2016-08-31 Nr. AB-16513-3-61-3-03643-2014-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Procesinio sprendimo kategorija 50

Administracinė byla Nr. AS-627-438/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03643-2014-6

Procesinio sprendimo kategorija 59

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2016 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Romano Klišausko (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. B. ir A. B. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – sodininkų bendrija „Vita“) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai V. B. ir A. B. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT, atsakovas) Vilniaus rajono skyriaus vedėjo 2014 m. liepos 1 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2650, NŽT Vilniaus rajono skyriaus 2014 m. liepos 3 d. raštą Nr. 48SD-(14.48.104.)-6379, įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyriaus vedėją priimti įsakymą pradėti valstybinės žemės ūkio paskirties 8,3 a. žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo jiems procedūrą bei priteisti jiems bylinėjimosi išlaidas.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino visiškai bei priteisė sumokėtą 28,96 Eur žyminį mokestį.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

2016 m. balandžio 8 d. per EPP gautas pareiškėjo V. B. (toliau – ir pareiškėjas) prašymas dėl 724,05 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2016 m. gegužės 19 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atmetė.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas buvo suformulavę skunde, tačiau jokių šias išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjas su 2016 m. balandžio 8 d. prašymu išlaidas patvirtinančius dokumentus pateikė, pastebėjo, kad prašyme nebuvo nurodoma, kodėl dokumentai nebuvo teikiami bylos nagrinėjimo metu. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas pareiškėjo prašymą atmetė.

II. Pareiškėjas V. B. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti ir tenkinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Pareiškėjas nurodo, kad pareiškėjai turėjo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisę teikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Atsakovas NŽT pateikė atsiliepimą į pareiškėjo atskirąjį skundą, kuriame prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, o pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti.

Mano, kad pareiškėjas turėjo laikytis įstatyme įtvirtinto reikalavimo kartu su raštu dėl prašymo atlyginti išlaidas pateikti ir šių išlaidų patyrimą patvirtinančius įrodymus.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

III. Bylos pagal pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pažymėtina, kad ši byla apeliacine tvarka nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija) normomis, galiojusiomis iki 2016 m. liepos 1 d., nes byla apeliacine tvarka pradėta nagrinėti iki įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo 7 str. 1 d., 8 str. 2 d.).

Lietuvos administraciniame procese vyrauja principas „pralaimėjęs moka“, kuris įtvirtintas ABTĮ 44 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.

Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. vasario 5 d. sprendimu pareiškėjų skundą tenkino visiškai, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. kovo 29 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Atsižvelgus į tai, pareiškėjas įgijo teisę gauti savo išlaidų atlyginimą iš atsakovo (ABTĮ 44 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ABTĮ ne tik įtvirtina asmens teisę reikalauti atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, bet ir numato tokios teisės įgyvendinimo mechanizmą. Aiškinant ABTĮ 44 ir 45 straipsnių normas sistemiškai ir lingvistiškai, išskirtinos tokios pagrindinės su teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą realizavimu susijusios sąlygos: pirma, turi būti priimtas asmeniui (proceso šaliai) naudingas teismo sprendimas; antra, minėtas asmuo iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius – ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo, turi išreikšti valią, kad patirtos išlaidos jam būtų atlygintos; trečia, prašymas, kaip tokios valios išreiškimo procesinė forma, turi būti pateiktas raštu ir atitikti jam keliamus turinio reikalavimus. Tik esant šių sąlygų visumai, teisme gali būti sprendžiamas proceso šalies patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-172/2012).

Tokiu atveju, kai prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų pateikiamas iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, yra užtikrinamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo operatyvumas įgyvendinant įtvirtintą teismo pareigą paskirstyti bylinėjimosi išlaidas galutiniame sprendime dėl bylos esmės (ABTĮ 87 str. 5 d. 2 p.). Tačiau reikia pastebėti, kad šiuo atveju prašymo atlyginti išlaidas išsprendimas yra nulemtas būtinumu asmeniui, kuris pretenduoja į tokių išlaidų atlyginimą, pateikti išlaidų apskaičiavimą ir pagrindimą iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos, o to nepadarius, prašymas paprastai paliekamas nenagrinėtu. Tokiu atveju asmeniui dar lieka galimybė pasinaudoti ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatyta teise teikti tinkamo turinio prašymą per 14 dienų po teismo sprendimo įsiteisėjimo (2009 m. gegužės 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-599/2009).

Kaip matyti iš pareiškėjų 2014 m. liepos 30 d. skundo pirmosios instancijos teismui, jame inter alia buvo suformuluotas prašymas atlyginti bylinėjimosi išlaidas: sumokėtą žyminį mokestį bei išlaidas, patirtas advokato pagalbai apmokėti. Pareiškėjas skunde nurodė, kad pastarąsias išlaidas patvirtinantys dokumentai bus pateikiami vėliau. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2015 m. vasario 5 d. sprendimą, pareiškėjų naudai priteisė sumokėtą 28,96 Eur žyminį mokestį.

Atsižvelgus į aukščiau aptartą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, darytina išvada, kad asmuo, bylos nagrinėjimo metu pateikęs prašymą atlyginti patirtas išlaidas, turi prie šio prašymo pridėti išlaidas pagrindžiančius dokumentus. To neatlikus, išlaidos nepriteisiamos, o asmuo išsaugo galimybę per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo kreiptis į atitinkamos instancijos teismą su detalizuotu ir įrodymais pagrįstu prašymu atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Nagrinėjamoje byloje susiklostė specifinė situacija: pirmosios instancijos teismas, bylos nagrinėjimo metu gavęs pareiškėjo prašymą atlyginti patirtas išlaidas, t. y. sumokėtą žyminį mokestį bei atstovavimo išlaidas, 2015 m. vasario 5 d. išsprendė dalį šio prašymo, t. y. priteisė sumokėtą žyminį mokestį. Dėl kitos pareiškėjų prašymo dalies pirmosios instancijos teismas nepasisakė, pareiškėjams nepateikus šią prašymo dalį patvirtinančių įrodymų.

Įvertinusi šias faktines aplinkybes išanalizuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos kontekste, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjame atveju pareiškėjai neprarado galimybės teikti konkretaus detalizuoto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo per 14 dienų nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, kadangi pareiškėjų prašymas, pateiktas skunde pirmosios instancijos teismui, nebuvo teismo išnagrinėtas visa apimtimi. Padarius priešingą išvadą, teisėjų kolegijos vertinimu, būtų paneigta ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta asmens teisė prašymą teismui dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikti per 14 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino proceso teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartis naikinama. Atsižvelgus į tai, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas laiku (pirmosios instancijos teismo sprendimas įsiteisėjo 2016 m. kovo 29 d., prašymas teismui pateiktas 2016 m. balandžio 8 d.) bei į tai, jog pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl pareiškėjų patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžio pagrįstumo ir realumo, bylą grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu (1999 m. sausio 14 d. įstatymo Nr. VIII-1029 redakcija), teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo V. B. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2016 m. gegužės 19 d. nutartį panaikinti ir grąžinti pareiškėjo prašymą dėl bylinėjimo išlaidų atlyginimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Romanas Klišauskas

Skirgailė Žalimienė