5950faba-4a35-4663-a008-e5f273f37b00 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-1879-968/2016Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07043-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 1.16.5; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. birželio 30 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Rytis Krasauskas, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų R. D., R. M., D. B., L. T. ir D. V. skundÄ atsakovėms Laisvės atėmimo vietų ligoninei ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo. IÅ¡nagrinėjęs bylÄ , teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjai kreipėsi į teismÄ su skundais (t. I, b. l. 1–4, 30–31, 59–61, 88–95), praÅ¡ydami: – priteisti R. D. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ bei panaikinti Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) 2013-11-07 sprendimÄ Nr. S-PR-2211;– priteisti R. M. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-02-01 susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ ;– priteisti D. B. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2011-01-31 susidariusiÄ darbo užmokesčio nepriemokÄ â€“ 2 310,78 Lt (669,25 Eur);– priteisti L.

T. darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dėl tuo metu sumažinto pareiginės algos koeficiento, priedo už kvalifikacinę kategorijÄ ir priedo už rangÄ â€“ 9 509,65 Lt (2 754,19 Eur);– priteisti D. V. darbo užmokesčio nepriemokÄ , susidariusiÄ laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 dėl tuo metu sumažinto pareiginės algos koeficiento, priedo už kvalifikacinę kategorijÄ ir priedo už rangÄ â€“ 4 757,72 Lt (1 377,93 Eur).

2. PareiÅ¡kėjai skunduose dėsto faktines aplinkybes, susijusias su jų tarnyba LAVL ir ginčijamais laikotarpiais gautu darbo užmokesčiu. Reikalavimus priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį iÅ¡ esmės grindžia tuo, kad Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui (toliau – Konstitucinis Teismas) 2013-07-01 nutarime, kuris oficialiai paskelbtas 2013-10-01, pripažinus atitinkamas Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTÄ®), taip pat Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto patvirtinimo įstatymo (toliau – Statutas) nuostatas prieÅ¡taravusiomis Lietuvos Respublikos Konstitucijai (toliau – Konstitucija), jiems turi bÅ«ti priteista dėl Å¡ių nuostatų taikymo ginčijamu laikotarpiu susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka.

L. T. ir D. V. skunde taip pat nurodo, kad, nors priedų už tarnybinį rangÄ sumažinimas nebuvo tyrimo dalykas minėtoje konstitucinės justicijos byloje ir Konstitucinis Teismas apie Å¡ių priedų sumažinimÄ nepasisakė, tačiau Å¡is sumažinimas pagal analogijÄ turėtų bÅ«ti laikomas neteisėtu. Teismui manant, kad analogija Å¡iuo atveju negalima, L. T. ir D. V. prašė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar priedų už rangus sumažinimas prieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjai nedalyvavo, apie posėdžio datÄ ir laikÄ praneÅ¡ta tinkamai.

3. Atsakovė ir Lietuvos valstybės atstovė LAVL atsiliepimuose sutinka, kad Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažinus atitinkamas VTÄ® ir Statuto nuostatas, kuriomis remiantis pareiÅ¡kėjams buvo paskaičiuotas darbo užmokestis, prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai, pareiÅ¡kėjams ginčo laikotarpiais susidarė darbo užmokesčio nepriemokos, kurios turi bÅ«ti kompensuotos. Nurodo, kad pareiÅ¡kėjų skundai turėtų bÅ«ti tenkinami tik tiek, kiek jais yra praÅ¡oma kompensuoti darbo užmokesčio nepriemokas, susidariusias dėl neproporcingai sumažintų pareiginės algos koeficientų ir sumažintų priedų už kvalifikacines kategorijas dydžio. Atsakovės teismo taip pat praÅ¡o taikyti 3 metų ieÅ¡kinio senaties terminÄ bei atidėti teismo sprendimo vykdymÄ . Teismo posėdyje atsakovių atstovas nedalyvavo, apie posėdžio datÄ bei laikÄ praneÅ¡ta tinkamai. Teismas konstatuoja: Skundai atmestini.

4. Å ioje byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjams neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai VTÄ® bei Statuto nuostatas, taip pat dėl pareiÅ¡kėjams L. T. ir D. V. sumažintų priedų už rangÄ . PareiÅ¡kėja R. D. teismo, be kita ko, praÅ¡o panaikinti LAVL 2013-11-07 sprendimÄ Nr. S-PR-2211. Dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies.

5. Pabrėžtina, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjai R. M., D. B., L. T. ir D. V. ginčo laikotarpiais buvo statutiniai valstybės tarnautojai bei kad R. D. laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-05-15 buvo statutinė valstybė tarnautoja, o laikotarpiu nuo 2013-05-16 iki 2013-10-01 – karjeros valstybės tarnautoja. Šalys taip pat neginčija aplinkybės, kad iki 2013-10-01, kuomet įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimas, pareiškėjams darbo užmokestis buvo skaičiuojamas, be kita ko, taikant VTĮ ir Statuto nuostatas, kurios šiuo nutarimu pripažintos prieštaravusiomis Konstitucijai, ir dėl šios priežasties yra susidariusi darbo užmokesčio nepriemoka (laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 sumažinus tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pareigūnų priedus už kvalifikacines kategorijas, taip pat 11 ir aukštesnių kategorijų pareiginės algos koeficientus; laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 karjeros valstybės tarnautojams susidariusi, sumažinus priedus už kvalifikacines klases, taip pat 11 ir aukštesnių kategorijų pareiginės algos koeficientus).

Å ias aplinkybes patvirtina byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai, įskaitant LAVL pateiktas pažymas (t. I, b. l. 16–17, 43–45, 73–75, 116–123, 139–161).6. Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – GrÄ Å¾inimo įstatymas), įsigaliojusį (su tam tikra iÅ¡imtimi) 2015-09-01.

Å iame įstatyme, be kita ko, nustatytas neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai VTÄ® bei Statuto nuostatas, kompensavimo mechanizmas. GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad pagal šį įstatymÄ nustatyta tvarka kompensuojamas ne tik asmeniui neiÅ¡mokėtas darbo užmokestis (atlyginimas), bet ir kitos nuo darbo užmokesčio (atlyginimo) skaičiuojamos iÅ¡mokos, iÅ¡skyrus vienkartines pinigines iÅ¡mokas, kurios teisės aktų nustatyta tvarka buvo skirtos kaip skatinimo priemonė.

Taigi Å¡iuo metu galiojančiame GrÄ Å¾inimo įstatyme yra įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį pareiÅ¡kėjams yra (bus) kompensuota ginčijamais laikotarpiais neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, susidariusi taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai VTÄ® bei Statuto nuostatas.

7. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A602-668/2016 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03580-2013-5) (toliau – LVAT 2016-02-15 sprendimas), kuri iÅ¡ esmės yra analogiÅ¡ka nagrinėjamai bylai, apibendrinusi aktualiÄ Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ , įtvirtintÄ Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose, dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad pagal jÄ :

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia (lot. be kita ko), atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. LVAT 2016-02-15 sprendime iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustatė, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, taip pat į tai, kad įstatymų leidėjas GrÄ Å¾inimo įstatyme nustatė asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ , konstatavo, kad institucijai, kurioje pareiÅ¡kėja dirba, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjos patirtus praradimus, o pareiÅ¡kėjos patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjos reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu.8.

Atsižvelgiant į tai, kad GrÄ Å¾inimo įstatyme įtvirtintas kompensavimo mechanizmas, pagal kurį yra (bus) kompensuota pareiÅ¡kėjams ginčijamais laikotarpiais neiÅ¡mokėta darbo užmokesčio dalis, kuri susidarė taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pripažintas prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai VTÄ® bei Statuto nuostatas, atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime, 2014-04-16 ir 2015-11-19 sprendimuose bei LVAT 2016-02-15 sprendime pateiktus iÅ¡aiÅ¡kinimus, konstatuotina, kad teismas neturi pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjų skunduose iÅ¡dėstytus praÅ¡ymus ir priteisti jiems ginčo laikotarpiais (R.

D., L. T. ir D. V. nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01, R. M. ir D. B. nuo 2009-08-01 iki 2011-01-31) neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai pripažintas VTÄ® ir Statuto nuostatas. Dėl priedų už rangÄ sumažinimo.

9. PareiÅ¡kėjai L. T. ir D. V. teismo taip pat praÅ¡o priteisti jiems laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2013-10-01 neteisėtai neapskaičiuotÄ darbo užmokesčio dalį, susidariusiÄ dėl sumažintų priedų už rangÄ dydžio. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad: L. T. nuo 2004-11-01 suteiktas pareiginis vyresniojo prižiÅ«rėtojo laipsnis, kuris 2010-01-25 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangui (b. l. 141, 142–147); D. V. nuo 2000-09-01 suteiktas pareiginis vyresniojo prižiÅ«rėtojo laipsnis, kuris 2010-01-25 buvo prilygintas pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangui (b. l. 152–155, 156–161).

Priedų už pareiginį laipsnį (rangÄ ) dydį reglamentuoja Statutas.9.1. Pagal Statuto 42 straipsnio (2003-04-29 įstatymo Nr. IX-1545 redakcija) 1 dalies nuostatas pareigÅ«nų darbo užmokestį, be kita ko, sudarė priedas už turimÄ pareiginį laipsnį, o pagal 42 straipsnio (2006-07-19 įstatymo Nr. X-793 redakcija) 5 dalies nuostatas, už turimÄ vyresniojo prižiÅ«rėtojo laipsnį buvo nustatytas 0,15 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas. Å is koeficientas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-01-01 nebuvo mažinamas.9.2.

Lietuvos Respublikos Seimas 2008-11-06 priėmė Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymÄ Nr. X-1791, kuris įsigaliojo 2010-01-01. Pastaruoju įstatymu Statutas buvo pakeistas ir iÅ¡dėstytas nauja redakcija, kurios 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigÅ«nų darbo užmokestį, be kita ko, sudaro priedas už turimÄ rangÄ , o 3 dalyje įtvirtinta, kad už turimÄ pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ nustatytas 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas. 9.3.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-12-08 Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XI-535, kuris įsigaliojo 2010-01-01, sumažino priedų už turimus rangus koeficientus, nustatydamas, kad koeficientas už turimÄ pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ sudaro 0,25 pareiginės algos bazinio dydžio. Toks koeficientas už turimÄ pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ buvo nustatytas iki 2014-01-01, kai už turimÄ pataisos jaunesniojo pareigÅ«no I rangÄ buvo sugrÄ Å¾intas 0,3 pareiginės algos bazinio dydžio koeficientas.

10. L. T. ir D. V. manymu, dėl koeficiento už turimÄ laipsnį, o vėliau – rangÄ , mažinimo jiems susidarė darbo užmokesčio nepriemoka, kuri turi bÅ«ti kompensuojama. Pagrįsdami šį savo reikalavimÄ , pareiÅ¡kėjai remiasi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, praÅ¡o priedų už laipsnius ir rangus sumažinimÄ pagal analogijÄ laikyti neteisėtu arba kreiptis į Konstitucinį TeismÄ dėl iÅ¡aiÅ¡kinimo, ar priedų už rangus sumažinimas neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui.11.

Kaip minėta, priedo už turimÄ vyresniojo prižiÅ«rėtojo laipsnį koeficientas laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-01-01 nebuvo mažinamas. Dėl Å¡iuo laikotarpiu aktualaus teisinio reguliavimo konstitucingumo abejonių nekyla. Atitinkamai, jokia darbo užmokesčio nepriemoka, susijusi su koeficientu už turėtÄ pareiginį laipsnį pareiÅ¡kėjams laikotarpiu nuo 2009-08-01 iki 2010-01-01 nesusidarė. Tuo tarpu, dėl nuo 2010-01-01 sumažintų priedų už turimÄ rangÄ koeficientų Konstitucinis Teismas 2013-07-01 nutarime nepasisakė, t. y. koeficientų už rangus dydžiai nebuvo tyrimo dalykas minėtoje konstitucinės justicijos byloje.

Pažymėtina, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas Å¡ioje byloje 2014-03-05 nutartimi (t. I, b. l. 165–172) pagal pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymÄ nutarė kreiptis į Konstitucinį TeismÄ su praÅ¡ymu iÅ¡tirti, ar Statuto nuostatos dėl koeficiento už rangÄ sumažinimo bei sumažinto koeficiento už rangÄ galiojimo terminai neprieÅ¡taravo Konstitucijos 23 straipsniui, 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 daliai bei konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo pirmininkas 2014-03-31 potvarkiu Nr. 2B-60 grÄ Å¾ino šį Vilniaus apygardos administracinio teismo praÅ¡ymÄ , nurodydamas, kad jame teismas nepateikė pakankamai teisinių argumentų, kuriais galėtų bÅ«ti grindžiama jo pozicija dėl Statuto nuostatų, susijusių su koeficientų už rangÄ nustatymu, prieÅ¡taravimo Konstitucijai.

Kitų nei iÅ¡dėstyta 2014-03-05 nutartyje argumentų Vilniaus apygardos administracinis teismas neturi. Atsižvelgiant į tai, Å¡ioje byloje nekyla abejonių dėl Statutu laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2014-01-01 įtvirtinto teisinio reguliavimo, nustatančio koeficientus už tarnybinį rangÄ , konstitucingumo, todėl darbo užmokesčio (jo priedo už rangÄ ) L. T. ir D. V. skaičiavimas minėtu laikotarpiu laikytinas teisėtu ir pagrįstu ir Å¡i pareiÅ¡kėjų skundo dalis taip pat atmestina. Dėl LAVL 2013-11-07 sprendimo Nr. S-PR-2211 panaikinimo.

12. PareiÅ¡kėja R. D. teismo taip pat praÅ¡o panaikinti LAVL 2013-11-07 sprendimÄ Nr. S-PR-2211 (b. l. 5). Å iuo sprendimu LAVL atsakė į pareiÅ¡kėjos 2013-09-30 praÅ¡ymÄ , kuriuo R. D., be kita ko, prašė iÅ¡mokėti jai susidariusį darbo užmokesčio skirtumÄ , atitinkamai, nurodydama, jog nustatyti asmenų patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ turi įstatymų leidėjas. Å ioje byloje konstatavus, kad pareiÅ¡kėjų praradimai, susidarę taikant Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarime prieÅ¡taravusiomis Konstitucijai pripažintas VTÄ® nuostatas, turi bÅ«ti (bus) kompensuojami pagal įstatymų leidėjo nustatytÄ mechanizmÄ , t. y. jame nustatyta apimtimi ir terminais, laikytina, kad LAVL skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė tenkinti R. D. praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti jai neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį. Naikinti šį LAVL sprendimÄ nėra teisinio ir faktinio pagrindo.

13. Nustačius, kad pareiÅ¡kėjų reikalavimai dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo atmestini kaip nepagrįsti, kiti pareiÅ¡kėjų ir atsakovių procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai nebėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi. Vadovaudamasis ABTÄ® 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas nusprendžia: pareiÅ¡kėjų R. D., R. M., D. B., L. T. ir D. V. skundus atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                               Rytis Krasauskas