2020-02-12 Nr. AB-3387-3-62-3-00459-2018-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-241-442/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00459-2018-3

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. vasario 12 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Arūno Dirvono ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir Ligoninė, LAVL), 7 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad 2017 m. vasario 9 d. buvo perkeltas į kitas patalpas. Perkėlimo metu buvo atlikta krata, paimta pareiškėjo striukė ir išduota blogos kokybės, netinkamo dydžio valdiška striukė. Su valdiška striuke negalėjo eiti į lauką, kadangi su ja buvo šalta. Pareiškėjas taip pat nurodė, jog striukė yra darbinio profilio su išspausdintu logotipu ant nugaros „LAVL“ ir tai žemina pareiškėjo orumą. Pareiškėjas nurodė, jog kreipėsi į administraciją su prašymu, kad būtų grąžinta striukė, bet buvo atsakyta neigiamai. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas ilgą laiką negalėjo eiti į lauką pasivaikščioti. Dėl to patyrė didelius nepatogumus. Taip pat nurodė, jog buvo paimti nuosavi rūbai ir išduota valdiška pižama, kuri yra itin blogos kokybės, dažo rūbus ir galbūt kenkia pareiškėjo sveikatai. Dėl to pareiškėjas patyrė nepatogumus, dvasinius išgyvenimus. Pareiškėjas teigė, kad jis yra diskriminuojamas, kadangi kiti kaliniai gali nešioti savo rūbus.

3. Atsakovo atstovas LAVL atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

4. Nurodė, kad pareiškėjas Ligoninėje yra gydomas stacionariai nuo 2016 m. gruodžio 22 d. Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl visiems pacientams privalomai išduodami įstaigos drabužiai, striukės taip pat. Pacientų asmeniniai drabužiai (išskyrus drabužiai, kuriuos pacientams leidžiama su savimi turėti) yra saugomi Ligoninės daiktų sandėlyje. Ligoninės drabužiai – pižamos yra kokybiškos (pasiūta iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje).

Pižamos yra standartinių dydžių (56-tas dydis didžiausias). Ligoninėje pižamų turima pakankamai, todėl tais atvejais, kai pacientai kreipiasi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą dydį, ji pakeičiama. Suplyšusios pižamos pacientams neišduodamos. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduota suplyšusi pižama nėra. Ligoninėje naudojami skalbiniai yra skalbiami centralizuotai UAB „Kauno skalbykloje“. Pacientams yra išduodamos striukės skirtos nešioti pagal sezoniškumą. Žiemos sezonui skirtos striukės yra žieminės (pagal specifikaciją su prailginta nugara, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės – papildomi trikotažiniai rankogaliai sulaikantys šilumą, kokybiškos (tvirtos dvigubos siūlės, tinkama skalbti pramoniniu būdu).

Kitų sezonų metu išduodamos striukės yra kokybiškos (pasiūtos iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio, juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ar virvelėmis, yra gobtuvas, tvirtos dvigubos siūlės, tinkama skalbti pramoniniu būdu). Atsakovas pažymėjo, jog tai, kad Ligoninėje pacientams išduodamos striukės, kurios priskiriamos darbo drabužių grupei, todėl yra labiau atsparios nepalankioms oro sąlygoms negu įprastos striukės, taip pat yra užtikrinamas šių striukių tinkamumas dėvėti po skalbimo ir dezinfekavimo pramoniniu būdu.

Pareiškėjo skunde nurodytiems pacientams asmeniniai drabužiai išduoti atsižvelgiant į šių pacientų rašytinius prašymus ir juos gydančio gydytojo rekomendacijas dėl pacientui asmeninių drabužių išdavimo. Kaip matyti iš pareiškėjo 2018 m. kovo 27 d. pateikto prašymo reg. Nr. 24 (2) 677 pareiškėjui buvo išduota kojinės ir apatinių komplektas. Pareiškėjas 2017 m. vasario 17 d. prašymu reg. Nr. 24-728 kreipėsi į Ligoninės administraciją dėl jo asmeninės žieminės striukės išdavimo, motyvuodamas tuo, kad Ligoninės išduodamos žieminės striukės yra nekokybiškos ir žemina pareiškėjo orumą.

Ligoninėje vienodos striukės išduodamos visiems Ligoninėje gydomiems pacientams, todėl tokios striukės dėvėjimas negalėjo žeminti pareiškėjo orumo. Atsižvelgiant į tai, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui asmeninę žieminę striukę. Kituose prašymuose, skunduose pareiškėjas prašė paaiškinti kokiu pagrindu Ligoninėje negalima turėti asmeninių drabužių, tačiau juose neprašė išduoti asmeninių drabužių, taip pat pareiškėjas nepateikė ir prašymo pagal Ligoninėje numatytą tvarką, kaip tai padarė atsiliepime į skundą minėti nuteistieji.

II. 5. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo skundą patenkino iš dalies. Teismas pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą.

6. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ligoninės veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. kovo 2 d. suteikiant netinkamą aprangą (pižamą ir žieminę striukę) ir nesudarant galimybės turėti nuosavus drabužius (striukę).

7. Pareiškėjas skunde nurodė, kad perkeliant jį iš vieno būrio į kitą buvo paimta jo nuosava striukė ir kiti rūbai, išskyrus apatinius rūbus ir išduota blogos kokybės, netinkamo dydžio, striukė bei blogos kokybės, dažanti rūbus pižama. Teismas pažymėjo, kad Ligoninė yra Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Kalėjimų departamentas) pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, Ligoninė pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinti jos pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus.

8. Sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos normos HN 47-1:2012) 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.

9. Teismas nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog iš pareiškėjo buvo paimta jo asmeninė striukė bei kiti drabužiai ir išduota Ligoninės striukė bei pižama. Pareiškėjo argumentus, jog Ligoninės išduota striukė buvo nekokybiška, paneigia atsakovo pateiktos techninės specifikacijos duomenys, iš kurių matyti, jog žieminės striukės nugara yra prailginta, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės – papildomi trikotažiniai rankogaliai sulaikantys šilumą, striukė turi gobtuvą, tvirtos dvigubos siūlės, tinkamos skalbti pramoninu būdu, kitų sezonų metu išduodamos striukės pasiūtos iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio, juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ir virvelėmis, yra gobtuvas, tvirtos dvigubos siūlės, tinkamos skalbti pramoniniu būdu.

10. Pareiškėjas skunde teigė, jog kitiems nuteistiesiems rūbai yra išduodami, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog kitiems nuteistiesiems jų prašomi rūbai buvo išduoti esant jų prašymams ir gydytojo rekomendacijoms. Tačiau rašytinių duomenų apie tai, jog būtų išduotos striukės kitiems nuteistiesiems nėra. Todėl teismas sprendė, kad nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas, nes byloje nėra duomenų, jog analogiškoje situacijoje esantiems kitiems asmenims buvo išduotos jų nuosavos striukės. Be to, atsakovas nurodė, jog Ligoninėje vienodos striukės išduodamos visiems Ligoninėje gydomiems pacientams.

11. Atsižvelgiant į minėtą teisinį reglamentavimą bei į tai, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), atsakovas, infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pareiškėjo asmeninę striukę, palikdamas saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose ir išduodamas įstaigos striukę, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Teismas sprendė, kad nesant jokių objektyvių įrodymų, jog Ligoninės išduota pareiškėjui striukė buvo nekokybiška, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Ligoninės veiksmų.

12. Pareiškėjas skunde neturtinę žalą kildino ir dėl to, jog iš jo buvo paimti visi rūbai ir išduota itin blogos kokybės pižama, kuri dažo rūbus. Nurodė, jog neturi kitų rūbų, todėl kentė nepatogumus, šaltį. Pareiškėjas kreipėsi dėl rūbų išdavimo į administraciją, tačiau rūbai nebuvo išduoti. Taip pat nurodė, jog kitiems nuteistiesiems rūbai yra išduodami, tačiau iš byloje pateiktų dokumentų matyti, jog kitiems nuteistiesiems jų prašomi rūbai buvo išduoti esant jų prašymams ir gydytojo rekomendacijoms. Ligoninė pateikė teismui pižamų pirkimo pardavimo sutartį iš kurios matyti, jog pižamos pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virinimui itin aukštoje temperatūroje.

13. Pareiškėjas teismui pateikė Ligoninės direktoriaus 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą Nr. NB-230, kuriuo A. L. skirtas papeikimas už tai, kad 2018 m. gegužės 14 d. padarė bausmės atlikimo režimo reikalavimų pažeidimą: apie 10.00 val. LAVL vyko teismo posėdis vaizdo konferencijos būdu, susijungiant su regionų apygardos administraciniu teismu. Nuteistasis posėdžio metu teisėjos paklausė, ar gerai jį mato ir už jo esančią sieną. Sulaukęs teigiamo teisėjos atsakymo, nuteistasis su įstaigos išduotos pižamos rankove patrynė už jos esančią sieną, liko didelė juoda dėmė, taip sugadino suniokojo įstaigos turtą. Minėtas nutarimas patvirtina aplinkybę, jog pareiškėjas 2018 m. gegužės 14 d. vilkėjo pižamą, kuri galimai dažė.

14. Pižamų pirkimo pardavimo 2016 m. spalio 18 d. sutartis Nr. 57-80/14 103-202 patvirtina, jog pardavėjas įsipareigojo pateikti prekes iki 2016 m. gruodžio 15 d. (3.1 p.). Sutartis įsigalioja ją pasirašius ir galioja iki visiško Šalių sutartinių įsipareigojimų įvykdymo, bet ne ilgiau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. (7.2 p.). Sutarties priede Nr. 57-86 nurodyti reikalavimai pižamoms, kad jų audinys turi gerai praleisti orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais jog pižamos nudažytos atspariais dažais. Kitų duomenų, jog ginčo laikotarpiu buvo pirktos kitos pižamos byloje nepateikta. Todėl nutarimu nustatytas faktas, jog posėdžio metu 2018 m. gegužės 14 d. su pižamos rankove pareiškėjas išdažė sieną, patvirtina, jog sutartyje nupirktos pižamos audinys neatitiko prekės specifikacijos (t. y. nudažyta atspariais dažais), todėl teismas manė, jog atsakovo atstovas pareiškėjui išdavė nešioti netinkamos kokybės pižamą.

15. Iš byloje esančių duomenų teismas nustatė, jog pareiškėjas dėl rūbų grąžinimo kreipėsi į Ligoninę 2017 m. kovo 8 d. (prašymu ir skundu). Ligoninė 2017 m. balandžio 4 d. raštu atsakė pareiškėjui ir nurodė, kokiais teisės aktais remiantis buvo paimti asmeninai viršutiniai rūbai. Taip pat nurodė, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini) bei infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais visi pareiškėjo asmeniniai viršutiniai drabužiai yra saugomi įstaigos sandėlyje. Taip pat pareiškėjas dėl rūbų grąžinimo kreipėsi ir 2018 m. sausio 18 d., į kurį Ligoninė atsakė 2018 m. vasario 12 d. ir nurodė kas reglamentuoja rūbų išdavimą ir kokiu pagrindu buvo paimti pareiškėjo rūbai. 2018 m. sausio 9 d., 2018 m. sausio 25 d. pareiškėjas kreipėsi dėl rūbų grąžinimo, į kuriuos Ligoninė atsakė 2018 m. sausio 31 d ir nurodė, jog pareiškėjo prašymai ir skundai dėl asmeninių rūbų grąžinimo jau buvo nagrinėjami ir buvo pareiškėjui atsakyta, todėl pakartotinai nutarė pareiškėjo prašymų nenagrinėti. Kiti pareiškėjo teikti prašymai, skundai Ligoninės administracijai buvo nesusiję su drabužių grąžinimu arba nepatenka į pareiškėjo nurodytą ginčo laikotarpį, todėl nevertintini. Byloje nėra jokių duomenų, jog gydytojas būtų rekomendavęs pareiškėjui išduoti jo asmeninius rūbus. Taip pat atsakovas aiškiai 2017 m. balandžio 4 d. rašte nurodė priežastį, kodėl negali būti pareiškėjui išduodami asmeniniai viršutiniai rūbai.

16. Atsižvelgdamas į teisinį reglamentavimą bei į tai, jog pareiškėjas serga (duomenys neskelbtini), atsakovas, infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pareiškėjo asmeninius drabužius palikdamas saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose ir išduodamas įstaigos drabužius, nepažeidė galiojančių teisės aktų. Nesant jokių objektyvių įrodymų, jog Ligoninės išduoti pareiškėjui drabužiai buvo nekokybiški, teismas sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Ligoninės veiksmų. Įvertindamas nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas nustatė, kad pareiškėjui gydantis Ligoninėje ginčo laikotarpiu nebuvo išduota tinkamos kokybės pižama.

17. Įvertindamas nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad byloje nustatyti pažeidimai būtų turėję įtakos pareiškėjo sveikatai bei, kad dėl netinkamos pižamos pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas Ligoninės administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, vadovaudamasis teisingumo, protingumo principais, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nėra tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikytina pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Remdamasis išdėstytais argumentais, teismas pripažino, kad pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytą tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas.

III. 18. Pareiškėjas pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo patenkinti pareiškėjo skundą.

19. Pareiškėjas teigia, kad jo skundas buvo išnagrinėtas neobjektyviai, neįsigilinant į esamą problemą. Paaiškina, kad su pižama vaikšto visą parą, t. y. su pižama miega, eina pas medikus, į kiemą, daro mankštą, eina į pasimatymus. Pareiškėjas raštu kreipėsi ne vieną kartą, tačiau neaišku, kodėl pareiškėjo prašymai dėl rūbų išdavimo nepatekdavo pas medikus, nors pareiškėjas yra sunkus ligonis. LAVL veiksmai yra diskriminaciniai, nes vieniems asmenims rūbai yra išduodami, o kitiems ne. Pareiškėjas pažymi, kad įstatymai ir taisyklės turi būti taikomi visiems vienodai, o LAVL, be kita ko, bando rasti tam tikras spragas įstatyme, nes nėra įstatymo arba teisės akto, kuriame būtų apibrėžtas draudimas turėti rūbus.

20. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad pareiškėjas nesikreipė į LAVL dėl pižamos, tačiau pareiškėjas nesutinka su šiais teismo argumentais ir prašo pridėti prie bylos įrodymus, jog dėl išduodamų LAVL valdiškų pižamų kreipėsi į LAVL. Pareiškėjas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo atžvilgiu buvo šališkas.

21. Atsakovas LAVL pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.

22. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su pareiškėjo apeliaciniu skundu ir mano, kad jis yra nepagrįstas. Mano, kad pirmosios instancijos teismas objektyviai išanalizavo pareiškėjo ir Ligoninės argumentus, pateiktus įrodymus bei priimtą 2018 m. sprendimą pagrindė galiojančiomis teisės normomis, teismų praktika, todėl priimtas sprendimas yra objektyvus, pagrįstas bei teisingas.

23. Atsakovas pažymi, kad Ligoninės pižamos yra pasiūtos iš tvirto, kokybiško flanelinio audinio, kurio išorinė pusė yra spalvota, o vidinė pusė yra balta. Audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, šio audinio kokybė leidžia gaminį skalbti ir dezinfekuoti (Socialinės įmonės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Negalia“ (duomenys neskelbtini), 2018 m. vasario 2 d. pažyma „Dėl pižamų audinio kokybės“ pridedama). Atsižvelgdamas į tai, atsakovas paaiškina, kad įprastai dėvima (netrinant (nenaudojant jėga) audinio į kitą paviršių (kaip siena)) pižama kūno nedažo. Atsakovas taip pat pažymi, kad audinio vidinė pusė yra balta, pižamos audinys yra atsparus virimui virimui itin aukštoje temperatūroje ir tai patvirtina, kad išskalbus audinys nenusidažo (tiek iš vidaus, tiek iš išorės).

24. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde prašė, kad jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista neturtinė žala. Priteisiant žalą vis dėlto atsižvelgtina į pareiškėjo sveikatos būklę ginčui aktualiu metu ir tai, kad nėra duomenų, jog dėl konstatuotų neteisėtų veiksmų būtų pakenkta pareiškėjo fizinei sveikatai, sukelti ilgalaikiai sveikatos sutrikimai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Ligoninės veiksmų laikotarpiu nuo 2017 m. vasario 9 d. iki 2018 m. kovo 2 d. suteikiant netinkamą aprangą (pižamą ir žieminę striukę) ir nesudarant galimybės turėti nuosavų drabužių (striukės).

26. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Nauji įrodymai, kurie nebuvo pateikti pirmosios instancijos teisme, tiriami tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta pagrįstomis priežastis, dėl kurių tai nebuvo padaryta anksčiau, arba kai naujų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013, 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

27. Pareiškėjas kartu su apeliaciniu skundu pateikė LAVL 2017 m. kovo 17 d. raštą Nr. 7-244 ir 2018 m. vasario 27 d. raštą Nr. 7-158. Pareiškėjas apeliaciniame skunde paaiškino, kad dėl išduodamų pižamų kreipėsi į LAVL. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi 2017 m. kovo 17 d. ir 2018 m. vasario 27 d. raštų turinį, pažymi, kad atsakovas, kuris yra įpareigotas teismui pateikti visus su ginču susijusius dokumentus, nepateikė 2017 m. kovo 17 d. ir 2018 m. vasario 27 d raštų. Atsižvelgdama į tai, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prideda prie bylos 2017 m. kovo 17 d. ir 2018 m. vasario 27 d raštus ir juos vertina bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą, kuriame prašo iš atsakovo LAVL išreikalauti socialinės įmonės UAB „Negalia“ 2018 m. rugpjūčio 2 d. parengtą pažymą Nr. 11 „Dėl pižamų audinio kokybės“, kuri patvirtina, jog LAVL nupirktos pižamos audinys neatitinka prekės specifikacijos nurodytos savybės – dažyta atspariais dažais. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas prie atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikė pareiškėjo nurodytą 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymą ir dvi pižamos fotonuotraukas. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažyma gauta po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymą prideda prie bylos.

28. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

29. Higienos normos HN 47-1:2012 108 punkte nustatyta, kad stacionarinėse asmens sveikatos priežiūros įstaigose pacientai perrengiami įstaigos drabužiais arba jiems pagal sveikatos priežiūros įstaigos vidaus tvarkos taisykles leidžiama dėvėti asmeninius drabužius ir avalynę; pacientų drabužiai turi būti švarūs; drabužiai keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per 7 dienas, užteršti krauju ir (ar) kūno skysčiais, ekskretais – tuoj pat; pacientų avalynė, išduota įstaigoje, turi būti iš neperšlampamos medžiagos, tinkamos valyti ir dezinfekuoti. Pagal Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 17 punktą infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais, pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, išskyrus apatinį trikotažą, marškinėlius, pižamą (skirtą miegui), kojines ir vieną porą batų, paliekami saugoti LAVL daiktų saugojimui skirtose patalpose, išduodant Perduotų saugoti ir turimų daiktų kvitą. Pacientų asmeniniai drabužiai (kitos aprangos dalys) ir avalynė, gali būti išduodami tik raštiškai paprašius ir gavus LAVL administracijos leidimą.

30. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Ligoninė pareiškėjui išdavė žieminę striukę, kurios nugara yra prailginta, siekiant užtikrinti šilumą, rankogalių galuose iš vidinės pusės – papildomi trikotažiniai rankogaliai sulaikantys šilumą, striukė turi gobtuvą, tvirtos dvigubos siūlės, tinkamos skalbti pramoninu būdu, kitų sezonų metu išduodamos striukės pasiūtos iš kvėpuojančio, drėgmę atstumiančio audinio, juosmens ir rankovių plotis reguliuojamas spaudėmis ir virvelėmis, yra gobtuvas, tvirtos dvigubos siūlės, tinkamos skalbti pramoniniu būdu. Pirmosios instancijos teismas taip pat pagrįstai nurodė, jog kitiems nuteistiesiems jų prašomi rūbai buvo išduoti esant jų prašymams ir gydytojo rekomendacijoms, tačiau rašytinių duomenų apie tai, jog būtų išduotos striukės kitiems nuteistiesiems nėra, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas buvo diskriminuojamas. Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nurodė, jog Ligoninėje vienodos striukės išduodamos visiems Ligoninėje gydomiems pacientams.

31. Teisėjų kolegija, įvertindama į bylą pateiktus duomenis, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas, infekcijų ir užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės tikslais pareiškėjo asmeninę striukę palikdamas saugoti Ligoninės daiktų saugojimui skirtose patalpose ir išduodamas įstaigos striukę nepažeidė galiojančių teisės aktų. Nesant jokių objektyvių įrodymų, jog Ligoninės išduota pareiškėjui striukė buvo nekokybiška, nėra pagrindo konstatuoti neteisėtų Ligoninės veiksmų.

32. Dėl netinkamos kokybės pižamos išdavimo teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, jog LAVL nupirktos pižamos audinys neatitiko prekės specifikacijos (nudažyta atspariais dažais) ir nurodė, jos atsakovo atstovas pareiškėjui išdavė netinkamos kokybės pižamą. Teisėjų kolegija pažymi, jog 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje „Dėl pižamų audinio kokybės“ nurodyta, jog pižamos pasiūtos iš tvirto, kokybiško, 180 gr. storio flanelinio audinio, kurio išorinė pusė yra spalvota, o vidinė pusė yra balta. Pažymėta, kad minimą audinį stipriai trinant gerąja puse, jis gali palikti dažų pėdsaką, tačiau pėdsakų ant kūno (vidinė pusė yra balta) jis palikti negali. Teisėjų kolegija šiuo atveju atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas nesikreipė į LAVL administraciją dėl pižamos netinkamo dydžio, ar dėl to, kad pižama yra suplyšusi. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pižama yra itin blogos kokybės, dažo rūbus, gal net kenkia sveikatai. Iš LAVL 2018 m. vasario 27 d. rašto, kuris pridėtas prie pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad atsakovas dėl galimai netinkamos pižamos kokybės (dažo), informavo pareiškėją, jog Ligoninėje išduodamos pižamos yra švarios, išskalbtos, tvarkingos, nesuplyšusios, o higienos normos nenumato, kokios kokybės pižamos turi būti išduodamos ligoninių pacientams. Higienos normos numato, kad ligoniams išduodamos pižamos turi būti švarios ir tvarkingos, ką ir užtikrina Ligoninė. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pižamos dažo kūną, tačiau pabrėžtina, kad, kaip ir nurodyta 2018 m. rugpjūčio 2 d. pažymoje „Dėl pižamų audinio kokybės“, jog stipriai pižamos audinį trinant gerąja puse, jis gali palikti dažų pėdsaką, tačiau pėdsakų ant kūno jis palikti negali, kadangi vidinis audinys yra baltos spalvos.

33. EŽTT, gindamas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, tam tikrais atvejais konstatuoja, jog teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., EŽTT 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 7508/02), 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje Daktaras prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 42095/98). Todėl teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat žr. 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

34. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99), LVAT 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008, 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2018 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2460-624/2018). Paprastai tik esant nežymiems, vienkartiniams, neilgalaikiams kalinimo sąlygų pažeidimams (nepriklausomai nuo įstaigos tipo), atsižvelgiant į konkrečią pareiškėjo situaciją, pažeidimas tik konstatuojamas, nepriteisiant neturtinės žalos atlyginimo pinigais (žr., pvz., LVAT 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1805-502/2018, 2018 m. kovo 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1722-556/2018, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-455-602/2018, 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1279-492/2018).

35. Ginčo atveju nėra pagrindo manyti, jog dėl nustatyto pažeidimo objektyviai galėtų atsirasti neigiamų pasekmių, žala sveikatai. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo vertinimas, kad neužtikrinta pareiškėjo teisė į tinkamą materialinį buitinį aprūpinimą buvo pažeista, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmestas, yra pagrįstas.

36. Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su tuo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ir pareiškėjo skundą nagrinėjo neobjektyviai, teisėjų kolegija pabrėžia, jog aplinkybė, kad teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas. Teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, savaime negali būti vertinama kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ir teisėjų nušalinimo pagrindas. Nagrinėjamu atveju byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą konstatuoti pareiškėjo teisės į nešališką teismą pažeidimą, todėl šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

37. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė visas bylai svarbias aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai jas ištyrė, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. L. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Dainius Raižys