2016-06-17 Nr. AB-12951-3-63-3-00872-2015-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1555-624/2016

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00872-2015-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.5; 8.2; 9.5; 38

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Arūno Dirvono (pranešėjas) ir Veslavos Ruskan, teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro prašymą atsakovui V. O. dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (toliau – ir pareiškėjas, KRATC) su prašymu kreipėsi į teismą ir prašė priteisti iš atsakovo V. O. (toliau – ir atsakovas) 144,39 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą „Butas“, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. (b. l. 3–4).

Nurodė, jog atsakovui buvo siunčiami pranešimai, tačiau atsakovas į juos nereagavo ir vietinės rinkliavos nemokėjo. Komunalinių atliekų tvarkymas, antrinių žaliavų surinkimas, perdirbimo organizavimas teisės aktais yra priskirtas savivaldybių funkcijoms (Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punktas, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnis). Rinkliavų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad savivaldybės taryba turi teisę savivaldybės teritorijoje nustatyti vietines rinkliavas tik už komunalinių atliekų surinkimą ir atliekų tvarkymą iš atliekų turėtojų. Šio įstatymo 12 straipsnio 1–2 punktai numato, kad savivaldybės taryba savo sprendimu nustato vietinę rinkliavą ir tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus. Vietinės rinkliavos administratoriumi paskirtas KRATC, o Klaipėdos savivaldybės administracijos 2007 m. liepos 9 d. Koncesijos sutarties Nr. J4-831 pagrindu KRATC suteikta teisė organizuoti ir vykdyti Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą sistemą iš Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba sprendimu Nr. T2-80 (2008 m. gruodžio 23 d, sprendimo Nr. T2-426 redakcija) patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai), jie skelbiami savivaldybės interneto tinklapyje www.klaipeda.lt.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu (b. l. 21–24) pareiškėjo UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras prašymą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo V. O. 87,95 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už ½ buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda, už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas vadovavosi Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 31 punkto, Atliekų tvarkymo įstatymo 25 straipsnio, Konstitucijos 121 straipsnio 2 dalies, Rinkliavų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, 11 straipsnio 1 dalies 8 punkto, 12 straipsnio 1–2 punktų nuostatomis. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba 2007 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. T2-80 patvirtino Klaipėdos miesto savivaldybės Vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą nuostatus (toliau – ir Nuostatai). Teismas vadovavosi Nuostatų aktualios redakcijos 6, 7, 12 punktais, Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimu Nr. T2-390 (pakeistu 2010 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. T2-331) patvirtinto Klaipėdos miesto savivaldybės vietinės rinkliavos mokėtojų komunalinių atliekų deklaravimo tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) 2 punktu.

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis nustatyta, kad atsakovui V. O. nuo 2011 m. balandžio 7 d. nuosavybės teise priklauso ½ buto, kurio bendras plotas 51,03 kv. m., esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda; įregistravimo pagrindas – Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas. Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovo V. O. 144,39 Eur už komunalinių atliekų tvarkymą ir surinkimą už turto objektą „Butas“, esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėda už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Teismas vadovavosi Mokesčių administravimo įstatymo 92 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 5.63 straipsniais. Teismų praktikoje aiškinant šios teisės normos nuostatas yra konstatuota, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykdė CK 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Tokių aplinkybių jis nenurodo ir prašyme. Iš bylos duomenų taip pat matyti, kad į teismą dėl šios rinkliavos išieškojimo pareiškėjas kreipėsi 2015 m. birželio 25 d., t. y., praleidęs trijų mėnesių terminą nuo palikimo atsiradimo dienos, per kurį yra leidžiama pareikšti kreditorinius reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams. Nėra teisinio pagrindo taikyti CK 5.63 straipsnio 4 dalį, pagal kurią teismas gali pratęsti šio straipsnio 1 dalyje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai, nes nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nenurodo termino praleidimo priežasčių ir neprašo jį pratęsti. Aptartų teisės normų ir faktinių aplinkybių pagrindu, daryta išvada, jog pareiškėjo reikalavimas tenkintinas tik už tą laikotarpį, kai gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklausė atsakovui, t. y. pareiškėjas turėjo teisinį pagrindą skaičiuoti atsakovui vietinę rinkliavą už butą, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, nuo 2011 m. balandžio 7 d.

Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Nuostatų priede laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. gyvenamosios paskirties butams, esantiems daugiabutyje, buvo nustatyta 1,00 Eur (3,44 Lt) už 1 kv. m dydžio metinė vietinė rinkliava, nuo 2013 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. – 0,85 Eur (2,94 Lt). Atsakovas apmokestintas už ½, buto (už 25,52 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėda. Pareiškėjui vietinė rinkliava priteistina nuo 2011 m. balandžio 7 d. Iš viso už laikotarpį nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. yra 303,69 Lt (87,95 Eur). Pažymėta, jog nežymūs netikslumai (0,03 Eur) pareiškėjo pateiktoje 2015 m. birželio 18 d. pažymoje dėl vietinės rinkliavos Nr. (8.2)-5R-1853 yra dėl centų apvalinimo.

III. Pareiškėjas UAB Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – prašymą tenkinti (b. l. 31–32).

Pareiškėjas nurodo, kad nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento, nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Paveldėjimo teisės liudijimas savo teisine reikšme yra tik įpėdinio teises įforminantis dokumentas, todėl jo išdavimas nekeičia nei teisių į paveldėtą turtą atsiradimo momento, nei šių teisių apimties. Palikimą priėmęs įpėdinis laikomas jo savininku nuo palikimo atsiradimo (palikėjo mirties) dienos; palikimas laikotarpiu nuo palikimo atsiradimo iki jo priėmimo nėra bešeimininkis daiktas. Nekilnojamojo turto buto (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje palikėjas R. O. mirė 2010 m. kovo 30 d., todėl skundžiamu sprendimu teismas nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėjas siekia prisiteisti iš atsakovo turto palikėjo vietinės rinkliavos skolą už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2011 m. balandžio 6 d. ir nurodė, kad pareiškėjas praleido 3 mėnesių terminą, nustatytą CK 5.63 straipsnio 1 dalimi kreditoriniam reikalavimui pareikšti skolininko įpėdiniui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl nesumokėtos vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą bei tvarkymą priteisimo iš atsakovo V. O. už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies ir priteisė jam iš atsakovo 87,95 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą laikotarpiu nuo 2011 m. balandžio 7 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. Teismas nustatė, kad, vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, atsakovui V. O. ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nuosavybės teise priklauso nuo 2011 m. balandžio 7 d. Atsižvelgiant į tai, teismas iki 2011 m. balandžio 7 d. susidariusios vietinės rinkliavos pareiškėjui iš atsakovo nepriteisė, kadangi byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas įvykdė Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimus, t. y. per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareiškė kreditorinius reikalavimus palikimą priėmusiems asmenims.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo sprendimą panaikinti ir jo prašymą tenkinti visiškai. Pareiškėjo teigimu, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovui nuosavybės teisė į paveldėtą turtą atsirado nuo paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo momento, o ne nuo palikimo atsiradimo momento.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuosavybės teises į ½ dalį buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, V. O. įgijo 2011 m. kovo 28 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu, apie ką įrašas Nekilnojamojo turto registre galioja nuo 2011 m. balandžio 7 d. (b. l. 6-7). Iki šios datos minėta buto dalis buvo registruota R. O. (R. O.), mirusio 2010 m. kovo 30 d.(b. l. 25–28), nuosavybės teise.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 pažymėjo, kad nei Rinkliavų įstatymas, nei Nuostatai nereglamentuoja teisinių santykių, susijusių su mirusio fizinio asmens vietinės rinkliavos prievolių vykdymu (išieškojimu), todėl šiuo klausimu pirmiausia yra taikytinas panašius santykius reglamentuojantis Mokesčių administravimo įstatymas, kurio 92 straipsnis įtvirtina, kad mirusio fizinio asmens mokestinę nepriemoką privalo padengti šio asmens turto paveldėtojai Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Pats paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – tiek materialųjį, tiek turtines teises, taip pat prievoles (Civilinio kodekso 5.1 str. 1 d.). Teisių perėjimo universalumas, be kita ko, reiškia tai, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo apie konkrečias palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali priimti ar atsisakyti tik dalies palikimo. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo teises ir pareigas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2013).

Ginčo teisiniams santykiams aktualiu laikotarpiu galiojęs Civilinio kodekso 5.52 straipsnis nustatė, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Svarbu ir tai, kad, vadovaujantis Civilinio kodekso 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas.

Tai reiškia, kad nepriklausomai nuo to, kada įpėdinis priėmė palikimą ar kada įforminamas mirusiojo turto perėjimas įpėdiniui, palikimo priėmimo teisiniai padariniai kyla retrospektyviai, t. y. nuo palikimo atsiradimo dienos. Dėl to palikimą priėmusiems įpėdiniams tenka pareiga vykdyti tiek iki palikėjo mirties atsiradusias prievoles, t. y. paveldėtus įsipareigojimus, tiek ir po palikėjo mirties atsiradusius įsipareigojimus, susijusius su paveldimu turtu. Tačiau būtina pabrėžti, kad prievolės, atsiradusios po palikėjo mirties, nėra palikėjo prievolės. Tai yra naujo turto savininko (įpėdinio) prievolės, atsiradusios dėl jo, kaip turto savininko, ir kitų asmenų prievolinių teisinių santykių (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

Taigi pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju vietinę rinkliavą nepagrįstai skaičiavo tik nuo 2011 m. balandžio 7 d., t. y. nuo nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir nepagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl vietinės rinkliavos priteisimo už laikotarpius nuo ginčo nekilnojamojo turto palikėjo mirties iki palikimo priėmimo įforminimo (paveldėjimo liudijimo išdavimo ir (ar) nuosavybės teisės įregistravimo nekilnojamojo turto registre). Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo sprendimas šioje dalyje keistinas ir pareiškėjo reikalavimai dėl vietinės rinkliavos iš atsakovo priteisimo už laikotarpį nuo palikėjo mirties, tenkintini, priteistina bendra ginčo vietinės rinkliavos suma didintina.

Dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti vietinę rinkliavą už laikotarpį iki ginčo nekilnojamojo turto palikėjo mirties (nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 30 d.), pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija minėtoje 2016 m. kovo 31 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-2488-602/2016 nurodė, jog kreditoriaus reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo tvarką reglamentuojančio Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad palikėjo kreditoriai (nagrinėjamu atveju – pareiškėjas) turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Teismas gali atnaujinti šioje nuostatoje numatytą terminą, jeigu terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (Civilinio kodekso 5.63 str. 4 d.). Pareiga įrodyti (pateikti tai patvirtinančius dokumentus ar (ir) kitus įrodymus), jog yra įvykdytas Civilinio kodekso 5.63 straipsnio 1 dalies reikalavimas pirmiausia tenka kreditoriui.

Kadangi pareiškėjas į teismą dėl vietinės rinkliavos nepriemokos priteisimo kreipėsi tik 2015 m. birželio 25 d. (b. l. 3), nagrinėjamu atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėjas reikalavimui dėl vietinės rinkliavos nepriemokos, susidariusios laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 11 d. iki 2010 m. kovo 30 d., pareikšti praleido naikinamąjį trijų metų terminą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis pareiškėjo pateikta pažyma apie skolą Nr. (8.2)5R-1853 (b. l. 5), pareiškėjui iš atsakovo priteistina laikotarpiu nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d. susidariusi 113,55 Eur vietinės rinkliavos suma.

Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pareiškėjo apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, pareiškėjui iš atsakovo priteisiama 113,55 Eur vietinės rinkliavos nepriemoka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2015 m. rugpjūčio 25 d. sprendimą pakeisti, priteisiant iš atsakovo V. O. pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui 113,55 Eur (vieną šimtą trylika eurų, penkiasdešimt penkis centus) vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą už laikotarpį nuo 2010 m. kovo 30 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė Baltrūnaitė

Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan