2019-02-20 Nr. AB-4637-3-61-3-01423-2018-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2045-415/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01423-2018-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.7; 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 20 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romano Klišausko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Veslavos Ruskan,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,

dalyvaujant pareiškėjams R. A., A. D. ir Ž. V.,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovei advokatei Eglei Višinskienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. A., A. D. ir Ž. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų R. A., A. D. ir Ž. V. skundą atsakovams Lietuvos valstybei ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl įsakymų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai R. A., A. D. ir Ž. V. (toliau – ir pareiškėjai) patikslintu skundu prašė: 1. R. A.: pripažinti jos atleidimą iš pareigų neteisėtu ir panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (toliau – ir Fondas) direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-42 „Dėl R. A. atleidimo iš pareigų“; grąžinti į teisininko pareigas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūroje (toliau – ir APVA, atsakovas); priteisti vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, į tarnybos stažą įskaitant buvimo priverstinėje pravaikštoje laiką; priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti; 2. A. D.: pripažinti jo atleidimą iš pareigų neteisėtu ir panaikinti Fondo direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-41 „Dėl A. D. atleidimo iš pareigų“; grąžinti į Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas APVA; priteisti vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, į tarnybos stažą įskaitant buvimo priverstinėje pravaikštoje laiką; priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti; 3. Ž. V.: pripažinti jos atleidimą iš pareigų neteisėtu ir panaikinti Fondo direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-43 „Dėl Ž. V. atleidimo iš pareigų“; grąžinti į buhalterinės apskaitos specialisto pareigas APVA, priteisti vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laikotarpį nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, į tarnybos stažą įskaitant buvimo priverstinėje pravaikštoje laiką; priteisti 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjai patikslintame skunde, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad jie Fonde užėmė šias karjeros valstybės tarnautojų pareigas: R. A. – Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus vedėjos, A. D. – Fondo direktoriaus pavaduotojo, Ž. V. – Apskaitos ir finansų skyriaus vedėjos. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-66 „Dėl biudžetinės įstaigos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo reorganizavimo“ priėmė sprendimą reorganizuoti Fondą jungimo būdu, prijungiant jį prie APVA. Iš visų Fondo darbuotojų įspėjimo lapeliai buvo įteikti išimtinai tik keturiems iš penkių karjeros valstybės tarnautojams, t. y. pareiškėjams bei Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriaus vedėjui V. B..

3. Pareiškėjai pažymėjo, kad Fondo direktorius pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 51 straipsnio 1 dalyje nustatytą reikalavimą, todėl įspėjimai apie atleidimą buvo neteisėti. Be to jie neatitiko imperatyvių DK 64 straipsnio 2 dalies įspėjimo turiniui keliamų reikalavimų. Fondo direktorius, neturėdamas teisės, bando įgyvendinti kito juridinio asmens – APVA, dar neįsigaliojusią struktūrą jau 2018 m. sausio 29 d. Ydingus reorganizavimo ir atleidimo sprendimus patvirtina ir direktoriaus sprendimas, kuriuo pažeistas minimalus Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 43 straipsnio 1 dalyje nustatytas įspėjimo terminas. Pareiškėjai negalėjo pretenduoti į jungtinės įstaigos struktūros pareigas, nes po reorganizacijos veiksianti struktūra, jos schema, nuostatai, nauji pareigybių aprašymai įsigaliojo jau esant atleistiems pareiškėjams nuo 2018 m. balandžio 3 d.

4. Pareiškėjai nurodė, kad trims iš keturių valstybės tarnautojų Fondo direktorius pateikė pasiūlymą užimti kito juridinio asmens sudėtyje, t. y. APVA, esančias vieninteles laisvas APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (projektų vadovo), A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Jų pareigybės nuo 2018 m. kovo 30 d. buvo panaikintos, o APVA naujas įsteigė nuo 2018 m. balandžio 3 d., todėl net ir tarnybinio kaitumo būdu iki 2018 m. kovo 30 d. pareiškėjai negalėjo užimti APVA sudėtyje dar neįsteigtų pareigybių. Pareiškėjų valstybės tarnybos santykiai neegzistuotų dėl jau panaikintų jų senųjų pareigybių ir naujų neįsigaliojimo. Iki Fondo funkcijų perėmimo APVA negalėjo įgyvendinti VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytos garantijos.

5. Pareiškėjai akcentavo, kad atsakovas nevykdė DK 208 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, t. y. prieš priimdamas sprendimą dėl reorganizavimo neinformavo ir nesikonsultavo su Fondo Darbo taryba (toliau – ir Darbo taryba). Atsakovas nesikonsultavo su darbuotojų atstovais, nebuvo realių derybų, kurių metu darbdavys svarstytų galimybę sušvelninti reorganizacijos padarinius. Darbo taryba buvo supažindinta su jau priimtais sprendimais.

6. Pareiškėjai teigė, kad atsakovas nesiekė išlaikyti su jais darbo santykių. Iš 24 Fondo pareigybių į APVA priėmė 14, esant 10 laisvų etatų, 4 valstybės tarnautojus atleido darbdavio iniciatyva. Pagal turimą pareiškėjų kompetenciją ir ilgametę patirtį analogiškų pareigų nesiūlė. Selektyviai pasirinko, su kuo tęsti darbo santykius, ir jų tęstinumas buvo vykdomas pagal minimalias įstatyme nustatytas garantijas. Tokiu būdu buvo pažeistas lygiateisiškumo principas. Fondo direktorius J. B. ne tik kad nepateikė informacijos apie APVA 2018 m. vasario 15 d. raštu pateiktame laisvų pareigybių sąraše nuo 2018 m. balandžio 3 d. įsteigtą laisvą Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo, A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigybę, bet ją rezervavo sau, neturėdamas jokios pirmumo teisės prieš pareiškėjus. Ši pareigybė apjungė dviejų buvusių Fondo skyrių funkcijas, t. y. Klimato kaitos programos projektų skyriaus ir Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus, ji nėra identiška funkcijų apimtimi APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo pareigybei, nebuvo galimas joks perkėlimas. Fondo direktorius pasinaudojo tarnybine padėtimi ir iš anksto pareigybę rezervavo sau, menamai prisidengdamas dar neįsteigtos pareigybės užimtumu dėl funkcijų perkėlimo. Pareiškėjams nebuvo sudarytos sąlygos pretenduoti į šias pareigas. Nesant įsteigtos APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo pareigybės, 2018 m. kovo 30 d. negalimas buvo ir perkėlimas, nes 2018 m. kovo 31 d., 2018 m. balandžio 1 d. ir 2018 m. balandžio 2 d. neegzistavo senoji, nebuvo įsteigta ir naujoji Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo, A lygio 15 karjeros valstybės tarnautojo pareigybė APVA struktūroje. Tai reiškia, kad J. B. perkėlimas vykdytas neteisėtai.

7. Pareiškėjai paaiškino, kad atsakovas neišnaudojo visų galimybių perkelti jų sutikimu į kitą darbą. Darbo taryba 2018 m. sausio 5 d. raštu reikalavo stabdyti APVA vykdytų konkursų laisvoms pareigybėms užimti organizavimą ir nepriiminėti darbuotojų į laisvas darbo vietas, tačiau 2018 m. sausio 10 d. APVA vykdė Teisės skyriaus patarėjo, A lygio 14 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, konkursą, nors į šias pareigas galėjo būti taikyta VTĮ 43 straipsnio 1 dalies garantija pareiškėjos R. A. atžvilgiu, o 2018 m. sausio 31 d. APVA vykdė Vandentvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto, A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, konkursą, nors į šias pareigas galėjo būti taikyta garantija valstybės tarnautojo V. B. atžvilgiu, turinčio aukštąjį universitetinį inžinieriaus išsilavinimą Vandentvarkos srityje. Pareiškėjų teigimu, galimybės dalyvauti lygiomis teisėmis su išorės kandidatais konkursuose įstatyminiu požiūriu nėra VTĮ įtvirtintos socialinės garantijos atleidžiamiems darbuotojams.

8. Pareiškėjai nurodė, kad jiems nebuvo suteikta visa išsami informacija apie laisvas pareigybes, taip pat pareigybes, kurias numatoma įsteigti abiejų organizacijų mastu. Buvo diskriminuojami. Jiems nepagrįstai teikė siūlymą užimti pareigas iki įstaigų jungimo veikiančioje senoje struktūroje, nepateikė informacijos apie kitas laisvas pareigybes, nepagrindė kitų asmenų pirmumo užimti pareigas. Skundžiamuose Įsakymuose nurodyta tik atleidimo data, nenurodyta apskundimo tvarka, įsakymai nepatvirtinti antspaudu.

9. Pareiškėja R. A. pažymėjo, kad jai nebuvo pateiktas joks pasiūlymas užimti kitas tos pačios ar žemenės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Buvo dirbtinai pašalinta iš pareigų ir tokiu būdu buvo pažeisti jos teisėti lūkesčiai tęsti tarnybą. APVA 2018 m. balandžio 24 d. paskelbė ieškanti dar dviejų APVA Teisės skyriaus specialistų (teisininkų). Dėl atleidimo patyrė žalą, neigiamus išgyvenimus, pablogėjo sveikata, pažeisti jos interesai, teisėtų lūkesčių principas.

10. Pareiškėjas A. D. nurodė, kad neturtinė žala atsirado dėl patirtų neigiamų išgyvenimų atleidus iš pareigų. Per visą 2 mėnesių įspėjimo laikotarpį buvo pasiūlyta tik viena iš žemiausių pareigybių, esant galimybei pasiūlyti ir kitų pareigybių, nepateikti atsakymai į pareiškėjo konstruktyvius klausimus, dėl ko neužbaigtas realizuoti net ir vienos žemiausių kategorijų pasiūlymas. Dėl tokio Fondo ir APVA vadovų požiūrio didelę darbo patirtį valstybės tarnyboje ir aukštą kvalifikaciją turintis pareiškėjas patyrė neigiamus išgyvenimus, teisėtų lūkesčių praradimą, buvo sudaryta opinija, kad dėl atleidimo iš Fondo jis negalėtų tęsti tarnybos aplinkos ministerijoje ar jai pavaldžiose įstaigose.

11. Pareiškėja Ž. V. pažymėjo, kad Fondo direktorius 2018 m. kovo 5 d. įteikė jai pasiūlymą užimti tas pačias laisvas APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (projektų vadovo), A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Buvo dirbtinai pašalinta iš pareigų ir tokiu būdu buvo pažeisti teisėti lūkesčiai tęsti tarnybą. Ją atleidus, APVA 2018 m. balandžio 24 d. paskelbė ieškanti Finansų departamento Apskaitos skyriaus vyriausiojo specialisto (buhalterio). Dėl neteisėto įspėjimo įteikimo iki Fondo funkcijų perdavimo APVA neteko galimybės nuo 2018 m. liepos 3 d. būti perkelta į Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą, nors iki jos atleidimo tam buvo priimti bendri Fondo ir APVA sprendimai. Tuo pačiu neteko galimybės bent vienerius metus (nuo 2018 m. liepos 3 d. iki 2019 m. liepos 2 d.) gauti analogišką darbo užmokestį. APVA laisvų ir steigiamų pareigybių aprašymai buvo pateikti išskirtinai tik Fondo direktoriui J. B., o jis pareigybių aprašymų su jose nustatytais kvalifikaciniais reikalavimais neviešino ir pareiškėjai raštu paprašius jų nepateikė. Jai buvo eliminuota galimybė patikrinti ir įsitikinti, ar pareigybė yra realiai naikinama. Dėl atleidimo patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, įtampą, neužtikrintumą savo ir šeimos ateitimi. Siūlytos ne buhalterio, bet gamtotvarkos projektų specialisto pareigos, nors buvo galimybė eiti pareigas pagal ilgametę buhalterinės apskaitos patirtį. Taip pat, nors buvo bendrai Fondo ir APVA vadovų priimti sprendimai, kad Ž. V. bus keliama į Nacionalinį bendrųjų funkcijų centrą, šiuo atveju dėl neteisėtų sprendimų buvo nepateisinti jos lūkesčiai šiame centre tęsti darbą tomis pačiomis darbo užmokesčio sąlygomis, kokias turėjo eidama Fondo Apskaitos ir finansų skyriaus vedėjo pareigas. Dėl neigiamų išgyvenimų pablogėjo sveikata.

12. Pareiškėjai vertino, kad ginčijami tiek 2018 m. sausio 29 d. įspėjimo lapeliai dėl pareigybių panaikinimo, tiek sprendimai dėl atleidimo parengti ir priimti neteisėtai, neturint teisinio pagrindo, imituotas darbuotojų informavimo-konsultavimo bei VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos vykdymas, turint tikslą formaliai pagrįsti darbo santykių nutraukimą su jais, buvo pažeistos materialinės teisės normos.

13. Pareiškėjai teismo posėdyje palaikė patikslintame skunde, papildomuose rašytiniuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė jų reikalavimus tenkinti. Akcentavo, kad atsakovas pažeidė DK 51 straipsnyje nustatytus draudimus ir DK 208 straipsnio 1 dalies reikalavimus. R. A. nurodė, kad atsakovas nevertino jos kvalifikacijos, pirmenybės teisės likti darbe. Be teisinio pagrindo J. B. komanda perkelta į APVA. Su J. B. nepalaikė draugiškų santykių. Negavo jokių pasiūlymų ir pranešimų apie laisvas darbo vietas. Nenorėjo užimti pareigų pagal terminuotą darbo sutartį. Pradėjus vadovauti J. B., patyrė stresą, rašė pasiaiškinimus, atsirado skrandžio opa, negali užmigti, patyrė neigiamus išgyvenimus. Pareiškėjas A. D. akcentavo, kad jokio pagrindo panaikinti jo užimamą pareigybę nebuvo. Pažeista VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta procedūra. Nesutiko užimti siūlomų pareigų, kadangi jam neatsakė į suformuluotus klausimus. Manė, kad bus tinkamas naujoje struktūroje. 4 mėnesius patyrė didelius išgyvenimus, sutriko sveikata (tachikardija, nemiga), jautė neigiamus išgyvenimus. Pareiškėja Ž. V. akcentavo, kad J. B. ją informavo, jog bus priimta į APVA Bendrųjų funkcijų centrą. Negavo jokio pasiūlymo pagal jos turimą darbinę patirtį. Jai, kaip ir kitiems pareiškėjams, buvo pasiūlytos užimti tos pačios pareigos. Pablogėjo sveikata, patyrė didelius išgyvenimus.

14. Atsakovas APVA atsiliepime, paaiškinimuose prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

15. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai dėl pareigybių panaikinimo buvo įspėti 2018 m. sausio 26 d., o jų pareigybės panaikintos ir jie atleisti iš valstybės tarnybos 2018 m. kovo 27 d. Dėl pareigybės naikinimo buvo įspėti prieš 2 mėnesius, t. y. laiku ir tinkamai. Aplinkybės, kad pareiškėjai privalėjo būti įspėti anksčiau, nėra žinomos.

16. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai neteisingai interpretuoja įspėjimo apie pareigybės naikinimo paskirtį. Jiems yra taikomas VTĮ, o ne DK nuostatos ir įspėjimai laikytini tik informaciniais pranešimais, o ne įsakymais dėl atleidimo iš valstybės tarnybos, todėl nei atleidimo priežastys, nei pagrindai įspėjime dėl pareigybės naikinimo neturi būti nurodyti. Įspėjimuose buvo nurodytos visos priežastys, teisiniai pagrindai, datos bei socialinės garantijos. Fondas visiems trims 2018 m. kovo 2 d. siūlė vieninteles laisvas pareigas – Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (projektų vadovo), A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, pateikė visą išsamią informaciją, susijusią su laisvomis ir užimtomis pareigybėmis APVA. Buvo siūlytos tos pareigos, apie kurias informaciją gavo iš atsakovo. Neturėjo pareigos siūlyti pareigas, kurios įsigalios tik 2018 m. balandžio 3 d. Pareigybių siūlymas nebuvo fiktyvus. Klimato kaitos projektų ir registrų skyriaus vedėjo pareigybė nebuvo laisva, nes ją užimantis asmuo J. B. buvo tik laikinai paskirtas eiti kitas pareigas. Įspėjimai įteikti laiku, tinkamai, jų turinys yra pagrįstas ir išsamus. Laisvos pareigos buvo siūlytos nuo įspėjimo apie pareigybės naikinimą įteikimo iki pat numatytos įspėjimo pabaigos.

17. Atsakovas teigė, kad pareiškėjų teisės į VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje numatytą garantiją nebuvo pažeistos. Sprendimus priima steigėjas – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Aplinkos ministerija). Įspėjimo laikotarpiu daugiau laisvų darbo vietų nebuvo, o visos, nuo 2018 m. balandžio 3 d. įsigaliosiančios pareigybės buvo pagal darbo sutartį. Vienintelė tokia pareigybė, be pasiūlytų pareiškėjams, buvo Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo, tačiau įspėjimo laikotarpiu ji buvo užimta. 2018 m. sausio 26 d. aplinkos ministro įsakymu APVA buvo įsteigtas naujas Klimato kaitos ir projektų registro skyrius. Kadangi J. B. iki paskyrimo į Fondo direktoriaus pareigas ėjo šio skyriaus vedėjo pareigas, su visa savo komanda, kaip vienas darinys, buvo perkelti į APVA. Šiame skyriuje be valstybės tarnautojo pareigybės – Klimato kaitos ir projektų registro skyriaus vedėjo buvo įsteigtos dar dvi vyriausiųjų specialistų pareigybės, tačiau darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį.

18. Atsakovas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo valstybės tarnautojai, todėl jiems DK 51 straipsnio nuostatos netaikomos.

19. Atsakovas akcentavo, kad pareiškėjai niekada nebuvo pateikę jokio prašymo perkelti į kitą įstaigą kaitumo būdu, nors galimybę pasinaudoti tokia teise turėjo. Fondas visą reorganizavimo laikotarpį tinkamai informavo ir konsultavosi su Darbo taryba dėl reorganizavimo sąlygų, taip pat užtikrino reorganizavimo padarinių švelninimą, nepažeidė lygiateisiškumo principo.

20. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjai R. A. buvo siūloma ne tik užimti valstybės tarnautojo pareigybę, bet net du kartus, 2018 m. vasario 6 d. bei 2018 m. kovo 8 d., buvo siūlyta užimti Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybes APVA, tačiau šių pareigų nepanorusi užimti, ji skunde, kaip vieną iš reikalavimų nurodo paskyrimą Agentūros teisininko pareigoms. Darbdaviui nekyla pareiga siūlyti valstybės tarnautojui pareigų pagal darbo sutartį, o ir pati pareiškėja R. A. niekada neišreiškė noro dirbti APVA pagal darbo sutartį.

21. Atsakovas pažymėjo, kad nėra būtinos sąlygos neturtinei žalai atsirasti, t. y. atsakovo ar Fondo neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

22. Dėl pareiškėjo A. D. atleidimo aplinkybių atsakovas nurodė, kad Fonde pareiškėjo užimamas pareigas iki paskyrimo direktoriumi ėjo J. B.. Dėl to jis aplinkos ministro įsakymu ir buvo perkeltas į APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyrių. Pareiškėjo teiginiai, kad jis ilgai dirbo su šio skyriaus kuruojamomis sritimis yra nepagrįsti, išvestiniai. Kadangi pareigybė buvo tik viena ir šias pareigas paskutiniu metu ėjo J. B., jis ir buvo paskirtas perkėlus visą Klimato kaitos projektų ir registro skyrių. Dėl pareiškėjos Ž. V. atleidimo aplinkybių pažymėjo, kad buhalterinės apskaitos specialisto pareigybė įspėjimo laikotarpiu buvo užimta, todėl jai nepasiūlyta.

23. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama APVA, atsiliepime į patikslintą skundą su patikslintu skundu nesutiko, iš esmės remdamasis APVA atsiliepime išdėstytais motyvais, taip pat prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

24. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama APVA, akcentavo, kad vien tik pareiškėjų paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Nėra konstatuotų neturtinei žalai atsirasti būtinų atsakovo ar Fondo neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Nenustačius neteisėtos veikos, nėra ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos.

25. Atsakovų atstovas teismo posėdyje palaikė atsiliepime ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad DK 51 straipsnis taikytinas pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims. R. A. nepasinaudojo galimybe užimti teisininko pareigybę APVA pagal darbo sutartį. Nors teigia, kad negavo pasiūlymo, tačiau su A. D. bendravo ir galėjo tokią informaciją sužinoti. Pareiškėja turėjo aktyviai domėtis pertvarkymo eiga. Su Darbo taryba vyko konsultacijos. Institucija turi teisę ir diskreciją mažinti darbuotojų skaičių, optimizuoti darbinių funkcijų atlikimą. Objektyvios priežastys lėmė valstybės tarnautojų atleidimą. Fondas prijungtas prie APVA, siekiant efektyvinti veiklą ir sumažinti tarnautojų skaičių. Pareiškėjai neprašo grąžinti į eitas pareigas, o prašo grąžinti į kitas pareigas, kurių jie neužėmė.

II. 26. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjų R. A., A. D. ir Ž. V. skundą atmetė.

27. Teismas nustatė, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. lapkričio 22 d. priėmė nutarimą Nr. 948 „Dėl sutikimo reorganizuoti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondą“, kuriuo pritarė, kad Fondas būtų reorganizuojamas jungimo būdu ir būtų prijungtas prie APVA. Šio nutarimo 2.1 papunktyje nustatytas reorganizavimo tikslas – efektyvinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų, prižiūrinčių projektų aplinkosaugos srityje įgyvendinimą, veiklą; optimizuoti administravimo, finansų, personalo, materialinių išteklių valdymo ir kitas bendrąsias funkcijas; sumažinti biudžetinių įstaigų skaičių; racionaliau naudoti materialinius ir finansinius išteklius.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-66 „Dėl biudžetinės įstaigos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo reorganizavimo“ priėmė sprendimą reorganizuoti Fondą jungimo būdu, prijungiant jį prie APVA, kuriai po reorganizavimo pereitų visos reorganizuojamos biudžetinės įstaigos Fondo teisės ir pareigos bei patvirtino Fondo reorganizavimo sąlygų aprašą (toliau – ir Aprašas). Tuo pačiu įsakymu buvo patvirtinti nauji APVA nuostatai, numatant jų įsigaliojimą 2018 m. balandžio 3 d. bei nuo šių nuostatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos pripažino netekusiu galios Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. spalio 12 d.

įsakymą Nr. D1-858 „Dėl viešosios įstaigos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo pertvarkymo į biudžetinę įstaigą“ su visais pakeitimais ir papildymais, kuriuo buvo patvirtinti valstybės biudžetinės įstaigos Fondo nuostatai. APVA direktorius 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. T1-31 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros struktūrinių pokyčių įgyvendinimo, pareigybių aprašymų sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ patvirtino naują APVA struktūrą ir pareigybių sąrašus, be kita ko, įsteigė ir Klimato kaitos projektų ir registro skyrių bei šios skyriaus vedėjo pareigybę.

Įsakymas įsigalioja nuo 2018 m. balandžio 3 d. Fondo direktorius 2018 m. sausio 29 d. visiems trims pareiškėjams įteikė įspėjimus dėl pareigybių panaikinimo. Fondo direktorius 2018 m. kovo 2 d. raštu siūlė užimti R. A. laisvas Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygis 12 kategorija) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pašto siunta pareiškėjai nebuvo įteikta. Taip pat ir kitiems pareiškėjams 2018 m. kovo 2 d. buvo pateikti identiški pasiūlymai. Fondo direktorius 2018 m. kovo 23 d., atsakydamas pareiškėjai Ž.

V. ir A. D., pateikė informaciją dėl siūlymo užimti pareigas. Fondo direktorius 2018 m. kovo 27 d. skundžiamais įsakymais, vadovaudamasis VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, 43 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 2 ir 4 dalimis, aplinkos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-66 „Dėl biudžetinės įstaigos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo reorganizavimo“, APVA direktoriaus 2018 m. vasario 14 d. įsakymu Nr. T1-31 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros struktūrinių pokyčių įgyvendinimo, pareigybių aprašymų sąrašo ir pareigybių aprašymų patvirtinimo“ ir pareiškėjams įteiktais įspėjimais dėl pareigybės panaikinimo, nurodė, kad, panaikinus jų pareigybes, atleidimo iš pareigų data yra 2018 m. kovo 30 d.

Fondo direktoriaus 2018 m. kovo 28 d. įsakymais buvo pakeisti Įsakymų 4 punktai dėl kompensacijų už nepanaudotas kasmetines atostogas bei išeitinių išmokų išmokėjimo (minėtos Įsakymo dalys bei šie įsakymai nėra ginčijami).

28. Teismas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu sprendė, kad egzistavo Fondo reorganizavimo jungimo būdu prie APVA teisinis pagrindas. Pažymėjo, kad pareiškėjai ginčija Įsakymų dalis (1 punktą), t. y. jų atleidimą iš užimamų pareigų. Todėl vertintina, ar nebuvo pažeisti procedūriniai reikalavimai ir, ar pertvarkymai buvo realūs.

29. Teismas fiktyvių atsakovo veiksmų nenustatė. Konstatavo, kad atsakovas, įgyvendindamas aplinkos ministro priimtus teisės aktus dėl Fondo reorganizavimo, pagrindė realių struktūrinių pokyčių būtinumą, nurodytu objektyviu poreikiu. Šiuo atveju aplinkybė, kad tik pareiškėjai buvo atleisti, nepatvirtina subjektyvių atsakovo nusistatymų pastarųjų atžvilgiu ir negali paneigti objektyvios būtinybės atlikti struktūrinius pertvarkymus.

30. Pareiškėjų argumentus, jog buvo pažeisti įspėjimo apie atleidimą terminai, įspėjimai nebuvo tinkamo turinio ir atsakovas nesilaikė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų garantijų, atsakovas formaliai įgyvendino šioje nuostatoje įtvirtintą pareigą, teismas atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad pareiškėjams įspėjimai apie pareigybių panaikinimą buvo įteikti 2018 m. sausio 29 d., o Įsakymai priimti 2018 m. kovo 27 d., tačiau juose nustatyta atleidimo diena 2018 m. kovo 30 d. Būtent iki šios dienos pareiškėjų, kaip valstybės tarnautojų, teisės buvo ginamos ir jiems garantuotos socialinės garantijos bei mokėtos išmokos. Teismas sprendė, kad remtis vien Įsakymų priėmimo diena, nevertinant jų esmės ir turinio, būtų neteisėta. Termino pabaiga siejama su pareigybės panaikinimo data – 2018 m. kovo 30 d. Teismas šiuo aspektu pareiškėjų teisių pažeidimų nenustatė. Taip pat nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas taikyti 4 mėn. terminą. Teismas pažymėjo, kad įspėjimuose buvo pateikta aiški ir išsami informacija apie reorganizaciją, nurodytas tiek teisinis pagrindas, tiek ir teisinės pasekmės atsisakius eiti pareigas. Nustatė, kad visi pareiškėjai Fonde užėmė vadovaujančias pareigas, t. y. A. D. – Fondo direktoriaus pavaduotojas, Ž. V. – Fondo Apskaitos ir finansų skyriaus vedėja, R. A. – Fondo Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus vedėja. Teismas atkreipė dėmesį, kad vadovaujančių asmenų statusas sudaro prielaidas vertinti, kad jie turėjo ir galėjo realiai suprasti reorganizavimo esmę bei galimas teisines pasekmes. Be to, R. A. kaip Fondo Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus vedėja, gavo visą informaciją reorganizavimo klausimais, atitinkamai teikė susipažinti kitiems tarnautojams. Taigi, tokios informacijos turinį tikrai turėjo žinoti ir pati.

31. Teismas nustatė, kad visiems trims pareiškėjams buvo pasiūlytos laisvos buvusios vienintelės žemesnės kategorijos APVA valstybės tarnautojo pareigos, t. y. APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (A lygio 12 kategorijos valstybės tarnautojo). Duomenų, kad būtų laisvos kitos valstybės tarnautojo pareigos, teismas nenustatė. APVA Fondui teikė informaciją apie pareigas, o Fondas pareiškėjams tokią informaciją ir nurodė siūlymuose užimti laisvas pareigas.

32. Teismas akcentavo, kad oficialių duomenų, jog R. A. buvo įteiktas pasiūlymas raštu apie siūlomas užimti pareigas, nėra. Tačiau pati pareiškėja iš esmės ir neneigia, kad tik tos vienos žemesnio lygio pareigos jai, kaip ir kitiems pareiškėjams, buvo siūlytos. R. A. užimtos pareigos sudarė galimybę visą realią situaciją žinoti ir, siekdama tokių pareigų, turėjo galimybę jas užimti. Šiuo aspektu teismas pripažino formalų pažeidimą, tačiau, įvertinęs bylos medžiagą, darė išvada, kad šis pažeidimas iš esmės pareiškėjos teisių nesuvaržė ir negali būti pagrindas panaikinti skundžiamą įsakymą. Realiai pareiškėja šių pareigų ir nesiekė užimti. Teismas atkreipė dėmesį, kad APVA 2018 m. vasario 6 d. raštu Fondui pateikė informaciją apie numatomą skelbti atranką į Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko), dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybę (terminuota darbo sutartis). Šis raštas buvo vizuotas pareiškėjai R. A., kad ji informuotų Fondo darbuotojus. Pareiškėja žinojo bendrą informaciją apie pareigas, todėl, net ir nesant individualaus siūlymo, jos teisės nebuvo pažeistos. Taigi, iš šio rašto turinio ir pateikto pareigybės aprašymo, pareiškėja galėjo realiai pretenduoti skelbiamoje atrankoje ir siekti šių pareigų. Pareiškėja šiuo klausimu turi dvejopą poziciją, t. y. ji iš esmės nepageidavo šių pareigų, tačiau siekia būti grąžinta į nurodytas pareigas. Toks pareiškėjos elgesys rodo, kad ne tik Fondas, bet ir ji pati turėjo siekti optimalaus sprendimo tęsti tarnybos santykius APVA. Teismas sprendė, kad pareiškėjos skundo argumentai, jog APVA 2018 m. sausio 10 d. vykdė konkursą į Teisės skyriaus patarėjo pareigas, negali būti vertinama kaip pareiškėjos teisių pažeidimas ar jos diskriminavimas. Pabrėžė, kad 2018 m. sausio 29 d. pareiškėjai R. A. buvo įteiktas įspėjimas apie pareigybės panaikinimą, o konkursas vyko iki įspėjimo ir šiuo atveju Fondas neturėjo pareigos siūlyti tokių pareigų.

33. Teismas nesutiko su pareiškėjo A. D. argumentais, kad jam turėjo būti pasiūlyta užimti Klimato kaitos ir projektų ir registro skyriaus vedėjo pareigas. Nustatė, kad A. D. raštais (2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. kovo 27 d.) kreipėsi į Fondo direktorių dėl informacijos pateikimo. Fondo direktoriaus 2017 m. lapkričio 17 d. įsakymu J. B. tarnybinio kaitumo būdu nuo 2017 m. lapkričio 20 d. buvo perkeltas į Fondo Klimato kaitos programos projekto skyriaus vedėjo pareigas. Remiantis aplinkos ministro 2017 m. lapkričio 21 d. įsakymu J. B. dėl tarnybinės būtinybės buvo perkeltas į Fondo direktoriaus pareigas, aplinkos ministras 2018 m. kovo 29 d. raštu kreipėsi į APVA direktorių, prašydamas užtikrinti, kad A. B. būtų perkeltas tomis pačiomis sąlygomis į APVA, aplinkos ministro 2018 m. kovo 30 d. įsakymu grąžintas į Fondo Klimato kaitos programos projektų skyriaus vedėjo (A lygis 15 kategorija) pareigas. Teismas vertino, kad A. B. statusas siejamas su pareigūno perkėlimu esant tarnybiniam būtinumui. Pareiškėjų statusas buvo kitoks ir tai sudarė prielaidas APVA J. B. atžvilgiu taikyti kitas garantijas. Pareigūno grąžinimas į jo nuolatines pareigas, iš kurių jis perkeltas tarnybinio būtinumo atveju, laikytinas buvusios padėties atkūrimu ir negali būti vertinama kaip pareiškėjų teisių pažeidimas. Teismas pažymėjo, kad paties A. D. susirašinėjimas ir vertinimas, kuriam realiai iš pareiškėjų minėta pareigybė buvo siūloma, yra jo pasirinktas elgesio modelis. Fondas šiuo aspektu tinkamai įgyvendino VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytas garantijas. Pareiškėjas ir teismo posėdyje nepatvirtino, kad siekė užimti minėtas pareigas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjui realiai nebuvo tinkamos siūlomos pareigos, negali būti vertinama kaip atsakovo netinkamas VTĮ nuostatų įgyvendinimas.

34. Teismas pareiškėjos Ž. V. teiginius, kad ji galėjo užimti APVA buhalterinės apskaitos specialisto pareigybę, kurios jai Fondas nepasiūlė, laikė nepagrįstais, nes ši pareigybė nebuvo laisva įspėjimo laikotarpiu. Akcentavo darbdavio pareigą užtikrinti laisvų pareigybių siūlymą visą įspėjimo laikotarpį. Be to, pareiškėjos derybiniai klausimai dėl siūlytinos pareigybės, nepaneigia, kad realiai jai buvo siūlyta valstybės tarnautojo laisva pareigybė, kurios ji nesutiko užimti. Teismas šiuo aspektu neteisėtų atsakovo veiksmų nenustatė.

35. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai buvo skyrių vedėjai ir įstaigos direktoriaus pavaduotojas, taigi, tokių pareigybių reikalingumo klausimas yra atsakovo diskrecija, ypač siekiant optimizuoti veiklą. Fonde valstybės tarnautojai buvo tik skyrių vedėjai, pavaduotojas, o kiti – asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis. APVA naujų valstybės tarnautojų pareigų, išskyrus pareiškėjams siūlytas, kurių jie nesutiko užimti, nebuvo įsteigta. APVA derino pareigybes su finansų ministerija ir pagrindė būtinybę atlikti pareigybių pakeitimo pokyčius, atsižvelgus į tinkamą institucijos veiklą, subalansuoti atskirų veiklų darbo krūvius. Fondas neturėjo pareigos siūlyti laisvų pareigų pagal darbo sutartis. Be to, realių ketinimų užimti tokias pareigas nei vienas iš pareiškėjų irgi nepareiškė. Ta aplinkybė, kad buvo skelbiami konkursai APVA, nepaneigia vykusio atleidimo procedūros teisėtumo. Be to, ir patys pareiškėjai galėjo dalyvauti atrankose ir konkursuose. Pareiškėjų elgesys iš esmės buvo pasyvus, išskyrus pateiktus paklausimus dėl siūlomų pareigybių, jokių kitų veiksmų jie neatliko (prašymų dėl perkėlimo į pareigas neteikė). Pareiškėjai, nesutikdami su jiems pateiktu pasiūlymu, nesant kitų laisvų valstybės tarnautojų pareigybių, turėjo suprasti, kad jie bus atleisti. Įspėjimuose detaliai išaiškintos teisinės pasekmės.

36. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjai buvo valstybės tarnautojai, jų atleidimo pagrindas reorganizavus Fondą, nelikus užimamų pareigybių, atsisakius užimti siūlomas, pagrįstai nurodomas VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktas.

37. Teismas vertino, kad pareiškėjai turėjo realią galimybę pasinaudoti tarnybinio kaitumo būdu. Byloje nėra duomenų, kad jie tokia teise būtų pasinaudoję. APVA negali būti laikoma atsakinga už pareiškėjų pasirinktą elgesį. Pareiškėjų skundo argumentai dėl V. B. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitą įstaigą nepaneigia atsakovo veiksmų teisėtumo atleidžiant pareiškėjus.

38. Teismas, vertindamas pareiškėjų skundo argumentus dėl Fondo neteisėtų veiksmų konsultuojantis su Darbo taryba, pagrįstumą, nustatė, kad Fondas 2017 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. (LAAIF)-S-2787 „Informavimas ir konsultacijos dėl reorganizavimo sąlygų aprašo“ pateikė Darbo tarybai reorganizavimo sąlygų aprašo projektą. Vėliau 2017 m. gruodžio 22 d. pateikė darbo tarybai raštą Nr. (LAAIF)-S-2850 „Kvietimas dalyvauti informavimo-konsultavimo procedūrose“, kuriame numatyta, kad informavimo-konsultavimo susitikimas su Darbo taryba įvyks 2018 m. sausio 4 d, kuris ir įvyko nustatytą datą. Aplinkos ministras 2018 m. sausio 21 d. patvirtino APVA administracijos struktūrą bei struktūros schemą. Aplinkos ministro 2018 m. sausio 26 d. įsakymu Nr. D1-66 patvirtino Aprašą. 2018 m. vasario 2 d. įvyko Fondo ir Darbo tarybos konsultavimosi ir informavimo susirinkimas. Be to, Fondas teikė ir atsakymus Darbo tarybai. Pastaroji dalyvavo Aprašo nuostatų derinimo procese. Darbo taryba neinicijavo ginčo dėl netinkamų konsultavimosi procedūrų. Fondo veiksmus reorganizavimo laikotarpiu teismas pripažino teisėtais, nepažeidusiais informavimo ir konsultavimo su Darbo taryba procedūros. Be to, pačių pareiškėjų kreipimųsi į Darbo tarybą nebuvo pateikta.

39. Teismas sprendė, kad pareigybių naikinimas pagrįstas objektyviu siekiu optimizuoti veiklą, panaikinus valstybės tarnautojų pareigybes dėl vykusio reorganizavimo, t. y. Fondą prijungus prijungimo būdu prie APVA. Pareiškėjai buvo atleisti laikantis teisės aktų reikalavimų. Teismas nenustatė aplinkybių, užtikrinančių absoliučias garantijas (VTĮ 44 straipsnio 7 dalis) dėl negalimumo atleisti pareiškėjus. Pareiškėjai tokių aplinkybių taip pat nenurodė. Teismas, įvertinęs formalų pažeidimą R. A. atžvilgiu, konstatavo, kad Įsakymai yra teisėti. Atitinkamai, netenkino pareiškėjų išvestinių reikalavimų ir reikalavimo atlyginti neturtinę žalą

III. 40. Pareiškėjai apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jų skundą tenkinti.

41. Pareiškėjų teigimu, teismo sprendimas yra nepagrįstas, nemotyvuotas, priimtas neįsigilinus į ginčo esmę. Apeliacinis skundas grindžiamas iš esmės šiais argumentais:

41.1. teismas turėjo vertinti, ar ginčijami atsakovo sprendimai nesusiaurino, nepaneigė, ar kitaip nepažeidė pareiškėjams teisės aktais suteiktų teisių, o ne reorganizavimo teisėtumą, kuriuo pareiškėjai neginčijo;

41.2. teismas nepagristai nesivadovavo DK 51 straipsnio 1 dalimi. Reorganizacijos procedūrų darbo santykių atžvilgiu ir jų tęstinumo garantijų VTĮ nereglamentuoja, todėl pagal VTĮ 5 straipsnį turi būti vadovaujamasi DK 51 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią pakeisti darbo sąlygas ar nutraukti darbo santykius dėl reorganizacijos draudžiama. Todėl Fondo prijungimas prie APVA negalėjo būti teisėtu pagrindu įspėjimui ir atleidimui;

41.3. teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovas pareiškėjų atžvilgiu pažeidė 2018 m. sausio 26 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-66 „Dėl biudžetinės įstaigos Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo reorganizavimo“, patvirtinto Fondo reorganizavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 21 punktą, pagal kurį visi valstybės tarnautojai, vadovaujantis DK 51 straipsnio 5 dalimi, raštu turėjo būti informuoti apie darbo santykių tęstinumą, bet ne apie jų nutraukimą;

41.4. teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimų administracinėje byloje Nr. A-163-492/2017, pagal kuriuos įspėjimo apie pareigybės panaikinimą pagrindas turi būti ne formalus administracinio akto priėmimas, bet visuma duomenų, patvirtinančių realią institucijos pertvarką. Teismas nevertino faktinių aplinkybių, kad pareiškėjų įspėjimo lapelių įteikimo metu nebuvo sprendimo apie Fondo etatų mažinimą, nebuvo patvirtinti nei padalinių nuostatai, ne pareigybių aprašymai, iš kurių galima būtų spręsti, kad pareiškėjams priskirtų funkcijų visuma nebus vykdoma;

41.5. teismas nepagrįstai konstatavo, kad kitų, nei vienintelės APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (projektų vadovo), A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, pareigų nebuvo, kurias galima buvo pasiūlyti pareiškėjams jų įspėjimo metu, ir neįvertino, kad:

41.5.1. 2018 m. sausio 31 d. atsakovas vykdė APVA Vandentvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto, A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, konkursą. Šios pareigos pareiškėjams nebuvo pasiūlytos;

41.5.2. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 29 d. raštas Nr. (16-3)-D8-l 870 „Dėl darbo santykių tęstinumo užtikrinimo“ patvirtina, kad įspėjimo metu nebuvo užimtos ir nuo 2018 m. balandžio 3 d. APVA struktūroje steigiamo padalinio Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo, A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos. APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyrius yra visiškai naujas padalinys, sukurtas apjungiant dviejų buvusių Fondo skyrių funkcijas, ko neneigė atsakovas ir patvirtino teismas. Tačiau atsakovas sąmoningai apie šio skyriaus vedėjo pareigas nepateikė informacijos pareiškėjams, nors jie jos prašė raštu, nesudarė pareiškėjams varžymosi galimybių, nors pastarieji ne tik, kad atitiko pareigybei keliamus kvalifikacinius reikalavimus, bet ir turėjo 7 metų tiesioginio darbo patirtį, skirtingai nei į šias pareigas paskirtas J. B., dirbęs Fonde vos 3 mėnesius, nevertino pareiškėjų kvalifikacijos, neatsižvelgė į buvusias pareiškėjų pareigas, nesudarė atrankos komisijos, nepatvirtino atrankos kriterijų. Tokiu būdu atsakovas pažeidė DK 57 straipsnio 3 dalies nuostatas;

41.5.3. esant įspėtiems pareiškėjams apie jų atleidimą, APVA 2018 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. T1-29 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos projektų valdymo agentūros pareigybių sąrašo, pareigybių aprašymų sąrašo ir pareigybių aprašymų patikslinimo“ panaikino dvi karjeros valstybės tarnautojų pareigybes: APVA Finansų departamento Planavimo ir finansinės analizės skyriaus vyriausiojo specialisto, A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, bei APVA Finansų departamento Finansų kontrolės skyriaus vyriausiojo specialisto, lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo, ir vietoj jų įsteigė darbuotojų pagal darbo sutartis – viešųjų pirkimų specialisto ir teisininko pareigybes. Šie struktūriniai pokyčiai buvo inicijuoti paties atsakovo, jau numačius pareiškėjų pareigų panaikinimą, todėl argumentai, kad jie buvo suderinti su Finansų ministerija, tiksliau, kad Finansų ministerija pritarė atsakovo pasiūlymams, nereiškia, kad jie buvo sąlygoti objektyviais, o ne subjektyviais pareiškėjų atžvilgiu pagrindais;

41.6. kilusio ginčo esmė ne dėl pasiūlymo užimti APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto, A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, bet dėl kitų esminių pažeidimų;

41.7. teismas šioje byloje nesprendė ginčą dėl teisės, bet atkartojo atsakovo nepagrįstus teiginius (pvz. dėl laisvos APVA Buhalterinės apskaitos specialisto pareigybės nebuvimo);

41.8. teismo sprendimo dalis dėl A. D. pirmenybės teisės užimti Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo, A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, nemotyvuota. Teismas nevertino ir nepateikė argumentų, ar į šias pareigas pagrįstai paskirtas J. B.;

41.9. teismas atkartojo atsakovo atsiliepimo teiginius dėl galimybės pasinaudoti tarnybiniu kaitumu. APVA, iki reorganizacijos siūlydamas pareigas kito juridinio asmens (Fondo) sudėtyje esantiems valstybės tarnautojams, supainiojo du skirtingus valstybės tarnybos institutus – tarnybinį kaitumą, kaip VTĮ 20 straipsnyje nustatytą galimybę, ir garantiją būti paskirtam į kitas to paties lygio ir kategorijos (arba žemesnės kategorijos) karjeros valstybės tarnautojo pareigas, įtvirtintą VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje. Be to, pareiškėjams buvo sutrumpinta galimybė mažiausiai dviem mėnesiais surasti valstybės tarnautojo pareigas kitose įstaigose ir jas užimti tarnybinio kaitumo būdu;

41.10. teismas neįsigilino į tai, kaip atsakovo sprendimai dėl V. B. tarnybinio kaitumo susiję su pareiškėjų interesais. APVA direktoriaus 2018 m. vasario 14 d. Įsakymu Nr. T1-31 patvirtintas pareigybių sąrašas sudarytas visoms 113 jungtinės (APVA ir Fondas) įstaigos pareigybėms, kiekvienai iš tų pareigybių patvirtintas atskiras pareigybės aprašymas, bet jame nėra Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo ir Gaminių ar pakuotės atliekų tvarkymo programų projektų skyriaus vedėjo karjeros valstybės tarnautojo pareigybės. Tačiau tai, kad ši pareigybė 2018 m. kovo 30 d. buvo panaikinta ir tokios nebuvo nuo 2018 m. balandžio 3 d. galiojančiame pareigybių sąraše ir net tai, kad ji viršijo maksimalų aplinkos ministro nustatytą etatų skaičių, nebuvo atsakovui kliūtimi V. B. turėti APVA struktūroje, o 2018 m. gegužės 22 d. perkelti į kitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje įstaigoje. Lygiai taip pat, išlaikant įstatyminius ir procedūrinius reikalavimus, atsakovas turėjo užtikrinti ir pareiškėjų interesus, tačiau to nepadarė;

41.11. pareiškėjai neginčijo fakto, kad J. B. dėl tarnybinės būtinybės ėjęs Fondo direktoriaus pareigas turėjo būti sugrąžintas į Fondo Klimato kaitos programos projektų skyriaus vedėjo, A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jo sugrąžinimas į pagrindines pareigas automatiškai nereiškia teisės vėliau būti paskirtam į kitos įstaigos naujo padalinio vadovo pareigas, nevertinus ne žemesnę kvalifikaciją turinčių pareiškėjų kandidatūrų, neatsižvelgus į buvusias pareiškėjų pareigas, kurias pastarieji ėjo 7 metus, nesudarius atrankos komisijos, nepatvirtinus atrankos kriterijų;

41.12. net ir nevertinant to, kad įspėjimo pagrindu galėjo būti tik DK 51 straipsnio 5 dalis, jei būtų atsiradę Fondo darbuotojų, nesutikusių tęsti darbo santykius APVA sudėtyje, atsižvelgiant į tai, kad APVA struktūroje įsteigtas visiškai naujas padalinys, kokio anksčiau nebuvo Fonde, naujoje APVA struktūroje neliko pareiškėjų vadovaujančių pareigų ir J. B. pareigų. Todėl analogiškais pagrindais, kaip ir pareiškėjai, J. B. turėjo būti įspėtas apie atleidimą, tačiau jis nebuvo įspėtas, o, gavęs informaciją iš APVA apie naujo padalinio vadovo pareigas, jos neviešino, melagingai teigdamas neva tos pareigos užimtos;

41.13. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 29 d. raštas Nr. (16-3)-D8-1870 „Dėl darbo santykių tęstinumo užtikrinimo“, reikalaujantis, vadovaujantis DK 51 straipsnio 1 dalimi, užtikrinti Fondo Klimato kaitos programos projektų skyriaus vedėjui J. B. darbo santykių tęstinumą APVA sudėtyje, privalomas visiems darbuotojams. Aplinkos ministras, nors ir yra Fondo ir APVA steigėjo atstovas, tačiau neturi teisės ir įgaliojimų spręsti dėl konkrečių karjeros valstybės tarnautojo pareigų užėmimo, išskyrus įstaigos vadovo pareigų, kito juridinio asmens sudėtyje. Aplinkos ministras nėra subjektas, turintis diskreciją duoti nurodymus dėl konkretaus pasirinkto valstybės tarnautojo (J. B.) darbo santykių tęstinumo užtikrinimo. Teismas, nevertindamas šio aspekto pagal įstatymo viršenybės, objektyvumo ir nepiktnaudžiavimo valdžia principus, padarė neteisingą išvadą;

41.14. teismas neatsižvelgė į tai, kad prijungimo metu iš 24 Fondo prijungiamų etatų, 10 buvo laisvų, tačiau 3 pareiškėjai atleisti darbdavio iniciatyva. Pareiškėjų palikimas darbe nebūtų pažeidęs APVA interesų, pareiškėjai turėjo reikiamą kvalifikaciją, profesinę kompetenciją, specialiųjų žinių ir įgūdžių funkcijų vykdymui, tačiau APVA pasirinko nepateisinamą elgesio modelį – atleisti pareiškėjus, jiems mokant išeitines išmokas, o, juos atleidus, priimti iš išorės naujus žmones, ką patvirtina su apeliaciniu skundu teikiami duomenis;

41.15. teismas, neatsižvelgdamas į DK, galiojančio nuo 2017 m. liepos 1 d., 57 straipsnio 2 dalies nuostatą, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas neturėjo pareigos siūlyti laisvų pareigų pagal darbo sutartis. Be to, nepagrįstai sprendė, kad realių ketinimų užimti tokias pareigas nei vienas iš pareiškėjų nereiškė. Pareiškėjai 2018 m. kovo 9 d. ir 2018 m. kovo 12 d. tarnybiniais pranešimais prašė pateikti visų laisvų pareigybių sąrašą ir šių pareigybių aprašymus, tačiau atsakovas jų nepateikė;

41.16. teismas netyrė išimtinai nuo APVA priklausančių sprendimų: dėl ko, skirtingai nei kitų aplinkosauginius projektus administruojančių padalinių atveju, Klimato kaitos projektų ir registro skyriuje APVA įsteigė tik vieną valstybės tarnautojo pareigybę, o visos kitos, tarp jų ir dviejų skyriaus patarėjų, – darbuotojų pagal darbo sutartis, kai tuo tarpu pagal APVA pareigybių sąrašą Gamtotvarkos projektų skyriuje yra 12 valstybės tarnautojų, Taršos mažinimo projektų skyriuje 8 valstybės tarnautojais, Vandentvarkos projektų skyriuje 7 valstybės tarnautojai. Tai, kad vadovaujantis 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos administravimo taisyklių 19 ir 20 punktais, atliekant APVA struktūrinius pakeitimus yra gautas vadovaujančios institucijos – Finansų ministerijos pritarimas, niekaip neapribojo APVA galimybių įsteigti tiek valstybės tarnautojų pareigybių, kiek jų buvo Fonde ar kituose analogiškose APVA skyriuose. Struktūriniai pakeitimai derinami su Finansų ministerija tik dėl jų įtakos Europos Sąjungos investicijų fondų valdymo ir kontrolės sistemai. Kadangi prijungiant Fondą prie APVA Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimui nebuvo daryta įtaka, nes Europos Sąjungos struktūrinių fondų administravimo funkcijas ir toliau vykdė visi iki prijungimo dirbę APVA darbuotojai, Fondo prijungimas neturėjo esminės įtakos ES struktūrinių fondų valdymui ir kontrolės sistemai. Atitinkamai remtis Finansų ministerijos pozicija šiame procese yra nepagrįsta. Be to, Finansų ministerija nepasisakė ir nenagrinėjo klausimo, kokios pareigybės (valstybės tarnautojų ar darbuotojų pagal darbo sutartį) turėjo būti įsteigtos;

41.17. teismas neįvertino, kad informavimo ir konsultavimo su Darbo taryba etapas pradėtas po Fondo reorganizavimo sąlygų aprašo paskelbimo, t. y. pažeidžiant DK 208 straipsnio 1 dalį. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo įvykdytas DK 208 straipsnio 2 dalyje nustatytas imperatyvas. Pirmoji informavimo ir konsultavimo procedūra įvyko 2018 m. sausio 4 d., o Fondo ir APVA vadovai nesiekė Darbo tarybos pasiūlyto susitarimo dėl padarinių sušvelninimo sudarymo, buvo diskriminuota valstybės tarnautojų grupė lyginant su darbuotojais pagal darbo sutartis;

41.18. nėra aišku, kokiais pagrindais vadovaudamasis teismas sprendė, kad pareiškėjai R. A. rezoliucija nukreiptas APVA raštas su pareigybės aprašymu apie planuojamą APVA atranką į Teisės skyriaus vyriausiojo specialisto (teisininko) dirbančio pagal terminuotą darbo sutartį yra ta pati pareigybė, kuri įsteigta vietoje Fondo Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus vedėjo pareigybės, į kurią pareiškėja prašo ją sugrąžinti. Visų pirma, ji negali būti tapati, nes buvo įsteigta iki APVA direktoriaus 2018 m. vasario 14 d. įsakymo Nr. T1-31 priėmimo, antra, pareigybė buvo terminuota, trečia, rezoliucija nebuvo individualus pasiūlymas konkrečiai pareiškėjai užimti pareigas su duotu terminu išreikšti valią;

41.19. kritiškai vertintina teismo išvada dėl pareiškėjai R. A. nepasiūlytų APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (projektų vadovo), A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigų. Šią išvadą pagrindžiančios teismo sprendime užfiksuotos aplinkybės yra prieštaringos: viena vertus, teismas nurodo, kad pareiškėjai nebuvo pateiktas joks pasiūlymas užimti kitas tos pačios ar žemesnės kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas; kita vertus, teigiama, kad pati pareiškėja iš esmės neneigia, kad tik tos vienos žemesnio lygio pareigos jai, kaip ir kitiems pareiškėjams, buvo siūlytos. Teismo sprendimas šioje dalyje grįstas prielaidomis, o ne objektyviais faktais. Dalis pareiškėjos R. A. Fonde vykdytų funkcijų priskirta APVA Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjui, kita – APVA teisininkui, dirbančiam pagal darbo sutartį, tačiau nei viena iš jų nepasiūlyta pareiškėjai;

41.20. teismo sprendimo motyvai, kad pareiškėjai dėl eitų pareigų galėjo suprasti reorganizavimo esmę ir galimas teisines pasekmes, pagrįsti prielaidomis. Teismas nenurodo, kad atsakovas nevykdė Fondo reorganizavimo sąlygų aprašo 21 punkto, netyrė atsakovo veiksmų visumos: jungtinės įstaigos pareigybės įsteigtos vėliau, nei pareiškėjai buvo atleisti; likus 3 mėnesiams iki prijungimo 7 metus neužimta pareigybė užimama ir ją užėmęs asmuo a priori (iš anksto) paskiriamas naujoje struktūroje į vieninteles steigiamas valstybės tarnautojo pareigas; pagal DK 51 straipsnio 6 dalį pareiškėjų asmeniniai duomenys nebuvo perduoti APVA, nebuvo atlikta krūvių analizė, o neturėdamas asmeninių duomenų, APVA negalėjo tinkamai įvertinti, ar pareiškėjai turi reikiamas kompetencijas, koks yra žmogiškųjų išteklių poreikis, negalėjo išgryninti, kokie etatai pertekliniai ir kas turi pirmenybės teisę likti dirbti. Atsakovui nevykdant šių reikalavimų sukurta situacija, kad aukštą kvalifikaciją turintys pareiškėjai buvo atleisti iki Fondo prijungimo ir jiems buvo eliminuota galimybė eiti pareigas jungtinėje įstaigoje. Atitinkamai APVA nevykdė VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos darbdavio pareigos siūlyti pareigas jungtinėje įstaigoje, o pareiškėjai neteko teisės gauti iš APVA informaciją ir būti paskirtiems į laisvas pareigas. Be to, teismas neatsižvelgė į tai, kad ginčijami įsakymai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų.

42. Atsakovas APVA atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

43. Atsakovas, nesutikdamas su apeliacinio skundo argumentais ir pritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, atsiliepime į apeliacinį skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodo:

43.1. pareiškėjai yra valstybės tarnautojai, todėl jiems taikomos ne DK 51 straipsnio, o VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punkto nuostatos. Pranešimas apie pareigybės panaikinimą valstybės tarnautojams nėra tapatus įspėjimui apie atleidimą iš darbo. Įspėjimo apie pareigybės panaikinimą įteikimas pareiškėjams reiškė ir leido suprasti, kad praėjus įspėjime numatytam terminui, jei nebus galimybės perkelti jų į kitas pareigas, jie bus atleisti iš tarnybos dėl jų naikinamų pareigybių;

43.2. atsakovas Aprašo nuostatas įgyvendino tinkamai, pareiškėjus įspėjo laiku ir laikėsi visų įstatymų bei reorganizavimo sąlygų nuostatų;

43.3. pareigybių skaičiaus sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. D1-163, duomenimis 2018 m. balandžio 2 d. APVA buvo 89 pareigybės, o Fonde – 28. 2018 m. balandžio 3 d. (po reorganizavimo) APVA pasipildė 24 darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėmis, kurios buvo perkeltos iš Fondo. Todėl Fondas privalėjo įspėti valstybės tarnautojus dėl pareigybių panaikinimo, o ne dėl atleidimo iš tarnybos, kad būtų išlaikyti VTĮ numatyti įspėjimo dėl pareigybės naikinimo terminai ir suteiktos galimybės kandidatuoti į laisvas vietas, jei tokių būtų;

43.4. Fondas pateikė pareiškėjams visą išsamią informaciją, susijusią su laisvomis ir užimtomis pareigybėmis APVA. Pareiškėjai aplinkybės, kad laisvos pareigybės jiems buvo siūlomos, neneigė. Pareiškėjų nurodoma DK 57 straipsnio 3 dalis nagrinėjamu atveju netaikytina, nes pareiškėjai yra valstybės tarnautojai. Be to, pareiškėjai užėmė skirtingas pareigas, o į APVA buvo perkelti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, o ne valstybės tarnautojai, išskyrus J. B., kuris buvo perkeltas kartu su visa grupe;

43.5. pareiškėjai nebuvo pateikę prašymo perkelti jų valstybės tarnybos santykius į kitą įstaigą kaitumo būdu, nors turėjo visas galimybes šia teise pasinaudoti. Būdami ilgamečiais valstybės tarnautojais, užimančiais vadovaujančias pareigas, neabejotinai žinojo šias teises ir galimybes, galėjo konsultuotis su darbdaviu, tačiau dėl nežinomų priežasčių kaitumo galimybe nepasinaudojo. Pareiškėjų minimas V. B. nėra šio ginčo šalis, todėl nėra pagrindo analizuoti šio asmens teisinę padėtį. Pareiškėjų argumentai dėl V. B. perkėlimo tarnybinio kaitumo būdu į kitą įstaigą nepaneigia atsakovo veiksmų teisėtumo. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai būtų pasinaudoję kaitumo teise. APVA negali būti atsakingas už tokį pareiškėjų pasirinkimą;

43.6. po reorganizavimo APVA perėmė visas Fondo teises bei pareigas, tame tarpe ir funkcijas, kurių APVA anksčiau neįgyvendino. APVA struktūra pasipildė nauju Klimato kaitos ir projektų registro skyriumi. Kadangi J. B. iki paskyrimo laikinai eiti Fondo direktoriaus pareigas ėjo Klimato kaitos ir projektų registro skyriaus vedėjo pareigas, jis su visa savo komanda, kaip vienas darinys buvo perkelti į APVA. Šiame skyriuje buvo įsteigtos dvi vyriausiųjų specialistų pareigybės darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį. Konkrečiu atveju reikšmingi perduodamo subjekto organizacinis ir veiklos tęstinumo aspektai. Teismų praktika ir teisės aktų nuostatos nedraudžia perkelti darbuotojų darinio į kitą juridinį asmenį, šiuo atveju, įstaigą, prie kurios reorganizavimo būdu yra prijungiamas reorganizuojamas juridinis asmuo;

43.7. aplinkybė, kad tik pareiškėjai buvo atleisti, nepatvirtina subjektyvių atsakovo nusistatymų pastarųjų atžvilgiu ir negali paneigti objektyvios būtinybės atlikti struktūrinius pertvarkymus;

43.8. teismas nesprendžia struktūrinių pertvarkymų būtinumo ar reikalingumo klausimo, gali nuspręsti tik dėl jų realumo. Ginčo, kad struktūriniai pertvarkymai buvo realūs, nėra;

43.9. Fondas visą reorganizavimo laikotarpį tinkamai vykdė informavimo ir konsultavimosi su Darbo taryba dėl reorganizavimo sąlygų pareigą, taip pat užtikrino teisinių, ekonominių ir socialinių padarinių darbuotojams ir valstybės tarnautojams švelninimą, stengėsi visais įmanomais būdais siekti, kad reorganizavimo padariniai kuo mažiau paliestų darbuotojus ir valstybės tarnautojus ir stengėsi užtikrinti jiems priimtiniausias sąlygas po reorganizavimo;

43.10. pareiškėjams buvo sudarytos visos sąlygos susižinoti apie visas laisvas pareigybes APVA. R. A. pagal savo užimamų pareigų pobūdį turėjo dar ir realią galimybę sužinoti informaciją apie laisvas darbo vietas bei jų siekti, tačiau tokio suinteresuotumo nerodė ir į jokias kitas pareigas, kurias būtų galėjusi užimti nepretendavo, o apie laisvos teisininko pareigybės tapatumą Fondo Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus vedėjo pareigybei teismas apskritai nepasisakė. R. A. be individualaus siūlymo galėjo realiai pretenduoti į šias pareigas ir dalyvauti viešai skelbiamoje atrankoje, tačiau to nedarė. Pareigų, į kurias siekia grįžti pareiškėjai, tiesiog nebėra išlikę, tad jiems buvo siūlomos ir jie galėjo pretenduoti tik į tas pareigas, kurios buvo pasiūlytos ir buvo laisvos;

43.11. APVA Vandentvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybė pareiškėjams nebuvo siūlyta, nes konkursas į šią pareigybę buvo skelbiamas ne Fonde, o APVA. Konkurso skelbimo ir vykdymo metu Fondas pilna apimtimi vis dar vykdė savo funkcijas. Fondas 2017 m. gruodžio 22 d. neturėjo teisinio pagrindo siūlyti pareiškėjams dalyvauti 2017 m. gruodžio 22 d. APVA paskelbtame konkurse, į kurį dokumentus galima buvo pateikti iki 2018 m. sausio 16 d., nes sprendimas dėl pareiškėjų pareigybių panaikinimo buvo priimtas tik 2018 m. sausio 26 d., t. y. patvirtinus naują struktūrą. Todėl pagrindas siūlyti pareiškėjams laisvas pareigas atsirado tik įteikus įspėjimus apie naikinamą pareigybę, t. y. 2018 m. sausio 29 d. Nurodyta pareigybė buvo neatidėliotinai reikalinga projektų vykdymui. Konkursas į nurodytas pareigas buvo viešas, todėl pareiškėjai turėjo galimybę jame dalyvauti;

43.12. pareiškėjos Ž. V. ir R. A. eitų pareigų pareigybių aprašymuose nustatyti specialieji reikalavimai neatitinka Vandentvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės specialiųjų reikalavimų, o būtent turėti bent 1 metų darbo patirtį rengiant ar įgyvendinant valstybės biudžeto, Europos Sąjungos ar kitomis tarptautinių finansinių instrumentų lėšomis finansuojamus projektus. Pareiškėjo A. D. eitų pareigų pareigybės aprašymas Vandentvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės specialiuosius reikalavimus formaliai atitiko. Pareiškėjui buvo numatytas specialusis reikalavimas – turėti ne mažesnę kaip 3 metų darbo patirtį investicinių aplinkos apsaugos projektų valdymo ir / ar finansavimo srityje. Pareiškėjas A. D. pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad siūlymas užimti 12 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas jam būtų įžeidimas.

44. Teismo posėdžio Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme metu byloje dalyvaujantys asmenys palaikė apeliacinės instancijos teismui pateiktuose procesiniuose dokumentuose išreikštas pozicijas:

44.1. pareiškėja R. A. akcentavo, kad pareiškėjų iki reorganizavimo vykdytos pareigos buvo reikalingos naujoje struktūroje, todėl, vadovaujantis DK, kuris papildo VTĮ ir draudžia diskriminuoti darbuotojus pagal atskiras grupes, o būtent 51 straipsnio 5 dalimi, 57 straipsniu, po reorganizavimo esamos ir naujai steigiamos pareigybės pareiškėjams turėjo būti siūlomos. Draudimas diskriminuoti darbuotojus įtvirtintas ir Valstybinės darbo inspekcijos oficialiuose išaiškinimuose. VTĮ nereglamentuoja santykių su Darbo taryba, kuri pagal DK nuostatas turi atstovauti ir valstybės tarnautojus. 2018 m. vasario-kovo mėn. turėjo nedarbingumą, todėl apie vykstantį reorganizavimo procesą nebuvo žinoma, nebuvo informuota. Iš atsakovo gavo tik raštą dėl atrankos į pareigas pagal darbo sutartį paskelbimą. Komunikacija dėl atleidimo vyko el. paštu. Nežinoma pasiūlymo užimti laisvas pareigybes nepateikimo el. paštu priežastis. Nagrinėjamu atveju pretendavimas į pareigas savo iniciatyva neatitinka teisės aktų reikalavimų. Vandentvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės specialieji reikalavimai, kuriuos atitinka, nes turi investicinių projektų rengimo patirtį ir apie ką atsakovui buvo žinoma, yra identiški Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės, kuri jai nebuvo pasiūlyta, specialiesiems reikalavimams. Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo pareigybė iki reorganizavimo ilgą laiką nebuvo užimta, tačiau po reorganizavimo be atrankos buvo užpildyta į ją paskiriant J. B. Atsakovas savo nuožiūra taikė jam palankų teisinį reglamentavimą. Šiuo metu dirba;

44.2. pareiškėjas A. D., pritardamas R. A. paaiškinimams, akcentavo, kad pozicija dėl nepageidavimo užimti 12 kategorijos valstybės tarnautojo pareigas pirmosios instancijos teismo posėdyje išsakė tikslu pagrįsti patirtą neturtinę žalą. Turi patirtį Vandentvarkos projektų rengimo srityje, kurią sukaupė dirbdamas Fonde. Neišreiškė nesutikimo užimti Vandentvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto ir Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybių, nes atsakovas neatsakė į jam pateiktus klausimus, be kita ko, nepaaiškino, ar pateiktas pasiūlymas užimti Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas DK 51 straipsnio kontekste gali būti įgyvendinamas. Atsakovas tendencingai siekė atsikratyti pareiškėjų, nesiekė sušvelninti po reorganizavimo kilusias neigiamas pasekmes, rūpinosi tik viena darbuotojų grupe, t. y. darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartį, be atrankos į Klimato kaitos ir projektų ir registro skyriaus vedėjo pareigas paskyrė J. B. Šiuo metu dirba;

44.3. pareiškėja Ž. V., pritardama R. A. ir A. D. paaiškinimams, nurodė, kad turi Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų įgyvendinimo patirtį, todėl atitinka Vandentvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės specialiuosius reikalavimus. Šiuo metu dirba;

44.4. atsakovo atstovė, atkartodama rašytiniuose paaiškinimuose atsakovo išdėstytus argumentus, akcentavo, kad atsakovas duomenų apie pareiškėjų nurodytą patirtį neturėjo. Pagrindo atšaukti 2017 m. gruodžio 22 d. paskelbtą konkursą į Vandentvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybę pagal Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 24 punktą nebuvo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 45. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. P-42 „Dėl R. A. atleidimo iš pareigų“, 2018 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. P-41 „Dėl A. D. atleidimo iš pareigų“, 2018 m. kovo 27 d. įsakymo Nr. P-43 „Dėl Ž. V. atleidimo iš pareigų“, kuriais pareiškėjai R. A., A. D., Ž. V. nuo 2018 m. kovo 30 d. buvo atleisti iš Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fonde užimamų pareigų, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė, teisėtumo ir pagrįstumo.

46. Vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalimi, karjeros valstybės tarnautojas, kurio pareigybė naikinama, paskiriamas į kitas to paties lygio ir kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jei tokių pareigų nėra ir valstybės tarnautojas sutinka, – į žemesnės kategorijos pareigas. Jei iki pareigybės panaikinimo karjeros valstybės tarnautojas į kitas pareigas nepaskiriamas, jis iš pareigų atleidžiamas. Valstybės tarnautojui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš 2 mėnesius iki pareigybės panaikinimo.

47. Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas.

48. Specialiųjų nuostatų dėl biudžetinių įstaigų reorganizavimo, inter alia (be kita ko) ir jų sujungimo (prijungimo) būdu, įtakos valstybės tarnybos teisiniams santykiams Valstybės tarnybos įstatymas nenustato, todėl taikytini darbo santykius reglamentuojantys įstatymai, tačiau tik ta apimtimi, kiek jais nereglamentuojamos teisinės situacijos (santykiai), būdingos tik ir išimtinai darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisinei padėčiai.

49. Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavio dalyvių sudėties pasikeitimai, jo pavaldumo, dalyvio ar pavadinimo pasikeitimas, darbdavio sujungimas, padalijimas, išdalijimas ar prijungimas prie kitos įmonės, įstaigos ar organizacijos arba restruktūrizavimas nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

50. Šios bylos kontekste taikytina tik Darbo kodekso 51 straipsnio 1 dalies nuostata, kuria reglamentuojama, kad prijungimas prie kitos įstaigos nekeičia darbdavio darbuotojų darbo sąlygų ir negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo santykius.

51. Pažymėtina, kad Darbo kodekso 51 straipsnio 2–6 dalys valstybės tarnybos santykiams netaikytinos. Šiomis nuostatomis dar iki 2017 m. liepos 1 d. galiojusio DK 138 straipsnyje įgyvendinta pareiga į nacionalinę teisę perkelti 2001 m. kovo 12 d. Europos Sąjungos Tarybos direktyvos 2001/23/EB dėl valstybių narių įstatymų, skirtų darbuotojų teisių apsaugai įmonių, verslo arba įmonių ar verslo dalių perdavimo atveju suderinimo (toliau – Direktyva 2001/23/EB) nuostatas. 2005 m. gegužės 28 d. įsigaliojusios DK 138 straipsnio redakcijos esmė – iki tol galiojusių apribojimų nutraukti darbo santykius sąrašo išplėtimas, nurodant, kad teisėta priežastis nutraukti darbo santykius negali būti ne tik įmonės, įstaigos, organizacijos savininko, pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas bei įmonės reorganizavimas, bet ir verslo ar jo dalies perdavimas. Direktyvos 2001/23/EB 1 straipsnio a punkte nurodyta, kad ji taikoma teisinio perdavimo arba susijungimo atveju perduodant įmonę, verslą arba įmonės ar verslo dalį kitam darbdaviui. Direktyva 2001/23/EB buvo priimta siekiant susisteminti iki tol galiojusį teisinį reglamentavimą (pirmiau darbuotojų teisių apsaugos darbdavio teisių perėjimo atveju reglamentavo 1977 m. vasario 14 d. priimta Direktyva 77/187/EEB ir ją iš dalies pakeitusi 1998 m. birželio 29 d. Direktyva 98/50/EB), t. y. jos nuostatos nėra visiškai naujos, joje įtvirtintas aktualių teisinių santykių Europos Sąjungos erdvėje reglamentavimo tęstinumas. Darbo kodekso 51 straipsnio 2–6 dalių nuostatos reglamentuoja išimtinai darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teisinę padėtį.

52. Nutarties 27 punkte nurodytos faktinės aplinkybės suponuoja, kad dviejų biudžetinių įstaigų reorganizavimo (Fondo prijungimo prie APVA būdu) pagrindu vyko naujų struktūrų formavimas įvertinant ir funkcijų įgyvendinimui reikalingus žmogiškuosius išteklius.

53. Nutarties 50 punkte nurodytas teisinis reglamentavimas, atsižvelgiant į tai, kad viešojo sektoriaus veikla (viešojo administravimo subjektų veikla) pagrįsta sprendimais, padiktuotais vykdoma ilgalaike strategine Vyriausybės politika, negali būti aiškinamas kaip nustatantis imperatyvius teisinius draudimus viso viešojo sektoriaus subjektų reorganizavimo metu siekti valstybės tarnybos veiklos optimizavimo, kad taip veikti būtų pradėta nuo pat naujojo viešojo sektoriaus juridinio asmens veiklos pradžios. Geras administravimas, kaip vienas iš pamatinių teisinės valstybės principų, kuris inter alia reiškia ir efektyvumo, operatyvumo bei ekonomiškumo reikalavimus, niekaip nederėtų su tokiu teisės aiškinimu DK 51 straipsnio 1 dalies nuostatų įgyvendinimo kontekste, kad reorganizavimo prijungimo būdu atveju visi prijungiamos biudžetinės įstaigos valstybės tarnautojai, nors jų pareigybių naujojoje struktūroje nelieka (funkcijos panaikinamos, išskirstomos, padalijamos, iš dalies sutapatinamos ir pan.), pirma turėtų tęsti tarnybą naujoje po reorganizacijos pradėjusioje veiklą biudžetinėje įstaigoje ir tik tuomet būtų teisinis pagrindas imtis veiksmų pertvarkant pareigybes – tam tikras iš jų naikinti, jei yra toks poreikis ir teisinis pagrindas. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad biudžetinių įstaigų reorganizavimo proceso metu vykdant valstybės tarnybos struktūrinę pertvarką ir sprendžiant dėl dalies pareigybių panaikinimo tiek vienoje, tiek kitoje biudžetinėje įstaigoje a priori (iš anksto) pažeidžiami įstatymai. Toks pažeidimas būtų konstatuojamas, jei nebūtų paisoma Nutarties 45 punkte nurodytame teisiniame reglamentavime įtvirtintų garantijų valstybės tarnautojams, kurių pareigybės panaikinamos.

54. Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjams buvo siūloma vienintelė laisva pareigybė APVA, kuri liko ir po įstaigų reorganizavimo. Laisvų APVA buvusių pareigybių panaikinimas reorganizavimo metu sprendžiant dėl naujų struktūrų optimizavimo atsisakant neužimtų pareigybių negali būti vertinamas, kaip pareiškėjų teisių, kylančių iš Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalies reikalavimų, pažeidimas.

55. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatymo 43 straipsnio 1 dalis karjeros valstybės tarnautojui, kurio pareigybė naikinama, numato garantiją tik paskyrimą į kitas to paties lygio ir kategorijos ar žemesnės kategorijos (valstybės tarnautojo sutikimu) karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Todėl siūlyti pareigybių, užimamų pagal darbo sutartį, nebuvo teisinio pagrindo. Tokią teisės aiškinimo praktiką nuosekliai formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gegužės 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2643/2011, 2016 m. sausio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3631-520/2015, 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-5287-520/2017, 2018 m. sausio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2736-415/2018)

56. Vertindama Nutarties 41.4 punkte nurodytus apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pripažįsta, kad jie nepagrįsti. Įspėjimuose dėl pareigybių panaikinimo yra nurodyti teisiniai pagrindai ir VTĮ įtvirtintos garantijos. Įspėjimo laikotarpiu pareiškėjams siūlytos kitos (laisvos) karjeros valstybės tarnautojo pareigos. Tai, kad pareiškėjų įspėjimo apie pareigybių panaikinimą metu nebuvo sprendimo apie Fondo etatų mažinimą, nepatvirtinti naujų padalinių nuostatai, pareigybių aprašymai, iš kurių galima būtų spręsti, kad pareiškėjams priskirtų funkcijų visuma nebus vykdoma, nėra teisinis pagrindas pripažinti, kad procedūra pradėta be teisėto pagrindo. Žmogiškųjų išteklių planavimas po reorganizavimo veiksiančios biudžetinės įstaigos funkcijų įgyvendinimo užtikrinimui yra nuoseklus vadybos ir teisinių veiksmų procesas, todėl šie veiksmai, kaip yra nagrinėjamoje byloje, buvo atliekami ir po pareiškėjų įspėjimo, tarp jų ir tie, kurie galutinai įtvirtina pareigybių struktūrą, pareigybių aprašymus ir pan.

57. Dėl pareiškėjų argumentų, kad jiems nebuvo siūlomos laisvos nuo 2018 m. balandžio 3 d. APVA struktūroje steigiamo padalinio Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo, A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigos, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad jie nepagrįsti. Fondo Klimato kaitos programos projektų skyrius buvo inkorporuotas į APVA struktūrą, kaip galima spręsti iš byloje surinktų įrodymų (ABTĮ 56 straipsnis), kurios sudėtyje tapo Klimato kaitos ir projektų registro skyriumi, kuriam, kaip teigia ir patys pareiškėjai, suteiktos papildomos registro funkcijos, Fonde vykdytos Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus (t. I, b. l. 153). Tai tarnybos santykių aspektu reiškia tarnybos funkcijų pasikeitimą, o ne naujos pareigybės įsteigimą APVA struktūros sudėtyje, taigi Fondo Klimato kaitos programos projektų skyriaus vedėjas pagrįstai tęsė tarnybą pakeistomis tarnybos sąlygomis APVA ir pripažinti, kad pareiškėjams turėjo būti siūloma Klimato kaitos ir projektų registro skyriaus vedėjo pareigybė, nes buvo laisva, nėra teisinio pagrindo.

58. Dėl Nutarties 41.10 punkte nurodytų argumentų akcentuotina, kad sprendimų dėl tarnybinio kaitumo pagrįstumo vertinimas peržengia individualių tarnybinių ginčų, nagrinėjamų šioje byloje, ribas ir negali būti vertinami, kaip pažeidžiantys pareiškėjų interesus, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo dėl jų pasisakyti.

59. Dėl Nutarties 41.16 punkte nurodytų argumentų. Nutarties 53 punkte nurodyti teisiniai argumentai, kuriais remiantis yra pagrindas konstatuoti, kad valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybių po reorganizavimo pradėsiančioje veikti biudžetinėje įstaigoje skaičiaus, tarnautojų ir pagal darbo sutartį dirbančių santykio nustatymas ir pan. yra išimtinė valstybės valdymo institucijų kompetencija ir teismas neturi teisinių pagrindų pripažinti tokių sprendimų teisminės kontrolės galimybės šios bylos kontekste.

60. Teisėjų kolegija apskritai nepasisako dėl apeliacinio skundo argumentų, kuriais pareiškėjų teisių pažeidimai grindžiami Darbo tarybų veiklą reglamentuojančių teisės normų, įtvirtintų Darbo kodekse, pagrindu. Darbo tarybos yra išimtinai darbuotojų atstovai (DK 165 str.) ir neturi jokių teisių valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose. Teisėjų kolegija nepagrįstais pripažįsta pareiškėjų argumentus, kad valstybės tarnautojai lyginant su darbuotojais yra diskriminuojami, jei būtų pripažįstama, kad Darbo tarybos yra tik darbuotojų atstovais.

61. Konstitucinis Teismas formuojamoje oficialiojoje konstitucinėje doktrinoje yra nurodęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje yra įtvirtintas visų asmenų lygybės įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams principas. Tai yra formalios asmenų lygybės principas. Šio principo turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant. Šis principas įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pačius faktus savavališkai vertinti skirtingai. Visų asmenų lygybės principas reiškia ir tai, kad atitinkamos rūšies santykių subjektams – visiems vienodais požymiais pasižymintiems asmenims (jų grupėms) turi būti taikomas tas pats įstatymas ar kitas teisės aktas – tas pats vienodas, visiems tos kategorijos subjektams bendras, lygus matas. Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tar tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimas.

62. Tuo pačiu Konstitucinis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijos, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, jei juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, nėra laikytinas diskriminaciniu (Konstitucinio Teismo 1998 m. lapkričio 11 d. nutarimas).

63. Valstybės tarnybos teisinis reguliavimas nustato visą sistemą ypatumų, kuriais siekiama, kad valstybės tarnyba pasižymėtų aukštais profesiniais gebėjimais, užtikrintų valstybės institucijų veiklos efektyvumą, būtų lojali ir atsakinga valstybei. Šis reguliavimas nustato ir specialiųjų garantijų, taikomų tik valstybės tarnautojams. Taigi dėl tarnybos teisinių santykių specifiškumo objektyviai pateisinama, kad kai kurie darbo santykiuose numatyti darbuotojų atstovavimo institutai, tokie kaip Darbo tarybos, valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose netaikomi ir tai nevertintina, kaip valstybės tarnautojų diskriminavimas.

64. Dėl Nutarties 41.18 ir 41.19 punktuose nurodytų apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad pareiškėja R. A. Fonde dirbo Bendrųjų reikalų ir registro skyriaus vedėjos pareigose. Vadovaujantis šios pareigybės aprašymo 4 punktu, ši pareigybė reikalinga organizuoti ir koordinuoti Skyriaus darbą atliekant Fondo dokumentų valdymo, personalo valdymo funkcijas, užtikrinant veiklos reguliavimo teisinį pagrįstumą, priimamų sprendimų teisėtumą, teikti teisines konsultacijas, pasiūlymus ir išvadas Fondo veiklos klausimais ir kt. Tokios funkcijos, iš esmės, užtikrina visos svarbiausios informacijos Fondo veikloje valdymo pareigų įgyvendinimą, todėl yra teisinis pagrindas konstatuoti, kad nors oficialių duomenų, jog R. A. buvo įteiktas pasiūlymas raštu apie siūlomas užimti pareigas, nėra, tačiau R. A., vertinant jos vykdytas funkcijas, žinojo visą realią situaciją ir turėjo realią galimybe išreikšti valią užimti visiems trims pareiškėjams siūlytas pareigas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad tai, jog pasiūlymas užimti laisvas APVA Gamtotvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto (projektų vadovo), A lygio 12 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas raštu neįteiktas, yra formalus, realiai pareiškėjos teisių nesuvaržęs, pažeidimas dėl kurio nėra teisinių pagrindų atleidimą pripažinti neteisėtu.

65. Dėl pareiškėjams nepasiūlytų Vandentvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigų pažymėtina, kad į šias pareigas Agentūroje konkursas vyko 2018 m. sausio 31 d. Pareiškėjai įspėjimo lapelius gavo 2018 m. sausio 29 d. Nutarties 46, 49, 50 ir 53 punktuose nurodytų teisinių argumentų pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Agentūroje konkursas į Vandentvarkos projektų skyriaus vyriausiojo specialisto pareigas turėjo būti nutrauktas vadovaujantis Konkursų į valstybės tarnautojo pareigas organizavimo tvarkos aprašo 24 punktu, nustatančiu, kad konkursą organizuojanti įstaiga konkursą, paskelbtą Aprašo 20 punkte nustatyta tvarka, motyvuotu sprendimu gali atšaukti ne vėliau kaip likus vienai darbo dienai iki konkurso pradžios. Apie konkurso atšaukimą įstaiga nedelsdama praneša pretendentams, norintiems dalyvauti konkurse ir pateikusiems dokumentus konkursą organizuojančiai įstaigai, taip pat per Valstybės tarnybos valdymo informacinę sistemą Valstybės tarnybos departamentui. Apie konkurso atšaukimą paskelbiama Valstybės tarnybos departamento ir konkursą organizuojančios įstaigos interneto tinklalapiuose. Tai turėjo būti padaryta, nes, atsižvelgiant į šios pareigybės aprašą, pareiškėjas A. D. atitiko visus reikalavimus ir jam turėjo būti siūloma užimti šias pareigas. Pareiškėjos pareigybės specialiųjų reikalavimų, nustatytų aprašymo 7 punkte, neatitiko, todėl ši pareigybė joms neturėjo būti siūloma.

66. Kadangi pareiškėjui A. D., priešingai nei nurodyta Nutarties 46, 49, 50 ir 53 punktuose (svarbūs teisinio reglamentavimo ir jo aiškinimo aspektai) nebuvo pasiūlytos laisvos žemesnės kategorijos pareigos Agentūroje, atleidimas yra neteisėtas.

67. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų R. A. ir Ž. V. apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl šių pareiškėjų reikalavimų atmetimo.

68. A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pripažinus jo atleidimą neteisėtu, jį grąžinti į Klimato kaitos projektų ir registro skyriaus vedėjo A lygio 15 kategorijos karjeros valstybės tarnautojo pareigas APVA teisinio pagrindo nėra dėl Nutarties 56 punkte nurodytų argumentų. Jo užimtoji ankstesnė pareigybė neišlikusi. Todėl jam priteisiamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Taip pat jam priteisiama kompensacija, kurios dydis yra lygus vienam jo vidutiniam darbo užmokesčiui už kiekvienus dvejus tarnybos santykių trukmės metus, bet ne daugiau kaip šeši jo vidutiniai darbo užmokesčiai (DK 218 str. 4 d., VTĮ 5 str.). Ši bendra suma mažintina pareiškėjui išmokėtos išeitinės išmokos dydžiu.

69. Kadangi pareiškėjo A. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, spręstina dėl jo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą. Teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad šis reikalavimas atmestinas. Pareiškėjo teisės valstybės tarnybos teisiniuose santykiuose apgintos Nutarties 68 punkte nurodytais būdais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pripažintina, kad visada, kai prarandamas darbas, pragyvenimo šaltinis patiriami dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, tam tikros įtampos. Tačiau tai visais atvejais negali būti vertinama kaip pagrindas neturtinei žalai kilti. Visi įprastai tokiose situacijose kylantys nepatogumai kompensuojami taikant įstatyme nustatytus kompensavimo mechanizmus (Nutarties 68 p.). Sprendžiant dėl neturtinės žalos, byloje turi būti įrodyta (ABTĮ 56 str.), kad tie saugotini gėriai dėl atsakovo neteisėtų veiksmų / neveikimo nukentėjo neįprastai ženkliu mastu ir vien neteisėto atleidimo pripažinimas kartu su kompensacinėmis įstatymu nustatytomis priemonėmis nėra pakankama satisfakcija. Šios bylos kontekste tokios teisinės situacijos pripažinti nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip neįrodytas (ABTĮ 56 str.).

70. Dėl pareiškėjui A. D. priteistinų sumų:

70.1. vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Pareiškėjas atleistas 2018 m. kovo 30 d. Jam skaičiuojamas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2018 m. balandžio 2 d. (pirmadienis) iki 2019 m. vasario 20 d. (teismo sprendimo priėmimo diena). 2018 m. vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką sudaro: 118,57 Eur (dienos VDU) x 20,9 (vidutinis darbo dienų skaičius 2018 m. esant penkių dienų darbo savaitei) x 9 (mėnesių skaičius 2018 m.) = 22 303,02 Eur. 2019 m. už vieną mėnesį ir 14 darbo dienų: 118,57 Eur (dienos VDU) x 20,9 (vidutinis darbo dienų skaičius 2019 m. esant penkių dienų darbo savaitei) x 1 (mėnesių skaičius 2019 m.) = 2 478,11 Eur; 14 (darbo dienos) x 118,57 (dienos VDU) = 1 659,98 Eur. Bendra apskaičiuota vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką suma yra 26 441,11 Eur. Iš šios sumos turi būti atimta išeitinės išmokos suma – 14 868,66 Eur. 26 441,11 – 14 868,66 = 11 572,45 Eur (t. II, b. l. 76);

70.2. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas Fonde dirbo nuo 2011 m. vasario 15 d. iki 2018 m. kovo 30 d. Taigi pareiškėjo darbo stažas Fonde 7 metai, 1,5 mėn. Tačiau jam išmokėta šešių jo vidutinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė išmoka, taiga ją apskaičiuojant buvo įskaitytas kitas laikas, kuris, vadovaujantis Valstybės tarnybos įstatymo 41 straipsnio 2 dalimi, įskaitomas į tarnybos stažą toje įstaigoje, iš kurios valstybės tarnautojas atleidžiamas. Pareiškėjui priteistina šešių jo vidutinių darbo užmokesčių kompensacija – 2 478,11 Eur x 6 mėn. = 14 868,66 Eur (Nutarties 68 p.);

70.3. priteisiant pareiškėjui bendrą sumą daromas tarpusavio įskaitymas priteistinos kompensacijos (14 868,66 Eur) ir iš apskaičiuotos vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką sumos (26 441,11 Eur) atimamos išeitinės išmokos sumos – 14 868,66 Eur. Taigi pareiškėjui priteisiama 26 441,11 Eur;

70.4. minėta, kad vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką priteisiamas nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Todėl nuo 2019 m. vasario 21 d. už kiekvieną darbo dieną iki sprendimo įvykdymo pareiškėjui priteisiama po 118,57 Eur (dienos VDU).

71. Pareiškėjas vienu iš reikalavimų prašė į tarnybos stažą įskaityti buvimo priverstinėje pravaikštoje laiką. Dėl tarnybos stažo skaičiavimo yra sprendžiama administracine tvarka. Tik kilus ginčui yra teisinis pagrindas kreiptis į teismą teisminės gynybos (ABTĮ 5 str. 1 d.). Šioje byloje tokios teisinės situacijos nėra, todėl šis pareiškėjo reikalavimas atmestinas nenustačius jo teisės pažeidimo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjų R. A. ir Ž. V. apeliacinį skundą atmesti.

Pareiškėjo A. D. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimą dėl pareiškėjo A. D. pakeisti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjo A. D. skundas, kuriuo prašoma pripažinti jo atleidimą iš pareigų neteisėtu, panaikinti Fondo direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-41 „Dėl A. D. atleidimo iš pareigų“ ir priteisti vidutinį tarnybinį atlyginimą už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš pareigų iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, panaikinti ir patenkinti šią dalį pareiškėjo reikalavimų.

Panaikinti Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo direktoriaus 2018 m. kovo 27 d. įsakymą Nr. P-41 „Dėl A. D. atleidimo iš pareigų“.

Pripažinti A. D. atleidimą neteisėtu.

Priteisti A. D. 26 441,11 Eur.

Priteisti A. D. nuo 2019 m. vasario 21 d. už kiekvieną darbo dieną iki teismo sprendimo įvykdymo po 118,57 Eur.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. spalio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Romanas Klišauskas

Gintaras Kryževičius

Veslava Ruskan