59486087-3e43-45dc-9a4d-dfdca3fbc964 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?N U T A R T I S Administracinė byla Nr. I-3034-821/2017 Teisminis proceso Nr. 3-61-3-00987-2017-7 Procesinio sprendimo kategorija: 12.15.6; 55.1.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 16 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Iveta Pelienė, dalyvaujant atsakovės atstovui L. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos UAB „Antikos stilius“ skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, dėl sprendimų panaikinimo, n u s t a t ė: pareiÅ¡kėja skundu kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2017-03-01 sprendimÄ Nr.S-47(7-20/2017);

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir Valstybinė mokesčių inspekcija, centrinis mokesčių administratorius) 2016-11-09 sprendimÄ Nr.69-113; 3) 2016-08-17 Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Vilniaus AVMI) sprendimÄ â€žDėl patikrinimo akto tvirtinimo“ Nr.(4.65)FR0682-520;

4) panaikinti priskaičiuotus 10 262 EUR PVM delspinigius bei 8347 EUR dydžio baudÄ . PareiÅ¡kėja skunde (b. l. 20-28) nurodė, kad 2016-08-17 Vilniaus AVMI sprendime „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ nurodyta, kad bendrovė laikotarpiu nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31PVM deklaracijose nedeklaravo dalies sandorių, neapskaičiavo pardavimo pagal juridiniams bei fiziniams asmenims iÅ¡raÅ¡ytas pardavimo PVM sÄ skaitas faktÅ«ras, taip pat nepagrįstai į PVM ataskaitÄ Ä¯traukė pirkimo PVM. Bendrovei papildomai apskaičiuota PVM ir skirtų sankcijų suma sudaro 46 431,35 EUR, iÅ¡ jų 10 262 EUR dydžio PVM delspinigių ir 8 347 EUR dydžio PVM bauda.

Nesutikdama su Vilniaus AVMI sprendimu pareiÅ¡kėja pateikė skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai ir prašė atleisti jÄ nuo baudų ir delspinigių. Valstybinė mokesčių inspekcija, o vėliau ir Komisija skundų netenkino. PareiÅ¡kėja teigia, kad Komisijos sprendimas priimtas neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus jos skundÄ . Komisija skundÄ iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjai nedalyvaujant, bendrovei nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie posėdžio datÄ ir apie priimtÄ sprendimÄ sužinojo tik 2017-03-07, atsiimant Komisijos sprendimÄ .

Apie priimtÄ sprendimÄ bendrovės vadovė informuota mobiliuoju telefonu. PraneÅ¡imas apie paskirtÄ posėdį buvo iÅ¡siųstas neteisingu adresu (adresas neteisingai nurodytas dėl korektÅ«ros klaidos). Komisija praneÅ¡imo nesiuntė bendrovės registracijos adresu, nesusisiekė su bendrovės vadove telefonu, nors jį žinojo. Dėl minėtos priežasties posėdžio metu nebuvo iÅ¡nagrinėtos labai svarbios aplinkybės, susijusios su bendrovės nekaltumu dėl padaryto pažeidimo ir papildomai apskaičiuoto PVM sumokėjimu į biudžetÄ .

PareiÅ¡kėjos skundas Komisijoje buvo iÅ¡nagrinėtas nesant priimto galutinio sprendimo dėl praÅ¡ymo sudaryti mokestinės paskolos sutartį. PaaiÅ¡kina, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2017-01-02 praneÅ¡imu paprašė bendrovės pateikti papildomus dokumentus per 30 d. terminÄ nuo raÅ¡to gavimo dienos, todėl praÅ¡ymas dėl mokestinės paskolos sudarymo skundo Komisijoje nagrinėjimo metu dar nebuvo iÅ¡spręstas. Komisija tik konstatavo, kad bendrovė nepateikė dokumentų patvirtinančių mokestinės paskolos sudarymÄ , tačiau 2017-02-15 vykusio posėdžio metu mokestinė paskola dar ir negalėjo bÅ«ti sudaryta.

Å is faktas nebuvo skundo nagrinėjimo metu patikrintas, t. y. Komisija turėjo galimybę posėdžio metu Å¡iÄ aplinkybę iÅ¡siaiÅ¡kinti, tačiau to nedarė. Be to, bendrovė Komisijai teiktame skunde pažymėjo, jog siekdama greičiau užbaigti mokestinius ginčus geranoriÅ¡kai sutiko sumokėti papildomai apskaičiuotÄ PVM likusiÄ nesumokėtÄ dalį. Bendrovė Å¡iÄ sumÄ sumokėjo 2017-02-20. PareiÅ¡kėja teigia, kad nėra kalta dėl padaryto pažeidimo. PaaiÅ¡kina, jog niekada nesiekė klaidingai apskaičiuoti ar tyčia nemokėti mokesčių, o Å¡i situacija susidarė dėl buhalterinių įmonių UAB „Navisa“ (Å¡iuo metu įmonė likviduota) ir UAB „Logistikos servisas“ tvarkiusių bendrovės buhalterinę apskaitÄ kaltės. Bendrovė su minėtomis įmonėmis buvo sudariusi sutartį dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo, tačiau, kaip vėliau paaiÅ¡kėjo, paslaugos buvo teikiamos aplaidžiai ir netinkamai.

Bendrovė, sudariusi paslaugų sutartis, visÄ atsakomybę dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo perdavė minėtoms bendrovėms ir vėliau, neturėjo galimybės kontroliuoti kaip tvarkoma buhalterinė apskaita. Bendrovei netgi nepavyko iÅ¡ UAB „Logistikos servisas“ atgauti visos įmonės buhalterinės dokumentacijos, todėl 2015-09-15 dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos bendrovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos prokuratÅ«rÄ praÅ¡ydama pradėti ikiteisminį tyrimÄ UAB „Logistikos servisas“ direktoriaus D.

V. bei N. V. atžvilgiu. Klaipėdos apygardos prokuratÅ«ra nutarė atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimÄ nurodydama, jog susiklosčiusius santykius tarp bendrovės ir UAB „Logistikos servisas“ reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. 2015-12-28 UAB „Logistikos Servisas“ iÅ¡siųstas raginimas dėl finansinių dokumentų grÄ Å¾inimo. UAB „Logistikos Servisas“ siųstas raginimas grįžo atgal, o N. V. konkretaus atsakymo nepateikė. Pažymi, kad pareiÅ¡kėjos vadovė sužinojusi, jog UAB „Logistikos servisas“ netinkamai teikė paslaugas, iÅ¡karto kreipėsi į kitÄ Ä¯monę dėl buhalterinių paslaugų sutarties sudarymo.

Bendrovės vadovės atlikti veiksmai, t. y. kreipimasis į prokuratÅ«rÄ , į kitas įmones teikiančias buhalterines paslaugas dėl bendrovės buhalterijos sutvarkymo, kreipimasis į advokatus parodo, kad bendrovė dėjo ir toliau dės visas pastangas atgauti įmonės buhalterinę dokumentacijÄ . PareiÅ¡kėja teigia, kad bendrovė nėra kalta dėl padaryto pažeidimo, žala biudžetui nepadaryta, papildomai apskaičiuotÄ PVM Å¡iuo metu yra sumokėjusi, todėl yra pagrindas jÄ atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo.

Valstybinė mokesčių inspekcija atsiliepimu (b. l. 68-73) su skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad tuo metu, kai pareiÅ¡kėjos 2016-09-05 ir 2017-01-16 skundus nagrinėjo centrinis mokesčių administratorius ir Komisija, pareiÅ¡kėjas buvo sumokėjusi tik dalį su paskirta bauda susijusio mokesčio sumos, t. y. 10 000 Eur iÅ¡ mokėtino 27 822,35 Eur PVM. PareiÅ¡kėjos pateiktas praÅ¡ymas atidėti/iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ , sudarant mokestinės paskolos sutartį neatitiko teisės nustatytų reikalavimų, papildomų dokumentų pareiÅ¡kėja nepateikė, todėl sprendimas atidėti mokestinės nepriemokos mokėjimÄ ar jį iÅ¡dėstyti nebuvo priimtas, nes nebuvo pagrindo tokiÄ sutartį sudaryti.

PareiÅ¡kėjos skundo nagrinėjimo Komisijoje metu nebuvo Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 141 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos atleidimo nuo baudų sÄ lygos. PareiÅ¡kėja likusiÄ su paskirta bauda susijusio mokesčio sumÄ sumokėjo tik 2017-02-20, t. y. jau po Komisijos 2017-02-15 posėdžio, todėl nei centrinis mokesčių administratorius, nei Komisija neturėjo teisinio pagrindo taikyti MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl atleidimo nuo baudos.

Atsakovė sutinka su Komisijos iÅ¡vada, kad už buhalterinės apskaitos dokumentų ir registrų pateikimÄ mokesčių administratoriui atsakingas Å«kio subjekto vadovas, o ne tretieji asmenys, iÅ¡ kurių pareiÅ¡kėja civilinių santykių pagrindu įsigijo tam tikras paslaugas. Komisija visiÅ¡kai pagrįstai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėja, sudarydama sutartis dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo su trečiaisiais asmenimis neperleido Å¡iam asmeniui pareiÅ¡kėjos vadovui įstatymais nustatytų pareigų dėl apskaitos dokumentų saugojimo ir tinkamo buhalterinės apskaitos organizavimo.

Komisija taip pat pagrįstai nurodė, jog pareiÅ¡kėjos vadovas, veikiantis jos vardu, nevykdė jam teisės aktais priskirtų pareigų. BÅ«tent ta aplinkybė, kad pareiÅ¡kėjos vadovas neužtikrino tinkamo dokumentų pateikimo mokesčių administratoriui ir tikslių bei teisingų PVM deklaracijų teikimo įstatymų nustatyta tvarka ir lėmė, kad į biudžetÄ nebuvo sumokėta 27 822,35 EUR PVM. PareiÅ¡kėja veiksmų dėl dokumentų gavimo iÅ¡ UAB „Logistikos servisas“ ėmėsi ne nutraukusi sutartį su Å¡ia įmone (2013 m.), o tik po mokesčių administratoriaus atliktų kontrolės veiksmų (2015 m.).

Centrinis mokesčių administratorius Å¡ias aplinkybes įvertino kaip pareiÅ¡kėjos nerÅ«pestingumÄ . PareiÅ¡kėjai prievolė sumokėti PVM į biudžetÄ kilo įvairiais 2012 m. laikotarpiais. Dalį mokestinės prievolės pareiÅ¡kėja padengė ne 2012 m. / 2013 m. sausį (t. y. iÅ¡kart mokestinei prievolei atsiradus), o tik 2016 m. atlikus mokestinės kontrolės veiksmus. Tai reiÅ¡kia, kad ketverius metus nuo 2012 m. iki 2016 m. / 2017 m. valstybės biudžetas negavo pajamų, kurios galėjo bÅ«ti panaudotos valstybės reikmėms.

BÅ«tent Å¡iai žalai padengti pareiÅ¡kėjai ir buvo apskaičiuota 10 262 Eur PVM delspinigių suma. Atsakovė taip pat nesutinka su pareiÅ¡kėjos teiginiais, jog Komisijos sprendimas buvo priimtas neobjektyviai ir Å¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus skundÄ , nes Komisijos posėdyje nedalyvavo jo atstovai. Pažymi, kad teisės aktai numato galimybę Komisijai nagrinėti mokesčių mokėtojo skundÄ jam nedalyvaujant. Vien ta aplinkybė, kad skundas Komisijos posėdyje buvo iÅ¡nagrinėtas nedalyvaujant pareiÅ¡kėjos atstovams, nepagrindžia tariamo Komisijos neobjektyvumo ar Å¡aliÅ¡kumo.

PareiÅ¡kėja skunde Komisijai pati nurodė neteisingÄ adresÄ , todėl dėl nedalyvavimo Komisijos posėdyje atsakomybė ir pasekmės turi tekti pačiam mokesčių mokėtojui, nurodžiusiam neteisingÄ savo adresÄ . PareiÅ¡kėja, bÅ«dama rÅ«pestinga, galėjo praneÅ¡ti Komisijai apie savo teisingÄ adresÄ mokestinio ginčo proceso metu, tačiau to nepadarė. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepimo į skundÄ nepateikė. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovas atsiliepime iÅ¡dėstytÄ pozicijÄ palaikė, prašė pareiÅ¡kėjos skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Papildomai paaiÅ¡kino, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjos gautÄ pasiÅ«lymÄ pasiraÅ¡yti susitarimÄ , nusprendė derybų dėl susitarimo pasiraÅ¡ymo nepradėti. Teismas k o n s t a t u o j a : Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimo, Valstybinės mokesčių inspekcijos 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimo Nr. 69-113 ir Mokestinių ginčų komisijos 2017 m. kovo 1 d. sprendimo Nr. S-47 (7-20/2007) teisėtumo ir pagrįstumo.

IÅ¡ byloje esančios medžiagos nustatyta, kad Vilniaus AVMI, atliko pareiÅ¡kėjos UAB „Antikos stilius“ PVM apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetÄ teisingumo patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2012-01-01 iki 2012-12-31 ir 2016-07-31 surašė patikrinimo aktÄ (toliau – ir Patikrinimo aktas, MGK b. l. 47-50). Teritorinis mokesčių administratorius, atlikęs pareiÅ¡kėjos mokestinį patikrinimÄ , nustatė, kad bendrovė PVM deklaracijose mokesčių administratoriui pateikė neteisingus duomenis apie apmokestinamas pajams ir pardavimo PVM, PVM deklaracijose neteisingai nurodė apmokestinamÄ jÄ vertę ir už mokestinį laikotarpį neteisingai apskaičiavo mokėtinÄ Ä¯ biudžetÄ PVM sumÄ , tokiu bÅ«du pažeisdama PVMÄ® 14 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl nustatyto pažeidimo pareiÅ¡kėjai papildomai apskaičiuota 96 065 Lt (27 822,35 EUR) PVM. PareiÅ¡kėja teise pateikti pastabas dėl Patikrinimo akto nesinaudojo (MGK b. l. 51). 2016 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. (4.65) FR0682-520 Vilniaus AVMI Patikrinimo aktÄ ir jame papildomÄ apskaičiuotÄ 27 822,35 EUR PVM patvirtino (MGK b. l. 40-41). Minėtu sprendimu pareiÅ¡kėjai apskaičiuota 10 262 EUR PVM delspinigių ir paskirta 8 347 EUR bauda. PareiÅ¡kėja su teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimu nesutiko ir pateikė skundÄ Valstybinei mokesčių inspekcijai, praÅ¡ydama atidėti dalies priskaičiuoto PVM sumokėjimÄ dvejiems metams, atleisti nuo delspinigių ir baudų mokėjimo, arba sumažinti paskirtÄ baudÄ (MGK b. l. 28-32).

Valstybinė mokesčių inspekcija 2016 m. lapkričio 9 d. sprendimu Nr. 69-113 pareiÅ¡kėjos skundo netenkino ir patvirtino teritorinio mokesčių administratoriaus sprendimo dalį dėl priskaičiuotų delspinigių bei baudos, nuo jų mokėjimo pareiÅ¡kėjos neatleido (MGK b. l. 15-17). PareiÅ¡kėja su centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu nesutiko ir pateikė skundÄ Komisijai (MGK b. l. 1-4). Komisija, ikiteismine tvarka iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo skundÄ , centrinio mokesčių administratoriaus sprendimÄ patvirtino (MGK b. l. 173-179).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėja nekelia ginčo dėl mokesčių administratoriaus patikrinimo metu bendrovei papildomai apskaičiuoto 27 822,35 EUR PVM, tačiau nesutinka su jai paskirta 30 proc. bauda ir apskaičiuotais delspinigiais. Savo nesutikimÄ grindžia tuo, kad dėl padaryto pažeidimo kalta ne pareiÅ¡kėja, o buhalterinę apskaitÄ vedusi ir tvarkiusi įmonė. PareiÅ¡kėja teigia, jog dėl Å¡ios aplinkybės bendrovė turėtų bÅ«ti atleista nuo delspinigių ir baudos mokėjimo.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAÄ®) 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad delspinigiai yra mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo bÅ«das (MAÄ® 95 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jie pradedami skaičiuoti tada, kai atsiranda įstatymų numatyti pagrindai – mokestinės prievolės neįvykdymas. Pagal PVMÄ® 90 straipsnį, už mokestinį laikotarpį mokėtina į biudžetÄ PVM suma, apskaičiuota Å¡io įstatymo 89 straipsnyje nustatyta tvarka, privalo bÅ«ti sumokėta į biudžetÄ ne vėliau kaip iki Å¡io įstatymo 85 ir 115 straipsnyje nustatyto mokestinio laikotarpio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (Å¡iuo atveju iki kiekvieno mokestinio laikotarpio kito mėnesio 25 dienos).

PVMĮ 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims, pažeidusiems šio įstatymo nuostatas, delspinigiai skaičiuojami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Skiriamos konkrečios baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, nuo to, ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, nuo mokesčių įstatymų pažeidimo pripažinimo ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis skirdamas didesnę ar mažesnę baudÄ (MAÄ® 139 straipsnio 1 dalis). MAÄ® 100 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas gali bÅ«ti atleidžiamas nuo skaičiuojamų (apskaičiuotų), bet nesumokėtų (neiÅ¡ieÅ¡kotų) delspinigių ar jų dalies 141 straipsnio 1 dalyje nustatytas pagrindas, taip pat kitais atvejais, kai delspinigius iÅ¡ieÅ¡koti netikslinga ekonominiu ir (ar) socialiniu požiÅ«riu, kaip tai suprantama pagal Å¡io įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ .

Šis atleidimo pagrindas gali būti taikomas tik mokesčių mokėtojams – fiziniams asmenims. MAĮ 141 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog atleidimo nuo pagal šio įstatymo 139 ir 140 straipsnius paskirtų baudų mokėjimo pagrindai yra:

1) jei mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo;

2) jei mokesčio įstatymas pažeistas dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo mokesčių mokėtojo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti. Tokiomis aplinkybėmis nelaikomi mokesčių mokėtojo ar jo darbuotojų veiksmai ar neveikimas, taip pat mokesčių mokėtojo nemokumas;

3) kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui;

4) kai mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus raÅ¡tu ar telefonu, jei suteikta konsultacija centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka buvo įraÅ¡yta ir yra galimybė nustatyti skambinantį asmenį – mokesčių mokėtojÄ (ar jo atstovÄ ), suteiktos klaidingos konsultacijos mokesčių mokėjimo klausimais. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad ABTÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas atleidimo nuo baudos (delspinigių) mokėjimus už mokesčių įstatymo pažeidimus pagrindas apima tuos atvejus, kai mokesčių mokėtojas įrodo, kad nėra kaltas dėl padaryto pažeidimo.

Mokesčių administravimo ar kitus mokesčio įstatymus skiriamos baudos turi bÅ«ti laikomos griežta (objektyvia) atsakomybe, kuriai esant mokesčių mokėtojo kaltė yra preziumuojama (pvz., žr. LVAT 2005 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15‑141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p, 82–89; 2005 m. spalio 11 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A15‑1421/2005). AiÅ¡kindamas MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatÄ , Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas atleidimÄ nuo baudos (delspinigių) sieja ne tik su mokesčių mokėtojo kaltės nebuvimu, bet ir su jo paties pareiga Å¡iÄ faktinę aplinkybę įrodyti.

Ä®rodinėjimo naÅ¡ta, jei mokesčių mokėtojas siekia pasinaudoti Å¡ia atleidimo nuo poveikio priemonių galimybe, tenka bÅ«tent mokesčių mokėtojui (žr., pvz., LVAT 2011 m. kovo 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556‑364/2011). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartÄ akcentavęs, jog MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas atleidimo nuo baudos pagrindas sietinas su nenugalimos jėgos poveikiu (force majeure) ir atsitiktinių aplinkybių poveikiu (cas fortuit), kurių savo veikloje mokesčių mokėtojas nenumatė bei negalėjo numatyti, ir dėl Å¡ių aplinkybių poveikio atsiradę padariniai negalėjo bÅ«ti veikiami mokesčių mokėtojo valios.

Minėtomis aplinkybėmis pripažintinos gamtos jėgos, valstybinės valdžios institucijų neteisėti veiksmai ir žmogaus poveikis. Tačiau žmogaus poveikis mokesčio mokėtojo veiklai tik tada eliminuoja mokesčio mokėtojo valiÄ , kai prieÅ¡ jį naudojamas absoliutus smurtas (vis absoluta), kurio mokesčio mokėtojas negali iÅ¡vengti, jam pasiprieÅ¡inti ar nuo jo apsiginti (žr., pvz., LVAT 2005 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-141/2005, Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005, p. 82–89; 2005 m. spalio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A15-1421/2005; 2011 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-319/2011, 2015 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1412-575/2015 ir kt.).

Nenustačius Å¡ių aplinkybių buvimo, mokesčių mokėtojas negali bÅ«ti atleidžiamas nuo baudos Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiÅ¡kėja 2012 metais nedeklaravo 364 967 Lt sandorių PVM apmokestinamosios vertės ir 76 640 Lt pardavimo pajamų, taip pat neturėdama atitinkamų pirkimo PVM sÄ skaitų faktÅ«rų į PVM apskaitÄ nepagrįstai įtraukė 19 425 Lt pirkimo PVM (MGK b. l. 40-41).

Dėl netinkamos buhalterinės apskaitos tvarkymo buvo nustatytas 96 605 Lt į biudžetÄ mokėtino PVM skirtumas. Pagal mokesčių mokėtojo registro duomenis, bendrovės buhalterinę apskaitÄ nuo 2005-11-11 iki 2013-01-03 tvarkė UAB „Navisa“ (direktorė N. V.), nuo 2013-01-04 iki 2014-03-13 N. V., o nuo 2014-03-12 UAB „Razmalita“ (Patikrinimo akto l. 1). Komisijai ir teismui pateiktame skunde pareiÅ¡kėja paaiÅ¡kino, kad nustatytus pažeidimus padarė buhalterinę apskaitÄ tvarkiusios įmonės, t. y.

UAB „Navisa“ ir UAB „Logistikos servisas“. Sudarydama buhalterinių paslaugų teikimo sutartis pareiÅ¡kėja visÄ atsakomybę už buhalterinės apskaitos tvarkymÄ perleido minėtoms bendrovėms ir neturėjo galimybės jų kontroliuoti. Taip pat pažymėjo, kad UAB „Logistikos servisas“ grÄ Å¾ino ne visus įmonės buhalterinius dokumentus, todėl pareiÅ¡kėja kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , tačiau ikiteisminį tyrimÄ buvo atsisakyta pradėti. Bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas įgyvendinantis įstatymo jam suteiktas teisės ir vykdantis atitinkamas pareigas.

Pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ir ABÄ®) 37 straipsnio 12 dalį, bendrovės vadovas atsako už bendrovės veiklos organizavimÄ , jos tikslų įgyvendinimÄ ir metinių finansinių ataskaitų rinkinio sudarymÄ . Vadovo pareigÄ rÅ«pintis bendrovės finansine atskaitomybe detalizuoja ir kiti įstatymai, reglamentuojantys finansinę juridinių asmenų atskaitomybę. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAÄ®) 14 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å«kio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, iÅ¡samios ir laiku pateiktos informacijos apie Å«kinius įvykius ir Å«kines operacijas pateikimÄ .

Pagal BAÄ® 4 straipsnį Å«kio subjektai turi tvarkyti apskaitÄ taip, kad apskaitos informacija bÅ«tų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, iÅ¡sami ir naudinga vidaus ir iÅ¡orės informacijos vartotojams. Å io įstatymo 21 straipsnyje nustatyta įmonės vadovo atsakomybė už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ pagal įstatyme nustatytus reikalavimus. Aptartas teisinis reguliavimas lemia, kad sutarties (sutarčių) sudarymas dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų su trečiaisiais asmenimis, neatleidžia įmonės vadovo nuo įstatymų nustatytos pareigos tinkamai tvarkyti juridinio asmens apskaitÄ ir, prieÅ¡ingai nei teigia pareiÅ¡kėja, nepaÅ¡alina jo atsakomybės. Skunde pareiÅ¡kėja nurodė, jog bendrovės vadovė suprasdama, kad UAB „Logistikos servisas“ netinkamai teikė paslaugas, iÅ¡karto kreipėsi į kitÄ Ä¯monę ir 2014-03-28 sudarė sutartį su UAB „Razmalita“, o 2015 m. rugsėjo –gruodžio mėnesiais ėmėsi veiksmų siekdama atgauti visus įmonės buhalterinius dokumentus (siuntė raginimÄ , kreipėsi į prokuratÅ«rÄ , b. l. 26).

IÅ¡ mokestinio ginčo medžiagos matyti, kad nedeklaruotos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros buvo iÅ¡raÅ¡ytos 2012 m. kovo –gruodžio mėnesiais (Patikrinimo akto l. 4, 1 lentelė), didžioji dalis paslaugų pirkėjų pagal nedeklaruotas PVM sÄ skaitas faktÅ«ras yra valstybinės institucijos (pvz., VÅ¡Ä® „Šilutės ligoninė“, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba, Nacionalinė žemės tarnyba, Žemės Å«kio ministerija ir kt.), sÄ skaitos įtrauktos į iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrÄ , sÄ skaitas iÅ¡rašė ir savo paraÅ¡u patvirtino bendrovės direktorė (MGK b. l. 52-81), tačiau PVM deklaracijos patikslintos tik pradėjus mokestinį patikrinimÄ , t. y. 2016-06-05.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes darytina iÅ¡vada, kad bendrovės vadovė nebuvo pakankamai apdairi ir rÅ«pestinga, nes žinodama ir suprasdama, jog buhalterines paslaugas teikiančios įmonės netinkamai tvarko bendrovės finansinę apskaitÄ laiku nesiėmė priemonių Å¡iai situacijai iÅ¡taisyti (nesikreipė į paslaugų pirkėjus ir neprašė pateikti galimai prarastų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų kopijų, nepatikrino ar PVM deklaracijų duomenys atitinka iÅ¡raÅ¡omų PVM sÄ skaitų faktÅ«rų registrÄ , nekontroliavo, ar pagal sÄ skaitas gauti mokėjimai (pvz., iÅ¡ Žemės Å«kio ministerijos gautos didelės sumos įgyvendinant Lietuvos kaimo plėtros programÄ pagal 2012-06-25 ir 2012-10-30 PVM sÄ skaitas faktÅ«ras (Patikrinimo akto 4 l., MGK b. l. 57, 61, 67, 74) atitinka deklaracijų duomenis.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatytÄ bedrovės vadovo atsakomybę už įmonės apskaitos organizavimÄ bei apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų iÅ¡saugojimÄ , nėra pagrindo iÅ¡vadai, jog pareiÅ¡kėja nėra kalta dėl padaryto mokestinio pažeidimo, o mokesčių įstatymÄ pažeidė dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių. Galimai netinkamas trečiųjų asmenų buhalterinių paslaugų teikimas įtakos pareiÅ¡kėjos atsakomybei dėl mokestinio įstatymo pažeidimo neturi, o ginčus kylančius iÅ¡ privatinių sutartinių teisinių santykių dėl buhalterinių paslaugų teikimo pareiÅ¡kėja turi teisę spręsti civilinę teisę ir civilinį procesÄ reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

Pagal MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ mokesčių mokėtojas nuo delspinigių mokėjimo gali bÅ«ti atleistas tuo atveju, kai mokesčių mokėtojo atskira veika, nors ir pažeidžiančia mokesčio įstatymo nuostatas, nepadaroma žala biudžetui. Vyriausiasis administracinis teismas ne kartÄ yra sprendęs, kad mokesčių mokėtojui mokesčio įstatymo nustatyta tvarka ir terminais nesumokėjus į biudžetÄ mokėtinos mokesčio sumos, biudžetas laiku negauna pajamų atitinkamo mokesčio forma, todėl jam (biudžetui) paprastai padaroma žala ir tokiu bÅ«du nėra Mokesčių administravimo įstatymo 141 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytos sÄ lygos mokesčių mokėtojo atleidimui nuo baudos ir delspinigių (pvz., žr. 2010 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442‑773/2010).

Nagrinėjamu atveju UAB „Antikos stilius“ mokestinė PVM prievolė atsirado 2012 m. (įvairiais laikotarpiais), tačiau visiÅ¡kai buvo įvykdyta tik 2017-02-20 (dalis mokestinės prievolės įvykdyta 2016-09-05, kita dalis 2017-02-20, b. l. 31-32). Biudžetas beveik ketverius metus negavo pajamų ir dėl to patyrė žalÄ . Atsižvelgiant į tai, MAÄ® 141 straipsnio 1 dalies 3 punktas pareiÅ¡kėjos atžvilgiu negali bÅ«ti taikomas. Byloje taip pat nėra duomenų, kad mokesčių mokėtojas mokesčio įstatymÄ pažeidė dėl klaidingo apibendrinto mokesčio įstatymo paaiÅ¡kinimo arba mokesčių administratoriaus suteiktos konsultacijos.

Kaip jau buvo minėta, mokesčių mokėtojas nuo baudos mokėjimo gali bÅ«ti atleistas esant MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje nustatytiems pagrindas. Atleidimo nuo baudos mokėjimo klausimas gali bÅ«ti sprendžiamas tik tuo atveju, kai mokesčių mokėtojas mokesčio, susijusio su paskirta bauda, sumÄ yra sumokėjęs (mokestis įskaitytas ir (arba) priverstinai iÅ¡ieÅ¡kotas) ar Å¡io mokesčio sumokėjimo terminas MAÄ® nustatyta tvarka yra atidėtas arba iÅ¡dėstytas. Nurodytas teisinis reguliavimas lemia, kad mokestinės prievolės įvykdymas (mokesčio sumokėjimas, atidėjimas ar iÅ¡dėstymas) nėra absoliutus pagrindas atleisti mokesčio mokėtojÄ nuo paskirtos baudos, o tik bÅ«tina sÄ lyga, kuriai esant gali bÅ«ti sprendžiama ar yra MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje nustatyti atleidimo nuo paskirtos baudos pagrindai.

IÅ¡ mokestinio ginčo medžiagos nustatyta, kad pareiÅ¡kėja visÄ jai priskaičiuotÄ mokestinę prievolę įvykdė 2017-02-20, t. y., po to, kai Komisija priėmė sprendimÄ . PareiÅ¡kėja taip pat mokesčių administratoriui buvo pateikusi praÅ¡ymÄ dėl mokestinės paskolos sudarymo, tačiau ginčo nagrinėjimo Komisijoje metu tokia sutartis nebuvo sudaryta, todėl jog nei centrinis mokesčių administratorius, nei Komisija neturėjo pagrindo spręsti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymo dėl atleidimo nuo baudų, nes nebuvo įvykdyta MAÄ® 141 straipsnio 2 dalyje nustatyta sÄ lygÄ .

Nors Komisijai priėmus sprendimÄ pareiÅ¡kėja sumokėjo visÄ jai priskaičiuotÄ PVM sumÄ , tačiau Å¡iuo atveju nenustatyta nei vienos MAÄ® 141 straipsnio 1 dalyje esančios sÄ lygos, todėl pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atleisti nuo baudos mokėjimo negali bÅ«ti tenkinamas. Pažymėtina, kad mokesčių administratorius skirdamas pareiÅ¡kėjai baudÄ , atsižvelgė į Å¡velninančias (pareiÅ¡kėja bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi, pateikė patikslintas deklaracijas) ir sunkinančias (pažeidimai sisteminiai, padaryta didelė žala, nesumokėti mokesčiai sudaro 500 MGL) aplinkybes, bei paskyrė didesnę nei vidurkis (30 procentų) baudÄ (MGK b. l. 40-41).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad mokesčių administratorius individualizavo pareiÅ¡kėjos padarytÄ pažeidimÄ , įvertino Å¡velninančias ir sunkinančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad Å¡velninančių aplinkybių bÅ«tų buvę daugiau ir lemiančių mažesnės nei vidurkis baudos skyrimÄ , todėl paskirta bauda yra pagrįsta ir teisėta, kuri paliktina galioti, kaip visiÅ¡kai atitinkanti MAÄ® 139 straipsnio 1 dalies nuostatas. PareiÅ¡kėja Komisijos sprendimÄ ginčija ir tuo pagrindu, jog negalėjo dalyvauti Komisijos posėdyje ir paaiÅ¡kinti ginčui reikÅ¡mingų aplinkybių, nes nebuvo tinkamai praneÅ¡ta apie paskirto posėdžio datÄ .

Komisija taip pat neįvertino praÅ¡ymo iÅ¡dėstyti mokestinės nepriemokos sumokėjimÄ dalimis. IÅ¡ nagrinėjamos bylos medžiagos nustatyta, kad Komisijai adresuotame skunde pareiÅ¡kėja nurodė, kad bendrovės adresas yra (duomenys neskelbtini) (MGK b. l. 1). PraneÅ¡imas apie paskirtÄ ginčo Komisijoje nagrinėjimÄ ir buvo iÅ¡siųstas skunde nurodytu adresu (MGK b. l. 183). Kaip vėliau pati pareiÅ¡kėja pripažino, jog skunde nurodydama adresÄ suklydo (MGK b. l. 184). MAÄ® 149 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo praneÅ¡ti ikiteisminei mokestinį ginÄÄ nagrinėjančiai institucijai apie savo adreso pasikeitimÄ mokestinio ginčo proceso metu.

Jeigu tokio praneÅ¡imo nėra, ikiteisminių mokestinį ginÄÄ nagrinėjančių institucijų sprendimai ir kita informacija yra siunčiami paskutiniu nurodytoms institucijos žinomu adresu ir laikomi įteiktais, nors mokesčių mokėtojo adresas ir bÅ«tų pasikeitęs. Pagal Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos vyriausybės nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1119, 27 punktÄ ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės darbo reglamento, patvirtinto Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės pirmininko 2004 m. lapkričio 25 d.

įsakymu Nr. 1-14, 26 punktÄ , ginčo Å¡alių neatvykimas į posėdį nėra kliÅ«tis nagrinėti ginÄÄ . Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes pripažintina, kad praneÅ¡imas apie paskirtÄ posėdžio Komisijoje datÄ pareiÅ¡kėja buvo informuota tinkamai, t. y. jai iÅ¡siųstas praneÅ¡imas skunde nurodytu adresu, apie tai, jog adresas netikslus, pareiÅ¡kėja Komisijos neinformavo, todėl ginčas buvo iÅ¡nagrinėtas pareiÅ¡kėjai (jos atstovui nedalyvaujant). Ginčo Å¡alies dalyvavimas Komisijos posėdyje neprivalomas.

Å iuo atveju negalėjimÄ dalyvauti ginčo nagrinėjime ikiteismine tvarka lėmė pareiÅ¡kėjos neatidumas (klaidingo adreso nenurodymas), o ne Komisijos neteisėti veiksmai. Kaip nepagrįstas atmestinas ir pareiÅ¡kėjos argumentas, jog Komisija neįvertino pareiÅ¡kėjos centriniam mokesčių administratoriui pateikto praÅ¡ymo dėl mokestinės paskolos sudarymo, nes ginčo nagrinėjimo metu tokia sutartis nebuvo sudaryta, pareiÅ¡kėjai nepateiktus papildomų dokumentų, mokesčių administratorius praÅ¡ymo atidėti ar iÅ¡dėstyti nepriemokos mokėjimo termino nesprendė, o pareiÅ¡kėja nebuvo pateikusi Komisijai praÅ¡ymo atidėti ginčo nagrinėjimÄ .

Ä®vertinus nurodytas aplinkybes, ginčo santykių teisinį reguliavimÄ , konstatuotina, kad praÅ¡omi panaikinti sprendimai (jų dalys), kuriais pareiÅ¡kėja nebuvo atleista nuo PVM delspinigių ir baudos mokėjimo yra teisėti ir pagrįsti, priimti laikantis teisės aktų nustatytų procedÅ«rų, atitinkantys Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas. Esant Å¡ioms aplinkybės pareiÅ¡kėjos skundas atmestinas. Netenkinus skundo pareiÅ¡kėja neįgijo teisės ir į bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ , todėl Å¡is praÅ¡ymas taip pat atmestinas.

Vadovaudamasis ABTÄ® 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas n u s p r e n d ž i a: pareiÅ¡kėjos UAB „Antikos stilius“ skundÄ atmesti. Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Iveta Pelienė