Legislator Case Law & Legislation
2021-12-29 Nr. AB-28138-3-62-3-00425-2020-9 AI generated

2021-12-29 Nr. AB-28138-3-62-3-00425-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Case Number 2021-12-29 Nr. AB-28138-3-62-3-00425-2020-9
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Decision Date
Outcome Nutartis

Legislator summary

AI generated

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Skirsnemunės kaimo bendruomenės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Skirsnemunės kaimo bendruomenės skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „REN energija” ir uždaroji akcinė bendrovė „Ekosistema”) dėl sprendimo panaikinimo.

Legislator headnote

AI generated

2021-12-29 Nr. AB-28138-3-62-3-00425-2020-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: 1. Pareiškėjas asociacija Skirsnemunės kaimo bendruomenė (toliau – ir Asociacija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC, atsakovas) Tauragės departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (7-11 14.3.4 E) BSV-25011 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių” (toliau – ir Sprendimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr. eA-1861-1062/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00425-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 14.2.1; 14.2.3; 41; 43.8.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. gruodžio 29 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo asociacijos Skirsnemunės kaimo bendruomenės apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo asociacijos Skirsnemunės kaimo bendruomenės skundą atsakovui Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, (tretieji suinteresuoti asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „REN energija” ir uždaroji akcinė bendrovė „Ekosistema”) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija Skirsnemunės kaimo bendruomenė (toliau – ir Asociacija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir NVSC, atsakovas) Tauragės departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (7-11 14.3.4 E) BSV-25011 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių” (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjas nurodė, kad Jurbarko r. savivaldybėje, Skirsnemunės seniūnijoje, (duomenys neskelbtini) kaimuose yra planuojama ūkinė veikla (toliau – ir PŪV), kuri gali turėti neigiamą įtaką vietos gyventojų sveikatai bei jų auginamų gyvulių produktyvumui.

3. Uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Ekosistema” parengė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos santrauką (toliau – ir Ataskaita). Pareiškėjas teigė, kad aktyviai dalyvavo Ataskaitos svarstymo procedūrose ir teikė savo pasiūlymus. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 2019 m. rugsėjo 18 d. raštu Nr. (10.2.2.3-411)10-5749 pateikė informaciją, kad NVSC Tauragės departamentas yra atlikęs triukšmo, infragarso, žemadažnio garso matavimus šalia veikiančių vėjo elektrinių esančioje gyvenamojoje aplinkoje ir patalpose, nustatyti dydžiai neviršijo teisės aktuose reglamentuotų ribinių verčių. Pareiškėjas paaiškino, kad atsižvelgdamas į tai, jog matavimai bei išvesties duomenys turi būti objektyvūs, o šių duomenų objektyvumas neatsiejamai susijęs su matavimo metu buvusiomis klimato sąlygomis (vėjo kryptimi, vėjo greičiu) bei duomenų paėmimo vieta, 2019 m. spalio 18 d. atsakovui pateikė prašymą dėl duomenų pateikimo ir papildomų tyrimų atlikimo, tačiau atsakovas matavimus atlikti atsisakė ir apie tariamai atliktus matavimus duomenų taip pat nepateikė.

4. Pareiškėjas nurodė, kad pagrindinė rizika žmonių sveikatai susidaro dėl vėjo elektrinių keliamos fizikinės taršos (triukšmo ir šešėliavimo). Pareiškėjo nuomone, poveikio visuomenės sveikatai vertinimo (toliau – ir PVSV) procedūrose atliekami tyrimai ypač reikšmingi vertinant triukšmo ir šešėliavimo sklaidą, o vėjo elektrinių parkas turi būti planuojamas taip, kad neviršytų ribinių verčių gyvenamoje aplinkoje. Vadovaujantis Jurbarko rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano, patvirtinto Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2008 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. T2-81, sprendiniais, sklypai, kuriuose numatoma pastatyti 11 vėjo jėgainių, pažymėti kaip žemės ūkio teritorijų funkcinių prioritetų zonos. Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. T2-298 patvirtinto Vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialiojo plano (toliau – ir Specialusis planas) 11 dalyje buvo numatyti elektrinių techniniai parametrai. Specialusis planas buvo parengtas vertinant tuo metu gamintų vėjo jėgainių techninius parametrus, kurių maksimali galia buvo numatyta 2,3-3 MW galingumo, rotoriaus diametras 117 m ir stiebo aukštis 138 m. Pagal PŪV ataskaitą planuojama statyti 5,3 MW galingumo elektrines, kurių aukštis iki 240 metrų, t. y. beveik dvigubai galingesnes ir aukštesnes elektrines, negu buvo numatytos Specialiajame plane.

5. Pareiškėjo teigimu, Specialusis planas objektyviai negalėjo ir negali būti siejamas su konkrečiais gamintojais bei modeliais, nes tai pažeistų konkurencijos principus. Būtent per šį aspektą aiškintina ir nuostata, kad pateikiami vėjo jėgainių techniniai rodikliai gali būti naudojami tik kaip prielaidos priimant specialiojo plano sprendinius. Tačiau minėta išlyga negalėtų būti aiškinama tiek plečiamai, kad dvigubai didesnio elektrinių galingumo ir dvigubai didesnio aukščio įrenginiai galėtų būti pripažinti nedarančiais jokios įtakos Specialiojo plano sprendiniams, kuriuose nurodomi bent preliminarūs jų techniniai duomenys. Šiuo aspektu vertinant Specialiojo plano sprendinių reikšmę svarbu yra ir tai, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T2-204 „Dėl vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialiojo plano koregavimo rengimo” pritarė vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse Specialiojo plano koregavimo rengimui. Šio sprendimo pagrindu yra pradėta Specialiojo plano koregavimo procedūra, tačiau ši procedūra iki šiol nėra užbaigta. Ši Specialiojo plano koregavimo procedūra svarbi vertinant, kad PŪV pagal pasirinktus iš esmės didesnius parametrus, negu nustatyti Specialiajame plane, neatitinka Specialiojo plano sprendinių. Specialiojo plano 11 dalyje nurodyta, kad daroma prielaida, jog minimalus atstumas tarp jėgainių neturi būti mažesnis nei 650 m. Atsižvelgiant į tai, kad pagal PŪV numatyta pastatyti dvigubai didesnio galingumo ir dvigubai didesnio aukščio elektrines, nėra pagrindo laikyti, kad šis Specialiajame plane nustatytas minimalus atstumas tarp jėgainių (net vertintas pagal dvigubai mažesnius techninius duomenis) nėra bereikšmis. Planuojamoje ūkinėje veikloje (pagal Ataskaitoje pateiktus duomenis) šio atstumo nesilaikoma tarp planuojamų jėgainių VE4 ir VE5, tarp VE7 ir VE9 ir tarp VE12 ir VE13.

6. Pareiškėjas nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Infrastruktūros ir turto skyrius 2019 m. kovo 27 d. raštu Nr. A26-69 pateikė pastabas dėl PŪV dėl per mažų atstumų nuo atskirų konkrečių vėjo jėgainių iki gyvenamųjų pastatų; prašoma padidinti vėjo elektrinių atstumus nuo gyvenamųjų namų VE02 – yra tik 0,43 km ir 0,48 km, VE03 – tik 0,27 km, VE06 – tik 0,45 km, VE11 – tik 0,44 km, 0,24 km, 0,20 km, VE13 – 0,27 km ir pan.

7. Paaiškino, kad nėra pateiktos stacionarių triukšmo šaltinių gamintojų techninės specifikacijos, kuriose būtų informacija apie jų spinduliuojamą triukšmą (garso galingumo lygį). Ataskaitoje nurodoma, kad „pagrindinė vėjo elektrinių įranga turės įdiegtas moderniausias ir naujausias technologijas”, tačiau toks vertinamasis kriterijus yra tik deklaratyvi prielaida, nepagrįsta jokiais Ataskaitoje pateiktais įrodymais. Daugelis techninio pobūdžio vertinimų yra paremti taip pat tiktai prielaidomis, kurios nėra paremtos jokiais šaltiniais. Ataskaitoje nėra identifikuojami ir aprašomi jokie kiti reikšmingi PŪV visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai (pvz. socialiniai ir psichologiniai veiksniai). Teigė, kad koks galėtų būti konkrečios PŪV poveikis konkrečios teritorijos demografijai bei socialiniams veiksniams nėra atskleistas. Ataskaitoje pateikta išvada, kad PŪV nėra ir netaps pagrindiniu veiksniu, lemiančiu gyventojų skaičiaus mažėjimą teritorijoje yra tiktai nepagrįsta prielaida. Nurodė, kad turėjo būti pateikta esamos visuomenės sveikatos būklės analizė, vietovės gyventojų demografiniai rodikliai, gyventojų sergamumo rodiklių analizė, gyventojų rizikos grupių populiacijoje analizė, PŪV poveikis visuomenės sveikatos būklei. Ataskaitoje jokios analizės nėra, pateikti tik deklaratyvūs teiginiai.

8. Pareiškėjas nurodė, kad PŪV yra susijusi su pavojumi visuomenės sveikatai. Sutiko, kad nustatytos ribinės taršos normos sąlygoja sanitarinių apsaugos zonų (toliau – ir SAZ) ribų nustatymą. Pačios valstybėje nustatytos ribinės normos yra socialinio susitarimo, mokslinių tyrimų ir stebėsenos kokybės bei teisėkūros rezultatas. Teigė, kad toks atsisakymas numatyti monitoringą yra nepagrįstas. Tvirtino, kad vien aplinkybė, jog gyvenamieji pastatai nepatenka į SAZ ribas, nėra tas veiksnys, kuris galėtų lemti monitoringo nereikalingumą. Pažymėjo, kad gyvenamosios aplinkos patekimas į SAZ ribas apskritai nėra galimas, tai lemtų planuojamos ūkinės veiklos negalimumą, o ne monitoringo reikalingumą. Paaiškino, kad nėra pagrindo atstumą iki artimiausios gyvenamos aplinkos įvardinti pakankamu tik todėl, jog gyvenamieji pastatai nepatenka į SAZ ribas. Ataskaitos motyvacija negali būti laikoma pagrįsta atsisakant nuolatinės stebėsenos (monitoringo) organizavimo.

9. Pažymėjo, kad nurodytas šešėliavimo mažinimo būdas yra paremtas tik Ataskaitoje nurodytu teiginiu ir nėra pagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Akcentavo, kad net ir tokių priemonių naudojimo pasekmės yra susijusios su jų technologijų kokybe bei patikimumu neatmetant net ir žmogiškojo faktoriaus reikšmės. Ataskaitos dalyje „Infragarsas ir žemo dažnio garsas” nurodyta, kad Europos Sąjunga dar nėra priėmusi direktyvos dėl infragarso, o Lietuvoje žemo dažnio garsus ir infragarso ribinius lygius nustato Lietuvos higienos norma HN 30:2018 „Infragarsas ir žemadažnis garsas: ribiniai dydžiai gyvenamosiose, specialiosiose ir visuomeninėse patalpose” (toliau – ir Higienos norma); taip pat nurodyta, kad infragarsą galima tik išmatuoti, tačiau jis nėra modeliuojamas. Teigė, kad Ataskaitoje pateikiami techniniai duomenys remiantis „kompetentingų ekspertų nustatytais” faktais bei „moksliniais duomenimis” taip pat nėra paremti jokiais patikrinamais duomenimis, moksliškai patikimais šaltiniais. Nors aprašytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo jomis remtis, tačiau taip pat atskleidžia nuolatinės stebėsenos (monitoringo) svarbą planuojamoje ūkinėje veikloje.

10. Pareiškėjas teigė, kad ginčijamo Sprendimo išvada neatitinka PVSV tikslų, numatytų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 (toliau – ir Metodiniai nurodymai) 6 punkte. Išvada padaryta ne įvertinant galimą ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai, o įvertinus sąlygų atitikimą visuomenės sveikatos saugos teisės aktų reikalavimams. Tokia išvada savo turiniu yra skirta tiktai galimos teisinės atsakomybės perkėlimui nuo atsakovo – teisėkūrai, ir todėl neatitinka poveikio visuomenės sveikatai vertinimo turinio.

11. Atsakovas NVSC atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą arba administracinę bylą nutraukti.

12. Atsakovas nurodė, kad pirmą kartą pareiškėjas 2019 m. gruodžio 30 d. raštu kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir SAM), kuri persiuntė NVSC Skirsnemunės bendruomenės pirmininkės kreipimąsi „Dėl nepritarimo vėjo elektrinių statybai Skirsnemunės kadastrinėse vietovėse”, kuriame prašė nepritarti UAB „REN energija” vėjo elektrinių statybai ir eksploatacijai Skirsnemunės kadastrinėse vietovėse. NVSC Tauragės departamentas 2019 m. birželio 17 d. atsakė Skirsnemunės kaimo bendruomenei raštu „Dėl atsakymo į Skirsnemunės bendruomenės raštą”, kad NVSC Tauragės departamentui nėra pateikta nagrinėti UAB „REN Energija” Ataskaita. Pažymėjo, kad sprendimų dėl vėjo elektrinių statybos ir eksploatacijos (duomenys neskelbtini) nėra priėmęs.

13. Atsakovas paaiškino, kad SAM 2019 m. birželio 11 d. persiuntė NVSC Jurbarko r., Skirsnemunės k. gyventojo D. M. prašymą „Dėl vėjo jėgainių triukšmo”, kuriame prašoma ištirti šalia (duomenys neskelbtini), stovinčios vėjo jėgainės keliamą infragarsą ir triukšmą. NVSC 2019 m. birželio 21 d. rašte D. M. paprašė pateikti prašymui išnagrinėti būtiną informaciją ir ištaisyti nustatytus tinkamo atstovavimo įrodymo trūkumus. SAM 2019 m. birželio 13 d. persiuntė D. M. prašymą „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo”, o 2019 m. birželio 25 d. NVSC Tauragės departamentas atsakė D. M. raštu „Dėl atsakymo į prašymą”, kuriame nurodė, kad NVSC Tauragės departamentui nėra pateikta nagrinėti Ataskaita. Pažymėjo, kad sprendimų dėl Ataskaitos NVSC Tauragės departamentas nėra priėmęs.

14. SAM 2019 m. liepos 2 d. persiuntė pareiškėjo raštą „Dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos”, kuriuo pareiškėjas, susipažinęs su planuojamos ūkinės veiklos Ataskaitos santrauka, teikia pastabas ir pasiūlymus. NVSC 2019 m. liepos 23 d. raštu informavo pareiškėją, kad NVSC nebuvo pateikta nagrinėti Ataskaita bei sprendimų dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių nėra priimta. NVSC, gavęs ir nagrinėdamas Ataskaitą bei priimdamas sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių, atsižvelgs į pareiškėjo pateiktas pastabas ir siūlymus.

15. Nurodė, kad SAM 2019 m. liepos 8 d. persiuntė pareiškėjo raštą „Dėl vėjo jėgainių sanitarinių zonų”, kuriame išreikštas nesutikimas valstybės įmonei (toliau – ir VĮ) Registrų centrui įregistruoti vėjo jėgainių SAZ. Atsakovas 2019 m. liepos 23 d. raštu atsakė pareiškėjui, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 22 straipsnyje numatyta, jog Nekilnojamojo turto registre įregistruotam žemės sklypui (ar jo daliai) taikomos papildomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir Nekilnojamojo turto registrą įrašomos (esamos panaikinamos), žemės savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio rašytiniu sutikimu, susitarus dėl nuostolių, patiriamų dėl papildomų žemės sklypo specialiųjų žemės naudojimo sąlygų nustatymo, atlyginimo.

16. Atsakovas teigė, kad 2019 m. rugpjūčio 2 d. gavo Kauno apygardos prokuratūros raštą, kuriame nurodoma, jog Kauno apygardos prokuratūroje atliekamas patikrinimas pagal Lietuvos Respublikos Seimo antikorupcijos komisijos raštą dėl Jurbarko rajono savivaldybės ir NVSC galimo neveikimo. Kauno apygardos prokuratūra 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu Nr. AP-19562 atsisakė taikyti viešojo intereso gynimo priemones.

17. NVSC Tauragės departamentas 2019 m. rugpjūčio 28 d. gavo nagrinėti Ataskaitą. NVSC Tauragės departamento direktorius 2019 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimo, nagrinėjant NVSC gautas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas, komisiją, prašydamas atlikti Ataskaitos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimą. Atsakovas pažymėjo, kad 2019 m. rugsėjo 12 d. gautas Taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimo komisijos protokolas, kuriame nurodyta, kad UAB „Ekosistema” parengtoje PVSV ataskaitoje vėjo jėgainių keliamo triukšmo taršos sklaidos skaičiavimui (modeliavimui) naudoti duomenys yra pagrįsti; būtina pateikti triukšmo taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatus, koreguojant grafinį triukšmo taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) pateikimą, nurodant triukšmo lygį ties sanitarinės apsaugos zonos ribomis ir prie artimiausių gyvenamųjų teritorijų (kaip jos apibrėžtos Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 2 punktu.

18. Atsakovas 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu paprašė UAB „Ekosistema” pataisyti Ataskaitą bei pažymėjo, kad tikslinga būtų pakartotinai organizuoti visuomenės supažindinimą su pataisyta/papildyta Ataskaita, nes po visuomenės supažindinimo su ankstesne Ataskaita pasikeitė siūlomos SAZ ribos, turinys neatitiko Ataskaitos santraukos, su kuria buvo galima susipažinti tinklalapyje www.ekosistema.lt. iki viešo supažindinimo su visuomene, bei su kuria buvo supažindinta visuomenė, turinio.

19. NVSC 2019 m. spalio 2 d. pakartotinai gavo nagrinėti Ataskaitą, o 2019 m. spalio 14 d. raštu „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos” paprašė UAB „Ekosistema” pakartotinai organizuoti visuomenės supažindinimą su pataisyta/papildyta Ataskaita.

20. Atsakovas tvirtino, kad nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymui, specialiosios sąlygos nurodytai teritorijai bus nustatomos, gavus į šią teritoriją patenkančio Nekilnojamojo turto registre įregistruoto žemės sklypo savininko, valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio, o kai žemės sklypas nesuformuotas – valstybinės žemės patikėtinio rašytinį sutikimą dėl šių teritorijų nustatymo.

21. Nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybės administracija 2019 m. spalio 11 d. rašte „Dėl vėjo elektrinių Skirsnemunės seniūnijoje” nurodė, jog Ataskaita teritorijos atžvilgiu atitinka galiojančio Specialiojo plano sprendinius, o Ataskaitoje nurodytų vėjo elektrinių parametrų atžvilgiu – neatitinka Specialiojo plano sprendinių. NVSC 2019 m. spalio 17 d. Jurabarko rajono savivaldybei atsakė raštu „Dėl vėjo elektrinių parko statybos Jurbarko rajono savivaldybės Skirsnemunės seniūnijoje”.

22. NVSC pakartotinai išnagrinėjęs 2019 m. gruodžio 2 d. gautą Ataskaitą, susipažinęs su pakartotinai organizuoto visuomenės supažindinimo su papildytos ir pakoreguotos Ataskaitos dokumentais, 2019 m. gruodžio 20 d. nusprendė, kad planuojama ūkinė veikla pasirinktoje vietoje yra leistina.

23. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2020 m. sausio 8 d. gavo pareiškėjo raštą, kuriame prašoma pateikti informaciją apie NVSC Tauragės departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą Nr. (7-11 14.3.4 E)BSV-25011 dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių. NVSC 2020 m. sausio 14 d. atsakė pareiškėjui ir pateikė prašomą informaciją bei sprendimą.

24. Teigė, kad ieškant būdų spręsti pareiškėjo skunde išdėstytą problemą, 2020 m. sausio 22 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos patalpose organizavo viešą konsultaciją-diskusiją dėl Ataskaitos, kurioje dalyvavo Ataskaitos rengėjas – UAB „Ekosistema”, planuojamos ūkinės veiklos organizatorius – UAB „REN Energija”, pareiškėjo nariai ir NVSC atstovai. Susitikimo metu buvo pristatyti ir aptarti motyvai, kuriais remiantis NVSC priėmė sprendimą.

25. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad 2019 m. 30 kW ir didesnės įrengtosios galios vėjo elektrinių SAZ dydis buvo nustatomas pagal triukšmo sklaidos ir kitos aplinkos taršos skaičiavimus, atliekant poveikio visuomenės sveikatai vertinimą. Nurodė, kad vėjo elektrinių skleidžiamas triukšmas turi atitikti triukšmo ribines vertes gyvenamojoje aplinkoje, kurias nustato higienos norma HN 33:2011 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”, o Higienos norma nustato didžiausiojo F laikinio svertinio garso slėgio lygio (L1/3f,Fmax) ir įvertintojo garso slėgio lygio trečdalio oktavos dažnių juostos vidutiniuose dažniuose (L1/3f,R) ribinius dydžius. Infragarso įvertinimas galimas tik atlikus natūrinius matavimus. Vertinant teisės aktais nereglamentuojamo vėjo elektrinių sukeliamo šešėlių mirgėjimo poveikį, vadovaujamasi Vokietijoje detaliai aprašytu ribinių verčių ir vertinimo sąlygų apibūdinimu, apskaičiuojant šešėlių mirgėjimo poveikį („Hinweise zur Ermittlung und Beurteilung der optischen Immissionen von Windenergianlagen” (WEA-Shattenwurf-Hinweise)).

26. Tvirtino, kad pareiškėjas nesikreipė į NVSC Tauragės departamentą su skundu dėl vėjo elektrinių keliamo triukšmo, todėl teiginys, jog atsakovas matavimus atlikti atsisakė ir apie tariamai atliktus matavimus duomenų taip pat nepateikė, yra nepagrįstas. SAM, NVSC nuolat teikė bendruomenei argumentuotą informaciją dėl galimo vėjo elektrinių poveikio sveikatai.

27. Atsakovas nesutiko su pareiškėjo teiginiais, kadangi skunde pateikti teiginiai ir išvados dėl Ataskaitos turinio, paimti iš Ataskaitos santraukos, o ne iš pilnos apimties Ataskaitos. Pareiškėjas turėjo galimybę ir galėjo susipažinti ne tik su PVSV Ataskaitos santrauka, bet ir su pilna PVSV Ataskaita 10 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimo Skirsnemunės seniūnijos (Nemuno g. 33, Skirsnemunė) patalpose. PVSV Ataskaitos viešinimas vyko 2 kartus. Pareiškėjas viso proceso metu galėjo gauti iš Ataskaitos rengėjo Ataskaitos dokumentų kopijas, tačiau NVSC žiniomis, pareiškėjas į Ataskaitos rengėją nesikreipė.

28. Teigė, kad Ataskaitoje atlikti skaičiavimai su maksimalius parametrus atitinkančiais vėjo elektrinių modeliais – „Nordex N-149“ ir „GE WindEnergy GE5.3-158“, o jų pagrindiniai techniniai parametrai pateikti lentelėje Ataskaitoje; Ataskaitos 10 psl. pateikta keleto iš galimų vėjo elektrinių modelių variantų techninės charakteristikos, kurios pateiktos iš oficialių gamintojų tinklalapių.

29. Atsakovo nuomone, pareiškėjo abejonės dėl skaičiavimų esant 10 m/s vėjo nepagrįstos. Rengiant planuojamos ūkinės veiklos PVSV ataskaitas ir nustatant SAZ, vadovaujamasi šių zonų nustatymo kriterijais ir ataskaitoms parengti naudojami visuomenės sveikatai darančių aplinkos veiksnių (cheminės, fizikinės taršos, kvapų ar kitų aplinkos veiksnių, kurių rodiklių ribinės vertės nustatytos teisės aktuose) įvertinimo duomenys. Tokių veiksnių kaip nekilnojamo turto vertė, kraštovaizdžio pasikeitimas, bendruomenės psichologinis susierzinimas, šešėliavimas ar pan., rengiant planuojamos ūkinės veiklos PVSV ataskaitas ir nustatant SAZ, vertinti neprivaloma ir pagal juos sprendimai dėl šiose PVSV ataskaitose nustatomų SAZ nepriimami.

30. Paaiškino, kad Ataskaitos 7 skyriuje, apžvelgiant visuomenės demografinę ir sveikatos būklę, buvo nagrinėjami visos Jurbarko rajono savivaldybės populiacijos sveikatos 2001–2017 m. rodikliai, vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių informacine sistema. Teigė, kad Metodinių nurodymų priedo 12 punktas yra rekomendacinio pobūdžio.

31. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekosistema” atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko, prašė nereikalauti iš NVSC Tauragės departamento pateikti pilnos apimties Ataskaitos ir palikti galioti ginčijamą Sprendimą.

32. Nurodė, kad vadovaujantis Vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialiuoju planu, vėjo elektrinių statybos vietos patenka į vėjo energetikai skirtas plėtoti zonas. Pagal šio plano 10 punktą, PŪV ir vėjo elektrinių parametrų pasirinkimas neprieštarauja minėto plano sprendiniams. PŪV atliktos poveikio aplinkai vertinimo ir poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūros, kurių metu buvo detaliai įvertintas planuojamos ūkinės veiklos poveikis bei veiklai suformuotos SAZ, leidžia spręsti, kad veikla atitinka šiai teritorijai Specialiuoju planu numatytą veiklos pobūdį bei mastą. Specialiojo plano 11 punkte pateikiama informacija prieštarauja pareiškėjo teiginiams dėl atstumo tarp vėjo jėgainių, teiginys išimtas iš konteksto ir panaudotas sau palankia linkme. Atstumas paminėtas ne dėl galimo sukelti neigiamo poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai, o dėl pačių vėjo jėgainių darbo efektyvumo, kad „užstodamos” ir „nusiurbdamos” vėją daro poveikį, t. y. mažina elektros gamybos efektyvumą. Pareiškėjo teiginys yra neatitinkantis tikrovės ir nekorektiškas.

33. Trečiasis suinteresuotas asmuo teigė, kad vykdant poveikio aplinkai vertinimo atrankos procedūrą, 2019 m. balandžio 4 d. buvo gautas Aplinkos apsaugos agentūros raštas su pastabomis ir iš kitų vertinimo subjektų, tarp kurių buvo ir Jurbarko rajono savivaldybės mero 2019 m. kovo 27 d. raštas Nr. T26-69, į kurį UAB „Ekosistema” atsakė 2019 m. balandžio 17 d. raštu Nr. 19-115 ir pagal pastabas pakoregavo poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentus. Paaiškino, kad taip pat savo ruožtu, dėl visapusiško PŪV įvertinimo, UAB „Ekosistema” kreipėsi į Valstybinę saugomų teritorijų tarnybą dėl PŪV įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000” teritorijoms reikšmingumo nustatymo ir gavo išvadą, jog veikla negali sukelti reikšmingo poveikio „Natūra 2000” teritorijose esančioms vertybėms. Tvirtino, kad pateikus visą prašomą papildomą medžiagą, papildomų klausimų ir/ar pastabų iš Jurbarko rajono savivaldybės nebuvo gauta, todėl Aplinkos apsaugos agentūra 2019 m. gegužės 9 d. priėmė atrankos išvadą, jog UAB „REN energija” PŪV poveikio aplinkai vertinimas yra neprivalomas. Pareiškėjo minimas Jurbarko rajono savivaldybės mero 2019 m. kovo 27 d. raštas Nr. T26-69 nesusijęs su poveikio visuomenės sveikatai vertinimo procedūrų eiga ir negali būti pareiškėjo skunde traktuojamas kaip motyvas dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos sprendimo priėmimo.

34. Pareiškėjas visas pastabas dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos kelia susipažinęs tik su jos santrauka, nes skundo motyvuose minima ne Ataskaita, o jos santrauka. Ataskaitos rengėjas UAB „Ekosistema”, vykdydamas poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, atliko visas numatytas viešinimo procedūras, kurių metu visuomenei susipažinti yra pateikiama ir prieinama visa Ataskaita. Šiuo atveju Ataskaitos viešinimo procedūros buvo atliktos du kartus. Pirmojo viešinimo metu visuomenė su pilnos apimties PVSV ataskaita galėjo susipažinti. PŪV organizatorius UAB „REN energija”, planuodamas veiklą, stengėsi ne tik atsižvelgti į ribines vertes, tačiau nevengė bendrauti su vietos bendruomenėmis bei Jurbarko rajono savivaldybe ir atsižvelgė į Skirsnemunės bendruomenės ir savivaldybės pateiktą prašymą/pasiūlymą, pakoregavo savo veiklą ir atsisakė trijų vėjo elektrinių statybos (vietoj planuotų 14 vėjo elektrinių numatė iki 11 vėjo elektrinių statybą). Nurodė, kad UAB „Ekosistema” atliko antrąjį supažindinimo su PVSV ataskaita viešinimą, kurio metu PVSV ataskaita pilna apimtimi buvo eksponuojama Skirsnemunės seniūnijos patalpose. Ataskaita pilna apimtimi viešai buvo eksponuojama darbo dienomis nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. lapkričio 8 d., santrauka buvo skelbiama interneto svetainėje www.ekosistema.lt. Atkreipė dėmesį, kad viešinimo procedūrų metu iš pareiškėjo nesulaukė atskiro prašymo (nei žodinio, nei rašytinio) dėl pilnos Ataskaitos pateikimo pareiškėjui.

35. Pareiškėjo nurodyti teiginiai dėl Ataskaitos, vadovaujantis vien tik Ataskaitos santrauka, neturi svaraus pagrindo. Ataskaitoje visa minėta informacija yra pateikiama, nuorodos į įrangos gamintojų technines specifikacijas (ir duomenis apie sukeliamą triukšmo lygį) pateikti.

36. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „REN energija” atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė nereikalauti iš NVSC Tauragės departamento pateikti pilnos apimties poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos bei palikti galioti ginčijamą Sprendimą.

37. Nurodė, kad pareiškėjas pateikia motyvus, susijusius su PŪV, o ne PVSV. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti atliekamas nepriklausomai nuo teritorijų planavimo keliamų reikalavimų. Teigė, kad pareiškėjo argumentai pagrįsti subjektyvia nuomone dėl atstumų. Pareiškėjo skundo argumentai nepagrįsti, nenurodytas konkretus neatitikimas keliamiems reikalavimams vėjo elektrinių planavimui. PVSV yra privaloma procedūra planuojamam objektui, kurio metu nustatomas planuojamos ūkinės veiklos atitikimas nustatytoms ir taikomoms higienos normoms.

II. 38. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2020 m. liepos 17 d. sprendimu atnaujino pareiškėjui terminą skundui paduoti ir pareiškėjo skundą atmetė.

39. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad pareiškėjas terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl jį atnaujino.

40. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) kaimuose yra planuojama ūkinė veikla (PŪV) – elektros energijos gamyba, perdavimas ir paskirstymas. PŪV organizatorius UAB „REN energija” numato statyti 11 vėjo elektrinių žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) kaimuose. PŪV paskirtis – elektros gamyba naudojant vėjo elektrines ir prisijungiant prie esamo akcinės bendrovės (toliau – ir AB) „ESO”, AB „LITGRID” skirstomojo elektros tinklo.

41. UAB „Ekosistema” parengė PŪV (vėjo elektrinių statyba ir eksploatacija(duomenys neskelbtini), sklypų kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitą (Ataskaita).

42. NVSC Tauragės departamentas 2019 m. rugpjūčio 28 d. gavęs Ataskaitą, 2019 m. rugpjūčio 30 d. kreipėsi į Taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimo, nagrinėjant NVSC gautas poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas, komisiją, prašydamas atlikti Ataskaitos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimą. Taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatų pagrįstumo vertinimo komisijos 2019 m. rugsėjo 12 d. protokolu nutarta, kad UAB „Ekosistema” parengtoje Ataskaitoje vėjo jėgainių keliamo triukšmo taršos sklaidos skaičiavimui (modeliavimui) naudoti duomenys yra pagrįsti; būtina pateikti triukšmo taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) rezultatus, koreguojant grafinį triukšmo taršos sklaidos skaičiavimo (modeliavimo) pateikimą, nurodant triukšmo lygį ties sanitarinės apsaugos zonos (SAZ) ribomis ir prie artimiausių gyvenamųjų teritorijų.

43. NVSC 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu kreipėsi į UAB „Ekosistema”, prašydamas pataisyti Ataskaitą, ir pažymėjo, kad tikslinga būtų pakartotinai organizuoti visuomenės supažindinimą su pataisyta/papildyta Ataskaita, nes po visuomenės supažindinimo su ankstesne Ataskaita pasikeitė siūlomos SAZ ribos turinys neatitiko Ataskaitos santraukos, su kuria buvo galima susipažinti tinklalapyje www.ekosistema.lt. iki viešo supažindinimo su visuomene, bei su kuria buvo supažindinta visuomenė, turinio.

44. Teismas nustatė, kad NVSC Tauragės departamentas 2019 m. spalio 2 d. pakartotinai gavo nagrinėti Ataskaitą, o 2019 m. spalio 14 d. raštu „Dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos” paprašė UAB „Ekosistema” pakartotinai organizuoti visuomenės supažindinimą su pataisyta/papildyta Ataskaita. NVSC Tauragės departamente 2019 m. gruodžio 2 d. pakartotinai gauta nagrinėti papildyta/pataisyta Ataskaita, kurią išnagrinėjęs NVSC priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė, kad planuojama ūkinė veikla pasirinktoje vietoje yra leistina.

45. Pareiškėjas NVSC pateikė raštą „Dėl informacijos apie priimtą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių”, kuriame prašė pateikti informaciją apie NVSC Tauragės departamento 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimą. Atsakovas į pareiškėjo prašymą atsakė 2020 m. sausio 14 d. raštu „Dėl informacijos”, su kuriuo pateikė pareiškėjo prašomą informaciją ir ginčijamą Sprendimą.

46. Teismas rėmėsi Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. spalio 31 d. įsakymu patvirtinto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. V-474 patvirtinto Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo atlikimo atvejų tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkos aprašas), Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 patvirtintų Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodinių nurodymų nuostatomis.

47. Apibendrinęs minėtų, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, teismas sprendė, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas gali būti sudėtinė poveikio aplinkai vertinimo dalis arba atliekama atskirai. Atskirai poveikio visuomenės sveikatai vertinimas atliekamas, kai Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nenumatytais atvejais yra planuojamos ūkinės veiklos rūšys, kurioms turi būti nustatomos arba tikslinamos sanitarinės apsaugos zonų ribos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo būdu, tačiau joms nustatyti ar tikslinti neatliekamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatyta tvarka. Atliekant planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimą, nustatomas visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių (cheminės, fizikinės taršos, kvapų ar kitų aplinkos veiksnių, kurių rodiklių ribinės vertės nustatytos teisės aktuose) galimas poveikis visuomenės sveikatai. Visuomenės sveikatai darančių įtaką veiksnių įvertinimo duomenys (aplinkos veiksnių laboratorinių matavimų, skaičiavimų rezultatai bei skaičiavimams atlikti naudoti įvesties duomenys) turi būti gauti laikantis specialiųjų teisės aktų, kuriuose nustatyti visuomenės sveikatai įtaką darančių aplinkos veiksnių įvertinimo reikalavimai, nuostatų. Poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitas nagrinėja NVSC.

48. Teismas nurodė, kad pareiškėjas siekia paneigti ginčijamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą iš esmės tuo, jog planuojama ūkinė veikla gali turėti neigiamą įtaką vietos gyventojų sveikatai bei auginamų gyvulių produktyvumui; dėl planuojamos ūkinės veiklos vietiniai gyventojai bei nekilnojamojo turto savininkai ir jų šeimos nariai, kuriuos jungia ir atstovauja pareiškėjas kaip suinteresuota visuomenė, gali patirti nuolatinio pobūdžio nepatogumus, susijusius su gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimu. Pareiškėjas teigė, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka specialiojo plano sprendinių. Pagal Ataskaitą planuojama statyti 5,3 MW galingumo elektrines, kurių aukštis iki 240 metrų, t. y. planuojama statyti beveik dvigubai galingesnes ir dvigubai aukštesnes elektrines, negu buvo numatytos Specialiajame plane.

49. Vertindamas nurodytus pareiškėjo teiginius, teismas nurodė, kad Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. T2-298 patvirtino Vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialųjį planą (Specialusis planas). Planuojama teritorija: Jurbarko rajono savivaldybė, Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovės, plotas 8305 ha. Planavimo tikslai: nustatyti teritoriją, kurioje būtų galima įrengti vėjo jėgainių parkus, sukurti alternatyvius ir švarius elektros energijos tiekimo šaltinius, įjungiant į bendrą respublikos elektros energijos tiekimo sistemą. Specialiojo plano aiškinamojo rašto skirsnyje Nr. 10 „Naudojamos vėjo jėgainės” yra aptariamos dviejų gamintojų gaminamos vėjo jėgainės „Vestas“ ir „Enercon“, o pateikiamose lentelėse yra nurodomi šių gaminių modeliai, jų techniniai parametrai ir daromas jų palyginimas. Aptariamo skirsnio baigiamojoje dalyje yra numatyta, kad šis Specialusis planas neapsprendžia, kokio gamintojo ir kokio modelio vėjo jėgainės bus naudojamos. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad pateikiami vėjo jėgainių techniniai rodikliai gali būti naudojami tik kaip prielaidos priimant Specialiojo plano sprendinius.

50. Teismas sprendė, kad iš aiškinamajame rašte pateikiamos formuluotės galima teigti, jog Specialiuoju planu nėra konkrečiai nustatyta kokio gamintojo, kokio modelio ir kokių techninių parametrų vėjo jėgainės galės būti naudojamos Specialiojo plano galiojimo teritorijoje, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad planuojamos statyti vėjo jėgainės neatitinka Specialiojo plano sprendinių.

51. Teismas pažymėjo, kad pagal Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 2 straipsnio 8 punktą poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas. Vadovaujantis anksčiau aptartomis teisės aktų nuostatomis, poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privaloma procedūra, kurios metu nustatomas planuojamos ūkinės veiklos atitikimas nustatytoms ir taikomoms higienos normoms; taip pat sanitarinės apsaugos zonos ribos. Iš ginčijamo Sprendimo turinio matyti, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UBA „REN energija” šiame veiklos etape negalėjo įsipareigoti statyti konkretaus modelio vėjo jėgainių, todėl Ataskaitoje buvo atlikti paskaičiavimai su maksimalius parametrus atitinkančiais vėjo jėgainių modeliais, kurių kiekvienos galia numatoma iki 5,3 MW, o aukštis – iki 240 metrų, maksimalus sukeliamo garso lygis – 106,1 dBA. Šiuo atveju pareiškėjas, argumentuodamas, kad planuojama ūkinė veikla neatitinka Specialiojo plano sprendinių, neteikia argumentų ir įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent Ataskaitoje nurodyto galimo didžiausio aukščio ir galingumo vėjo jėgainių modeliai neatitinka konkrečių nustatytų ir taikomų higienos normų reikalavimų, tokių visuomenės sveikatos saugos reglamentų (higienos normų) nenurodo. Teismas vertino, kad pareiškėjas neįrodė, jog statant Ataskaitoje nurodyto aukščio ir galingumo vėjo jėgaines (kurios, pareiškėjo teigimu, neatitinka Specialiojo plano sprendinių) planuojama ūkinė veikla neatitiks nustatytų ir taikomų higienos normų reikalavimų. Planuojamos ūkinės veiklos sprendinių atitiktį teritorijų planavimo dokumentams tikrina savivaldybės administracija statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu. Jei bus priimtas sprendimas leisti ginčo teritorijoje statyti didesnes, galingesnes vėjo jėgaines nei yra galima pagal teritorijų planavimo dokumentus, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka turės teisę ginčyti tokį sprendimą kaip neatitinkantį Specialiojo plano sprendinių.

52. Vertindamas pareiškėjo skundo teiginius, kad Ataskaitos santrauka neatitinka jai keliamų formos ir turinio reikalavimų, Ataskaitos santraukoje nėra pateiktos stacionarių triukšmo šaltinių gamintojų techninės specifikacijos, nėra esamos visuomenės sveikatos būklės analizės, teismas nurodė, jog skunde pareiškėjas, kaip neatitinkančią keliamų formos ir turinio reikalavimų, vertino Ataskaitos santrauką, o ne pilnos apimties Ataskaitą. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Ataskaitos rengėją UAB „Ekosistema” dėl pilnos apimties Ataskaitos pateikimo. Iš Ataskaitos santraukos 5 dalies matyti, kad planuojamos ūkinės veiklos organizatorius šiame veiklos etape negali įsipareigoti statyti konkretaus modelio vėjo elektrinių, todėl įgyvendinant projekto techninius sprendinius galimos įvairios panašių parametrų vėjo elektrinių alternatyvos, kurios neviršytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu įvertintų maksimalių parametrų ir jų poveikio masto. NVSC nurodė, kad Ataskaitoje atlikti skaičiavimai su maksimalius parametrus atitinkančiais vėjo elektrinių modeliais – „Nordex N-149“ ir „GE WindEnergy GE5.3-158“, o jų pagrindiniai techniniai parametrai pateikti lentelėje Ataskaitoje (9 psl.), o Ataskaitos 10 puslapyje pateikta keleto iš galimų vėjo elektrinių modelių variantų techninės charakteristikos, kurios pateiktos iš oficialių gamintojų tinklalapių. Tokius atsakovo argumentus patvirtinta į bylą pateikta Ataskaitos santrauka, kurioje nurodyti vėjo elektrinių „Nordex N-149“ ir „GE WindEnergy GE5.3-158“ techniniai parametrai (nominali galia, sparnuotės diametras, bokšto aukštis, sparno aukščiausias taškas, gamintojo deklaruojamas maksimalus garso lygis, sparnuotės apsisukimai per minutę, menčių skaičius, menčių medžiaga). Ataskaitoje atsižvelgiant į visuomenės demografinę ir sveikatos būklę, nagrinėjami visos Jurbarko rajono savivaldybės populiacijos sveikatos 2001-2017 m. rodikliai, vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių informacine sistema. Teismas sprendė, kad pareiškėjo argumentai, jog Ataskaitoje nėra pateiktos stacionarių triukšmo šaltinių gamintojų techninės specifikacijos bei visuomenės sveikatos būklės analizės yra nepagrįsti.

53. Teismas nurodė, kad pareiškėjo abejones dėl skaičiavimų esant 10 m/s vėjo greičiui, jog tokios techninės informacijos šaltinis nėra nurodytas, paneigia Ataskaitos 5 priedas. Iš SAM 2014 m. spalio 8 d. rašto Nr. (10.2.2.3-411)10-8808 „Dėl vėjo jėgainių keliamo triukšmo lygio taikymo poveikio visuomenės sveikatai vertinime” matyti, kad SAM pateikė informaciją apie tai, jog vėjo elektrinių triukšmo prognostiniams skaičiavimams turėtų būti naudojama didžiausia vėjo elektrinės garso galios lygio vertė, nustatyta vėjo elektrinei veikiant aplinkoje, kurioje 10 m virš žemės paviršiaus vėjo greitis yra 6–10 m/s. Dėl pareiškėjo teiginių, jog nagrinėjamu atveju Ataskaitoje nėra identifikuoti ir aprašomi jokie kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai (pvz. socialiniai ir psichologiniai veiksniai), teismas pažymėjo, kad pagal Metodinių nurodymų 9 punktą Ataskaitai parengti naudojami visuomenės sveikatai įtaką darančių aplinkos veiksnių – cheminės, fizikinės taršos, kvapų ar kitų aplinkos veiksnių, kurių rodiklių ribinės vertės nustatytos teisės aktuose – įvertinimo duomenys. Pareiškėjas nenurodo teisės aktų nuostatų, kurios įpareigoja vertinant planuojamos ūkinės veiklos visuomenės sveikatai įtaką ir nustatant SAZ, naudoti pareiškėjo nurodytus veiksnius – nekilnojamojo turto vertę, kraštovaizdžio pasikeitimus, bendruomenės psichologinį susierzinimą ar pan.

54. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad Ataskaitoje turėjo būti nurodytas privalomas monitoringas, nurodė, jog Ataskaitos 12 dalyje yra nurodytos rekomendacijos ir paaiškinimas dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėsenos (Metodinių nurodymų 12.12 punktas): „<...> vėjo elektrinės turės atitikti Europos Sąjungos standartus ir saugumo reikalavimus tokiems įrenginiams, menčių dangai rekomenduojama rinktis neatspindintį paviršių, o vėjo elektrinių bokštus rekomenduojama dažyti prisitaikant prie aplinkos kraštovaizdžio. PŪV metu numatomas triukšmo sklidimas į aplinką, tačiau triukšmo lygis už formuojamos sanitarinės apsaugos zonos ribų neviršys ribinio – todėl monitoringas nėra numatytas”. Teismas sprendė, kad Ataskaitoje yra nurodytos rekomendacijos dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėsenos. Vadovaujantis Metodinių nurodymų 12.12 punktu, Ataskaitoje nurodyta stebėsena (monitoringas) yra tik rekomendacinio pobūdžio. Pastačius vėjo elektrines ir pradėjus jas eksploatuoti, kilus abejonių, kad pastatytos elektrinės neatitinka higienos normų reikalavimų, suinteresuoti asmenys teisės aktų nustatyta tvarka turės galimybę kreiptis dėl visuomenės sveikatos saugos kontrolės užtikrinimo (Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 15 straipsnio 2 punktas). Teismas pareiškėjo teiginius, kad siekiant išvengti reikšmingos neigiamos įtakos visuomenės sveikatai, būtina Ataskaitoje įtvirtinti privalomą nuolatinę stebėseną, vertino kaip nepagrįstus.

55. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad pareiškėjas nepaneigė atsakovo planuojamos ūkinės veiklos organizatoriaus ir poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjo nurodytų argumentų dėl ginčijamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, nepateikė jokių objektyvių duomenų, jog pritarus Ataskaitai nebuvo užtikrinti visuomenės sveikatos reikalavimai ir vykdant planuojamą ūkinę veiklą bus padarytas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai. Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą.

III. 56. Pareiškėjas Asociacija apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

57. Pareiškėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atnaujino terminą skundui paduoti, tačiau nepagrįstai skundą atmetė. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais skunde, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

58. Nurodo, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos vietiniai gyventojai bei nekilnojamojo turto savininkai ir jų šeimos nariai, kuriuos jungia ir atstovauja pareiškėjas kaip suinteresuota visuomenė, gali patirti nuolatinio pobūdžio nepatogumus, susijusius su gyvenamosios aplinkos kokybės pablogėjimu. Pareiškėjas aktyviai dalyvavo Ataskaitos svarstymo procedūrose ir teikė savo pasiūlymus.

59. Pareiškėjas teigia, kad PŪV neatitinka Specialiojo plano sprendinių, todėl priešinga pirmosios instancijos teismo išvada yra nepagrįsta, be to, skundžiamas NVSC Sprendimas turi įtaką neįtraukto asmens teisėms ir pareigoms. Teismas sprendime nustatė, kad Specialiojo plano aiškinamojo rašto skirsnyje Nr. 10 „Naudojamos vėjo jėgainės” yra aptariamos dviejų gamintojų gaminamos vėjo jėgainės „Vestas“ ir „Enercon“, o pateikiamose lentelėse yra nurodomi šių gaminių modeliai, jų techniniai parametrai ir daromas jų palyginimas. Nagrinėjamu atveju tiek pareiškėjas savo skunde, tiek ir teismas nagrinėjo aptariamo skirsnio baigiamojoje dalyje įtrauktą išlygą, nurodančią, kad šis Specialusis planas neapsprendžia, kokio gamintojo ir kokio modelio vėjo jėgainės bus naudojamos. Pateikiami vėjo jėgainių techniniai rodikliai gali būti naudojami tik kaip prielaidos priimant Specialiojo plano sprendinius. Pareiškėjas nesutinka su aiškinamajame rašte pateikiamos formuluotės galima išvada, kad Specialiuoju planu nėra konkrečiai nustatyta kokio gamintojo, kokio modelio ir kokių techninių parametrų vėjo jėgainės galės būti naudojamos Specialiojo plano galiojimo teritorijoje, todėl nėra pagrindo teigti, kad planuojamos statyti vėjo jėgainės neatitinka Specialiojo plano sprendinių. Teigia, kad nurodyta Specialiojo plano išlyga yra siekiama nepažeisti konkurencinių reikalavimų nuostatų, dėl kurių konkrečių gamintojų bei modelio nagrinėjimas sukelia tokio pažeidimo riziką – visiškai akivaizdu, kad tokia išlyga turi šią aiškią teisinę prasmę. Tačiau tokios išlygos suabsoliutinimas bei išplėstinis aiškinimas yra nepagrįstas. Teismas nepagrįstai Specialiojo plano išlygą dėl gamintojo ir modelio išplėtė iki jos galiojimo net ir techniniams parametrams, nors Specialiajame plane tokios sąvokos nėra.

60. Pareiškėjas nurodo, kad galima būtų sutikti, jog vadovaujantis protingumo bei teisingumo kriterijais nereikšmingas techninių parametrų varijavimas galėtų būti pagrįstas atsižvelgiant į modelių specifiką, tačiau nėra jokio pagrindo pripažinti, kad esminis techninių parametrų neatitikimas nėra Specialiojo plano sprendinių pažeidimas. Specialusis planas objektyviai negalėjo ir negali būti siejamas su konkrečiais gamintojais bei modeliais, nes tai pažeistų konkurencijos principus. Būtent per šį aspektą aiškintina ir nuostata, kad pateikiami vėjo jėgainių techniniai rodikliai gali būti naudojami tik kaip prielaidos priimant Specialiojo plano sprendinius. Tačiau minėta išlyga negalėtų būti aiškinama tiek plečiamai, kad dvigubai didesnio elektrinių galingumo ir aukščio įrenginiai galėtų būti pripažinti nedarančiais jokios įtakos Specialiojo plano sprendiniams, kuriuose nurodomi preliminarūs jų techniniai duomenys, ir šie duomenys neabejotinai daro įtaką ir kitiems Specialiojo plano sprendiniams, pvz., minimaliam atstumui tarp jėgainių ir pan. Taigi dvigubai galingesnių bei dvigubai didesnio aukščio elektrinių parinkimas, o taip pat minimalaus atstumo tarp šių elektrinių nesilaikymas laikytini esminiu PŪV neatitikimu Specialiojo plano sprendiniams.

61. Pareiškėjas paaiškina, kad šiuo aspektu vertinant Specialiojo plano sprendinių reikšmę svarbu yra ir tai, jog Jurbarko rajono savivaldybės taryba 2019 m. birželio 27 d. sprendimu Nr. T2-204 „Dėl vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialiojo plano koregavimo rengimo“ pritarė vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialiojo plano koregavimo rengimui. Šio įsakymo pagrindu yra pradėta Specialiojo plano koregavimo procedūra, tačiau ši procedūra iki šiol nėra užbaigta.

62. Pareiškėjas akcentuoja, kad atsakovas atsiliepime nurodė, jog NVSC Tauragės departamentas 2019 m. spalio 11 d. gavo Jurbarko rajono savivaldybės administracijos raštą „Dėl vėjo elektrinių Skirsnemunės seniūnijoje“, kuriame nurodoma, kad Ataskaita teritorijos atžvilgiu atitinka galiojančio Specialiojo plano sprendinius, o Ataskaitoje nurodytų vėjo elektrinių parametrų atžvilgiu – neatitinka Specialiojo plano sprendinių. Todėl nepagrįsta teismo išvada, kad nėra pagrindo teigti, jog planuojamos statyti vėjo jėgainės neatitinka Specialiojo plano sprendinių. Toks pagrindas yra net Specialųjį planą parengusio asmens išvada, kuria teismas privalėjo vadovautis remdamasis teleologinio teisės aiškinimo metodu.

63. Pareiškėjo vertinimu, teismas nepagrįstai atsisakė byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją ir pasiūlyti jai pateikti atsiliepimą į skundą bei įpareigoti pateikti duomenis dėl priimto įsakymo ir pradėto rengti specialaus teritorijų plano koregavimo priežasčių. Pagal patvirtintos planavimo darbų programos vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentui rengti planavimo tikslus akivaizdu, kad byla bei priimtas teismo sprendimas turės įtaką rengiamam teritorijų planavimui, kadangi Jurbarko rajono savivaldybės administracija tolimesniame teritorijų planavimo dokumento rengimo etape privalės PVSV metu numatytus planuojamos ūkinės veiklos sprendinius perkelti į tolesnius statybos ir leidimų išdavimo etapus. Taigi pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtraukto į bylos nagrinėjimą asmens teisių ir pareigų.

64. Teigia, kad PVSV Ataskaitos santrauka neatitinka jai keliamų formos ir turinio reikalavimų. Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, jog teisės aktų nustatyta tvarka kreipėsi į Ataskaitos rengėją UAB „Ekosistema“ dėl pilnos apimties Ataskaitos pateikimo. Pareiškėjas, nurodydamas, kad PVSV Ataskaitos santrauka neatitinka reikalavimų, akcentavo ne tai, jog su pilna Ataskaita negalėjo susipažinti, bet tai, kad atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis ne Ataskaita, bet jos santrauka. Todėl byloje duomenų analizavimas pagal į bylą pateiktą PVSV pilną Ataskaitą, kuri nebuvo nurodyta kaip vertinimo objektas, nėra pagrįstas procedūriniu skaidrumu.

65. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pasisakydamas dėl Ataskaitos turinio nurodė tik tai, kad pareiškėjas nepagrįstai teigia, jog Ataskaitoje nėra pateiktos stacionarių triukšmo šaltinių gamintojų techninės specifikacijos bei visuomenės sveikatos būklės analizės ir pripažįsta, kad šie duomenys pilnoje Ataskaitoje (bet ne Ataskaitos santraukoje) pateikti vis tik yra, tačiau dėl visų kitų pareiškėjo motyvų, kuriais pareiškėjas skunde įrodinėja Ataskaitos santraukos neatitikimą jai keliamų formos ir turinio reikalavimų – teismas tiesiog nepasisakė. Todėl skunde išdėstyti motyvai išlieka aktualūs bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

66. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo skundžiamo Sprendimo išvada ir teismo sprendimo motyvai neatitinka PVSV tikslų bei teisinio reguliavimo esmės. Sprendimo dėl planuojamos veiklos galimybių išvada (8 p.) neatitinka PVSV tikslų įgyvendinimo.

67. Skundžiamame sprendime teismas nurodė, kad vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, galima spręsti, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimas yra privaloma procedūra, kurios metu nustatomas planuojamos ūkinės veiklos atitikimas nustatytoms ir taikomoms higienos normoms, taip pat sanitarinės apsaugos zonos ribos. Todėl remdamasis tokiu teisės aiškinimu teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė, jog statant Ataskaitoje nurodyto aukščio ir galingumo vėjo jėgaines (kurios pagal pareiškėją neatitinka Specialiojo plano sprendinių) planuojama ūkinė veikla neatitiks nustatytų ir taikomų higienos normų reikalavimų. Toks visuomenės sveikatai vertinimo prasmės išaiškinimas gerokai susiaurina šios procedūros prasmę, yra perdėm formalus ir neatitinka visuomenės sveikatos vertinimo paskirties.

68. Pareiškėjas nurodo, kad išvada, kuria remiantis teismas poveikio visuomenės sveikatai vertinimą susiaurino iki procedūros, kurios metu tiktai nustatomas planuojamos ūkinės veiklos atitikimas nustatytų ir taikomų higienos normų reikalavimams – yra ne tiktai nepagrįsta, bet ir neatitinka visuomenės sveikatos vertinimo teisinio reguliavimo esmės, todėl yra neteisėta.

69. Teismas nepagrįstai sprendė dėl PŪV stebėsenos (monitoringo) svarbos, o teismo išvada dėl monitoringo rekomendacinės reikšmės neatitinka PVSV teisinio reguliavimo esmės, yra formali, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Teismo formalus požiūris dėl stebėsenos (monitoringo) tiktai rekomendacinės reikšmės yra nepagrįstas ir neatitinka visuomenės sveikatos vertinimo prasmės konstituciniame visuomenės sveikatos reikšmingumo kontekste.

70. Atsakovas NVSC atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

71. Atsakovas atsiliepimą grindžia iš esmės argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

72. Atsakovas papildomai nurodo, kad pareiškėjo teiginys, jog NVSC skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis ne PVSV Ataskaita, o Ataskaitos santrauka, kuri neatitinka jai keliamų formos ir turinio reikalavimų, yra nepagrįstas. Skunde pateikti teiginiai ir išvados dėl Ataskaitos turinio, paimti iš Ataskaitos santraukos, o ne iš pilnos apimties Ataskaitos. Pareiškėjas turėjo galimybę ir galėjo susipažinti ne tik su Ataskaitos santrauka, bet ir su pilna Ataskaita 10 darbo dienų iki viešo visuomenės supažindinimo su Ataskaita susirinkimo Jurbarko r. savivaldybės administracijos Skirsnemunės seniūnijos patalpose. Ataskaitos viešinimas vyko 2 kartus (2019 m. birželio 4 d. ir 2019 m. lapkričio 8 d.), taigi pareiškėjas viso proceso metu galėjo gauti iš Ataskaitos rengėjo dokumentų kopijas, tačiau NVSC žiniomis, pareiškėjas į Ataskaitos rengėją nesikreipė.

73. Atsakovas taip pat nesutinka su pareiškėjo teiginiais, kad nėra pateiktos stacionarių triukšmo šaltinių gamintojų techninės specifikacijos. Ataskaitoje atlikti skaičiavimai su maksimalius parametrus atitinkančiais vėjo elektrinių modeliais – „Nordex N-149“ ir „GE WindEnergy GE5.3-158“, o jų pagrindiniai techniniai parametrai pateikti lentelėje Ataskaitoje. Ataskaitoje teigiama, jog planuojamos ūkinės veiklos organizatorius UAB „REN energija“ šiame veiklos etape negali įsipareigoti statyti konkretaus modelio vėjo elektrinių, todėl įgyvendinant projekto techninius sprendinius galimos įvairios panašių parametrų vėjo elektrinių alternatyvos, kurios neviršytų poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metu įvertintų maksimalių parametrų ir jų poveikio masto.

74. Atsakovo vertinimu, pareiškėjo abejonės dėl skaičiavimų esant 10 m/s vėjo greičiui ir teiginys, kad tokios techninės informacijos šaltinis nėra nurodytas, nepagrįstas. Dėl pareiškėjo argumentų, kad Ataskaitoje nėra identifikuoti ir aprašomi jokie kiti reikšmingi planuojamos ūkinės veiklos visuomenės sveikatai įtaką darantys veiksniai (pvz. socialiniai ir psichologiniai veiksniai), pažymi, jog rengiant planuojamos ūkinės veiklos PVSV ataskaitas ir nustatant SAZ, vadovaujamasi šių zonų nustatymo kriterijais ir ataskaitoms parengti naudojami visuomenės sveikatai darančių aplinkos veiksnių (cheminės, fizikinės taršos, kvapų ar kitų aplinkos veiksnių, kurių rodiklių ribinės vertės nustatytos teisės aktuose) įvertinimo duomenys. Tokių veiksnių kaip nekilnojamo turto vertė, kraštovaizdžio pasikeitimas, bendruomenės psichologinis susierzinimas, šešėliavimas ar pan., rengiant planuojamos ūkinės veiklos PVSV ataskaitas ir nustatant SAZ, vertinti neprivaloma ir pagal juos sprendimai dėl šiose PVSV ataskaitose nustatomų SAZ nepriimami.

75. Atsakovas pareiškėjo teiginį, kad Ataskaitoje nėra esamos visuomenės sveikatos būklės analizės vertina kaip nepagrįstą. Ataskaitos 7 skyriuje, apžvelgiant visuomenės demografinę ir sveikatos būklę, buvo nagrinėjami visos Jurbarko rajono savivaldybės populiacijos sveikatos 2001–2017 m. rodikliai, vadovaujantis Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Lietuvos sveikatos rodiklių informacine sistema.

76. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog PŪV yra susijusi su pavojumi visuomenės sveikatai. Metodinių nurodymų priedo 12 punkte „Rekomendacijos dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėsenos, emisijų kontrolės ir pan.” yra rekomendacinio pobūdžio. Ataskaitos rengėjas Ataskaitos 12 dalyje yra aprašęs, jog „<...> vėjo elektrinės turės atitikti Europos Sąjungos standartus ir saugumo reikalavimus tokiems įrenginiams, menčių dangai rekomenduojama rinktis neatspindintį paviršių, o vėjo elektrinių bokštus rekomenduojama dažyti prisitaikant prie aplinkos kraštovaizdžio. Planuojamos ūkinės veiklos metu numatomas triukšmo sklidimas į aplinką, tačiau triukšmo lygis už formuojamos sanitarinės apsaugos zonos ribų neviršys ribinio – todėl monitoringas nėra numatytas“.

77. Nesutinka su skundo teiginiais, kad triukšmo sklaidos modeliavimo rezultatai galbūt neatspindi realių duomenų, kadangi Ataskaitoje yra pateiktas atliktas suminis (planuojamų ir jau veikiančių vėjo elektrinių) triukšmo sklaidos modeliavimas, kai leidžiamas triukšmo lygis yra mažiausias (45 dBA), rodo, jog ribinių triukšmo lygių viršijimas artimiausioje gyvenamojoje aplinkoje neprognozuojamas. Triukšmo sklaidos skaičiavimo rezultatai, įvertinus gretimybėse veikiančias vėjo elektrines, pateikti Ataskaitos 8 ir 9 prieduose. UAB „REN Energija“ ūkinė veikla yra tik planuojama, todėl nėra įmanoma atlikti realių matavimų. Eksploatuojant ūkinę veiklą, visuomenės sveikatos saugos reikalavimų laikymasis užtikrinamas visuomenės sveikatos saugos kontrolės procedūrų metu.

78. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas prašė teismo iš NVSC Tauragės departamento išreikalauti pilnos apimties Ataskaitą su priedais, tačiau pareiškėjas nėra kreipęsis į NVSC su prašymu pateikti pilnos apimties Ataskaitą (kopiją), taip pat viso proceso metu pareiškėjas iš Ataskaitos rengėjo galėjo gauti iš Ataskaitos dokumentų kopijas, tačiau to neprašė.

79. Atsakovas taip pat pažymi, kad pareiškėjas nėra kreipęsis į NVSC Tauragės departamentą su skundu dėl vėjo elektrinių keliamo triukšmo, o teiginys, jog atsakovas matavimus atlikti atsisakė ir apie tariamai atliktus matavimus duomenų taip pat nepateikė yra nepagrįstas.

80. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus ir teisinį reglamentavimą, pagrįstai sprendė, kad planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą. Atsakovas visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, ir teigia, kad tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nėra jokio teisinio pagrindo.

81. Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Ekosistema“ pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstyti argumentai, nurodyti atsiliepime į pareiškėjo skundą, pateiktame pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 82. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo Nr. (7-11 14.3.4 E) BSV-25011 „Dėl planuojamos ūkinės veiklos galimybių” teisėtumo ir pagrįstumo.

83. Pirmosios instancijos teismas, priėjęs prie išvados, kad nėra pagrindo teigti, jog ginčijamu Sprendimu pritarus Ataskaitai nebuvo užtikrinti visuomenės sveikatos reikalavimai ir vykdant planuojamą ūkinę veiklą bus padarytas neigiamas poveikis visuomenės sveikatai, sprendė, kad Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimas buvo atliktas laikantis teisės aktų nustatytų reikalavimų ir procedūros, todėl nėra teisinio pagrindo naikinti ginčijamą Sprendimą.

84. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad dvigubai galingesnių bei dvigubai didesnio aukščio elektrinių parinkimas, o taip pat minimalaus atstumo tarp šių elektrinių nesilaikymas laikytini esminiu PŪV neatitikimu Specialiojo plano sprendiniams; teismas nepagrįstai atsisakė byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją ir įpareigoti ją pateikti duomenis dėl pradėto rengti specialaus teritorijų plano koregavimo priežasčių. Pasak pareiškėjo, PVSV Ataskaitos santrauka neatitinka jai keliamų formos ir turinio reikalavimų, atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis ne Ataskaita, bet Ataskaitos santrauka; byloje duomenų analizavimas pagal į bylą pateiktą PVSV pilną Ataskaitą, kuri nebuvo nurodyta kaip vertinimo objektas, nėra pagrįstas procedūriniu skaidrumu; dėl motyvų, kuriais pareiškėjas skunde įrodinėja Ataskaitos santraukos neatitikimą jai keliamų formos ir turinio reikalavimų – teismas tiesiog nepasisakė. Pareiškėjas teigia, kad atsakovo skundžiamo Sprendimo išvada ir teismo sprendimo motyvai neatitinka PVSV tikslų bei teisinio reguliavimo esmės; teismo išvada dėl monitoringo rekomendacinės reikšmės neatitinka PVSV teisinio reguliavimo esmės, yra formali, todėl negali būti laikoma pagrįsta. Teismo formalus požiūris dėl stebėsenos (tiktai rekomendacinės reikšmės) yra nepagrįstas ir neatitinka visuomenės sveikatos vertinimo prasmės konstituciniame visuomenės sveikatos reikšmingumo kontekste.

85. Pareiškėjo teiginys, kad didesnio aukščio elektrinių parinkimas, minimalaus atstumo tarp šių elektrinių nesilaikymas laikytini esminiu PŪV neatitikimu Specialiojo plano sprendiniams, neturi teisinės reikšmės nagrinėjamu atveju, nes byloje ginčas kilo dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos, t. y. dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo, o ne dėl didesnio aukščio elektrinių parinkimo, minimalaus atstumo tarp šių elektrinių. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimą nustato Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo, inter alia (be kita ko) 2 straipsnio 8 punktas, pagal kurį poveikio visuomenės sveikatai vertinimas – planuojamos ūkinės veiklos veiksnių, darančių įtaką visuomenės sveikatai, poveikio sveikatai nustatymo, apibūdinimo ir vertinimo procesas. Taisykles, kaip šis procesas atliekamas, nustato Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. V-491 (ginčui aktuali redakcija, galiojusi nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) patvirtinti Planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo metodiniai nurodymai. (Pirmosios instancijos teismo sprendime neteisingai nurodytas ministras (aplinkos apsaugos), išleidęs šį įsakymą). Nei viename iš pirmiau nurodytų aktų nėra įtvirtintos nuostatos, kurioje būtų nustatyta, kad poveikio visuomenės sveikatai vertinimas turi atitikti Specialųjį planą (tokio akto nuostatos nenurodė ir pareiškėjas), nagrinėjamos bylos atveju – Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2010 m. lapkričio 18 d. sprendimu Nr. T2-298 patvirtintą Vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialųjį planą.

86. Pažymėtina, kad nors abu dokumentai pradedant vykdyti ūkinę veiklą (statyti vėjo jėgaines) yra būtini, tačiau jų paskirtis yra skirtinga – poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitoje pirmiausia yra vertinama, ar planuojama būsima veikla neviršys maksimalaus leistino triukšmo ribinių dydžių pagal Lietuvos higienos normos HN 33:2011 „Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje”, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. birželio 13 d. įsakymu Nr. V-604 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 33:2011 (2018 m. vasario 12 d. redakcija). Pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas neteigia, jog poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaitos užsakovas elgėsi nesąžiningai nurodydamas atitinkamus vėjo jėgainių parametrus ir jėgainių keliamą triukšmą. Kartu atmestini ir kiti pareiškėjo argumentai, susiję su Ataskaitos atitiktimi Specialiajam planui, taip pat ir reikalavimas byloje trečiuoju suinteresuotu asmeniu įtraukti Jurbarko rajono savivaldybės administraciją, įpareigojant ją pateikti duomenis dėl pradėto rengti specialaus teritorijų plano koregavimo priežasčių. Šiame kontekste akcentuotina ir tai, kad prašoma informacija yra viešai prieinama Jurbarko rajono savivaldybės tarybos tinklalapyje, be kita ko, Tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu Nr. T2-335 leista rengti savivaldybės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentą inžinerinės infrastruktūros vystymo planą, numatant vėjo jėgainių ir saulės elektrinių statybą Jurbarko rajono savivaldybės teritorijoje, vadovaujantis, be kita ko, darbo grupės 2019 m. spalio 18 d. posėdžio protokolu. Minėtu Jurbarko rajono savivaldybės tarybos 2019 m. lapkričio 28 d. sprendimu (dar iki ginčijamo byloje 2019 m. gruodžio 20 d. sprendimo priėmimo) ankstesnis Tarybos 2019 m. birželio 27 d. sprendimas Nr. T2-204 „Dėl Vėjo jėgainių parko Jurbarko rajone Skirsnemunės ir Rotulių kadastrinėse vietovėse specialiojo plano koregavimo rengimo“ pripažintas negaliojančiu (žr. sprendimo 4 punktą, www.jurbarkas.lt).

87. Papildomai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, jog planuojamos ūkinės veiklos sprendinių atitiktį teritorijų planavimo dokumentams tikrina savivaldybės administracija statybą leidžiančio dokumento išdavimo metu. Jei bus priimtas sprendimas leisti ginčo teritorijoje statyti didesnes, galingesnes vėjo jėgaines nei yra numatyta teritorijų planavimo dokumentuose, pareiškėjas įstatymų nustatyta tvarka turės teisę ginčyti tokį sprendimą kaip neatitinkantį Specialiojo plano sprendinių.

88. Pareiškėjo teiginys, kad atsakovas skundžiamą Sprendimą priėmė vadovaudamasis ne Ataskaita, bet Ataskaitos santrauka, jog į bylą pateikta PVSV pilna Ataskaita nebuvo nurodyta kaip vertinimo objektas, ir tai neatitinka procedūrinio skaidrumo, atmestinas kaip neatitinkantis tikrovės. Iš UAB „Ekosistema“ 2019 m. spalio 22 d. rašto Nr. 19-275 Skirsnemunės seniūnijai akivaizdžiai matyti, kad prašoma PVSV ataskaitą (ne santrauką) viešai skelbti seniūnijos patalpose nuo 2019 m. spalio 24 d. iki lapkričio 8 d. (el. bylos II tomas, b. l. 114). Pakartotinio viešo visuomenės supažindinimo su UAB „REN energija“ planuojamos ūkinės veiklos poveikio visuomenės sveikatai vertinimo ataskaita susirinkimo protokole (tiek pavadinime, tiek jo tekste) nurodyta, kad vadovaujamasi Ataskaita. Protokole atspindėti visuomenės atstovų dėl Ataskaitos (ne dėl Ataskaitos santraukos) anksčiau gauti klausimai ir atsakymai į juos. Tai, kad prie susirinkimo protokolo (el. bylos III tomas, b. l. 248–250) pridėta ir Ataskaitos santrauka (el. bylos III tomas, b. l. 254–273), kita reikšminga informacija (Susirinkimo dalyvių registracijos sąrašas), savaime nereiškia, jog buvo vadovaujamasi tik Ataskaitos santrauka, ypač atsižvelgiant ir į tai, kad pareiškėjas nenurodo nei kokios konkrečios informacijos jam trūko, nei to, jog Ataskaitos turinys gyventojams buvo neprieinamas. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija atskirai nevertins pareiškėjo teiginio, kad pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl skundo motyvų, kuriais jis skunde įrodinėjo Ataskaitos santraukos neatitikimą jai keliamų formos ir turinio reikalavimų.

89. Pareiškėjo teigimu, vadovaujantis Metodinių nurodymų 7 punktu, turėjo būti pateikta esamos visuomenės sveikatos būklės analizė. Tačiau pareiškėjas nutyli, jog 7 punkte nustatyta, kad Ataskaitoje analizuojami tik tie visuomenės grupių demografiniai ir sveikatos statistikos rodikliai, kurie yra prieinami ir reikšmingi vertinant planuojamos ūkinės veiklos poveikį visuomenės sveikatai; pagal galimybę ir reikalingumą gali būti analizuojami ir kiti papildomi rodikliai; gali būti pateikiama mokslinių tyrimų arba oficialiosios statistikos apžvalga. Kitaip tariant, Metodinių nurodymų 7 punktas neįpareigoja atliekant visuomenės sveikatos būklės analizę organizuoti nesamos, neprieinamos informacijos rinkimą, gavimą.

90. Vertinant pareiškėjo teiginius, kad Ataskaitoje nėra jokios analizės, pirmiausia pažymėtina, kad Ataskaitoje ir jos santraukoje yra pateikta atitinkama analizė pareiškėjo nurodytais klausimais. Pareiškėjas nekelia klausimo dėl tokios analizės išsamumo, jos pakankamumo, jis taip pat neabejoja Metodikoje nustatyto teisinio reguliavimo atitiktimi aukštesnės galios teisės aktams. Todėl pareiškėjo teiginiai, susiję su visuomenės sveikatos būklės analize, atmetami kaip nepagrįsti.

91. Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas dviprasmiškai (o atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą vienareikšmiškai neteisingai) aiškino Metodinių nurodymų 12.12 punktą, kaip galintį reikšti, jog Ataskaitoje nereikalaujama pateikti rekomendacijų dėl stebėsenos (monitoringo). Šiame kontekste akcentuotina, kad Metodinių nurodymų 12 punkto nuostata: „Ataskaitoje turi būti pateikta informacija, nurodyta Metodinių nurodymų priede: <...> 12.12. rekomendacijos dėl poveikio visuomenės sveikatai vertinimo stebėsenos“ aiškintina sistemiškai kartu su Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo 18 straipsnio (Sveikatos aplinkos sauga) 1 dalies 1 punktu: „gerinama aplinka, kad ji būtų palanki žmonių sveikatai, mažinamas žmogaus veiklos neigiamas poveikis sveikatai“ kaip reiškianti, kad Ataskaitoje ne rekomenduojama pateikti rekomendacijas, bet jos privalo būti pateiktos. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėjo prie išvados, kad Ataskaitoje yra tam tikros rekomendacijos ir paaiškinimas dėl stebėsenos.

92. Pareiškėjas abstrakčiai teigia, kad ginčijamo Sprendimo išvada ir pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvai neatitinka PVSV tikslų bei teisinio reguliavimo esmės, o pareiškėjo teiginys, jog ginčijamame Sprendime nebuvo laikytasi Savivaldybės struktūrinio padalinio 2019 m. kovo 27 d. rašte nurodyto pasiūlymo laikytis 0,6 km atstumo nuo planuojamos ūkinės veiklos objekto iki gyvenamosios aplinkos, nėra paremtas jokia teisės norma (nėra nustatyta 0,6 km atstumo). Pabrėžtina, kad pareiškėjas galiojančių teisės aktų tiek, kiek jie nenumato pareiškėjo nurodyto atstumo nuo planuojamos ūkinės veiklos objekto iki gyvenamosios aplinkos, neginčija.

93. Vertinant pareiškėjo argumentus, susijusius su tuo, kad vėjo jėgainių keliamas triukšmo lygis gyvenamojoje aplinkoje, esančioje šalia SAZ, pagal skaičiavimus numatytas žemesnis, negu didžiausias leistinas, dar nereiškia, jog jis nedarys neigiamos įtakos arčiausiai gyvenančių asmenų gyvenimo kokybei (bet ne sveikatai); kad Ataskaitoje nurodyta, jog pagal atliktus tyrimus šešėliavimas tam tikrais atvejais sukels neigiamas pasekmes, be kita ko, auginamų gyvulių produktyvumui, teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos medžiagos matyti, jog leistinas atstumas pagal didžiausią leidžiamą triukšmo ribinį dydį (45 dBA) nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių iki gyvenamųjų vietovių ir kitos paskirties statinių numatytas ne mažesnis kaip 240 m (el. bylos II tomas, b. l. 98–100). Byloje nustatyta, kad artimiausia gyvenamoji vietovė nuo planuojamų statyti vėjo jėgainių yra 0,27 km (el. bylos II tomas, b. l. 139–146). Taigi ši vietovė nors ir nepatenka į SAZ ribas, tačiau yra arti leistino ribinio triukšmo dydžio zonos, todėl šią gyvenamąją vietovę pasiekiantis triukšmas gali sudaryti tokias prielaidas, kurios galėtų turėti įtakos atitinkamiems gyventojų praradimams, be kita ko, gyventojų auginamų gyvulių produktyvumui. Jei tokie praradimai iš tikrųjų realiai gali atsirasti/atsiranda, atsižvelgiant į Konstitucijos 23 straipsnio nuostatas, garantuojančias nuosavybės teisių apsaugą, jie galėtų būti kompensuojami įvairiais būdais asmenų, planuojančių ir (ar) vykdančių ūkinę veiklą (nagrinėjamu atveju ūkinės veiklos organizatorių, kurie stato vėjo jėgaines) susitarimu su gyvenamosios paskirties statinių savininkais, kurių gyvenamoji vietovė yra itin arti planuojamų statyti vėjo jėgainių, nagrinėjamu atveju – 0,27 km, t. y. 30 m šalia SAZ.

94. Pagal Konstitucijos 46 straipsnio 3 dalį valstybei reguliuojant ūkinę veiklą energetikos srityje taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei, siekiant konstituciškai svarbaus tikslo užtikrinti energetikos sistemos saugumą ir patikimumą, įstatymu gali būti nustatyti ir Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintos nuosavybės teisės apribojimai. Tačiau tokie apribojimai, kurie iš tikrųjų sukelia tų gyvenamųjų vietovių savininkams konkrečius realius praradimus, negali būti nekompensuojami iš tų asmenų, kurie patiria materialinę naudą iš statomų vėjo jėgainių veiklos (papildomai mutatis mutandis žr. Konstitucinio Teismo 2005 m. gruodžio 12 d., 2020 m. liepos 8 d. nutarimus).

95. Kiti pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs arba nepagrįsti jokiomis teisės normomis, todėl teisėjų kolegija atskirai dėl jų, kaip neturinčių reikšmės bylos baigčiai, nepasisako.

96. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, iš esmės teisingai taikė ginčo santykius reguliuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, todėl jis, atsižvelgiant į šioje nutartyje nurodytus papildomus motyvus, paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

97. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

98. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo apeliacinis skundas netenkinamas, jis neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo asociacijos Skirsnemunės kaimo bendruomenės apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2020 m. liepos 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė