2024-01-11 Nr. CB-331-2-68-3-38420-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Legislator summary
AI generatedApeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 3 dalies taisykles, pažeidė teisinę prezumpciją ir nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, perkeldamas sutuoktiniui, kuris buvo šeimyninio smurto auka, pareigą būti lojaliam, saugoti šeimą, ieškoti konflikto sprendimo būdų. Teismas sutapatino du alternatyvius santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės pagrindus, konstatuodamas, kad, nepaisant vieno sutuoktinio nuteisimo už tyčinį smurtinį nusikaltimą, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes prie šalių nesutarimų prisidėjo ir kitas sutuoktinis. Šiuo atveju įrodyta, kad egzistuoja įstatymo preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys;
Legislator headnote
AI generated2024-01-11 Nr. CB-331-2-68-3-38420-2019-8 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas: Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Full text
Nr. DOK-5481
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-38420-2019-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2024 m. sausio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno ir Egidijos Tamošiūnienės,
susipažinusi su 2023 m. gruodžio 26 d. paduotu atsakovė R. R. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo,
n u s t a t ė :
Atsakovė R. R. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. rugsėjo 27 d. nutarties peržiūrėjimo. Šia nutartimi Vilniaus regiono apylinkės teismo 2021 m. spalio 26 d. sprendimo dalis, kuria nuspręsta santuoką nutraukus, atsakovei R. R. palikti iki santuokos sudarymo turėtą „Z.“ pavardę, pakeista – atsakovei palikta santuokinė pavardė „R.“; kita sprendimo dalis, kuria nuspręsta patikslintus ieškinį ir priešieškinį patenkinti iš dalies – nutraukti ieškovo A. R. ir atsakovės R. R. santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; priteisti šalims po ½ dalį nekilnojamojo turto ir išmokėtos kreditorinių reikalavimų BUAB „Volatus LT“ sumos – 9995,73 Eur; pripažinti, kad kreditoriniai įsipareigojimai kreditoriui „AR VascuSurgical Ltd“ pagal 2017 m. sausio 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo yra solidari ieškovo ir atsakovės prievolė; paskirstyti šalims bylinėjimosi išlaidas; likusią patikslintų ieškinio ir priešieškinio dalį atmesti, palikta nepakeista. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.
Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagrindai peržiūrėti bylą kasacine tvarka yra: 1) materialinės ar procesinės teisės normų pažeidimas, turintis esminės reikšmės vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, jeigu šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui; 2) jeigu teismas skundžiamame sprendime (nutartyje) nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos; 3) jeigu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika ginčijamu teisės klausimu yra nevienoda.
Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tuo atveju, kai jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina pateikti teisinius argumentus dėl pažeistos (pažeistų) materialiosios ar proceso teisės normos (normų), ir tai, kad šis (šie) teisės pažeidimas (pažeidimai) turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Ypatingas dėmesys kasaciniame skunde turi būti teikiamas argumentams, kad šis teisės pažeidimas (pažeidimai) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.
Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią kasacinio teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios kasacinio teismo suformuotos praktikos.
Atsakovės paduotame kasaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
1. Apeliacinės instancijos teismas, nutraukdamas santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.60 straipsnio 3 dalies taisykles, pažeidė teisinę prezumpciją ir nukrypo nuo formuojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, perkeldamas sutuoktiniui, kuris buvo šeimyninio smurto auka, pareigą būti lojaliam, saugoti šeimą, ieškoti konflikto sprendimo būdų. Teismas sutapatino du alternatyvius santuokos nutraukimo dėl vieno iš sutuoktinių kaltės pagrindus, konstatuodamas, kad, nepaisant vieno sutuoktinio nuteisimo už tyčinį smurtinį nusikaltimą, santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes prie šalių nesutarimų prisidėjo ir kitas sutuoktinis. Šiuo atveju įrodyta, kad egzistuoja įstatymo preziumuojamas kaltas sutuoktinio elgesys;
2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė precedentą – vadovavosi kitoje byloje teismo pateiktu teisės aiškinimu, neatsižvelgdamas į tai, kad tos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi;
3. Apeliacinės instancijos teismo išvados apie sutuoktinių pareigą gerbti vienas kitą, ieškoti santuokos išsaugojimo būdų, būti lojaliems, esant smurto faktui, prieštarauja Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams bei logikai;
4. Nei teismų praktikoje, nei CK nėra įtvirtintas terminas, per kurį nuo kalto kito sutuoktinio elgesio būtina kreiptis dėl santuokos nutraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismo išvada, kad po to, kai ieškovas smurtavo, atsakovė nesikreipė į teismą dėl santuokos nutraukimo, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo padaryti išvadą, kad ne įvykęs konfliktas, kurio metu ieškovas smurtavo prieš ieškovę, buvo santuokos iširimo priežastis, yra nepagrįsta ir prieštarauja teisės imperatyvams;
5. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė pareigą ex officio (savo iniciatyva) sandorį pripažinti niekiniu (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Bylą nagrinėję teismai pripažino, kad atsakovė ginčijo ieškovo tariamai paimtas paskolas, tačiau nepagrįstai atsisakė vertinti šią aplinkybę bei teikiamus įrodymus, nes atsakovė nebuvo suformulavusi atskiro reikalavimo. Paskolos sutartys yra akivaizdžiai niekinės (prieštarauja buhalterinės apskaitos imperatyvams), nes paskolos neįtrauktos į įmonės balansus.
Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl teisės normų taikymo nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytų kriterijų kasacijai, t. y. kad egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasaciniame skunde nurodomas netinkamas faktinių aplinkybių nustatymas, tačiau pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų nors vieną CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytą bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindą.
Atrankos kolegija konstatuoja, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).
Pagal CPK 80 straipsnio 4 dalį, už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokėtinas pareiškiant ieškinį (pareiškimą ypatingosios teisenos bylose). Turtiniuose ginčuose už apeliacinius, kasacinius skundus ir prašymus dėl proceso atnaujinimo šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti žyminio mokesčio dydžiai skaičiuojami nuo ginčijamos sumos.
Nagrinėjamu atveju atsakovė kasacine tvarka skundžia apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti atsakovės priešieškinio neturtinio pobūdžio reikalavimą nutraukti santuoką dėl ieškovo kaltės, už kurį mokėtinas 109 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 7 dalis, 82 straipsnis), ir patenkintas ieškovo ieškinio reikalavimas pripažinti įsipareigojimus kreditoriui „AR VascuSurgical Ltd“ pagal 2017 m. sausio 27 d. ir 2018 m. sausio 15 d. paskolos sutartis po santuokos nutraukimo solidaria ieškovo ir atsakovės prievole, už kurį mokėtinas žyminis mokestis kaip už turtinį reikalavimą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis). Už kasacinį skundą mokėtinas tokio dydžio žyminis mokestis, kokia yra žyminio mokesčio už minėtus neturtinio ir turtinio pobūdžio reikalavimus suma. Atsakovė kartu su kasaciniu skundu pateikė duomenis apie sumokėtą 218 Eur žyminį mokestį, kasaciniame skunde nurodo, kad šis žyminis mokestis sumokėtas už neturtinius reikalavimus. Atrankos kolegija konstatuoja, kad atsakovės kasacinis skundas paduotas nesumokėjus nustatyto dydžio žyminio mokesčio, kasaciniame skunde nėra nurodyta ginčijama suma (CPK 347 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Be to, atsakovės kasacinio skundo prašymas suformuluotas netiksliai, t. y. nenurodyta, kokį naują sprendimą prašoma priimti (CPK 347 straipsnio 1 dalies 4 punktas).
Kadangi kasacinį skundą atsisakoma priimti dėl pirmiau nurodytų turinio trūkumų, terminas primokėti trūkstamą dalį žyminio mokesčio, nurodyti ginčijamą sumą ir patikslinti kasacinio skundo prašymą nenustatomas. Už kasacinį skundą sumokėtas 218 Eur žyminis mokestis grąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui (CPK 350 straipsnio 4 dalis).
Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,
n u t a r i a :
Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Grąžinti advokatei M. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 218 (du šimtus aštuoniolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto už atsakovės R. R. kasacinį skundą 2023 m. gruodžio 26 d. AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymu Nr. 114.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Teisėjai Virgilijus Grabinskas
Donatas Šernas
Egidija Tamošiūnienė