2019-09-19 Nr. AB-17878-3-61-3-01822-2019-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-642-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01822-2019-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2019 m. rugsėjo 19 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Dalios Višinskienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. (I.) S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. (I.) S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės (toliau – ir atsakovas), atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų–atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 139 629 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas teismui pateikė prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių byloje taikymo, kuriuo prašė įpareigoti atsakovo atstovą Pravieniškių PN-AK leisti jam (pareiškėjui) apsipirkti parduotuvėje, nereikalauti, kad pareiškėjas priduotų į sandėlį dokumentus, susijusius su jo skundais ir bylomis visų rūšių teismuose, bei leisti pareiškėjui skambinti telefonu.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi atmetė pareiškėjo I. S. prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo.

Teismas nustatė, kad šios administracinės bylos dalykas yra neturtinės žalos atlyginimo priteisimas. Pareiškėjas, teikdamas skundą ir jame nurodydamas laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d., kartu apibrėžė ir bylos nagrinėjimo ribas laikotarpiu atžvilgiu. Teismas pažymėjo, kad šioje byloje bus vertinama, ar pareiškėjas minėtu laikotarpiu (t. y. praeityje konkrečiai apibrėžtu laikotarpiu) patyrė neturtinę žalą ir ar egzistuoja kitos civilinės atsakomybės sąlygos. Teismas nurodė, kad pareiškėjo pateiktas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones yra siejamas su Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 145 straipsnio 1 dalies pakeitimais, įsigaliojusiais nuo 2019 m. liepos 6 d. Teismas pažymėjo, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo esmė yra pareiškėjo byloje keliamo reikalavimo laikinas užtikrinimas, todėl prašoma teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonė gali būti tokia, kuri lemtų pareikšto byloje tikėtinai pagrįsto materialinio reikalavimo įvykdymo ateityje užtikrinimą. Pareiškėjas byloje yra pareiškęs materialinį reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl pareiškėjo prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės šiuo atveju negali būti taikomos taip pat ir dėl to, kad nėra susijusios su byloje pareikšto reikalavimo (neturtinės žalos atlyginimu) įvykdymo užtikrinimu.

Teismas pažymėjo, kad galiojantys norminiai teisės aktai privalomi visoms valstybės institucijoms, įskaitant ir Pravieniškių PN-AK, todėl pareiškėjo reikalavimas įpareigoti Pravieniškių PN-AK elgtis priešingai, nei nustatyta galiojančiu teisiniu reguliavimu, neatitinka teisėtumo reikalavimo, kadangi pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones esmė yra įpareigoti Pravieniškių PN-AK nesilaikyti teisės aktų reikalavimų.

III. Pareiškėjas I. S. atskirajame skunde prašo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutarties dalį, kuria buvo atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, panaikinti ir išnagrinėti klausimą iš esmės –pareiškėjo prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių patenkinti.

Pareiškėjo nuomone, būtent jo nurodytos aplinkybės, kad jis negali pasirengti savo bylos nagrinėjimui, yra ta situacija, kai tokios situacijos buvimas, tokio administracinio akto iš atsakovo atstovo pusės vykdymas jam sukels didelę žalą, kurios kompensavimas būtų sudėtingas, nes pareiškėjo bylos jau bus išnagrinėtos, pareiškėjui neturint galimybių jose tinkamai pasiruošti savo teisių gynybai.

Dėl pirmosios instancijos teismo argumento, kad pareiškėjo reikalavimas neatitinka teisėtumo reikalavimo, pareiškėjas nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės būtent yra tokios, kuriomis laikinai yra leidžiama arba draudžiama atlikti veiksmus, net jei tai reikštų ir laikiną teisės akto taikymo pareiškėjui sustabdymą.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nurodo, jog reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos siekiant laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su šioje byloje ginčytinais teisiniais santykiais, t. y. įstatymas nesieja reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo griežtai su pareiškėjo reikalavimu, o sieja su laikinu padėties sureguliavimu. Tai, kad padėtis yra susijusi su pareiškėjo ginčytinais teisiniais santykiais, įrodo pareiškėjo skundas, kuriame jis įrodinėja ne tik žalos jam padarymą, tačiau vertina ir teisės aktų nepagrįstumą bei dėl to pažeidžiamas jo teises.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Pravieniškių PN-AK nurodo, kad pareiškėjas atskirajame skunde nepateikta jokių įtikinamų argumentų, nenurodo jokių naujų detalizuotų aplinkybių, paneigiančių skundžiamos nutarties pagrįstumą ir teisėtumą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra išsamiai motyvuota, pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir galiojančiomis teisės normomis. Tai, kad nutarties dalis nepatinka pareiškėjui ar netenkina jo nepagrįstų asmeninių ambicijų ir interesų, negali būti vertinama kaip teisėtas pagrindas tokią nutartį naikinti ar pakeisti.

Pravieniškių PN-AK atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, teikdamas teismui nepagrįstus ir neargumentuotus atskiruosius skundus, akivaizdžiai piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, tyčia sąmoningai vilkina bylos procesą, apkrauna teismus bereikalingu darbu, reikalaujančiu didelių laiko bei materialinių sąnaudų.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjo I. S. prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – įpareigoti atsakovo Lietuvos valstybės atstovą Pravieniškių PN-AK nedrausti pareiškėjui pirktis parduotuvėje, nereikalauti priduoti į sandėlį dokumentų, susijusių su jo skundais ir bylomis visų rūšių teismuose, nedrausti skambinti telefonu, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo užtikrinti šioje byloje jo pareikšto skundo reikalavimo priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių PN-AK, 139 629 eurų neturtinei žalai atlyginti užtikrinimo priemones (įpareigoti atsakovo atstovą Pravieniškių PN-AK nedrausti pareiškėjui pirktis parduotuvėje, nereikalauti priduoti į sandėlį dokumentų, susijusių su jo skundais ir bylomis visų rūšių teismuose, nedrausti skambinti telefonu), nustatęs, jog nėra ABTĮ 70 straipsnyje nustatyto pagrindo taikyti šias reikalavimo užtikrinimo priemones, prašomos taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonės nėra susijusios su byloje pareikštu reikalavimu (neturtinės žalos atlyginimu) įvykdymo užtikrinimu.

Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdamas, kad jo nurodytos reikalavimo užtikrinimo priemonės turi būti taikomos tam, jog būtų laikinai sureguliuota padėtis, susijusi su šioje byloje ginčytinais teisiniais santykiais, pareiškėjas neturi galimybių tinkamai pasiruošti savo teisių gynybai, administracinio akto vykdymas pareiškėjui sukels didelę žalą.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo šioje byloje išsakytus argumentus, dėl kurių privalo būti taikomos jo nurodomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, pirmiausia pažymi, kad pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą akcentuota, jog teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog, netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų dėl skundžiamo akto galiojimo ir administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas, spręsdamas proceso dalyvio prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi atsižvelgti į tai, ar prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo yra tiesiogiai susijęs su byloje pareikštais reikalavimais, kuriuos teismas nutartimi priėmė nagrinėti, ar jis neperžengia kilusio administracinio ginčo ribų (žr., pvz., 2012 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-310/2012; 2012 m. gegužės 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS492-227/2012).

Asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016). Pažymėtina, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo klausimą, kai siekiama laikinai sureguliuoti situaciją, laikomasi nuostatos, kad pareiškėjas taip pat turi įrodyti būtiną reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo sąlygą, t. y. kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala (žr., pvz., 2017 m. spalio 25 d. nutartis administracinėse bylose Nr. AS-917-552/2017 ir Nr. eAS-924-552/2017).

Konstatuotina, kad reikalavimo užtikrinimo priemonės taikomos tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais, tik esant pateiktiems įrodymams, jog yra būtinybė užtikrinti asmenų teisių apsaugą, sureguliuoti proceso šalių interesų pusiausvyrą, kol nėra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, egzistuoja rizika, jog pareiškėjo teisių įgyvendinimas gali būti suvaržomas arba jų įgyvendinimas apsunkinamas iš esmės, kad atsižvelgiant į susiklosčiusius teisinius santykius būtų išvengta didelės žalos (nuostolių).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas, prašydamas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, jų visiškai nesusiejo su skundo reikalavimu, nes skundas byloje paduotas dėl jau patirtos pareiškėjo neturtinės žalos nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. vasario 15 d. atlyginimo priteisimo iš atsakovo Lietuvos valstybės, o ne dėl tam tikrų neteisėtų atsakovo atstovo veiksmų, kuriuos atsakovo atstovas atliko po to, kai pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu. Pareiškėjas nėra nurodęs jokių įrodymais pagrįstų argumentų apie tai, kad nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Be to, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos tik atsakovui, o Pravieniškių PN-AK nagrinėjamoje byloje nėra atsakovas.

Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl būtinybės užtikrinti skundo reikalavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, yra pagrįsta ir teisėta, priimta tinkamai pritaikius ABTĮ 70 straipsnio nuostatas, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

2019 m. rugsėjo 18 d. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas pareiškėjo prašymas, kuriame jis prašo pasisakyti dėl pirmosios instancijos teismo veiksmų ir nurodo, kad iki šiol nėra gavęs jokio sprendimo dėl jo 2019 m. rugpjūčio 5 d. rašyto prašymo (teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 7 d.) dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad advokatė nėra suinteresuota jo teisių gynimu.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjo 2019 m. rugpjūčio 5 d. prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo yra išnagrinėtas kartu su pareiškėjo atstovės pateiktu patikslintu prašymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo (teisme gautas 2019 m. rugpjūčio 14 d.) Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi, kurią pareiškėjas ir skundžia nagrinėjamoje byloje. Dėl pareiškėjo argumentų, jog advokatė nėra suinteresuota jo teisių gynimu, teisėjų kolegija nurodo, kad aplinkybės, susijusios su advokatės veikla, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Kiti pareiškėjo prašyme nurodomi argumentai nėra susiję su nagrinėjamu atskiruoju skundu, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. (I.) S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. rugpjūčio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjos Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė