5953e4b177be11e5b7eba10a9b5a9c5f · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-2883/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00104-2012-5

Procesinio sprendimo kategorija 2.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. spalio 4 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

rašytiniame teismo posėdyje ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ skundą atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos dėl sprendimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Lemminkainen Lietuva“, atstovaujama UAB „Almontus“ direktoriaus V. P., (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD, atsakovas) 2012 m. vasario 15 d. priimtą galutinę atrankos išvadą Nr. (4)-LV4-572 (toliau – ir Atrankos išvada) bei įpareigoti dar kartą persvarstyti 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. 362 pareiškėjo pateiktą prašymą atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo (toliau – ir PAV) būtinumo; 2) įpareigoti priimti naują galutinę atrankos išvadą, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamai ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimui – PAV neprivalomas.

Pareiškėjas paaiškino, kad yra rengiami žemės sklypų, kurių kadastriniai numeriai 5550/0001:187, 5550/0001:255, 5550/0001:258, 5550/0001:229, 5550/0001:309, 5550/0001:196, 5550/0001:121, 5550/0001:171, 5550/0001:170, 5550/0001:143, 5550/0001:343, 5550/0001:344, 5550/0001:351, 5550/0001:353, 5550/0001:352, 5550/0001:78, esančių (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, detaliojo teritorijų planavimo dokumentai. Nurodė, jog 2011 m. spalio 26 d. buvo gauta atrankos išvada, jog pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai PAV neprivalomas. Vėliau buvo informuota, jog atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – ir Kultūros paveldo departamentas, KPD) Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 m. gruodžio 8 d. raštą Nr. (13.3)-2K1-61 (toliau – ir 2011 m. gruodžio 8 d. Raštas), būtina atlikti PAV paveldosauginiu aspektu dėl galimai archeologinių vertybių atskleidimo. Persvarstęs atrankos išvadą, 2012 m. vasario 15 d. atsakovas priėmė skundžiamą galutinę Atrankos išvadą, kurioje nustatyta, jog PAV UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamai ūkinei veiklai yra privalomas. Pareiškėjas su atsakovo Atrankos išvada nesutiko, nes nebuvo pateikti duomenys, pagrindžiantys archeologinio pobūdžio vertybių savybių buvimo tikimybę, todėl manė, kad negali būti atliekamas poveikio vertinimas neegzistuojančiam daiktui ar reiškiniui. Taip pat nurodė, kad atsakovas pažeidė konstitucinės lygybės principą bei viešojo administravimo principus, nes kitoms bendrovėms, vykdančioms analogišką veiklą šalia pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos, pateiktos atrankos išvados, kuriose buvo nustatyta, jog PAV neprivalomas.

Atsakovas Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jo netenkinti.

Nurodė, kad 2011 m. spalio 26 d. priėmė atrankos išvadą, jog pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimui – planuojamos ūkinės veiklos PAV neprivalomas. Apie priimtą PAV atrankos išvadą informavo planuojamos ūkinės veiklos organizatorių, PAV dokumentų rengėją ir PAV subjektus. Paaiškino, kad PAV proceso subjektas – KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 7 straipsnio 7 dalimi, 2011 m. spalio 19 d. raštu Nr. (13.3)-2K1-48 ir 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. (13.3)-2K1-51, kreipėsi į atsakovą dėl priimtų atrankos išvadų UAB „Ramedi“ ir UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamų ūkinių veiklų persvarstymo, motyvuodamas, kad būtina atlikti PAV paveldosauginiu aspektu dėl galimų archeologinių vertybių atskleidimo. Po PAV atrankos išvados persvarstymo KPD Klaipėdos teritorinis padalinys papildė anksčiau teiktus nepritarimo PAV atrankos išvados raštus ir pateikė Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Mokslinės archeologijos komisijos (toliau – ir Mokslinė archeologijos komisija) 2011 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokolo išrašo kopiją, kuriuo pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė pareiškėjo ir UAB „Ramedi“ planuojamos ūkinės veiklos teritorijose. Nurodė, kad pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų rengėjas apskundė KPD Klaipėdos teritorinio padalinio veiksmus Kultūros paveldo departamentui, tačiau atsakovas gavęs KPD raštą Nr. (7.12)2-236, kuriame konstatuota, jog UAB „Almontus“ skundas nepagrįstas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. D1-311 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos PAV dokumentų nagrinėjimo Aplinkos ministerijoje ir jai pavaldžiose institucijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 punktu bei atsižvelgdamas į PAV subjekto KPD Klaipėdos teritorinio padalinio išvadas, 2012 m. vasario 15 d. priėmė galutines atrankos išvadą Nr. 4-LV4-572, kad pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai PAV yra privalomas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepime į skundą su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Rėmėsi Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2011 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. ĮV-538 patvirtinto paveldo tvarkybos reglamento PTR 2.13.01:2011 „Archeologinio paveldo tvarkyba“ (toliau – ir Paveldo tvarkybos reglamentas) III skyriaus 12.5 punktu. Pažymėjo, kad minėto reglamento 12.5 punkte nekeliamas reikalavimas, kad sklype būtinai turi būti kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas. Archeologinių tyrimų privalomumui nustatyti užtenka motyvuotai pagrįsti tikimybę atrasti daiktus, pagal nustatytus požymius priskirtinus prie archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių. Tai pat nurodė Mokslinės archeologijos komisijos nuostatų, patvirtintų KPD direktoriaus 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. Į-107, 2 punktą, pagal kurį ši komisija yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant archeologinio paveldo apsaugos, apskaitos ir archeologinių ardomųjų tyrimų klausimus bei problemas.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. gegužės 21 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Dėl 2012 m. vasario 15 d. Klaipėdos RAAD galutinės atrankos išvados Nr. (9.14.5) –LV4-572 teisėtumo ir pagrįstumo teismas nurodė Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. liepos 28 d. nutarimą Nr. 900 (2003 m. vasario 4 d. nutarimo Nr. 184 redakcija) „Dėl įgaliojimų aplinkos ministerijai ir jai pavaldžioms institucijoms“, Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pažymėjo, kad Įstatymo 2 priede apibrėžto Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 2.3 punkte numatyta, kad tokiai veiklai priskiriama kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – mažiau kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha). Taigi į šį sąrašą patenka ir pareiškėjo planuojama ūkinė veikla. Teismas nurodė Įstatymo 7 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnio 4 dalį bei pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju atsakinga institucija, t. y. Klaipėdos RAAD, atranką atliko remdamasi, inter alia, UAB „Almontus“ parengtais pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimo – poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentais. Nurodė Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 15 straipsnio 1 dalį, Įstatymo 7 straipsnio 6 dalį ir tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatą, yra konstatavęs, jog Įstatymas numato, į ką privalo atsižvelgti atsakinga institucija, priimdama išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą, tačiau pagrindų, kuriems esant atsakinga institucija privalo priimti atitinkamą išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo atlikimo nedetalizuoja (2007 m. lapkričio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A18-1078/2007). Teismo vertinimu, dėl atsakingos institucijos diskrecijos teisės priimant atrankos išvadą ar galutinės atrankos išvadą analogiškai turėtų būti aiškinama ir Įstatymo 7 straipsnio 6 dalis.

Teismas įvertino byloje pateiktą 2011 m. spalio 26 d. Klaipėdos RAAD atrankos išvadą Nr. (9.14.5) –LV4-4236. Nurodė Įstatymo 7 straipsnio 10 dalį, kurioje numatyta, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą. Pažymėjo, kad Kultūros paveldo departamento viena iš funkcijų vykdant nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinį administravimą yra pagal savo kompetenciją atlikti ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo subjekto funkcijas, vadovaujantis Įstatymu (Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas) 5 str. 10 d. 22 p.). Teismas nustatė, kad KPD Klaipėdos teritorinis skyrius vykdydamas savo funkcijas bei realizuodamas Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje suteiktą teisę, 2011 m. spalio 27 d. raštu Nr. (13.3)-2K-51 kreipėsi į Klaipėdos RAAD dėl priimtos atrankos išvados persvarstymo, motyvuodamas, kad prieš vykdant planuojamą ūkinę veiklą būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą paveldosauginiu aspektu dėl galimų archeologinių vertybių atskleidimo. Nurodė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktą, Paveldo tvarkybos reglamento III skyriaus 12 punkto nuostatas.

Teismas nurodė Įstatymo 7 straipsnio 11 dalį ir pažymėjo, kad iš 2011 m. gruodžio 14 d. vykusio poveikio aplinkai vertinimo subjektų susirinkimo poveikio aplinkai atrankos išvados persvarstymo protokolo matyti, kad KPD Klaipėdos teritorinis padalinys archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybę pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje grindė Mokslinės archeologijos komisijos nuomone, kuri išdėstyta 2011 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokole Nr.

28. Teisėjų kolegija įvertino šį protokolo išrašą ir pažymėjo, kad Mokslinė archeologijos komisija, įvertinusi visus duomenis nutarė, kad Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini), planuojamo karjero vieta yra potencialiai vertinga archeologiniu atžvilgiu, nes joje yra archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė. Teismas nurodė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 3 dalį ir 2 straipsnio 33 punktą. Teismas vertino, jog byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje buvo atlikti reikiami archeologiniai tyrimai, o, kadangi nėra aišku, kurioje konkrečiai aplink (duomenys neskelbtini) pelkes esančioje teritorijoje galėjo būti įkurtos gyvenvietės, todėl manytina, jog yra reali grėsmė, kad buvusios gyvenvietės ar jų dalis gali patekti į UAB „Lemminkainen Lietuva“ siekiamą eksploatuoti sklypą, dėl ko yra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Būtent taip nusprendė ir Mokslinė archeologinė komisija. Pažymėjo, kad Klaipėdos RAAD 2011 m. spalio 26 d. priimant atrankos išvadą šios aplinkybės dėl archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybės atsakovui nebuvo žinomos, jos neatsispindi ir UAB „Almontus“ parengtuose PAV atrankos dokumentuose, todėl atsakovo ir nebuvo vertinamos. Teismas nustatė, kad yra reali galimybė, jog sklype, kuriame siekiama vykdyti naudingųjų iškasenų gavybos veiklą, yra buvusi gyvenvietė ir jos kultūrinės vertybės, ir šią prielaidą sustiprino netoli esanti laidojimo vieta.

Taip pat nebuvo aišku, kur baigiasi faktinės galimai buvusios gyvenvietės ribos, nes nebuvo atlikti reikiami archeologiniai tyrimai, todėl yra reali grėsmė, kad visa ar dalis faktinės gyvenvietės teritorijos pateks į UAB „Lemminkainen Lietuva“ siekiamą eksploatuoti naudingųjų iškasenų gavybai sklypą, dėl ko yra būtina atlikti PAV. Teismas vertino, jog būtent UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamos veiklos pobūdis ir ypač numatomos vietos ypatumai suponavo, jog Klaipėdos RAAD priėmė galutinę Atrankos išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas.

Kitas pareiškėjo reikalavimas – įpareigoti Klaipėdos RAAD priimti naują galutinę atrankos išvadą, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas – nebuvo tenkintas.

Kitus pareiškėjo skundo argumentus teismas pripažino nepagrįstais. Teismas nurodė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 2 dalį. Be to, nebuvo pateikta jokių dokumentų, kurie patvirtintų pareiškėjo argumentus, jog skunde nurodytų bendrovių planuojamos ūkinės veiklos teritorijos yra greta pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos teritorijos, taip pat, kad skunde nurodytos vietovės – (duomenys neskelbtini) kaimai Klaipėdos rajone patenka į (duomenys neskelbtini) pelkės teritorijas. Dėl pareiškėjo argumentų, jog archeologinius tyrimus savo lėšomis turi atlikti Kultūros paveldo departamentas, teismas pažymėjo, kad pagal Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas būtent planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo) Kultūros paveldo departamente užsakyti poveikio vertinimui būtini atlikti taikomieji moksliniai nekilnojamojo kultūros paveldo tyrimai atliekami už planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus lėšas.

III. Pareiškėjas UAB „Lemminkainen Lietuva“ (toliau – ir apeliantas) apeliaciniu skundu (b. l. 111-116) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – panaikinti Klaipėdos RAAD 2012 m. vasario 15 d. priimtą Atrankos išvadą ir įpareigoti Klaipėdos RAAD priimti naują atrankos išvadą, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamai ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimui – poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, taip pat priteisti iš atsakovo pareiškėjui bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes. Teigia, jog teismas privalėjo išsiaiškinti ir nustatyti, ar visuomeninės organizacijos iškelta hipotezė dėl galimų archeologinių radinių ir KPD prašymas atlikti poveikio aplinkai vertinimą paminklosauginiu aspektu tik dėl šių mistinių radinių suradimo yra pakankamas ir pagrįstas pagrindas užkrauti didžiulę materialinę naštą planavimo organizatoriui, sustabdant investicijas į Lietuvos ūkį. Mano, jog teismas nesuprato ginčo esmės ir nesugebėjo jo teisingai išspręsti. Teigia, jog ginčo, ar buvo reikalinga atlikti atranką, šioje byloje nėra. Nurodo Įstatymo 7 straipsnio 1, 2, 4, 5, 6, 10, 12, 13 dalis. Pažymi, kad atsakovas, pirmą kartą priimdamas išvadą, jog PAV nereikalingas, pagal Įstatymo 7 straipsnio 12 dalį turėjo teisę paprašyti papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, bet to nepadarė, o tyčia pasiremdamas Mokslinės archeologinės komisijos 2011 m. gruodžio 6 d. protokolu pareikalavo, kad būtų atliktas PAV. Mano, kad KPD pareikalavo PAV atlikti paveldosauginiu aspektu ne tam, jog būtų įvertinta, ar planuojama ūkinė veikla darys kokią įtaką kultūros paveldui, bet tam, kad būtų atskleistos ir surastos archeologinės vertybės, kadangi KPD neturi jokių duomenų apie tai, ar toje teritorijoje yra ar nėra vertingų savybių turinčių archeologinių radinių. Anot apelianto, tam, kad jos būtų surastos, nereikia atlikti brangiai kainuojančią sudėtingą procedūrą (poveikio aplinkai vertinimą), o reikia jų ieškoti atliekant archeologinius žvalgomuosius darbus. Nurodo, kad KPD pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 12 dalį, nes ji nepareikalavo iš planavimo organizatoriaus šią hipotezę paneigti ar patvirtinti, pateikiant daugiau informacijos, ar net atliekant tam tikrus tyrimus, o atsakovas priėmė nemotyvuotą sprendimą, nes numatė, kad reikia atlikti PAV paveldosauginiu aspektu, nors nepagrindė, kad planuojamoje teritorijoje yra koks nors kultūros paveldas ir kad planuojama ūkinė veikla gali daryti jam įtaką, tokiu būdu taip pat pažeisdamas Įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostatas.

Apelianto nuomone, atsakovas sprendimą dėl PAV paminklosauginiu aspektu turėjo priimti tik po archeologinių tyrimų atlikimo ir nustatymo, ar planuojamoje teritorijoje yra archeologinių, istorinių – kultūrinių vertybių. Pažymi, kad Paveldo tvarkybos reglamento III skyriuje numatyti archeologinių tyrimų privalomumo atvejai, vienas iš kurių - „atliekant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė)“. Teigia, jog negalima priimti sprendimo dėl atrankos išvados, kol nebus atlikti archeologiniai tyrimai. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nesiaiškino ir nenustatė, kas turėjo tuos žvalgomuosius darbus atlikti, kam kilo pareiga iki atrankos išvados priėmimo momento pateikti archeologinių žvalgomųjų darbų išvadas, pagal kurias būtų matyti, ar planuojamoje teritorijoje yra vertingų daiktų ir ar yra ką vertinti. Pažymi, jog Įstatymas atrankų metu nenumato planavimo organizatoriui jokios pareigos atlikti kokius nors tyrimus ar kasinėjimus. Nurodo Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos 2012 m. kovo 29 d. raštą Nr. S2-835 bei cituoja jo turinį. Akcentuoja, jog KPD neatliko savo pareigos, ją permetė ant planavimo organizatoriaus pečių. Atkreipia dėmesį, kad Paveldo tvarkybos reglamente nėra nurodyta, kad jis taikomas teritorijų planavimo organizatoriams, o tai reiškia, kad tai vidaus administravimo aktas, skirtas Kultūros ministerijos pavaldžioms įstaigoms. Pažymi, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs, kad valstybei ar savivaldybei tenkančių pareigų perkėlimas privačiam ūkio subjektui yra netoleruotinas. Nurodo, jog teismas dėl šių motyvų nepasisakė, todėl mano, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas iš dalies yra be motyvų.

Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime taikė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatas, kas parodo, kad teismas neskiria, ar ginčas kilo atrankų, ar poveikio aplinkai vertinimo metu. Apeliantas nepritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kuriais remdamasis pirmosios instancijos teismas konstatuoja, kad būtina atlikti PAV planuojamoje teritorijoje. Teigia, jog teismas pats turėjo įvertinti Mokslinės archeologijos komisijos 2011 m. gruodžio 6 d. protokolą ir išsiaiškinti, kiek tikimybė yra pagrįsta rašytiniais įrodymais ir toje teritorijoje rastais daiktais. Pažymi, kad archeologo nurodytas akmeninis kirvis net nėra kultūros vertybė, kadangi nėra įregistruotas Kultūros vertybių registre. Nurodo, kad pareiškėjas posėdžio metu pateikė įrodymus (oficialią archeologo išvadą), kad UAB „Ramedi“ planuojamoje teritorijoje, kuri ribojasi su ginčo teritorija ir dėl kurių pasisakė Mokslinės archeologinės komisija, jau buvo atlikti žvalgomieji archeologiniai tyrimai ir ten nieko nerasta, bei kad leidžiama vykdyti kasinėjimo darbus, be papildomų archeologinių tyrimų. Pažymi, kad yra gavęs žvalgomųjų archeologinių tyrimų duomenis, kurie patvirtina, jog planuojamoje teritorijoje nėra jokios vertybės. Mano, kad tiek atrankos išvada, tiek galutinė atrankos išvada yra individualus administracinis aktas ir jis privalo atitikti jam Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 8 straipsnio keliamus reikalavimus. Pažymi, kad pagal Įstatymo 7 straipsnio 13 dalį galutinė išvada turi būti motyvuota. Remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika dėl individualiam administraciniam aktui keliamų reikalavimų (žr., pvz., 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756 -700/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-422/2009, 2008 m. lapkričio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A536-1898/2008, 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-2036/2008).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 134-136) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Nurodo, kad, remiantis Paveldo tvarkybos reglamento 12.5 punktu, archeologiniai tyrimai privalomi, kai atliekama atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė) bei vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Mano, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys, kreipdamasis į Mokslinę archeologijos komisiją ir prašydamas informacijos, ar Klaipėdos rajono savivaldybėje, (duomenys neskelbtini) kaime, planuojamo karjero vietoje gali būti archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių, veikė nuosekliai, teisingai ir teisėtai, siekdamas išsiaiškinti, ar atliekama atrankos procedūra dėl planuojamos veiklos poveikio aplinkai atitinka minėtame Paveldo tvarkybos reglamento 12.5 punkte nustatytus reikalavimus.

Klaipėdos RAAD, remiantis KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 m. gruodžio 8 d. Raštu, priėmė teisingą ir motyvuotą išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo, vykdant smėlio ir žvyro karjero eksploatavimą Pozingių kaime. Atkreipia dėmesį, kad Paveldo tvarkybos reglamento 12.5 punkte nekeliamas reikalavimas, kad sklype būtinai turi būti kultūros vertybių registre registruotas kultūros paveldo objektas ir tik tuo atveju reikalingi archeologiniai tyrimai. Yra nurodoma, kad archeologiniai tyrimai privalomi, jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė.

Kitaip tariant, archeologinių tyrimų privalomumui nustatyti užtenka motyvuotai pagrįsti tikimybę atrasti daiktus, pagal nustatytus požymius priskirtinus prie archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių. Mano, kad Mokslinės archeologijos komisijos posėdžio protokolo 2011 m. gruodžio 6 d. išrašas Nr. 28 tinkamai pagrindė tikimybę aptikti sklype, kuriame norima eksploatuoti smėlio ir žvyro karjerą, archeologinio pobūdžio vertingąsias savybes. Todėl, neatlikus archeologinių tyrimų, atrankos procedūra dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai negalėjo būti baigta, priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, jog smėlio ir žvyro karjero eksploatavimui PAV neprivalomas.

Atkreipė dėmesį, jog apeliantas neskundė KPD Klaipėdos teritorinio padalinio 2011 m. gruodžio 8 d. Rašto, taip pat nebuvo apskųstas ir Mokslinės archeologijos komisijos posėdžio protokolo išrašas, kuriuo pagrindu KPD Klaipėdos teritorinis padalinys išsakė nuomonę dėl archeologinių tyrimų atlikimo. Mano, kad apeliantas, apeliaciniame skunde keldamas reikalavimą, kas turi atlikti minėtus archeologinius tyrimus, pažeidžia ABTĮ 130 straipsnio 5 dalį. Atkreipia dėmesį, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys nebuvo įpareigojęs UAB „Lemminkainen Lietuva“ savo lėšomis atlikti archeologinius tyrimus.

KPD Klaipėdos teritorinis padalinys 2011 m. gruodžio 8 d. Rašte yra išsakęs nuomonę, jog „<...> prieš vykdant planuojamą veiklą, būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą paveldosauginiu aspektu dėl galimų archeologinių vertybių atskleidimo“. Vertina, jog UAB „Lemminkainen Lietuva“ veikia nenuosekliai, apeliaciniame skunde ginčydama pareigą atlikti archeologinius tyrimus, bet tuo pat metu savo iniciatyva atlikdama šiuos tyrimus. Nesutinka su apelianto nuomone, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 12 dalies bei 7 straipsnio 13 dalies nuostatas.

Pažymi, jog KPD Klaipėdos teritorinis padalinys nereikalavo papildomos informacijos apie planuojamą ūkinę veiklą, nes nekilo klausimų dėl norimos vykdyti veiklos – naudingųjų iškasenų gavybos. KPD Klaipėdos teritorinis padalinys pasisakė tik dėl, jo nuomone, būtinų archeologinių tyrimų šiame sklype. Teigia, jog akivaizdu, kad Įstatymo 7 straipsnio 13 dalis taikoma atsakingai institucijai, kuri priima atrankos išvadą, šiuo atveju Klaipėdos RAAD, o ne atskiram subjektui, t. y. KPD Klaipėdos teritoriniam padaliniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas netenkintinas.

Ginčas byloje yra kilęs dėl to, ar Klaipėdos RAAD pagrįstai ir teisėtai priėmė galutinę Atrankos išvadą dėl UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomo atlikimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą dėl Klaipėdos RAAD 2012 m. vasario 15 d. priimtos Atrankos išvados panaikinimo ir įpareigojimo dar kartą persvarstyti 2011 m. spalio 7 d. raštu Nr. 362 pareiškėjo pateiktą prašymą atlikti atranką dėl PAV būtinumo bei įpareigojimo priimti naują galutinę atrankos išvadą, kad UAB „Lemminkainen Lietuva“ planuojamai ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimui – PAV neprivalomas, atmetė kaip nepagrįstą.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu bei kelia jo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą. Pareiškėjas neginčija faktinių bylos aplinkybių, tačiau teigia, jog atsakovas nepagrįstai priėmė galutinę Atrankos išvadą, jog PAV pareiškėjo planuojamai ūkinei veiklai – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimui – yra privalomas dėl galimų archeologinių vertybių atskleidimo.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog visi planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai turi teisę reikalauti, o atsakinga institucija, atsižvelgdama į planuojamos ūkinės veiklos mastą, pobūdį ar vietos ypatumus, nuspręsti, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir planuojamai ūkinei veiklai, kuri neįrašyta į šio įstatymo 1 ir 2 prieduose nurodytus sąrašus. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, Įstatymo 2 priede apibrėžto Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašo 2.3 punkte numatyta, kad tokiai veiklai priskiriama kitų naudingųjų iškasenų kasyba ar akmens skaldymas (kai kasybos plotas – mažiau kaip 25 ha, bet daugiau kaip 0,5 ha), taigi į šį sąrašą patenka ir pareiškėjo planuojama ūkinė veikla.

Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje atrankos tikslas yra nustatyti, ar privaloma atlikti konkrečios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimą. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, atranką atlieka atsakinga institucija, vadovaudamasi planuojamos ūkinės veiklos atrankos metodiniais nurodymais, kuriuos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija, o pagal to paties straipsnio 6 dalį - atsakinga institucija atlieka atranką ir priima išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog atsakinga institucija per 20 darbo dienų nuo informacijos atrankai atlikti gavimo dienos raštu pateikia planuojamos ūkinės veiklos organizatoriui (užsakovui), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjui (jeigu jis teikė atrankos informaciją) ir poveikio aplinkai vertinimo subjektams motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Įstatymo 7 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas, poveikio aplinkai vertinimo subjektai per 10 darbo dienų nuo atrankos išvados gavimo dienos turi teisę pateikti atsakingai institucijai motyvuotą prašymą persvarstyti atrankos išvadą, o pagal Įstatymo 7 straipsnio 11 dalį atsakinga institucija, gavusi planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus (užsakovo), poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo, poveikio aplinkai vertinimo subjektų motyvuotą prašymą ar suinteresuotos visuomenės pasiūlymus persvarstyti atrankos išvadą, kviečia atvykti poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyvius dalyvauti priimant galutinę atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Pagal to paties straipsnio 13 dalį atsakinga institucija, išnagrinėjusi visų poveikio aplinkai vertinimo subjektų išvadas, per 5 darbo dienas priima galutinę motyvuotą atrankos išvadą, ar privaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Atsižvelgdamas į Įstatymo 7 straipsnio nuostatas, pagal KPD Klaipėdos teritorinio padalinio pateiktą 2011 m. spalio 27 d. raštą Nr. (13.3)-2K1-51 dėl priimtos atrankos išvados persvarstymo, Klaipėdos RAAD 2012 m. vasario 15 d. priėmė galutinę atrankos išvadą dėl planuojamos ūkinės veiklos – smėlio ir žvyro karjero eksploatavimo – poveikio aplinkai vertinimo privalomo atlikimo. Priimant šią galutinę išvadą buvo remtasi KPD Klaipėdos teritorinio padalinio pateiktame 2011 m. spalio 27 d. rašte Nr. (13.3)-2K1-51 išdėstytais motyvais, jog prieš vykdant planuojamą ūkinę veiklą būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą paveldosauginiu aspektu dėl galimų archeologinių vertybių atskleidimo.

Vadovaujantis Įstatymo 7 straipsnio 11 dalimi, 2011 m. gruodžio 14 d. vyko PAV atrankos išvados persvarstymas (b. l. 22). KPD Klaipėdos teritorinis padalinys archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių būvimo tikimybę pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje grindė Mokslinės archeologijos komisijos nuomone, kuri išdėstyta 2011 m. gruodžio 6 d. posėdžio protokole Nr. 28 (b. l. 21). Mokslinė archeologijos komisija, įvertinusi visus duomenis, nutarė, kad Klaipėdos r. sav., (duomenys neskelbtini) planuojamo karjero vieta yra potencialiai vertinga archeologiniu atžvilgiu, nes joje yra archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė.

Teisėjų kolegija, įvertinus byloje esančią medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsižvelgiant į tai, kad byloje nebuvo pateikta duomenų apie pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos teritorijoje atliktus reikiamus archeologinius tyrimus ir nebuvo aišku, kurioje konkrečiai aplink (duomenys neskelbtini) pelkes esančioje teritorijoje galėjo būti įkurtos gyvenvietės, vertintina, jog buvo reali grėsmė, kad buvusios gyvenvietės ar jų dalis gali patekti į UAB „Lemminkainen Lietuva“ siekiamą eksploatuoti sklypą, dėl ko buvo pagrįstai konstatuota, jog yra būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą.

Paveldo tvarkymo reglamento 12.5 punkte numatyta, jog archeologiniai tyrimai privalomi, atliekant atranką dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai (jei turimais duomenimis pagrindžiama archeologinio pobūdžio vertingųjų savybių buvimo tikimybė) bei vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį aplinkai. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, Mokslinės archeologijos komisija, pagal Kultūros paveldo departamento direktoriaus 2006 m. kovo 23 d. įsakymu Nr. Į-107 patvirtintus Mokslinės archeologijos komisijos nuostatus, yra patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, nagrinėjant ir sprendžiant archeologinio paveldo apsaugos, apskaitos ir archeologinių ardomųjų tyrimų klausimus bei problemas (2 p.). Šiuo atveju Mokslinės archeologinės komisijos pateikta informacija (b. l. 21) vertintina kaip pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl archeologinio pobūdžio vertingų savybių galimo buvimo (tikimybės). Todėl nesutiktina su pareiškėjo argumentu, jog sprendimą atlikti PAV paveldosauginiu aspektu galima tik po archeologinių tyrimų atlikimo ir nustatymo. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai, jog atsakovas, nepareikalaudamas iš planavimo organizatoriaus paneigti ar patvirtinti archeologines vertybes planuojamoje teritorijoje, pateikiant daugiau informacijos, pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 12 dalį, vertintini kaip nepagrįsti, kadangi pareiškėjo teisė pateikti tokius duomenis nebuvo ribojama. Taip pat kaip nepagrįsti atmestini pareiškėjo argumentai, jog atsakovas pažeidė Įstatymo 7 straipsnio 13 dalies nuostatas. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovo priimta galutinė Atrankos išvada dėl privalomo PAV atlikimo yra motyvuota ir atitinka jos priėmimui keliamus reikalavimus.

Teisėjų kolegija vertina, jog nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo visapusiškai, teisingai vertino byloje surinktus įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialines teisės normas, procesinių teisės normų pažeidimų nepadarė. Pažymėtina, jog pareiškėjo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas nesiaiškino, kas turėjo atlikti žvalgomuosius darbus, nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylai reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai nepagrįstais pripažintino pareiškėjo skunde nurodytus motyvus, kad atsakovas priimdamas atrankos išvadą dėl pareiškėjo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo taiko dvigubus standartus, kadangi šiam argumentui pagrįsti nebuvo pateikta pakankamai įrodymų.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat prašo priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. ABTĮ 44 straipsnio 1 dalis nustato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai (apeliacinis skundas atmestas), pareiškėjo prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais nėra jokio juridinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 140 str. 1 d. 1 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Lemminkainen Lietuva“ apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Vaida Urmonaitė-Maculevičienė Skirgailė Žalimienė