2021-01-13 Nr. AB-956-3-61-3-02508-2019-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-124-520/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02508-2019-0

Procesinio sprendimo kategorija 14.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. sausio 13 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tavilta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tavilta“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir BUAB) „Tavilta“ (toliau – ir pareiškėjas Bendrovė), atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „Toplit“, su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Vilniaus departamento (toliau – ir Departamentas) 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (18.1)-AD5-11303 „Dėl pažymos įmonei likviduoti neišdavimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą įmonei likviduoti apie atliekų sutvarkymą.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis 2019 m. balandžio 11 d. kreipėsi į Departamentą, prašydamas išduoti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą apie atliekų sutvarkymą (toliau – ir Pažyma). Departamentas 2019 m. gegužės 23 d. atliko neplaninį BUAB „Tavilta“ patikrinimą veiklos teritorijoje, esančioje Lygumų k., Švenčionių sen., Švenčionių r., unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Teritorija), kurio metu nustatė, kad Teritorija yra užteršta bitumo, statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, joje yra dvi metalinės cisternos su bitumu, kurios yra nepašalintos, bei surašė patikrinimo aktą Nr. PA-72-52 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Departamentas, nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintų reikalavimų, Sprendimu atsisakė išduoti Pažymą.

3. Pareiškėjo nuomone, Sprendimas naikintinas, nes neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Sprendime ir Patikrinimo akte, pareiškėjo teigimu, privalėjo būti nurodytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis buvo išduota Pažyma.

4. Pareiškėjas pažymėjo, jog žemės sklypas nuosavybės teise ar kitokia forma nepriklausė jam nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną ir jis nebuvo BUAB „Tavilta“ bankroto procedūrų vykdymo objektas (pareiškėjas nevykdė šio žemės sklypo pardavimo procedūrų), todėl Departamentas privalėjo įvertinti, ar pareiškėjas vykdė veiklą Teritorijoje, kokiu laikotarpiu tai darė, ir nurodyti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Nei Sprendime, nei Patikrinimo akte nenurodyti įrodymai, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, jog pareiškėjas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos Teritorijoje vykdė ūkinę komercinę veiklą, kurios šalutinis produktas – statybinės ir buitinės atliekos, kurios nebuvo pašalintos (sutvarkytos). Be to, Departamentas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis Bendrovės administratorius turi pareigą sutvarkyti (pašalinti) Teritorijoje esančias ne Bendrovei priklausančias statybines ir / ar buitines atliekas.

5. Pareiškėjas nurodė, kad jam priklausančios metalinės cisternos su jose esančiu bitumu, vykdant 2019 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo priimtą nutarimą, kuriame dalyvavo ir savo nuomonę išreiškė ir Departamentas, 2019 m. gegužės 3 d. buvo parduotos uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) Algavos centrui. Departamentas, žinodamas, kad Bendrovė nebėra metalinių cisternų su joje esančiu bitumu savininkė, surašydamas Patikrinimo aktą bei Sprendimą, privalėjo įvertinti, ar Teritorijoje esantis paviršinis bitumas (ne cisternose) atsirado iki 2019 m. gegužės 3 d. sutarties sudarymo ar po. Pareiškėjo nuomone, Teritorijoje esantis paviršinis bitumas atsirado po 2019 m. gegužės 3 d., kadangi iš Sprendimo ir Departamento 2018 m. balandžio 13 d. rašto Nr. (38-14)-VR-1.7-2863 matyti, kad viena metalinė cisterna su bitumu buvo išvežta iš Teritorijos ir būtent jos transportavimo metu bitumas galėjo išsilieti. Todėl Bendrovės administratorius negali būti įpareigotas pašalinti Teritorijoje esantį paviršinį bitumą, kuris nepriklauso Bendrovei ir kuris atsirado (galbūt išsiliejo) dėl trečiųjų asmenų veiksmų.

6. Pareiškėjo vertinimu, cisternų su joje esančiu bitumu pašalinimas (išvežimas) iš Teritorijos nėra priskiriamas ĮBĮ 31 straipsnio l dalies 5 punkte įtvirtintai bankroto administratoriaus pareigai sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, kadangi cisternos su joje esančiu bitumu buvo parduotos kaip turtas ir nebuvo priskirtos ribotos civilinės apyvartos objektams.

7. Atsakovas Departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

8. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjas Prašyme nurodė, jog jo pagrindinė veikla – statybinių, smėlio ir žvyro kasybos, atliekų sutvarkymo darbai, todėl nepagrįsti pareiškėjo teiginiai, jog nebuvo įrodyta, kad jis vykdė veiklą, dėl kurios susidarė ar liko neplaninio patikrinimo metu užfiksuotos atliekos.

9. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kad Departamentas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis Bendrovės administratorius turi pareigą sutvarkyti (pašalinti) Teritorijoje esančius ne Bendrovei priklausančias statybines ir / ar buitines atliekas, ir nurodė, jog be bankroto administratoriaus, ĮBĮ nuostatose nenumatytas joks kitas alternatyvus subjektas, per kurį bankrutuojanti įmonė įgyvendina savo teises bei pareigas. Išimčių taikant aplinkos apsaugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus nei bankrutuojančiai įmonei, nei jai atstovaujančiam bankroto administratoriui, ĮBĮ nenustato.

10. Atsakovo teigimu, remiantis pareiškėjo pateiktais duomenimis metalinės cisternos su jose esančiu bitumu 2019 m. gegužės 3 d. buvo parduotos UAB Algavos centrui, tačiau iki to momento, kai buvo atliktas neplaninis patikrinimas, jokių realių veiksmų, kurie patvirtintų apie pirkimo–pardavimo sutarties vykdymą, nebuvo atlikta. Šią aplinkybę patvirtino neplaninio patikrinimo metu nustatytos faktinės aplinkybės, kurios užfiksuotos nuotraukose. Be to, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką vien atliekų perdavimas tretiesiems asmenims – nėra tinkamas ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto įgyvendinimas, kadangi nėra pasiektas reikalaujamas rezultatas – nėra sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas.

11. Atsakovas pažymėjo, kad iš skundo matyti, jog pareiškėjas puikiai suvokė atsisakymo išduoti Pažymą motyvus ir priežastis. Patikrinimo akte nurodytos esminės aplinkybės, leidusios priimti Departamentui Sprendimą.

12. Atsakovo vertinimu, šiuo atveju nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą, kadangi byloje nėra objektyvių duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, kad pareiškėjas įvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytą pareigą, todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui Pažymą.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimu pareiškėjo UAB „Tavilta“ bankroto administratoriaus UAB „Toplit“ skundą atmetė.

14. Teismas nustatė, kad 2019 m. balandžio 11 d. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą su prašymu Nr. TAV-115 išduoti pažymą, jog BUAB „Tavilta“ neturi bankroto proceso metu susidariusių įsiskolinimų už gamtos išteklius ir aplinkos teršimą. Atlikus neplaninį patikrinimą Bendrovės veiklavietės teritorijoje buvo nustatyta, kad Teritorija yra užteršta statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, šalia statybinių atliekų krūvos yra sustumdytas sukietėjęs bitumas, taip pat Teritorijoje yra dvi metalinės cisternos, aptekėjusios bitumo medžiaga ir užstumdytos statybinėmis atliekomis (plutos, betono duženos, žvyras), šalia cisternų užterštas dirvožemis, matosi ištekėjusio lipnaus bitumo juostos. Departamentas 2019 m. birželio 21 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė pareiškėjui išduoti Pažymą, kadangi jis neįvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reikalavimo veiklavietėje sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.

15. Teismas, vadovaudamasis ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 1 punkto, 11 straipsnio 5 dalies 1–26 punktų, 31 straipsnio 5 punkto bei 32 straipsnio 4 dalies nuostatomis, pažymėjo, kad ĮBĮ nustato aiškią bankroto administratoriaus pareigą likviduojant bankrutavusią įmonę jos veiklavietėje sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Be bankroto administratoriaus ĮBĮ nuostatose nenumatytas joks kitas alternatyvus subjektas, per kurį bankrutuojanti įmonė galėtų įgyvendinti savo teises bei pareigas. Išimčių, taikant aplinkos apsaugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus, nei bankrutuojančiai įmonei, nei jai atstovaujančiam bankroto administratoriui, ĮBĮ nenustato.

16. Nustatęs, kad nėra ginčo dėl to, kad Teritorija yra užteršta statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, teismas nurodė, jog Vilniaus apygardos teismas dar 2016 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4896-392/2016 įpareigojo bankroto administratorių UAB „Toplit“ imtis priemonių surinkti į aplinką administruojamos BUAB „Tavilta“ paskleistus naftos produktų (bitumo) teršalus Teritorijoje. Teismo vertinimu, Departamentas Sprendime neturėjo nurodyti teisinio pagrindo, kuriuo remiantis BUAB „Tavilta“ administratorius buvo pripažintas turinčiu pareigą sutvarkyti (pašalinti) Teritorijoje esančias ne BUAB „Tavilta“ priklausančias statybines ir / ar buitines atliekas, kadangi jam nekilo abejonių dėl to, kad tos atliekos priklauso būtent BUAB „Tavilta“. Be to, tai, kad pareiškėjui nuosavybės teise nepriklauso Teritorijoje esantis žemės sklypas, neatleidžia jo nuo pareigos nutraukus veiklą sutvarkyti buvusios veiklos vykdymo Teritoriją. Atsižvelgęs į tai, teismas pareiškėjo skunde nurodytas pretenzijas, kad jis neprivalėjo sutvarkyti neplaninio patikrinimo metu surastų atliekų, atmetė.

17. Teismas nurodė, jog pareiškėjo argumentus apie parduotas jam priklausančias metalines cisternas su jose esančiu bitumu patvirtino 2019 m. gegužės 3 d. be varžytynių parduodamo turto pirkimo–pardavimo sutartis Nr. 19/05/03/01, BUAB „Tavilta“ 2019 m. kovo 19 d. kreditorių susirinkimo (pakartotinio) protokolas Nr. 23 bei UAB Algavos centro 2019 m. kovo 7 d. pasiūlymas Nr. 19/03/07, tačiau iš byloje esančių fotonuotraukų, padarytų Teritorijoje 2019 m. gegužės 23 d. neplaninio patikrinimo metu, matyti, kad Teritorija užteršta statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, šalia statybinių atliekų krūvos yra sustumdytas sukietėjęs bitumas, Teritorijoje yra dvi metalinės cisternos, aptekėjusios bitumo medžiaga ir užstumdytos statybinėmis atliekomis (plutos, betono duženos, žvyras), šalia cisternų užterštas dirvožemis, matosi ištekėjusio lipnaus bitumo juostos. Teismo vertinimu, tuo metu, kai pareiškėjas paprašė išduoti Pažymą, realūs veiksmai, patvirtinantys apie sutvarkytas atliekas, nebuvo atlikti, t. y. pareiškėjas kreipėsi į Departamentą dėl Pažymos išdavimo, nepaisydamas to, kad jo buvusios veiklos vykdymo Teritorija nebuvo sutvarkyta pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Atsižvelgęs į tai, kad nėra duomenų, jog Bendrovė atliekas perdavė UAB Algavos centrui, ir vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, teismas darė išvadą, jog pirkimo–pardavimo sutarties, kurios pagrindu parduotas BUAB „Tavilta“ turtas (13 cisternų su jose esančiu bitumu), esantis Lygumų k., Švenčionių r. (buvusioje asfaltbetonio bazėje), turėjimas nereiškia, kad pareiškėjas tinkamai įgyvendino ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto reikalavimus.

18. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad skundžiamas Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų, nurodydamas, jog iš Sprendimo turinio matyti, kad jame nurodomi pagrindiniai faktai (apie nesutvarkytas atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą), argumentai ir įrodymai (pridedamas Patikrinimo aktas ir jo metu atliktos fotonuotraukos), pateikiamas teisinis pagrindas (konkreti ĮBĮ nuostata, kuria viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą), nurodyta šio sprendimo apskundimo tvarka. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad Departamentas tinkamai įvertino reikšmingas ginčo faktines aplinkybes, teisingai aiškino bei taikė materialiosios teisės normas, teisėtai bei pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui Pažymą, ir netenkino skundo reikalavimų.

III. 19. Pareiškėjo UAB „Tavilta“ bankroto administratorius UAB „Toplit“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

20. Pareiškėjas teigia, jog teismas nenurodė įrodymų, kuriais remdamasis sprendė, kad Teritorija yra užteršta statybinėmis ir buitinėmis atliekomis. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog Bendrovė iki nutarties iškelti bankroto bylą ar po jos Teritorijoje vykdė kokią nors ūkinę komercinę veiką, kurios vykdymas sukėlė šalutines pasekmes – atliekas. Bendrovė iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos ir po to Teritorijoje nevykdė jokios ūkinės komercinės veiklos, todėl ji negali būti įpareigota pašalinti atliekas bei sutvarkyti užterštą dirvožemį. Teritorija nėra BUAB „Tavilta“ veiklavietė, todėl šioje byloje nebuvo nustatytas subjektas, kurio veikla lėmė atliekų susidarymą. Pareiškėjo nuomone, teismas neatskleidė bylos esmės, byloje esančius įrodymus vertino paviršutiniškai ir išskirtinę reikšmę suteikė Departamento patikrinimo aktams, kurie neįrodo, jog būtent BUAB „Tavilta“ yra atsakinga už Teritorijoje esančių statybinių medžiagų ir galbūt užteršto dirvožemio sutvarkymą.

21. Pareiškėjo teigimu, Sprendime ir Patikrinimo akte turėjo būti nurodytos faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir įrodymai, kuriais remiantis buvo nuspręsta neišduoti Bendrovei Pažymos. Nei Departamentas, nei teismas nenurodė teisinio pagrindo, kuriuo remdamasis BUAB „Tavilta“ administratorius turi pareigą sutvarkyti (pašalinti) ne BUAB „Tavilta“ priklausančioje Teritorijoje esančias statybines ir / ar buitines atliekas. Tai, kad Departamentas pritarė cisternų su jose esančiu bitumu pardavimui, patvirtina, jog tai nebuvo atliekos. Bendrovės administratorius įvykdė ankstesnius nurodymus ir pašalino Teritorijoje buvusį paviršinį bitumą. Bendrovės administratorius negali būti įpareigotas pašalinti Teritorijoje esantį paviršinį bitumą, kuris nepriklauso Bendrovei ir kuris atsirado dėl trečiųjų asmenų veiksmų transportuojant (pervežant) ne BUAB „Tavilta“ priklausantį turtą – cisternas su jose esančiu bitumu. Pareiškėjo įsitikinimu, cisternų su jose esančių bitumu pašalinimas (išvežimas) iš Teritorijos nėra priskiriamas ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtintai bankroto administratoriaus pareigai sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą.

22. Atsakovas Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

23. Atsakovo vertinimu, teismas, priešingai nei teigia pareiškėjas, įvertino visą rašytinę administracinės bylos medžiagą ir pagrįstai nustatė, kad būtent dėl pareiškėjo veiksmų kilo šalutinės pasekmės, t. y. Teritorijoje buvo paliktos atliekos, buvo užterštas gruntas ir pan. Teismas sprendime aiškiai nurodė, kad pareiškėjas yra atsakingas už Teritorijoje likusių atliekų sutvarkymą, t. y. tinkamai nustatė subjektą.

24. Atsakovas pažymi, kad be bankroto administratoriaus, ĮBĮ nuostatose nėra numatytas joks kitas alternatyvus subjektas, per kurį bankrutuojantį įmonė galėtų įgyvendinti savo teises bei pareigas. Išimčių taikant aplinkos apsaugos užtikrinimą reglamentuojančius teisės aktus nei bankrutuojančiai įmonei, nei jai atstovaujančiam bankroto administratoriui, ĮBĮ nenustato.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 25. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkinti pareiškėjo BUAB „Tavilta“ skundo reikalavimai panaikinti atsakovo Departamento 2019 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (18.1)-AD5-11303 „Dėl pažymos įmonei likviduoti neišdavimo“ ir įpareigoti Departamentą išduoti pareiškėjui ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą pažymą įmonei likviduoti apie atliekų sutvarkymą, pagrįstumas ir teisėtumas.

26. Pirmosios instancijos teismas netenkino skundo reikalavimų, nes nustatė, jog atsakovas, pagrįstai remdamasis atlikto neplaninio patikrinimo metu nustatytomis aplinkybėmis (2019 m. gegužės 23 d. patikrinimo aktas Nr. PA72-52), kad Teritorija yra užteršta statybinėmis ir buitinėmis atliekomis, šalia statybinių atliekų krūvos yra sustumdytas sukietėjęs bitumas, Teritorijoje (asfaltbetonio bazės teritorijoje, esančioje Mielagėnų pl., Švenčionyse) yra dvi metalinės cisternos, aptekėjusios bitumo medžiaga ir užstumdytos statybinėmis atliekomis (plutos, betono duženos, žvyras), šalia cisternų užterštas dirvožemis, matosi ištekėjusio lipnaus bitumo juostos, konstatavo, jog pareiškėjas neįvykdė ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkte įtvirtinto reikalavimo veiklavietėje sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, ir priėmė Sprendimą.

27. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus, kuriais prašoma panaikinti pirmosios instancijos sprendimą ir tenkinti skundo reikalavimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad atsakovo Sprendimas atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, nes jame nurodyti nustatyti faktai ir teisės aktų normos, dėl kurių priimtas Sprendimas. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Sprendimu, nereiškia, jog Sprendimas neatitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ir dėl to turi būti panaikintas.

28. ĮBĮ 31 straipsnio 5 punkte nustatyta, kad likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius įstatymų nustatyta tvarka sutvarko atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį, kai administratorius pateikia šio įstatymo 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Departamento pažymą, teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šiomis teisės normomis, pagrįstai konstatavo, kad bankroto administratorius turi pareigą, likviduojant bankrutavusią įmonę jos veiklavietėje sutvarkyti atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą. Tokios pozicijos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2016 m. balandžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-607-556/2016; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018; kt.).

29. Byloje vertinant pareiškėjo argumentus, jog jis neprivalo sutvarkyti Teritorijos, nes Teritorijoje esantis žemės sklypas nuosavybės teise ar kitokia forma jam nepriklausė nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dieną ir jis nebuvo pareiškėjo bankroto procedūrų vykdymo objektas, nustatyta, kad pareiškėjas 2019 m. balandžio 11 d. prašyme Departamentui nurodė, jog UAB „Tavilta“ pagrindinė veikla buvo – statybų, smėlio ir žvyro kasybos, atliekų sutvarkymo darbai, kad BUAB „Tavilta“ nuosavybės teise priklauso 13 metalinių cisternų su bitumo medžiaga, kurios yra buvusio asfaltbetonio bazės, esančios Švenčionių r., teritorijoje. Pagal bylos duomenis pareiškėjas atsakovui nenurodė kitos vietos, kurioje buvo UAB „Tavilta“ veiklavietė.

30. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4896-392/2016 pareiškėjo bankroto administratorius buvo įpareigotas imtis priemonių surinkti į aplinką administruojamos BUAB „Tavilta“ paskleistus naftos produktų (bitumo) teršalus sklype, esančiame Švenčionių r., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad šioje Vilniaus apygardos teismo išnagrinėtoje byloje pareiškėjo bankroto administratoriui pretenzijas dėl Teritorijos užteršimo ir jos atlaisvinimo reiškė asmuo, kuriam priklauso Teritorija, ir tenkinant šio asmens reikalavimą, buvo nustatyta, kad pareiškėjas vykdė veiklą toje Teritorijoje ir ją užteršė.

31. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių bylos įrodymų, kurie paneigtų atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadą, kad būtent neplaninio patikrinimo metu buvo patikrinta ta Teritorija, kurioje veiklą vykdė UAB „Tavilta“ ir kurioje buvo surastos statybinės ir buitinės atliekos, kurias privaloma sutvarkyti.

32. Nagrinėjant pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad jam priklausančios metalinės cisternos su jose esančiu bitumu 2019 m. gegužės 3 d. buvo parduotos UAB Algavos centrui ir Teritorijoje esantis paviršinis bitumas galėjo atsirasti po minėtos sutarties sudarymo dienos, transportuojant ne pareiškėjui priklausantį turtą, ir dėl to pareiškėjas nėra atsakingas už atsiradusius teršalus, pažymėtina, kad 2019 m. gegužės 23 d. neplaninio patikrinimo metu nustatyta, jog šalia statybinių atliekų krūvos yra sustumdytas sukietėjęs bitumas, Teritorijoje yra dvi metalinės cisternos, aptekėjusios bitumo medžiaga ir užstumdytos statybinėmis atliekomis (plutos, betono duženos, žvyras), šalia cisternų užterštas dirvožemis, matosi ištekėjusio lipnaus bitumo juostos. Dėl to pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog tuo metu, kai buvo prašoma išduoti Pažymą, realūs veiksmai, patvirtinantys apie sutvarkytas atliekas, nebuvo atlikti. Šiuo aspektu pažymėtina, kad pareiškėjui turėjo būti žinoma, jog Teritorija užteršta bitumu ir nesutvarkyta, ir jei tai užteršė kiti asmenys, perimdami atliekas, tai pareiškėjas turėjo reikšti pretenzijas tiems asmenims. Akcentuotina, kad vien atliekų perleidimas tretiesiems asmenims nėra tinkamas ĮBĮ 31 straipsnio 1 dalies 5 punkto įgyvendinimas, kadangi nėra pasiektas reikalaujamas rezultatas – sutvarkytos atliekos, užterštas dirvožemis ir gruntas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1002-756/2017; 2019 m. sausio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3763-662/2018).

33. Vertinant pareiškėjo argumentus, kad pirmosios instancijos, padarydamas išvadą dėl Sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo, netinkamai taikė įrodymų vertinimo taisykles, pažymėtina, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį, faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertinant kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę reikia nustatyti, koks jo ryšys su įrodinėjimo dalyku, ar tas įrodymas yra leistinas, patikimas, ar nėra suklastojimo požymių, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2147-415/2020; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

34. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą neteisingą išvadą, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti.

35. Atsižvelgiant į tai, jog pats pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nėra nurodęs, jog veiklą iki bankroto bylos iškėlimo vykdė kitoje vietoje, nei kad patikrino atsakovas, taip pat nėra pateikęs įrodymų, kad įvykdė įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi nustatytus įpareigojimus, t. y. sutvarkė Teritoriją, ir būtent po to, kai buvo sutvarkyta Teritorija, atsirado atsakovo nustatytos atliekos ir užterštumas, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, taikė materialiosios teisės bei proceso teisės normas, priėmė motyvuotą ir teisingą procesinį sprendimą, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Dėl to pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Tavilta“ apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. lapkričio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė