2020-05-27 Nr. AB-10569-3-61-3-01763-2018-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-773-575/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01763-2018-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas M. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. balandžio 7 d. iki 2017 m. lapkričio 27 d. buvo laikomas Lukiškių TI-K orumą žeminančiomis sąlygomis, kadangi nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu. Duše neįrengtos persirengimo kabinos, todėl jis buvo priverstas prie kitų asmenų nusirengti. Dėl to jis jautė gėdą, jam buvo nepatogu, suprastėjo gyvenimo kokybė, kadangi jis nebegali ramiai miegoti, nebepasitiki savimi, jaučiasi psichiškai sukrėstas. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų buvo priverstas kreiptis į psichiatrą, kad būtų paskirtas medikamentinis gydymas.

3. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

4. Atsakovo atstovas nurodė, kad Lukiškių TI-K laikomiems asmenims yra sudaryta galimybė prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose įrengtos pertvaros. Pertvaros bendras aukštis yra 1,6 m (0,4 m atstumas tarp pertvaros ir grindų), plotis – 1,2 m. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, nepagrindė prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Nesant Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų, valstybei civilinė atsakomybė nekyla.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

6. Teismas, akcentuodamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – ir CK) įtvirtintas viešosios atsakomybės sąlygas, neabejodamas Lukiškių TI-K pateiktų fotonuotraukų aktualumu nagrinėjam ginčui, nurodė, kad teisės aktuose nėra įtvirtintas reikalavimas dušinėse įrengti sieneles. Tačiau Lukiškių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad siekiant užtikrinti nuteistųjų (suimtųjų) privatumą duše, dušo patalpose įrengtos pertvaros. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta, kad suimtiesiems ir nuteistiesiems sudaroma galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Tai atitinka Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 (toliau – ir higienos norma HN 134:2015), 44 punkto reikalavimus. Karštas vanduo į dušus tiekiamas nuolat. Dušinės įrengtos pagal higienos normos reikalavimus. Dušinių patalpose įrengta vieta nusirengti / apsirengti, yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlė. Jos kiekvieną dieną valomos naudojant dezinfekcijos priemones. Asmens privatumui užtikrinti tarp dušų įrengtos pertvaros. Šias aplinkybes taip pat patvirtina prie atsiliepimo pridėtos dušinių fotonuotraukos. Pranešime taip pat nurodyta, kad dušinėse veikia vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai.

7. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad Lukiškių TI-K dušinėse įrengtos pertvaros, darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu nebuvo pažeista, o nenustačius neteisėtų valstybės valdžios institucijos veiksmų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

III. 8. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir jo skundą tenkinti, užtikrinti bylos šalių dalyvavimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

9. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad ginčo laikotarpiu jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu bei persirengiant (yra tik rūbų kabykla, neįrengtos persirengimo kabinos), todėl jį galėjo stebėti kiti dušinėje esantis nuteistieji bei prižiūrėtojai pro dušinės durų langelį. Dėl tokių neteisėtų veiksmų patyrė intensyvaus poveikio neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme, kuriai atlyginti iš atsakovo priteistina 10 000 Eur suma. Pareiškėjo teigimu, jo skundo pagrįstumą patvirtina Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika bylose, kuriose buvo sprendžiamas klausimas dėl privatumo naudojantis dušu neužtikrinimo (2017 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-979-556/2017, 2016 m. rugsėjo 19 nutartis administracinėje byloje Nr. A-4146-442/2016, 2016 m. vasario 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-490-525/2016, 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5216-484/2017). Pareiškėjas vertina, kad skundžiamas teismo sprendimas yra nemotyvuotas, priimtas nesivadovaujant Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) nustatytais neturtinės žalos atlyginimo dydžiais.

10. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos sprendimą palikti nepakeistą.

11. Atsakovo atstovas, vadovaudamasis civilinę atsakomybę reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, kad pareiškėjas savo skundą grindžia ne įrodymais, bet samprotavimais, nusiskundimai yra abstraktūs, bendro pobūdžio, nėra konkretumo dėl tariamai jam padarytos neturtinės žalos. Pareiškėjo nurodytas žalos dydis nėra grindžiamas jokiais įrodymais, jis tiesiog pateikia savo samprotavimus apie tariamai atsiradusią neturtinę žalą, tačiau nekonkretizuoja, kuo būtent pasireiškia jam tariamai padaryta neturtinė žala, nepateikia jokių faktinių aplinkybių, kitaip neįrodo skunde nurodytos sumos dydžio. Būtina įrodyti, kad tam tikri pareiškėjo skunde minimi įstaigos trūkumai darė neigiamą įtaką pareiškėjui ir sukėlė neigiamas pasekmes. Konkrečiu atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

12. Atsakovo atstovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino byloje surinktus rašytinius įrodymus, reikalingus išsamiai ištirti bylos aplinkybes ir objektyviai įvertinti situaciją. Teikdamas apeliacinį skundą pareiškėjas nepateikia naujų įrodymų ar faktinių aplinkybių. Atsakovo atstovo nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.

13. Pareiškėjas atsikirtime į atsakovo atstovo atsiliepimą į apeliacinį skundą su atsiliepime pateiktais argumentais nesutinka. Pareiškėjas iš esmės analogiškais apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais prašo konstatuoti ilgalaikį, tęstinį Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 14. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas teigia patyręs dėl netinkamų kalinimo Lukiškių TI-K sąlygų.

15. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

16. Iš apeliacinio skundo argumentų sektų, kad apeliantas nori, kad jo byla būtų nagrinėjama žodiniame procese. Dėl šio prašymo teismas pažymi, kad ABTĮ 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjas, tiek atsakovo atstovas savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose, apeliantas nepateikė pagrįstų argumentų, dėl ko byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka. Todėl teisėjų kolegijos nuomone, nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka (ABTĮ 141 str. 1 d.).

17. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neišreikalavo tinkamų nuotraukų, susijusių su jo laikymo sąlygomis. Dėl šių argumentų teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas vertino šalių argumentus dėl nuotraukų ir pareiškėjo argumentus atmetė. Apeliantas nenurodo, kas iliustracinio pobūdžio nuotraukose užfiksuota netinkamai, neatspindi tikrųjų jo laikymo sąlygų, todėl teismas apeliacinio skundo argumentus, susijusius su nuotraukomis, atmeta.

18. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė nenustatęs Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Teismas vertino, kad Lukiškių TI-K dušinėse įrengtos pertvaros, todėl darė išvadą, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis dušu nebuvo pažeista. Apeliantas teigia, kad ginčo laikotarpiu jam Lukiškių TI-K nebuvo užtikrintas privatumas naudojantis dušu bei persirengiant.

19. Dėl šių apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, jog jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., 2000 m. spalio 26 d. sprendimą Kudla prieš Lenkiją; 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą ir kt.). Su kalinamaisiais turi būti elgiamasi taip, jog būtų išsaugota jų sveikata ir savigarba (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1763-858/2015).

20. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje dėl dušo patalpos įrengimo yra ne kartą konstatuota, jog nors pertvarų duše nebuvimas negali būti laikomas pakankamu faktu valstybės civilinei atsakomybei atsirasti, nes nacionaliniuose teisės aktuose nėra nustatyta konkreti pareiga tokias pertvaras įrengti, todėl jų neįrengimas pats savaime nėra neteisėtas veiksmas, tačiau pripažintina, kad ši aplinkybė neužtikrina visiško privatumo buvimo. Taigi, tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, kad nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami, kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr., pvz., 2016 m. spalio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1456-602/2016, 2016 m. spalio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1021-602/2016).

21. Pagal naujausią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1001-552/2019, 2017 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5031-442/2017).

22. Nagrinėjamo ginčo atveju, teisėjų kolegija, įvertinusi, kad pareiškėjas visiškai nenurodė jokių konkrečių jo privatumo naudojantis dušu pažeidimo atvejų, byloje nėra duomenų, kad dėl netinkamo privatumo pareiškėjas būtų pareiškęs prašymus pataisos įstaigos administracijai, kad byloje nėra medicininių objektyvių duomenų, kad netinkamas privatumo pažeidimas būtų sąlygojęs kokias tai pareiškėjo sveikatos problemas, kad Lukiškių TI-K dušai buvo atskirti 1,6 m aukščio ir 1,2 m pločio sienelėmis iš abiejų pusių, sprendžia, kad tokių pertvarų įrengimas užtikrina pakankamą privatumą naudojantis dušu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nacionalinės teisės aktai nenustato reikalavimo pataisos įstaigų dušo patalpose įrengti sieneles, skiriančias maudymosi vietas.

23. Kaip jau minėta, valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (CK 6.271 straipsnio 4 dalis). Nenustačius bent vienos iš trijų viešosios atsakomybės sąlygų (CK 6.246–6.249 straipsniai), valstybei nekyla pareiga atlyginti žalą.

24. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad nėra neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų, todėl nagrinėjamu atveju nėra vieno iš pareigos atlyginti neturtinę žalą atsiradimo elemento – valstybės valdžios institucijos neteisėtų veiksmų. Nustačius, kad nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

25. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo M. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. lapkričio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Veslava Ruskan

Arūnas Sutkevičius