Legislator Case Law & Legislation
592f01ee-e786-4032-bf81-17c8db88e982 AI generated

592f01ee-e786-4032-bf81-17c8db88e982 · Kauno apygardos administracinis teismas

Case Number 592f01ee-e786-4032-bf81-17c8db88e982
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ; kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

Legislator headnote

AI generated

592f01ee-e786-4032-bf81-17c8db88e982 · Kauno apygardos administracinis teismas: Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Statuto 42 straipsnio (Å¡io straipsnio 2003-05-21 redakcija) pakeitimo įstatymÄ ir Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , kuriuo 1 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009-08-01) pakeitė Statuto (2008-11-25 redakcija) 41 straipsnio 4 dalį, kuria sumažino priedus už kvalifikacinę kategorijÄ . Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui nuo 2009-2013 metais buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Administracinė byla Nr.I-1088-554/2016                                                                                  Teisminio proceso Nr. 3-62-3-02522-2013-1                                                                                   Procesinio sprendimo kategorija 1.16.2.; 3.21(S)   KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu 2016 m. rugsėjo 20 d.Kaunas Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Algis Markevičius, sekretoriaujant Laurai Mukaitei, nedalyvaujant pareiÅ¡kėjui – Z.V.,nedalyvaujant atsakovo – Marijampolės pataisos namų atstovui,raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo Z.V. skundÄ atsakovui Marijampolės pataisos namams dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies ir procesinių palÅ«kanų priteisimo             n u s t a t ė:

PareiÅ¡kėjas kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismÄ ir prašė priteisti iÅ¡ atsakovo pareiÅ¡kėjo naudai finansinius praradimus, neteisėtai neiÅ¡mokėtus už laikotarpį nuo 2009-08-01 iki 2013-09-30 ir nustatyti konkretų Å¡ių piniginių lėšų iÅ¡mokėjimo terminÄ , priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.PareiÅ¡kėjas skunde (b.l. 4-8) nurodė, jog dėl 2009-2013 metais galiojusio teisinio reguliavimo nepagrįstai, neproporcingai buvo sumažintas pareiÅ¡kėjo darbo užmokestis.

Rėmėsi Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu ir teigė, kad atsirado teisė kreiptis į teismÄ su reikalavimais dėl sumažinto atlyginimo ir kitų su darbo užmokesčiu susijusių iÅ¡mokų skirtumo priteisimo. Atsakovas Marijampolės pataisos namai atsiliepime į skundÄ (b.l. 30-31) nurodė, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau - ir Konstitucinis Teismas) nutarimas, kuriuo Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto (toliau tekste – ir Statutas) (2008 m. lapkričio 6 d. redakcija) 41 straipsnio 4 dalis (2009 m. liepos 17 d. redakcija, Žin., 2009, Nr. 91-3924) tiek, kiek joje nustatyti sumažinti priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai, pripažinta prieÅ¡taraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau - ir Konstitucija) 29 straipsnio 1 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ ", konstituciniam teisinės valstybės principui įsigaliojo tik nuo 2013-10-01, todėl iki Å¡ios datos minėtos įstatymo nuostatos buvo teisėtos ir Marijampolės pataisos namai privalėjo vykdyti įstatymų reikalavimus skaičiuodami ir mokėdami darbo užmokestį valstybės pareigÅ«nams.

Marijampolės pataisos namai veikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, todėl nėra nustatytų valstybės civilinės atsakomybės pagrindų.Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.Nagrinėjamoje byloje pareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ , reikalaudamas priteisti dalį darbo užmokesčio, kuris jam 2009 – 2013 metais buvo sumažintas įstatymo, pripažinto prieÅ¡taraujančiu Konstitucijai, pagrindu. Bylos duomenimis nustatyta, jog pareiÅ¡kėjas ginčo laikotarpiu ėjo statutinio valstybės tarnautojo pareigas.

Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo matyti, kad šio įstatymo nuostatos, reglamentuojančios valstybės tarnautojų darbo užmokestį Kauno tardymo izoliatoriaus statutiniams valstybės tarnautojams taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentuoja Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Statutas). Pagal šio įstatymo 23 straipsnį valstybės tarnautojo darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedai;

3) priemokos;

4) apmokėjimas už darbÄ poilsio ir Å¡venčių dienomis, nakties bei virÅ¡valandinį darbÄ ir budėjimÄ . To paties įstatymo 24 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad pareiginė alga nustatoma pagal pareigybės kategorijÄ ir yra vienoda visoms tos pačios kategorijos pareigybėms. Pareiginės algos dydis apskaičiuojamas taikant pareiginės algos koeficientÄ . Koks koeficientas taikomas kiekvienos kategorijos pareigybėms, nustato Å¡is įstatymas (1 priedas). Statuto 42 straipsnyje (2008-07-17 redakcija) buvo nustatytas pareigÅ«nų darbo užmokestis, jo sudėtinės dalys, mokėjimo tvarka, priedų už turimus pareiginius laipsnius apskaičiavimo pagal pareiginės algos bazinį dydį koeficientai, priedų už kvalifikacinę kategorijÄ dydžiai.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-04-23 priėmė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymÄ , kurio 1 straipsniu (įsigaliojusiu 2009-05-01) pakeitė Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedÄ ir sumažino 15–20 kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–14) pareiginės algos koeficientai minėtu įstatymu mažinami nebuvo. Nuo 2009-08-01 Valstybės tarnybos įstatymo 1 priedas buvo pakeistas dar kartÄ , sumažinant 11 ir aukÅ¡tesnių kategorijų valstybės tarnautojų pareiginės algos koeficientus, tačiau kitų valstybės tarnautojų pareigybių kategorijų (1–10) pareiginės algos koeficientai nebuvo mažinami.

Lietuvos Respublikos Seimas 2009-07-17 priėmė Statuto 42 straipsnio (Å¡io straipsnio 2003-05-21 redakcija) pakeitimo įstatymÄ ir Statuto pakeitimo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymÄ , kuriuo 1 straipsniu (įsigaliojusiu nuo 2009-08-01) pakeitė Statuto (2008-11-25 redakcija) 41 straipsnio 4 dalį, kuria sumažino priedus už kvalifikacinę kategorijÄ . Byloje nėra ginčo dėl fakto, kad dėl Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimu Konstitucijai prieÅ¡taraujančių pripažintų teisės aktų nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui nuo 2009-2013 metais buvo neiÅ¡mokėta dalis darbo užmokesčio.

Teismas visų pirma pažymi, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Šiai administracinei bylai išspręsti yra aktualios teisės aiškinimo taisyklės, suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2016-02-15 sprendime, priimtame administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016, taip pat kitose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose analogiškos kategorijos bylose (pvz., 2016-02-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2484-602/2016, 2016-02-22 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-2475-520/2016, 2016-03-08 sprendimas administracinėje byloje Nr. A-111-520/2016).

Šios administracinės bylos faktinės ir teisinės aplinkybės, kuriomis yra grindžiami pareiškėjo reikalavimai, yra labai panašios aplinkybėms, kuriomis buvo grindžiami pareiškėjų reikalavimai paminėtose bylose. Pareiškėjo teisinė padėtis ar jo teikiami argumentai šioje byloje nėra itin išskirtiniai, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo nukrypti nuo ankstesnėje administracinių teismų praktikoje suformuluotų teisės aiškinimo taisyklių ar kurti naujas taisykles.

IÅ¡plėstinė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija 2016-02-15 sprendime administracinėje byloje Nr.A-668-602/2016 apibendrinusi ligÅ¡iolinę Konstitucinio Teismo jurisprudencijÄ dėl asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimo mažinimo patirtų praradimų kompensavimo, pabrėžė, kad:

1) įstatymų leidėjas turi pareigÄ nustatyti asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, patirtų praradimų kompensavimo mechanizmÄ ;

2) kompensavimo mechanizmas turi bÅ«ti nustatytas per protingÄ laikotarpį (inter alia atsižvelgus į valstybės ekonominę, finansinę padėtį, įvertinus galimybes sukaupti (gauti) lėšas, bÅ«tinas tokiam kompensavimui);

3) asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais;

4) minėtų praradimų kompensavimo mechanizmo parengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui atidėjimas vieneriems metams – iki 2015-05-01 – neprieÅ¡tarauja Konstitucijai ir nėra laikytinas nepagrįstu delsimu. Be to, atsižvelgusi į Konstitucinio Teismo 2013-07-01 nutarimÄ , 2014-04-16 sprendimÄ bei 2015-11-19 nutarimÄ , iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-668-602/2016 padarė iÅ¡vadÄ , kad Konstitucinis Teismas, nagrinėjamu atveju pripažinęs, jog įstatymų nuostatos, kuriomis buvo nustatytas neproporcingas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, atlyginimų mažinimo mastas, prieÅ¡tarauja inter alia Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingÄ apmokėjimÄ už darbÄ â€œ, kartu nustatė konkretų Å¡io prieÅ¡taravimo pasekmių Å¡alinimo bÅ«dÄ â€“ įpareigojimÄ Ä¯statymų leidėjui nustatyti mechanizmÄ , kuris užtikrintų teisingÄ kompensavimÄ per protingÄ laikotarpį.

Lietuvos Respublikos Seimas 2015-06-30 priėmė Lietuvos Respublikos asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo) dalies grÄ Å¾inimo įstatymÄ Nr. XII-1927 (toliau – ir GrÄ Å¾inimo įstatymas), kuriame nustatytas asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, praradimų, patirtų dėl per ekonomikos krizę neproporcingai sumažinto darbo užmokesčio (atlyginimo), kompensavimo mechanizmas.

IÅ¡ Å¡io įstatymo preambulės ir 1 straipsnio 8 punkto nuostatų matyti, kad GrÄ Å¾inimo įstatymas taikomas ir valstybės tarnautojams, kuriems buvo mokamas dėl ekonomikos krizės neproporcingai sumažintas darbo užmokestis (atlyginimas). Darytina iÅ¡vada, kad Konstituciniam Teismui 2013-07-01 nutarime ir 2014-04-16 sprendime nustačius, jog asmenų, kuriems už darbÄ apmokama iÅ¡ valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų, dėl neproporcingo atlyginimų mažinimo patirtų praradimų teisingas kompensavimas pagal KonstitucijÄ gali bÅ«ti tinkamai užtikrintas tik remiantis įstatymų leidėjo nustatytais patirtų praradimų kompensavimo dydžiais, terminais ir kitais esminiais elementais, o įstatymų leidėjui GrÄ Å¾inimo įstatyme nustačius tokių praradimų kompensavimo mechanizmÄ , institucijai, mokėjusiai sumažintÄ darbo užmokestį, GrÄ Å¾inimo įstatyme yra nustatyta pareiga jame įtvirtintomis sÄ lygomis kompensuoti pareiÅ¡kėjo patirtus praradimus.

Pažymėtina, jog tuo atveju jei asmuo Å¡iuo metu nedirba jam darbo užmokestį (atlyginimÄ ) ginčo laikotarpiu mokėjusioje institucijoje, vadovaujantis GrÄ Å¾inimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, priklausančios grÄ Å¾intinos neiÅ¡mokėto darbo užmokesčio dalys gali bÅ«ti iÅ¡mokėtos pagal pateiktÄ praÅ¡ymÄ sumažintÄ darbo užmokestį (atlyginimÄ ) mokėjusiai institucijai. Taigi, pareiÅ¡kėjo patirtų praradimų kompensavimo mechanizmui jau esant nustatytam įstatyme, nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo reikalavimÄ priteisti neiÅ¡mokėtÄ darbo užmokesčio dalį teismo sprendimu, todėl skundas atmestinas kaip nepagrįstas. Netenkinus pareiÅ¡kėjo reikalavimo dėl neiÅ¡mokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo, nepagrįstu pripažintinas bei atmestinas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjo reikalavimas priteisti iÅ¡ atsakovo 5 proc. dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo skundo padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu n u s p r e n d ž i a:

PareiÅ¡kėjo Z.V. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismÄ . Teisėjas                                                                                                                    Algis Markevičius