5935bd68-1054-4eb4-8f4e-5c4aaec93d1e · Vilniaus apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2A-358-553/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30725-2013-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 35.4; 36.1; 52.3; 108; 121.21(S) VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. gegužės 19 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „Skeneris“ apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-597-811/2014 pagal ieÅ¡kovo Å«kininko A.

Å . ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Skeneris“ dėl sumokėto 100 430,00 Lt avanso ir 7 632,70 Lt delspinigių priteisimo.Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinį skundÄ , n u s t a t ė:Ginčo esmė IeÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovo 100 430,00 Lt sumokėto avanso, 7 632,70 Lt delspinigių ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.Nurodė, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2013-02-08 sudarė paslaugų sutartį, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo iÅ¡kasti bendrai 200 arų kÅ«dras ieÅ¡kovui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose, esančiuose (duomenys neskelbtini): sklype, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) – 42 arus, sklype, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) – 50 arų, sklype, kurio registro Nr. (duomenys neskelbtini) – 108 arus.

Vieno aro kÅ«dros kasimo kaina sutarta 1 004,30 Lt su PVM. IeÅ¡kovas atsakovui 2013-02-11 mokėjimo nurodymu Nr. 4268054 pervedė 100 430,00 Lt avansÄ . Atsakovas darbus turėjo atlikti per 4 mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo iki avanso gavimo. Atsakovas, negalėdamas vykdyti kÅ«dros kasimo darbų 2013-07-01 praneÅ¡imu prašė nutraukti paslaugų sutartį nuo 2013-07-01, įsipareigodamas iki 2013-07-10 grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ . IeÅ¡kovas 2013-07-02 praneÅ¡imu informavo atsakovÄ sutinkantis sutartį nutraukti nuo 2013-07-01 ir sutinkantis, kad avansas bus grÄ Å¾intas iki 2013-07-10.

Atsakovas iki 2013-07-10 avanso negrÄ Å¾ino, į ieÅ¡kovo priminimus grÄ Å¾inti sumokėtÄ avansÄ neatsako. Pagal sutarties 6.9 p. atsakovas įsipareigojo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ uždelstÄ atsiskaityti dienÄ nuo bendros darbų vertės. Sutartis įsigaliojo 2013-02-11, darbai turėjo bÅ«ti atlikti iki 2013-06-11. Sutartis nutraukta 2013-07-01, taigi uždelsta darbus atlikti 19 dienų, todėl delspinigiai už 19 dienų sudaro 7 632,70 Lt. Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, pateiktame prieÅ¡ieÅ¡kinio pareiÅ¡kime, kurį teismas priimti atsisakė nurodė su ieÅ¡kiniu sutinkantis iÅ¡ dalies – pripažįsta 2013-02-08 sutartį ir jos sÄ lygas, pagal kurias atsakovas įsipareigojo per 4 mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo įrengti kÅ«dras trijuose ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje nurodytuose žemės sklypuose.

Bendra darbų vertė – 200 860,00 Lt su PVM. IeÅ¡kovas 2013-02-11 sumokėjo atsakovui 100 430,00 Lt. Nurodo, kad dėl užsitęsusios žiemos ir ypatingai kieto grunto atsakovas negalėjo laiku atlikti visų sutartų darbų. Apie tai pranešė ieÅ¡kovui, tačiau jis su atsakovu nebendradarbiavo, atsisakė derinti ir pateikti sutartyje numatytus kÅ«dros projektÄ bei sklypo topo nuotraukÄ , kuriuos privalėjo pateikti dar iki darbų pradžios. Nurodo 2013-07-01 praneÅ¡imu pranešęs ieÅ¡kovui apie tai, kad su turima technika negali vykdyti pagal sutartį prisiimtų įsipareigojimų ir nuo 2013-07-01 sutartį nutraukia.

Tuo pačiu nurodo įsipareigojęs grÄ Å¾inti ieÅ¡kovui iki 2013-07-10 avansinį įnaÅ¡Ä . Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-06 sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Skeneris“ ieÅ¡kovui Å«kininkui A. Å ., 100 430,00 Lt avanso, 7 632,70 Lt delspinigių ir 2 383,30 Lt žyminio mokesčio; priteisė iÅ¡ atsakovo UAB „Skeneris“ į valstybės biudžetÄ 24,56 Lt iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas nurodė, kad atsakovas nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad jis dalį darbų atliko. Teismas sprendė, kad nėra tarpusavio ryÅ¡io tarp nagrinėjamo ieÅ¡kinio Å¡ioje byloje ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų. Teismas laikė, kad prieÅ¡ieÅ¡kinis reiÅ¡kiamas dėl Å¡alių santykių jau po sutarties nutraukimo. Nustatė, kad atsakovas savo neveiklumu negali teisinti negalėjimo tinkamai rengtis bylos nagrinėjimui. Teismas, remdamasis CK 6.38, 6.59, 6.221, 6.222 ir 6.256 straipsnių nuostatomis, ieÅ¡kinį tenkino ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo sumokėtÄ avansÄ .

Teismas nelaikė, kad 0,2 proc. palÅ«kanos yra per didelės ir priteisė jas iÅ¡ atsakovo už 19 dienų, nuo tada, kai atsakovas privalėjo įvykdyti savo prievolę pagal paslaugų sutarties 4 p. iki sutarties nutraukimo dienos. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-07 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ arba perduoti bylÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.Nurodo, kad:Teismas klaidingai nustatė, kad tik apeliantas yra kaltas dėl rangos sutarties neįvykdymo ir pilna apimtimi tenkino atsakovo reikalavimÄ .

Teismas visiÅ¡kai nevertino apelianto reikalavimo dėl to, kad atsakovas netinkamai vykdė iÅ¡ bendradarbiavimo principo kylančias pareigas ir dėl to apeliantas negalėjo visiÅ¡kai įvykdyti prievolinių įsipareigojimų. Esminė Å¡iuo atveju ne visiÅ¡ko prievolės įvykdymo aplinkybė yra ieÅ¡kovo neteisėti veiksmai ir nebendradarbiavimas, taip pažeidžiant CK 1.5, 6.38 ir 6.200 straipsnių bei rangos sutarties 5 punkto nuostatas;Pirmosios instancijos teismas pažeidė apelianto teisę į teisminę gynybÄ , kadangi nepriėmė tinkamai pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio.

Teismas atsisakė priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, konstatavęs, jog ginčas byloje kilo dėl avansu ieÅ¡kovo atsakovui sumokėtos sumos priteisimo, tačiau ne dėl atsakovo santykių po sutarties nutraukimo už vėliau atliktus darbus po sutarties nutraukimo pagal atsakovo pateiktus dokumentus. Apelianto pateikti dokumentai – sÄ skaitos faktÅ«ros bÅ«tent ir turi esminės reikÅ¡mės apskaičiuojant apelianto grÄ Å¾inamos sumos dydžiui už rangos sutarties netinkamÄ Ä¯vykdymÄ . Apelianto pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis yra iÅ¡ esmės susijęs su tuo pačiu materialiniu teisiniu santykiu, iÅ¡ kurio atsakovas kildino savo reikalavimo teisę, t.y. iÅ¡ rangos sutarties;Teismas padarė esminę materialinės teisės taikymo klaidÄ , priteisdamas ieÅ¡kovo naudai 7 630,70 Lt delspinigių.

Teismas sutiko su ieškovo pasiūlytu delspinigių skaičiavimu už 19 dienų, juos skaičiuojant Rangos sutarties 6.9 str. nustatyta tvarka, t.y. nuo sutarties neįvykdymo iki jos nutraukimo. Tačiau procentas (0.2 proc.), nuo kurio skaičiuojami delspinigiai yra neprotingai dideli ir prieštarauja kasacinio teismo suformuotai praktikai. Ieškovas nenurodė iš viso jokių patirtų nuostolių dėl darbų, pagal rangos sutartį neatlikimo. Be to atsakovas buvo nurodęs, kad jis prievolę, iš kurios kyla pareiga mokėti delspinigius, yra įvykdęs iš dalies.

Nuoseklioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad protingas delspinigių dydis yra 0,02 proc. IeÅ¡kovas atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti.Nurodo, kad:2013-02-08 su atsakovu kaip rangovu buvo sudaryta paslaugų sutartis, pagal kuriÄ atsakovas įsipareigojo iÅ¡kasti kÅ«dras (duomenys neskelbtini), kreditoriui nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose. IeÅ¡kovas 2013-02-11 pervedė į atsakovo sÄ skaitÄ 100 430,00 Lt dydžio avansÄ . Atsakovas, gavęs avansÄ ir negalėdamas įvykdyti kÅ«dros kasimo darbų pagal prisiimtus įsipareigojimus, 2013-07-01 praneÅ¡imu prašė nutraukti paslaugų sutartį nuo 2013-07-01, įsipareigodamas sumokėtÄ avansÄ grÄ Å¾inti iki 2013-07-10.

IeÅ¡kovas su tuo sutiko, tačiau atsakovas iki 2013-07-10 avanso negrÄ Å¾ino. Taigi, sutartis nutraukta dėl atsakovo negalėjimo įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus;Atsakovas pateikė teismui atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus bei PVM sÄ skaitas-faktÅ«ras, kartu teigdamas, kad ieÅ¡kovas atsisakė pasiraÅ¡yti minėtus atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktus, tačiau nei darbų perdavimo-priėmimo aktai, nei PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros ieÅ¡kovui nebuvo perduotos. Å iÄ aplinkybę patvirtina ir atsakovo praneÅ¡imas apie sutarties nutraukimÄ , kuriame nieko nenurodyta apie neva atliktus darbus ir priėmimo tvarkÄ .

Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, kad neva ieÅ¡kovui atsisakius priimti atliktų darbų aktus, jis bÅ«tų įvykdęs procedÅ«ras, numatytas CK 6.662 str. 6 d.;Niekuo nepagrįstas atsakovo teiginys, kad atsakovas ne kartÄ kreipėsi į ieÅ¡kovÄ su praÅ¡ymais dėl sutarties keitimo. Pagal sutarties 10.4 p. – jeigu rangovui atliekant darbus reikėtų atlikti papildomus darbus ir virÅ¡yti sutarties kainÄ ir keičiami sutarties darbų terminai, turi bÅ«ti raÅ¡tu įformintas papildomas Å¡alių susitarimas.

Atsakovas nei žodžiu, nei raÅ¡tu dėl to nesikreipė;Nepagrįstas atsakovo teiginys dėl teismo priteistų per didelių delspinigių. Teismas motyvuotai aptarė, dėl ko priteistini tokio dydžio delspinigiai. Pažymėtina, kad tokio dydžio delspinigiai už savo prievolių nevykdymÄ buvo nustatyti ir ieÅ¡kovui (0,2 proc.). Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.IÅ¡nagrinėjusi Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundÄ privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ sprendimÄ , iÅ¡siaiÅ¡kino visas aktualaus klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ , o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai iÅ¡aiÅ¡kino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikÅ¡mę kilusio ginčo teisingam iÅ¡sprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundÄ , gali tiesiog pritarti Å¡io teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b.

Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.). Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino ieÅ¡kovo ir atsakovo įsipareigojimų vykdymÄ pagal rangos sutartį.Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog tik apeliantas yra kaltas dėl rangos sutarties neįvykdymo.

Pasak apelianto, teismas visiÅ¡kai nevertino aplinkybės, kad ieÅ¡kovas nebendradarbiavo ir dėl to apeliantas negalėjo visiÅ¡kai įvykdyti prievolinių įsipareigojimų. Apeliantas taipogi nesutinka su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis dėl priteistų delspinigių dydžio. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas padarė esminį proceso principo – teisės į teisminę gynybÄ â€“ pažeidimÄ , nepriėmęs apelianto prieÅ¡ieÅ¡kinio. Teisėjų kolegija su tokia apelianto pozicija nesutinka.

Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms Å¡alims (CPK 178 str.). Ä®rodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). FaktÄ galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu.

Pažymėtina, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, kad bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ . Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu.

Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 liepos 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-372/2014).Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimus teismo posėdyje, nustatė, kad atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė, ieÅ¡kovo sumokėto avanso laiku negrÄ Å¾ino, todėl tenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ ir priteisė iÅ¡ atsakovo ieÅ¡kovo sumokėtÄ avansÄ .

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo padaryta iÅ¡vada yra pagrįsta.Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovas su atsakovu 2013-02-08 pasirašė sutartį, kuriÄ parengė atsakovas. Sutartyje atsakovas įsipareigojo įrengti ieÅ¡kovui priklausančiuose žemės sklypuose kÅ«dras, kurių bendras plotas 200 arų, o bendra kaina sudarė 200 860,00 Lt. Atsakovas darbus įsipareigojo pradėti po sutarties pasiraÅ¡ymo ir 30 procentų avanso jam sumokėjimo, darbus atlikti per 4 mėnesius nuo sutarties pasiraÅ¡ymo ir avanso gavimo.

IeÅ¡kovas 2013-02-11 pervedė atsakovui 100 430,00 Lt avansÄ . Å alių pasiraÅ¡yta sutartis atsakovo iniciatyva buvo nutraukta 2013-07-01 ir atsakovas įsipareigojo avansÄ grÄ Å¾inti iki 2013-07-10. Atsakovas neįvykdė Å¡io savo įsipareigojimo.Atsakovas 2013-07-01 praneÅ¡ime dėl sutarties nutraukimo pats nurodė, kad su turima technika nebegali įvykdyti sutartinių įsipareigojimų dėl kÅ«drų kasimo darbų, tokiu bÅ«du pripažindamas ir patvirtindamas rangos sutarties neįvykdymo faktÄ .

Klausimo dėl ieÅ¡kovo netinkamų sutartinių įsipareigojimų įvykdymo atsakovas nekėlė, sutartinių santykių iÅ¡saugoti nesiÅ«lė ir pats savo iniciatyva įsipareigojo grÄ Å¾inti avansÄ iki 2013-07-10. Teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad tokiais savo veiksmais atsakovas pripažino savo sutartinių įsipareigojimų neįvykdymÄ ir ieÅ¡kovo teisę atgauti sumokėtÄ avansÄ . Apelianto argumentai, kad ieÅ¡kovas neatliko iÅ¡ bendradarbiavimo principo kylančių pareigų – atsisakė teikti informacijÄ , svarbiÄ rangos sutarties vykdymui, neinformavo ieÅ¡kovo apie reikÅ¡mingas faktines aplinkybes, nepateikė rangos sutartyje nurodytų dokumentų, nėra pagrįsti įrodymais.

Atsakovas, teigdamas, jog ieÅ¡kovas nebendradarbiavo, privalėjo Å¡iuos teiginius įrodyti, tačiau tokios pareigos neįvykdė. PrieÅ¡ingai, atsakovo praÅ¡ymas dėl sutarties nutraukimo, ieÅ¡kovui atsakovo pateikti atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktai ir PVM sÄ skaitos-faktÅ«ros, suraÅ¡ytos gerokai po sutarties nutraukimo, įrodo, kad atsakovas netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus. Civilinėje byloje Nr. 2-5714-779/2015 pagal UAB „Skeneris“ ieÅ¡kinį A. Å . dėl skolos, susidariusios už nesumokėtus rangos darbus, nuostolių priteisimo ir sutarties pažeidimo, teismo posėdžiuose atsakovo darbuotojai nurodė, kad A.

Å . domėjosi kÅ«drų kasimu, atvykdavo į darbų atlikimo vietas, netgi su žmona. Apeliantas teigdamas, kad ieÅ¡kovas nepateikė rangos sutartyje nurodytų dokumentų, nenurodė ir neįrodė, kokių konkrečiai dokumentų ieÅ¡kovas nepateikė ir kokiÄ reikÅ¡mę darbų vykdymui tokie dokumentai galėjo turėti. Pats atsakovas, reikÅ¡damas praÅ¡ymÄ dėl sutarties nutraukimo, raÅ¡tu pripažino, kad su savo turima technika įvykdyti kÅ«drų kasimo darbų negali, t. y. kad jis nėra pajėgus įvykdyti prisiimtų sutartinių įsipareigojimų.

Teisėjų kolegija, įvertinusi iÅ¡dėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad atsakovas neįrodė savo teiginių dėl ieÅ¡kovo nebendradarbiavimo, o pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovo kaltę dėl įsipareigojimų neįvykdymo.Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė jo teisę į teisminę gynybÄ , kadangi nepriėmė tinkamai pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio. PrieÅ¡ieÅ¡kinis – tai laikantis tam tikrų sÄ lygų atsakovo pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys pradiniam ieÅ¡kovui jau vykstančiame procese.

Jis turi atitikti visus ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimui keliamus reikalavimus (priedai, turinys, forma, žyminis mokestis). Teismas gali atsisakyti priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį esant vienai iÅ¡ trijų pagrindinių sÄ lygų:

1) yra CPK 137 straipsnio 2 dalyje nurodyti pagrindai;

2) prieÅ¡ieÅ¡kinis pareikÅ¡tas pažeidžiant CPK 143 straipsnyje nurodytÄ terminÄ ;

3) prieÅ¡ieÅ¡kinis neatitinka CPK 143 straipsnio 2 dalyje nurodytų sÄ lygų. CPK 143 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismo nutartis atsisakyti priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį atskiruoju skundu neskundžiama. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kinį, motyvuodamas tuo, kad nėra tarpusavio ryÅ¡io tarp nagrinėjamo ieÅ¡kinio ir atsakovo prieÅ¡ieÅ¡kiniu pareikÅ¡tų reikalavimų. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais nesutinka. CPK 143 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas priima prieÅ¡ieÅ¡kinį, jeigu:

1) prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimu siekiama įskaityti pradinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ ;

2) patenkinus priešieškinį, bus visiškai ar iš dalies nebegalima patenkinti pradinio ieškinio;

3) tarp prieÅ¡ieÅ¡kinio ir pradinio ieÅ¡kinio yra tarpusavio ryÅ¡ys, ir juos kartu nagrinėjant bus galima greičiau ir teisingai iÅ¡nagrinėti ginčus. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamojoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl avanso grÄ Å¾inimo, o prieÅ¡ieÅ¡kiniu atsakovas reiÅ¡kė reikalavimus dėl atsiskaitymo už galimai atliktus darbus ir nuostolių priteisimo, pirmosios instancijos teismas turėjo pareigÄ priimti atsakovo teikiamÄ prieÅ¡ieÅ¡kinį ir jį nagrinėti kartu su pradiniu ieÅ¡kiniu, nes prieÅ¡prieÅ¡iniu reikalavimu buvo siekiama įskaityti pradinio ieÅ¡kinio reikalavimÄ .

Tačiau pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria buvo atsisakyta priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį neužkirto kelio atsakovui ginti galimai jo pažeistas teises ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamÄ sprendimÄ . Procesinės teisės normų pažeidimas arba netinkamas jų pritaikymas yra pagrindas sprendimÄ panaikinti tik tada, jeigu dėl Å¡io pažeidimo galėjo bÅ«ti neteisingai iÅ¡spręsta byla (CPK 329 str. 1 d.). Nagrinėjamuoju atveju buvo sprendžiamas klausimas dėl avanso grÄ Å¾inimo, nesant tarp Å¡alių ginčo, kad sutarties nustatytu terminu, t. y. 2013-06-11 atsakovas darbų neatliko ir jau po Å¡io termino 2013-07-01 iÅ¡reiÅ¡kė valiÄ sutartį nutraukti bei įsipareigojo grÄ Å¾inti avansÄ .

Pirmosios instancijos teismui, atsisakius priimti prieÅ¡ieÅ¡kinį, byloje buvo sukurta procesinė situacija, apribojanti reikalavimų įskaitymÄ . Vertinti, kad tarp prieÅ¡ieÅ¡kinio ir pradinio ieÅ¡kinio yra toks tarpusavio ryÅ¡ys, kad tik kartu juos nagrinėjant bus galima teisingiau iÅ¡spręsti ginÄÄ , pagrindo nėra. Nustatyta, kad atsakovas pasinaudojo teise į teisminę gynybÄ ir pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui ieÅ¡kinį A. Å . dėl skolos, susidariusios už nesumokėtus rangos darbus ir nuostolių priteisimo.

Todėl pastarojoje byloje atsakovui palankaus sprendimo priėmimo atveju bÅ«tų vykdomas iÅ¡ieÅ¡kojimas iÅ¡ ieÅ¡kovo ir tokios teisės įgyvendinimas nebÅ«tinai turi bÅ«ti realizuojamas įskaitymo bÅ«du. Pažymėtina, kad atsakovas ieÅ¡kovo sumokėto avanso gera valia negrÄ Å¾ino daugiau nei dvejus metus laiko.Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nėra pagrindo pripažinti 0,2 proc. dydžio delspinigius per dideliais. Apeliantas nurodo, kad teismas turi ex officio pareigÄ mažinti kreditoriaus neprotingai didelį reikalavimÄ priteisti netesybas (delspinigius), nes jie gali virsti neteisėtu pasipelnymu iÅ¡ skolininko.

Apelianto nuomone Å¡alių sutarti 0,2 proc. dydžio delspinigiai yra aiÅ¡kiai per dideli. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia sutarties Å¡alims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, iÅ¡skyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sÄ lygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Tais atvejais, kai kyla sutartį sudariusių Å¡alių ginčas dėl sÄ lygų turinio, Å¡alių teisių ir pareigų apimties, yra taikomas sutarčių aiÅ¡kinimo institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-2/2013; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-599/2012).

Kasacinio teismo pažymėta, kad esminiai sutarčių aiÅ¡kinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus ir aiÅ¡kinti sutartį sÄ Å¾iningai) lemia bÅ«tinybę aiÅ¡kinant sutarties sÄ lygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikÅ¡mę, tačiau įvertinti ir sutarties Å¡alių elgesį, jų subjektyviÄ nuomonę dėl sutarties sÄ lygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sÄ lygų suvokimÄ . Dėl to reikÅ¡minga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiÅ¡kinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais Å¡alių veiksmais, nes faktiniai Å¡alių veiksmai reikÅ¡mingi siekiant nustatyti tikruosius Å¡alių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-323/2010 ir kt.).Teismas, mažindamas netesybas, pirmiausia atsižvelgia į Å¡alių sutartinių santykių pobÅ«dį ir sutarties tikslus, tikruosius sutarties Å¡alių ketinimus, sutarties sÄ lygų tarpusavio ryšį, Å¡alių statusÄ , t. y.

į tai, ar Å¡alys yra vartotojai ar ne, ar Å¡alys yra vieÅ¡ieji juridiniai asmenys, taip pat į faktines bylos aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sÄ Å¾iningumo, protingumo principus, sutarties Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiÅ¡ko nuostolių atlyginimo principÄ , nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, Å¡alių turtinę padėtį, Å¡alių tarpusavio santykius, ar visiÅ¡kai nuostolių atlyginimas nesukurs nepriimtinų ar sunkių padarinių.

Netesybų mažinimas taip pat gali bÅ«ti nulemtas siekio įgyvendinti neteisėto praturtėjimo prevencijÄ arba siekio užtikrinti vieÅ¡osios tvarkos apsaugÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010. Teismų praktika. 2010, 34).Priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine iÅ¡raiÅ¡ka) vienu atveju gali bÅ«ti pripažintas tinkamu, o kitu – aiÅ¡kiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje negali bÅ«ti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikÅ¡tų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi bÅ«ti mažinamos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; kt.).

Atitinkamai negali bÅ«ti ir vieno iÅ¡ anksto nustatyto konkretaus dydžio, kuris reikÅ¡tų protingas netesybas visiems galimiems atvejams ir iki kurio netesybos turi bÅ«ti mažinamos.Esant nustatytoms tokioms bylos aplinkybėms, yra pagrindas daryti iÅ¡vadÄ , kad dėl delspinigių dydžio Å¡alys susitarė laisva valia, Sutartis Å¡alims yra galiojanti ir privaloma vykdyti sÄ Å¾iningai ir tinkamai (CK 6.189 straipsnis). Teismas neturėtų iÅ¡ esmės paneigti Å¡alių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010.

Teismų praktika. 2010, 34). Atsakovas yra juridinis asmuo, kuriam keliami didesni nei vidutiniai atidumo, rÅ«pestingumo, profesionalumo jo veikloje reikalavimai, taigi atsakovo atstovai pagal jų patirtį ir žinias, gerai suprato Sutarties reikÅ¡mę bei teisines pasekmes dėl jos neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Be to, atsakovas, kaip verslo subjektas, privalo įvertinti su verslu susijusiÄ rizikÄ , o jos tinkamai neįvertinusi negali reikalauti atleisti jÄ nuo prievolės vykdymo.Pažymėtina ir tai, jog pagal Å¡alių sudarytÄ Sutartį, nutraukus jÄ atsakovo iniciatyva, atsakovo mokėtinų delspinigių dydis sudaro 7,6 procento nuo avanso sumos ir 3,8 procento nuo darbų kainos.

Teisėjų kolegijos nuomone, nustatytas delspinigių dydis nei absoliučiu dydžiu, nei procentine išraiška, palyginti su avanso suma (100 430,00 Lt) ar darbų kaina (200 860,00 Lt), negali būti laikomas neprotingai dideliu, be to, nežymiai skiriasi nuo formuojamos teismų praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012) bei teismų praktikos nurodymų, jog nagrinėjant šiuos ginčus pirmiausiai turi būti paisoma susitariančių šalių valios.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs aplinkybes dėl Å¡alių susitarimo dėl delspinigių, jų elgesio ir suvokimo, pagrįstai sprendė, jog mažinti delspinigių dydžio nėra pagrindo.Vadovaudamasis anksčiau iÅ¡dėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė visas reikÅ¡mingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , kurio nėra pagrindo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais argumentais.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a: Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 6 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti iÅ¡ atsakovo UAB „Skeneris“ (į.k. 122023579, buv. AukÅ¡tagirio g. 6, Vilnius) į valstybės biudžetÄ 915,49 EUR (3 161,00 Lt) atidėto žyminio mokesčio. Teisėjai                                                                              Aldona Tilindienė              Loreta Bujokaitė Liuda Uckienė