m. vasario 5 d. bei nuo 2018 m. vasario 21 d. iki Å¡iol yra D. U., jo žmona G. U. UAB „Verenta“ direktore buvo nuo 2016 m. vasario 5 d. iki 2018 m. vasario 21 d. (taigi, tuo laikotarpiu kai buvo neva sudaryta konsultavimo paslaugų sutartis, kurios pagrindu pervestos itin didelės sumos). Be to, Bendrovės buhalterinę apskaitÄ tvarkė įmonė, kurios vadovė taip pat yra G. U.. Ä®rodymai taip pat patvirtina, kad UAB „Verenta“ vienintelė akcininkė yra UAB „Astola“, kuriai vadovauja ir kurios vienintelė akcininkė yra G. U..

42. Toks ekonominis sandoris, kuriuo perleista ženkli Bendrovei suma, tokia suma perleista įmonei, kuriÄ valdo santuokiniais ryÅ¡iais su Bendrovės vadovu susijęs asmuo, esmingai apsunkino Bendrovės finansinę bÅ«klę, kadangi, jei tokia suma nebÅ«tų buvusi pervesta, atsakovė bÅ«tų buvusi pajėgi padengti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 4 d. sprendimu priteistÄ Å¾alos atlyginimÄ , todėl UAB „Euromisa“, kaip kreditorius, nebÅ«tų turėjęs pagrindo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos Bendrovei iÅ¡kėlimo, taigi darytina iÅ¡vada, kad Å¡ie veiksmai, pervedant itin didelę piniginę sumÄ , tiesiogiai prisidėjo prie bankroto bylos iÅ¡kėlimo.

43. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus bei nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad byloje esantys įrodymai ir nustatytų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti priežastinį ryšį tarp sÄ moningo blogo įmonės valdymo ir tolesnio nemokios įmonės padėties esminio pabloginimo, todėl konstatuojama, kad aptarti BUAB „Juridinė paslauga“ buvusio vadovo D. U. ir vienintelio akcininko bei taip pat buvusio vadovo M. S. veiksmai sudaro pagrindÄ BUAB „Juridinė paslauga“ bankrotÄ pripažinti tyčiniu Ä®BÄ® 20 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

44. PareiÅ¡kėjas „Krynicki Recykling S. A.“ taip pat pateikė praÅ¡ymÄ priteisti kreditoriui „Krynicki Recykling S. A.“ solidariai iÅ¡ suinteresuotų asmenų D. U. ir M. S. 3 339,60 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Kartu su praÅ¡ymu pateikti įrodymai patvirtina, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos buvo patirtos susipažįstant su BUAB „Juridinė paslauga“ dokumentais, procesinių dokumentų rengimu, kitoms atstovavimo iÅ¡laidoms, rengiant pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto pripažinimo tyčiniu.

TÄ pagrindžia 2021 m. sausio 31 d. sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ZET-21-179, paslaugų perdavimo aktas pagal PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. ZET-21-179, 2021 m. vasario 28 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra ZET-21-187, paslaugų perdavimo aktas pagal minėtÄ faktÅ«rÄ , 2021 m. kovo 31 d. PVM sÄ skaita faktÅ«ra Nr. ZETA-21-194, paslaugų perdavimo aktas pagal minėtÄ PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ . PraÅ¡omos priteisti iÅ¡laidos pagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais, laikytinos realiai patirtomis, proporcingomis suteiktų paslaugų apimčiai ir kompleksiÅ¡kumui, todėl priteistinos pareiÅ¡kėjui „Krynicki Recykling S. A.“ iÅ¡ D.

U. ir M. S. lygiomis dalimis po 1 669,8 Eur. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 290–292 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 dalimi, 20 straipsnio 2 dalies 1,2,3 punktais, n u t a r i a : Pripažinti BUAB „Juridinė paslauga“ (į. k. 302890258) bankrotÄ tyčiniu. Nustatyti, kad už tyčinį BUAB „Juridinė paslauga“ (į. k. 302890258) bankrotÄ atsakingi D. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) Ä®siteisėjusiÄ teismo nutartį iÅ¡siųsti Vilniaus apygardos prokuratÅ«rai bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Ä®pareigoti bankroto administratorių per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtÄ nutartį. Nutarties kopijÄ iÅ¡siųsti suinteresuotiems asmenims. Priteisti „Krynicki Recykling S. A.“ (į. k. 519544043) iÅ¡ suinteresuotų asmenų D. U. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir M. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis po 1 669,8 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos teismÄ .

Teisėja Margarita Stambrauskaitė