2024-09-11 Nr. AB-13082-3-62-3-00815-2023-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eTA-86-492/2024

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00815-2023-5

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas S. J. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos (toliau – ir atsakovas), 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų metines palūkanas nuo skundo teismui padavimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2022 m. spalio 4 d. atlieka bausmę Pravieniškių 1-ajame kalėjime (iki reorganizacijos – Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija, toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Tvirtino, jog ginčo laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 4 d. iki skundo padavimo teismui dienos nebuvo tarnybinių patalpų bendravimui su psichologais ar nevyriausybinės organizacijos atstovais, kurie pas jį atvyksta ir su kuriais bendrauja. Teigė, kad su jais bendravo maisto laikymo patalpoje, kurioje iki 2023 m. kovo 1 d., be kita ko, neatitinkant higienos reikalavimų, buvo atliekamos ir kirpimo paslaugos. Be to, bendraujant su psichologės asistente netvarkingoje ir tam nepritaikytoje patalpoje, konsultacijos buvo pertraukiamos kitų nuteistųjų, kurie ateidavo pasišildyti maisto. Dėl to pareiškėjas išsiblaškydavo, o kadangi jis turi bendravimo sutrikimų, tai darė jam neigiamą įtaką.

3. Pareiškėjas paaiškino, kad iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo įrengta maisto laikymo patalpa. Pažymėjo, jog nuteistųjų poilsio kambariu naudojasi pareigūnai, dėl to jis neturėjo galimybės naudotis šia patalpa.

4. Pareiškėjas teigė, kad kalėjime visiškai neorganizuojamas užimtumas. Be to, pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio 1 d. bando įsidarbinti, 2 mėnesius bendravo su įvairiais pareigūnais, tačiau darbas, atitinkantis jo sveikatos būklę, nesuteikiamas. Raštu 2022 m. liepos 18 d. kreipėsi į Pravieniškių PN-AK direktorių, prašydamas sudaryti galimybę dirbti darbo sąlygomis, atitinkančiomis jo sveikatos būklę, tačiau gavo atsakymą, jog šiuo metu laisvų darbo etatų nėra, tačiau jis nebuvo užregistruotas į eilę. Kadangi turi sveikatos sutrikimų, dėl kurių jis negali būti žmonių apsuptyje, o dirbti nori, nesuteikiant jam darbo jaučiasi diskriminuojamas, negali savęs išlaikyti, mokėti skolą valstybei bei turėti kokį nors užimtumą. Pažymėjo, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis jaučiasi nepilnavertis, žeminamas jo orumas, tai jam sukelia depresiją, turi leistis raminančius vaistus, prasideda panikos priepuoliai. Teigė, jog dėl šių problemų buvo kalbėta su pareigūnais, tačiau situacija nepasikeitė. Dėl to patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 5 000 Eur ir prašo priteisti iš atsakovo.

5. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

6. Atsiliepime nurodė laikotarpius, būrius ir gyvenamąsias patalpas, kuriose pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę. Teigė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje pareiškėjui buvo užtikrintos tinkamos sąlygos bendrauti su psichologu. Nuteistieji bendrauja atskiroje patalpoje.

7. Atsakovas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su maisto laikymo ir kirpimo patalpomis, nurodė, kad pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei, todėl 5, 6, 8 būriai galėjo naudotis kiekviename būryje įrengtomis maisto laikymo vietomis (šaldytuvais), 1 būrio (lengvoji grupė) patalpose nuteistųjų maistui laikyti ir pasidėti įrengta virtuvėlė, vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2020 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-389 patvirtintų Pataisos įstaigų (tardymo izoliatorių) įrengimo ir eksploatavimo taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6.10 papunkčiu: maisto ruošimo patalpa įrengiama tik lengvajai grupei priskirtų nuteistųjų patalpose. 12 būrio (drausmės grupė) patalpose įrengtos kambario vietos (spintelės) maisto produktams laikyti. Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje nuteistieji kerpami atskirai įrengtoje patalpoje pagal patvirtintą nuteistųjų kirpimo grafiką.

8. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad dinaminės priežiūros pareigūnai naudojasi Resocializacijos skyriaus specialistams skirtomis patalpomis, bet ne nuteistųjų laisvalaikio patalpomis. Pravieniškių 1-ajame kalėjime visuose būriuose yra įrengti laisvalaikio kambariai. Nuteistieji taip pat turi galimybę laisvu nuo darbo laiku būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų, sporto aikštyne, taip pat lankytis įrengtoje bibliotekoje. Akcentavo, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, kad būriuose nebuvo poilsio kambarių, tačiau šio nurodyto galimo pažeidimo nesiejo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl pareiškėjo nurodyti argumentai šiuo klausimu atmestini.

9. Atsakovas teigė, kad pataisos įstaigoje atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra sudarytos sąlygos užimtumui, organizuojamos įvairios užimtumo priemonės ir programos, tačiau dalyvavimas jose yra grindžiamas savanoriškumo principu ir neįmanomas be paties pareiškėjo pastangų. Nurodė laikotarpius, kada pareiškėjas dalyvavo organizuojamose veiklose. Teigė, kad pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės, jog neužtikrinamas užimtumas, yra abstraktaus pobūdžio, skundo teiginiai neįrodo jo teisių pažeidimo. Siūlomose užimtumo priemonėse ir programose jam buvo siūloma dalyvauti, tačiau pareiškėjas dalyvavo tiek, kiek išreiškė norą bei pats rodė tam iniciatyvą.

10. Atsakovas dėl pareiškėjo skundo argumentų, susijusių su įdarbinimo galimybėmis, nurodė, kad nuteistųjų, dirbančių ūkio aptarnavimo darbus, etatų skaičius yra ribotas, dėl to nėra galimybės įdarbinti visus, pageidaujančius dirbti, nuteistuosius. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sudaryta komisija, atsižvelgdama į laisvas darbo vietas, pagal galimybes apsvarsto kiekvieno norinčio dirbti nuteistojo tinkamumą jo prašomai darbinei veiklai. Remiantis pareiškėjo asmens sveikatos duomenimis, pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) sveikatos sutrikimų, yra (duomenys neskelbtini) (po konflikto su kitais asmenimis, pareigūnais), pagalvojantis apie (duomenys neskelbtini) ir kt. Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka vienas, taip galbūt vengdamas fizinio kontakto su kitais nuteistais asmenimis. Dirbantys asmenys mokamus darbus atlieka tiek grupėse, tiek individualiai, nuteistųjų bendro naudojimo patalpose, teritorijose, kur dirba arba gyvena nuteistieji, gamybiniame ceche, todėl pareiškėjui dar labiau sumažėja darbo pasiūlymų galimybė. Pareiškėjas nepateikė duomenų, jog būtų siekęs įgyti papildomą išsilavinimą ar įgyti kvalifikaciją, kuri padidintų galimybę gauti įvairesnių darbo pasiūlymų. Pareiškėjas tik deklaratyviai nurodo, jog vis kreipėsi į kalinimo įstaigos administraciją su skundais dėl nesuteikiamo darbo, tačiau nepateikia pakartotinai teikiamų prašymų kalinimo įstaigos administracijai dėl darbo vietos suteikimo, nors pareiškėjui prašymų suteikti darbo vietą tvarka nurodoma ir Pravieniškių PN-AK 2022 m. gruodžio 13 d. pateiktame atsakyme nuteistajam Nr. 7-7072 „Dėl atsakymo į prašymą pateikimo“ bei Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyriaus 2023 m. kovo 17 d. pateiktame atsakyme nuteistajam Nr. SN-22-780 „Dėl atsakymo į skundą pateikimo“.

11. Atsakovas teigė, kad byloje nėra jokių įrodymų ar duomenų apie tai, jog įstaigos pareigūnai būtų netinkamai atlikę savo pareigas ar dėl pataisos įstaigos pareigūnų veikimo ar neveikimo būtų kilusi žala pareiškėjui. Nuteistasis nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių žalos buvimo faktą. Nesant neteisėtų veiksmų bei žalos įrodymo, negali būti nustatytas ir priežastinis ryšys tarp jų. Taigi šiuo atveju valstybės civilinės atsakomybės sąlygos neįrodytos, todėl nėra pagrindo tenkinti skundą.

II. 12. Regionų administracinio teismo Kauno rūmai 2024 m. sausio 11 d. sprendimu pareiškėjo S. J. skundą atmetė.

13. Aptaręs su neturtinės žalos atlyginimu susijusį teisinį reguliavimą bei ginčui aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teismas pažymėjo, kad sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, jog pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Sprendžiant pataisos įstaigos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

14. Teismas nustatė, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjas atliko bausmę Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje: nuo 2022 m. spalio 3 d. iki 2022 m. spalio 10 d. 6 būrio 6 patalpoje, nuo 2022 m. spalio 10 d. iki 2022 m. lapkričio 30 d. 8 būrio 6 patalpoje, nuo 2022 m. lapkričio 30 d. iki 2022 m. gruodžio 5 d. 1 būrio 8 patalpoje, nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2022 m. gruodžio 7 d. 8 būrio 6 patalpoje, nuo 2022 m. gruodžio 7 d. iki 2022 m. gruodžio 19 d. 13 būrio 3 patalpoje, nuo 2022 m. gruodžio 19 d. iki 2023 m. balandžio 7 d. 12 būrio 5 patalpoje. Pareiškėjas buvo priskirtas paprastajai grupei.

15. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje ginčo laikotarpiu nebuvo įrengtos patalpos bendravimui su psichologais ar nevyriausybinių organizacijų atstovais, psichologų konsultacijos vyko maisto laikymo patalpoje, teismas nurodė, jog Taisyklių 6.3 punkte numatyta, kad įkalinimo įstaigoje nuteistųjų, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiamas socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas. Atsakovas nurodė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu Pravieniškių PN-AK 3 sektoriuje tinkamos sąlygos bendravimui su psichologu buvo užtikrintos, nuteistieji bendrauja atskiroje patalpoje.

16. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, liudytojos Ž. I. parodymus, sprendė, kad Pravieniškių PN-AK nėra įrengtas socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas. Atsakovas iš esmės neneigia, jog esant patalpų trūkumui, Resocializacijos skyriaus darbuotojų ir nevyriausybinių organizacijų darbuotojų paslaugos būdavo teikiamos ir maisto laikymo patalpoje, kurioje yra stalas ir kėdės. Teismas vertino, kad vien ši nustatyta aplinkybė savaime nepatvirtina atsakovo ar jo tarnautojų veiksmų neteisėtumo. Sprendžiant žalos atlyginimo klausimą turi būti nustatyti ir konkrečiai įrodyti teisės aktais įtvirtinti pažeidimai ir kaip konkrečiai jie pasireiškė pareiškėjui.

17. Teismas pažymėjo, kad nuteistieji gali atsisakyti eiti į maisto patalpą ir sutarti kitą laiką paslaugos gavimui. Jeigu nuteistasis teigia, kad buvo konsultuotas maisto laikymo patalpoje, vadinasi jis sutiko būti konsultuojamas šioje patalpoje ar gauti kitas teikiamas Resocializacijos skyriaus paslaugas. Todėl vien tai, jog pareiškėjui netiko aplinka, kurioje galbūt (pareiškėjas nedetalizuoja šių aplinkybių) buvo teikiamos paslaugos, nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo. Nurodė, kad iš byloje pateiktos patalpos nuotraukos matyti, jog patalpa tvarkinga, joje yra kilimas, 2 kėdės. Liudytoja Ž. I. nurodė, kad nuteistasis su psichologu bendrauja individualiai ir patalpoje nebūna kitų asmenų. Teismas vertino, kad atsakovas užtikrino, jog individualių konsultacijų metu, nepriklausomai nuo to, kur jos vykdomos, nuteistasis su psichologu bendrauja individualiai ir patalpoje nebūna kitų asmenų, sudarė sąlygas nuteistiesiems bendrauti su psichologu tinkamomis sąlygomis.

18. Teismas sprendė, kad pareiškėjui dėl minėtų aplinkybių negalėjo kilti tokio masto nepatogumų, kurie galėtų prilygti neturtinės žalos sąvokai. Neturtinė žala konstatuojama tik tada, kai ją sukeliantys neteisėti veiksmai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

19. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl neįrengtos maisto laikymo patalpos teismas, remdamasis Taisyklių 6.9 punktu bei atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, nurodė, kad nuteistiesiems, kurie priskirti lengvajai ir paprastajai grupei, gyvenamuosiuose korpusuose įrengiama kambario vieta maisto produktams laikyti, tačiau atskiras maisto laikymo kambarys neprivalo būti įrengtas. Šiuo atveju atsakovas atsiliepime patvirtino, kad, siekiant užtikrinti Taisyklių reikalavimus, iki 2023 m. kovo 1 d. būriuose, kuriuose buvo kalinamas pareiškėjas, buvo įrengti kambariai arba kambariuose buvo įrengtos vietos maisto produktams laikyti. Pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką dėl maisto laikymo patalpos įrengimo. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius 2023 m. kovo 17 d. atsakyme Nr. SN-22-780 nurodė, kad virtuvėlės įrengtos visuose 1-ojo kalėjimo nuteistųjų būriuose, jose sudarytos sąlygos nuteistiesiems maisto produktus laikyti spintelėse ir šaldytuvuose, dėl to virtuvėlės gali būti įvardijamos kaip kambarys maisto produktams laikyti. Teismas pažymėjo, kad liudytojais apklausti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo pareigūnai Ž. K., A. I. ir O. Š. nurodė, jog maisto laikymo patalpa yra įrengta ir ji atitinka teisės aktų reikalavimus. Teismas nenustatė, kad atsakovas ginčo laikotarpiu būtų pažeidęs Taisyklių 6.9 punkto nuostatas, pareiškėjas nustatytas aplinkybes paneigiančių įrodymų nepateikė, todėl nenustatė, jog atsakovas būtų pažeidęs pareiškėjo teises.

20. Teismas dėl pareiškėjo skundo argumentų, jog maisto laikymo patalpoje nehigieniškai buvo teikiamos kirpimo paslaugos, nurodė, kad atsakovas pažymėjo, jog pareigūnai nuteistuosius į kirpyklą veda pagal nustatytus grafikus. Pareiškėjas konkrečių pažeidimo aplinkybių nedetalizavo, nenurodė, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Teismui pateikta nuotrauka nepatvirtina, kad kirpimo paslaugos atliekamos nehigieniškai. Pagal vizualiai matomą aplinką jos atliekamos tam skirtoje patalpoje, laikantis tam skirtų reikalavimų. Pareiškėjas 2023 m. vasario 17 d. su skundu kreipėsi į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininką dėl 12 būrio nuteistųjų kirpimo. Lietuvos kalėjimų tarnybos Turto valdymo skyrius 2023 m. kovo 17 d. atsakyme Nr. SN-22-780 nurodė, kad skundo nagrinėjimo metu buvo apklausti nuteistieji, dirbantys ūkio aptarnavimo brigados kirpėjo pareigose, kurie patikslino, jog kirpėjai visus nuteistuosius kerpa tam skirtoje patalpoje kirpykloje ir jokioje kitoje patalpoje nuteistieji niekada nekerpami.

21. Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų (Nacionalinio visuomenės sveikatos centro ar kitų kompetentingų institucijų patikrinimo aktų ir pan.), iš kurių būtų galima spręsti, jog ginčo laikotarpiu Pravieniškių PN-AK nuteistieji, taip pat ir pareiškėjas, buvo kerpami tam nepritaikytoje patalpoje (maisto laikymo patalpoje). Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti pareigūnai Ž. K. ir A. I. nurodė, kad tik girdėjo, jog anksčiau maisto laikymo patalpoje buvo kerpami nuteistieji, dabar nuteistieji kerpami tam skirtoje patalpoje kirpykloje, pareiškėjas šiuo atveju jokių konkrečių aplinkybių dėl kirpimo maisto laikymo patalpoje nenurodo, t. y. nedetalizuoja, kada ir kokiu būdu pasireiškė pažeidimai būtent jo atžvilgiu, o bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįsti samprotavimai nesudaro pagrindo konstatuoti atsakovo veiksmų neteisėtumą. Pareiškėjas tik deklaratyviai konstatavo savo nuomonę apie netinkamai suteikiamas kirpimo paslaugas, tačiau visiškai nepagrindė šių faktinių aplinkybių tiesioginio priežastinio ryšio su jo nurodytomis subjektyviomis pasekmėmis, o teisės ginti viešąjį interesą įstatymų leidėjas jam nesuteikė. Teismas sprendė, kad pareiškėjas neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų ir neturtinės žalos egzistavimo fakto, todėl pareiškėjo argumentus atmetė kaip nepagrįstus.

22. Vertindamas pareiškėjo argumentus dėl to, kad jis neturėjo galimybės naudotis nuteistųjų poilsio kambariu, nes patalpa naudojosi pareigūnai, teismas nurodė, jog atsakovas atsiliepime teigė, kad dinaminės priežiūros pareigūnai naudojasi Resocializacijos skyriaus specialistams skirtomis patalpomis, bet ne nuteistųjų laisvalaikio patalpomis. Teismo posėdžio metu liudytoju apklaustas Ž. K. nurodė, kad 2023 m. birželio mėn. dinaminės priežiūros pareigūnams įrengė darbo patalpas, o iki 2023 m. birželio mėn. naudojosi laisvalaikio kambario patalpomis. Teismas nurodė, kad nors pareiškėjas minimalius nepatogumus galėjo patirti, kol laisvalaikio kambariu naudojosi pareigūnai, tačiau byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog tai turėjo tiesioginės įtakos pareiškėjui ir dėl to jam buvo padarytas pakankamai intensyvus neigiamas poveikis, t. y., kad pareiškėjas dėl to realiai pajuto emocinę depresiją ar kitus reikšmingus neigiamus išgyvenimus. Teismas pareiškėjo patirtų tam tikrų nepatogumų nelaikė neturtine žala, kaip ji suprantama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio prasme.

23. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su užimtumo neorganizavimu, nurodė, kad pareiškėjas dėl pataisos įstaigoje neorganizuojamo užimtumo jokių konkrečių aplinkybių dėl atsakovo netinkamų veiksmų ir dėl jo subjektinių teisių pažeidimų tuo požiūriu (dėl netinkamo užimtumo priemonių pagal teisės aktus organizavimo) nei skunde, nei teismo posėdžio metu neišdėstė. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2021 m. spalio 28 d. iki 2023 m. gegužės 15 d. dalyvavo pozityvaus užimtumo renginiuose bei užsiėmimuose, todėl teismas sprendė, jog pareiškėjui buvo sudarytos sąlygos užimtumui, organizuotos įvairios užimtumo priemonės ir programos, dalyvavimas jose priklausė nuo paties pareiškėjo noro ir valios pastangų, todėl pareiškėjo argumentus vertino kaip abstrakčius, nepagrįstus ir neįrodytus.

24. Teismas dėl skunde nurodytų argumentų, kiek tai susiję su galimybe dirbti pataisos įstaigoje, nurodė, kad jokie teisės aktai bausmę vykdančios įstaigos administracijai nenustato absoliučios pareigos įdarbinti kiekvieną nuteistąjį. Nuteistųjų įtraukimas į darbą iš esmės yra laisvės atėmimo įstaigos administracijos diskrecijos teisė, įgyvendinama atsižvelgiant į laisvas pareigas ir darbo vietas bei aprūpinimo darbu tikslus. Įstaigos administracija, įgyvendindama jai suteiktą diskrecijos teisę, priimdama sprendimą dėl nuteistojo darbo, kiekvieną atvejį vertina pagal konkrečios situacijos aplinkybes asmens atžvilgiu, atsižvelgia į laisvas pareigybes, nuteistojo darbingumą ar su jo sveikata susijusiais ribojimais. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nuteistųjų, dirbančių ūkio aptarnavimo darbus, etatų skaičius yra ribotas, dėl to nėra galimybės įdarbinti visus pageidaujančius dirbti nuteistuosius. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo viršininko sudaryta komisija, atsižvelgdama į laisvas darbo vietas, pagal galimybes apsvarsto kiekvieno norinčio dirbti nuteistojo tinkamumą jo prašomai darbinei veiklai. Pareiškėjas turi psichologinių sveikatos sutrikimų, yra žalojęs save (po konflikto su kitais asmenimis, pareigūnais), pagalvojantis apie savižudybę ir kt., laisvės atėmimo bausmę atlieka vienas, taip galbūt vengdamas fizinio kontakto su kitais nuteistais asmenimis. Dirbantys asmenys mokamus darbus atlieka tiek grupėse, tiek individualiai, nuteistųjų bendro naudojimo patalpose, teritorijose, kur dirba arba gyvena nuteistieji, gamybiniame ceche, todėl pareiškėjui dar labiau sumažėja darbo pasiūlymų galimybė. Pareiškėjas teikė paklausimus dėl įdarbinimo galimybės ir atsakovas pareiškėjui atsakymuose nurodė, kad šiuo metu laisvų darbo etatų nėra, išaiškino prašymų suteikti darbo vietą tvarką, paaiškino į kokį pareigūną reikia kreiptis dėl įdarbinimo.

25. Įvertinęs pateiktus rašytinius paaiškinimus ir įrodymus teismas nustatė, kad atsakovas visus pareiškėjo prašymus jį įdarbinti išnagrinėjo ir išaiškino prašymų suteikti darbo vietą tvarką, paaiškino į kokį pareigūną reikia kreiptis dėl įdarbinimo, taip pat pareiškėjui ne kartą buvo išaiškinta nuteistųjų įdarbinimo tvarka. Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog ginčui aktuliu laikotarpiu Pravieniškių 1-ajame kalėjime nuo pareiškėjo kreipimosi dienos buvo laisvų darbo vietų, į kurias, pagal nustatytus nuteistųjų įdarbinimo atrankos kriterijus, pareiškėjas būtų galėjęs pretenduoti. Tokių duomenų nepateikė ir pareiškėjas. Byloje taip pat nėra duomenų, iš kurių galima būtų spręsti, kad atsakovas sąmoningai nepasiūlė pareiškėjui darbo, jį diskriminavo ar atliko kitus neteisėtus veiksmus (neveikė), siekdamas, jog pareiškėjas nebūtų įdarbintas bausmės atlikimo vietoje. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti, jog atsakovas pažeidė ar galėjo pažeisti galiojančius teisės aktus ar pareiškėjo teises, nesuteikdamas jam darbo.

26. Teismas dėl pareiškėjo prašomos priteisti neturtinės žalos nurodė, kad įvertinus jo sveikatos istoriją, matyti, jog pareiškėjas turi (duomenys neskelbtini) sveikatos problemų, dėl to nuolat vartoja vaistus, tačiau nenustačius atsakovo neteisėtų veiksmų, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę nesietini priežastiniu ryšiu su netinkamomis kalinimo sąlygomis. Byloje nėra objektyvių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) sutrikimai atsirado būtent dėl netinkamų kalinimo sąlygų. Teismas sprendė, jog administracinėje byloje aplinkybių, suponuojančių neturtinės žalos atsiradimą, nenustatyta.

27. Įvertinę nustatytas aplinkybes bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, teismas konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, taip pat ir tenkinti reikalavimą dėl palūkanų priteisimo. Teismas pareiškėjo skundą atmetė.

III. 28. Pareiškėjas S. J. apeliaciniame skunde prašo Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą panaikinti, nustatyti pažeidimus ir priteisti jam 5 000 Eur neturtinę žalą bei 5 procentų metines palūkanas.

29. Pareiškėjas nurodo, kad su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka. Teigia, kad teismas neteisingai įvertino bylos aplinkybes, o pareiškėjas, neturėdamas išsilavinimo, nesugeba visapusiškai susieti problemų su savo išgyvenimais, nesugeba apginti savo interesų. Pareiškėjas teigia, kad teismas turi tinkamai atsižvelgti į jo nurodytus argumentus ir pažeidimus, visapusiškai ištirti aplinkybes, užduoti papildomų klausimų, nurodyti, kokių papildomų dokumentų reikia jo nurodytoms aplinkybėms pagrįsti, tačiau to nepadarė.

30. Pareiškėjas teigia, kad pagal Taisyklių 6.9 punktą, 11 ir 12 būriai turėjo turėti 2 patalpas maisto produktams laikyti, tačiau turi tik vieną, kurios plotas yra 15.45 kv. m. Be to, 63 nuteistieji naudojasi vienu šaldytuvu, kuriame nėra vietos produktams laikyti. Tačiau iki 2023 m. kovo 1 d. nebuvo netgi vienos patalpos, kuriame būtų šaldytuvas. Anksčiau toje patalpoje buvo teikiamos kirpimo paslaugos. Kadangi patalpoje nėra įrengta vieta šaldytiems produktams laikyti, todėl teismo vertinimas, kad neprivalo būti įrengtas atskiras maisto laikymo kambarys, yra neteisingas.

31. Nurodo, kad patalpoje iki 2023 m. kovo 1 d. buvo teikiamos kirpimo paslaugos, ir nors atsakovas tai neigia, tačiau jokių įrodymų atsakovas nepateikia. Kadangi atsakovas pareiškėjo teiginių nepaneigė, jie laikomi nustatytais. Paslaugos buvo teikiamos pažeidžiant higienos reikalavimus, nebuvo vandentiekio, kirpėjai nedezinfekuodavo rankų bei įrankių po kiekvieno kirpimo, todėl buvo didelė rizika plisti užkrečiamoms ligoms, dėl to pareiškėjas bijojo kirptis ir siekė, jog būtų vedamas kirptis į atskirą tam skirtą patalpą. Teismas neišreikalavo įrodymų šiems pareiškėjo argumentams pagrįsti, posėdžio metu dėl to neuždavė jokių papildomų klausimų. Pareiškėjas teigė, kad buvo užsikrėtęs (duomenys neskelbtini), dėl to neužtikrinant higienos reikalavimų, bijojo kirptis ir vėl užsikrėsti per nedezinfekuojamus įrankius.

32. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad jis neturėjo galimybės naudotis poilsio kambariu, nes jį buvo užėmę dinaminės priežiūros pareigūnai. Kadangi pareiškėjas turi sveikatos problemų, jam nustatytas nedarbingumo lygis, neturėdamas galimybės pasinaudoti poilsio kambariu, patyrė papildomų išgyvenimų. Aplinkybę, kad iki 2023 m. kovo 1 d. poilsio kambarys buvo užimtas, patvirtino liudytojais apklausti pareigūnai. Dėl nurodytų aplinkybių patyrė perteklinius nepatogumus, jautėsi apgailėtinas, nepilnavertis, bejėgis ką nors pakeisti ir už tai nekentė savęs, o dėl turimų diagnozuotų sveikatos sutrikimų tai pergyveno labai sunkiai. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad patalpų neįrengimas neturėjo tiesioginės įtakos jo savijautai, nurodė, kad jis nenurodė patirtų išgyvenimų ir jų nesusiejo, nors tokio pobūdžio bylose reikėtu remtis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje konstatuota, jog būtų nepagrista ir neteisinga reikalauti iš pareiškėjo pateikti įrodymus, patvirtinančius patirtą žalą ir kančias. Toks formalus įrodinėjimo naštos iš daugelio asmenų atimtų galimybę gauti kompensaciją už kalinimą neatitinkančiomis reikalavimų sąlygomis, nulėmusiomis objektyviai pamatuojamą kalinio fizinės ir psichinės būklės pablogėjimą.

33. Pareiškėjas taip pat teigia, kad atsakovas teisingai nurodė jo užimtumo laikotarpius ir veiklas, tačiau teismas neteisingai vertino, jog užimtumas buvo pakankamas. Teigia, kad lankė visas užimtumo veiklas, kurios buvo vedamos individualiai, daugiau jokių priemonių nebuvo. Tačiau nuteistiesiems turi būti užtikrinamas užimtumas ne mažiau kaip 8 val. per dieną už kameros ribų, o pareiškėjui tokia galimybė nebuvo suteikta, taip pat nesuteiktas ir darbas. Dėl to, kad turi sveikatos sutrikimų, nereiškia, jog jis negali būti įdarbintas. Nesuteikimas galimybės dirbti jį diskriminuoja, kadangi kiti nuteistieji įdarbinami per mėnesį nuo atvykimo į įstaigą, o jam net nesuteikiama galimybė pabandyti dirbti. Teigia, kad neturėdamas savo lėšų, negali įsigyti elementarių prekių, parfumerijos, papildomo maisto, o tai prilygsta kankinimui, žemina pareiškėją, kadangi negali savęs išlaikyti bei mokėti įsiskolinimą valstybei.

34. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas neįrodė civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų, priešingai, jis įrodė, jog atsakovas nevykdo Taisyklių 6.3, 6.8, 6.9 ir 6.12 punktų reikalavimų, todėl apeliacinės instancijos teismas turėtų iš naujo įvertinti nurodytas aplinkybes, nustatyti padarytus pažeidimus ir priteisti pareiškėjui neturtinę žalą bei 5 procentų metines palūkanas.

35. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į nurodytą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką.

36. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti.

37. Atsakovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikia jokių svarių argumentų apie tai, jog pirmosios instancijos teismas būtų netinkamai įvertinęs bylos aplinkybes, nepasisakęs dėl kurių nors jo pateiktame skunde keliamų klausimų ar argumentų, kuriuos jis buvo išdėstęs ginčo nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teisme. Pareiškėjas nenurodo, kokias proceso ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas.

38. Atsakovas pažymi, kad pareiga įrodyti, jog tam tikra žala patirta, tenka pareiškėjui, jis taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai pareikšti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga. Vien tik pareiškėjo paaiškinimų nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovas atliko neteisėtus veiksmus šiuo aspektu ar siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą.

39. Atsakovo nuomone pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai išanalizavo bylos aplinkybes bei objektyviai įvertino faktus ir priėmė teisingą sprendimą, todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 40. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Pravieniškių 1-ojo kalėjimo (iki reorganizacijos – Pravieniškių PN-AK) neteisėtų veiksmų neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, atlyginimo.

41. Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymus prijungti prie bylos papildomus įrodymus: Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. I1-9325-414/2023, kurioje, pareiškėjo teigimu, buvo nagrinėjamos identiškos aplinkybės dėl kalinimo sąlygų kaip ir šioje byloje; taip pat Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2022 m. liepos 27 d. pažymą Nr. 4D-2022/1-419 dėl galimybės įsidarbint asmeniui nesuteikimo.

42. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad bylos nagrinėjimas apeliacinės instancijos teisme nėra nei jos pakartotinis nagrinėjimas, nei jos proceso pirmosios instancijos teisme pratęsimas, taip pat į tai, jog prašomas prijungti procesinis sprendimas priimtas kito nuteistojo atžvilgiu ir bylos faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi, o iš Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus pažymos neaišku, kuriam asmeniui atžvilgiu ji surašyta, be to, pareiškėjas nenurodė, kodėl prašomų prijungti įrodymų jis negalėjo pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, netenkina pareiškėjo prašymų prijungti papildomus įrodymus prie bylos.

43. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įrengtas socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas, taip pat pareiškėjas minimalius nepatogumus galėjo patirti, kol laisvalaikio kambariu naudojosi pareigūnai, tačiau byloje nesant įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjui dėl to buvo padaryta žala CK 6.250 straipsnio prasme, nenustatęs kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, skundą atmetė.

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas neteisingai nustatė bylos aplinkybes ir įvertino byloje esančius įrodymus, neišreikalavo iš atsakovo įrodymų, kurie patvirtina jo skunde nurodytas aplinkybes, nesivadovavo pareiškėjo nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, dėl to priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas, o pareiškėjo skundas tenkintinas.

45. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

46. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal ABTĮ 134 straipsnio 6 dalį, apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštais reikalavimais.

47. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes, susijusias su kirpimo paslaugomis, negalėjimu pasinaudoti šaldytuvu, tačiau šių aplinkybių jis nebuvo nurodęs skunde pirmosios instancijos teismui, todėl teisėjų kolegija nurodytų aplinkybių nevertins ir dėl jų nepasisakys.

48. Tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Tai reiškia, kad reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas yra neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.

49. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Šioje byloje pareiškėjo reikalavimas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius jo nurodytos institucijos – Pravieniškių PN-AK – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos. Pažymėtina, kad neteisėtumui CK 6.271 straipsnio prasme konstatuoti privalu nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, reguliuojančios skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos. Nustačius neteisėtus valstybės institucijos veiksmus, būtina įvertinti, kaip šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, ir ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo jo skunde nurodytas aplinkybes dėl jo kalinimo sąlygų įvertinti iš naujo.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme tąsa. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendime.

52. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2021 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-119-552/2021; kt.).

53. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, pareiškėjo ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, ginčui aktualų teisinį reglamentavimą, sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei jų teisiniu įvertinimu. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nurodytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir byloje esančius įrodymus įvertino tinkamai.

54. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms, įrodymų vertinimui bei padarytoms išvadoms dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK, t. y., kad Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įrengtas socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas, laisvalaikio kambariu naudojosi pareigūnai ir dėl to pareiškėjas galėjo patirti tam tikrų nepatogumų, taip pat, jog nebuvo nustatyti kiti pareiškėjo nurodyti pažeidimai (dėl maisto laikymo patalpų neįrengimo, užimtumo neorganizavimo, darbo pareiškėjui nesuteikimo, kirpimo paslaugų atlikimo maisto laikymo patalpoje bei higienos neužtikrinimo). Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime aptarė visus pareiškėjo skunde nurodytus pažeidimus ir juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai juos įvertino. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Pareiškėjas nepateikė jokių pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių duomenų. Pirmosios instancijos teismas detaliai įvertino ir sprendime pasisakė dėl kiekvieno iš pareiškėjo nurodytų pažeidimų, todėl apeliacinės instancijos teismas jų papildomai nekartoja.

55. Pažymėtina, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde iš esmės nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktų nuostatomis pagrįstų argumentų, dėl kurių pirmosios instancijos teismo išvados turėtų būti pripažintos nepagrįstomis. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų matyti, kad teismas, tikrindamas atsakovo veiksmų teisėtumą dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių, atliko pakankamai išsamų teisinio reglamentavimo ir byloje esančių įrodymų vertinimą esminiais aspektais. Vien tai, kad pareiškėjas įrodymus vertina kitaip ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas.

56. Tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad dėl nustatytų pažeidimų, t. y. dėl to, jog Pravieniškių PN-AK ginčui aktualiu laikotarpiu nebuvo įrengtas socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas, laisvalaikio kambariu naudojosi pareigūnai, pareiškėjas nepatyrė žalos.

57. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

58. Asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija. Viena vertus, ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2009/2013 ir joje nurodytą Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); taip pat 2013 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1864/2013; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-143/2012, 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 ir kt.).

59. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytų pažeidimų pobūdį (Pravieniškių PN-AK patalpose, kuriose ginčo laikotarpiu gyveno pareiškėjas, nebuvo įrengtas socialinės reabilitacijos priemonių organizavimo darbo kabinetas, laisvalaikio kambariu naudojosi pareigūnai), mastą ir trukmę, tai, kad nenustatyta, jog dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų ženkliai pakenkta pareiškėjo fizinei ir psichinei sveikatai, konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas pripažinti, jog pareiškėjo teisės dėl nurodytų kalinimo sąlygų neužtikrinimo buvo pažeistos, tačiau pareiškėjo patirta žala nėra tokio sunkaus pobūdžio ir mąsto, kad būtų pagrindas jam priteisti piniginę kompensaciją. Teisėjų kolegijos vertinimu, toks neturtinės žalos atlyginimo būdas yra adekvatus ir pakankamas pareiškėjo pažeistai teisei apginti.

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesivadovavo aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, tačiau pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytos administracinės bylos Nr. TA-481-442/2023 faktinės ir teisinės aplinkybės skiriasi, todėl šioje byloje nėra pagrindo ja remtis.

61. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau nepagrįstai sprendė, jog dėl nustatytų pažeidimų pareiškėjas nepatyrė žalos CK 6.250 straipsnio prasme, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, pripažįstant, kad pareiškėjo teisės dėl nustatytų kalinimo sąlygų neužtikrinimo buvo pažeistos, o reikalavimas priteisti neturtinę žalą pinigais atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo S. J. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimą pakeisti.

Pripažinti, kad pareiškėjo S. J. teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje (po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-asis kalėjimas) buvo pažeista. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmesti.

Kitą Regionų administracinio teismo Kauno rūmų 2024 m. sausio 11 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Jolanta Malijauskienė

Dainius Raižys

Virginija Volskienė