AS-444-125-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS444-125/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02961-2012-6

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2013 m. sausio 16 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainiaus Raižio, Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Č. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiasis suinteresuotas asmuo – Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 2011 m. lapkričio 19 d. R. Č. paštu išsiuntė skundą, kuriame prašo panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 68-193 ir Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2012 m. liepos 12 d. sprendimą Nr. (04.1)-K3-178.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjos skundą atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu (praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą).

Nurodė, jog nustatyta, kad skundžiamas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 68-193 registruotu paštu pareiškėjai išsiųstas 2012 m. spalio 24 d. Iš pašto antspaudo ant voko kopijos bei akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos sistemos duomenų matyti, kad registruotas laiškas (reg. Nr. RN538147790LT), kuriuo siųstas skundžiamas centrinio mokesčių administratoriaus 2012 m. spalio 18 d. sprendimas Nr. 68-193, pareiškėjai įteiktas 2012 m. spalio 26 d., todėl skundas teismui galėjo būti paduotas iki 2012 m. lapkričio 15 d. įskaitytinai. Esant duomenims apie Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2012 m. spalio 18 d. sprendimo Nr. 68-193 faktinio įteikimo datą, skundo padavimo termino pradžią laikyti pasibaigus Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ, Mokesčių administravimo įstatymas) 164 straipsnio 3 dalyje numatytam penkių darbo dienų terminui nuo registruoto laiško perdavimo paštui, nėra pagrindo. Pabrėžė, kad analogiškos pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostatas 2010 m. liepos 2 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS146-424/2010.

II. Pareiškėja pateikė atskirąjį skundą (b. l. 26–28), kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti skundą.

Mano, kad skundžiamoje nutartyje neteisingai nustatyta VMI sprendimo apskundimo termino eigos pradžia. Mano, kad vadovaujantis Mokesių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 d. dalies nuostata sprendimo įteikimo diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos. Tokiu būdu skaičiuojant termino eigos pradžią 20 dienų apskundimo terminas baigėsi 2012 m. lapkričio 20 d. ir pareiškėja padavusi skundą 2012 m. lapkričio 19 d. jo nebuvo praleidusi. Remdamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-78/2009 ir 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2942/2011 teigia, kad Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalis yra specialioji teisės norma.

Teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-424/2010, nes ši nutartis priimta sprendžiant atsisakymo priimti skundą pagrįstumo klausimą esant skirtingoms faktinėms aplinkybėms. Remdamasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimu, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-57/2007, 2008 m. balandžio 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3k-3-194/2008, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS858-336/2012, 2012 m. spalio 5 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS520-483/2012 mano, kad pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo remtis nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

Pabrėžia, kad skundžiamame sprendime nurodyta sprendimo apskundimo tvarka atitinkanti mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostatas.

Teigia, kad mokesčių teisėje taikytina padidinta mokesčių mokėtojo apsauga, todėl Mokesčių administravimo įstatymo 152 straipsnio 2 dalies ir 164 straipsnio 3 dalies nuostatos aiškintinos pareiškėjos naudai.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

III. Atskirasis skundas atmestinas.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjos skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos skundą, kadangi jis paduotas praleidus terminą.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 159 straipsnio 1 dalį mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimu dėl mokestinio ginčo, turi teisę jį apskųsti teismui. Apskųsti Mokestinių ginčų komisijos sprendimą dėl mokestinio ginčo taip pat turi teisę centrinis mokesčių administratorius, tačiau tik tuo atveju, kai centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija, spręsdami mokestinį ginčą (arba mokestinio ginčo metu), skirtingai interpretavo įstatymų ar kito teisės akto nuostatas. Pagal to paties straipsnio 3 dalį skundas teismui turi būti paduodamas ne vėliau kaip per 20 dienų po centrinio mokesčių administratoriaus arba Mokestinių ginčų komisijos sprendimo įteikimo dienos.

Teisėjų kolegija sutinka su apygardos administracinio teismo pozicija. MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta taisyklė yra taikoma tada, kai byloje nėra duomenų (įrodymų) apie faktinį sprendimo įteikimą mokesčių mokėtojui arba yra kitos priežastys, pateisinančios minėtos prezumpcijos taikymą (pvz., mokesčių mokėtojo nesąžiningumas). Atkreiptinas dėmesys, jog tokia praktika užtikrina, kad byloje mokesčių mokėtojui pateikus įrodymus dėl faktinės centrinio mokesčių administratoriaus sprendimo gavimo dienos, bus vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, tai yra bus užtikrinta mokesčių mokėtojo interesų apsauga, o tokių duomenų nesant, bus vadovaujamasi MAĮ 164 straipsnio 3 dalies imperatyvia nuostata, taip garantuojant operatyvų mokestinio ginčo nagrinėjimo procesą bei teisingą ir savo laiku atliekamą mokesčių surinkimą į valstybės biudžetą (žr. pvz. 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-840/2012, 2011 m. birželio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-367/11; žr. taip pat Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, taikant mokesčių administravimą reglamentuojančias teisės normas, apibendrinimą (II dalis); „Administracinė jurisprudencija“ Nr. 22, 36 punktas).

Atsižvelgiant į tai, matyti, jog MAĮ 164 straipsnio 3 dalyje nurodyta taisyklė nėra absoliuti. Priešingai – šią įstatymo numatytą prezumpciją galima paneigti, esant duomenų apie faktinį įteikimą. Atsižvelgiant į tai, būtent faktinio įteikimo momentas, bet ne bendrasis penkių darbo dienų, einančių po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos, pasibaigimas, turėtų būti laikomas atskaitos tašku, nuo kurio pagal MAĮ 152 straipsnio 2 dalį turėtų būti skaičiuojamas terminas skundui paduoti. Nagrinėjamu atveju matyti, jog faktiškai ginčytiną 2012 m. spalio 18 d. sprendimą Nr. 68-193 pareiškėja gavo 2012 m. spalio 26 d., taigi paskutinė skundo pirmosios instancijos teismui diena buvo 2012 m. lapkričio 15 d., kurį pareiškėja skundą išsiuntusi 2012 m. lapkričio 19 d. jau buvo praleidusi.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent nesant duomenų apie faktinę mokesčių administratoriaus sprendimo įteikimo mokesčių mokėtojui datą, turi būti taikoma įstatymo leidėjo expressis verbis įtvirtinta imperatyvi Mokesčių administravimo įstatymo 164 straipsnio 3 dalies nuostata (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. kovo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-422/2011).

Nagrinėjamoje byloje pateikti duomenys apie siuntos įteikimą gavėjui: pašto antspaudas ant voko kopijos bei akcinės bendrovės „Lietuvos paštas“ siuntų paieškos sistemos duomenų išrašas, todėl nėra pagrindo taikyti MAĮ 164 straipsnio 3 dalies nuostatos, jog dokumentų, siunčiamų registruotu laišku, įteikimo mokesčių mokėtojui diena laikoma penkta darbo diena, einanti po mokesčių administratoriaus siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

Pareiškėjos nurodyti argumentai nesudaro pagrindo būtent ne nuo faktinės skundžiamo sprendimo gavimo dienos pradėti skaičiuoti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi 2010 m. liepos 2 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS146-424/2010. Teisėjų kolegija, pabrėžia, kad nurodytoje byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl termino skundui paduoti skaičiavimo pradžios MAĮ 164 straipsnio 3 dalies tvarka, situacijoje, kai pareiškėja teigė, skundžiamo sprendimo pareiškėjai įteikimo diena turėtų būti laikoma ne faktinė skundo įteikimo diena, o penkta darbo diena po korespondencijos perdavimo paštui dienos. Atsižvelgiant į tai, įvertinusi nurodytoje ir nagrinėjamoje byloje sprendžiamus klausimu, teisėjų kolegija, vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi nurodyta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartimi.

Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, pareiškėja nepateikė prašymo atnaujinti praleistą skundo padavimo teismui terminą, todėl teismas neturėjo pagrindo spręsti termino atnaujinimo klausimo ir, nustatęs, kad praleistas skundo padavimo terminas ir neprašoma jo atnaujinti, pagrįstai atsisakė priimti skundą. Pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo. Teisėjų kolegija pažymi, jog pirmosios instancijos teismo nutartis nėra kliūtis pakartotinai pateikti pirmosios instancijos teismui skundą kartu su prašymu atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti, jame nurodant ir pagrindžiant termino skundui paduoti praleidimo priežastis bei pateikiant skundo praleidimo priežastis pagrindžiančius įrodymus.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjos R. Č. atskirąjį skundą atmesti

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. lapkričio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Dainius Raižys

Virgilijus Valančius

Virginija Volskienė