2026-05-27 Nr. AB-11062-3-63-3-00231-2026-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-1051-556/2026

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00231-2026-1

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.9

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2026 m. gegužės 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas), Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos N. S. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėja N. S. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, atsakovas) 2026 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. 26S7834 „Panaikinti leidimą laikinai gyventi N. S. Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas); sustabdyti Sprendimo galiojimą.

Pareiškėja prašė atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo paduoti.

Pareiškėja nurodė, kad Sprendimo apskundimo terminą praleido dėl sutrikusios sveikatos būklės. Nuo 2025 m. gruodžio 30 d. iki 2026 m. sausio 31 d. buvo išvykusi į Nyderlandų karalystę, kur gyvena jos dukra. 2026 m. vasario 6 d. buvo diagnozuoti sveikatos sutrikimai. Pareiškėja nurodė, kad apie priimtą Sprendimą jos atžvilgiu ji sužinojo tik 2026 m. vasario 4 d., kai šį Sprendimą pareiškėjos elektroniniame pašte rado jos dukra, todėl nedelsiant kreipėsi teisinės pagalbos ir 2026 m. vasario 7 d. buvo sudaryta atstovavimo sutartis su advokatu. Skundas pirmosios instancijos teismui buvo paduotas 2026 m. kovo 6 d., skundo padavimas užtruko, nes 2026 m. vasario 26 d., siekiant parengti skundo argumentus, buvo kreiptasi į teismo medicinos specialistą dėl pareiškėjos medicininės būklės ekspertinės išvados gavimo. Taip pat užtruko medicininių dokumentų, kurie buvo teikiami ekspertui, gavimas iš Nyderlandų karalystės bei jų vertimas į lietuvių kalbą.

II. Regionų administracinis teismas 2026 m. balandžio 2 d. nutartimi netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino atnaujinimo skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjos skundą, neatnaujinus skundo padavimo termino.

Teismas pažymėjo, kad skundas teismui turėjo būti pateiktas iki 2026 m. vasario 18 d. imtinai. Kadangi pareiškėjos interesus atstovauja profesionalus teisininkas – advokatas, kuriam keliami aukšti atidumo ir rūpestingumo reikalavimai, teismo vertinimu, advokatas turėjo galimybę pateikti skundą iki 2026 m. vasario 18 d., t. y. nepraleidus skundo pateikimo termino, o pagrindžiančius dokumentus (medicinos eksperto išvadą ir kt.) galėjo pateikti vėliau, pasinaudodamas skundo trūkumų šalinimo institutu, be to, advokatas dėl ekspertinės išvados į teismo medicinos specialistą kreipėsi tik 2026 m. vasario 26 d. (nors atstovavimo sutartis buvo sudaryta 2026 m. vasario 7 d.), t. y., jau praleidęs terminą skundui į teismą paduoti.

Teismas konstatavo, jog pareiškėjos nurodytos priežastys, dėl termino praleidimo skundui paduoti, negalėjo būti pripažįstamos kaip svarbios, ekstraordinarios ir nepriklaususios nuo pareiškėjos valios, sutrukdžiusiomis pareiškėjai laiku paduoti skundą teismui, todėl termino skundui paduoti neatnaujino.

III. Pareiškėja atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį ir atnaujinti skundo padavimo terminą.

Pareiškėja pažymi, kad nėra ginčo dėl to, jog Sprendimas jai buvo tinkamai įteiktas 2026 m. sausio 9 d. Tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų bandęs įteikti Sprendimą kitais būdais, todėl pareiškėja daro išvadą, kad Migracijos departamentas pasirinktą įteikimo būdą laikė tinkamu ir pakankamu.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, nes byloje nėra patikimų duomenų apie tai ar pati pareiškėja asmeniškai perskaitė Sprendimą, kada jį perskaitė ir ar teisingai suprato jo turinį.

Bylos duomenimis, Sprendimas leistinomis priemonėmis per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pareiškėjai buvo įteiktas 2026 m. sausio 9 d. Tuo tarpu 2026 m. vasario 4 d. su Sprendimu susipažino ne pati pareiškėja, bet jos dukra, kuriai šis Sprendimas nesukelia jokių teisinių pasekmių. Atsižvelgusi į motinos sveikatos būklę, dukra tik ėmėsi veiksmų informuodama motinos sutuoktinį, tačiau pirmosios instancijos teismas situaciją įvertino kitaip.

Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra neteisinga, jog termino kreiptis į administracinį teismą pradžia prasidėjo 2026 m. vasario 4 d. ir šis terminas baigėsi 2026 m. vasario 18 d., kadangi klaidingai įvertintos faktinės aplinkybės, kas lėmė klaidingą termino kreiptis į administracinį teismą pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatas.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjos atstovas turėjo galimybę iki 2026 m. vasario 18 d. pateikti skundą teismui, tačiau teismas netinkamai įvertino, jog su 2026 m. kovo 6 d. skundu nebuvo pateikti skunde suformuluotų reikalavimų ir prašymų pagrįstumui neturintys įrodymai (pvz.: susirašinėjimas su vertėjais, teismo medicinos ekspertu ir kt.), todėl jei pateiktas prašymas būtų nepagrįstas ir nemotyvuotas, teismas jį atmestų kaip nepagrįstą.

Pagrindiniai administracinės bylos reikalavimai yra Sprendimo panaikinimas ir prašymas atnaujinti praleistą terminą, kurie grindžiami tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, t. y. pareiškėjos sveikatos būkle ir ją pagrindžiančiais įrodymais.

Pareiškėja pažymi, kad su 2026 m. kovo 6 d. skundu pateiktų įrodymų nebuvo įmanoma gauti vienu metu, nes užtruko įmonės, galinčios išversti dokumentus, pasirinkimas, sąlygų suderinimas, vertimo paslaugų apmokėjimas ir pats dokumentų vertimas (vertimas gautas 2026 m. vasario 19 d.). Susipažinus su išverstais dokumentais buvo kreiptasi į teismo ekspertą, išvados parengimas ir susipažinimas su ja taip pat pareikalavo papildomo laiko.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą skundui dėl Migracijos departamento Sprendimo panaikinimo paduoti ir atsisakyta priimti jos skundą, neatnaujinus skundo padavimo termino, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad pareiškėja praleido įstatymo nustatytą terminą Sprendimui apskųsti ir terminą skundui dėl Sprendimo panaikinimo paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jos valios ir veiksmų (neveikimo) priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis, netenkino jos prašymo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo ir atsisakė priimti jos skundą.

Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo nutartimi, atskirajame skunde pažymėjo, kad jos dabartinė sveikatos būklė bei būtinybė surinkti reikšmingus įrodymus, kurių gavimas užtruko, sudarė objektyvias kliūtis pateikti visą medžiagą, nes įrodymų surinkimas buvo būtinas tinkamam ir išsamiam skundo pagrindimui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, pirmiausia pažymi, kad teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d., Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 str. 1 d., ABTĮ 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos Žmogaus teisių konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau ji nėra absoliuti. Teisė kreiptis į teismą yra neatsiejama nuo asmens pareigos padaryti tai pagal įstatymų nustatytas taisykles, inter alia (be kita ko) laikantis įstatymo numatytų skundų padavimo teismui terminų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1381-525/2015, ir kt.).

ABTĮ 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teisės akto paskelbimo arba individualaus teisės akto ar pranešimo apie veiksmą (atsisakymą atlikti veiksmus) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 138 straipsnio 1 dalimi užsienietis skundą dėl sprendimo, priimto pagal šį įstatymą, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus, gali paduoti atitinkamam administraciniam teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos.

Pagal ABTĮ 30 straipsnio 1 dalį, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo, pareiškimo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalies 1–8 punktuose.

Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išimtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo ekstraordinarios (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-25-556/2020, 2020 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-2-968/2020; 2015 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-628-520/2015). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. liepos 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-444-662/2018, 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-111-575/2019; 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sprendžiant termino atnaujinimo klausimą vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-854-624/2018, 2019 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-224-438/2019). Asmens išsilavinimo lygis, teisinių žinių stoka, nesugebėjimas surašyti ir suprasti reikiamus procesinius dokumentus ir panašios aplinkybės pačios savaime negali būti laikomos svarbiomis terminų praleidimo priežastimis (žr., pvz., 2013 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-531/2013, 2015 m. rugpjūčio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1110-556/2015, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-641-624/2016, 2020 m. kovo 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-189-552/2020).

Vertinant, dėl kokių priežasčių įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą praleistas, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Operatyvumo imperatyvas reikalauja įvertinti, ar prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-33-492/2022). Sąžiningumo, rūpestingumo ir atidumo imperatyvai siejami su reikalavimu aktyviai siekti savo pažeistų teisių gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. gruodžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-689-438/2019). Taigi pareiškėjas, siekdamas efektyviai ginti savo teises ir teisėtus interesus, turi domėtis teisines pasekmes sukeliančiais sprendimais bei operatyviai ginčyti su jo (pareiškėjo) teisių galimu pažeidimu susijusius valstybės institucijų veiksmus ar sprendimus.

Kadangi būtent teismo diskrecijai, atsižvelgiant į faktines konkrečios bylos aplinkybes, palikta spręsti, kokias priežastis, dėl kurių buvo praleistas terminas, pripažinti svarbiomis, kokias laikyti nesvarbiomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-889-525/2015), todėl nors asmenims, praleidusiems įstatymo nustatytą terminą kreiptis į teismą, taikomi rūpestingumo, sąžiningumo, atidumo ir operatyvumo (prašymas atnaujinti praleistą terminą paduotas per protingą laiko tarpą nuo aplinkybių, kurios sukliudė asmeniui laiku ir tinkamai jį paduoti, išnykimo) standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-499/2013), tačiau, vertinant, dėl kokių priežasčių buvo praleistas įstatymo nustatytas terminas kreiptis į teismą, nepakanka vien konstatuoti, kad pareiškėjas netinkamai gynė savo pažeistas teises, tačiau būtina įvertinti visas su skundo padavimu susijusias faktines aplinkybes. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-798/2008).

Pareiškėja prašyme dėl praleisto termino skundui paduoti atnaujinimo ir atskirajame skunde teigia, kad terminą skundui paduoti praleido dėl objektyvių priežasčių, t. y. sveikatos būklės ir to, kad skundas šioje byloje negalėjo būti pateiktas prieš užvedant administracinę bylą, nes reikėjo surinkti visus įrodymus, pagrindžiančius skundą dėl Sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad liga, sutrukdžiusi kreiptis į teismą, pripažįstama svarbia termino praleidimo priežastimi tik tuo atveju, jeigu liga buvo tokio pobūdžio, jog dėl jos asmuo apskritai negalėjo išreikšti savo valios arba ribojo jo fizines galias tokiu laipsniu, jog jis pats negalėjo surašyti dokumento ir išsiųsti paštu ar pasirūpinti tinkamu savo teisių atstovavimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-224-822/2018; 2018 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-238-756/2018; 2022 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-409-968/2022).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Migracijos departamentas 2026 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 26S7834, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjai išduotas leidimas laikinai gyventi Nr. (duomenys neskelbtini). Apie šį Sprendimą pareiškėja buvo informuota tą pačią dieną, kai jis buvo įkeltas į pareiškėjos MIGRIS paskyrą. Sprendimas faktiškai tapo žinomas 2026 m. vasario 4 d., kai pareiškėjos dukra, prisijungusi prie motinos elektroninio pašto, pamatė MIGRIS pranešimą apie leidimo panaikinimą.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje, be kita ko, pažymima, kad skundžiamas aktas ABTĮ 29 straipsnio 1 dalies prasme laikomas asmeniui paskelbtu, kai jis sužinojo ar turėjo sužinoti, kas ir kada administracinį aktą priėmė, koks yra jo turinys, ir laikoma, jog asmuo sužino apie aktą, kai jam tampa prieinama informacija apie esminius šio akto turinį sudarančius elementus, t. y. apie aktą priėmusią instituciją (asmenį), priėmimo datą, aktu nustatomas teises ar pareigas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-26-822/2020 ir kt.).

Teismas pažymi, kad byloje pateikta atstovavimo sutartis su advokatu buvo sudaryta 2026 m. vasario 7 d., tai reiškia, kad pareiškėja nuo šios datos turėjo profesionalų teisinį atstovą, galintį imtis visų būtinų procesinių veiksmų. Nuo atstovavimo sutarties sudarymo iki skundo padavimo termino pabaigos, t. y. 2026 m. vasario 18 d., buvo likę 11 dienų, todėl objektyviai egzistavo pakankamas laiko tarpas skundui parengti ir pateikti teismui, dėl to nėra pagrindo konstatuoti, kad terminas buvo praleistas dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių. Teismas pažymi, kad net ir esant pareiškėjos sveikatos sutrikimams, procesinis terminas skundui paduoti nebuvo objektyviai kliudantis. Skundas galėjo būti pateiktas pirmiausia, o dokumentai, pagrindžiantys pareiškėjos ligą ir kiti įrodymai, galėjo būti pateikti vėliau, jau po skundo padavimo, todėl aplinkybė, kad medicininiai dokumentai buvo gauti ar parengti vėliau, nepanaikina pareiškėjos pareigos laiku pateikti skundą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju skundo padavimo terminas yra praleistas dėl aplinkybių, kurios negali būti pripažintos svarbia priežastimi terminui atnaujinti.

Atsižvelgusi į nurodytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėja terminą skundui paduoti praleido dėl subjektyvių, nuo jo valios ir veiksmų priklausiusių priežasčių, kurios negali būti pripažintos išimtinėmis ir svarbiomis. Atskirajame skunde nurodyti argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra paliekama nepakeista, o pareiškėjos atskirasis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos N. S. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo 2026 m. balandžio 2 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius

Virginija Volskienė