2020-04-01 Nr. AB-6407-3-61-3-04151-2019-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-258-261/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04151-2019-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. balandžio 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (pranešėjas), Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos F. Ž. skundą atsakovui Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėja F. Ž. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau – Taryba) 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimą Nr. R2-(VTGI)-2785 ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir Komisija) 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. R2-2778 (toliau – ir Raštas). Taip pat pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. R2-2778 pateikti, jeigu teismas manytų, kad šis terminas yra praleistas dėl pareiškėjos patikslintame skunde išdėstytų argumentų.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. kovo 4 d. nutartimi pareiškėjos F. Ž. skundo dalį dėl Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2019 m. lapkričio 5 d. sprendimo Nr. R2-(VTGI)-2785 panaikinimo priėmė, tačiau atsisakė priimti skundo dalį dėl reikalavimo panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. R2-2778.

Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenis, nustatė, kad pareiškėja apie jai teisines pasekmes sukeliantį Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos UAB „Kaišiadorių būtų ūkiui“ rašytą 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. R2-2778 „Dėl leidimo taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V daugiabučiuose namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini)“ sužinojo vėliausiai 2019 m. kovo 5 d., t. y. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1245-753/2019 paskelbimo dieną. Įvertinęs tai, teismas sprendė kad pareiškėja praleido Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 28 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą kreiptis į administracinį teismą dėl Rašto panaikinimo.

Pareiškėjos nurodytas aplinkybes, jog Raštą ji gavo tik 2020 m. vasario 26 d., kad nuo 2014 m. vykę teisminiai procesai civilinėje byloje baigėsi tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos kasacinį skundą civilinėje byloje, taip pat kad pareiškėja nežinojo, jog teisines pasekmes jai sukelia būtent Komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. R2-2778, bet ne 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, pirmosios instancijos teismas nepripažintino svarbiomis priežastimis, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas skundui dėl Rašto pateikti. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylą Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose, pareiškėją atstovavo advokatė R. J. Pareiškėjos teises teikiant kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui atstovavo advokatė L. G. Taigi, pareiškėja naudojosi kvalifikuota teisine pagalba, todėl tiek iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1245-753/2019, tiek iš šiame teisme nagrinėto ginčo pobūdžio žinojo apie jos daugiabučiame name taikomą šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V, taigi turėjo galimybę pateikti skundą dėl Rašto panikinimo ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatytu terminu, tačiau to nepadarė dėl subjektyvių, nuo jos valios priklausiusių priežasčių.

Atsižvelgęs į minėtas aplinkybes, teismas netenkino pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą skundui dėl Rašto pateikti ir šią skundo dalį atsisakė priimti ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte įtvirtintu pagrindu.

III. Pareiškėja F. Ž. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir priėmimo klausimą dėl skundo dalies perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi ir teigia, kad skundžiamą Raštą gavo 2020 m. vasario 26 d., tačiau šiame sprendime nėra nurodyta jo apskundimo tvarka, o apie savo teisių pažeidimą pareiškėja suvokė tik pasibaigus teisminiams procesams civilinėje byloje.

Taip pat pažymi, jog atsakovas ginčijamo Rašto pareiškėjai niekada neįteikė, taip pat nepaskelbė viešai. Raštas pareiškėjai buvo įteiktas tik 2020 m. vasario 29 d., paaiškėjus, kad 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas iš tikro yra 2019 m. rugsėjo 24 d. sprendimas. Terminas skundui pateikti skaičiuojamas nuo įteikimo dienos. Pareiškėja skunde teismui nurodė, kad minėtą sprendimą gavo 2020 m. vasario 26 d., todėl nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą.

Raštas yra individualus administracinis teisės aktas, sukeliantis pareiškėjai atitinkamas teisines pasekmes, todėl spręstina, kad atsakovas apie minėtą sprendimą privalėjo ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas raštu pranešti pareiškėjai. Iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas savo 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą pareiškėjai el. paštu išsiuntė 2020 m. vasario 26 d., pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme (toliau – ir VAĮ) nustatytus terminus. Pareiškėja Raštą el. paštu gavo 2020 m. vasario 26 d., todėl ši diena laikytina skundo įteikimo pareiškėjai diena, nuo kurios ir turėtų būti skaičiuojamas vieno mėnesio skundo padavimo terminas.

Pareiškėja atkreipia dėmesį, kad teismas nevertino, jog Rašte nėra nurodyta apskundimo tvarka, o pats jis pats nebuvo viešai paskelbtas ir pareiškėjai buvo įteiktas tik 2020 m. vasario 26 d.

Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjos atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovo teigimu, teismas tinkamai įvertino pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kad Raštą ji gavo tik 2020 m. vasario 26 d., kad nuo 2014 m. vykę teisminiai procesai civilinėje byloje baigėsi tik Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2019 m. gruodžio 11 d. nutartimi atsisakius priimti pareiškėjos kasacinį skundą, taip pat kad pareiškėja neva nežinojo, jog teisines pasekmes jai sukelia būtent kad Komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštas Nr. R2-2778, bet ne 2013 m. rugsėjo 19 d. sprendimas, vadovaudamasis teisės aktais bei teismų praktika, nepripažino svarbiomis priežastimis, dėl kurių galėtų būti atnaujintas terminas skundui dėl Komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. R2-2778 pateikti.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundo dalį dėl praleisto skundo padavimo termino, atsisakius šį terminą atnaujinti.

Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, jog teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, be kita ko, laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015; 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-17-492/2016; 2019 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-367-525/2019).

Viena iš kreipimosi į teismą sąlygų – laikytis skundo teismui pateikimo terminų. ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punkte nustatyta, kad skundą (prašymą, pareiškimą) atsisakoma priimti, jei praleistas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminas ir šis terminas neatnaujinamas. Vertinant, ar pareiškėjas nėra praleidęs termino kreiptis į administracinį teismą, taip pat sprendžiant pareiškėjo prašymą dėl termino paduoti skundą atnaujinimo, visų pirma būtina nustatyti termino kreiptis į administracinį teismą eigos pradžią.

Pareiškėja tiek skunde, tiek atskirajame skunde teigė, jog nepraleido termino skundui dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašto Nr. R2-2778 paduoti, nes skundžiamas raštas jai buvo įteiktas tik 2020 m. vasario 26 d. Tačiau iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmuose buvo nagrinėjama civilinė bylą pagal ieškovo UAB „Kaišiadorių butų ūkis“ ieškinį dėl skolos, susidariusios už šilumos energijos tiekimą laikotarpiu nuo 2013 m. spalio 1 d. iki 2014 m. rugsėjo 1 d., iš atsakovės F. Ž. priteisimo. Teismas sprendime nurodė, jog Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013 m rugsėjo 24 d. raštu Nr. R2-2778 „Dėl leidimo taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V daugiabučiuose namuose, esančiuose duomenys neskelbtini“ daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose, adresu duomenys neskelbtini leista taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V.

Teisėjų kolegijos vertinimu, apie Komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. R2-2778 pareiškėjai turėjo būti žinoma iš minėto Kauno apylinkės teismo sprendimo, todėl pirmosios instancijos teismas priėjo pagrįstos išvados, jog pareiškėja apie Komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. R2-2778 „Dėl leidimo taikyti šilumos paskirstymo metodą Nr. 16V daugiabučiuose namuose, esančiuose adresu duomenys neskelbtini“ vėliausiai sužinojo 2019 m. kovo 5 d., t. y. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1245-753/2019 paskelbimo dieną.

Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėja, 2020 m. kovo 1 d. kreipdamasi į teismą su patikslintus skundu ir pašydama panaikinti Komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą Nr. R2-2778, buvo praleidusi terminą skundui dėl Rašto panaikinimo paduoti.

Vadovaujantis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalimi ir esant pareiškėjo prašymui, administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose. Kadangi įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-267-822/2018).

Termino praleidimą pareiškėja motyvavo tuo, kad skundžiamas Raštas jai nebuvo įteiktas, bet vėliau nurodė, kad jį gavo 2020 m. vasario 26 d. Kaip jau minėta anksčiau, pareiškėja apie skundžiamą Komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. raštą R2-2778 turėjo sužinoti iš Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2019 m. kovo 5 d. sprendimo, taigi praleido terminą skundui dėl šio rašto paduoti. Atkreiptinas dėmesys, kad tiek civilinėje byloje, tiek šioje byloje pareiškėjos interesams atstovavo profesionalūs teisininkai – advokatės, kurioms yra keliami didesni atidumo bei rūpestingumo reikalavimai, todėl jei ne pareiškėja, tai jos atstovės iš Kauno apylinkės teismo sprendimo turėjo suprasti apie pareiškėjai teisines pasekmes sukeliantį Raštą ir kreiptis į teismą dėl jo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjos nurodytos atskirojo skundo aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį ir perduoti pareiškėjos patikslinto skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškėjai neatnaujino termino skundui dėl Komisijos 2013 m. rugsėjo 24 d. rašto R2-2778 paduoti ir atsisakė priimti jos skundo dalį ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 9 punktu punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos F. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. kovo 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Milda Vainienė