2019-11-06 Nr. AB-21145-3-61-3-01998-2017-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-615-602/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01998-2017-0

Procesinio sprendimo kategorija 19.3.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. lapkričio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Veslavos Ruskan (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos G. V. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. 1. Pareiškėja G. V. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos (toliau – ir Komisija, Centrinis registratorius) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. csprl-111 (toliau – ir Komisijos sprendimas), kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo (toliau – ir Kauno filialas) 2010 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č.) kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre (toliau – ir Kauno filialo sprendimas); 2) įpareigoti Komisiją po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą iš esmės bei priimti kitą sprendimą; 3) priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėja paaiškino, jog ginčijamu Komisijos sprendimu buvo atsisakyta priimti jos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą dėl Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio J. Č.; toliau – ir žemės sklypas), kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, panaikinimo, nustačius, kad buvo praleistas terminas skundui paduoti, nes apie minėto sprendimo priėmimą pareiškėjai buvo žinoma nuo 2010 m. rugsėjo 17 d.

3. Pareiškėja nurodė, kad Kauno filialo sprendimas yra individualaus pobūdžio teisės aktas, jis buvo priimtas ne jos, o J. Č. atžvilgiu, apie jo priėmimą pareiškėjai nebuvo pranešta, ji nuo sprendimo priėmimo dienos neturėjo objektyvių galimybių su juo susipažinti ir per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos jį ginčyti.

4. Pareiškėja pažymėjo, kad byla dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. 1-3403-644/2016 teisėtumo ir pagrįstumo nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (administracinė byla Nr. A‑3226‑520/2017). Tai reiškia, kad procesas nėra baigtas, teismo sprendimas neįsiteisėjęs, todėl Centrinis registratorius ginčijamame sprendime negalėjo juo remtis. Taip pat Centrinis registratorius nepagrįstai pareiškėjos žinojimą apie Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimą sieja su 2010 m. rugsėjo 17 diena, nes nė viename Komisijos priimtame sprendime (2015 m. spalio 21 d. Nr. cspr 1 -219, 2016 m. vasario 9 d. Nr. cspr 1 -29, 2016 m. gruodžio 23 d. Nr. csprl-292) ši aplinkybė nenustatyta. Pareiškėjos vertinimu, jos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundas nėra tapatus jos 2016 m. sausio 21 d., 2016 m. lapkričio 24 d. ir 2016 m. gruodžio 20 d. skundams, nes skiriasi šių skundų pagrindai bei dalykas, todėl 2016 m. rugsėjo 28 d. skundas laikytinas nauju. Ginčijamas Komisijos sprendimas nepasirašytas jos narių, o tai yra dar vienas pagrindas jį panaikinti.

5. Teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad 2015 m. ginčydama kadastro duomenis dar nežinojo, jog jie atlikti Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. priimto sprendimo pagrindu. Tik 2015 m. gruodžio 27 d. gavusi atsakymą iš Centrinio registratoriaus sužinojo apie šį sprendimą. Pareiškėja yra užvedusi keturias administracines bylas, kurių skiriasi pagrindas, atskirai ginčijant paženklinimo parodymo aktą, neteisingą ribą ir tai, kad kadastro tvarkytojas nepatikrino gretimų sklypų duomenų registre. Ji nežinojo, kad turėjo ginčyti sprendimą, kuris buvo priimtas ne jos atžvilgiu.

6. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

7. Atsakovas paaiškino, kad anksčiau nagrinėti pareiškėjos prašymai, jų nagrinėjimo rezultatai bei teisme nagrinėjamos bylos leidžia daryti išvadą, jog ikiteisminio ginčo nagrinėjimo procedūra dėl Kauno filialo sprendimo yra užbaigta priėmus Komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. csprl-29, kuris yra teisminio ginčo objektas (ši byla nagrinėjama Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, administracinės bylos Nr. A-3226-520/2017). Pareiškėjos papildomai nurodomos aplinkybės, pridedami raštai nesudaro pagrindo teigti, jog VĮ Registrų centras turi pareigą iš naujo nagrinėti jos reikalavimą panaikinti Kauno filialo sprendimą. Ginčijamas sprendimas yra pasirašytas Komisijos narių ir yra saugomas atsakovo raštinėje. Ne kiekvienas formalios procedūros pažeidimas yra pagrindas pripažinti administracinį aktą neteisėtu, jeigu įstatymas tiesiogiai nenustato tokios procedūros pažeidimo pasekmės.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 5 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra keliamas ginčas dėl VĮ Registrų centro 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. csprl-111, kuriuo atsisakyta priimti pareiškėjos skundą dėl Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo, pagrįstumo ir teisėtumo.

10. Teismas nustatė, kad pareiškėja 2015 m. spalio 12 d. kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre. Komisija 2015 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. cspr1-219 atsisakė priimti pareiškėjos skundą kaip paduotą praleidus vieno mėnesio terminą. Pareiškėja 2016 m. sausio 21 d. vėl kreipėsi į Komisiją, prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti ir panaikinti Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėja 2016 m. rugsėjo 28 d. vėl kreipėsi į Komisiją, prašydama panaikinti Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų duomenų registraciją Nekilnojamojo turto registre. Į 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą pareiškėjai buvo atsakyta VĮ Registrų centro 2016 m. lapkričio 2 d. raštu Nr. (1.1.)s-6642; paaiškinta, kad yra priimtas sprendimas pareiškėjos skundo nenagrinėti, nes tuo pačiu klausimu jau yra priimtas sprendimas (administracinė byla Nr. I-1671-629/2017). Pareiškėja dėl VĮ Registrų centro 2016 m. lapkričio 2 d. rašto Nr. (1.1.)s-6642 pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui (administracinė byla Nr. I-1671-629/2017). Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 19 d. pareiškėjos skundą patenkino ir VĮ Registrų centro 2016 m. lapkričio 2 d. raštą Nr. (1.1.)s-6642 panaikino. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimui įsiteisėjus, VĮ Registrų centras 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. cspr1-111 išnagrinėjo pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą iš naujo ir vėl atsisakė priimti jos skundą dėl Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo panaikinimo.

11. Teismas taip pat nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą VĮ Registrų centras atsisakė nagrinėti remdamasis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-3403-644/2016 atmetė pareiškėjos skundą dėl Komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimo, kuriuo buvo atmestas jos prašymas atnaujinti praleistą procesinį terminą skundui dėl Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo paduoti. Pareiškėja Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimą apskundė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, byla nėra išnagrinėta.

12. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, inicijuodama vis naujus ginčus prieš atsakovą, siekia iš esmės vienintelio tikslo – kad būtų panaikinta 2010 m. kovo 29 d. atlikta J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registracija (tą yra patvirtinęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017).

13. Teismas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017, nagrinėdamas pareiškėjos skundą dėl Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimu atliktos J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registracijos panaikinimo, pažymėjo, kad, spręsdamas dėl skundo dalyko ir pagrindo tapatumo, teismas vertina, ar pareiškėjas inicijuoja ginčą teisme dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl vien tik lingvistiniai reikalavimo suformulavimo skirtumai nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad ginčas yra ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Aplinkybė, kad pareiškėja nurodo naujas esmines aplinkybes ir pateikia su tuo susijusius papildomus įrodymus, tam tikrais atvejais gali būti vertinama kaip skundo nauju pagrindu pateikimas, tačiau, taikant šią nuostatą, būtina atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes (ar ginčijamas tas pats administracinis aktas, ar tariamas pareiškėjo teisių pažeidimas yra tęstinis ir kt.).

14. Teismas, atsižvelgęs į suformuotą teismų praktiką pačios pareiškėjos byloje, padarė išvadą, kad pareiškėja, pateikdama 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą, siekia panaikinti Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo pagrindu atliktą J. Č. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registraciją, t. y. inicijuoja ginčą dėl tapačių teisinių santykių ir siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių, todėl atsakovas pagrįstai nenagrinėjo pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundo remdamasis Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kai skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu.

15. Teismas sutiko su atsakovo teiginiu, kad anksčiau nagrinėti pareiškėjos prašymai, jų nagrinėjimo rezultatai bei teisme nagrinėjamos bylos leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra dėl Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo yra užbaigta Komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. cspr1-29, kuriuo atsakovas atmetė pareiškėjos prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą ir atsisakė priimti jos skundą, kuris yra teisminio ginčo objektas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme, tuo tarpu pareiškėjos nurodomos papildomos aplinkybės bei pateikti įrodymai nesudaro pagrindo atnaujinti terminą ir nagrinėti pareiškėjos skundą.

16. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, pažymėjo, kad iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog jame yra nurodyti objektyvūs duomenys, teisės aktų nuostatos, kuriomis remtasi priimant sprendimą, išdėstyti motyvai, kodėl pareiškėjos skundas nenagrinėjamas, nurodyta apskundimo tvarka. Ginčijamas sprendimas atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas bei pagrįstas, priimtas išsamiai ir objektyviai išnagrinėjus visas aplinkybes.

17. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog yra atmetamas pagrindinis reikalavimas panaikinti Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimą Nr. csprl-111, yra atmetamas kaip nepagrįstas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti Komisiją po šio sprendimo įsiteisėjimo dienos per įstatymo nustatytą vieno mėnesio terminą atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą iš esmės bei priimti kitą sprendimą.

III. 18. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą.

19. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo bylai svarbių aplinkybių dėl skundų pagrindo tapatumo, netinkamai ir nevisapusiškai ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes. Teismas, nenustatinėdamas skundo dalyko ir pagrindo tapatumo administracinėse bylose Nr. 1-3403-644/2016 ir Nr. 1-4079-171/2017, neteisingai nurodė, kad pareiškėja 2016 m. rugsėjo 28 d. ir 2016 m. sausio 21 d. skundais siekia iš esmės tapačių teisinių pasekmių. Abiejose administracinėse bylose pareiškėja ginčą kildina iš skirtingų teisinių santykių, t. y. administracinėje byloje Nr. 1-3403-644/2016 prašė teismo panaikinti VĮ Registro centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimą, kuriuo buvo atmestas jos 2016 m. sausio 21 d. pareiškimas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo ir įpareigojimo priimti skundą, o šioje administracinėje byloje Nr. I-4079-171/2017 – panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimu atliktą J. Č. žemės sklypo patikslintų kadastro duomenų registraciją. Taip pat 2016 m. sausio 21 d. skunde administracinėje byloje Nr. 1-3403-644/2016 pareiškėja savo teisių pažeidimą siejo su neteisėtais matininko veiksmais, atliekant kadastrinius matavimus, o 2016 m. rugsėjo 28 d. skunde administracinėje byloje Nr. 1-4079-171/2017 – su neteisėtais registratoriaus veiksmais, įrašant nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, nežinant faktinių duomenų dėl ginčo sklypo ribų.

20. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nepasisakė dėl jos skundo esmės – atsakovo atlikto neteisėto veiksmo, t. y. priimto sprendimo, kuriuo savavališkai, neatlikus reikalingų veiksmų, buvo atlikta registracija. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti ne skundų tapatumą, o įpareigoti atsakovą išnagrinėti jos skundą bei taikyti bylos sustabdymo institutą, nes iškeltos bylos turės viena kitai įtakos.

21. Pareiškėja nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi atsakovo sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl skundo padavimo termino praleidimo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį bei nesilaikydamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos, nes nenustatė termino eigos pradžios momento. Atsižvelgiant į tai, kad šis skundas grindžiamas naujomis faktinėmis aplinkybėmis, terminas skundui paduoti turi būti skaičiuojamas nuo pareiškėjos sužinojimo apie neteisėtai atliktus registratoriaus veiksmus.

22. Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017, kuri yra naudinga atsakovui, nevertindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-132-520/2017, kas kelia abejonių dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo nešališkumo.

23. Pareiškėja dėsto, kad ji teikė Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkui 2017 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimą dėl teisėjų H. Sadausko ir L. Zaborovskos nušalinimo. Vilniaus apygardos teismo teisėjos M. Povilaitienės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. 1-4079-244/2017 šie teisėjai buvo nušalinti. Tai, kad nutartį dėl teisėjų nušalinimo priėmė šią administracinę bylą nagrinėjanti teisėja M. Povilaitienė, o ne teismo pirmininkas, ir tai, kad ši teisėja jau buvo kolegijos sudėtyje ir nagrinėjo jos skundą administracinėje byloje Nr. 1‑1294-189/2017, ir 2017 m. kovo 6 d. sprendimu nutarė jos skundą atmesti kaip ir jos 2017 m. spalio 5 d. skundą, kelia abejonių dėl teismo šališkumo. Abejonių dėl teismo nešališkumo kelia ir ta aplinkybė, jog teismas nepatikrino atsakovo 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. csprl-111 su jame esančiais parašais egzistavimo, nenustatė jo atsiradimo momento ir tuo pagrindu atmetė jos skundo argumentus kaip nepagrįstus, taip palaikydamas ir gindamas atsakovą.

24. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

25. Atsakovas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį keisti ar naikinti nėra jokio teisinio pagrindo. Pareiškėjos materialinio teisinio pobūdžio motyvai yra tiesiogiai susiję su Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo revizavimu, tačiau, kaip ne kartą yra minėjęs atsakovas, šio sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nenagrinėjamas ikiteisminio ginčo nagrinėjimo institucijos dėl procesinių kliūčių, t. y. praleisto apskundimo termino (dėl šio ginčo objekto vyksta keli teisminiai ginčai (administracinė byla Nr. I-3403-644/2016 (bylos, nagrinėjamos apeliacinėje instancijoje Nr. A-3226-520/2017); byla Nr. I-2207-535/2017 (bylos, nagrinėjamos apeliacinėje instancijoje Nr. A-3777-502/2017)).

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.

27. Vilniaus apygardos administracinis teismas išsamiai, visapusiškai išnagrinėjo šiai administracinei bylai reikšmingas aplinkybes, tinkamai pritaikė aktualią teismų praktiką, todėl priėmė pagrįstą bei teisėtą sprendimą pareiškėjos skundą atmesti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. 28. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. csprl-111 teisėtumas ir pagrįstumas. Pareiškėja skunde taip pat prašė įpareigoti atsakovą per vieną mėnesį atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus ir išnagrinėti jos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą iš esmės bei priimti kitą sprendimą.

29. Ginčijamu Komisijos sprendimu buvo nustatytos procesinės kliūtys nagrinėti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą. Komisija, išvardinusi nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su pareiškėjos skundų teikimu bei šių skundų atsisakymu priimti, taip pat tolesniais ginčais, pažymėjo, kad dėl Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo panaikinimo pareiškėja jau kreipėsi į Centrinį registratorių ne vieną kartą, kurio sprendimais buvo atsisakyta priimti jos skundus nustačius, kad apie Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo priėmimą pareiškėjai buvo žinoma nuo 2010 m. rugsėjo 17 d., todėl pareiškėjos skundai buvo laikomi paduotais praleidus įstatymo nustatytą terminą. Atsakovas, konstatavęs, jog ir šį kartą terminas skundui paduoti yra praleistas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 ir 32 straipsniais, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies 3 punktu, atsisakė priimti pareiškėjos skundą dėl Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo, priklausiančio J. Č., kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, panaikinimo.

30. Nekilnojamojo turto registro įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 31 straipsnyje yra įtvirtintos skundo pateikimo Centriniam registratoriui nuostatos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad centriniam registratoriui paduoto skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo forma ir turinys turi atitikti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatytus reikalavimus; o 2 dalyje, jog – skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos; jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas; kartu su pareiškimu dėl skundo padavimo termino atnaujinimo turi būti paduodamas ir skundas, kurio padavimo terminas yra praleistas; Centrinio registratoriaus sprendimas atmesti pareiškimą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

31. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 32 straipsnyje nustatyta Centriniam registratoriui paduotų skundų nagrinėjimo tvarka.

32. Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. kovo 31 d.) 14 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad asmenų skundai ir pranešimai dėl viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų nagrinėjami šio įstatymo trečiajame skirsnyje nustatyta tvarka. Kiti asmenų skundai ir pranešimai nagrinėjami atskirų rūšių skundų ir pranešimų nagrinėjimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka, kiek tai neprieštarauja šiems bendriesiems reikalavimams: pranešimas ar skundas nenagrinėjamas, jeigu teismas ar tas pats viešojo administravimo subjektas jau yra priėmęs sprendimą tuo pačiu klausimu ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių ginčyti sprendimą, taip pat jeigu yra suėjęs pranešimo ar skundo padavimo senaties terminas. Apie sprendimą nenagrinėti pranešimo ar skundo pranešama asmeniui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo pranešimo ar skundo gavimo dienos.

33. Pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą.

34. Pareiškėja, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas turėjo tirti jos Centriniam registratoriui teiktų skundų tapatumą, išnagrinėti jos skundą iš esmės, neturėjo vadovautis atsakovo sprendime nustatytomis aplinkybėmis dėl skundo padavimo termino praleidimo, nenustatė termino eigos pradžios momento, taip pat pareiškėjai kilo abejonių dėl bylą išnagrinėjusio teismo nešališkumo.

35. Teisėjų kolegija, tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjos apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Teisėjų kolegija, išanalizavusi ir įvertinusi ginčijamo Komisijos sprendimo (b. l. 17) turinį, konstatuoja, kad esminis motyvas, kurio pagrindu buvo atsisakyta priimti pareiškėjos 2016 m. rugsėjo 28 d. skundą dėl Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo, kuriuo buvo patikslinti žemės sklypo, priklausiančio J. Č., kadastro duomenys Nekilnojamojo turto kadastre, panaikinimo, buvo aplinkybė, jog skundas pateiktas praleidus įstatyme nustatytą 1 mėnesio terminą. Komisija dar 2016 m. vasario 9 d. sprendimu Nr. csprl-29 (b. l. 33) atmetė pareiškėjos prašymą šį terminą atnaujinti nustačiusi, jog pareiškėja vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d. turėjo sužinoti apie Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą, Komisija pareiškėjos nurodytas skundo padavimo praleidimo priežastis pripažino nesvarbiomis, nesudarančiomis pagrindo atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Nepaisant to, pareiškėja ir toliau teikė Komisijai prašymus panaikinti Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą.

37. Teisėjų kolegija iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad pareiškėja apskundė Komisijos 2016 m. vasario 9 d. sprendimą Nr. csprl-29 Kauno apygardos administraciniam teismui, kuris 2016 m. gruodžio 28 d. sprendimu jos skundą atmetė. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. gegužės 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A‑990-520/2018 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėja apie skundžiamą VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimą sužinojo vėliausiai 2010 m. rugsėjo 17 d., nuo kurios ir turi būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti (69 punktas), todėl pareiškėja 2015 m. spalio 16 d. (pirminis skundas) ir 2016 m. sausio 21 d. pateikusi Komisijai skundus dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo praleido Nekilnojamojo turto registro įstatyme nustatytą terminą jam apskųsti (79 punktas), o pareiškėjos 2016 m. sausio 21 d. pareiškime nurodomos termino skundui paduoti praleidimo priežastys nelaikytinos objektyviomis ir nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis aplinkybėmis ir dėl to nepripažintos svarbiomis termino praleidimo priežastimis. Konstatuotina, kad pareiškėja be jokio teisėto pagrindo delsė paduoti skundą Komisijai (86 punktas).

38. Įsiteisėjusi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-990-520/2018 ir joje nustatytos aplinkybės, jog pareiškėja praleido terminą apskųsti Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimą, nagrinėjamoje administracinėje byloje turi res iudicata galią. Dėl šios priežasties konstatuotina, kad atsakovas teisėtai ir pagrįstai ginčijamu sprendimu atsisakė priimti pareiškėjos 2016 m. birželio 28 d. skundą, kaip paduotą praleidus Kauno filialo 2010 m. kovo 29 d. sprendimo apskundimo terminą.

39. Dėl nustatytų aplinkybių pareiškėjos apeliaciniame skunde dėstomi argumentai dėl to, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė skirtingo jos teikiamų skundų pagrindo, nėra teisiškai reikšmingi, kaip ir teiginiai, jog teismas neišnagrinėjo jos skundo iš esmės, nes šioje byloje nėra sprendžiama dėl Kauno filialo veiksmų, priimant 2010 m. kovo 29 d. sprendimą, teisėtumo ir pagrįstumo.

40. Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nusprendė, jog ginčijamas VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimas Nr. csprl-111 yra teisėtas ir pagrįstas bei atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą.

41. Pareiškėja apeliaciniame skunde taip pat abejoja pirmosios instancijos teismo teisėjų nešališkumu. Pareiškėja teikė Vilniaus apygardos administracinio teismo pirmininkui 2017 m. rugpjūčio 22 d. pareiškimą dėl teisėjų H. Sadausko ir L. Zaborovskos nušalinimo (b. l. 73–77). Vilniaus apygardos teismo teisėjos M. Povilaitienės 2017 m. rugpjūčio 23 d. nutartimi šie teisėjai buvo nušalinti (b. l. 78–79). Pareiškėjai aplinkybė, kad nutartį dėl teisėjų nušalinimo priėmė šią administracinę bylą nagrinėjanti teisėja M. Povilaitienė, o ne teismo pirmininkas, ir tai, kad ši teisėja jau buvo teisėjų kolegijos sudėtyje ir nagrinėjo jos skundą administracinėje byloje Nr. 1‑1294-189/2017, ir 2017 m. kovo 6 d. sprendimu nutarė jos skundą atmesti kaip ir jos 2017 m. spalio 5 d. skundą, kelia abejonių dėl teismo nešališkumo.

42. Teisėjų kolegija pažymi, kad ABTĮ 45 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog kai bylai nagrinėti yra sudaryta teisėjų kolegija ir nušalinimas pareiškiamas ne visiems teisėjų kolegijos nariams, nušalinimo klausimą sprendžia teisėjai (teisėjas), kuriems (kuriam) nušalinimas nėra pareikštas <...>. Nagrinėjamu atveju pareiškėjos iškeltai administracinei bylai nagrinėti buvo sudaryta ši teisėjų kolegija: L. Zaborovska (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), M. Povilaitienė, H. Sadauskas. Pareiškėjai pareiškus nušalinimą teisėjams H. Sadauskui ir L. Zaborovskai, t. y. ne visiems teisėjų kolegijos nariams, nušalinimo klausimą pagrįstai išsprendė teisėja, kuriai nušalinimas nebuvo pareikštas – M. Povilaitienė. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo nepasitikinti ir teisėjos M. Povilaitienės nešališkumu, tačiau į po teisėjų nušalinimo klausimo išsprendimo teismo pirmininko 2017 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi (b. l. 80) sudarytą teisėjų kolegiją teisėja M. Povilaitienė įtraukta nebuvo, naujai sudaryta kolegija administracinę bylą išnagrinėjo 2017 m. rugsėjo 26 d. vykusiame teismo posėdyje, kuriame dalyvavo ir pareiškėja, tačiau ji nušalinimo teisėjams nereiškė (b. l. 96–99), naujai sudaryta teisėjų kolegija priėmė ir pasirašė apeliacine tvarka skundžiamą sprendimą (b. l. 122–126).

43. Pareiškėja pirmosios instancijos teismo šališkumą taip pat sieja su tuo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 18 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS-128-492/2017, nevertindamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties administracinėje byloje Nr. AS-132-520/2017.

44. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog teismas, priimdamas sprendimą, atmetė pareiškėjos skundą kaip nepagrįstą bei vadovavosi kitais įrodymais bei duomenimis nei nurodė pareiškėja, nesudaro pagrindo teigti, jog teismas, priimdamas sprendimą, buvo šališkas. Įrodymų vertinimas, pasirinkimas, kuriais duomenimis priimant sprendimą remtis, o kuriuos atmesti, yra teismo, nagrinėjančio bylą, prerogatyva. Pareiškėjos nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys buvo priimtos išnagrinėjus pareiškėjos atskiruosius skundus dėl pirmosios instancijos teismų nutarčių, kuriomis buvo atsisakyta priimti pareiškėjos skundus. Šiose bylose buvo vertinamas skirtingų pareiškėjos prašymų, teiktų Centriniam registratoriui, tapatumo klausimas, todėl ir jų vertinimo išvados yra netapačios.

45. Teisėjų kolegija taip pat nurodo, kad ginčijamo Komisijos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. csprl-111 su jame esančiais parašais kopija, patvirtinta teisės aktų nustatyta tvarka, yra administracinėje byloje (b. l. 66–67). Teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių dėl šio dokumento egzistavimo, tikrumo ar sudarymo momento. Jokių konkrečių argumentų, kurie leistų abejoti minėto sprendimo tikrumu, pareiškėja savo procesiniuose dokumentuose nenurodo. Aplinkybė, kad pareiškėjai šis sprendimas buvo pateiktas be parašų (b. l. 47–47), priešingos išvados nesuponuoja. Abu byloje esantys dokumentai yra tapatūs (išskyrus parašų rekvizitą). Dėl nurodytų priežasčių abejoti pirmosios instancijos teismo teisėjų, išnagrinėjusių šią administracinę bylą ir priėmusių skundžiamą sprendimą, nešališkumu nėra jokio pagrindo.

46. Apibendrindama prieš tai nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas bylos aplinkybes tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjos apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos G. V. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. spalio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Arūnas Dirvonas Ričardas Piličiauskas Veslava Ruskan