5960a930-02c7-477a-b81e-e09a87b82da1 · Kauno apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-2565-644/2015Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00373-2015-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.; 15.2.3.2.; 74. (S) KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gruodžio 1 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Audrius Grauželis, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. K. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kalėjimų departamentui prie LR Teisingumo ministerijos dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas V. K. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 1 999 999 999 Eur neturtinei žalai atlyginti (b. l. 4-5).PareiÅ¡kėjas skunde žalÄ grindė aplinkybėmis, kad Kauno tardymo izoliatorius atsisakė informuoti teismÄ apie pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ teismo posėdyje, 2015 m. sausio 29 d. raÅ¡te Nr. 49-32 neteisingai nurodė, kad pareiÅ¡kėjui artimieji nebandė perduoti vokų, paÅ¡to ženklų, popieriaus lapų, atsisakė pareiÅ¡kėjui teikti 4.500 kcal maisto porcijÄ , nors jam tokia porcija priklauso pagal kÅ«no sudėjimÄ , ir nepaaiÅ¡kino priežasčių, kodėl nevykdo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. teisės akto, kuriame yra nurodyta gausybė įvairių patiekalų, atsisakė teikti gydymÄ dėl danties skausmo, neiÅ¡jungė garsinio signalo, vertė rengtis uniformÄ , stotis prieÅ¡ pareigÅ«nÄ , 24 val. per parÄ vertė bÅ«ti matomu, naktį neiÅ¡jungė apÅ¡vietimo, neleido kiekvienÄ dienÄ maudytis, nesuteikė kirpėjo paslaugų, 23 val. per parÄ laikė uždarytÄ .

Dėl tokių Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmų (neveikimo) pareiÅ¡kėjui kilo žala – pažeminimas, sudaryti nepatogumai, kančios. Prašė skundÄ tenkinti ir iÅ¡ atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ .Kauno tardymo izoliatorius su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ (b. l. 15-16). Atsakovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjas klaidina teismÄ , nurodydamas, jog atsakovas neinformavo teismo apie pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ teismo posėdyje, kadangi pareiÅ¡kėjo praneÅ¡imas teismui buvo iÅ¡siųstas laiku.

Pažymėjo, kad artimųjų perduotame siuntinyje nurodytų daiktų nebuvo. Kauno tardymo izoliatorius suimtųjų ir nuteistųjų maitinimÄ vykdo pagal nustatytus reikalavimus. Maistas suimtiesiems (nuteistiesiems) teikiamas remiantis Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 punktu, kuriame numatyta, kad tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas, religinius įsitikinimus. Suimtiesiems nedraudžiama už asmenines lėšas įsigyti papildomų maisto produktų, bÅ«tiniausių reikmenų izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka.

Kauno tardymo izoliatoriaus administracija nustato bÅ«tiniausių maisto produktų ir reikmenų sÄ raÅ¡Ä , kuris atnaujinamas ne rečiau kaip kartÄ per ketvirtį. Pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjo argumentai dėl nesuteiktos medicininės pagalbos neatitinka tikrovės, nes jam buvo rekomenduota užsiregistruoti pas gydytojÄ , tačiau rekomendacijos pareiÅ¡kėjas nevykdė. PareiÅ¡kėjo argumentai dėl naktį įjungto apÅ¡vietimo nepagrįsti, kadangi pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktÄ , kamerose privalo bÅ«ti dieninis ir naktinis apÅ¡vietimas.

Tvirtino, kad Kauno tardymo izoliatorius pareiÅ¡kėjo atžvilgiu veikė teisėtai, pareiÅ¡kėjo pretenzija atsakovui yra nepagrįsta. Prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Skundas atmestinas.Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ , kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais (neveikimu), jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – ir Kauno TI) teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sÄ lygomis.Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.).

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.Deliktinė atsakomybė yra viena iÅ¡ civilinės atsakomybės rÅ«Å¡ių, todėl jai taikyti bÅ«tina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sÄ lygų visumÄ , nurodytÄ CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali bÅ«ti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu.

Todėl, sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , bÅ«tina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo pareiÅ¡kėjo nurodytos žalos atsiradimÄ . Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigÅ«nų) veikos neteisėtumo klausimÄ kiekvienu konkrečiu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios Institucijos veiklÄ reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė.Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo Å¡alis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11).

Taigi pareiÅ¡kėjas, paduodamas skundÄ teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimÄ , ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundÄ , turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTÄ®) 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.). PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad Kauno tardymo izoliatorius atsisakė informuoti teismÄ apie pareiÅ¡kėjo dalyvavimÄ teismo posėdyje.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas V. K. 2015 m. sausio 14 d. į Kauno TI direktorių kreipėsi raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu, kuriame nurodė, kad pareigÅ«nų prašė persiųsti jo praÅ¡ymÄ teismui faksu, tačiau pareigÅ«nai jo dokumentus grÄ Å¾ino jam atgal (b. l. 20). Kauno TI atsakydamas į pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimÄ 2015 m. sausio 29 d. raÅ¡te Nr. 49-33 V. K. paaiÅ¡kino, kad teisės aktai nenumato tokių administracinių paslaugų (dokumentų siuntimo faksu) teikimo galimybės, taigi praÅ¡ymas pareiÅ¡kėjui buvo pagrÄ Å¾intas.

PareiÅ¡kėjui pasiÅ«lyta informuoti teismÄ apie dalyvavimÄ posėdyje siunčiant vokÄ (b. l. 7, 19). Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 16 straipsnio 1 dalį, suimtieji turi teisę siųsti giminaičiams ir kitiems asmenims ir gauti iÅ¡ jų neribotÄ kiekį laiÅ¡kų. Tardymo izoliatoriaus administracija suimtojo vardu gautus laiÅ¡kus jam įteikia, taip pat suimtųjų įteiktus laiÅ¡kus iÅ¡siunčia adresatams ne vėliau kaip per dvi darbo dienas nuo laiÅ¡ko gavimo dienos.

Teismas pažymi, kad teisinis reglamentavimas nenumato suimtojo teisės siųsti dokumentus faksu. Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjo 2015 m. sausio 14 d. praÅ¡ymas teismui buvo iÅ¡siųstas tÄ pačiÄ , t.y. nepraleidus Ä®statymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino. Å iÄ aplinkybę patvirtina Kauno TI atsakymas pareiÅ¡kėjui (b. l. 7, 19). Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų iÅ¡siunčiant pareiÅ¡kėjo laiÅ¡kÄ , skundo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad Kauno tardymo izoliatorius teigia netiesÄ nurodydamas, kad artimieji pareiÅ¡kėjui nebandė perduoti vokų, paÅ¡to ženklų, popieriaus lapų.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2015 m. sausio 12 d. raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno TI direktorių, kuriame nurodė, kad 2015 m. sausio 10 d. artimieji bandė perduoti pareiÅ¡kėjui siuntÄ - vokus, paÅ¡to ženklus ir popieriaus lapus, tačiau minėti daiktai pareiÅ¡kėjui nebuvo perduoti (b. l. 18). Kauno TI, atsakydamas į šį pareiÅ¡kimÄ , 2015 m. sausio 29 d. raÅ¡te Nr. 49-32 paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjui buvo perduoti žurnalai (3 vnt.) ir laikraščiai (4 vnt.), tačiau paÅ¡to vokų, ženklų ir baltų lapų praÅ¡yme perduoti daiktus nebuvo (b. l. 8, 17).

Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad siuntinyje minėtų daiktų nebuvo. Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 24 straipsnio 1 dalį, suimtieji turi teisę per tris mėnesius gauti vienÄ paÅ¡to ar perduodamÄ drabužių, patalynės (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinį ir neribotÄ kiekį smulkiųjų paketų su spauda, vokais, paÅ¡to ženklais bei raÅ¡ymo popieriumi. Pagal Å¡io straipsnio 4 dalį, paÅ¡to ar perduodamų drabužių, patalynės (iÅ¡skyrus antklodę, čiužinį ir pagalvę), avalynės siuntinių, smulkiųjų paketų priėmimo ir įteikimo tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims tvarka ir labdaros siuntų priėmimo ir paskirstymo Å¡iems asmenims tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 (toliau - Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taikylės) 55 punktas nustato, kad priimant perduodamÄ siuntinį ar smulkųjį paketÄ , juos atneÅ¡usio asmens akivaizdoje patikrinama, ar juose nėra daiktų, kurių perdavimo Suėmimo vykdymo įstatymas nenumato. Rasti daiktai, kurių perdavimas nenumatytas Suėmimo vykdymo įstatyme, grÄ Å¾inami asmeniui, atneÅ¡usiam siuntinį ar smulkųjį paketÄ , ir apie tai nurodoma PraÅ¡yme perduoti siuntinį ar smulkųjį paketÄ .

Taigi, pagal aukščiau nurodytas teisės aktų normas, suimtajam gali bÅ«ti perduodama siunta su vokais, paÅ¡to ženklais bei raÅ¡ymo popieriumi, perduodant siuntinį pildomas praÅ¡ymas perduoti siuntinį ar smulkųjį paketÄ .Atsakovo atstovas atsiliepime paaiÅ¡kino, kad siuntinyje vokų, paÅ¡to ženklų ir popieriaus lapų nebuvo. Pagal Kauno tardymo izoliatorius 2015 m. sausio 29 d. raÅ¡tÄ Nr. 49-32 V. K., minėti daiktai nebuvo nurodyti ir praÅ¡yme perduoti daiktus. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtais duomenimis.

PareiÅ¡kėjas deklaratyviai teigia, kad Kauno tardymo izoliatoriaus 2015 m. sausio 29 d. raÅ¡te Nr. 49-32 pateikta informacija, jog artimieji nebandė perduoti pareiÅ¡kėjui vokų, paÅ¡to ženklų ir popieriaus lapų, yra melaginga, tačiau nepateikia jokių Å¡iÄ aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimo, kad raÅ¡te pateikta informacija yra melaginga, nepakanka. Teismas pažymi, kad bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ , todėl vertintina, kad pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina dėl netinkamo maitinimo.

Skunde nurodo, kad atsakovas atsisakė teikti jam 4500 kcal. maisto porcijÄ , nors jam tokia porcija priklauso pagal kÅ«no sudėjimÄ , be to, atsakovo atstovas nevykdo Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2006 m. gegužės 2 d. teisės akto, kuriame yra nurodyta gausybė įvairių patiekalų.Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 44 straipsnio 5 dalį, suimtiesiems tiekiamas maistas turi atitikti fiziologines mitybos normas ir, kiek tai įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtiesiems, kuriems dėl medicininių priežasčių paskirtas racionalus maitinimas, – racionalaus maitinimo normas.

To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad suimtųjų mitybos ir materialinio aprūpinimo normas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Suimtieji ir nuteistieji maitinami vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 „Dėl fiziologinių mitybos normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 253 „Dėl skiriamų maisto produktų vidutinių paros kiekių ir paros maitinimo išlaidų normų asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, patvirtinimo“ ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117 „Dėl asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis mitybos normomis. Valgiaraščius, patvirtintus Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2014 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. V-138, rengia Valstybinis aplinkos sveikatos centras. Minėti teisės aktai numato nedirbančiam vyrui per parÄ mitybos normos energinę vertę – ne mažiau kaip 2298 kcal. Atsakovo į bylÄ pateiktas Kauno technologijos universiteto Maisto tyrimo instituto Maisto tyrimų centro 2015 m. sausio 9 d. tyrimų protokolas patvirtina, kad vyrų paros maisto davinio energinė vertė Kauno tardymo izoliatoriuje tikrinimo metu - 2496 kcal (b. l. 70-71).

Be to, pagal Kauno TI direktoriaus 2009 m. vasario 26 d. įsakymu Nr. V-1-17 patvirtinto Maisto davinių teikimo tvarkos apraÅ¡o (b. l. 67-69) 10 punktÄ , iÅ¡duoti pagamintÄ maisto davinį laikomiems įstaigoje nuteistiesiems ir suimtiesiems leidžia Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus direktoriaus budintysis padėjėjas remdamasis įstaigos Sveikatos priežiÅ«ros tarnybos darbuotojų organoleptinio (juslinio) patikrinimo rezultatais, įraÅ¡ytais Pagaminto maisto kokybės vertinimo žurnale. Teismas taip pat sutinka su atsakovo atsiliepime iÅ¡dėstyta pozicija, kad, esant poreikiui, pareiÅ¡kėjas galėjo įsigyti maisto produktų už asmeninėje sÄ skaitoje turimas lėšas.

Teismo vertinimu, minėti raÅ¡ytiniai įrodymai paneigia pareiÅ¡kėjo argumentus dėl mitybos normų pažeidimo. PareiÅ¡kėjas skunde neiÅ¡dėstė maisto kokybės pažeidimo atvejų ir jų nekonkretizavo. Esant abstraktaus pobÅ«džio argumentams, nėra pagrindo minėto pobÅ«džio pažeidimų konstatavimui. V. K. skunde nurodo, kad atsakovas atsisakė pareiÅ¡kėjui teikti gydymÄ dėl danties skausmo. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad pareiÅ¡kėjui buvo rekomenduota užsiregistruoti priėmimui pas dantų gydytojÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas rekomendacijos neįvykdė.

Bylos duomenimis, pareiÅ¡kėjas 2015 m. sausio 12 d. raÅ¡ytiniu pareiÅ¡kimu kreipėsi į Kauno TI direktorių nurodydamas, kad atvykęs į Kauno tardymo izoliatorių su terapeutu konsultavosi dėl skilusio danties, gydytojas jam skyrė vaistų, tačiau pareiÅ¡kėjas visÄ savaitę kentė skausmÄ (b. l. 22). Kauno TI, atsakydamas į pareiÅ¡kėjo skundÄ , 2015 m. vasario 9 d. raÅ¡te Nr. 49-46 V. K. atsakė, kad dėl danties skausmo Å¡eimos gydytojas rekomendavo jam užsiregistruoti pas odontologÄ , tačiau pareiÅ¡kėjas to nepadarė (b. l. 10, 21).

Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 101 straipsnį, suimtieji į priėmimÄ pas medicinos specialistus registruojami iÅ¡ anksto. Tardymo izoliatoriaus gyvenamųjų pastatų korpusuose direktoriaus įgalioti priežiÅ«ros pareigÅ«nai pildo suimtųjų ambulatorinio priėmimo registracijos žurnalus. Pagal Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2012 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 1-206 patvirtinto Suimtųjų ir nuteistųjų patekimo pas sveikatos priežiÅ«ros tarnybos medicinos specialistus tvarkos apraÅ¡o (b. l. 76-77) 5 punktÄ , suimtieji ir nuteistieji, turintys nusiskundimų sveikata (iÅ¡skyrus skubios medicininės pagalbos suteikimÄ ), į priėmimÄ pas medicinos specialistus registruojami iÅ¡ anksto.

Ä®staigos gyvenamųjų pastatų korpusuose (aukÅ¡tuose, drausmės izoliatoriuose) Apsaugos ir priežiÅ«ros skyriaus pareigÅ«nai (korpuso vyresnieji) pildo Suimtųjų ir nuteistųjų ambulatorinio priėmimo apskaitos žurnalÄ . Pacientai registruojami iÅ¡ vakaro prieÅ¡ medicinos specialisto darbo dienÄ . Taigi, pagal aukščiau nurodytas teisės aktų normas, suimtieji patys registruojasi pas gydytojus. Remiantis Kauno tardymo izoliatoriaus 2015 m. vasario 9 d. raÅ¡tu Nr. 49-46 „Dėl asmens sveikatos priežiÅ«ros paslaugų teikimo“, pareiÅ¡kėjas nebuvo užsiregistravęs odontologo konsultacijai, nors Å¡eimos gydytojas rekomendavo užsiregistruoti.

Teismas neturi pagrindo abejoti minėtais duomenimis. Nenustačius atsakovo atstovo neteisėtų veiksmų dėl nesuteikto gydymo pareiÅ¡kėjui (dėl danties skausmo), jo skundo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad jis 23 val. per parÄ buvo laikomas uždarytas. Suimtųjų (nuteistųjų), laikomų tardymo izoliatoriuje pasivaikščiojimo tvarkÄ nustato Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnis, įtvirtinantis nuostatÄ , jog suimtųjų teisė kasdien ne mažiau kaip vienÄ valandÄ pasivaikščioti gryname ore.

Pasivaikščiojimo gryname ore trukmę įsakymu nustato tardymo izoliatoriaus direktorius. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta ir Higienos normos HN 76:2010 11 punkte, kuris nustato, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims kasdien turi bÅ«ti sudarytos galimybės ne mažiau kaip vienÄ valandÄ per dienÄ bÅ«ti gryname ore. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovas pažeidė paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , taigi nėra pagrindo konstatavimui apie atsakovo neteisėtų veiksmų buvimÄ , todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ sieja su aplinkybe, kad 24 valandas per parÄ buvo matomas.

V. K. skunde aiÅ¡kiai nenurodė, kokiomis aplinkybėmis jis buvo matomas, tačiau teismas pažymi, kad nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiÅ«ra – tai vienas esminių iÅ¡ Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų suėmimo vykdymo rėžimo reikalavimų. Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad tardymo izoliatoriuose laikomų asmenų priežiÅ«rÄ atlieka Å¡ių įstaigų pareigÅ«nai. Å ių asmenų priežiÅ«rai gali bÅ«ti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata ir pan.

Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintų Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau - Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) 14.2 punkte nustatyta, kad kamerose, be kita ko, gali būti įrengiama stebėjimo akutė ar langelis. Kamerų langai ir durys gali būti blokuojami apsaugos signalizacijos priemonėmis bei stebėjimo kameromis (16 punktas). Vaizdo stebėjimas Kauno tardymo izoliatoriuje vykdomas pagal Kauno TI direktoriaus 2014 m. rugsėjo 8 d.

įsakymu Nr. 1-178 patvirtintÄ tvarkos apraÅ¡Ä (b. l. 78-80), kurio 4 punkte numatyta, kad vaizdo stebėjimas vykdomas siekiant užtikrinti pareigÅ«nų, darbuotojų, darbo drausmės ir suimtųjų (nuteistųjų) asmenų apsaugÄ ir priežiÅ«rÄ bei nustatytų rėžimo reikalavimų laikymosi kontrolę ir turto apsaugÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas skunde tik deklaratyviai nurodė, kad yra nuolat matomas, tačiau konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, t.y. nenurodė, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo verčiamas stotis prieÅ¡ pareigÅ«nus. Tačiau teismas pažymi, kad pagal Kauno TI direktoriaus 2014 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. 1-259 patvirtintų Suimtųjų ir laikinai atvežtų nuteistųjų elgesio taisyklių (b. l. 85) 5.4 punktÄ , bendraujant su įstaigos darbuotojais suimtieji ir laikinai atvežti, be kita ko, įėjus įstaigos darbuotojui į kamerÄ ar patalpÄ , kurioje jie tuo metu yra, privalo atsistoti ir pasisveikinti.

Taip pat, pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 32 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ , suimtieji privalo vykdyti tardymo izoliatoriaus administracijos reikalavimus. Nenustačius atsakovo atstovo veiksmuose kaltės, pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. PareiÅ¡kėjas praÅ¡omÄ priteisti neturtinę žalÄ grindžia aplinkybėmis, kad nebuvo leidžiama kiekvienÄ dienÄ maudytis ir negalėjo pasinaudoti kirpėjo paslaugomis. Tačiau teismas pažymi, kad teisės aktai nenumato galimybės nuteistiesiems (suimtiesiems) maudytis po duÅ¡u ir kirptis kiekvienÄ dienÄ .

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 punkte nustatyta, kad ne rečiau kaip kartÄ per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti duÅ¡u, kirpėjo paslaugomis, gauti iÅ¡skalbtÄ patalynę ir apatinius drabužius. Byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovas pažeidė paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , taigi nėra pagrindo konstatuoti atsakovo atstovo neteisėtus veiksmus, todėl pareiÅ¡kėjo skundas Å¡ioje dalyje atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Kauno tardymo izoliatoriuje jis kerpamas plikai.

Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 106 punkte nustatyta, kad naujai atvykusiems į tardymo izoliatorių suimtiesiems atliekamas sanitarinis Å¡varinimas. Tardymo izoliatorių personalui draudžiama reikalauti, kad suimtieji nusikirptų plikai, jeigu nėra medicinos specialisto raÅ¡ytinio patvirtinimo, kad tai reikalinga dėl sveikatos ar higienos. Pagal Kauno TI direktoriaus 2011 m. birželio 2 d. įsakymu Nr. 1-65 patvirtinto Kirpėjo paslaugos suteikimo suimtiesiems ir nuteistiesiems tvarkos apraÅ¡o 4 punktÄ , kirpėjo paslauga – tai paprastas galvos plaukų kirpimas – tolygus galvos plaukų kirpimas (b. l. 81).

PareiÅ¡kėjas nepateikia įrodymų, kad atsakovas Å¡ias teisės normas pažeidžia, kad neleidžia kirptis žirklėmis, reikalauja kirptis plikai, ir konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizuoja. Kaip jau buvo minėta, bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl netinkamo pareigÅ«nų elgesio atmestini.PareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ grindžia aplinkybe, kad kamerose naktį neiÅ¡jungiamas apÅ¡vietimas.

Tačiau pagal Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.3 punktÄ , kamerose privalo bÅ«ti įrengtas tiek dieninis, tiek ir naktinis apÅ¡vietimas. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad naktinis apÅ¡vietimas reikalingas kamerose laikomų asmenų kontrolei. Nustačius, kad naktinio apÅ¡vietimo įrengimas tardymo izoliatoriaus kamerose neprieÅ¡tarauja teisės aktų reikalavimams, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje dalyje atmestini kaip nepagrįsti. V. K. skunde taip pat nurodė, kad atsakovas atsisakė iÅ¡jungti garsinį signalÄ , vertė rengtis uniformÄ .

Teismas pažymi, kad pareiÅ¡kėjas į bylÄ nepateikė jokių minėtas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų, nedetalizavo, kada ir kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai pareiÅ¡kėjo atžvilgiu. Teismo vertinimu, vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų Å¡iuo atveju nepakanka. V. K. nepaaiÅ¡kino, kas, jo nuomone, yra „psichologinis ginklas“, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo naudojamas, be to, teisinis reglamentavimas nenustato uniformos dėvėjimo tardymo izoliatoriuose. Akcentuotina, kad bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ .

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas neįrodė Å¡io pobÅ«džio pažeidimų ir jo argumentai dėl garsinio signalo naudojimo ir vertimo dėvėti uniformÄ yra atmestini.Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).PareiÅ¡kėjas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovo 1 999 999 999 Eur neturtinės žalos atlyginimÄ .Neturtinė (moralinė) žala yra dvasinė skriauda, kuri gali bÅ«ti atlyginama, siekiant kompensuoti asmens patirtÄ fizinį skausmÄ , dvasinius iÅ¡gyvenimus, nepatogumus, dvasinius sukrėtimus, emocinę depresijÄ , pažeminimus, reputacijos pablogėjimÄ ir kt. (CK 6. 250 str. 1 d.).

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog siekiant neturtinės žalos atlyginimo, bÅ«tina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius ir fizinius iÅ¡gyvenimus, realiai pajautė emocinę depresijÄ , pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir Å¡i dvasinė skriauda, pasireiÅ¡kusi vienu arba keletu iÅ¡ iÅ¡vardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobÅ«džio ar momentinė (2009 m. vasario 20 d. LVAT nutartis Nr. A556 - 95/2009).

Teismo vertinimu, pareiÅ¡kėjas tik deklaratyviai nurodė, jog dėl skunde nurodytų aplinkybių sukeltos dvasinės kančios ir psichologiniai iÅ¡gyvenimai, duoda pagrindÄ reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau pareiÅ¡kėjas visiÅ¡kai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (iÅ¡gyvenimų), taip pat ir priežastinio ryÅ¡io. Pažymėtina, jog neturtinė žala konstatuojama tada, kai jÄ darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvÅ«s, o ne mažareikÅ¡miai ar smulkmeniÅ¡ki, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiÅ«riu ir gali bÅ«ti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobÅ«dį, pakenkimo intensyvumÄ , trukmę ir kt. (CK 6.250 str. 1 d.).

ReiÅ¡kiant reikalavimÄ dėl neturtinės žalos, kylančios iÅ¡ valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikÅ¡ti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau bÅ«tina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ) ir jų galimÄ konkrečiÄ iÅ¡raiÅ¡kÄ (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos įrodinėjimas pasižymi specifika, kadangi neturtinė žala dažnai yra susijusi su fizinio ar dvasinio pobÅ«džio pakenkimais, kuriuos įrodyti tiesioginiais įrodymais ne visada įmanoma.

Todėl įrodinėjant neturtinę žalÄ ypatingÄ reikÅ¡mę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pagrindas logine seka daryti iÅ¡vadÄ , kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobÅ«džio faktas – neturtinės žalos padarymo faktas. Ä®rodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sÄ lygoti neigiamÄ poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius iÅ¡gyvenimus), gali bÅ«ti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas (LVAT 2007 m. birželio 26 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A14-653/2007, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimas byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. vasario 6 d. nutartis byloje Nr. A146-39/2012, 2012 m. kovo 19 d. nutartis byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).Å ioje administracinėje byloje iÅ¡vardintų aplinkybių, suponuojančių neturtinę žalÄ , nenustatyta.

Vien tik pareiÅ¡kėjo paaiÅ¡kinimų nepakanka. PaaiÅ¡kinimai turėtų bÅ«ti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Teismas pažymi, jog pareiÅ¡kėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nenurodė, nedetalizavo, kada, kokiu bÅ«du pasireiÅ¡kė pažeidimai jo atžvilgiu, o bendro pobÅ«džio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumÄ . Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus bei kad siekė pareiÅ¡kėjui sÄ moningai sukelti dvasinį sukrėtimÄ ir skriaudÄ (ABTÄ® 57 str.).

Nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų bei patirtos žalos fakto ir priežastinio ryÅ¡io, nesant visų bÅ«tinų civilinės atsakomybės sÄ lygų, pareiÅ¡kėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (ABTÄ® 57 str., 88 str. 1 p.).Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 5 dalimi, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas n u s p r e n d ž i a : PareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjas                                                                                     Audrius Grauželis