2016-11-09 Nr. AB-21198-3-61-3-02629-2014-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P-85-662/2016

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02629-2014-9

Procesinio sprendimo kategorija: 80.11

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. lapkričio 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Arūno Dirvono ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Švenčionių skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis 37,58 ha ploto žemės sklypu Nr. 138, esančiu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas Nr. 138), ir įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių suteikti pareiškėjui leidimą laikinai naudotis Sklypu Nr. 138; 2) įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių suformuoti žemės sklypą pareiškėjui kaip 6 ir (arba) 7 eilės pretendentui žemės reformos procese; 3) panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ dalį, kuria A. G. leidžiama laikinai naudotis Sklypu Nr. 138.

Pareiškėjas paaiškino, kad nuo 2003 m. rugpjūčio 5 d. iki 2010 m. gruodžio 12 d. jis su tėvu P. P. pagal 2003 m. rugpjūčio 5 d. valstybinės žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartį teisėtai valdė ir naudojosi Sklypu Nr. 138. 2014 m. balandžio 9 d. sprendimu atsisakyta suteikti pareiškėjui laikinai naudoti sklypą, kuriuo jis teisėtai naudojasi ir rūpinasi ilgiau kaip 10 metų (paskutinius trejus metus leidimų laikinai naudotis pagrindu) motyvuojant vien tuo, kad sklypas yra suformuotas perleisti trečiajam suinteresuotam asmeniui.

Sklypas Nr. 138 yra suformuotas skundžiamais suformavimo, ribų ir ploto nustatymo aktais, kuriais jis nepagrįstai ir neteisėtai suformuotas vėlesnės eilės pretendentui žemės reformos procese, o šiuos aktus panaikinus, nebus pagrindo Sklypo Nr. 138 perleisti trečiajam suinteresuotam asmeniui. Be to, ginčijamas sprendimas tiek, kiek juo atsisakyta pareiškėjui suteikti leidimą laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, prieštarauja įsiteisėjusiai ir galiojančiai Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutarčiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – leisti pareiškėjui naudotis Sklypu Nr. 138.

Žemės sklypai neatlygintinai perduodami tik laikantis imperatyvių teisės normų nustatytos eilės tvarkos, t. y. vėlesne eile žemės sklypai gali būti neatlygintinai perduodami tik po to, kai žemės sklypai neatlygintinai perduoti ankstesne eile. Nustačius, kad žemės sklypai buvo formuojami tam, jog būtų neatlygintinai perduoti vėlesne eile, nors gali ir turi būti neatlygintinai perleisti ankstesne eile, reikštų, kad buvo šiurkščiai pažeistos imperatyvios Žemės reformos įstatymo normos, reglamentuojančios asmenų, įsigyjančių žemę, eilę.

Sklypas Nr. 138 A. G. buvo suformuotas neatlygintinai perleisti 9 eile, nors pareiškėjas turi teisę neatlygintinai gauti ar įsigyti šį sklypą 6 ir (arba) 7 eile. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 13 dalyje nustatyta, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. naudoja valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnyje nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti.

Pareiškėjas turi reikiamų profesinių įgūdžių ir kompetencijos bei visiškai atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio reikalavimus. Pareiškėjas Sklypą Nr. 138 pradėjo teisėtai naudoti anksčiau nei 2004 m. rugpjūčio 7 d., todėl jis atitinka ir Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje numatytus reikalavimus. Įvertinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjas turi teisę Sklypą Nr. 138 įgyti 6 eile. Be to, pareiškėjas šį sklypą, kuris jam suteiktas įstatymų nustatyta tvarka, teisėtai naudoja asmeniniam ūkiui, todėl turi teisę jį įgyti ir 7 eile.

NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2014 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 trečiajam suinteresuotam asmeniui leido laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, nors tai aiškiai pažeidžia galiojančias Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – leisti pareiškėjui naudotis žemės sklypu, į kurį patenka ir Sklypas Nr. 138.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 5 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies: panaikino NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ dalį, kuria A. G. leidžiama laikinai naudotis 37,58 ha ploto žemės sklypu Nr. 138, esančiu (duomenys neskelbtini); panaikino NŽT Švenčionių skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ dalį, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis 37,58 ha ploto žemės sklypu Nr. 138, esančiu (duomenys neskelbtini); skundo dalį dėl prašymo įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių suformuoti žemės sklypą pareiškėjui kaip 6 ir (arba) 7 eilės pretendentui žemės reformos procese paliko nenagrinėtu; likusią skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nustatė, kad Sklypas Nr. 138 patenka į 121,70 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurį NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-441 „Dėl valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimo laikinai naudotis“ pareiškėjas turėjo teisę laikinai naudoti nuo 2011 m. gegužės 6 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d., bet ne ilgiau, kaip iki sprendimo atkurti nuosavybės teises priėmimo dienos. NŽT Švenčionių skyriaus vedėjas 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45-2)-954 1.4 punktu NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 45VĮ-14.45.2)-441 pripažino netekusiu galios. Teismas taip pat nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-27-617/2015, kurioje 2012 m. kovo 29 d. nutartimi tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas byloje, sustabdytas NŽT Švenčionių žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. rugpjūčio 12 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45-2)-954 vykdymas bei leista pareiškėjui naudotis žemės plotais, nurodytais šiame įsakyme. Dėl to, teismo vertinimu, NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 leidus A. G. laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, taip pat NŽT Švenčionių skyriaus sprendimu Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, buvo pažeistas Švenčionių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-27-617/2015 įsiteisėjusia ir galiojančia teismo nutartimi įtvirtintas leidimas pareiškėjui naudotis Sklypu Nr. 138, iki kol bus priimtas galutinis sprendimas šioje civilinėje byloje. Teismas pabrėžė, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi pritaikytų laikinųjų priemonių teisėtumas nėra ir negali būti kvestionuojamas šioje administracinėje byloje, todėl tai nėra šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas 12 eiliškumo grupei priskirtas vėliausiai NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-313, o apie tai, jog yra priskirtas 12 eiliškumo grupei, pareiškėjas sužinojo vėliausiai 2013 m. gegužes 7 d., kai dalyvavo NŽT (duomenys neskelbtini) susirinkime. Taip pat konstatuota, kad NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-313, kuriuo pareiškėjas buvo priskirtas 12 grupei, nebuvo išspręstas žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai klausimas. Pareiškėjas nėra šio įsakymo nustatyta tvarka apskundęs NŽT direktoriui. Todėl pareiškėjo skundo dalis dėl prašymo įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių suformuoti žemės sklypą pareiškėjui kaip 6 ir (arba) 7 eilės pretendentui žemės reformos procese palikta nenagrinėta.

III. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos ir trečiojo suinteresuoto asmens A. G. apeliacinius skundus patenkino, o pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmetė ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeitė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ta apimtimi, kur buvo panaikinta NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ dalis, kuria A. G. leista laikinai naudotis 37,58 ha ploto žemės sklypu Nr. 138, esančiu (duomenys neskelbtini), panaikinta Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ dalis, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis 37,58 ha ploto žemės sklypu Nr. 138, esančiu (duomenys neskelbtini). Skundo reikalavimo dalį dėl panaikinimo NŽT Švenčionių skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimo Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ dalies, kuria atsisakyta pareiškėjui išduoti leidimą laikinai naudotis 37,58 ha ploto žemės sklypu Nr. 138, esančiu (duomenys neskelbtini), bei 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ dalies, kuria A. G. leidžiama laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, atmetė. Taip pat panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį ta apimtimi, kur skundo dalis dėl prašymo įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių suformuoti žemės sklypą pareiškėjui kaip 6 ir (arba) 7 eilės pretendentui žemės reformos procese palikta nenagrinėta, ir šioje dalyje skundą atmetė.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ginčijamas NŽT Švenčionių skyriaus 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 45SD-(14.45.104.)-1052 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme žemės ūkio veiklai vykdyti“ priimtas nustačius, jog NŽT Švenčionių skyriaus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2)-903 yra patvirtintas Švenčionių rajono (savivaldybės) (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuriame trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. suprojektuotas grąžinti nuosavybėn neatlygintinai sklypas Nr. 138 (kuris neatsisako laikinai naudotis jam suprojektuotu žemės sklypu), o kitiems asmenims jau atkurtos ir nuosavybės teisės. Vadovaujantis Valstybinės žemės suteikimo laikinai naudotis žemės ūkio veiklai vykdyti tvarkos aprašo, patvirtinto NŽT direktoriaus 2012 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3)-112 (toliau – ir Aprašas), 2 punktu, žemės sklypai, suprojektuoti žemės valdos projektuose pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nurodytus žemės įsigijimo nuosavybėn būdus, negali būti suteikiami laikinai naudotis šio Aprašo nustatyta tvarka kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai asmenys raštu atsisako laikinai naudoti jiems suprojektuotus žemės sklypus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas darė išvadą, jog numatyta galimybė laikinai pasinaudoti valstybiniu žemės plotu yra paneigiama visiškai, kai yra nustatoma aplinkybė įtvirtinta Aprašo 2 punkte. Dėl to, apeliacinis teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nebuvo teisinio pagrindo suteikti laikino leidimo naudotis Sklypu Nr. 138 pareiškėjui A. P.

Be to, teismas nustatė, kad Švenčionių rajono apylinkės teisme išnagrinėjus civilinę bylą Nr. 2-27-617/2015 ir 2015 m. liepos 3 d. priėmus sprendimą buvo panaikintos ir laikinosios apsaugos priemonės, taikytos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi. Remiantis LITEKO sistemoje esančia informacija, 2015 m. liepos 3 d. Švenčionių rajono apylinkės teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymu Nr. 45VĮ-(14.45.2.)-905 „Dėl Švenčionių rajono (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo“ Sklypas Nr. 138 suprojektuotas trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G., kuris priskirtas 9 eiliškumo grupei, o pareiškėjui, kuris priskirtas 12 eiliškumo grupei, suprojektuoti sklypai, kurie sklypo projekto plane pažymėti numeriais nuo 153 iki 155. Priimtas įsakymas, nustatantis pretendentų eiliškumą, yra galiojantis ir dėl jo nėra iškeltas ginčas teisme. Esant tokiai situacijai bei turint omenyje pareikštą reikalavimą, t. y. nenuginčijus 2013 m. rugpjūčio 28 d. įsakymo, eiliškumo pakeitimo svarstymas netenka teisinės prasmės. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, skundo reikalavimas įpareigoti NŽT Švenčionių skyrių suformuoti žemės sklypą pareiškėjui kaip 6 ir (arba) 7 eilės pretendentui žemės reformos procese turėjo būti atmestas, o ne paliktas nenagrinėtu.

Pareiškėjui nesuteikus laikino leidimo naudotis valstybiniu žemės sklypu, jis prarado ir materialinį suinteresuotumą dėl A. G. suteikto leidimo laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, todėl skundo reikalavimas panaikinti NŽT Švenčionių skyriaus vedėjo 2014 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 „Dėl leidimo laikinai naudotis valstybine žeme“ dalį, kuria A. G. leidžiama laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas taisytinas iš esmės paliekant galioti tik tą sprendimo dalį, kuria buvo netenkintas reikalavimas dėl įpareigojimo NŽT Švenčionių skyrių suteikti pareiškėjui leidimą laikinai naudotis Sklypu Nr. 138.

IV. Pareiškėjas A. P. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui padavė prašymą dėl proceso atnaujinimo administracinėje byloje Nr. A-655-556/2016, prašydamas panaikinti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutarties, priimtos administracinėje byloje Nr. A-655-556/2016, dalį, kuria nutarta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 5 d. sprendimą pakeisti, ir šia apimtimi palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

Pareiškėjo teigimu, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažeidė materialinės teisės normas, įtvirtintas Teismų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje, Administracinių bylų teisenos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje bei Civilinio proceso kodekso 18 straipsnyje, ir tai turėjo esminės įtakos priimant skundžiamą nutartį. Šios teisės normos įtvirtina fundamentalų teismo sprendimo (nutarties) privalomumo principą, kuris yra esminė teisingumo vykdymo prielaida. Tai, kas nuspręsta teismo, yra privaloma visiems teisės subjektams ir turi būti vykdoma, įsiteisėjusio teismo sprendimo teisingumas negali būti kvestionuojamas kitaip, negu teisės aktų nustatyta tvarka, o dalyvavusiems byloje asmenims toks teismo sprendimas turi res judicata galią ir prejudicinę reikšmę. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas paaiškino, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-198-617/2012 pagal ieškovų A. P., D. P. ir P. P. ieškinį atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – leista A. P. naudotis žemės sklypu, į kurį patenka Sklypas Nr. 138. Šios laikinosios apsaugos priemonės galiojo nuo 2012 m. kovo 29 d. iki 2015 m. rugpjūčio 1 d. (galutinio Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimo patenkinti ieškovų ieškinį įsiteisėjimo diena). Neatsižvelgdamas į tai, NŽT Švenčionių skyrius laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo metu priėmė šioje byloje skundžiamą sprendimą, kuriuo atsisakyta leisti A. P. laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, ir skundžiamą įsakymą, kuriuo A. G. leista laikinai naudotis Sklypu Nr. 138. Pareiškėjo teigimu, skundžiama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi minėti aktai pripažinti pagrįstais ir teisėtais, motyvuojant tuo, kad jie priimti pagal Aprašo nuostatas. Pareiškėjo nuomone, šia nutartimi buvo paneigtas teismo sprendimo privalomumo principas, nes Aprašas negali būti aiškinamas iš esmės paneigiant įsiteisėjusia ir galiojančia Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Šią nutartį palikus nepakeistą, bus įteisinta valstybės institucijų teisė priimti sprendimus neatsižvelgiant į galiojančius teismų sprendimus.

Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyrius atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė su šiuo prašymu nesutinkantis ir prašė jį atmesti.

Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismas, remdamasis Aprašu bei faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagrįstai nusprendė, jog galimybė laikinai pasinaudoti valstybiniu žemės plotu yra paneigiama, kai nustatoma Aprašo 2 punkte įtvirtinta aplinkybė. Šiame punkte numatyta, kad žemės sklypai, suprojektuoti žemės valdos projektuose pagal Žemės reformos įstatymo 5 straipsnyje nurodytus žemės įsigijimo nuosavybėn būdus, negali būti suteikiami laikinai naudotis šio Aprašo nustatyta tvarka kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai asmenys raštu atsisako laikinai naudoti jiems suprojektuotus žemės sklypus. Atsakovo nuomone, teismas pagrįstai nurodė, kad nėra teisinės galimybės išduoti leidimą pareiškėjui laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, kuris yra suprojektuotas A. G. kaip grąžintinas nuosavybėn neatlygintinai, o A. G. nėra atsisakęs laikinai naudotis jam suprojektuotu žemės sklypu. Atsakovas pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas teikė pirmenybę nuosavybės teisių atkūrimui, o ne leidimui laikinai naudotis žemės ūkio paskirties žeme, nes įstatymų leidėjas suteikė prioritetą nuosavybės teisių atkūrimui perduodant nuosavybėn neatlygintinai lygiavertį plotą turėtam žemės sklypui, o ne valstybinės žemės ūkio paskirties žemės suteikimui laikinam naudojimui, nuomai ar pirkimui. Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 4 straipsnyje nurodyta, kad valstybinė žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant neatlygintinai, parduodama suformavus žemės sklypus teisės aktų nustatyta tvarka. A. G. 2008 m. vasario 25 d. pateikė prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo, o pareiškėjas pateikė prašymą dėl žemės pirkimo, todėl darytina išvada, kad A. G. pagrįstai priimtas skundžiamas 2014 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. 45VĮ-(14.45.2)-95 leidžiant jam laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, bei 2014 m. balandžio 9 d. sprendimas Nr. 45SD-(14.45.104)-1052, kuriuo pareiškėjui neleista laikinai naudotis Sklypu Nr. 138. Atsakovo nuomone, pareiškėjo prašyme nėra akivaizdžių argumentų, patvirtinančių apeliacinės instancijos teismo padarytą esminį materialinės teisės normų pažeidimą, todėl prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. G. atsiliepime į pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo nurodė su juo nesutinkantis ir prašė jį atmesti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo pažymėjo, kad pareiškėjas bylos procesą atnaujinti prašo Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu. Pareiškėjas prašyme įvardina materialinės teisės normas, kurių netinkamas taikymas byloje neva lėmė esminio pažeidimo padarymą, pateikia nuorodą į Teismų įstatymą, Administracinių bylų teisenos įstatymą ir Civilinio proceso kodeksą, tačiau Administracinių bylų teisenos įstatymo 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas nenumato tokio proceso atnaujinimo pagrindo, kaip padarytas procesinių teisės normų pažeidimas.

Šios normos taikymas yra sietinas su materialinės teisės normų pažeidimo akivaizdumu. A. G. nesutinka, kad šiuo atveju aplinkybė, jog teismas nesivadovavo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-198-617/2012, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, suponuoja Teismų įstatymo ir Administracinių bylų teisenos įstatymo pažeidimą. A. G. teigimu, šios nutarties rezoliucinėje dalyje nebuvo suformuluotas įpareigojimas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos išduoti leidimą pareiškėjui naudotis Sklypu Nr. 138.

Be to, minėtoje byloje nebuvo vertinama, kokia yra galiojanti tvarka, kurios pagrindu suteikiamos teisės asmenims naudotis valstybine žeme, kokia tvarka skiriama pirmenybė tokiems asmenims. Tai nebuvo Švenčionių rajono apylinkės teisme nagrinėtos bylos dalykas, be to, teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja bylos iš esmės. Šiuo atveju pritaikyta laikinoji apsaugos priemonė – leidimas naudotis žemės sklypu, į kurį patenka Sklypas Nr. 138, laikytina tik procesine priemone užtikrinti palankaus sprendimo įvykdymą, tačiau nesukeliančia tokių materialinių pasekmių, kurių siekiama galutiniu teismo procesiniu sprendimu.

Be to, pažymėtina, kad šia nutartimi nebuvo uždrausta atkurti trečiajam suinteresuotam asmeniui nuosavybės teisių į Sklypą Nr. 138 ir juo naudotis. Aplinkybė, kad A. G. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pateikė dar 2008 m. vasario 25 d. ir pirmenybė teikiama jo interesų atžvilgiu, buvo konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-655-556/2016, ir pakartotinis jos vertinimas būtų laikytinas įrodymų byloje vertinimu, o tai pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 straipsnio 2 dalį negali būti atliekama.

Papildomai pažymėtina, kad Švenčionių rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-27-617/2015 taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, todėl nagrinėjamu atveju keliamas klausimas nėra reikšmingas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Teisėjų kolegija pažymi, kad byla išnagrinėta, vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymu (toliau – ir ABTĮ), galiojančiu nuo 2016 m. liepos 1 d. (2016 m. birželio 2 d. įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 3 dalis).

Išnagrinėjus bylą ir įsiteisėjus teismo sprendimui (nutarimui ar nutarčiai), bylos procesas yra laikomas baigtu, o proceso šalių ginčas – galutinai išspręstu. Tačiau ir įsiteisėjus teismo sprendimui išlieka tikimybė, jog dėl tam tikrų aplinkybių įsiteisėjusio teismo procesinio sprendimo nebus galima laikyti pagrįstu ir teisėtu, todėl esant išimtinėms, įstatyme nustatytoms aplinkybėms, procesas gali būti atnaujinamas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas peržiūrimas. Dėl šių priežasčių įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs specialų institutą – proceso atnaujinimą, t. y. atitinkamą administracinio proceso stadiją, kurios pagrindinis tikslas – užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat padėti išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P63-159/2010, 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P261-20/2012 ir kt.).

Atsižvelgiant į tai, kad proceso atnaujinimo stadija galima tik esant įsiteisėjusiam teismo procesiniam sprendimui ir siekiant, jog nebūtų trikdomas įsiteisėjusio teismo sprendimo (nutarimo, nutarties) pagrindu susiklosčiusių teisinių santykių stabilumas, įstatymų leidėjas proceso atnaujinimo stadiją sukūrė ne kaip įprastinę, o kaip išimtinę teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formą, apsaugančią visos teisėtvarkos darną ir pastovumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P146-17/2012, 2016 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-64-261/2016).

Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą šioje byloje vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktu.

Procesas gali būti atnaujinamas pagal ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktą, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį. Prašydamas atnaujinti procesą šiuo ABTĮ įtvirtintu pagrindu, suinteresuotas asmuo turi pateikti teismui jį pagrindžiančius įrodymus dėl padaryto akivaizdaus esminio materialinės teisės normų pažeidimo, galėjusio nulemti teismo procesinio sprendimo neteisėtumą. Pažeidimas laikomas akivaizdžiu, kai proceso atnaujinimo klausimą nagrinėjančiai teisėjų kolegijai nelieka pagrįstų abejonių dėl klaidingo teisės normų aiškinimo ir taikymo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. sausio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P602-71/2012).

Įvertinusi byloje surinktus duomenis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatyto pagrindo užbaigtos bylos proceso atnaujinimui.

Minėtoje įstatymo normoje kalbama apie proceso atnaujinimą dėl esminio materialinės teisės normų pažeidimo. Bendrojoje teisės teorijoje teisės normos yra skirstomos pagal turinį į materialines, t. y. nustatančias subjektų teisinę padėtį (teises ir pareigas), bei proceso, t. y. nustatančias tvarką, pagal kurią įgyvendinamos materialinės teisės normos. Iš pareiškėjo pateikto prašymo dėl proceso atnaujinimo matyti, kad pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu, iš esmės kelia klausimą dėl proceso teisės normų, susijusių su teismo pareigomis nagrinėjant administracines bylas, galimu pažeidimu. Tuo tarpu ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punktas, kurį nurodo pareiškėjas savo prašyme, nenumato proceso atnaujinimo dėl proceso teisės normų pažeidimo, kaip savarankiško proceso atnaujinimo pagrindo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. P-62-822/2015).

Pareiškėjo prašymas grindžiamas iš esmės tuo, kad apeliacinės instancijos teismas nesivadovavo Švenčionių rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-198-617/2012, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – leista pareiškėjui laikinai naudotis Sklypu Nr. 138, todėl esą pažeidė teismo sprendimo privalomumo principą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nenagrinėja bylos iš esmės ir nepasisako dėl nagrinėjamos bylos baigties nutartyje, kuria taiko laikinąsias apsaugos priemones. Laikinoji apsaugos priemonė nėra materialus teisinis civilinių teisių gynimo būdas, o tik įstatymo numatyta laikino pobūdžio procesinė priemonė, padedanti geriau užtikrinti teisių gynimą. Taigi minėta Švenčionių rajono apylinkės teismo nutartimi laikinai, iki teismo procesinio sprendimo įsiteisėjimo, leista pareiškėjui naudotis žemės sklypu, į kurį patenka Sklypas Nr. 138; šia nutartimi nenustatyti jokie įpareigojimai ar draudimai kitų subjektų atžvilgiu; laikinosios apsaugos priemonės panaikintos įsiteisėjus šio teismo 2015 m. liepos 3 d. sprendimui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, priimdamas 2016 m. balandžio 19 d. nutartį, į šias aplinkybes atsižvelgė ir jas vertino. Iš pareiškėjo prašymo turinio matyti, kad jis nesutinka su teismo atliktu vertinimu, nustatant, jog trečiojo suinteresuoto asmens nuosavybės teisių atkūrimui teikiama pirmenybė sprendžiant dėl teisės laikinai naudotis atitinkamu žemės sklypu. Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, jog apeliacinės instancijos teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartyje pateiktas šioje administracinėje byloje taikytų materialinės teisės normų aiškinimas yra klaidingas, t. y. kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą nutartį. Pareiškėjo prašyme nepateiktas joks alternatyvus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo taikytų materialinės teisės normų aiškinimas, kuris akivaizdžiai prieštarautų apeliacinės instancijos teismo išvadoms ir iš kurio būtų galima spręsti apie teismo aiškiai nepagrįstą materialinės teisės normų nuostatų interpretavimą.

Įvertinus pareiškėjo prašymą dėl proceso atnaujinimo, darytina išvada, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, patvirtinančių konkrečias, esmines ir akivaizdžias teisės taikymo klaidas, padarytas nagrinėjant šią administracinę bylą, todėl prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 10 punkte numatytu pagrindu netenkintinas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, spręstina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašymas atnaujinti procesą nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl netenkinamas ir atnaujinti procesą atsisakytina (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. prašymą atnaujinti procesą atmesti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A-655-556/2016 pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui A. G. dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Arūnas Dirvonas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė