59645219-d348-488e-b356-eaec30b8dcae · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-792-933/2022 Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00191-2021-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.5.2; 2.6.1.3.6; 2.6.8.9; 2.6.18.1; 3.2.4.11; 3.3.1.22 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 15 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Gintaro Pečiulio, Irmanto Å ulco (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aldonos Tilindienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės Estijos įmonės OU „Victoria Shipping“ apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimo ir 2022 m. gegužės 4 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės OU „Victoria Shipping“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Garant Diving“ dėl skolos ir netesybų priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė Estijos įmonė OU „Victoria Shipping“ kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Garant Diving“ 345 424,75 Eur skolÄ už atliktus darbus ir paslaugas, 342 125,20 Eur nuostolius, 6 proc. dydžio metines palÅ«kanas už priteistÄ sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo dienos bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovė nurodė, kad su atsakove (rangove) 2017 m. gruodžio 29 d. sudarė subrangos sutartį Nr. 2017-12-29 dėl Klaipėdos uosto dugno gilinimo darbų atlikimo. Sutartis buvo sudaryta vykdant europinį projektÄ , pagal kurį užsakovas yra Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto direkcija (toliau – ir KVJUD), o generalinis rangovas Environmental Dredging Company (toliau – ir EDC), pagrindinis vykdytojas buvo suomių kompanija Sito Rakennuttajat Oy (toliau – ir Sito), su kuria atsakovė buvo sudariusi sutartį dėl projekto vykdymo.

3. Subrangos sutartyje ieÅ¡kovė ir atsakovė preliminariai numatė ir susitarė, kad prie Klaipėdos uosto 136–141 krantinių reikės iÅ¡kasti 100 000 kubinių metrų (m3) užterÅ¡to dugno grunto. Subrangos darbų kaina nustatyta 10 Eur už vienÄ m3, bendra preliminari subrangos sutarties kaina 100 000 m3 x 10 Eur = 1 000 000 Eur be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).

4. IeÅ¡kovė nurodė, kad pagal subrangos sutartį numatytus darbus turėjo atlikti savo jėgomis naudojant žemkasę ir vienÄ arba dvi savaeiges baržas; dugno gilinimo darbai apima iÅ¡kasto užterÅ¡to grunto iÅ¡kėlimÄ ir transportavimÄ prie Klaipėdos uosto 144 kantinės, kur jis iÅ¡kraunamas rangovės jėgomis ir sÄ naudomis. Sutartyje taip pat numatyta, kad subrangovė užtikrina, jog dugno gilinimo darbai vyksta visÄ parÄ 7 dienas per savaitę. Esant palankioms gamtinėms sÄ lygoms, per parÄ turi bÅ«ti iÅ¡kasama apie 1 000 m3 grunto. Atsakovė informavo ieÅ¡kovę, kad užterÅ¡to dugno gilinimo darbai bus vykdomi zonose, kurias nurodys ir konkrečias koordinates pateiks generalinio rangovo EDC techninio skyriaus atstovas P. U., kuris taip pat ir kontroliuos atliekamų darbų kokybę; kiekvienÄ savaitę Sito organizuos su visais vykdytojais darbinius pasitarimus, kurie bus protokoluojami ir pasitarimo dalyvių pasiraÅ¡omi.

5. IeÅ¡kovė sutartinių darbų vykdymui iÅ¡sinuomojo žemkasę „Bastion“ ir dvi savaeiges baržas SM-PRC-101 ir SB-1 bei pradėjo vykdyti užterÅ¡to grunto kasimo darbus pagal generalinio rangovo nurodytas koordinates. Kadangi gruntas buvo užterÅ¡tas, pirmiausia buvo tiriamas jo užterÅ¡tumo lygis ir tik po to nustatomos dugno gilinimo zonos ir kiekiai. Po įvadinio 2018 m. sausio 2 d. pasitarimo dugno gilinimo darbų paspartinimui Å¡alys žodžiu susitarė, kad atsakovės plaukiojančiu kranu PLK6 iÅ¡kastas gruntas bus kraunamas į ieÅ¡kovės barÅ¾Ä SB-1 ir transportuojamas į iÅ¡krovimo vietÄ prie 144 krantinės; už pervežto grunto kiekį atsakovė mokės ieÅ¡kovei 5 Eur + PVM už vienÄ m3 grunto.

6. Vykusių darbinių pasitarimų metu buvo fiksuojamos techninės problemos dėl projekto vykdymo, tačiau tai nebuvo susiję su ieškovės vykdomais darbais. Taip pat buvo fiksuojami ir užprotokoluojami žemkasės „Bastion“ ir plaukiojančio krano PLK6 iškasti grunto kiekiai (2018 m. sausio 24 d. „Bastion“ – 19 400 m3, PLK6 – 6 840 m3; 2018 m. sausio 30 d. „Bastion“ – 19 894 m3, PLK6 – 9 880 m3); fiksuojami grunto iškėlimo iš baržų trukdžiai.

IeÅ¡kovės laivai stovėdavo be darbo, nes baržos nebuvo iÅ¡krautos, o žemkasė negalėjo dirbti, nes nebuvo kur krauti iÅ¡kelto užterÅ¡to grunto. Pagal sutartį grunto iÅ¡krovimas iÅ¡ baržų buvo atsakovės pareiga; atsakovė kaip rangovė neužtikrino, kad ieÅ¡kovė galėtų darbus vykdyti visÄ parÄ 7 dienas per savaitę. Dėl užsitęsusių prastovų, siekdama sumažinti savo finansinius praradimus, ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ nutraukti savaeigės baržos SM-PRC-101 nuomÄ .

7. IeÅ¡kovė nurodė, kad 2018 m. vasario 11 d. elektroniniu laiÅ¡ku pranešė apie patirtus nuostolius dėl grunto iÅ¡ baržų neiÅ¡krovimo ir negalėjimo vykdyti dugno gilinimo darbų; pasiÅ«lė papildyti subrangos sutartį dėl priemokos už priverstines prastovas. Atsakovė laiÅ¡kÄ persiuntė generaliniam rangovui. Negavusi atsakymo ieÅ¡kovė dar kartÄ 2018 m. vasario 15 d. siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriuo pranešė apie patirtus nuostolius dėl nevykdomo grunto iÅ¡krovimo iÅ¡ baržos ir darbų sustabdymo, pridėjo patirtų nuostolių pagrindimÄ .

Generalinis rangovas 2018 m. vasario 16 d. laiÅ¡ku pripažino, kad grunto iÅ¡krovimas iÅ¡ baržų stringa, pažadėjo situacijÄ iÅ¡taisyti. Tačiau ieÅ¡kovei informacija nepateikta. 8. 2018 m. vasario 20 d. posėdžio metu informuota, kad yra techninių problemų dėl projekto vykdymo; fiksuota, kad „Bastion“ iÅ¡kasė 44 379 m3 grunto. Atsakovė 2018 m. vasario 21 d. pranešė, jog dėl blogų gamtinių sÄ lygų darbai yra stabdomi. 2018 m. vasario 28 d. posėdžio metu konstatuota, kad dugno gilinimo darbai vis dar sustabdyti dėl blogų gamtinių sÄ lygų;

„Bastion“ iÅ¡kasė 46 898 m3 grunto. 2018 m. kovo 6 d. darbinis pasitarimas neįvyko. 2018 m. kovo 12 d. ieÅ¡kovė dar kartÄ siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ , nurodydama, kad atsakymo į ankstesnius laiÅ¡kus dėl patiriamų finansinių nuostolių nėra gavusi bei informavo, jog laivuose kuro liko tik vienai parai, todėl privalės nutraukti darbus. 2018 m. kovo 13 d. įvyko paskutinis darbinis posėdis dėl projekto vykdymo, kuriame ieÅ¡kovės atstovai negalėjo dalyvauti; užfiksuota, kad „Bastion“ iÅ¡kasė 48 038 m3 grunto.

9. Atsižvelgiant į tai, jog atsakovė vilkino finansinių klausimų sprendimÄ , ieÅ¡kovė 2018 m. kovo 14 d. paskambino generalinio rangovo direktoriui A. P. Po Å¡io skambučio generalinis rangovas pripažino atsakomybę dėl prastovų ir nurodė atsakovei iÅ¡mokėti 60 000 Eur kompensacijÄ už prastovas, tačiau Å¡i kompensacija nebuvo iÅ¡mokėta; Å¡i suma iÅ¡mokėta kaip atlygis už atliktus darbus, bet ne kaip kompensacija už prastovas.

10. Darbai dėl ieÅ¡kovei nežinomų priežasčių buvo sustabdyti nuo 2018 m. kovo 15 d., nebuvo atnaujinti, o laivai su pilnais ekipažais buvo prastovose, 2018 m. balandžio 17 d. ieÅ¡kovė dar kartÄ iÅ¡siuntė elektroninį laiÅ¡kÄ atsakovei, kuriuo pareikalavo apmokėti už jau atliktus darbus. Kadangi buvo atliekami nuolatiniai periodiniai dugno gylio batimetriniai matavimai bei buvo perduodamos elektroninės kasdienės ataskaitos „Daily report“, iÅ¡kasto grunto kiekis atsakovei buvo žinomas. Be to, darbiniuose posėdžiuose taip pat buvo užfiksuotas „Bastion“ iÅ¡kastas grunto kiekis. Tačiau atsakymo atsakovė nepateikė.

11. Neturėdama informacijos, kada bus atnaujinti dugno gilinimo darbai, ir gavusi žemkasės „Bastion“ savininkės praÅ¡ymÄ trumpam laikotarpiui grÄ Å¾inti žemkasę, ieÅ¡kovė priėmė sprendimÄ iÅ¡vykti iÅ¡ Klaipėdos uosto, siekiant nors kiek sumažinti patiriamus nuostolius. 2018 m. balandžio 27 d. žemkasė „Bastion“ buvo iÅ¡buksyruota iÅ¡ uosto. Barža SB-1 su pilnu ekipažu liko stovėti ir laukti darbų atnaujinimo prie 144 krantinės, nes atnaujinus darbus žemkasė bÅ«tų grÄ Å¾inta į Klaipėdos uostÄ .

Stovėjimas prie 144 krantinės buvo nemokamas. 2018 m. birželio 15 d. atsakovė informavo, jog Klaipėdos Uosto direkcija pareikalavo palikti 144 krantinę. Savaeigė barža SB-1 perplaukė prie 22 krantinės, kurioje stovėjimas buvo mokamas iÅ¡ ieÅ¡kovės lėšų. IeÅ¡kovė nuolatos bendravo su atsakove telefonu, rašė elektroninius laiÅ¡kus, tačiau situacija nepaaiÅ¡kėjo, todėl ieÅ¡kovė dar kartÄ 2018 m. liepos 30 d. nusiuntė atsakovei elektroninį laiÅ¡kÄ , kuriuo dar kartÄ pareikalavo paskaičiuoti iÅ¡kasto grunto kiekį.

Pagal kasdienes iÅ¡kasto grunto ataskaitas, ieÅ¡kovė iÅ¡kasė 49 902 m3 užterÅ¡to grunto. Atsakovė atsakė, kad jai pavyko suderinti su generaliniu rangovu 180 000 Eur sumÄ .

12. Neturėdama informacijos nei iÅ¡ generalinio rangovo, nei iÅ¡ atsakovės, siekdama mažinti savo finansinius nuostolius (mokestis už krantinę, laivo nuomos mokestis, ekipažo iÅ¡laikymas, kuro sÄ naudos ir kt.), ieÅ¡kovė nusprendė, suderinusi su laivo agentu, kad 2018 m. rugpjūčio 9 d. savaeigė barža SB-1 iÅ¡plauktų iÅ¡ Klaipėdos uosto. IeÅ¡kovė 2018 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡siuntė atsakovei sÄ skaitÄ daliniam apmokėjimui 181 500 Eur sumai už 15 000 m3 grunto. Atsakovė, gavusi minėtÄ dalinę sÄ skaitÄ , atsisakė mokėti, nors darbų vykdymo metu nepareiÅ¡kė ieÅ¡kovei pretenzijų dėl darbų kokybės ar (ir) dėl sutartinių pareigų (ne)vykdymo.

13. Atsakovė nėra visiÅ¡kai atsiskaičiusi už atliktus Klaipėdos uosto dugno gilinimo darbus, kadangi atsakovė neapskaičiavo iÅ¡kasto grunto kiekio. IeÅ¡kovė skolos sumÄ nustatė remiantis operatyviniais iÅ¡kasto grunto duomenimis, kuriuos teikė atsakovei kasdien elektroniniu bÅ«du, bei pagal projekto vykdytojo pasitarimų pasiraÅ¡ytais protokolais patvirtintus iÅ¡kasto grunto kiekius. Vykdydama sutartį ieÅ¡kovė iÅ¡kasė 38 493 m3 grunto, Å¡is kiekis nustatytas ir patvirtintas 2018 m. kovo 13 d. pasitarimo protokolu, todėl pagal šį kiekį apskaičiuojama bendra atliktų darbų kaina sudaro 465 765,30 Eur (38 493 m3 x 10 Eur = 384930 Eur +PVM).

Kadangi atsakovė yra apmokėjusi už 15 000 m3 grunto 181 500 Eur, ieÅ¡kinio padavimo dienÄ skola už atliktus dugno gilinimo darbus yra 284 265,30 Eur (465 765,30 – 181 500). Pagal žodinį susitarimÄ dėl atsakovės iÅ¡kasto grunto pervežimo ieÅ¡kovė pervežė 10 109 m3 grunto, skola už pervežimo paslaugÄ yra 61 159,45 Eur (10 109 m3 x 5 Eur + PVM).

14. IeÅ¡kovės patirtus 342 125,20 Eur nuostolius sudaro: 105 350 Eur nuostolis dėl baržos „Bastion“ prastovos nuo 2018 m. kovo 15 d. (43 paras); 148 000 Eur dėl baržos SB-1 prastovos nuo 2018 m. kovo 15 d. (148 paras); 16 237,13 Eur nuostolis dėl krantinės ir laivo agentų mokesčio; 5 141,97 Eur dyzeliniam laivų kurui; 4 500 Eur paslaugoms už kasmėnesinių deklaracijų teikimÄ ; 2 896,10 Eur metinės palÅ«kanos pagal paskolos sutartį; 60 000 Eur generalinio rangovo pažadėta kompensacija dėl prastovų. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė 15. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. balandžio 8 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė; nusprendė grÄ Å¾inti atsakovei UAB „Garant Diving“ civilinėje byloje sumokėtÄ 800 Eur dydžio užstatÄ .

16. Teismas nustatė, kad 2017 m. gruodžio 29 d. ieÅ¡kovė ir atsakovė sudarė subrangos sutartį Nr. 2017-12-29, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo savo jėgomis ir savo sÄ skaita atlikti dugno valymo darbus Klaipėdos uoste 136-141 krantinių teritorijoje, iÅ¡kasti apytiksliai 100 000 m3 grunto iki 2018 m. birželio 1 d. IeÅ¡kovei buvo perduotos valstybės įmonės (toliau – VÄ®) KVJUD keturios techninės užduotys: T1 Akvatorija (12 817 m3) (toliau – TU Akvatorija); T4 krantinės 140-141 (10 545 m3) (toliau – TU krantinės 140-141);

T6 krantinė 58A (37 335 m3) (toliau – TU krantinė 58A); T7 krantinė 65a/66 (305 m3) (toliau – TU krantinės 65/66a). Sutarties Å¡alys susitarė, kad atsakovė sumokės 10 Eur už vienÄ m3 dugno gilinimÄ . Sutarties III dalyje detalizuota darbų priėmimo procedÅ«ra numato, kad atsakovė, gavusi ieÅ¡kovės praneÅ¡imÄ apie gilinimo darbų pabaigÄ pagal technines užduotis, atlieka batimetrinius matavimus, po jų atsakovė per 3 kalendorines dienas suskaičiuoja iÅ¡kasto grunto kiekį. Atsakovė sumoka ieÅ¡kovei atliktų darbų kainÄ pagal atliktų darbų aktus.

17. Teismas nurodė, kad objektyvÅ«s duomenys, leidžiantys spręsti apie darbų atlikimÄ , yra atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktas ir pažyma apie atliktų darbų kainÄ , o apie kokybiÅ¡kai atliktus darbus – batimetriniai matavimai. IÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 30 d. KVJUD raÅ¡o Nr. UD-10.1.16.2381 teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikti 21 batimetriniai matavimai ir buvo siÅ«loma parengti suderintÄ darbų priėmimo–perdavimo aktÄ . IÅ¡ posėdžio eigos protokolų, susiraÅ¡inėjimų, KVJUD raÅ¡tų teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė iki iÅ¡vykimo iÅ¡ Lietuvos Respublikos 2018 m. kovo 26 d. neatliko darbų kokybiÅ¡kai, be to, atlikti darbus trukdė nepalankios oro sÄ lygos.

Teismas pažymėjo, kad Å¡alys sutartyje buvo aptarusios, jog į vieneto kainÄ (10 Eur) įeina ir prastovos dėl nepalankių oro sÄ lygų. IÅ¡ 2018 m. kovo 26 d. muitinės deklaracijos teismas nustatė, kad žemkasė „Bastion“ ir barža SB-1 iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos.

18. Teismas nustatė, kad 2018 m. kovo 13 d. vykusiame posėdyje dėl darbų eigos konstatuota, kad likutis TU Akvatorijos darbų zonoje yra 1 300 m3 ir 800 m3 (po 400 m3 Å¡iaurinėje ir pietinėje dalyse), taip pat, kad galutinai darbų dalis pagal TU Akvatorija buvo atlikta ir užbaigta paties generalinio rangovo Sito, jau iÅ¡vykus ieÅ¡kovei; perduota po 2018 m. spalio 31 d. ir 2018 m. lapkričio 2 d. KVJUD atliktų batimetrinių matavimų, kurie parodė 11 848 m3 iÅ¡kasto ir apmokamo grunto kiekį pagal Å¡iÄ užduotį.

19. Teismas pažymėjo, kad pagal įstatymo nuostatas ir formuojamÄ teismų praktikÄ , tam, jog bÅ«tų galima konstatuoti atsiradus užsakovo pareigÄ sumokėti rangovui už atliktus statybos rangos darbus, turi bÅ«ti nustatytas tinkamo atliktų darbų perdavimo ir priėmimo faktas. Å alių rangos sutarties sÄ lygos patvirtina suderintÄ Å¡alių valiÄ atsakovės pareigos sumokėti už darbus atsiradimÄ sieti su tam tikrus reikalavimus atitinkančio darbų perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymu:

Å¡alys susitarė, kad darbai laikomi užbaigtais, kai įvykdyti visi darbai ir perduodami pagal atliktų darbų aktÄ . Teismas nurodė, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau ieÅ¡kovė atliko tam tikrus darbus, nors ir nevisiÅ¡kai atitinkančius technines užduotis, o atsakovė sumokėjo atitinkamÄ atliktiems darbams pinigų sumÄ . Taip pat teismas nurodė, kad perdavimo–priėmimo akto nebuvimas savaime neatleidžia atsakovės nuo pareigos atsiskaityti už atliktus darbus, tačiau, spręsdamas dėl ieÅ¡kovo reikalavimo sumokėti už darbus pagrįstumo, tokiais atvejais teismas privalo nustatyti reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, kurios patvirtintų tinkamÄ užsakovo informavimÄ apie darbų baigtį ir kvietimÄ pasiraÅ¡yti jų perdavimo aktÄ , užsakovo atsisakymÄ tokį aktÄ pasiraÅ¡yti ir turėtÄ realiÄ galimybę pareikÅ¡ti pretenzijas dėl darbų trÅ«kumo arba faktinį darbų perėmimÄ ir pradėjimÄ jais naudotis.

20. Teismas nurodė, jog nustatytos aplinkybės leidžia konstatuoti nebuvus ieÅ¡kovės atliktų rangos darbų perdavimo ir priėmimo, be to, darbai buvo atlikti nekokybiÅ¡kai. IeÅ¡kovei ir atsakovei nepasiraÅ¡ius darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovei nebuvo galimybės nustatyti ieÅ¡kovės atliktų darbų apimties. Nesant priėmimo–perdavimo aktų ieÅ¡kovė teikia skirtingus skaičius dėl darbų atlikimo: viena vertus, nurodo, kad iÅ¡kasė 48 038 m3 grunto, kita vertus, nurodo, kad atsakovė apmokėjo už 15 000 m3 grunto iÅ¡kasimÄ 181 500 Eur. Teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės vadovas nurodė, kad iÅ¡kasė 48 038 m3 grunto, tačiau to nepagrindė įrodymais.

21. Teismas nusprendė, kad nenustačius faktinio ieÅ¡kovės atliktų darbų perėmimo, kokybiÅ¡kÄ darbų atlikimÄ pagrindžiančių batimetrinių matavimų, nesant nustatyto tinkamo rangos darbų perdavimo ir priėmimo, nėra pagrindo pripažinti atsakovės pareigÄ sumokėti ieÅ¡kovei 345 424,75 Eur už neperduotus darbus. Teismas pažymėjo, kad ne darbiniai protokolai, kuriuose dalyvaujantys pasitarime asmenys kalba apie iÅ¡kastÄ gruntÄ , yra pagrindas sumokėti pinigus už darbus, o darbų priėmimo–perdavimo aktas.

22. Pasisakydamas dėl ieÅ¡kovės praÅ¡omų priteisti 342 125,20 Eur nuostolių teismas nurodė, kad sutartyje Å¡alys buvo susitarusios, jog į vieneto kainÄ (10 Eur) įeina ir prastovos dėl nepalankių oro sÄ lygų. Esant tokiam susitarimui, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovės reikalavimas sumokėti už prastovas yra nepagrįstas. Taip pat teismas nurodė, kad sutartyje Å¡alys nesitarė, kad atsakovė ieÅ¡kovei kompensuos krantinės ir laivo agentų mokestį, dyzelinio kuro mokestį, metines palÅ«kanas, padengs generalinio rangovo pažadėtas lėšas.

23. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė leistinais įrodymais nepagrindė ieÅ¡kinio, todėl pagal byloje Å¡alių pateiktus įrodymus ieÅ¡kinio tenkinti nėra teisinio pagrindo.

24. Pasisakydamas dėl atsakovės praÅ¡ymo taikyti ieÅ¡kinio senatį teismas nustatė, kad ieÅ¡kinyje ieÅ¡kovė nurodo, jog praÅ¡omi priteisti nuostoliai atsirado iki 2018 m. balandžio pabaigos. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovė praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 345 424,75 Eur skolÄ už atliktus darbus ir paslaugas, tačiau 2018 m. kovo 16 d. pateikė atsakovei apmokėti sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ 60 000 Eur. Byloje nėra duomenų, kad ieÅ¡kovė bÅ«tų pateikusi kitas sÄ skaitas faktÅ«ras apmokėti pagal Å¡alių sutartį. Nustatęs, kad 2018 m. kovo 26 d. ieÅ¡kovės technika: žemkasė „Bastion“ ir barža SB-1 iÅ¡gabentos iÅ¡ Lietuvos Respublikos teritorijos, teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog ieÅ¡kovė 2018 m. kovo 26 d. nutraukė darbus, tačiau atsakovė ieÅ¡kovei už jos nurodytÄ darbÄ nesumokėjo. IÅ¡ Å¡ių aplinkybių teismas sprendė, kad ieÅ¡kovė apie savo teisių pažeidimÄ sužinojo 2018 m. kovo 26 d., todėl taikė ieÅ¡kinio senatį.

25. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 4 d. papildomu sprendimu priteisė atsakovei UAB „Garant Diving“ iÅ¡ ieÅ¡kovės OU „Victoria Shipping“ 484 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Atsižvelgęs į tai, kad atsakovės praÅ¡ymas dėl papildomo sprendimo priėmimo pateiktas nepraleidus nustatyto termino, kad praÅ¡ymas priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas buvo pateiktas į bylÄ iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės pabaigos, iÅ¡laidos yra susijusios su ginčo dalyku, buvo bÅ«tinos ir yra protingo dydžio, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principais, teismas atsakovės praÅ¡ymÄ tenkino.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 26. IeÅ¡kovė OU „Victoria Shipping“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimÄ ir 2022 m. gegužės 4 d. papildomÄ sprendimÄ ; iÅ¡skirti sprendimo dalį dėl neiÅ¡spręsto ieÅ¡kovės reikalavimo ir civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo; kitų reikalavimų atžvilgiu priimti naujÄ sprendimÄ ir tenkinti ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio reikalavimus; priteisti iÅ¡ atsakovės bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 26.1. Atsakovė sÄ moningai ir tikslingai parengė apgaulingÄ sutartį. Žinodama prie kurių Klaipėdos jÅ«rų uosto krantinių vyks užterÅ¡to grunto iÅ¡kėlimo darbai, atsakovė sutartyje tai nuslėpė ir sutarties projekte nurodė, kad darbai vyks tik prie 136-141 krantinių. FaktiÅ¡kai projektas buvo vykdomas prie 58, 65a, 66, 135, 136, 137, 140, 141 krantinių. Atsakovė į sutartį įrašė sÄ lygas iÅ¡ anksto žinodama, kad jų nevykdys, t. y.

įsipareigojo atlikti batimetrinius matavimus, apskaičiuoti iškasto grunto kiekius, nors prieš pasirašant subrangos sutartį jau žinojo, kad batimetrinius matavimus nuolat atliks generalinio rangovo Sito atstovas, o KVJUD pati atliks ir vadovausis tik savo atliktais batimetriniais matavimais. Atsakovė, pažeisdama sutartį, batimetrinių matavimų neatliko ir iškasto grunto kiekių neapskaičiavo, nors apeliantė nuolat elektroniniais laiškais prašė apskaičiuoti iškasto užteršto grunto kiekį ir apmokėti už visus atliktus darbus.

Atsakovė tik teismui, o ne apeliantei pateikė skirtingas iškasto grunto apskaičiavimo metodikas pagal atskiras technines užduotis, neatitinkančias subrangos sutarties reikalavimų. Atsakovė, neteikdama informacijos dėl darbų eigos (atnaujinimo, stabdymo, nutraukimo ir pan.), privertė apeliantę stovėti prastovose. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų apeliantė patyrė papildomų išlaidų ir nuostolių, kurių dydžių atsakovė neginčijo. 26.2. Teismas nepagrįstai netenkino apeliantės prašymo išreikalauti rangos sutartį tarp atsakovės ir EDC (generalinis rangovas), pagrindinis vykdytojas – Suomių kompanija Sito.

IÅ¡ Å¡ios sutarties turinio bÅ«tų nustatytos tikslios atsakovės funkcijos ir pareigos bei veikimo apimtys, nes galimai atsakovė turėjo didesnius įgalinimus negu juos pati apibrėžė bylos nagrinėjimo metu. Be Å¡ios rangos sutarties turinio nėra įmanoma teisingai aiÅ¡kinti ginčo subrangos sutarties sÄ lygas, nustatyti bylai reikÅ¡mingas faktines aplinkybes bei teisingai įvertinti atsakovės pateiktus įrodymus ir jos veiksmus sutartiniuose santykiuose su apeliante. 26.3. Konstatavęs, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikti 21 batimetriniai matavimai teismas juos iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės atsisakė.

Batimetriniai matavimai yra tie dokumentai, kurių duomenimis pagal subrangos sutarties nuostatas atsakovė turėjo pareigÄ apskaičiuoti iÅ¡kelto užterÅ¡to grunto kiekį, tačiau atsakovė savo sutartinės pareigos neįvykdė ir, turėdama batimetrinius matavimus, neapskaičiavo iÅ¡kasto grunto kiekio, nepateikė jo apeliantei. 26.4. Teismas nenurodė, kokių raÅ¡ytinių įrodymų pagrindu padarė iÅ¡vadÄ , kad apeliantė neatliko darbų kokybiÅ¡kai. Darbų vykdymo metu atsakovė nepareiÅ¡kė apeliantei raÅ¡ytinių pretenzijų dėl darbų kokybės ar (ir) dėl sutartinių pareigų (ne)vykdymo. 26.5.

Teismas, remdamasis atsakovės pateikta muitinės deklaracija, klaidingai konstatavo, kad apeliantė iÅ¡ Lietuvos Respublikos iÅ¡vyko 2018 m. kovo 26 d. Atsakovės pateiktose muitinės deklaracijose nurodomas ne laivų iÅ¡vykimas iÅ¡ Klaipėdos jÅ«rų uosto, o nurodoma, kad muitinės procedÅ«ra „laikinas įvežimas“ pabaigta pagal darbų atlikimo sutartį Nr. 2017-12-01, t. y. visai kitÄ sutartį. Å ios bylos ginčo sutartis yra subrangos sutartis Nr. 2017-12-29. Žemkasė „Bastion“ liko Klaipėdos jÅ«rų uosto teritorijoje darbams pagal subrangos sutartį Nr. 2017-12-29.

Be to, su ieškiniu pateiktas 2018 m. kovo 30 d. dyzelinio kuro pristatymo ir pripildymo į žemkasę „Bastion“ krovinio važtaraštis įrodo, kad žemkasė „Bastion“ liko Klaipėdos jūrų uosto teritorijoje; taip pat pateiktas žemkasės „Bastion“ agento elektroninis laiškas, kuriame nurodoma, kad vilkikas „Taurus“ 2018 m. balandžio 27 d. ištemps žemkasę iš Klaipėdos jūrų uosto. Taigi, rašytiniais įrodymais pagrįsta, kad iki 2018 m. balandžio 27 d.

žemkasė „Bastion“ buvo Klaipėdos jÅ«rų uosto teritorijoje ir laukė darbų atnaujinimo. 26.6. Teismas neteisingai konstatavo, kad nepasiraÅ¡ius darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovei nebuvo galimybės nustatyti ieÅ¡kovės atliktų darbų apimties. Subrangos sutartyje numatyta, kad iÅ¡kasto grunto kiekis nustatomas ne pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktÄ , o atlikus batimetrinius matavimus. Atsakovė pati pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad batimetriniai matavimai buvo atliekami nuolatos, jų kiekis gausus (21 vnt.), todėl atsakovė turėjo visas realias galimybes, laikantis subrangos sutarties nuostatų, apskaičiuoti iÅ¡kasto grunto kiekį ir savo paskaičiavimus pateikti apeliantei, kaip numato subrangos sutartis, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė.

Be to pagal sutartį atsakovė privalėjo organizuoti atliktų darbų priėmimÄ ir juos priimti. Nors teismas neiÅ¡reikalavo batimetrinių matavimų, tačiau apeliantė savo reikalavimus dėl iÅ¡kasto grunto kiekio grindė raÅ¡ytiniais įrodymais, ir iÅ¡kasto užterÅ¡to grunto kiekį 48 038 m3 įrodė dokumentais, kuriuos pasirašė atsakovės atstovai, t. y. 2018 m. kovo 13 d. gamybinis protokolas, kuris pasiraÅ¡ytas taip pat ir generalinio rangovo (Sito) atstovų. 26.7. Teismas nepagrįstai iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę suteikė darbų priėmimo–perdavimo aktams, jų nebuvimui.

Ginčo projektui vykdyti buvo skelbiamas tarptautinis vieÅ¡asis pirkimas. Tokių projektų vykdymas yra preciziÅ¡kai kontroliuojamas, vedamos ataskaitos, patikrinimai, protokoluojami susirinkimų posėdžiai ir pan. Teismas neatsižvelgė ir nevertino subrangos darbų specifikos, kuri, o ne sutarties sÄ lygos, nulėmė Å¡alių veiksmus vykdant projektÄ . Apeliantė negalėjo savavaliÅ¡kai vykdyti kasimo darbų, nes užterÅ¡to grunto iÅ¡kėlimo darbus ir eigÄ reguliavo Sito, o jo tiesioginis atstovas buvo atsakovė, t. y. tik pagal atsakovės nurodymÄ apeliantė galėjo vykdyti darbus.

Kadangi atsakovė nedavė nurodymų atnaujinti ir pratęsti darbų, ne dėl apeliantės kaltės darbai buvo neužbaigti, tačiau ji turi teisę gauti visÄ apmokėjimÄ už atliktus darbus. 26.8. Aplinkybę, kad apeliantės savaeigė barža SB-1 paliko Klaipėdos jÅ«rų uosto teritorijÄ tik 2018 m. rugpjūčio 9 d., pagrindžia byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai (sÄ skaitos faktÅ«ros už baržos nuomÄ , agentavimo kompanijai už stovėjimÄ prie uosto krantinės, už agentavimo mokestį ir kitas paslaugas agentavimo kompanijai).

Teismas klaidingai nurodė, kad baržos prastova – 45 dienos. Nepagrįsta įrodymais teismo iÅ¡vada, kad pagal subrangos sutartį prastovos dėl nepalankių oro sÄ lygų įeina į darbų kainÄ . Byloje nėra raÅ¡ytinių įrodymų, kad apeliantės darbai nuo 2018 m. kovo 15 d. iki 2018 m. rugpjūčio 9 d. buvo sustabdyti dėl blogų oro sÄ lygų. Byloje yra raÅ¡ytiniai įrodymai, kad darbai bÅ«davo stabdomi dėl visai kitų priežasčių, kurios apeliantei nebuvo žinomos. 26.9.

Teismas nepagrįstai, formaliai remdamasis tik pažodiniu aiÅ¡kinimu ir netaikęs sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklių, neatsižvelgęs į Å¡alių ketinimus ir kt., nurodė, kad sutartyje Å¡alys nesitarė, jog atsakovė ieÅ¡kovei kompensuos krantinės ir laivo agentų mokestį, dyzelinio kuro mokestį, metines palÅ«kanas, padengs generalinio rangovo Sito pažadėtas lėšas. 26.10. Apeliantė patyrė nuostolius dėl prastovų, nes atsakovė neužtikrino iÅ¡kelto grunto iÅ¡krovimo iÅ¡ baržų, t. y. kad apeliantė galėtų darbus vykdyti visÄ parÄ 7 dienas per savaitę.

Generalinis rangovas pripažino savo kaltę ir atsakomybę dėl prastovų, nurodė, kad padengs Å¡ias iÅ¡laidas, bet sÄ skaitas reikia siųsti per atsakovę, apie tai informavo atsakovę ir įpareigojo jÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ . Apeliantės ir Sito atstovo elektroniniai laiÅ¡kai patvirtina, kad Sito pervedė atsakovei 60 000 Eur sumÄ nuostoliams padengti, t. y. įvykdė susitarimÄ dėl kompensacijos sumokėjimo, tačiau atsakovė skirtos kompensacijos nepervedė apeliantei, taigi atsakovė nepagrįstai praturtėjo apeliantės sÄ skaita. 26.11.

Apeliantė reikalavimus dėl patirtų nuostolių kildina iš atsakovės kaltų veiksmų, nes ji netinkamai vykdė sutartines pareigas (neatliko batimetrinių matavimų, nepaskaičiavo iškasto grunto kiekio ir kt.) bei pažeidė pagrindinius sutartinių santykių principus (bendradarbiavimo, informavimo ir kt.). Teismas nepagrįstai neanalizavo atsakovės veiksmų, nenustatė jos kaltų veiksmų, priežastinio ryšio su patirtais nuostoliais, nors būtent atsakovė tinkamai nevykdė sutartinių pareigų.

Atsakovės vadovas V. V. į bylÄ kaip įrodymÄ pateikė jo paties pasiraÅ¡ytÄ 2018 m. birželio 11 d. atliktų darbų aktÄ ir atsakovės apskaitininkės pasiraÅ¡ytÄ sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. GDV18140. Å iuose dokumentuose yra nurodoma, kad „Bastion“ iÅ¡kastas kiekis yra 22 317 m3, o PLK-6 iÅ¡kasė 7 372 m3. Å ie iÅ¡kasto užterÅ¡to grunto kiekiai yra fiksuoti 2018 m. kovo 13 d. darbinio pasitarimo protokolo 2.3 punkte, kaip kiekis nustatytas 2018 m. kovo 6 d. ProtokolÄ pasirašė du atsakovės atstovai.

Taigi patvirtinta, kad apeliantė iÅ¡kasė užterÅ¡to grunto daugiau nei 15 000 m3, už kurį atsakovė apmokėjo pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d. sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ Nr. 2018-04-LT. Viename dokumente (2018 m. birželio 18 d. atliktų darbų akte) atsakovės atstovas pasiraÅ¡o, kad apeliantė iÅ¡kasė 22 317 m3, o kitame dokumente (protokoluose) užfiksuota, kad apeliantė iÅ¡kasė 38 493 m3. Taigi, įrodyta, kad apeliantė iÅ¡kasė užterÅ¡to grunto 38 493 m3, ir jai nėra pilnai sumokėta už visÄ iÅ¡kasto užterÅ¡to grunto kiekį.

Atsakovės skola ieÅ¡kinio padavimo dienÄ už atliktus ir nesumokėtus grunto iÅ¡kėlimo darbus yra 284 265,30 Eur. 26.12. Teismas nepagrįstai senaties termino pradžia laikė 2018 m. kovo 26 d. Å iÄ datÄ buvo užbaigta muitinės procedÅ«ra, laikinasis įvežimas, pagal kitÄ (ne ginčo) sutartį. Byloje įrodyta, kad žemkasė „Bastion“ paliko Klaipėdos jÅ«rų uostÄ tik su atsakovės sutikimu ir suderinimu. Subrangos sutarties nė viena iÅ¡ Å¡alių nenutraukė, su atsakove buvo suderinta, kad žemkasė „Bastion“ tik laikinai palieka Klaipėdos uostÄ , ir kai bus atnaujinti darbai, iÅ¡ karto grįš dirbti, taip mažinant augančius nuostolius.

Todėl, nė vienai Å¡aliai nenutraukus subrangos sutarties, senaties terminas dėl patirtų nuostolių turi bÅ«ti nustatinėjamas pagal subjektyvųjį požymį. Apeliantė 2018 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡siuntė atsakovei sÄ skaitÄ daliniam apmokėjimui 181 500 Eur už 15 000 m3 grunto, taigi tikėjo, kad darbai bus atnaujinti ir subrangos sutartis nenutraukta. Tik bylos nagrinėjimo metu apeliantė iÅ¡ atsakovės sužinojo, kad projektas buvo nutrauktas jo neužbaigus 2019 m. birželio 27 d. 26.13.

Teismas nenustatinėjo, ar yra svarbių aplinkybių, dėl kurių apeliantė galimai praleido senaties terminÄ ir todėl jis galėtų bÅ«ti atnaujinamas. Svarbios aplinkybės: pasaulinė COVID–19 pandemija ir Lietuvos Respublikoje paskelbti du ilgalaikiai karantinai, kurių metu buvo uždarytos sienos, neleidžiama keliauti, uždraustos veiklos, neleidžiama judėti Lietuvos teritorijoje. Å ias objektyviai susiklosčiusias, visuotinai žinomas aplinkybes, teismas turėjo pripažinti svarbiomis ir atnaujinti senaties terminÄ , kad apeliantė turėtų teisę ginti savo turtinius interesus.

Be to, teismas neteisingai nustatė žemkasės „Bastion“ ir baržos SB-1 iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos teritorijos datas. 26.14. Teismo sprendimo trÅ«kumai ir klaidos kelia abejonių teismo objektyvumu, neÅ¡aliÅ¡kumu ir (ar) sÄ moningu nepagrįsto sprendimo priėmimu. Teismas ribojo apeliantės procesines teises, galimybes iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės įrodymus, kuriuos galėjo pateikti į bylÄ tik atsakovė. Tokios aplinkybės ir teismo veiksmai visos bylos eigoje bei nemotyvuoto ir nepagrįsto sprendimo priėmimas sudaro pagrindÄ Ä¯tarti apie teisėjos suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ palankiai atsakovei, procesas organizuotas taip, kad jame dalyvaujantis asmuo susidarė įspÅ«dį, jog byla nėra nagrinėjama objektyviai, o teisėja yra suinteresuota bylos baigtimi. 26.15.

Nors ieÅ¡kovė nurodė apie Å¡alių žodinį susitarimÄ , kad už pervežto grunto kiekį atsakovė mokės ieÅ¡kovei 5 Eur + PVM už vienÄ m3 grunto, taip pat, kad apeliantė ieÅ¡kinyje prašė priteisti skolÄ už suteiktÄ transportavimo paslaugÄ , tačiau dėl Å¡io apeliantės reikalavimo teismas nepasisakė ir jo neiÅ¡sprendė, todėl civilinė byla Å¡ioje dalyje grÄ Å¾intina pirmosios instancijos teismui.

27. Atsakovė UAB „Garant Diving“ atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ praÅ¡o jį atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimÄ bei 2022 m. gegužės 4 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 27.1. Apeliantė nepagrįstai nurodo, kad atsakovė pažeidinėjo sutarties nuostatas. Byloje nustatyti faktai rodo prieÅ¡ingai, t. y. apeliantė, neužbaigusi bei neįvykdžiusi sutarties ir neperdavusi nei vieno etapo darbų, pasiÅ¡alino iÅ¡ projekto į pelningesnius projektus, o atsakovė, bÅ«dama sÄ Å¾ininga, nors pagal sutartį turėjo teisę nemokėti apeliantei, tačiau sumokėjo su apeliante sutartÄ â€“ 181 500 Eur sumÄ už faktiÅ¡kai vykdytus, bet neperduotus darbus. 27.2.

Nepaisant to, kad sutartyje numatyta, jog dugno gilinimo darbai bus atliekami prie 136-141 Klaipėdos uosto krantinių, tačiau sutarties I dalies 4 punktas numatė, kad faktinė darbų apimtis gali skirtis nuo planuojamų ir nustatoma pagal rezultatus, pagrįstus matavimais. Taip pat prie sutarties II dalies 4 punkto buvo pridėtos techninės užduotys su darbų vykdymo koordinatėmis, todėl apeliantė žinojo ar turėjo žinoti prie kokių krantinių bus vykdomi rangos darbai ir prieštaravimų darbų vykdymo metu dėl to nėra pateikusi.

Be to, pasiraÅ¡ydama sutartį, apeliantė patvirtino, kad ji susipažino su viso Klaipėdos valstybinio jÅ«rų uosto vykdomo projekto techniniu projektu ir techninėmis užduotimis. 27.3. Nors iÅ¡kastus grunto kiekius turėjo nustatyti atsakovė, tačiau tam apeliantė ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas turėjo praneÅ¡ti rangovei apie planuojamÄ darbų pabaigÄ pagal technines užduotis. Byloje nustatyta, kad 2018 m. vasario 1 d. apeliantė pateikė atsakovei vienintelį praneÅ¡imÄ apie techninės užduoties T7 krantinė 65a-66 (305 m3) (TU krantinės 65/66a) užbaigimÄ ir praÅ¡ymÄ Å¡iuos darbus priimti atliekant batimetrinius matavimus, kurį gavusi atsakovė ėmė organizuoti Å¡ios darbų dalies priėmimÄ , buvo kreiptasi į KVJUD dėl Å¡ios darbų dalies pridavimo.

Å iems subrangovo vykdytiems darbams buvo nustatyti trÅ«kumai, kurie buvo pristatyti 2018 m. kovo 13 d. posėdyje dėl darbų eigos, aptariant TU krantinės 65/66a vykdymÄ buvo konstatuota: 2018 m. vasario 13 d. KVJUD atsisakė priimti, nes tebėra seklumų; 2018 m. vasario 27 d. KVJUD atsisakė priimti reikalaudama pakartotinio dugno valymo, tvirtindama, kad narų iÅ¡vada neigiama. Nustatytus apeliantės darbų defektus taip pat patvirtina byloje pateiktas 2018 m. balandžio 25 d. techninę projekto priežiÅ«rÄ vykdžiusios UAB „Kelvista“ raÅ¡tas. 27.4.

Darbų dalis pagal TU krantinė 65/66a buvo priduota KVJUD tik 2018 m. spalio 26 d. atlikus batimetrinius matavimus, kai apeliantė ilgÄ laikÄ nebevykdė darbų pagal sutartį. Nepaisant to, kad atsakovės narai rankomis užbaigė dumblo Å¡alinimÄ prie Å¡ios krantinės, atsakovė visiÅ¡kai atsiskaitė su ieÅ¡kove už Å¡iÄ darbų dalį ir apmokėjo visÄ galutiniame darbų akte fiksuotÄ iÅ¡kastÄ gruntÄ , t. y. 304 m3. Atsakovei nekilo pareiga atlikti batimetrinių matavimų, kadangi be minėtos TU krantinė 65/66a, apeliantė neužbaigė nei vienos kitos techninės užduoties.

Jeigu apeliantė žinojo, kad ji negrįš į projektÄ ir neužbaigs vykdyti sutarties – ji turėjo informuoti atsakovę apie sutarties nutraukimÄ , tačiau to nepadarė. 27.5. Apeliantė pati galėjo teikti praÅ¡ymus KVJUD ir papraÅ¡yti duomenų bei atlikti skaičiavimus. Tuo atveju, jeigu KVJUD atsisakytų pateikti batimetrinius matavimus, kreiptis į teismÄ su praÅ¡ymu dėl Å¡ių įrodymų iÅ¡reikalavimo. Tačiau bÅ«tent atsakovė kreipėsi į teismÄ dėl Å¡ių įrodymų iÅ¡reikalavimo, teismas šį praÅ¡ymÄ atmetė. 27.6.

Tam, kad atsakovei atsirastų pareiga priimti darbus ir nustatyti defektus – jie turėjo bÅ«ti perduoti arba bent jau užbaigti. Dėl TU krantinės 65/66a buvo nustatyti defektai, kurie fiksuoti tiek žodžiu, tiek progreso susirinkimų protokoluose, apie kuriuos apeliantė buvo informuota, todėl jai buvo žinomi visi nustatyti darbų defektai. Teismas teisingai ir pagrįstai konstatavo nekokybiÅ¡kai atliktus darbus. NekokybiÅ¡kÄ darbų vykdymÄ patvirtino byloje apklaustas liudytojas A. B. ir kiti byloje esantys įrodymai – 2018 m. vasario 6 d. gen. rangovo atstovo laiÅ¡kas, kuriame nurodoma, kad dėl apeliantės privežto Å¡lamÅ¡to, akmenų, Å¡iukÅ¡lių – sugedo jų pumpavimo įranga; apeliantės įrangai per arti priartėjus prie 58 krantinės ir pradėjus vežti iÅ¡ jos akmenis – prasidėjo krantinės griÅ«tis.

TÄ patvirtino liudytojas, taip pat 2018 m. vasario 22 d. KVJUD raÅ¡tas Nr. UD-10.1.16-557, darbai buvo sustabdyti tik prasidėję. 27.7. Importo deklaracijos apeliantės technikai buvo uždarytos pačios apeliantės iniciatyva 2018 m. kovo 26 d. Nuo tos dienos jai nebuvo galima vykdyti darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje. 27.8. Teismas teisingai konstatavo, kad ieÅ¡kovei ir atsakovei nepasiraÅ¡ius darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovei nebuvo galimybės nustatyti ieÅ¡kovės atliktų darbų apimties.

Apeliantė, vykdydama jau ne pirmÄ projektÄ Klaipėdos valstybiniame jÅ«rų uoste, bÅ«dama Å¡ios srities profesionale, puikiai žinojo ir iÅ¡manė Å¡ių rangos darbų specifikÄ ir batimetrinių matavimų svarbÄ darbų rezultatams patvirtinti. Tačiau paliko darbus neužbaigtus, nesiėmė priemonių, kad bÅ«tų nustatytas faktiÅ¡kas vykdytų darbų kiekis (nors galėjo ir turėjo tam visas galimybes). Teismas teisingai konstatavo, kad ne darbiniai protokolai yra pagrindas konstatuoti atliktus darbus ir mokėtinas sumas, o pasiraÅ¡yti priėmimo–perdavimo aktai, kurių Å¡alys nepasirašė bÅ«tent dėl apeliantės kaltės ir jai pasiÅ¡alinus iÅ¡ projekto.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad susirinkimai buvo skirti sekti vykdomų darbų progresÄ , plukdomų baržų skaičių, o apeliantė siekia Å¡iuos plukdytų baržų skaičius ir jais iÅ¡gabentÄ dumblÄ prilyginti jos atliktiems darbams, kas neatitinka nei Å¡alių sudarytos sutarties nuostatų, nei teisingumo, protingumo kriterijų. 27.9. Sutarties IV dalies 3 punkte numatyta, kad prastovos dėl nepalankių oro sÄ lygų, prastovos dėl iÅ¡krovimo iÅ¡ baržų ir prastovos dėl praplaukiančių laivų įeina į vieneto kainÄ .

Byloje esantys įrodymai: 2018 m. kovo 13 d. protokolas, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos stebėjimo skyriaus pažyma Nr. (5.58-6)B8-1470, tai, kad generalinis rangovas kreipėsi į užsakovÄ dėl sutarties vykdymo terminų pratęsimo, motyvuojant tuo, jog nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. balandžio 30 d. prastovos dėl nepalankių oro sÄ lygų tęsėsi 65 kalendorines dienas, patvirtina, jog darbai buvo sustabdyti dėl nepalankių jiems vykdyti meteorologinių sÄ lygų. 27.10.

Teismas teisingai konstatavo, kad Å¡alys sutartyje nesitarė dėl apeliantės reikalaujamų krantinės, laivo agentų mokesčio, metinių palÅ«kanų, neva tai generalinio rangovo Sito pažadėtų lėšų padengimo, todėl visos Å¡ios iÅ¡laidos tenka pačiai apeliantei. 27.11. Dėl apeliantės reikalaujamų 60 000 Eur, kuriuos neva pažadėjo atlyginti generalinis rangovas, prieÅ¡ingai nei nurodo apeliantė, byloje yra nustatyti apeliantės parodymų neatitinkantys faktai, kadangi buvo tartasi ir kalbėta apie vykdytų darbų apmokėjimÄ , o ne nuostolių atlyginimÄ . 27.12. 2018 m. birželio 11 d. atliktų darbų aktas iÅ¡raÅ¡ytas neužbaigus nė vienos iÅ¡ techninės užduoties – jis suraÅ¡ytas remiantis paskaičiuotais galimais didžiausiais iÅ¡kasto grunto kiekiais, kuriuos bÅ«tų galima pasiekti įgyvendinus technines užduotis (iÅ¡skyrus techninę užduotį TU krantinė 58A, kuri buvo sustabdyta dėl krantinės griÅ«ties).

Aktas neatitiko faktiÅ¡kai vykdytų darbų kiekio, kadangi darbai buvo užbaigti atsakovės po ilgų bandymų, taisymų ir tik tada priduoti generaliniam rangovui bei užsakovui. Aktas generalinio rangovo nebuvo priimtas ir patvirtintas, todėl jame nurodyti kiekiai nėra iÅ¡kastų kiekių patvirtinimas ir pripažinimas, Å¡is aktas yra aktualus tik atsakovės ir generalinio rangovo santykiams. Pagal jį buvo atlikti apmokėjimai generalinio rangovo, taigi jis patvirtina, kad bendra suma už visÄ apeliantės vykdytÄ projekto dalį sudaro 395 160,58 Eur, ir beveik pusę Å¡ios sumos – 181 500 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ buvo sumokėta apeliantei, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė pati savo jėgomis turėjo užbaigti visas technines užduotis bei taisyti defektus. 27.13. Apeliantė pateiktame skunde nurodo naujas aplinkybes, susijusias su senaties terminu, tačiau nepagrindžia, kaip bÅ«tent COVID situacija ir jos suvaržymai galėjo turėti įtakos praleistam 3 metų senaties terminui, juolab kad apeliantė galėjo visus klausimus tvarkyti nuotoliniu bÅ«du, pasitelkusi advokatÄ (kÄ ir padarė vėliau).

Net laikant, kad teisė į ieškinį atsirado, kaip nurodo apeliantė 2018 m. rugpjūčio 9 d., vis tiek turėtų būti taikomas 3 metų senaties terminas, kadangi ieškinys pateiktas tik 2021 m. rugpjūčio 26 d. Be to, apeliantė ieškinyje nurodo reikalaujamų nuostolių atsiradimo datas 2018 m. kovo-balandžio mėnesiais, tačiau nepagrindžia, kaip šių nuostolių atsiradimas yra susijęs su tuo ar sutarties vykdymas tęsiamas ar ne. 27.14. Nepagrįsti apeliantės teiginiai dėl teismo šališkumo.

Apeliantė nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimų bylÄ nagrinėjusiai teisėjai bylos nagrinėjimo metu. Teismas bylos nagrinėjimo metu leido apeliantei ir jos atstovei iÅ¡samiai pasisakyti, atsikirsti ir įgyvendinti visas savo procesines teises. Teismas pagrįstai atsisakė iÅ¡reikalauti sutartį tarp atsakovės ir generalinio rangovo. Generalinės rangos sutartis ir joje numatyti atsakovės įsipareigojimai neturi teisinės įtakos apeliantės pareigoms, darbų apimčiai. Apeliantė į bylÄ teikė susiraÅ¡inėjimÄ su generaliniu rangovu, pati nurodė, kad komunikuoja su generaliniu rangovu bei palaiko santykius, todėl ir sutarties projektÄ galėjo gauti savo iniciatyva.

Tai, kad teismas, anot apeliantės, neatliko tam tikrų veiksmų ir nepriėmė apeliantei palankių sprendimų dėl įrodymų iÅ¡reikalavimo, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog bylÄ nagrinėjęs teismas buvo Å¡aliÅ¡kas. 27.15. Atsakovė neginčijo, kad tarp Å¡alių buvo susitarimas už jos iÅ¡kasto ir užsakovo priimto grunto gabenimÄ apeliantei sumokėti 5 Eur + PVM mokestį, tačiau Å¡is susitartas mokestis yra įtrauktas į apeliantei sumokėtÄ 181 500 Eur sumÄ . Teismas, nors ir detaliai atskirai nepasisakė dėl kiekvienos reikalavimo dalies, tačiau tinkamai įvertino ir iÅ¡tyrė visus į bylÄ pateiktus argumentus bei priėmė pagrįstÄ ir argumentuotÄ sprendimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 28. Apeliacijos objektas yra teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieÅ¡kinys dėl skolos už atliktus darbus bei nuostolių priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas nagrinėja laikydamasis apeliacinio skundo ribų, taip pat ex officio (pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320 straipsnis).

29. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje 1-6, 8 punktuose nurodytų absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų, byloje taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Teisėjų kolegija dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte numatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo pasisakys atskirai. Dėl teismo (ne)Å¡aliÅ¡kumo 30. Apeliantė (ieÅ¡kovė) nurodo, kad teismo sprendimo trÅ«kumai ir klaidos kelia abejonių teismo objektyvumu, neÅ¡aliÅ¡kumu ir (ar) sÄ moningu nepagrįsto teismo sprendimo priėmimu. Apeliantės vertinimu, teismas ribojo apeliantės procesines teises, galimybes iÅ¡reikalauti iÅ¡ atsakovės įrodymus. Tokios aplinkybės ir teismo veiksmai visos bylos eigoje bei nemotyvuoto ir nepagrįsto sprendimo priėmimas sudaro pagrindÄ Ä¯tarti apie teisėjos suinteresuotumÄ iÅ¡spręsti bylÄ palankiai atsakovei.

31. Siekiant užtikrinti realų teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ ir objektyvų teismÄ Ä¯gyvendinimÄ , CPK normose įtvirtintas nuÅ¡alinimo institutas. Byloje dalyvaujantis asmuo, manantis, kad jo bylÄ nagrinėjantis teisėjas gali bÅ«ti neobjektyvus ir Å¡aliÅ¡kas, gali, remdamasis CPK 65–66 straipsniuose nurodytomis aplinkybėmis, teikti motyvuotÄ teisėjo nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimÄ (CPK 68 straipsnis). Asmuo, reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ , turi pagrįsti, kad egzistuoja pakankamas pagrindas manyti, jog byla bus iÅ¡nagrinėta neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai, t. y. nurodyti konkrečias aplinkybes ir pateikti jas patvirtinančius įrodymus, kurie patvirtintų tokį pagrindÄ egzistuojant. Be to, CPK 65, 66 straipsniuose įtvirtinta teisėjo pareiga nusiÅ¡alinti, kai egzistuoja atitinkamos aplinkybės, keliančios (ar galinčios kelti) abejonių teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu.

32. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatavo, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga. Vadinasi, turi bÅ«ti Å¡alinamos prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant bei aiÅ¡kinant garantijas įtvirtinančias proceso teisės normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2007; 2007 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-675/2007).

33. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 6 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-10-1075/2020 iÅ¡samiai aptarta Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo, kuris turi bÅ«ti įvertinamas dviem aspektais: pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį testus. Vadovaujantis subjektyviuoju testu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus ir elgesį, t. y., ar teisėjas konkrečioje byloje turi kokį nors iÅ¡ankstinį nusistatymÄ ar tendencingumÄ , tuo tarpu, vadovaujantis objektyviuoju testu, vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad bÅ«tų paÅ¡alintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo neÅ¡aliÅ¡kumo (EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. sprendimas byloje Morice prieÅ¡ PrancÅ«zijÄ , peticijos Nr. 29369/10, par. 73).

Taikant subjektyvųjį teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo testÄ yra laikomasi teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo prezumpcijos, kuri reiÅ¡kia, kad asmeninis teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas yra preziumuojamas, kol nėra tam prieÅ¡taraujančių įrodymų (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, par. 43; 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 73797/01, par. 119; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06, par. 94).

34. Nors asmens nuogÄ stavimai yra svarbÅ«s, tačiau nėra lemiami, sprendžiant dėl teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo. LemiamÄ reikÅ¡mę Å¡iuo atžvilgiu turi tai, ar suinteresuoto asmens nuogÄ stavimai gali bÅ«ti laikomi objektyviai pateisinamais (EŽTT 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein prieÅ¡ Å veicarijÄ , peticijos Nr. 33958/96, par. 44; 2009 m. spalio 15 d. sprendimas byloje Micallef prieÅ¡ MaltÄ , peticijos Nr. 17056/06, par. 96). Objektyvusis testas paprastai yra susijęs su hierarchinių ar kitų ryÅ¡ių tarp teisėjo ir proceso dalyvių nustatymu arba to paties asmens skirtingų funkcijų vykdymu teisminiame procese (EŽTT 2005 m. gruodžio 15 d. sprendimas byloje Kyprianou prieÅ¡ KiprÄ , peticijos Nr. 73797/01, par. 121).

35. Teisėjų kolegija pažymi, kad, pirma, apeliantė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nereiÅ¡kė nuÅ¡alinimo bylÄ nagrinėjusiai teisėjai. Antra, bylos duomenys nesudaro pagrindo vertinti, jog teisėja civilinę bylÄ vedė neobjektyviai, buvo tendencinga ar Å¡aliÅ¡ka kurios nors Å¡alies atžvilgiu, nes vienasmeniÅ¡kai nagrinėdama civilinę bylÄ priėmė atitinkamus procesinius sprendimus savo kompetencijos ribose. Bylos nagrinėjimo metu vyko ne vienas teismo posėdis, juose apeliantės atstovai turėjo galimybę iÅ¡samiai pasisakyti, atsikirsti ir įgyvendinti visas savo procesines teises.

Trečia, vien tai, kad teisėja nepalankiai ieÅ¡kovei iÅ¡sprendė dalį jos procesinių praÅ¡ymų savaime negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjos Å¡aliÅ¡kumas ar suinteresuotumas bylos baigtimi. Bylos duomenys rodo, kad nors teismas atmetė apeliantės praÅ¡ymÄ pateikti sutartį su Sito, tačiau, tenkinęs ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ , įpareigojo atsakovę pateikti užterÅ¡to grunto priėmimo–perdavimo aktÄ krantinių 65A/66, 140/141, 58A darbų akvatorijoje; batimetrinius matavimus, kurių pagrindu atsakovė skaičiavo iÅ¡kasto ir iÅ¡kelto grunto kiekį (jei atsakovė nepateiks batimetrinių matavimų, pateikti kokius nors duomenis pagal kuriuos atsakovė apskaičiavo iÅ¡kasto grunto kiekį); pateikti Europinio projekto pabaigos priėmimo–perdavimo aktÄ .

36. Teisėjų kolegija pažymi, kad vien tai, jog bylÄ nagrinėjantis teisėjas kitaip, nei apeliantė, vertina ginčo aplinkybes, atlieka atitinkamus procesinius veiksmus, netenkina tam tikrų Å¡alies pareikÅ¡tų praÅ¡ymų ar, prieÅ¡ingai, patenkinta prieÅ¡ingos Å¡alies praÅ¡ymus, su kuriais kita Å¡alis nesutinka, per se (savaime) nelemia teisėjo Å¡aliÅ¡kumo ar netinkamo proceso. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad neÅ¡aliÅ¡kumo principas negali bÅ«ti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo klaidos, proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylÄ iÅ¡nagrinėjo Å¡aliÅ¡kai.

Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto procesinio sprendimo motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012, 2K-122/2010, 2K-243/2009). Juo labiau nešališkumo principo (ne)įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kaip to norėtų proceso dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102-222/2016).

Nors minėti iÅ¡aiÅ¡kinimai pateikti nagrinėjant baudžiamÄ sias bylas, teisėjų kolegijos vertinimu, jie aktualÅ«s ir nagrinėjamoje byloje. Procesinių veiksmų atlikimas bei atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali bÅ«ti vertinamas kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas, nes įstatyme imperatyviai reglamentuota, kad nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas, siekiant užtikrinti greitÄ ir teisingÄ bylos iÅ¡nagrinėjimÄ , privalo bÅ«ti motyvuotas (CPK 68 straipsnio 2 dalis) ir pareikÅ¡tas konkrečiam teisėjui ar konkretiems teisėjams (CPK 68 straipsnio 4 dalis) tik esant vienam iÅ¡ CPK 64–66, 71 straipsniuose nustatytų pagrindų.

Nesutikdamas su atitinkamais teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis – apeliacija, kasacija bei proceso atnaujinimo institutu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-120-701/2022, 41 punktas).

37. Taigi, apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismo teisėja buvo Å¡aliÅ¡ka, nes teismo posėdžių metu ribojo apeliantės teises, netenkino apeliantės praÅ¡ymų, priėmė apeliantei nepalankų sprendimÄ , savaime nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo teisėjos Å¡aliÅ¡kumo apeliantės atžvilgiu. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė pasinaudojo galimybe dėl jo pateikti apeliacinį skundÄ . Dėl ginčo esmės 38. Byloje nustatyta, kad 2017 m. gruodžio 29 d. apeliantė (ieÅ¡kovė, subrangovė) ir atsakovė (rangovė) sudarė rangos sutartį Nr. 2017-12-29, kuria rangovė pavedė atlikti dugno gilinimo darbus Klaipėdos uoste, 136–141 krantinių teritorijoje, maždaug 100 000 m3 grunto apimties.

Sutartyje nurodyta, kad faktinė darbų apimtis gali skirtis nuo planuojamos ir nustatoma pagal darbo rezultatus, pagrįstus matavimais, kuriuos atlieka rangovė dalyvaujant subrangovės atstovui prieÅ¡ darbų pradžiÄ ir baigus darbus. Å alys sutarė, kad rangovė sumoka subrangovei atliktų darbų kainÄ pagal atliktų darbų aktus. Už vieno m3 grunto gavybÄ ir pristatymÄ iÅ¡krovimui į krantinę Nr. 144 rangovė moka subrangovei 10 Eur. Darbų pradžia nustatyta 2018 m. sausio 3 d., darbų atlikimo terminas 2018 m. birželio 1 d., esant palankioms oro sÄ lygoms ir 100 000 m3 apimčiai.

39. Byloje tarp Å¡alių kilo ginčas dėl netinkamo atsiskaitymo pagal sudarytÄ sutartį. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės užmokestį už atliktus darbus bei patirtus nuostolius. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė nenustatęs faktinio ieÅ¡kovės atliktų rangos darbų perdavimo ir priėmimo, todėl sprendė, kad nekyla atsakovės pareiga sumokėti už neperduotus darbus, taip pat, jog nekyla pareiga priteisti praÅ¡omus nuostolius.

40. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu apeliantė (ieÅ¡kovė, subrangovė) pateikė apeliacinį skundÄ , kuriame teigia, jog teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, pažeidė įrodinėjimo taisykles netinkamai įvertinęs įrodymus, pažeidė ieÅ¡kinio senatį reglamentuojančias normas, neiÅ¡sprendė vieno iÅ¡ reikalavimų.

41. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, jog pagal CPK 12 ir 178 straipsnius Å¡alys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, iÅ¡skyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnis). Neįvykdžius įrodinėjimo pareigų arba netinkamai jas įvykdžius, įrodinėjimo subjektui (dažniausiai proceso Å¡aliai) gali atsirasti neigiamų padarinių – teismas gali atitinkamas įrodinėtas aplinkybes pripažinti neįrodytomis (neegzistavusiomis) ir, tuo remdamasis, priimti procesinį sprendimÄ iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2013).

Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę (kartu – procesinę pareigÄ ) Å¡alims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos Å¡alies įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-354/2011).

42. Kaip minėta, sudaryta subrangos sutartimi atsakovė pavedė apeliantei atlikti dugno gilinimo darbus Klaipėdos uoste, 136–141 krantinių teritorijoje, maždaug 100 000 m3 grunto apimties. Taip pat sutarties I dalies 3 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo metu Å¡alys yra susipažinusios su techniniu projektu ir techninėmis užduotimis, o 4 punkte – jog faktinė darbų apimtis gali skirtis nuo planuojamų. Sutarties II dalies 4 punkte iÅ¡vardyti prie sutarties pridedami dokumentai, tarp kurių ir techninės užduotys su koordinatėmis XYZ sistemoje (priedas Nr. 1) (T1 Akvatorija 12 817 m3 (TU Akvatorija); T4 krantinės 140-141 10 545 m3 (TU krantinės 140-141); T6 krantinė 58A 37 335 m3 (TU krantinė 58A); T7 krantinė 65a/66 305 m3 (TU krantinės 65/66a)). Sutarties XI dalies 4 punkte nurodyta, kad sutartis ir visi jos vykdymui reikalingi dokumentai perduoti faksu arba elektroniniu paÅ¡tu su nuskaitytais paraÅ¡ais, turi tokiÄ pačiÄ teisinę galiÄ kaip ir originalai, kol bus gauti originalai.

43. Pagal CK 6.684 straipsnio 1 dalį, rangovas privalo vykdyti statybos darbus pagal normatyvinių statybos dokumentų nustatytus reikalavimus ir sutartį (sutarties dokumentus), kurioje nustatyta darbų kaina bei statinio (darbų) kokybės reikalavimai, todėl darbų techninės užduotys, kurios ieškovei pateiktos kartu su sutartimi, yra šalių sutarties dalis. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė pagal sutarties turinį ir priedus galėjo aiškiai suprasti, kokius darbus ir kokiomis koordinatėmis (prie kokių krantinių) turės atlikti.

Esant nurodytoms sutarties nuostatoms teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantės argumentus, jog atsakovė parengė apgaulingÄ sutartį. Be to, apeliantė neįrodinėja, kad buvo priversta pasiraÅ¡yti sutartį ar neturėjo galimybės susipažinti su sutarties sÄ lygomis bei jos priedais. Darytina iÅ¡vada, kad, pasiraÅ¡ydama sutartį, apeliantė žinojo ar bent jau turėjo žinoti prie kokių krantinių bus vykdomi rangos darbai ir prieÅ¡taravimų dėl to neteikė.

44. Atmesdama apeliantės argumentus, kad teismui neiÅ¡reikalavus rangos sutarties tarp atsakovės ir Environmental Dredging Company, nežinant jos turinio, nėra įmanoma teisingai aiÅ¡kinti ginčo subrangos sutarties sÄ lygas, teisingai nustatyti Å¡iai bylai reikÅ¡mingas kitas faktines aplinkybes, kt., teisėjų kolegija pažymi, kad CK 6.650 straipsnyje nustatyta, jog rangovas turi teisę pasitelkti savo prievolėms įvykdyti kitus asmenis (subrangovus), jeigu įstatymai ar rangos sutartis nenustato, kad užduotį privalo įvykdyti pats rangovas; jeigu užduočiai įvykdyti yra pasitelkti subrangovai, tai rangovas tampa generaliniu rangovu (1 dalis).

Generalinis rangovas atsako užsakovui už subrangovų prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ vykdymÄ , o subrangovams – už užsakovo prievolių neįvykdymÄ ar netinkamÄ Ä¯vykdymÄ (3 dalis). Jeigu ko kita nenustato įstatymai ar sutartis, užsakovas ir subrangovas neturi teisės reikÅ¡ti vienas kitam piniginių reikalavimų, susijusių su sutarčių, kiekvieno iÅ¡ jų sudarytų su generaliniu rangovu, pažeidimu (4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad subrangos santykiams taikomos tos pačios taisyklės kaip ir rangos santykiams, nes subrangovas iÅ¡ esmės turi tas pačias pareigas kaip ir rangovas, tik skiriasi Å¡ių pareigų apimtis.

Tai reiÅ¡kia, kad subrangovui, sudariusiam sutartį su generaliniu rangovu, taikomi tie patys reikalavimai kaip ir generaliniam rangovui – darbus atlikti kokybiÅ¡kai, laiku bei laikantis norminiuose dokumentuose nustatytų reikalavimų. Taigi, sudarydamas subrangos sutartis, rangovas tampa užsakovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-257/2014; 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-681-378/2015). CK įtvirtintas statybos rangos santykių teisinis reglamentavimas grįstas, be kita ko, bendruoju sutarčių uždarumo principu, kurio esmė ta, kad sutartis, iÅ¡skyrus įstatyme nustatytas iÅ¡imtis, sukuria teises ir pareigas tik jÄ sudariusioms Å¡alims, todėl tik sutarties Å¡alys gali reikÅ¡ti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo ar kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugpjūčio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-184-421/2022).

Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilęs dėl ieškovės ir atsakovės sudarytos sutarties vykdymo, todėl šis ginčas spręstinas vertinant šios sutarties nuostatas, o atsakovės sudarytos sutartys tam įtakos neturi.

45. Rangos sutartimi viena Å¡alis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrÄ darbÄ savo rizika pagal kitos Å¡alies (užsakovo) užduotį ir perduoti Å¡io darbo rezultatÄ užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktÄ darbÄ priimti ir už jį sumokėti (CK 6.644 straipsnio 1 dalis). Rangos sutarties Å¡alių teisės ir pareigos turi prieÅ¡prieÅ¡inį pobÅ«dį. Vienos rangos sutarties Å¡alies teisės atitinka kitos Å¡alies pareigas; tik savo pareigas pagal sutartį įvykdžiusi Å¡alis gali reikalauti iÅ¡ kitos sutarties Å¡alies atitinkamo pareigų vykdymo; jeigu rangovas savo pareigas įvykdo netinkamai, užsakovas turi teisę atitinkamai nevykdyti savo pareigos priimti darbÄ ir už jį sumokėti, ir prieÅ¡ingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010).

Jeigu pagal rangos sutartį nenumatyta atliekamų darbų ar atskirų jų etapų apmokėti iÅ¡ anksto, užsakovas privalo sumokėti rangovui sutartyje nustatytÄ kainÄ po to, kai yra priimtas darbų rezultatas, su sÄ lyga, kad darbai atlikti tinkamai ir laiku, arba užsakovo sutikimu anksčiau nustatyto termino (CK 6.655 straipsnio 1 dalis).

46. Apeliantės teigimu, teismas neteisingai konstatavo, kad nepasiraÅ¡ius darbų priėmimo–perdavimo akto, atsakovei nebuvo galimybės nustatyti ieÅ¡kovės atliktų darbų apimties. Sutartyje numatyta, kad iÅ¡kasto grunto kiekis nustatomas ne pagal atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktÄ , o tik atlikus batimetrinius matavimus. Atsakovė pati pateikė raÅ¡ytinius įrodymus, kad batimetriniai matavimai buvo atliekami nuolatos, jų kiekis gausus (21 vnt.), todėl atsakovė turėjo visas realias galimybes, laikantis subrangos sutarties nuostatų, apskaičiuoti iÅ¡kasto grunto kiekį ir savo paskaičiavimus pateikti apeliantei, tačiau Å¡ios pareigos nevykdė. Teismas neiÅ¡reikalavo batimetrinių matavimų. Be to, pagal sutartį atsakovė kaip užsakovė privalėjo organizuoti atliktų darbų priėmimÄ ir juos priimti. Apeliantė reikalavimus dėl iÅ¡kasto 48 038 m3 grunto kiekio grindė 2018 m. kovo 13 d. gamybiniu protokolu.

47. Sutarties III dalyje, detalizuojančioje darbų priėmimÄ , nurodyta, kad subrangovė ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas raÅ¡tu praneÅ¡a rangovei apie planuojamÄ darbų pabaigÄ pagal technines užduotis (1 punktas). Rangovė, gavusi subrangovės raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ apie gilinimo darbų pabaigÄ pagal technines užduotis, atlieka batimetrinius matavimus (2 punktas). Jei po batimetrinių matavimų nustatoma, kad gilinimo darbai baigti (tinkamai atlikti), rangovė per 3 kalendorines dienas apskaičiuoja iÅ¡kasto grunto kiekį pagal technines užduotis ir raÅ¡tu praneÅ¡a subrangovei apie darbų rezultatus.

Tokiu atveju rangovė priima tinkamai atliktus gilinimo darbus, pasiraÅ¡ydama atliktų darbų priėmimo aktÄ , kurį subrangovė pateikia per 3 kalendorines dienas nuo praneÅ¡imo iÅ¡ rangovės apie tinkamai atliktus darbus gavimo dienos (3 punktas). PažymÄ apie atliktų darbų kainÄ ir atliktų darbų aktÄ pasiraÅ¡o subrangovė ir rangovė. Å iuos dokumentus rengia rangovė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais (4 punktas). Gilinimo darbai pagal technines užduotis laikomi baigtais (tinkamai atlikti), kai rangovės atlikti batimetriniai matavimai po gilinimo darbų atitinka projektinį gylį, nurodytÄ 2008 m. gylio matavimo žemėlapyje, numatytÄ techniniame projekte ir techninėje užduotyje.

Šiuo atveju iškastas ir apmokamas grunto tūris apskaičiuojamas kaip skirtumas tarp 2008 ir 2017 m. gylio matavimo žemėlapių (7 punktas).

48. Sutarties IV dalyje aptarta kaina ir atsiskaitymo tvarka. 1 punkte nurodyta, kad rangovė sumoka subrangovei atliktų darbų kainÄ pagal atliktų darbų aktus. Apskaičiuojama suma už atliktÄ darbÄ pagal technines užduotis. Už vieno m3 grunto gavybÄ ir pristatymÄ iÅ¡krovimui į krantinę Nr. 144 rangovė moka subrangovei 10 Eur. Rangovė įsipareigoja sumokėti subrangovei už atliktus ir baigtus darbus pagal pasiraÅ¡ytus atliktų darbų aktus per 30 kalendorinių dienų nuo darbų atlikimo aktų pasiraÅ¡ymo ir sÄ skaitos iÅ¡ subrangovės gavimo pagal sutarties nuostatas (sutarties VI dalies 1 punktas).

49. Aptartos sutarties nuostatos leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad visų pirma apeliantė turėjo informavimo pareigÄ , t. y. raÅ¡tu praneÅ¡ti atsakovei apie planuojamÄ darbų pabaigÄ pagal technines užduotis, gavusi subrangovės raÅ¡ytinį praneÅ¡imÄ atsakovė atlieka batimetrinius matavimus. Bylos duomenimis apeliantė elektroniniu laiÅ¡ku pateikė atsakovei vienintelį praneÅ¡imÄ , kad vasario 1 d. 14:35 val. baigti valymo darbai pagal sutartį Nr. 2017-12-29 bei techninę užduotį Klaipėdos uosto prieplaukoje Nr. 65, praÅ¡ant atlikti batimetrinius matavimus ir apskaičiuoti iÅ¡imto grunto kiekį.

Todėl įgyvendindama sutarties nuostatas atsakovė tik Å¡iuo atveju privalėjo atlikti batimetrinius matavimus. Dėl visų kitų techninių užduočių pagal sutartį atsakovei nekilo pareiga atlikti batimetrinių matavimų, kadangi nebuvo pateikti raÅ¡ytiniai praneÅ¡imai pagal Å¡alių sudarytos Sutarties III dalies 1 punktÄ , darbai nebuvo užbaigti. Taigi apeliantės argumentai, kad atsakovė pažeidė savo sutartinę pareigÄ yra nepagrįsti ir neįrodyti (CPK 12, 178 straipsniai).

50. Apeliantė neteisi, kad batimetrinius matavimus atsakovė atlikdavo nuolat tik jų neteikė į bylÄ . Skundžiamo sprendimo turinys rodo, kad iÅ¡ 2018 m. rugpjūčio 30 d. KVJUD raÅ¡o Nr. UD-10.1.16.2381 teismas nustatė, kad 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikti 21 batimetriniai matavimai ir buvo siÅ«loma parengti suderintÄ darbų priėmimo–perdavimo aktÄ . Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi minėto akto turinį, sprendžia, kad teismas suklydo, nes Å¡iame raÅ¡te duomenų apie batimetrinių matavimų skaičių nėra pateikta, nurodyta, kad po 2018 m. rugpjūčio 13 d. praneÅ¡imo apie atliktus akvatorijos dugno valymo darbus zonoje 140-141, 2018 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikta povandeninė dugno apžiÅ«ra ir 2018 m. rugpjūčio 21 d. batimetriniai matavimai. RaÅ¡te data nurodyta sutrumpintu bÅ«du – 2018-08-21, skaičius 21 persikėlęs į kitÄ eilutę, todėl tai galėjo lemti nurodytÄ klaidÄ .

51. Bylos duomenimis teismas ne kartÄ Ä¯pareigojo atsakovę pateikti į bylÄ batimetrinius matavimus, tačiau atsakovė laikėsi nuoseklios pozicijos, kad tokių duomenų neturi ir, kaip jau nustatyta, neturėjo pareigos juos nuolat atlikti, o tik gavusi subrangovės praneÅ¡imÄ apie baigtus darbus.

52. Atsakovės teigimu, gavusi praneÅ¡imÄ apie darbų Klaipėdos uosto prieplaukoje Nr. 65 pabaigÄ , ji ėmė organizuoti Å¡ios darbų dalies priėmimÄ , nes generalinis rangovas Sito elektroniniais laiÅ¡kais 2018 m. vasario 2 d. ir 2018 m. vasario 7 d. kreipėsi į KVJUD dėl Å¡ios darbų dalies pridavimo. Å iems apeliantės vykdytiems darbams buvo nustatyti trÅ«kumai, kurie buvo pristatyti 2018 m. kovo 13 d. posėdyje dėl darbų eigos, kuriame aptariant TU krantinės 65/66a vykdymÄ buvo konstatuota:

„KVJUD atsakė 2018 m. vasario 13 d., tebėra seklumų/minkÅ¡tos medžiagos“; informacija 2018 m. vasario 27 d. KVJUD atsisakė priimti, reikalaudama pakartotinio dugno valymo, tvirtindama, kad narų iÅ¡vada neigiama. Darbų defektus taip pat patvirtina byloje pateiktas 2018 m. balandžio 25 d. techninę projekto priežiÅ«rÄ vykdžiusios UAB „Kelvista“ raÅ¡tas Nr. SR-(3.11.52) Dėl užterÅ¡to grunto valymo darbų zonoje 65A/66 ir 140/141, kuriame įvertinus KVJUD 2018 m. balandžio 19 d. raÅ¡tu pateiktus duomenis (narų ataskaitas ir batimetrinių matavimų duomenis) informuojama, kad vadovaujantis sutarties Nr. 34-2017-200 12.10.1 punktu valymo darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-2/18 zonoje 65a-66 nėra baigti, nes yra likusi dalis grunto virÅ¡ projektinių altitudžių (nurodytų techninėje užduotyje, įskaitant Å¡laitus), kuris pagal narų apžiÅ«ros ataskaitÄ yra dumblas.

Todėl praÅ¡oma kaip įmanoma skubiau paÅ¡alinti defektus ir apie tai informuoti užsakovÄ , techninės priežiÅ«ros vadovÄ ir projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovÄ . UAB „Kelvista“ 2018 m. birželio 7 d. raÅ¡te Nr. SR-(3.11.72) Dėl KVJUD nurodymų pagal raÅ¡tÄ , įvertinus KVJUD 2018 m. balandžio 19 d. raÅ¡tu pateiktus duomenis (narų ataskaitas ir batimetrinių matavimų duomenis) ir teiktÄ 2018 m. gegužės 17 raÅ¡tÄ pakartotinai informuojama, kad vadovaujantis sutarties Nr. 34-2017-200 12.10.1 p. valymo darbai pagal techninę užduotį Nr. 9.3.164-2/18 zonoje 65a-66 nėra baigti, nes yra likusi dalis grunto virÅ¡ projektinių altitudžių (nurodytų techninėje užduotyje, įskaitant Å¡laitus), kuris pagal narų apžiÅ«ros ataskaitÄ yra dumblas.

Todėl praÅ¡oma kaip įmanoma skubiau paÅ¡alinti defektus ir apie tai informuoti užsakovÄ , techninės priežiÅ«ros vadovÄ ir projekto vykdymo priežiÅ«ros vadovÄ . Darbų dalis TU krantinė 65/66a buvo priduota KVJUD tik 2018 m. spalio 26 d., atlikus batimetrinius matavimus, fiksuotas iÅ¡kastas gruntas, t. y. 304 m3.

53. Taigi nurodytos aplinkybės patvirtina, kad apeliantei tinkamai įvykdžius informavimo pareigÄ atsakovė ėmėsi prieÅ¡prieÅ¡inės pareigos vykdymo, tačiau nustatyta, jog darbai nebuvo atlikti kokybiÅ¡kai, tačiau nepaisant to, atsakovės teigimu, už juos su apeliante atsiskaityta.

54. Apeliantė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad byloje nenustačius faktinio ieÅ¡kovės atliktų ginčo darbų perėmimo, kokybiÅ¡kų darbų atlikimÄ pagrindžiančių batimetrinių matavimų, kitaip tariant, nesant nustatyto tinkamo rangos darbų perdavimo ir priėmimo, nėra pagrindo pripažinti atsakovės pareigos sumokėti ieÅ¡kovei už neperduotus darbus.

55. CK 6.662 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad užsakovas privalo rangos sutartyje numatytais terminais ir tvarka dalyvaujant rangovui apžiÅ«rėti ir priimti atliktÄ darbÄ (jo rezultatÄ ). Užsakovas, pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sÄ lygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trÅ«kumus, privalo nedelsdamas apie tai praneÅ¡ti rangovui. Atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be iÅ¡lygų ar su iÅ¡lygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus.

56. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad pagrindas rangovui reikalauti iÅ¡ užsakovo vykdyti jo prieÅ¡prieÅ¡inę pareigÄ â€“ sumokėti už darbus yra pagrindinės sutartinės rangovo pareigos įvykdymas – sutarto darbo atlikimo faktas, o darbų perdavimo–priėmimo aktas yra tik šį faktÄ patvirtinantis dokumentas. Nesant darbų perdavimo–priėmimo akto, gali kilti darbų atlikimo laiko, kokybės ir kiti klausimai, tačiau vien Å¡io akto nepateikimas byloje nepaneigia užsakovo teisės į atlyginimÄ už atliktus darbus, jei darbų perdavimÄ galima nustatyti kitais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2011).

Pareiga mokėti už atliktus darbus atsiranda pradėjus faktiÅ¡kai naudotis darbais ir nėra siejama tik su abiÅ¡aliu atliktų darbų perdavimo–priėmimo akto pasiraÅ¡ymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2007; 2017 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017, 37 punktas). Taigi, raÅ¡ytinio darbų priėmimo akto nebuvimas nėra besÄ lygiÅ¡ka prielaida konstatuoti, kad darbų rezultato užsakovas nepriėmė ir neturi pareigos už juos sumokėti.

Faktai, kad darbų perdavimas ir priėmimas pagal įstatyme nustatytus reikalavimus neįvyko, tačiau užsakovas rangovo darbų rezultatÄ pradėjo naudoti pagal paskirtį, rodo, kad Å¡alys nesilaikė teisės normų reikalavimų, tačiau pažeidimų faktas neatleidžia Å¡alių nuo prievolių, kylančių iÅ¡ sutarčių vykdymo principų (CK 6.200 straipsnis) bei rangos sutarties esmės, reikalaujančių, kad už tinkamÄ darbo rezultatÄ bÅ«tų sumokama sulygta kaina (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-253-469/2018; 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-281-823/2019).

57. Kaip minėta, pagal sutarties nuostatas atsakovei kyla pareiga sumokėti apeliantei už atliktus ir baigtus darbus pagal pasiraÅ¡ytus atliktų darbų aktus per 30 kalendorinių dienų nuo darbų atlikimo aktų pasiraÅ¡ymo ir sÄ skaitos iÅ¡ subrangovės gavimo pagal sutarties nuostatas (sutarties VI dalies 1 punktas). Byloje nustačius, kad atliktų darbų aktai tarp Å¡alių nebuvo pasiraÅ¡yti, apeliantė iÅ¡kastus grunto kiekius, t. y. faktiÅ¡kai atliktus darbus, už kuriuos reikalavo apmokėjimo, grindė 2018 m. kovo 13 d. darbinio progreso protokolo 2.8 punktu.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai progreso protokolo duomenų nevertino kaip pagrindžiančių iškasto grunto kiekius. Visų pirma, pastebėtina, kad kaip pati apeliantė nurodė ieškinyje, tai atsispindi ir pateiktuose protokoluose, kad juose buvo fiksuotas skirtingas grunto kiekis skirtingomis dienomis, kurio bendra suma nesudaro 2.8 punkte nurodyto kiekio, nes fiksuota 2018 m. sausio 24 d. „Bastion“ – 19 400 m3; 2018 m. sausio 30 d. – 19 894 m3; 2018 m. vasario 20 d.

– 44 379 m3; 2018 m. vasario 28 d. – 46 898 m3; o 2018 m. kovo 13 d. – 48 038 m3 grunto. Pritartina atsakovei, kad progreso susirinkimai buvo skirti sekti vykdomų darbų progresÄ , plukdomų baržų skaičius, apeliantės siekis Å¡iuos plukdytų baržų skaičius ir jais iÅ¡gabentÄ dumblÄ prilyginti jos atliktiems darbams neatitinka nei Å¡alių sudarytos sutarties nuostatų, nei teisingumo, protingumo kriterijų ir nesusijęs su techninių užduočių įvykdymu, tai yra gylio pasiekimu.

Bylos duomenų visumos kontekste pritartina atsakovei, kad 2018 m. kovo 13 d. progreso susirinkimo protokole pateiktoje lentelėje apskaičiuotas 48 038 m3 kiekis susijęs su plukdytų baržų skaičiais ir remiantis vidutine baržos talpa.

58. Teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad jau buvo kilę atitinkamų ginčų tarp Å¡alių. Lietuvos apeliacinis teismas 2021 m. gruodžio 23 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-669-370/2021 <...> iÅ¡aiÅ¡kino, kad dėl minėtų sutarties ir Taisyklių nuostatų vertintini kaip nepagrįsti ieÅ¡kovės argumentai, jog iÅ¡kasto grunto kiekis pagal sutartį gali bÅ«ti apskaičiuojamas vertinant kasdienines ataskaitas. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovė pareiga atsakovei teikti atlikto kiekvienÄ dienÄ darbo ataskaitÄ (sutarties V dalies 3 punktas), sietina su sutarties VI dalies 4 punktu, numatančiu atsakovės pareigÄ prižiÅ«rėti darbų eigÄ ir kontroliuoti jų atlikimÄ .

59. Pasisakant dėl byloje pateikto 2018 m. birželio 11 d. atliktų darbų akto ir jame fiksuoto iÅ¡kasto kiekio pažymėtina, kad, pateikdama šį aktÄ , atsakovė nurodė, jog aktas buvo teiktas generaliniam rangovui, tačiau tik tuo tikslu, kad bÅ«tų gauti nors tarpiniai mokėjimai; aktas iÅ¡raÅ¡ytas neužbaigus nė vienos iÅ¡ techninės užduoties – jis suraÅ¡ytas remiantis paskaičiuotais galimais didžiausiais iÅ¡kasto grunto kiekiais, kuriuos bÅ«tų galima pasiekti įgyvendinus technines užduotis (iÅ¡skyrus techninę užduotį TU krantinė 58A, kuri buvo sustabdyta dėl krantinės griÅ«ties).

Aktas neatitiko faktiškai vykdytų darbų kiekio, kadangi bylos duomenimis, darbų užbaigimai pagal atskiras technines užduotis vyko šiomis datomis: T1 Akvatorija (TU akvatorija) (12 817 m3) 2018 m. lapkričio 2 d.; T4 krantinės 140/141 (TU krantinė 140/141) (10 545 m3) – 2018 m. rugpjūčio 21 d.; T7 krantinė 65a/66 (TU krantinė 65/66a) (305 m3) – 2018 m. spalio 26 d. ir T6 krantinė 58A (TU krantinė 58A) (37 335 m3) – nepriduota dėl sustabdytų darbų. Atsakovės teigimu, 181 500 Eur pagal 2018 m. rugpjūčio 23 d.

PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ buvo apmokėta apeliantei, nepriklausomai nuo to, kad atsakovė pati savo jėgomis turėjo užbaigti visas technines užduotis bei taisyti defektus.

60. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad į bylÄ pateiktais Å¡alių susiraÅ¡inėjimo duomenimis, atsiųsdama apmokėti 2018 m. rugpjūčio 23 d. sÄ skaitÄ , ieÅ¡kovė laiÅ¡ke nurodė, kad sÄ skaita siunčiama pagal „vakarykÅ¡tį susitarimÄ â€œ, taigi tai leidžia spręsti apie vykusias Å¡alių derybas ir pasiektÄ susitarimÄ dėl 181 500 Eur apmokėjimo už ieÅ¡kovės atliktus darbus. Kaip nurodė atsakovė, po Å¡ios sÄ skaitos apmokėjimo ieÅ¡kovė nesikreipė į atsakovę 3,5 metų, neteikė pretenzijų dėl neapmokėtų darbų, nepateikė kitų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų. Kaip pripažino pati apeliantė, darbus pagal sutartį ji vykdė iki 2018 m. kovo 15 d., o atsiskaitymas pagal pateiktÄ sÄ skaitÄ Ä¯vyko praėjus daugiau kaip 5 (penkiems) mėnesiams po darbų pabaigos.

61. Esant nurodytų aplinkybių visetui spręstina, jog nesant atliktų darbų priėmimo-perdavimo pagal sutartį aktų, ieškovė kitais įrodymais neįrodė atlikusi darbų pagal sutartį, už kuriuos atsakovei kiltų pareiga atsiskaityti, todėl ieškinys dėl skolos priteisimo atmestas pagrįstai.

62. CPK 176 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. CPK 185 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

63. Nuoseklioje ir iÅ¡plėtotoje kasacinio teismo praktikoje dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo nurodoma, kad faktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiÅ¡kai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo; reikia įvertinti kiekvienÄ Ä¯rodymÄ ir įrodymų visetÄ ; iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis; teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų;

įrodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ ; įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2019 30 punktÄ ). Ä®rodinėjimas civiliniame procese turi savo specifikÄ â€“ nenustatyta, kad teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų faktų buvimÄ tik tada, kai dėl jų egzistavimo absoliučiai nėra abejonių; iÅ¡vadÄ apie faktų buvimÄ teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo iÅ¡lieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2008; 2009 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2009; kt.).

Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes nurodymai teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ , neleistini. Dėl to atvejai, kai Å¡alies nurodytos aplinkybės, argumentai nepripažįstami įrodytais, savaime neleidžia daryti iÅ¡vados, kad bylos nagrinėjimo metu teisme buvo padaryta CPK 176, 185 straipsnių pažeidimų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010; 2021 m. rugsėjo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-371-701/2021 38 punktÄ ).

64. Nors apeliantė nesutikimÄ su skundžiamu sprendimu argumentuoja netinkamu įrodymų vertinimu, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė, nesutikdama su teismo atliktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia apeliaciniame skunde nurodomų teismo padarytų proceso teisės normų pažeidimų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitos faktinės aplinkybės (nustatytas jos nurodomas iÅ¡kasto grunto kiekis, pripažinti nuostoliai), nei tai padarė bylÄ nagrinėjęs teismas.

65. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė nepagrindė savo teiginių, jog bylÄ nagrinėjęs teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, o bylos medžiaga patvirtina, kad teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visuma, teismo iÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko yra pagrįstos byloje surinktais duomenimis, todėl teismas proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimÄ , nepažeidė ir nenukrypo nuo Å¡iuo aspektu aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 185 straipsnis).

Dėl praÅ¡omų priteisti nuostolių atlyginimo 66. Apeliantė prašė priteisti patirtus 342 125,20 Eur dydžio nuostolius, kuriuos sudaro: 105 350 Eur nuostolis dėl baržos „Bastion“ prastovos nuo 2018 m. kovo 15 d. (43 paras); 148 000 Eur dėl baržos SB-1 prastovos nuo 2018 m. kovo 15 d. (148 paras); 16 237,13 Eur nuostolis dėl krantinės ir laivo agentų mokesčio; 5 141,97 Eur dyzeliniam laivų kurui; 4 500 Eur paslaugoms už kasmėnesinių deklaracijų teikimÄ ; 2 896,10 Eur metinės palÅ«kanos pagal paskolos sutartį; 60 000 Eur generalinio rangovo pažadėta kompensacija dėl prastovų.

67. Skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas paminėtus reikalavimus atmetė. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis, teigia, kad byloje esantys įrodymai sudaro pakankamÄ pagrindÄ manyti, kad ieÅ¡kovė patyrė nuostolius, kuriuos tenka atlyginti sutarties tinkamai neįvykdžiusiai atsakovei.

68. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutartinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, kuri atsiranda dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena Å¡alis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudÄ , delspinigius), o kita Å¡alis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Sutartinei civilinei atsakomybei taikyti turi bÅ«ti nustatytos Å¡ios sÄ lygos: atsakovo neteisėti veiksmai, pasireiÅ¡kiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai, taip pat tarp Å¡ių sÄ lygų egzistuojantis priežastinis ryÅ¡ys (CK 6.246–6.249, 6.256 straipsniai). Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė preziumuojama, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytus atvejus.

69. Apeliantei, siekiančiai sutartinės civilinės atsakomybės taikymo atsakovei, teko procesinė naÅ¡ta įrodyti atsakovės civilinės atsakomybės sÄ lygas (CPK 12, 178 straipsniai).

70. Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Taigi žala suprantama kaip tokios išlaidos ar turto netekimas arba jo sužalojimas, kurių atsirado dėl skolininko neteisėtų veiksmų ar neveikimo, t. y. kurių kreditorius nebūtų patyręs, jeigu skolininkas nebūtų atlikęs neteisėtų veiksmų.

Žalos dydis nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieÅ¡kovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieÅ¡kovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį. CK 6.247 straipsnyje, reglamentuojančiame civilinės atsakomybės sÄ lygos – priežastinio ryÅ¡io sampratÄ , nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu bÅ«du, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali bÅ«ti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-701/2019).

71. Apeliantė prašė priteisti, jos teigimu, patirtus nuostolius, susidariusius dėl prastovų, ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog pagal subrangos sutartį prastovos dėl nepalankių oro sÄ lygų įeina į darbų kainÄ , teigia, kad byloje nėra įrodymų apie darbų sustabdymÄ dėl blogų oro sÄ lygų.

72. Sutarties IV dalies, reglamentuojančios kainÄ ir atsiskaitymo tvarkÄ , 3 punkte nustatyta, kad už vieno m3 grunto gavybÄ ir pristatymÄ iÅ¡krovimui į krantinę Nr. 144 rangovė moka subrangovei 10 Eur. Ä® vieneto normÄ Ä¯eina prastovos dėl nepalankių oro sÄ lygų, iÅ¡krovimo ir dėl praplaukiančių laivų. Teisėjų kolegija pastebi, kad pati apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad Klaipėdos jÅ«rų uoste dugno gilinimo darbus vykdė nuo 2018 m. sausio 2 d. iki 2018 m. kovo 15 d. Bylos duomenys rodo, kad darbai buvo sustabdyti dėl nepalankių jiems vykdyti meteorologinių sÄ lygų. 2018 m. kovo 13 d. posėdžio protokole įvairiomis datomis fiksuotos nepalankios oro sÄ lygos; 2018 m. kovo 13 d. nurodyta, kad nors oro sÄ lygos geros, tačiau nuvandeninimo zona vis dar užšalusi, penktadienį vėl tikimasi oro atÅ¡alimo iki -10 °C maždaug savaitei.

Ä® bylÄ pateiktoje Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie aplinkos ministerijos stebėjimo skyriaus pažymoje Nr. (5.58-6)B8-1470 nurodoma, kad dirvožemiai nuo įšalo 2018 m. atitirpo tik 2018 m. kovo 31 d. Generalinis rangovas Sito 2018 m. birželio 29 d. kreipėsi į užsakovÄ KVJUD dėl sutarties vykdymo terminų pratęsimo, motyvuodamas tuo, kad nuo 2017 m. gruodžio iki 2018 m. balandžio 30 d. prastovos dėl nepalankių oro sÄ lygų tęsėsi 65 kalendorines dienas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie buvusias prastovas dėl netinkamų meteorologinių oro sÄ lygų, tačiau Å¡ias rizikas apeliantė įsivertino arba turėjo įsivertinti prieÅ¡ pasiraÅ¡ydama ginčo sutartį.

73. Pasisakant dėl apeliantės nurodomų prastovų trukmės ir žemkasės „Bastion“ bei baržos SB-1 nenaudojimo darbams pagal sutartį teisėjų kolegija pažymi, kad pagal sutarties 1 dalies 2 punktÄ subrangovė sutartus darbus įsipareigojo atlikti savo jėgomis (žemsiurbe, sudaryta iÅ¡ vienos dalies siurbimo įrangos ir 1–2 savaeigių grunto gabenimo plaukiojančių baržų) ir savo lėšomis. Apeliantės į bylÄ pateikta terminuota čarterio (jÅ«ros laivo nuomos) sutartis dėl „Bastion“ sudaryta dar 2017 m. spalio 16 d., t. y. iki ginčo sutarties sudarymo, nuomos sutarties terminas iki 6 mėnesių su galimybe pratęsti;

„Bastion“ priėmimo perdavimo nuomai aktas tarp nuomotojo ir apeliantės sudarytas 2017 m. spalio 25 d. (iki ginčo sutarties sudarymo), kitas aktas – 2018 m. balandžio 27 d., kas suponuoja iÅ¡vadÄ , kad laikotarpiu iki Å¡ios datos „Bastion“ turėjo bÅ«ti grÄ Å¾intas nuomotojui, o vėliau vėl perduotas apeliantei, tačiau tokiu metu, kai apeliantė faktiÅ¡kai nebevykdė darbų pagal ginčo sutartį. AnalogiÅ¡kai ir dėl baržos SB-1 – nuomos sutartis sudaryta 2017 m. gruodžio 6 d. (iki ginčo sutarties sudarymo), nuomos sutarties terminas 12 mėnesių.

Taip pat iÅ¡ byloje esančio susiraÅ¡inėjimo matyti, kad Å¡alis siejo ne viena rangos sutartis dėl uosto gilinimo darbų, be ginčo sutarties dar buvo sudaryta ir sutartis Nr. 2017-12-01. Bylos duomenimis 2018 m. kovo 26 d. buvo uždarytos importo deklaracijos apeliantės technikai „Bastion“ ir „SB-1“ ir nors deklaracijose nurodytas kitos sutarties numeris – Nr. 2017-12-01, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, pagal pateiktas technikos nuomos sutartis spręstina, kad apeliantė pagal abi sutartis naudojo tÄ pačiÄ technikÄ .

Darytina išvada, jog apeliantės pagrindinei technikai nuo tos dienos nebuvo galima vykdyti darbų Lietuvos Respublikos teritorijoje. Esant nurodytoms aplinkybėms teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog šios prastovos nekompensuojamos.

74. Sutarties turinys rodo, kad subrangovė darbus atlikti įsipareigojo savo jėgomis ir lėšomis (sutarties I dalies 2 punktas); taip pat sutartyje numatyta, kad subrangovė savo nuožiūra ir lėšomis paskiria uostuose agentūras, kurios su migracijos institucijomis be laivybos problemų spręs laikinojo įvežimo problemas (sutarties VII dalies 8 punktas). Tokios nuostatos leidžia teigti, kad kuro, krantinės ir agentų mokesčiai tenka pačiai apeliantei. Apeliantė įrodymais nepagrindė pateiktos kredito sutarties ir reikalaujamų priteisti iš atsakovės kaip nuostolių palūkanų ryšio su nagrinėjamu ginču, todėl toks reikalavimas pirmosios instancijos teismo atmestas pagrįstai.

75. Teisėjų kolegija nepritaria apeliantės pozicijai dėl 60 000 Eur sumos iÅ¡ atsakovės priteisimo, kaip generalinio rangovo Sito pažadėto nuostolių kompensavimo. Ä® bylÄ pateiktas susiraÅ¡inėjimas rodo, kad apeliantė tiek atsakovei, tiek generaliniam rangovui Sito nurodė, jog dėl Sito technikos gedimo, lėto baržų iÅ¡krovimo ir kt. patyrė finansinius nuostolius, susijusius su prastova, viename iÅ¡ laiÅ¡kų siÅ«lė papildyti sutartį, tačiau toks praÅ¡ymas nebuvo iÅ¡spręstas. 2018 m. kovo 15 d. laiÅ¡ke A.

P. nurodė, atsakovės vadovas V. V. pasiÅ«lė atlikti keletÄ mokėjimų apeliantei kuro iÅ¡laidoms padengti. Nurodė, kad yra tinkama atsiųsti 60 000 Eur sÄ skaitÄ iÅ¡ankstiniam mokėjimui, apeliantė turi atsiųsti sÄ skaitÄ atsakovei, o atsakovė gali atsiųsti sÄ skaitÄ Sito. Atsakydamas atsakovės vadovas nurodė laukiantis apeliantės iÅ¡ankstinio mokėjimo sÄ skaitos. 2018 m. kovo 16 d. apeliantė nusiuntė atsakovei sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ už gilinimo darbus. Apeliantės 2018 m. kovo 15 d. sÄ skaitos turinys rodo, kad ji iÅ¡raÅ¡yta mokėjimui už gilinimo darbus.

Nurodytų aplinkybių kontekste apeliantės argumentai apie generalinio rangovo pažadėtÄ papildomÄ 60 000 Eur sumÄ apeliantės nuostoliams atlyginti iÅ¡ atsakovės teisingai įvertinti kaip nepagrįsti.

76. Esant nurodytų aplinkybių visetui teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės reikalavimai dėl nuostolių priteisimo atmesti pagrįstai ir teisingai – apeliantė neįrodė atsakovės civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų. Dėl ieÅ¡kinio senaties 77. Pagal CK 1.124 straipsnį ieÅ¡kinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikÅ¡damas ieÅ¡kinį. IeÅ¡kinio ir jo patikslinimo pateikimo metu galiojusi CK 1.125 straipsnio 8 dalis (dabar galiojančios redakcijos 9 dalis) numatė, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieÅ¡kinio senaties terminas.

IeÅ¡kinio senaties termino pabaiga iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo yra pagrindas ieÅ¡kinį atmesti, jeigu ginčo Å¡alis reikalauja taikyti ieÅ¡kinio senatį ir jeigu teismas praleisto termino neatnaujina (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal bendrÄ jÄ ieÅ¡kinio senaties termino pradžios nustatymo taisyklę, įtvirtintÄ CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, ieÅ¡kinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieÅ¡kinį atsiradimo dienos, o teisė į ieÅ¡kinį atsiranda nuo tos dienos, kuriÄ asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ .

78. Apeliantės teigimu, teismas pažeidė CK nuostatas dėl ieÅ¡kinio senaties taikymo, neteisingai nustatė ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , neteisingai nustatęs žemkasės „Bastion“ ir baržos SB-1 iÅ¡gabenimo iÅ¡ Lietuvos teritorijos datas, nepagrįstai nurodė, kad nuostoliai susidarė 2018 m. kovo–balandžio mėnesiais, neįvertino COVID–19 pandemijos įtakos ieÅ¡kinio senaties termino eigai. Senaties terminas dėl patirtų nuostolių turi bÅ«ti nustatinėjamas pagal subjektyvųjį požymį. Aplinkybė, kad apeliantė 2018 m. rugpjūčio 23 d. iÅ¡siuntė atsakovei sÄ skaitÄ daliniam apmokėjimui 181 500 Eur sumai už 15 000 m3 grunto, pagrindžia, jog apeliantė tikėjosi, kad darbai bus atnaujinti ir subrangos sutartis nenutraukta.

79. Kasacinio teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia įstatymo siejama ne su teisės pažeidimu (objektyvusis momentas), bet su asmens sužinojimu ar turėjimu sužinoti apie savo teisės pažeidimÄ (subjektyvusis momentas), nes asmuo gali įgyvendinti teisę ginti savo pažeistÄ teisę tik žinodamas, kad Å¡i pažeista. Teismas, siekdamas tinkamai nustatyti ieÅ¡kinio senaties termino pradžiÄ , visų pirma turi nustatyti teisės pažeidimo momentÄ , kuris yra pradinis etapas, nustatant konkrečiÄ ieÅ¡kinio senaties eigos pradžios datÄ pagal subjektyvųjį momentÄ .

Sužinojimo apie teisės pažeidimÄ momentu laikytina diena, kada asmuo faktiÅ¡kai suvokia, kad jo teisė ar įstatymo saugomas interesas yra pažeisti. Kai asmuo nurodo, kad apie savo teisės pažeidimÄ sužinojo ne pažeidimo dienÄ , o vėliau, teismas turi įvertinti, ar Å¡is apie savo pažeistÄ teisę sužinojo ne vėliau, negu analogiÅ¡koje situacijoje turėjo sužinoti apdairiai ir rÅ«pestingai su savo teisėmis besielgiantis asmuo. Be to, teismas turi atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumÄ , atsakovo veiksmų ar neveikimo įtakÄ ieÅ¡kovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui, kitas konkrečiu atveju reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2008; 2022 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-51-1075/2022).

80. Kai ieÅ¡kovas reiÅ¡kia reikalavimÄ priteisti žalos atlyginimÄ , tai tam, kad toks ieÅ¡kinys bÅ«tų patenkintas, turi bÅ«ti nustatyta civilinės atsakomybės sÄ lygų visuma: atsakovo neteisėti veiksmai, žalos faktas ir dydis, priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, taip pat atsakovo kaltė (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai atsakomybė kyla be kaltės). Tokiais atvejais ieÅ¡kinio senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė žalÄ .

IeÅ¡kovas tuo momentu dar gali nežinoti tikslaus žalos dydžio, bet žalos faktÄ jis turi suvokti. Tais atvejais, kai žala atsiranda tuo pačiu metu, kai atliekami neteisėti veiksmai, sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie neteisėtus veiksmus momentas sutaps su sužinojimu (turėjimu sužinoti) apie žalos patyrimo faktÄ . Tais atvejais, kai žala atsiranda vėliau negu atlikti neteisėti veiksmai, tai senaties termino eigos pradžia laikytinas momentas, kai ieÅ¡kovas sužinojo arba turėjo sužinoti, kad atsirado žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017).

81. Aptariamu atveju:

i) ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys pareikÅ¡tas 2021 m. rugpjūčio 30 d.; ii) reikalavimui dėl žalos (nuostolių) atlyginimo taikytinas 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminas; iii) bylos medžiaga leidžia teigti, kad ieÅ¡kovė apie savo teisių galimÄ pažeidimÄ turėjo sužinoti tikrai ne vėliau nei 2018 m. balandžio mėn. paskutinėmis dienomis. Todėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad aptariamu atveju buvo praleistas ieÅ¡kinio senaties terminas reikalavimui dėl nuostolių priteisimo, laikytina teisinga. Net ir vertinant ieÅ¡kinio senaties terminÄ pagal apeliaciniame skunde nurodytÄ datÄ â€“ 2018 m. rugpjūčio 9 d., ji laikytina praleista. Pažymėta, kad ieÅ¡kinio senaties taikymas sietinas tik su reikalavimu dėl žalos (nuostolių) atlyginimo, todėl apeliantės dėstomos aplinkybės dėl atsiskaitymo už atliktus darbus neturi reikÅ¡mės termino skaičiavimui.

82. IeÅ¡kovė pirmosios instancijos teisme neprašė atnaujinti praleisto ieÅ¡kinio senaties termino, neįrodinėjo jo praleidimo priežasčių svarbos, o tik apeliaciniame skunde dėstomos aplinkybės apie tai, kad ieÅ¡kinio senaties terminas praleistas dėl COVID 19 pandemijos, nesudaro pagrindo atnaujinti praleistÄ ieÅ¡kinio senaties terminÄ (CK 1.131 straipsnio 2 dalis, 1.132 straipsnis). Dėl ieÅ¡kinio reikalavimo (ne)iÅ¡sprendimo 83. Apeliantės vertinimu, teismas, nurodęs tarp Å¡alių buvus žodinį susitarimÄ , kad už pervežto grunto kiekį atsakovė mokės ieÅ¡kovei 5 Eur + PVM už vienÄ kubinį metrÄ grunto ir esant apeliantės reikalavimui priteisti skolÄ už Å¡iÄ paslaugÄ , sprendimo motyvuojamojoje dalyje nepasisakė dėl Å¡io reikalavimo ir jo neiÅ¡sprendė.

84. Atsiliepime į apeliacinį skundÄ nurodoma, kad atsakovė neginčijo, jog tarp Å¡alių buvo susitarimas dėl iÅ¡kasto ir užsakovo priimto grunto gabenimo ieÅ¡kovei sumokėti 5 Eur + PVM, tačiau teigiama, kad Å¡is susitartas mokestis už iÅ¡kasto grunto iÅ¡gabenimÄ yra įtrauktas į ieÅ¡kovei sumokėtÄ 181 500 Eur sumÄ .

85. CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkte nustatyta, kad absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas atvejis, kai pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus ir bylos negalima iÅ¡skirti CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. CPK 327 straipsnio 2 dalis įtvirtina taisyklę, kad jeigu pirmosios instancijos teismas iÅ¡sprendė ne visus byloje pareikÅ¡tus reikalavimus, apeliacinės instancijos teismas gali neiÅ¡spręstų reikalavimų dalyje grÄ Å¾inti bylÄ pirmosios instancijos teismui, o kitoje dalyje spręsti bylÄ Å¡iame CPK skirsnyje nustatyta tvarka.

86. IeÅ¡kovė įrodinėjo, kad Å¡alys žodžiu susitarė, jog iÅ¡kastas gruntas bus kraunamas į ieÅ¡kovės barÅ¾Ä ir transportuojamas į iÅ¡krovimo vietÄ , o už pervežto grunto kiekį atsakovė mokės ieÅ¡kovei 5 Eur + PVM už vienÄ m3. IeÅ¡kovė teigė, kad pervežė 10 109 m3 grunto, o viso skola už pervežimo paslaugÄ yra 61 159,45 Eur.

87. Ieškovės reikalavimo dalis dėl skolos priteisimo susidėjo iš dviejų dalių:

i) dėl skolos už iÅ¡kastÄ gruntÄ 284 265,30 Eur ir; ii) 61 159,45 Eur skolos už grunto pervežimo paslaugÄ . Skundžiamo teismo sprendimo turinys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas neiÅ¡sprendė ieÅ¡kovės reikalavimo dėl skolos priteisimo už grunto pervežimo paslaugÄ .

88. Skundžiamas teismo sprendimas negali bÅ«ti pripažintas negaliojančiu CPK 329 straipsnio 2 dalies 7 punkto pagrindu, nes byla gali bÅ«ti iÅ¡skirta CPK 327 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Atsižvelgdamas į tai, taip pat siekiant nepaneigti apeliantės teisės į apeliacijÄ dėl Å¡ioje dalyje aptariamo reikalavimo, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad yra pagrindas neiÅ¡nagrinėtÄ ieÅ¡kovės (apeliantės) reikalavimÄ grÄ Å¾inti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-691-585/2020, 33 punktÄ ).

Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų apeliacinės instancijos teisme 89. Ä® esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo argumentų teisėjų kolegija plačiau nepasisako, nes jie neturi įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.).

90. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, Å¡alių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus ir nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamÄ sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kovės reikalavimai buvo iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės ir atmesti, teisingai nustatė ir įvertino ginčui aktualias faktines aplinkybes bei tinkamai pritaikė teisės aktų nuostatas. IeÅ¡kovės apeliaciniame skunde iÅ¡dėstyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų dėl pirmosios instancijos teismo iÅ¡spręstų reikalavimų ir nesudaro pagrindo panaikinti šį teismo sprendimÄ . Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas iÅ¡spręstų reikalavimų dalyje paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

91. NeiÅ¡nagrinėtas ieÅ¡kovės reikalavimas, kuris siejamas su 61 159,45 Eur skolos už grunto pervežimo paslaugÄ pagal žodinį susitarimÄ , gražintinas nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 2 dalis).

92. Teikdama apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė prašė apeliacinės instancijos teismo panaikinti ir Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. gegužės 4 d. papildomÄ sprendimÄ , kuriuo buvo iÅ¡spręstas klausimas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų. Šį reikalavimÄ ieÅ¡kovė pareiÅ¡kė kaip iÅ¡vestinį reikalavimÄ , apeliaciniame skunde, nenurodė savarankiÅ¡kų argumentų dėl priimto papildomo teismo sprendimo neteisėtumo.

93. Apeliacinės instancijos teismui nusprendus, kad bylos dalis perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, nes dėl vieno iÅ¡ reikalavimų nebuvo pasisakyta skundžiamame sprendime, bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo klausimas paliekamas spręsti pirmosios instancijos teismui iÅ¡nagrinėjus atitinkamÄ bylos dalį iÅ¡ esmės (CPK 93 straipsnis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, 327 straipsnio 2 dalimi, n u t a r i a : Klaipėdos apygardos teismo 2022 m. balandžio 8 d. sprendimÄ ir 2022 m. gegužės 4 d. papildomÄ sprendimÄ palikti nepakeistus. IeÅ¡kovės Estijos įmonės OU „Victoria Shipping“ ieÅ¡kinio reikalavimÄ dėl 61 159,45 Eur skolos už grunto pervežimo paslaugÄ priteisimo grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Gintaras Pečiulis Irmantas Å ulcas Aldona Tilindienė