595a6e1f-37fa-4d00-8edf-d6ecc41901db · Å iaulių apygardos teismas

Pranešėjas (-a) ……………………… Pranešėja V. Valantienė                                                            Civilinė byla Nr. 2A-405-440/2013 Teisėja A. Monstavičienė                                          Teisminio proceso Nr. 2-07-3-06292-2012-6           Procesinio sprendimo kategorija 36.1.; 40.2.; 52.3.;121.21 (S) ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gegužės 14 d.

Å iauliai Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Vilijos Valantienės, kolegijos teisėjų Rasos BartaÅ¡ienės, Egidijaus Mockevičiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau tekste UAB) „RuÅ¡iota“ apeliacinį skundÄ dėl Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės UAB „RuÅ¡iota“ ieÅ¡kinį atsakovei AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialui „Šiaulių geležinkelių infrastruktÅ«ra“ dėl skolos priteisimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė UAB „RuÅ¡iota“ kreipėsi į Å iaulių apylinkės teismÄ , praÅ¡ydama priteisti iÅ¡ atsakovės AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktÅ«ra“ 11 389,74 Lt skolÄ už atliktus rangos darbus pagal Statybos rangos sutartį bei bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad ieÅ¡kovei laimėjus atsakovės paskelbtÄ supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ 2011 m. lapkričio 30 d. tarp Å¡alių buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo, sandėlio ir tualeto demontavimo ir gerbÅ«vio sutvarkymo AlkiÅ¡kių k. darbus, o atsakovė už atliktus darbus ieÅ¡kovei įsipareigojo sumokėti 87 512,42 Lt.

Ieškovei įvykdžius sutartinius įsipareigojimus 2012 gegužės 16 d. tarp šalių buvo pasirašytas Ilgalaikio materialiojo turto demontavimo ir gerbūvio sutvarkymo darbų užbaigimo aktas, kuriuo atsakovė patvirtino, kad darbai atlikti tinkamai ir dėl darbų kokybės pretenzijų neturi. Atsakovė už rangos darbus ieškovei pervedė 76 122,68 Lt. Kadangi rangos darbai atlikti ne Rangos sutartyje numatytu terminu, likusius 11 389,74 Lt atsakovė įskaitė kaip netesybas. Pagal Rangos sutarties 2.1 p. sutarties dalyku esantys darbai turėjo būti atlikti per 60 kalendorinių dienų, trukmę skaičiuojant nuo Rangos sutarties įsigaliojimo dienos.

IeÅ¡kovės teigimu, dėl ne nuo jos priklausančių aplinkybių, taip pat dėl atsakovės kaltės ieÅ¡kovė negalėjo rangos darbų atlikti Rangos sutartyje numatytu terminu. Atsakovė privalėjo turėti nustatyta tvarka parengtÄ ir patvirtintÄ ypatingojo statinio griovimo projektÄ . Atsakovė griovimo darbų projekto neparengė ir ieÅ¡kovei jo nepateikė nei Rangos sutarties pasiraÅ¡ymo metu, nei po Rangos sutarties pasiraÅ¡ymo, todėl ieÅ¡kovė savo iniciatyva turėjo ruoÅ¡ti projektinę dokumentacijÄ .

RaÅ¡ytinis pritarimas statinio projektui iÅ¡ Akmenės rajono savivaldybės administracijos buvo gautas tik 2012 m. sausio 26 d., todėl negavus griovimÄ leidžiančio dokumento iki nurodyto termino, ieÅ¡kovė negalėjo įvykdyti Rangos sutarties numatytu terminu. Be to, 2012 m. kovo 28 dienos raÅ¡tu atsakovė įpareigojo ieÅ¡kovę baigus griovimo darbus sutvarkyti statybvietės teritorijÄ Â ir privažiavimo kelius prie jos. IeÅ¡kovė negalėjo numatyti tos aplinkybės, kad ieÅ¡kovės sunkiasvoriai automobiliai galimai prisidės prie kelio dangos apgadinimo, be to ji nebuvo vienintelė, kuri naudojosi keliu, kad patekti į objektÄ .

Kitų darbų, kaip žolės užsėjimas, negalima buvo atlikti dėl oro sÄ lygų. IeÅ¡kovė prašė atsakovę pratęsti Rangos sutartį, kadangi negalėjo įvykdyti sutarties dėl netinkamų oro sÄ lygų, tačiau atsakovė nebendradarbiavo su ieÅ¡kove, tokiais veiksmais prisidėdama prie netesybų didėjimo. IeÅ¡kovė nurodė, kad reikia įvertinti tÄ aplinkybę, kad viešųjų pirkimų konkursas buvo vykdomas šaltuoju metų periodu, todėl net ir darant prielaidÄ , kad rangos darbai bÅ«tų atlikti laiku, planiravimas ir žolės užsėjimas nebÅ«tų įmanomas dėl oro sÄ lygų.

IeÅ¡kovė prašė netesybas mažinti nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ , tuo atveju, jeigu teismas pripažintų, jog atsakovė turėjo pareigÄ Â iÅ¡ dalies ar visiÅ¡kai atlikti įskaitymÄ ir vertins kokio dydžio sumos galėjo bÅ«ti įskaitytos. Atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad darbai pagal pasiraÅ¡ytÄ rangos sutartį turėjo bÅ«ti atlikti per 60 dienų, tačiau ieÅ¡kovė juos atliko per 108 dienas.

Konkursinėje medžiagoje viena iÅ¡ sÄ lygų buvo nurodyta, kad Rangovas apmoka ir iÅ¡siima griovimÄ leidžiantį dokumentÄ iÅ¡ rajono savivaldybės. Konkurse dalyvavusi ieÅ¡kovė su konkurso sÄ lygomis sutiko ir jų nekvestionavo. Teigė, kad ieÅ¡kovas akivaizdžiai užvilkino dokumentų pateikimÄ ir nebuvo rÅ«pestingas ir suinteresuotas laiku ir sÄ Å¾iningai įvykdyti savo sutartinius įsipareigojimus. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Å iaulių apylinkės teismas 2013 m. vasario 15 d. sprendimu ieÅ¡kinio netenkino.

Teismas nustatė, kad ieÅ¡kovė nesilaikė sutartyje numatyto darbų atlikimo termino ir atsakovė pagrįstai paskaičiavo delspinigius už ne laiku atliktus darbus. IeÅ¡kovė pažeidė sutartinių prievolių vykdymo principus, pagal kuriuos prievolės turi bÅ«ti vykdomos tinkamai, sÄ Å¾iningai ir numatytu laiku (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste LR CK) 6.38 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis, 6.205 straipsnis, 6.256 straipsnis). Å alių sudarytoje sutartyje pareiga gauti griovimui reikiamus dokumentus nustatyta ieÅ¡kovei.

Teismas sprendė, kad sÄ Å¾iningumo principas reikalauja, kad Å¡alis, privalanti gauti leidimÄ , turi iÅ¡ anksto iÅ¡siaiÅ¡kinti jo gavimo procedÅ«rÄ , terminus, laiku kreiptis dėl tokio leidimo iÅ¡davimo, laiku pateikti visus reikalingus duomenis, todėl ieÅ¡kovės motyvas, kad atsakovė neparengė griovimo darbų ir tuo sutrukdė laiku gauti leidimÄ iÅ¡ Akmenės rajono savivaldybės administracijos, laikytinas nepagrįstu ir neįrodytu. Pažymėjo, kad ieÅ¡kovė nesvarstė galimybės statybinį lauÅ¾Ä iÅ¡vežti geležinkeliu ir į atsakovę tuo klausimu nesikreipė, nors taip bÅ«tų galėjusi iÅ¡vengti papildomų kelių remonto iÅ¡laidų.

Teismas konstatavo, kad statybos rangos sutartis ieÅ¡kovės buvo pasiraÅ¡yta laisva valia, todėl ieÅ¡kovė žinojo joje nustatytÄ darbų apimtį ir terminus bei netesybų dydį, todėl turėjo aiÅ¡kiai numatyti ir sutarties neįvykdymo teisinius padarinius. Sprendžiant ginÄÄ , teismo nuomone, buvo svarbu ir tai, kad atsakovei sutartyje numatytas toks pats netesybų dydis jos sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo atveju, todėl laikytina, kad sutarties sÄ lygos abejoms Å¡alims buvo lygiavertės. Pirmos instancijos teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė buvo nepakankamai rÅ«pestinga ir atidi, kad savalaikiai įvykdytų sutartinius įsipareigojimus, todėl reikalavimas priteisti 11 389,74 Lt atsakovo paskaičiuotas netesybas kaip skolÄ , yra nepagrįstas ir netenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 12 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. 2-208-79/2013 ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ patenkinti ieÅ¡kovės reikalavimÄ ir priteisti iÅ¡ atsakovės 11 389,74 Lt dydžio skolÄ už rangos darbus pagal Statybos rangos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) bei visas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliantė nurodo, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialines teisės normas bei neteisingai vertino faktines aplinkybes ir įrodymus, todėl priėmė nepagrįstÄ , neteisėtÄ ir naikintinÄ sprendimÄ .

Tvirtina, kad teismas spręsdamas dėl Å¡alių sutartinių teisių ir pareigų pasiskirstymo, netinkamai taikė sutarčių aiÅ¡kinimo taisykles, Statybos rangos sutarties nuostatas vertino formaliai, neiÅ¡siaiÅ¡kino visų Å¡iai bylai reikÅ¡mingų faktinių aplinkybių, to pasėkoje klaidingai konstatuodamas, kad atsakovė neturėjo prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės ieÅ¡kovei pateikti teisės aktų nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus statybos (griovimo) darbams reikiamus dokumentus. Remiantis LR CK 6.681 straipsniu, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, 15 straipsnio 6 dalies 2 punktu, 15 straipsnio 7 dalies 2 punktu bei tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos Statybos rangos sutarties 5 .3 punktu, kurį detalizuoja Rangos sutarties priedo Nr. 1 Darbų atlikimo užduoties 8.2 punktas, atsakovė apeliantei perdavė tik įstatyme nustatytÄ pareigÄ gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ , o visos kitos Rangos sutartyje aiÅ¡kiai neaptartos įstatymo statytojui (užsakovui) nustatytos pareigos (pateikti pastatų griovimo darbų projektÄ bei kt. duomenis) pripažįstamos atsakovei. Taip pat nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad visi darbai pagal Statybos rangos sutartį buvo atlikti tinkamai ir darbų ieÅ¡kovė neatliko laiku dėl atsakovės kaltės. Be to, atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su ieÅ¡kove (LR CK 6.691 straipsnis).

Apeliantė teigia, kad atsižvelgiant į viešųjų pirkimų konkurso paskelbimo bei Statybos rangos sutarties sudarymo datas, bet kuris rangovas nebÅ«tų galėjęs įvykdyti visų sutartinių įsipareigojimų laiku, todėl atsakovė nustatydama rangos darbų atlikimo terminus sÄ moningai užprogramavo ir bÅ«simus pažeidimus, tokiu bÅ«du siekdama pasipelnyti iÅ¡ netesybų. Atsakovė turėjo realiai įvertinti ieÅ¡kovės galimybes tinkamai įvykdyti sutartį nustatytais terminais, o matydama, kad sutartyje nustatytas terminas akivaizdžiai per trumpas, galėjo sutartį pratęsti.

Teismas vertindamas ieÅ¡kovės teiginius dėl kelio dangos atstatymo darbų, bei vadovaudamasis atsakovės paaiÅ¡kinimais, netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus. Aplinkybė, jog rangos darbus galima buvo atlikti mažesnėmis sÄ naudomis naudojantis atsakovės geležinkeliu ir atsakovė žinodama susiklosčiusiÄ situacijÄ , nepasiÅ«lė to padaryti, patvirtina, kad atsakovė su ieÅ¡kove nebendradarbiavo ir nebuvo suinteresuota, kad rangos darbai bÅ«tų atlikti kaip įmanoma greičiau. Akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas nesvarstė ar delspinigiams mažinti nėra pagrindų, įtvirtintų įstatymo normose (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, 6.258 straipsnio 3 dalyje), tokiu bÅ«du tinkamai nenustatė įskaitinio reikalavimo dydžio.

Atsiliepdama į apeliacinį skundÄ atsakovė AB „Lietuvos geležinkeliai“ filialas „Šiaulių geležinkelių infrastruktÅ«ra“ praÅ¡o ieÅ¡kovės UAB „RuÅ¡iota“ apeliacinį skundÄ atmesti ir palikti pirmos instancijos sprendimÄ nepakeistÄ . Atsiliepime nurodoma, kad teismas tinkamai taikė materialiÄ jÄ teisę ir pagrįstai nustatė, kad pareiga gauti leidimÄ , suteikiantį teisę vykdyti darbus pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį tenka ieÅ¡kovui. Pažymima, kad atsakovui atsisakius pratęsti darbų įvykdymo terminÄ , rangovas dėl sutarčių pakeitimo į teismÄ nesikreipė, sutartį įvykdė, pridavė objektus bei gavo atlygį už darbų įvykdymÄ , todėl prarado įstatyme įtvirtintÄ galimybę reikalauti pakeisti sutarties sÄ lygas.

Atsakovas sutinka su teismo sprendime iÅ¡dėstytais motyvais, kad prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei nustatytais terminai pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. BylÄ nagrinėjęs pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovo pareikÅ¡tų reikalavimų ir priėmė iÅ¡ esmės pagrįstus ir teisėtus procesinius sprendimus, kurių naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Apeliacinis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ ir pagrįstumÄ ir tik analizuojant apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Dėl Statybos rangos sutarties įvykdymo termino. Statybos rangos sutartis – viena iÅ¡ rangos sutarčių rÅ«Å¡ių, kuri iÅ¡ kitų rangos sutarčių iÅ¡skiriama pagal savo dalykÄ . Statybos rangos sutartimi rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytÄ terminÄ pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui bÅ«tinas statybos darbams atlikti sÄ lygas, priimti darbų rezultatÄ ir sumokėti sutartyje nustatytÄ kainÄ (LR CK 6.681 straipsnis).

Statybos rangos santykius reglamentuoja specialios LR CK XXXIII skyriaus trečiojo skirsnio nuostatos, o bendrosios rangos sutarties nuostatos - tiek, kiek jos neprieÅ¡tarauja specialiosioms.  Vadovaujantis LR CK 6.652 straipsniu, rangos sutartyje turi bÅ«ti nustatoma darbų pradžia ir pabaiga ir, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita, rangovas atsako už darbų pradžios ar pabaigos termino pažeidimÄ . Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ filialo „Šiaulių geležinkelių infrastruktÅ«ra“ 2011 m. rugsėjo 7 d. paskelbtÄ supaprastintÄ atvirÄ konkursÄ dėl ,,Statinių demontavimo ir gerbÅ«vio sutvarkymo (duomenys neskelbtini) darbų pirkimo“ (12 b.l.) laimėjo ieÅ¡kovė UAB „RuÅ¡iota“. 2011 m. lapkričio 30 d. tarp Å¡alių pasiraÅ¡yta statybos rangos sutartis (46 b.l.), kuria rangovas (ieÅ¡kovė) įsipareigojo atlikti darbus per 60 kalendorinių dienų, trukmę skaičiuojant nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovo pateiktų praÅ¡ymų atsakovui (106, 107 b.l.) bei darbų užbaigimo akto, ieÅ¡kovas darbus užbaigė tik 2012 m. gegužės 16 d. (108 b.l.). Vadovaujantis sutartinių prievolių vykdymo principais, prievolės turi bÅ«ti vykdomos sÄ Å¾iningai, tinkamai bei įstatymo ar sutarties nustatytais terminais (LR CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iÅ¡ sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamÄ Ä¯vykdymÄ ir įvykdymo termino praleidimÄ (LR CK 6.205 straipsnis).

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties Å¡aliai Å¡ios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudÄ , delspinigius). Kai sutartinės prievolės neįvykdo ar netinkamai jÄ Ä¯vykdo įmonė (verslininkas), tai ji atsako visais atvejais, jei neįrodo, kad prievolės neįvykdė ar netinkamai jÄ Ä¯vykdė dėl nenugalimos jėgos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kita (LR CK 6.256 str.). Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , tiesėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo vertinimu, kad ieÅ¡kovė nesilaikė sutartyje numatyto darbų atlikimo termino, taip pažeisdama tarp Å¡alių pasiraÅ¡ytos Statybos rangos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 2.1 punktÄ .

Dėl Å¡alių teisių ir pareigų bei atsakomybės vykdant Statybos rangos sutartį. Teisėjų kolegijos nuomone, konstatavus, kad ieÅ¡kovė pažeidė sutartyje numatytų darbų atlikimo terminÄ , bÅ«tina įvertinti kokios aplinkybės turėjo įtakos Å¡iam pažeidimui bei ar nėra sÄ lygų, kuriomis remiantis ieÅ¡kovė galėtų bÅ«ti atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties įvykdymo termino praleidimÄ . Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė teigia, kad bÅ«tent dėl atsakovo kaltės Statybos rangos sutartyje numatyti darbai nebuvo atlikti per 60 kalendorinių dienų nuo sutarties įsigaliojimo dienos.

Apeliantės nuomone, atsakovė privalėjo ieÅ¡kovei perduoti griovimo darbams pradėti reikiamus dokumentus, be to atsakovė tinkamai nevykdė savo pareigos bendradarbiauti su ieÅ¡kove (LR CK 6.691 straipsnis) bei neatsižvelgė, kad dalį Statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (teritorijos planiravimas mechanizuotu bÅ«du, augalinio grunto užvežimas, augalinio grunto planiravimas mechanizuotu bÅ«du, grunto planiravimas rankiniu bÅ«du, žolės užsėjimas rankiniu bÅ«du) ieÅ¡kovė negalėjo atlikti dėl netinkamų oro sÄ lygų.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo iÅ¡vada, kad pareiga gauti leidimÄ , suteikiantį teisę vykdyti darbus pagal Å¡alių sudarytÄ sutartį, tenka ieÅ¡kovui. Byloje nustatyta, kad prie Statybos rangos sutarties, kaip priedas, pasiraÅ¡yta darbų atlikimo užduotis, kurios 9.1 punktu Å¡alys susitarė, kad rangovas apmoka ir iÅ¡siima statybÄ (griovimÄ ) leidžiantį dokumentÄ iÅ¡ rajono savivaldybės. SÄ Å¾iningumo principas reikalauja, kad Å¡alis, privalanti gauti leidimÄ , turi iÅ¡ anksto iÅ¡siaiÅ¡kinti jo gavimo procedÅ«rÄ , terminus, laiku kreiptis dėl tokio leidimo iÅ¡davimo, laiku pateikti visus reikalingus dokumentus tokiam leidimui iÅ¡duoti.

IeÅ¡kovės teiginys, kad pareiga gauti leidimÄ ir pareiga pateikti privalomus dokumentus leidimÄ iÅ¡duodančiai institucijai, nėra tarpusavyje neatskiriamai susijusios, yra nepagrįstas ir prieÅ¡taraujantis byloje esantiems duomenimis. Atkreiptinas dėmesys, kad nors ieÅ¡kovė nurodo, kad „ieÅ¡kovas negavęs iÅ¡ atsakovo statybos darbams atlikti reikalingų dokumentų, savo iniciatyvÄ Ä—mė ruoÅ¡ti projektinę dokumentacijÄ â€œ, nepateikė nei vieno įrodymo, patvirtinančio, kad prieÅ¡ kreipdamasi į Akmenės rajono savivaldybę su praÅ¡ymu raÅ¡tu pritarti projektui „Gyvenamojo namo, sandėlio ir tualeto demontavimas ir gerovės sutvarkymas“ kreipėsi į atsakovę dėl reikalingų dokumentų pateikimo.

Tai patvirtina, kad ieÅ¡kovė pripažino ir siekė įvykdyti jai sutartimi nustatytÄ pareigÄ , bet dėl nerÅ«pestingumo ir neatidumo dokumentus pateikė netinkamai bei pavėluotai (praėjus dviems savaitėms po sutarties su atsakove pasiraÅ¡ymo). IeÅ¡kovės argumentas, kad atsižvelgiant į tai, kad atsakovė nepateikė dokumentų, kuriais remiantis ieÅ¡kovė bÅ«tų galėjusi įvertinti ar griaunamas pastatas yra ypatingas statinys ar ne ir tuo pagrindu nebuvo aiÅ¡ku kokius dokumentus reikia pateikti, yra nepagrįstas ir atmestinas.

IeÅ¡kovė, turinti LR Aplinkos ministerijos iÅ¡duotÄ kvalifikacijos atestatÄ vykdyti statybos darbus, vadinasi atitinkanti statybos darbų atlikimui keliamus kvalifikacinius reikalavimus, privalo bÅ«ti susipažinusi su esminiais reikalavimais statiniams, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, naudojimo ir priežiÅ«ros, nugriovimo veiklas ir kt., reglamentuojančiomis imperatyviosiomis vieÅ¡osios teisės normomis (LR Statybos įstatymu, jį lydinčiais poįstatyminiais aktais, statybos techniniais reglamentais ir kt.).

Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 58 punktas nustato, kad statinio statybos vadovas, statinio statybos bendrųjų ir specialiųjų darbų vadovai savo darbe privalo vadovautis įstatymais, Vyriausybės nutarimais, teritorijų planavimo dokumentais, normatyviniais statybos techniniais dokumentais ir normatyviniais statinio saugos bei paskirties dokumentais. Pažymėtina, kad remiantis Statybos techniniu reglamento (toliau tekste STR) STR 1.01.06:2010 „Ypatingi statiniai“ 5 punktu, ypatingų statinių kategorijai priskiriami statiniai, kuriuose naudojamų ir saugomų pavojingų medžiagų įstatymų nustatyti kiekiai; statiniai, kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar atliekami potencialiai pavojingi darbai; visi pastatai, naudojami visuomenės poreikiams, kuriuose vienu metu gali bÅ«ti daugiau kaip 100 žmonių, įskaitant pastato ir jo paskirties aptarnaujantį personalÄ ir lankytojus; kultÅ«ros paveldo statiniai, įregistruoti KultÅ«ros vertybių registre; gyvenamieji (daugiau kaip 5 aukÅ¡tų) daugiabučiai pastatai (namai).

Įvertinus ieškovei keliamus kvalifikacinius reikalavimus bei aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad ieškovė neturėjo pagrindo laikyti sutarties objekto ypatingu statiniu, todėl jos argumentas, kad dėl atsakovės kaltės negalėjo įvertinti kokiai kategorijai priskiriamas statinys, vertintinas kaip nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo (toliau tekste LR SĮ) 20 straipsnio 1 dalies 11 punktu, neypatingo statinio griovimo atveju rengiamas statinio projektas -  griovimo aprašas.

LR SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad statybÄ leidžiantys dokumentai statinio griovimo atveju yra raÅ¡ytinis įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas statinio projektui (griovimo apraÅ¡ui). LR SÄ® 23 straipsnio 1 dalies 10 punkte įtvirtintas sÄ raÅ¡as dokumentų, pateikiamų raÅ¡ytiniams pritarimams statinio projektui gauti. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė dėl savo pačios neapdairumo Akmenės rajono savivaldybei pateikė įstatymuose nustatytų reikalavimų neatitinkančius dokumentus (82 b.l.).

 IeÅ¡kovės argumentai, kad darbų laiku negalėjo pradėti dėl trečiojo asmens Akmenės rajono savivaldybės administracijos veiksmų negali bÅ«tų nagrinėjamos bylos dalyku, kadangi, kaip tinkamai įvertino pirmos instancijos teismas, Å¡i institucija nebuvo įtraukta į bylos nagrinėjimÄ . Pažymėtina, kad ieÅ¡kovė, manydama, kad patyrė žalÄ dėl Akmenės rajono savivaldybės administracijos veiksmų, gali įstatymo nustatyta tvarka reikÅ¡ti ieÅ¡kinį dėl patirtų nuostolių atlyginimo.

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , teisėju kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovė netinkamai ir nerÅ«pestingai vykdė jai sutartimi nustatytÄ pareigÄ gauti griovimo darbams reikalingÄ leidimÄ ir Å¡iais savo veiksmais įtakojo tolimesnių kliūčių sutarties įvykdymui laiku atsiradimÄ (suprastėjusios oro sÄ lygos, apgadinta kelio danga, ir t.t.). Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės laiku neatliktų veiksmų pasekmės negali bÅ«ti vertinamas kaip atsakovo nebendradarbiavimas. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė taip pat nurodė, kad dalies Statybos rangos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų (teritorijos planiravimas mechanizuotu bÅ«du, augalinio grunto užvežimas, augalinio grunto planiravimas mechanizuotu bÅ«du, grunto planiravimas rankiniu bÅ«du, žolės užsėjimas rankiniu bÅ«du) negalėjo atlikti dėl netinkamų oro sÄ lygų.

Teisėjų kolegija sutinka su atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡dėstytais argumentais, kad ieÅ¡kovei statybos verslas yra profesinė veikla, todėl sudarydama statybos rangos sutartį, ji galėjo numatyti statybos konkurse pasiÅ«lyto atlikti darbų termino įvykdymo galimybes bei įvertinti prisiimtų prievolių sutartyje sulygtomis sÄ lygomis neįvykdymo laiku rizikÄ . Pirmos instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino aplinkybes, kad ieÅ¡kovė laisva valia pasiraÅ¡ydama sutartį turėjo žinoti ir žinojo joje nustatytų darbų apimtis ir terminus bei netesybų dydį, todėl turėjo aiÅ¡kiai numatyti ir sutarties neįvykdymo teisinius padarinius.

Å alys, nustačiusios statybos rangos sutartyje konkretų darbų įvykdymo terminÄ , privalo prisiimti tokio susitarimo pasekmes (LR CK 6.652 straipsnio 2 dalis). Apelianto argumentas, kad atsižvelgiant į viešųjų pirkimų konkurso paskelbimo bei Statybos rangos sutarties sudarymo datas, bet kuris rangovas nebÅ«tų galėjęs įvykdyti visų sutartinių įsipareigojimų laiku, todėl atsakovė nustatydama rangos darbų atlikimo terminus sÄ moningai užprogramavo ir bÅ«simus pažeidimus, laikytinas nepagrįstu bei prieÅ¡taraujančiu sutarties laisvės ir konsensualizmo principams (LR CK 6.154 straipsnis, 6.156 straipsnis).

Atkreiptinas dėmesys, kad ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad dalies darbų negalėjo atlikti dėl netinkamų oro sÄ lygų, nagrinėjamos bylos kontekste negali bÅ«ti pripažįstamos nenugalima jėga (force majore). LR CK 6.212 straipsnyje įtvirtintos sÄ lygos, kurioms remiantis aplinkybės gali bÅ«ti pripažįstamos nenugalima jėga. Pabrėžtina, kad Å¡alis atleidžiama nuo atsakomybės už sutarties neįvykdymÄ , jeigu ji įrodo, kad sutartis neįvykdyta dėl aplinkybių, kurių ji negalėjo kontroliuoti bei protingai numatyti sutarties sudarymo metu, ir kad negalėjo užkirsti kelio Å¡ių aplinkybių ar jų pasekmių atsiradimui.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos medžiagÄ , konstatuoja, kad blogos oro sÄ lygos žiemos metu negali bÅ«ti vertinamos kaip aplinkybės, kurių protingai negalima buvo numatyti. Teisėjų kolegijos nuomone, laikytina, kad blogos oro sÄ lygos ir Å¡altis žiemos metu bei gausus vandens kiekis balandžio mėnesį negali bÅ«ti laikomi nenugalima jėga savaime (per se), nes jų faktÄ buvo galima protingai numanyti. Å altos oro sÄ lygos žiemos metu bei gausus vandens kiekis balandžio mėnesį nenugalima jėga gali bÅ«ti pripažįstamos tik tada, kai jų atsiradimas, kilimas, stiprumas ar mastas toks neįprastai didelis bei nebÅ«dingas atitinkamai geografinei vietovei, kad vidutinis protingai apdairus ir rÅ«pestingas asmuo (bonus pater familias) tokių aplinkybių  atitinkamomis sÄ lygomis negalėtų numatyti ir tikėtis.

Remiantis bylos medžiaga, negalima teigti, kad ieÅ¡kovė pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad oro sÄ lygų, sutrukdžiusių sutartį įvykdyti laiku, ji negalėjo numatyti ar prognozuoti. Konstatuotina, kad nagrinėjamos bylos kontekste Å¡altos oro sÄ lygos žiemos metu bei gausus vandens kiekis balandžio mėnesį negali bÅ«ti pripažįstamos nenugalima jėga. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovė pažeidė Statybos rangos sutartyje numatyta darbų atlikimo terminÄ ne dėl atsakovo kaltės ar nenugalimos jėgos, bet dėl savo pačios neapdairumo ir nerÅ«pestingumo.

Remiantis iÅ¡dėstytu, darytina iÅ¡vada, kad atsakovė pagrįstai ieÅ¡kovei skaičiavo delspinigius už ne laiku atliktus darbus. Dėl prievolės pasibaigimo įskaitymo bÅ«du. Teisėjų kolegija pažymi, kad įskaitymas yra vienas iÅ¡ prievolės pasibaigimo pagrindų. LR CK 6.130 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas prieÅ¡inis vienarÅ«Å¡is reikalavimas, kurio terminas yra suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibÅ«dintas pareikalavimo momentu. Ä®skaitymas yra vienaÅ¡alis sandoris, nes pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo, kuriuo apie įskaitymÄ praneÅ¡ama kitai Å¡aliai (LR CK 6.131 straipsnio 1 dalis).

Taigi tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, užtenka vienos prievolės Å¡alies valios, apie kuriÄ turi bÅ«ti informuojama kita Å¡alis. Ä®skaitymo teisiniai padariniai (prievolės pasibaigimas) atsiranda nepriklausomai nuo kitos prievolės Å¡alies valios ir požiÅ«rio į tokį kontrahento veiksmÄ , tačiau bÅ«tina apie tokio veiksmo atlikimÄ praneÅ¡ti kitai Å¡aliai. Kad įskaitymas įvyktų, pakanka vienos prievolės Å¡alies pareiÅ¡kimo kitai prievolės Å¡aliai (LR CK 6.131 straipsnio 1, 2 dalys).

IÅ¡ įstatyme duotos prievolės pabaigos įskaitymu sÄ vokos matyti, kad tam, jog bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti tam tikros sÄ lygos. AiÅ¡kindamas ir taikydamas įskaitymo institutÄ , kasacinis teismas yra suformavęs praktikÄ , kad įskaitymo, kaip prievolės pabaigos pagrindo, taikymui įstatymų leidėjas nustato tam tikras sÄ lygas. IÅ¡ LR CK 6.130 straipsnyje įtvirtintų nuostatų matyti, jog tam, kad bÅ«tų galima atlikti įskaitymÄ , turi bÅ«ti Å¡ios sÄ lygos: pirma, prievolės Å¡alys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų, t. y. skolininkas kartu turi bÅ«ti ir savo kreditoriaus kreditorius, o kreditorius – ir savo skolininko skolininkas; antra, Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti prieÅ¡prieÅ¡iniai, t. y.

Å¡alys turi turėti reikalavimus viena kitai, o ne trečiajam asmeniui; trečia, Å¡ie Å¡alių reikalavimai turi bÅ«ti vienarÅ«Å¡iai, t. y. abiejų prievolių dalykas turi bÅ«ti toks pat (pavyzdžiui, Å¡alys viena kitai turi sumokėti pinigus, suteikti viena kitai tam tikras paslaugas ir pan.); ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi bÅ«ti vykdytini; Å¡eÅ¡ta, abu reikalavimai turi bÅ«ti apibrėžti. Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės argumentais bei pirmos instancijos teismo sprendimu, kad atsakovės prievolė ieÅ¡kovei pasibaigė įskaitymu, kadangi atsakovė turėjo pagrįstÄ , prieÅ¡prieÅ¡inį, vienarūšį ir aiÅ¡kiai apibrėžtÄ reikalavimÄ atsakovei bei apie įskaitymÄ ieÅ¡kovei buvo tinkamai praneÅ¡ta (78 – 81 b.l.).

Dėl sutartinių netesybų mažinimo ReikalavimÄ dėl netesybų priteisimo už prievolių neįvykdymÄ sutartu terminu atsakovė grindžia 2011 m. lapkričio 30 d. Statybos rangos sutarties 6.1 punktu, kuriame numatyta, kad rangovui vėluojant atlikti darbus ar jų dalį suderintais terminais, jis įsipareigoja mokėti atsakovei 0,2 proc. dydžio delspinigius nuo neatliktų darbų kainos už kiekvienÄ uždelstÄ kalendorinę dienÄ . Apeliantės aiÅ¡kinimu, teismo priteista netesybų suma, yra aiÅ¡kiai per didelė.

Pasak apeliantės, netesybos turėtų bÅ«ti mažinamos nuo 0,2 iki 0,02 dydžio delspinigių nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvienÄ uždelstÄ dienÄ . Apeliacinės instancijos teismo nuomone, su tokiais apeliantės teiginiais nėra pagrindo sutikti. Teismo priteista netesybų suma sudaro apie 13 proc. Statybos rangos sutarties kainos dydžio, todėl nėra pagrindo jÄ laikyti akivaizdžiai per didele ir neprotinga. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad teismų praktikoje yra suformuotas konkretus taikytinas netesybų dydžio kriterijus (pvz., 0,02 proc. už kiekvienÄ uždelstÄ prievolės įvykdymo dienÄ ).

Pagal LR CK 6.73 straipsnio 2 dalį, sistemiÅ¡kai taikytinÄ su LR CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, netesybos gali bÅ«ti mažinamos, jeigu jos neprotingai didelės, jeigu įvykdyta dalis prievolės. Sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, todėl teismas, vertindamas netesybų dydį ir jo atitiktį LR CK 6.73 straipsnio 2 daliai ir 6.258 straipsnio 3 daliai, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiÅ¡kai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad bÅ«tų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).

Ankstesnėje kasacinio praktikoje buvo laikomasi pozicijos, kad jeigu delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli, jie mažintini iki 0,02 proc. už kiekvienÄ praleidimo dienÄ (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006.). Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo naujÄ praktikÄ , kad įstatyme sÄ vokos „aiÅ¡kiai per didelės netesybos“ (LR CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (LR CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir vertina teismai, nagrinėdami konkrečias bylas.

Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobÅ«dį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminÄ , priskaičiuotÄ delspinigių (netesybų) sumÄ , Å¡alių sÄ Å¾iningumÄ ir kitas aplinkybes. Ä®statymuose iÅ¡dėstyti kriterijai, pagal kuriuos teismas gali mažinti netesybų dydį, ir dabartinės teismų praktikos suformuotos taisyklės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad sutartinių netesybų mažinimas nereiÅ¡kia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu.

Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiÅ«ra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo reikalavimus (LR CK 1.5 straipsnis) ir iÅ¡ esmės nuožiÅ«ros teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2012, 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007).

Teisėjų kolegija, įvertinus tuos kriterijus, kurie paminėti pirmosios instancijos teismo sprendime sprendžiant dėl netesybų nemažinimo, daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas protingai ir teisingai naudojosi įstatymo suteikta diskrecijos teise, nenukrypo nuo LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintų principų, nepažeidė Statybos rangos sutarties Å¡alių interesų pusiausvyros. Atsižvelgdama į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl pirmos instancijos teismo netinkamo netesybų dydžio vertinimo, teisiÅ¡kai nepagrįstais.

Remiantis iÅ¡dėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiÅ¡kino materialinės teisės normas, todėl priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurį atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl jis paliktinas nepakeistu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, n u t a r i a :

Å iaulių apylinkės teismo 2013 m. vasario 15 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Kolegijos pirmininkė                                                                                  Vilija Valantienė Teisėjai                                                                                                       Rasa BartaÅ¡ienė                                                                                                                     Egidijus Mockevičius