2023-06-14 Nr. AB-12109-3-62-3-01195-2022-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-496-822/2023

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01195-2022-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. birželio 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ryčio Krasausko ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo U. J. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo U. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba), dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėjas U. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN) (teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos – Lietuvos kalėjimų tarnyba) priteisti 30 000 Eur neturtinę žalą ir 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo.

2. Pareiškėjas skunde, kurį papildė ir patikslino, rašytiniuose paaiškinimuose bei atsikirtime į atsakovo atsiliepimą nurodė, kad nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. bausmę atliko Marijampolės PN 5 būrio gyvenamojoje patalpoje, kurioje nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, kadangi 40 kv. m patalpoje buvo apgyvendinta 18 nuteistųjų, be to, didelę patalpos ploto dalį užėmė baldai ir kitas inventorius.

3. Pareiškėjas teigė, kad buvo pažeidžiamas jo privatumas, kadangi dėl didelio asmenų skaičiaus sumažėjo jo asmeninė erdvė, taip pat sumažėjo ir jam tenkančio oro kiekis, buvo nemalonus kvapas, drėgmė, netinkama temperatūra. Pažymėjo, kad kalinimo įstaigos 5 būryje nebuvo laisvalaikio kambario, batų ir drabužių džiovinimo, maisto laikymo patalpų. Akcentavo, jog visą skundžiamą laikotarpį gyvenamosiose patalpose buvo blakių ir tarakonų.

4. Nurodė, kad 5 būrio sanitariniame mazge buvo įrengti tik trys klozetai, todėl nuolat tekdavo laukti eilėse norint pasinaudoti tualetu, be to, naudojantis sanitariniais įrenginiais nebuvo užtikrintas privatumas, kadangi pareiškėją galėjo stebėti kiti asmenys. Pareiškėjas teigė, kad gyvenamosiose patalpose, kuriose jis buvo apgyvendintas, tiek natūralus, tiek dirbtinis apšvietimas neatitiko higienos normų reikalavimų.

5. Pareiškėjo teigimu, jis dėl Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų, patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė diskomfortu, orumo pažeminimu, neigiamais išgyvenimais, sveikatos sutrikimais.

6. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės PN atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Nurodė, kad 5 būrio patalpos Nr. 5 plotas yra 51,80 kv. m, joje iš viso galėjo gyventi iki 16 nuteistųjų, todėl kiekvienam nuteistajam teko po 3,2 kv. m. Paaiškino, jog 5, 6 ir 7 būrių sanitariniais mazgais galėjo naudotis 180 nuteistųjų, kadangi minėtuose būriuose buvo 12 kietųjų įrenginių, pagal apskaičiavimą: 12 (kietųjų įrenginių) x 15 (nuteistųjų) = 180 (nuteistųjų). Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas dalį bausmės laiko atliko pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6.30 val. ryto iki 22.30 val. (apytiksliai nuo 2017 m. spalio mėn. iki 17 val.) vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka.

8. Atsakovo atstovas pažymėjo, kad kalinimo įstaigoje yra daug patalpų – biblioteka, koplyčia, kitų turiningam ir visaverčiam laisvalaikiui skirtų erdvių, kuriose taip pat yra sanitarinių mazgų, kuriais galėjo pasinaudoti pareiškėjas. Teigė, kad Marijampolės PN yra įrengtos virtuvėlės maistui laikyti, taip pat patalpose yra įrengta po 2 kabliukus kiekvienam nuteistajam drabužiams kabinti arba patalpoje pastatyta spinta drabužiams laikyti. Kiekvienam būriui buvo skiriama po 1 drabužių džiovyklą, avalynės džiovinimo lentyna būriams skiriama pagal poreikį, nuteistieji taip pat gali naudotis skalbyklos paslaugomis pagal patvirtintą grafiką ir skalbiniai nuteistiesiems grąžinami išdžiovinti.

9. Atsakovo atstovo įsitikinimu, Marijampolės PN laikosi visų teisės aktų reikalavimų ir jų nepažeidinėja, todėl visose patalpose tiek temperatūra, tiek drėgmė ir gryno oro patekimas į patalpas atitinka teisės aktuose numatytus reikalavimus. Pareiškėjo teiginys dėl tariamai esančių parazitų neatitinka tikrovės, kadangi Marijampolės PN buvo sudarę paslaugų teikimo sutartį su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Dezinfa“, kuri nuolatos stebėjo ir prižiūrėjo visas patalpas, esant poreikiui atlikdavo parazitų naikinimą.

10. Atsakovo atstovas teigė, kad pareiškėjo skundo argumentai yra nepagrįsti ir niekuo neparemti, kadangi Marijampolės PN laikosi galiojančių teisės aktų ir juos tinkamai įgyvendina. Pareiškėjui pataisos namuose buvo sudarytos tinkamos kalinimo sąlygos. Pareiškėjas skunde remiasi abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia, konkrečiai neįvardija valstybės kaltės, priežastinio ryšio tarp tariamo neteisėto veiksmo ir kilusių pasekmių. Nenustačius ir neįrodžius būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, nėra pagrindo spręsti dėl neturtinės žalos atlyginimo.

11. Atsakovo atstovas pareiškėjo reikalavimų daliai taip pat prašė taikyti ieškinio senaties terminą, o kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. sausio 3 d. sprendimu pareiškėjo U. J. skundą tenkino iš dalies ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 200 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas prašo priteisti neturtinės žalos, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijos veiksmais (neveikimu), jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d., atlyginimą.

14. Teismas nustatė, kad pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš jo bausmės atlikimo sąlygų laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. Atsakovas pareiškėjo reikalavimų daliai prašo taikyti ieškinio senatį. Teismas, atsižvelgdamas į pareiškėjo nurodytus bausmės atlikimo sąlygų jam sukeltus neigiamus padarinius, vertino, kad pareiškėjas, būdamas apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybę sužinoti apie savo teisių pažeidimą dėl netinkamų bausmės atlikimo sąlygų nuo kalinimo Marijampolės PN pradžios, t. y. 2016 m. sausio 10 d., nes, patirdamas skunde nurodytų nepatogumų, turėjo galimybę domėtis teisės aktais, reglamentuojančiais šiuos teisinius santykius, kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų į Marijampolės PN, šios įstaigos vadovą, kitas kompetentingas institucijas. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pareiškėjui būtų buvę suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Marijampolės PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją.

15. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas nurodo dėl nepriimtinų sąlygų patyręs išgyvenimų, nepatogumų, sveikatos sutrikimų, taigi jei jis realiai patyrė būtent tokių išgyvenimų, kuriuos nurodo, tai visiškai akivaizdu, jog jo laikymo pataisos įstaigoje metu jis turėjo galimybę taip pat realiai suvokti, kad jo teisės yra pažeidžiamos, ir atitinkamai į tai reaguoti. Pareiškėjas nenurodė jokių objektyvių nuo jo valios nepriklausiusių aplinkybių, sukliudžiusių jam laiku kreiptis į teismą ar kreiptis teisinės pagalbos. Teismas akcentavo, kad gavęs atsakovo atsiliepimą, kuriame buvo prašoma taikyti ieškinio senatį, ir su juo susipažinęs, pareiškėjas nepateikė teismui prašymo dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo, tik priekaištavo, jog Marijampolės PN jam nepranešė, kad yra pažeidžiamos jo teisės, t. y. pareiškėjas nenurodė jokių svarbių, objektyvių termino praleidimo priežasčių, sudarančių pagrindą kitaip vertinti ieškinio senaties taikymo klausimą.

16. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nėra pagrindo ex officio (pagal pareigas) atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl žalos atlyginimo, o skundo reikalavimui priteisti neturtinę žalą laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 5 d. (skundas teismui paduotas 2022 m. birželio 6 d.) taikytina trejų metų ieškinio senatis, todėl pareiškėjo reikalavimą šioje dalyje atmetė. Pritaikęs trejų metų senaties terminą, teismas sprendė skundo reikalavimų pagrįstumą ir teisėtumą bei analizavo pareiškėjo kalinimo sąlygas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d.

17. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl vienam asmeniui tenkančio ploto teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (aktas, galiojęs nuo 2017 m. lapkričio 29 d. iki 2020 m. sausio 21 d.) 111.1 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį bendrabučio tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m, taip pat 111.2 punktas reglamentuoja minimalų vienam asmeniui tenkantį kamerų tipo patalpų plotą, kuris negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m pataisos įstaigų kamerų tipo patalpose.

18. Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. bausmę atliko 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 5, kurios plotas yra 51,80 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,23 kv. m ploto. Pareiškėjas nuo 2019 m. gruodžio 3 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. buvo apgyvendintas Marijampolės PN 9 būrio kameroje Nr. 7, kurios plotas yra 14,84 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 4,94 kv. m ploto.

19. Nors pareiškėjas skunde teigė, kad 5 būrio gyvenamojoje patalpoje buvo 18 asmenų, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų, taip pat nenurodė visų kartu gyvenusių asmenų vardų, pavardžių. Teismas vertino, kad pareiškėjo prieštaringi, deklaratyvūs, nepagrįsti ir nedetalizuoti teiginiai negali paneigti Marijampolės PN pateiktų rašytinių įrodymų ir nesudaro pagrindo teismui jais abejoti. Teismas konstatavo, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenant tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek kameroje vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma buvo užtikrinta.

20. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad esant dideliam žmonių skaičiui vienoje patalpoje, nebuvo jokio privatumo, t. y. galimybės pabūti vienumoje, nurodė, jog pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, yra padaręs nusikaltimą, jam teismas paskyręs atlikti bausmę pataisos įstaigoje, kurioje jam ir kitiems nuteistiesiems taikomas baudžiamojo įstatymo normose nustatytas režimas. Pareiškėjo nurodyti asmeninių laisvių suvaržymai (privatumo, judėjimo laisvės apribojimai), nepatogumai yra lemti jo paties pasirinkto elgesio modelio ir yra neišvengiama kalinimo (sulaikymo) pasekmė. Todėl nėra pagrindo spręsti, kad pataisos įstaiga, neužtikrindama pareiškėjo pageidaujamos ramybės, galėjo pažeisti teisės aktų reikalavimus.

21. Vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl blogo kvapo, didelės drėgmės gyvenamojoje patalpoje, teismas nurodė, kad nors Marijampolės PN nepateikė teismui jokių duomenų apie ginčo gyvenamųjų patalpų ventiliaciją, tačiau, pats pareiškėjas nurodė, jog gyvenamoji patalpa buvo vėdinama per langą, o tai atitinka galiojantį teisinį reglamentavimą. Byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėjas dėl netinkamų kalinimo sąlygų vertinamuoju laikotarpiu būtų kreipęsis į Marijampolės PN administraciją ar kitas kompetentingas institucijas, šiuo metu patikrinti buvusias kalinimo sąlygas nėra galimybės, todėl teismas pareiškėjo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos, didelės drėgmės atmetė kaip nepagrįstus.

22. Teismas nurodė, kad pareiškėjas skunde reiškė pretenzijas dėl tualetuose netinkamai įrengtų pertvarų, neatskirtų pisuarų, todėl nebuvo užtikrintas jo privatumas. Vertindamas šiuos argumentus teismas nurodė, jog iš byloje pateiktų fotonuotraukų matyti, kad 5 būrio sanitariniame mazge tarp klozetų yra pertvaros, tačiau durų nėra, o pisuarai stovi prieš klozetus. Todėl aplinkybė, jog priešais klozetus nedideliu atstumu buvo įrengti pisuarai, laikoma nustatyta ir tai susiję su paties pareiškėjo privatumu, kadangi tas asmuo, kuris priešais naudojosi pisuaru, galėjo atsisukti ir pamatyti pareiškėją besinaudojantį unitazu, nes priešais unitazą nebuvo durų. Nagrinėjamu atveju byloje nebuvo pateikti įrodymai, kad pareiškėjas galėjo pasinaudoti unitazu tuo metu, kai sanitariniame mazge nebuvo kitų asmenų arba kiti asmenys tuo metu nesinaudojo pisuaru. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje tokia aplinkybė, kai tualeto patalpose pertvaros tarp unitazų yra, tačiau unitazai įrengti tiesiai priešais pisuarus be pertvaros, vertinama kaip pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimas. Teismas konstatavo, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu 5 būryje, dėl to yra pagrindas valstybės civilinės atsakomybės taikymo požiūriu šioje byloje ginčo laikotarpiu konstatuoti Marijampolės PN veiksmų neteisėtumą. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui būnant 9 būrio 7 kameroje privatumas sanitariniame mazge buvo užtikrintas, kadangi jis buvo įrengtas atskiroje patalpoje.

23. Pasisakydamas dėl pareiškėjo skundo teiginių dėl to, kad 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 5 buvo pilna parazitų (blakių, tarakonų), teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė jokių objektyvių įrodymų, kurie pagrįstų jo argumentus dėl parazitų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ pagal 2018 m. kovo 20 d. sutartį Nr. 27/10-28 ir 2019 m. rugsėjo 24 d. sutartį Nr. 27/10-130 pataisos namuose teikė dezinsekcijos ir deratizacijos paslaugas. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. lapkričio 15 d. patikrinimo akto matyti, kad UAB „Dezinfa“ kenksmingumo šalinimą atliko 2018 m. rugpjūčio 23 d., 2018 m. rugsėjo 21 d., 2018 m. spalio 5 d., 2018 m. spalio 12 d., nurodyta, kad kontrolės metu nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų nepastebėta. Byloje esantys Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) žurnalai patvirtina, kad ginčui aktualiu laikotarpiu UAB „Dezinfa“ pataisos namuose teikė graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo paslaugas. Byloje nenustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai nebūtų vykdomi. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į pataisos namų administraciją dėl kenkėjų plitimo ar nepakankamo jų naikinimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas turi galimybę rašyti skundus dėl kalinimo sąlygų, tarp jų tiesiogiai Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, tačiau duomenų apie patikrinimus pagal pareiškėjo skundus ar pareiškėjo kreipimąsi į pataisos namų administraciją dėl minėtų aplinkybių byloje nėra. Pateiktoje Resocializacijos skyriaus 2022 m. rugpjūčio 16 d. pažymoje „Dėl U. J. kreipimosi“ nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu dėl gyvenimo sąlygų į psichologus nesikreipė. Pareiškėjas taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių apie patirtus blakių įkandimus. Teismas nurodytus pareiškėjo argumentus vertino kaip deklaratyvius, todėl juos atmetė.

24. Teismas nurodė, kad pareiškėjas patirtą neturtinę žalą taip pat kildino iš to, jog nebuvo užtikrintas dirbtinis ir natūralus apšvietimas, buvo netinkama temperatūra. Iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos patikrinimo akto teismas nustatė, kad patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas. Marijampolės PN nepateikė teismui duomenų apie gyvenamųjų patalpų temperatūrą ir apšvietą pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu. Marijampolės PN atsiliepime nurodė, jog užtikrina tinkamas sąlygas, numatytas Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreiptųsi į administraciją dėl netinkamo apšvietimo ar temperatūros, ar sutrikusio regėjimo, kt. sveikatos sutrikimų, byloje nėra.

25. Teismas pažymėjo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, iš pareiškėjo yra reikalaujama detalaus netinkamų kalinimo sąlygų apibūdinimo. Kiekvienu individualiu atveju įvertinamas pareiškėjo tvirtinimo dėl netinkamų higienos sąlygų nuoseklumas, patikimumas ir pagrįstumas. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjo nurodytas pretenzijas dėl netinkamos temperatūros, apšvietimo ginčo gyvenamojoje patalpoje vertintino kaip palankias pareiškėjui, todėl sprendė, kad dėl šio pažeidimo gali būti konstatuoti Marijampolės PN neteisėti veiksmai, tačiau pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, byloje nėra jokių duomenų, kad dėl netinkamos temperatūros ar apšvietimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas pataisos namų administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, todėl nesant tokių duomenų teismas sprendė, jog pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir neįrodė.

26. Pareiškėjas skunde teigė, jog 5 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių džiovinimo patalpa, batų ir maisto laikymui skirta patalpa.

27. Vertindamas šiuos teiginius teismas nurodė, kad atsakovas teigė, jog Marijampolės PN įrengti vadovaujantis teisės aktais, nuteistieji gali naudotis skalbyklos paslaugomis pagal patvirtintą grafiką, o skalbiniai grąžinami išdžiovinti. Nuteistieji nuolat turi galimybę pasinaudoti džiovyklėmis, būriuose yra įrengtos virtuvėlės maistui laikyti, patalpose įrengta po 2 kabliukus kiekvienam nuteistajam drabužiams kabinti arba patalpoje pastatyta spinta drabužiams laikyti.

28. Atsakovo atstovas neginčijo aplinkybės, kad Marijampolės PN nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, įrengta drabužių ir avalynės džiovykla ir kambarys maisto produktams laikyti. Atsižvelgdamas į minėtas faktines bylos aplinkybes ir nustatytą teisinį reglamentavimą, teismas pripažino, kad Marijampolės PN ginčo laikotarpiu nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8, 5.9 ir 5.10 punktuose nustatytų reikalavimų ir Higienos normos HN 134:2015 40 punkte nustatytų reikalavimų. Marijampolės PN teigia, jog maistas galėjo būti laikomas virtuvėje, tačiau iš nuotraukų matyti, jog 5 būrio virtuvėje nebuvo pakankamai įrengta inventoriaus, kad būtų patenkintas būryje esančių nuteistųjų poreikis. Atsakovas teigia, kad pareiškėjas galėjo naudoti skalbyklos paslaugomis, tačiau pagal Marijampolės PN direktoriaus 2016 m. sausio 20 d. įsakymu Nr. 4/07-15 patvirtintos Avalynės ir drabužių taisyklos, kirpyklos, dušinės ir skalbyklos teikiamų paslaugų naudojimo tvarkos 2 punktą, skalbykloje skalbiami tik patalynė ir apatiniai drabužiai. Šios tvarkos 11 punkte numatyta, jog, esant būtinybei ir būrio viršininkui kreipiantis į Ūkio skyrių, gali būti skalbiami ir nuteistojo viršutiniai drabužiai. Tačiau paslauga apribota, kadangi reikia prašyti leidimų, be to, nuteistieji gali pasinaudoti galimybe patys skalbti drabužius, nes, kaip matyti iš pateiktų nuotraukų, tam yra įrengtos ir skalbimo mašinos. Tačiau Marijampolės PN nenurodė, kokioje vietoje gali būti džiovinami drabužiai, nors teigia, jog džiovyklės yra suteikiamos. Jeigu tai vyksta tiesiog gyvenamuosiuose kambariuose, kaip nurodė pareiškėjas, dėl rūbų džiovinimo patalpoje dar labiau padidėja drėgmė, todėl tai neatitinka teisės aktuose numatytų reikalavimų.

29. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas skunde teigė, jog 5 būrio sanitariniame mazge įrengti tik 3 klozetai, o būriuose būdavo ne mažiau kaip 50 nuteistųjų, bet skaičius kisdavo ir tam tikrais momentais būdavo nuo 50 iki 80 asmenų.

30. Vertindamas šiuos teiginius teismas nurodė, kad Marijampolės PN teigė, jog 5, 6 ir 7 būrių nuteistieji naudojasi 2 sanitariniais mazgais, viename iš jų yra 3 klozetai ir 3 pisuarai, kitame taip pat 3 klozetai ir 3 pisuarai, iš viso 12 kietųjų įrenginių. Marijampolės PN taip pat nurodė, jog 5, 6 ir 7 būrių sanitariniais mazgais galėjo naudotis 180 nuteistųjų, nes iš viso minėtuose būriuose buvo 12 kietųjų įrenginių, pagal apskaičiavimą: 12 (kietųjų įrenginių) x 15 (nuteistųjų) = 180 (nuteistųjų). Atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą ir pateiktus Marijampolės PN duomenis teismas konstatavo, kad sanitarinių įrenginių buvo pakankamai, todėl teisės aktai nebuvo pažeisti. Nors pareiškėjas skunde teigia, jog būryje galėjo būti iki 80 nuteistųjų, tačiau nenurodo tiksliai laikotarpio, kada tiek nuteistųjų gyveno, todėl teismas rėmėsi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis.

31. Teismas, spręsdamas dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui, nurodė, kad byloje nustatyta, jog pareiškėjui nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. gyvenant 5 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, taip pat buvo pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis tualetu, dėl to tokios laikymo sąlygos pareiškėjui galėjo sukelti diskomfortą ir kitų neigiamų išgyvenimų. Teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti institucijos veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, todėl valstybei pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį kyla prievolė atlyginti žalą.

32. Nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo būdą ir dydį, teismas atsižvelgė į pareiškėjo teisių pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (beveik 6 mėnesiai), į tai, kad byloje nenustatyta, jog pažeidimai padarė poveikį pareiškėjo sveikatai, į pareiškėjo patirtą diskomfortą. Byloje nenustatyta, kad Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Įvertinęs tai, teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimas savaime nelaikomas pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą, pareiškėjo patirti papildomi neigiami dvasiniai išgyvenimai ir nepatogumai, kurių intensyvumas viršijo neišvengiamai būdingus kalinamam asmeniui, todėl yra pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais. Atsižvelgdamas į suformuotą teismų praktiką dėl tokio pobūdžio bylose priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio ir gyvenimo lygio sąlygas, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismas sprendė, jog šiuo atveju 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma laikytina adekvačia pareiškėjo patirtai dvasinei skriaudai atlyginti, todėl priteisė ją pareiškėjui iš atsakovo.

33. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjas, prašydamas priteisti jam neturtinę žalą, į teismą kreipėsi 2022 m. birželio 6 d., administracinė byla teisme buvo iškelta 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

III. 34. Pareiškėjas U. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą tenkinti visiškai, priteisti pareiškėjui iš atsakovo 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

35. Pareiškėjas nurodo, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo jam priteistu neturtinės žalos dydžiu. Pareiškėjo įsitikinimu, priteista tik 200 Eur neturtinės žalos atlyginimo suma yra neadekvati jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams ir negali būti laikoma pakankama satisfakcija už patirtą skriaudą.

36. Pareiškėjas teigia, kad nors pirmosios instancijos teismas ir pripažino Marijampolės PN veiksmų neteisėtumą, tačiau netenkino skundo pilna apimtimi ir priteisė per mažą, neadekvačią jo patirtam teisių pažeminimui ir su tuo susijusiomis neigiamomis pasekmėmis, neturtinės žalos atlyginimo sumą. Teismas priteisė pareiškėjui tik 200 Eur neturinės žalos atlyginimą, nes vertino, kad pareiškėjui teisės aktų pažeidimai ir iš to kilę padariniai nepadarė poveikio jo sveikatai ir nesukėlė didelio diskomforto. Pareiškėjas pažymi, kad jis ginčui aktualiu laikotarpiu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, todėl atsižvelgiant į jo socialinę ir teisinę padėtį, akivaizdu, jog jis buvo ir taip emociškai pažeidžiamas. Dėl bausmės specifikos buvo suvaržyta jo judėjimo laisvė, tačiau teisių įgyvendinimas buvo iš esmės priklausomas nuo laisvės atėmimo bausmės atlikimą prižiūrinčių institucijų pareigūnų bei pataisos namų administracijos.

37. Pareiškėjas vertina, kad 200 Eur neturinės žalos atlyginimas yra tarsi pasityčiojimas ir ignoravimas jo patirtų skriaudų, neatitinkantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų. Tokio dydžio neturtinės žalos atlyginimas yra daugiau nei nepakankamas pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti dėl patirtų pažeidimų. Teismo konstatuoti neteisėti Marijampolės PN veiksmai (neveikimas) sukėlė pareiškėjui daug neigiamų emocinių išgyvenimų: jis patyrė diskomfortą, orumo pažeminimą, be to, sutriko jo sveikata. Taigi pirmosios instancijos teismo priteista tik 200 Eur suma neturtinės žalos atlyginimui, šios žalos ne tik nekompensuoja, bet ir prasilenkia su sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais.

38. Pareiškėjas taip pat nesutinka, jog jo reikalavimų daliai teismas taikė ieškinio senatį. Nurodo, kad jis nėra teisininkas ir neturi teisinių žinių, nors ir gali domėtis teisės aktais, tačiau vien domėjimosi nepakanka, reikia sugebėti analizuoti teisės aktus, juos tinkamai surasti teisės aktų duomenų bazėse, o tai yra praktiškai neįmanoma, jei neturi specialių žinių ir išsilavinimo. Institucijas atstovauja profesionalūs teisininkai, tuo tarpu laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys net ne visada yra informuoti apie teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, o patiems turimų lėšų nepakanka samdytis advokatui. Šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas apie galimybę kreiptis dėl netinkamų kalinimo sąlygų sužinojo iš kitų nuteistųjų ir nutarė ja pasinaudoti. Pareiškėjas pats kaip mokėjo parengė procesinį dokumentą, jo, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, neatstovavo profesionalus teisininkas, taigi jo galimybės ginti savo pažeistas teises ir interesus buvo ribotos. Visgi jis labai aiškiai išreiškė prieštaravimą atsakovo atstovo prašymui taikyti ieškinio senatį.

39. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į pareiškėjo teisinę ir socialinę padėtį, į tai, kad jis yra nuteistasis ir jam surinkti visus įrodymus yra labai sudėtinga, tuo tarpu pats teismas nevykdė pareigos ir nebuvo pakankamai aktyvus, siekiant byloje išsiaiškinti visas aplinkybes, susijusias su jo kalinimo sąlygomis. Visiškai logiška, kad jis negalėjo įvardinti visų su juo gyvenusių asmenų vardų ir pavardžių, tačiau tokius duomenis pirmosios instancijos teismas galėjo išreikalauti iš atsakovo atstovo ir tokiu būdų būtų pagrįstos arba paneigtos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės. Tačiau šiuo konkrečiu atveju nebuvo pašalintos visos abejonės ir padaryta nepagrįsta išvada, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui gyvenant tiek bendrabučio tipo patalpose, tiek kameroje ploto norma buvo užtikrinta.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nesutinka su teismo vertinimu dėl dirbtinio ir natūralus apšvietimo, žemos temperatūros. Nors teismas sprendime pažymėjo, kad Marijampolės PN nepateikė teismui duomenų apie gyvenamųjų patalpų temperatūrą ir apšvietą pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu, o Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tokio pobūdžio bylose įrodinėjimo našta neteisėtų veiksmų vertinimo etape tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai, visgi padarė išvadą, jog nesant byloje duomenų, kad dėl netinkamos temperatūros ar apšvietimo gyvenamojoje patalpoje pareiškėjas reiškė pretenzijas atsakovui ar kitoms kompetentingoms institucijoms, pareiškėjas nurodyto nusiskundimo nepagrindė ir jo neįrodė. Pirmosios instancijos teismas sprendime pažymėjo, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių šio galimo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Tačiau pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl neteisėtų Marijampolės PN veiksmų (neveikimo) patyrė neigiamus išgyvenimus ir sveikatos sutrikimus, todėl nesutinka su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu. Blogas apšvietimas ir per žema oro temperatūra buvo nuolat, todėl konkretus pavienis atvejis ar atvejai ir nebuvo išskirti, tai tęstinio pobūdžio pažeidimas, kuris be jokių abejonių sukėlė neigiamas pasekmes, kurias skunde ir nurodė pareiškėjas: tai neigiami išgyvenimai, diskomfortas ir sveikatos sutrikimai.

41. Pareiškėjo vertinimu, tik iš dalies patenkinus jo skundą ir priteisiant iš atsakovo tik 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, teismas priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą, todėl jis naikintinas.

42. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Lietuvos kalėjimų tarnyba (Marijampolė PN teisių ir pareigų perėmėjas po reorganizacijos) atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

43. Atsakovo atstovas nurodo, kad apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių įtikinamų argumentų, kurie leistų abejoti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo pagrįstumu. Pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose ir priėmė sprendimą, kurį panaikinti nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso ar materialiosios teisės normas pažeidė pirmosios instancijos teismas, o vien tai, kad priteista suma netenkina pareiškėjo, negali būti pagrindu panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą.

44. Atsakovo atstovas teigia, kad byloje nenustatyta, jog pažeidimai padarė ilgalaikį poveikį pareiškėjo sveikatai, kad Marijampolės PN pareigūnai būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikri apribojimai ir su tuo susiję pareiškėjo nurodomi neigiami išgyvenimai, patyrimai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

45. Pažymi, kad pareiga įrodyti, jog patirta neturtinė žala, tenka pareiškėjui, kuris taip pat privalo pagrįsti ir įrodyti priežastinį ryšį tarp jo nurodomos žalos ir neteisėtų veiksmų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas bylose dėl neturtinės žalos atlyginimo, ne kartą yra pažymėjęs, kad reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos, kylančios iš valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, asmeniui nepakanka vien tik abstrakčiai pareikšti, jog buvo padaryta neturtinė žala, tačiau būtina konkrečiai (laike ir vietoje) apibrėžti galimus neteisėtus veiksmus (neveikimą) ir jo galima konkrečią išraišką (galimas pasekmes) asmeniui CK 6.250 straipsnio prasme. Vien tik pareiškėjo teiginių apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, teiginiai turėtų būti patvirtinti tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nepakanka tik deklaratyviai nurodyti, kad buvo padaryta žala ir nurodyti prašomą priteisti sumą, kaip yra nagrinėjamu atveju. Įrodyti neturtinės žalos padarymo faktą yra asmens, kuris kreipiasi į teismą dėl žalos atlyginimo, pareiga.

46. Lietuvos teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

47. Pirmosios instancijos teismas išsamiai išanalizavo visas bylos aplinkybes bei priėmė motyvuotą ir teisingą sprendimą, todėl nėra jokio pagrindo jį naikinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 48. Ginčas byloje kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Marijampolės PN veiksmų, neužtikrinant jam teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d., atlyginimo.

49. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į atsakovo prašymą, pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo laikotarpiu nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 5 d. taikė ieškinio senatį ir šią skundo dalį atmetė. Nustatęs, kad Marijampolės PN ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjui gyvenant 5 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, taip pat pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, nenustatęs kitų pareiškėjo nurodytų pažeidimų, konstatavo neteisėtus atsakovo veiksmus ir priteisė pareiškėjui iš atsakovo 200 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų metines palūkanas.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, teigia, kad teismas nepagrįstai jo reikalavimų daliai taikė ieškinio senatį, taip pat nuspręsdamas, jog teisės aktuose vienam asmeniui nustatyta gyvenamojo ploto norma nebuvo pažeista, neišreikalavo iš atsakovo įrodymų abejonėms pašalinti, nepagrįstai nenustatė dirbtinio ir natūralus apšvietimo, žemos temperatūros pažeidimų. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs atsakovo neteisėtus veiksmus, priteisė teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų neatitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismo priteista neturtinės žalos atlyginimo suma yra akivaizdžiai per maža kompensuoti pareiškėjo patirtus neigiamus išgyvenimus dėl nustatytų pažeidimų.

51. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Teismų sprendimų peržiūrėjimo instancine tvarka paskirtis yra ta, kad, suteikus proceso šalims teisę skųsti sprendimą apeliacine tvarka, būtų pašalintos teismo padarytos klaidos. Teismas gali klysti tiek faktinėms bylos aplinkybėms taikydamas netinkamas materialiosios teisės normas, tiek proceso teisės normas.

52. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

53. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

54. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad teismas nepagrįstai daliai jo skundo reikalavimų taikė ieškinio senatį.

55. Vertindama šiuos pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad dėl ieškinio senaties termino Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) yra nurodęs, jog teisė kreiptis į teismą nėra absoliuti, tam tikri apribojimai gali būti nustatyti, nes ir pačios teisės kreiptis į teismą įtvirtinimas reikalauja tam tikro valstybės nacionalinio reguliavimo įtvirtinimo. Taigi šiuo aspektu susitariančios valstybės turi vertinimo laisvę, tik svarbu, kad įtvirtintais ribojimais nebūtų paneigiama ar nepagrįstai ribojama pati teisė kreiptis į teismą (žr., pvz., EŽTT 1975 m. vasario 21 d. sprendimą byloje Golder prieš Jungtinę Karalystę). Nacionalinių valstybių nustatyti ribojimai bus nesuderinami su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsniu, nustatančiu teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, jeigu jie nebus įtvirtinti siekiant teisėto tikslo, jeigu priemonės bus neproporcingos siekiant numatytų tikslų (žr., pvz., EŽTT 1985 m. gegužės 28 d. sprendimą byloje Ashingdane prieš Jungtinę Karalystę; 1995 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje Bellet prieš Prancūziją). EŽTT yra nurodęs, kad tarp tokių nustatytų ribojimų gali būti priskiriama ir ieškinio senatis. Šis teismas yra pastebėjęs, jog neturtinės žalos atlyginimo bylose įtvirtinta ieškinio senatis yra bendras susitariančių valstybių nacionalinės teisės bruožas. Toks senaties įtvirtinimas užtikrina teisinį stabilumą, baigtumą, saugo šalis nuo nepagrįstai laiko aspektu pateiktų reikalavimų, kuriuos praėjus daug laiko gali būti sunku paneigti, įrodymams tapus nepatikimais laikui bėgant (žr., pvz., EŽTT 1996 m. spalio 22 d. sprendimą byloje Stubbings ir kiti prieš Jungtinę Karalystę).

56. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., 2011 m. balandžio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-150/2011; 2014 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-134/2014; 2020 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2726-520/2020; ir kt.). CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas 3 metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. To paties straipsnio 5 dalis nustato, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Pabrėžtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjamos kategorijos bylose, paprastai vertina, kad pareiškėjas per visą kalinimo laikotarpį žino arba turi žinoti apie jo atžvilgiu atliekamus pažeidimus (žr., pvz., 2017 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-594-662/2017; 2013 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-2364/2013 ir kt.). Šio teisinio reguliavimo kontekste pabrėžtina, kad teismas negali taikyti ieškinio senaties savo iniciatyva ir taiko ją tik ginčo šalies reikalavimu. Šiuo atveju atsakovo atstovas prašė taikyti byloje ieškinio senatį, todėl pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ją taikė pareiškėjo reikalavimo daliai nuo 2016 m. sausio 10 d. iki 2019 m. birželio 5 d.

57. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes. Tam, kad ieškinio senaties terminas būtų atnaujinamas, pareiškėjas turi įvardyti objektyvias priežastis bei pateikti įrodymų, pagrindžiančių ieškinio senaties termino atnaujinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-792-1062/2017; kt.). Taigi įrodinėjimo pareiga dėl svarbių ieškinio senaties termino praleidimo priežasčių tenka pareiškėjui.

58. Įvertinus tai, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde akcentuoja, jog pažeidimai buvo tęstiniai, dėl kurių jis patyrė dvasinius išgyvenimus bei kitus nepatogumus, pripažintina, jog pareiškėjas turėjo suvokti, kad jo teisės kalinimo metu galėjo būti pažeidžiamos. Dėl šių aplinkybių pagrįstai ir išsamiai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepateikė įrodymų dėl objektyvių aplinkybių, lėmusių, kad jis, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, iki ieškinio senaties termino pabaigos negalėjo kreiptis į teismą, siekdamas tinkamai apginti savo galbūt pažeistas teises, o apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės taip pat nesudaro pagrindo jį atnaujinti.

59. Pasisakydama dėl įrodymų vertinimo, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

60. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, kitą byloje esančią medžiagą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, nustatytus pažeidimus, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundo dalį tenkina. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, ir detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų jo (pareiškėjo) kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atsakovo pateiktais duomenimis, leidžiančiais tinkamai įvertinti skundžiamas netinkamas kalinimo sąlygas, susijusias su pareiškėjo skunde nurodytais pažeidimais.

61. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje pateiktų įrodymų visumą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog šiuo atveju nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą dėl teisės aktuose nustatyto vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto, dirbtinio ir natūralus apšvietimo, žemos temperatūros.

62. Kaip pagrįstai skundžiamame sprendime nustatė pirmosios instancijos teismas ir patvirtina byloje esantys įrodymai, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 3 d. bausmę atliko 5 būrio gyvenamojoje patalpoje Nr. 5, kurios plotas yra 51,80 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko ne mažiau kaip 3,23 kv. m ploto. Pareiškėjo teiginius, kad gyvenamojoje patalpoje gyveno 18 asmenų, paneigia byloje esantys Marijampolės PN pateikti įrodymai, kurių pareiškėjas nepaneigė, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo jais abejoti ar jais nesivadovauti. Pirmosios instancijos teismas, priešingai nei apeliaciniame skunde teigia pareiškėjas, įpareigojo Marijampolės PN pateikti atsiliepimą į pareiškėjo skundą ir visą su keliamu ginču susijusią medžiagą, kurią Marijampolės PN pateikė teismui kartu su atsiliepimu. Todėl pareiškėjo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti ir atmestini.

63. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo argumentais dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nenustatė pareiškėjo teisių pažeidimų dėl dirbtinio ir natūralaus apšvietimo bei žemos temperatūros gyvenamojoje patalpoje.

64. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, nustatė, jog patalpose, kuriose asmenys laikomi ilgiau nei 24 val., yra natūralus apšvietimas. Nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, Marijampolės PN nepateikė teismui duomenų apie gyvenamųjų patalpų temperatūrą ir apšvietą pareiškėjo buvimo jose laikotarpiu, tačiau atsiliepime nurodė, kad užtikrina kalinimo sąlygas, numatytas Lietuvos higienos normoje HN 134:2015. Byloje duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreiptųsi į Marijampolės PN administraciją ar kitas institucijas dėl netinkamo apšvietimo ar temperatūros, sutrikusio regėjimo bei kitų sveikatos sutrikimų, nėra. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamame sprendime nurodė, kad pareiškėjas nenurodė konkrečių aptariamo pažeidimo atvejų, nesiejo jų su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis, todėl pagrįstai sprendė, jog pareiškėjas nurodytų pažeidimų nepagrindė ir jų neįrodė. Teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir jų vertinimu sutinka, todėl papildomai jų nekartoja. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai aptariamu aspektu yra nepagrįsti ir atmestini.

65. Pasisakydama dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, teisėjų kolegija pažymi, kad valstybė turi užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (žr., pvz., EŽTT 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą; 2006 m. liepos 13 d. sprendimą byloje Popov prieš Rusiją).

66. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, paprastai patiria neturtinę žalą, kaip ji apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-309-438/2017, 2017 m. vasario 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-492/2017, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimą byloje S. prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02).

67. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

68. Iš administracinių teismų praktikos matyti, kad asmens, kuris patyrė neturtinės žalos dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, teisės gali būti apginamos dviem būdais – teismo sprendimu pripažįstant asmens teisių pažeidimą arba už patirtą skriaudą atlyginant pinigine kompensacija.

69. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Marijampolės PN laikotarpiu nuo 2019 m. birželio 6 d. iki 2019 m. gruodžio 11 d. neužtikrino pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų, t. y. pareiškėjui gyvenant 5 būryje nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti, taip pat pažeista pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais, todėl priteisė pareiškėjui 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

70. Teisėjų kolegija, įvertinusi administracinėje byloje pareiškėjo subjektinės teisės pažeidimo mastą ir trukmę, patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pareiškėjui priteista neturtinės žalos atlyginimo suma nėra pakankama kompensuoti jo patirtus praradimus.

71. Atsižvelgusi į įstatymuose (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 2 d. ir CK 6.250 str.) įtvirtintus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, į pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę (neužtikrintas pareiškėjo privatumas naudojantis sanitariniais įrenginiais 6 mėn., nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, drabužių ir avalynės džiovykla, kambarys maisto produktams laikyti), pareiškėjo patirto diskomforto dydį ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (nenustatyti kiti pažeidimai, taip pat nenustatytas tiesioginis pažeidimo poveikis pareiškėjo psichinei ir fizinei sveikatai, nėra duomenų, kad pareiškėjas dėl kalinimo sąlygų kreipėsi psichologinės pagalbos), teisėjų kolegija sprendžia, kad pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati priteistina suma 1 000 Eur. Byloje nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeisti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, jog būtent dėl nustatytų netinkamų kalinimo sąlygų (atsakovo neteisėtų veiksmų) būtų pakenkta pareiškėjo sveikatai.

72. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašo priteisti jam 30 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodo tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurie leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui, vadovaujantis CK 6.250 straipsniu, turėtų būti priteistas būtent toks neturtinės žalos atlyginimo dydis.

73. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines aplinkybes, tačiau neteisingai įvertino pareiškėjo patirtos neturtinės žalos dydį, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo 2023 m. sausio 3 d. sprendimas keičiamas, pareiškėjui iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, priteisiama 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo U. J. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimą pakeisti ir priteisti pareiškėjui U. J. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 000 Eur (vieną tūkstantį eurų) neturtinei žalai atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. rugpjūčio 1 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. sausio 3 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Rytis Krasauskas

Skirgailė Žalimienė