2022-09-07 Nr. AB-22144-3-63-3-02215-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-3431-556/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-02215-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 21.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugsėjo 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. P. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama: 1) panaikinti atsakovo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) viršininko 2021 m. spalio 14 d. įsakymą Nr. 30-TE-578 „Dėl R. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas); 2) įpareigoti atsakovą grąžinti pareiškėją į iki atleidimo iš tarnybos užimtas pareigas; 3) priteisti pareiškėjai iš atsakovo vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną dieną nuo nušalinimo nuo pareigų dienos iki atleidimo iš tarnybos dienos.

2. Pareiškėja skunde nurodė, kad:

2.1. Remiantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos 2021 m. spalio 13 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 30-IS-33 „Dėl R. P. veiksmų“ (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada), Įsakymu ji – vyresnioji inspektorė, buvo atleista iš Klaipėdos AVPK Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos pareigų.

2.2. 2021 m. rugsėjo 11 d. ne tarnybos metu pareiškėja buvo namuose. Apie 23 val. gavę anoniminį pranešimą bei atvykę į jos namus, policijos pareigūnai kaimynų ramybę ir poilsį trikdančio triukšmo nenustatė ir jokių įspėjimų dėl to nepareiškė. Būdama jai asmeninės nuosavybės teise priklausančioje kiemo dalyje esančioje lauko pavėsinėje, pareiškėja buvo sulaikyta dėl galbūt teisėtų policijos reikalavimų nevykdymo, jai buvo atimta galimybė pasirūpinti namuose likusiais savo nepilnamečiais vaikais ir nebuvo suteikta galimybė išsikviesti kitą asmenį, kuris galėtų pasirūpinti vaikais jos sulaikymo metu. Patekę į jai nuosavybės teise priklausančią gyvenamąją patalpą, policijos pareigūnai rado saugiai miegančius nepilnamečius vaikus, juos pažadinę jiems sukėlė didelį stresą. 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėjai buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 506 straipsnio 4 dalį už teisėtų policijos reikalavimų nevykdymą bei trukdymą policijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas. Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu pareiškėjai paskirta 90 Eur bauda.

2.3. 2021 m. rugsėjo 11 d. pareiškėja išgirdo triukšmą ir pamatė, kad gatvėje stovi policijos automobilis. Žinodama, kad jos sugyventinis jau kurį laiką yra išėjęs į lauką palydėti draugo ir tuo pačiu pavedžioti šunį, išsigandusi, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, pareiškėja išbėgo į gatvę, pamatė sugyventinį apsuptą policijos pareigūnų ir išgirdo, kad yra naudojamas elektros impulsinis prietaisas „Taser“, dėl ko buvo šokiruota. Pribėgusi ėmė klausinėti, kas nutiko, tačiau jai nebuvo paaiškinta. Sugyventinis buvo parverstas ant žemės ne tik jos, bet ir jų mažamečio sūnaus akivaizdoje, prieš jį toliau buvo naudojamos spec. priemonės. Jai pareigūnams pasakius, kad elektros impulsinis prietaisas „Taser“ naudojamas neteisėtai, nes žmogus nesipriešina, pareigūnai pradėjo šaukti, trauktis ir mojuoti teleskopine lazda, taip jai sukeldami dar didesnį stresą. Pareiškėjai nurodžius, kad ji yra policijos pareigūnė, policijos pareigūnai dar labiau supyko. Pareiškėja tikino, kad savo elgesiu policijos vardo nežemino. Priešingai – atvykę policijos pareigūnai elgėsi neadekvačiai, rodė savo valdžią ir viršenybę, nebandė ramiai išsiaiškinti situacijos, sulaikydami pareiškėją privačioje teritorijoje, išveždami į Klaipėdos AVPK ir laikinai sulaikydami, policijos pareigūnai pažemino jos garbę ir orumą. Pareiškėja nei vieno pareigūno neįžeidė, savo tarnybine padėtimi nesinaudojo ir pareigūnų neprašė sugyventinio nesulaikyti, taip pat jokiais kitais veiksmais ar neveikimu netrukdė jiems sulaikyti minėto asmens ar atlikti savo tiesioginių funkcijų.

2.4. Pareiškėja niekada neturėjo tarnybinių nuobaudų. Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta pareigūno, kuris su ja yra pažįstamas nuo 2006 metų, jie kartu mokėsi universitete, buvo geri pažįstami. Pareiškėjos nuomone, minėtas pareigūnas turėjo nusišalinti nuo tarnybinio patikrinimo atlikimo ir apie tai informuoti savo viršininką, o pastarasis turėjo tarnybinį patikrinimą pavesti atlikti kitam asmeniui, kad pareiškėjos galbūt padarytas tarnybinis nusižengimas būtų ištirtas nešališkai ir visapusiškai. Pareiškėja tikino, kad Tarnybinio patikrinimo išvada ir Įsakymas negalėjo būti surašyti nesulaukus administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pabaigos. Pareiškėjos vertinimu, tarnybinio patikrinimo metu surinktų įrodymų nepakako, kad būtų galima konstatuoti, jog ji padarė tarnybinį nusižengimą.

3. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. 2021 m. rugsėjo 11 d. 22.59 val. policijos registruojamų įvykiu registre buvo registruotas pranešimas, kuriame buvo nurodyta: „VTAS Kaimynai kieme kelia triukšmų, loja šunys, laksto nepilnamečiai vaikai, yra šūkaujama, namo gyventojai negali ilsėtis.<...>“. Įvykio vietoje, kartu su kitais asmenimis dėl to, kad nevykdė policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, buvo sulaikyta pareiškėja, kuri atsisakė tikrintis blaivumą. Ji buvo nuvežta į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ neblaivumui patikrinti, tačiau tyrimo atsisakė. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Imuniteto valdybos Klaipėdos apygardos skyriaus vyriausiasis tyrėjas surašė Tarnybinio patikrinimo išvadą, kurią patvirtino Klaipėdos AVPK viršininkas. Ja buvo siūloma už pareigūno vardo pažeminimą pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 45 straipsnio 4 ir 7 dalimis, 72 straipsnio 1 dalies 7 punktu, 76 straipsnio 1 dalimi ir Tarnybinio patikrinimo išvada Įsakymu pareiškėja buvo atleista iš Klaipėdos AVPK Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos pareigų nuo 2021 m. spalio 14 d.

3.2. Pareiškėja 2021 m. rugsėjo 11 d., nuo 19.00 val. iki 23.00 val. kieme, viešoje vietoje, ne tarnybos metu vartojo alkoholinius gėrimus, garsiai leido muziką, aplinkui esant nepilnamečiams. Būdama policijos pareigūne, nesiėmė veiksmų sugyventiniui ir kitam asmeniui, kurie, būdami neblaivūs viešoje vietoje, įžeidinėjo bei rodė nepagarbą policijos pareigūnams, atliekantiems pavestas funkcijas, sudrausminti. Pareiškėja tyčia pastūmė perimetrą saugantį policijos pareigūną, garsiai nurodė savo užimamas pareigas vidaus tarnybos sistemoje, t. y. savo veiksmais siekė padaryti įtaką įvykio vietoje dirbusiems policijos pareigūnams ir trukdė jiems vykdyti pavestas užduotis. Neturėdama teisės ar leidimo, pareiškėja atidarė policijos tarnybinio automobilio sulaikymo patalpos duris, siekė iš jos išleisti joje laikomą administracinį nusižengimą padariusį jos sugyventinį. Taip pat pareiškėja iš 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykio vietos bandė pasišalinti bei užsidaryti garaže, siekdama išvengti atsakomybės, taip policijos pareigūnams trukdė vykdyti jiems pavestas funkcijas. Pareiškėja, būdama neblaivi, nesiėmė priemonių, kad jos nepilnamečiams vaikams būtų užtikrinta saugi aplinka, vaiko gerovė, kad vaikai būtų apsaugoti nuo negatyvaus, nekontroliuojamo, priešiško jos ir sugyventinio elgesio su policijos pareigūnais, taip formuojant vaikų nuomonę, jog policija ir jai atstovaujantys policijos pareigūnai yra blogis. Pristatyta į Klaipėdos AVPK budėtojų dalį, pareiškėja atsisakė alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, VšĮ „Klaipėdos universitetinė ligoninė“ atsisakė, kad būtų vertinama jos bendra būklė, atsisakė tikrintis alkotesteriu, duoti kraujo mėginį alkoholio kiekiui nustatyti, tuo trukdydama policijos pareigūnams rinkti įrodymus administracinio nusižengimo medžiagoje (byloje), nustatyti svarbias aplinkybes, taip apsunkindama administracinio nusižengimo tyrimą.

3.3. Tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė pareigūno vardą, duotą priesaiką, akivaizdžiai suteikė pagrindą visuomenei manyti, kad statutiniai valstybės pareigūnai ne tarnybos metu gali elgtis lengvabūdiškai, nevykdyti teisės aktų reikalavimų, o visa tai neabejotinai griauna visuomenės pasitikėjimą vidaus tarnybos sistema, joje dirbančiais pareigūnais, menkina šios sistemos ir joje veikiančių institucijų, jose sąžiningai tarnybą atliekančių pareigūnų ir kitų darbuotojų prestižą visuomenėje. Tarnybinio patikrinimo metu nustačius, kad pareiškėja ne tarnybos metu savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, jos atleidimas iš vidaus tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė.

3.4. Pareiškėja nepateikė patikimų duomenų, kad, atlikdamas pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir atlikdamas tarnybinį patikrinimą, pareigūnas buvo šališkas, todėl teiginiai apie pareigūno šališkumą laikytini tik pareiškėjos subjektyvia nuomone. Darbas vienoje institucijoje, mokymasis kartu ar dalyvavimas šventėse, nėra pakankamas pagrindas asmens šališkumui patvirtinti. Asmuo laikomas nešališku, kol nėra įrodyta priešingai. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės, kurios, jos vertinimu, verčia ją abejoti pareigūno nešališkumu, atsakovo nuomone, nepaneigia subjektyvaus nešališkumo prezumpcijos.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. birželio 2 d. sprendimu pareiškėjos R. P. skundą atmetė.

5. Teismas, įvertinęs tarnybinio patikrinimo metu surinktą medžiagą, nustatė, kad:

5.1. 2021 m. rugsėjo 11 d., apie 23.01 val. buvo gautas Klaipėdos AVPK budėtojo pavedimas vykti pagal pranešimą patikrinti informacijos: kaimynai kieme kelia triukšmą, loja šunys, laksto nepilnamečiai vaikai, yra šūkaujama, namo gyventojai negali ilsėtis. Klaipėdos AVPK pareigūnams 2021 m. rugsėjo 11 d. 23.02 val. nuvykus patikrinti informacijos, gatvėje ties gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), buvo pastebėti du asmenys, kurie rankose laikė taures su alkoholiniu gėrimu – alumi, jie buvo priešiškai nusiteikę prieš pareigūnus, agresyviai su jais bendravo, vartojo necenzūrinius žodžius, todėl iš jų buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentus. Šiam reikalavimui nepaklusus, nurodytiems asmenims toliau ginčijantis su policijos pareigūnais, prie jų priėjo pareiškėja su nepilnamečiais vaikais ir stebėjo, kas vyksta. Vienas iš įvykio vietoje buvusių asmenų R. P. policijos pareigūnams pateikė asmens dokumentus, kol jie buvo tikrinami, pareiškėja grįžo į gyvenamojo namo kiemą. Po to, prie policijos pareigūnų vėl priėjo pareiškėja ir D. Z., kuris elgėsi agresyviai. Siekiant nustatyti jo tapatybę, iš D. Z. buvo pareikalauta pateikti asmens dokumentą, tačiau tai padaryti jis atsisakė ir bandė pasišalinti iš įvykio vietos į gyvenamojo namo laiptinę. D. Z. nevykdant policijos pareigūnų reikalavimo, jis buvo sulaikytas, sulaikymo metu į lauką išbėgo nepilnametis vaikas ir kartu su pareiškėja pradėjo viską filmuoti, pareiškėja reiškė priekaištus policijos pareigūnams, klausė, ką jie daro, nurodė, kad yra policijos pareigūnė. Vienam iš policijos pareigūnų paprašius prisistatyti bei pateikti asmens dokumentą, ji į šį prašymą nereagavo. Sulaikius D. Z., pareiškėja nubėgo link gyvenamojo namo, po kelių minučių ji buvo rasta prie gyvenamojo namo laiptinės, jai ne vieną kartą buvo nurodyta atidaryti duris ir leisti įsitikinti, kad mažamečiai vaikai, kurie buvo įvykio vietoje, yra saugioje aplinkoje, tačiau pareiškėja į raginimus nereagavo, durų neatidarė, bandė pasišalinti iš įvykio vietos.

5.2. 2021 m. rugsėjo 13 d. Klaipėdos AVPK buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjos veiksmų.

5.3. Klaipėdos AVPK viršininko 2021 m. rugsėjo 13 d. įsakymu Nr. 30-TE-466 „Dėl R. P. nušalinimo nuo pareigų“ nuo 2021 m. rugsėjo 13 d. pareiškėja buvo nušalinta nuo pareigų iki tarnybinio patikrinimo atlikimo pabaigos ir jai buvo įteiktas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo), o 2021 m. spalio 4 d. pareiškėjai įteiktas papildomas pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo (pareigūno vardo pažeminimo).

5.4. Atlikus tarnybinį patikrinimą, Klaipėdos AVPK viršininkas 2021 m. spalio 13 d. patvirtino Tarnybinio patikrinimo išvadą, kuria pasiūlyta už pareigūno vardo pažeminimą pareiškėją atleisti iš vidaus tarnybos.

5.5. Klaipėdos AVPK viršininko Įsakymu pareiškėja buvo atleista iš vidaus tarnybos Vidaus tarnybos statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu.

5.6. Klaipėdos AVPK 2021 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-9554-2021 pareiškėja pripažinta padariusia administracinį nusižengimą, numatytą ANK 73 straipsnio 1 dalyje. Pareiškėjai taip pat taikyta atsakomybė už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-380/2022 konstatavo, jog pareiškėja buvo pagrįstai nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

6. Teismas pažymėjo, kad Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodyta, jog akivaizdžiai vidaus tarnybos sistemos autoritetą žeminančia, pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga griaunančia bei ją kompromituojančia veika pripažinti tyčiniai pareiškėjos veiksmai – sugyventinio ir kito asmens įžūlių, agresyvių, nukreiptų prieš policijos pareigūnus, veiksmų, toleravimas, priešiškas ir agresyvus nusiteikimas prieš policijos pareigūnus, sulaikančius aktyviais veiksmais besipriešinantį jos sugyventinį, kliudymas policijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, nesiėmimas priemonių nepilnamečius vaikus apsaugoti nuo negatyvaus, nekontroliuojamo, pareigūnų atžvilgiu priešiško elgesio, taip formuojant jų nuomonę, kad policijos įstaiga ir jai atstovaujantys policijos pareigūnai yra blogis. Tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatuota, kad tokiais savo veiksmais pareiškėja pažeidė Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, 5 straipsnio 1 dalies 2, 4 ir 5 punktų, 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, Lietuvos policijos pareigūnų etikos kodekso, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 5-V-706, (toliau – ir Kodeksas) 5, 7.1, 7.2 punktus bei sulaužė duotą pareigūno priesaiką.

7. Teismas, įvertinęs aktualų teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, pažymėjo, kad teisės aktai nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė. Policijos pareigūnams yra keliami didesni nepriekaištingo elgesio reikalavimai ne tik tarnyboje, bet ir laisvu nuo tarnybos metu.

8. Teismas pažymėjo, kad pareiškėja, būdama ilgamete policijos pareigūne, matydama sugyventinio D. Z. ir R. P. įžūlų, agresyvų, nukreiptą prieš policijos pareigūnus, elgesį, jį toleravo, jokių neatidėliotinų priemonių nesiėmė, priešingai – pati atliko neteisėtus veiksmus. Priešiškas ir agresyvus nusiteikimas prieš policijos pareigūnus, sulaikančius aktyviais veiksmais besipriešinantį sugyventinį, kliudymas policijos pareigūnams atlikti jiems pavestas funkcijas, nesiėmimas priemonių nepilnamečius vaikus apsaugoti nuo negatyvaus, nekontroliuojamo, pareigūnų atžvilgiu priešiško elgesio – tokie pareiškėjos tyčiniai neteisėti veiksmai, atlikti viešoje vietoje, esant neblaiviai, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, neabejotinai susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu. Teismas vertino, jog tokie veiksmai akivaizdžiai kertasi su lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų.

9. Teismas sutiko su atsakovo vertinimu, kad savo neteisėtais veiksmais pareiškėja tyčia pažeidė Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų teisės aktų reikalavimus ir pažemino vidaus tarnybos sistemos autoritetą. Tokia išvada pagrįsta tarnybinio nusižengimo tyrimo metu surinktais duomenimis, tarnybinio nusižengimo tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės nebuvo paneigtos ir teisminio nagrinėjimo metu. Teismas taip pat pritarė išvadai, kad, vadovaujantis Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punktu, pareiškėjos atleidimas iš vidaus tarnybos buvo vienintelė Statute numatyta teisinė priemonė, kurią atsakovas galėjo taikyti ir pagrįstai bei nepažeisdamas teisės aktuose nustatytų terminų, taikė.

10. Teismas pažymėjo, kad jei pareigūno veiką yra įmanoma atriboti nuo galbūt padarytos nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo ir įvertinti tai kaip savarankišką tarnybinį nusižengimą, tarnybinis patikrinimas neturėtų būti stabdomas. Tarnybinio patikrinimo stabdymas tokiu atveju būtų netikslingas, nes kompetentingų institucijų tyrimo rezultatai tarnybiniam patikrinimui esminės reikšmės neturėtų. Pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda, todėl šiuo atveju pareigūno atleidimo iš vidaus tarnybos faktas siejamas ne su baudžiamosios ar administracinės atsakomybės jiems taikymu, bet su pareigūno veiksmais, kuriais buvo pažemintas pareigūno vardas. Tokie pareigūno veiksmai gali būti vertinami nepriklausomai nuo atliekamo tyrimo baudžiamojoje ar administracinio teisės pažeidimo byloje, neturi reikšmės ir aplinkybė, kad tarnybinio patikrinimo metu vertinami tie patys faktai bei juos patvirtinantys duomenys, kurie šiuo atveju buvo nagrinėjami ir baudžiamojoje byloje. Toks vertinimas negali būti traktuojamas kaip asmens nekaltumo prezumpcijos pažeidimas, nes tarnybinio patikrinimo metu nėra sprendžiama dėl asmens baudžiamosios ar administracinės atsakomybės, yra sprendžiama tik dėl atliktų pareigūno vardą žeminančių veiksmų Statuto 62 straipsnio 1 dalies 7 punkto taikymo prasme, t. y. aplinkybės nustatinėjamos visomis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatyme (toliau – ir ABTĮ) nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (pareigūnų ir liudytojų parodymais, ikiteisminio tyrimo duomenimis, protokolais ir kt.).

11. Likusius pareiškėjos argumentus teismas vertino kaip perteklinius, neturinčius tiesioginės teisinės reikšmės kilusiam ginčui išspręsti iš esmės, todėl detaliau jų neanalizavo.

12. Teismas konstatavo, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas Įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas visapusiškai ir objektyviai, konstatuojant pareiškėjos veiką, nurodant ja (veika) pažeistus teisės aktus, Tarnybinio patikrinimo išvadoje pakankamai aiškiai nurodyta, kurie pareiškėjos veiksmai pažemino pareigūno vardą. Teismas pareiškėjos skundą atmetė.

III. 13. Pareiškėja R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 2 d sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą patenkinti. Pareiškėja taip pat prašo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes ir pažymi, kad:

14.1. Teismas neatsižvelgė į argumentus, jog Tarnybinio patikrinimo išvada buvo surašyta pareigūno, kuris buvo gerai pažįstamas ne tik su pareiškėja, bet ir su jos vyru, todėl privalėjo nusišalinti.

14.2. Pareiškėja nebuvo susijusi su jos sugyventinio ir jo draugo veiksmais – keliamu triukšmu ar pasipriešinimu pareigūnams, nuo jos valios nepriklausė kitų asmenų veiksmai. Tuo metu pareiškėja net nebuvo tarnyboje, ji buvo namuose su 4 nepilnamečiais vaikais. Į jos namus atvykę pareigūnai netinkamai atliko savo pareigas, pareiškėja pareigūnų neįžeidinėjo, savo tarnybine padėtimi nesinaudojo ir pareigūnų neprašė nesulaikyti sugyventinio, taip pat jokiais kitais veiksmais ar neveikimu netrukdė jiems sulaikyti minėto asmens ar atlikti savo tiesioginių funkcijų. Apie daromą kitų asmenų administracinį pažeidimą pareiškėja nežinojo, kaip atvyko policijos pareigūnai pareiškėja taip pat nematė, nes buvo namuose, tad negalėjo užkirsti kelio galimiems pažeidimams, pati jų nematydama ir negirdėdama. Toks įvykis pareiškėjai nutiko pirmą kartą, be to, vyko vėlai, tad gatvėje ir namo vidiniame kieme nieko nebuvo, įvykio niekas nematė ir, išskyrus pareiškėjai, niekam kitam jokių padarinių nekilo. Todėl pareiškėja nepažemino pareigūno vardo, nepadarė jokio pažeidimo, neigiamų pasekmių dėl to nekilo.

14.3. Pareiškėja, cituodama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl pareigūno vardo pažeminimo, akcentuoja, kad atvykusiems pareigūnams prisistatė kaip pareigūnė, nes susidariusioje situacijoje, jos vertinimu, pareigūnai elgėsi neadekvačiai. Pareiškėja nepažeidė Kodekse numatytų profesinės etikos veiklos ir elgesio principų, kadangi: neįžeidė nė vieno pareigūno, nevartojo necenzūrinių žodžių, savo elgesiu nė vieno pareigūno nepažemino ir nesumenkino; pareigūnai patys kėlė įtampą, ant pareiškėjos šaukė, nesugebėjo aiškiai išdėstyti savo reikalavimų ir jų nevykdymo pasekmių, įvardinti teisės pažeidimo, kurį galbūt padarė pareiškėja, prie pareiškėjos kalbėjo necenzūriniais žodžiais, tampė ją, neleido atsisėsti, nors pareiškėjai akivaizdžiai buvo bloga po patirto šoko; kadangi nebuvo įvardinta, kokį teisės pažeidimą padarė pareiškėja, kodėl ji sulaikyta, todėl pareiškėja ir atsisakė tikrintis neblaivumą policijos įstaigoje ir ligoninėje; pareiškėja visada buvo lojali valstybei ir jai tarnavo ilgą laiką, byloje nėra duomenų, kad pareiškėja savo veiksmais ar neveikimu pažeistų valstybės interesus ar konstitucinę santvarką; pareiškėja niekada nesiekė naudos sau ar kitiems asmenims, susidariusioje situacijoje tik paklausė, kodėl sulaiko jos sugyventinį, nes prieš panaudojant visas prievartos priemones, jam joks reikalavimas nebuvo išreikštas ir nebuvo išdėstytos pasekmės dėl jų nevykdymo; tarnybos metu pareiškėja visada elgėsi nepriekaištingai, einant pareigas nebuvo gautas skundas dėl jos veiksmų ar priimtų sprendimų, neturėjo nė vienos tarnybinės nuobaudos; saugodama profesinę garbę ir kitų pareigūnų garbę, pareiškėja neleido draugų vaikui, kuris šaukė ant pareigūnų, to daryti, jį sudrausmindama ir nuvesdama namo miegoti.

14.4. Pareiškėja taip pat pažymi, kad atsakovas jai skyrė neproporcingą ir per griežtą tarnybinę nuobaudą, neįvertinęs tai, kad pareiškėja išdirbo 18 metų ir nėra gavusi jokio papeikimo ar kitokio pobūdžio nusiskundimo. Savo ruožtu teismo sprendimas prieštarauja teismų formuojamai praktikai, kadangi pareiškėja pirmą kartą galbūt padarė pažeidimą, kuris nesukėlė sunkių neigiamų pasekmių.

15. Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 2 d sprendimą palikti nepakeistą.

16. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes, argumentus, susijusius su nepateiktais duomenimis apie tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno šališkumą, su vienintele Statute numatyta teisine priemone (atleidimas iš vidaus tarnybos), nustačius, kad pareiškėja ne tarnybos metu savo veiksmais pažemino pareigūno vardą, ir pažymi, kad:

16.1. Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad pareigūnas pats būdamas įvykio liudininku privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui). Pareiškėja, būdama ilgamete policijos pareigūne, matydama sugyventinio ir kito asmens įžūlų, agresyvų, nukreiptą prieš policijos pareigūnus, elgesį, jį toleravo, jokių neatidėliotinų priemonių nesiėmė, priešingai – pati atliko neteisėtus veiksmus, numatytus ANK 73 straipsnio 1 dalyje (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) ir 506 straipsnio 4 dalyje (Statutinių valstybės tarnautojų, karo policijos, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnybos ar žvalgybos pareigūnų teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymas).

16.2. Pareiškėja pateikė savotiškus šališkus asmeninius nepagrįstus vertinimus dėl 2021 m. rugsėjo 11 d. įvykio metu dirbusių policijos pareigūnų veiksmų neteisėtumo, nes netinkami policijos pareigūnų veiksmai nebuvo nustatyti nei atlikto minėto tarnybinio patikrinimo metu, nei minėtų administracinių nusižengimų teisenos metu, nei teismo sprendimu.

16.3. Teismas tinkamai išnagrinėjo ginčą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 17. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos AVPK viršininko 2021 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 30-TE-578 „Dėl R. P. atleidimo iš vidaus tarnybos“, kuriuo pareiškėja atleista iš Klaipėdos AVPK Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus tyrėjos pareigų už pareigūno vardo pažeminimą, teisėtumo ir pagrįstumo bei kitų su juo susijusių reikalavimų.

18. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos skundo argumentus, atsakovo atsikirtimus į skundą, įvertinęs bylos medžiagą, pareiškėjos skundą atmetė, konstatavęs, kad ji savo tyčiniais neteisėtais veiksmais, atliktais viešoje vietoje, esant neblaiviai, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, pažemino pareigūno vardą ir atsakovo Įsakymu teisėtai ir pagrįstai buvo atleista iš vidaus tarnybos.

19. Pareiškėja apeliaciniame skunde su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, laikosi pozicijos, jog tarnybinis patikrinimas buvo atliktas šališkai, ji nebuvo susijusi su sugyventinio ir jo draugo veiksmais, nepažemino pareigūno vardo, nepadarė jokio pažeidimo, neigiamų pasekmių dėl to nekilo. Pareiškėja akcentuoja, kad jai pritaikyta tarnybinė atsakomybė yra neproporcinga.

20. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentus, pirmiausiai pažymi, kad vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, nurodytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje, t. y. aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.

21. Vidaus tarnybos statuto (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. liepos 23 d. iki 2022 m. sausio 1 d.) 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte įtvirtinta, kad pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai savo poelgiu pažemina pareigūno vardą. Pagal Statuto 2 straipsnio 4 dalį pareigūno vardo pažeminimas suprantamas kaip pareigūno veika, padaryta dėl pareigūno kaltės, susijusi ar nesusijusi su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminanti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunanti pasitikėjimą statutine įstaiga arba ją kompromituojanti.

22. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje aiškinant Statuto nuostatas dėl pareigūnų atleidimo iš vidaus tarnybos, kai jie savo poelgiu pažemina pareigūno vardą, (pagal šiuo metu galiojančią Statuto redakciją – 72 str. 1 d. 7 p.) yra konstatuota, kad pareigūno vardo pažeminimas yra siejamas su šių teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimu: pirma, turi būti nustatyta pareigūno kaltė dėl tam tikros veikos, priešingos teisės ar tarnybinės etikos normų reikalavimams, padarymo. Antra, ši veika turi sukelti pasekmes – pažeminti vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauti pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituoti. Be to, autoriteto pažeminimas, pasitikėjimo griovimas ar kompromitavimas turi būti akivaizdūs. Apibendrinant, darytina išvada, kad pareigūno atsakomybė pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą yra galima, kai yra nustatoma visuma minėtų aplinkybių. Todėl, nesant bent vieno iš šių elementų, atsakomybė minėtu pagrindu yra negalima. Tokiu būdu ne kiekvienas kaltas pareigūno veikimas sudaro pagrindą jį atleisti iš tarnybos pagal Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punktą, jei nėra nustatomos minėtos pasekmės – akivaizdus vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimas, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimas arba jos kompromitavimas. Reikalavimas nustatyti akivaizdų vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą arba jos kompromitavimą yra vertinamojo pobūdžio bei sietinas su visuomenėje galiojančių įprastinių moralės nuostatų ir teisėtų lūkesčių, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų, požiūriu. Todėl, šios pasekmės gali būti nustatytos, atsižvelgiant į pareigūno padaryto pažeidimo pobūdį, jo kaltės formą, pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimu sukeltas pasekmes ir kt. bei į tai, ar pareigūno padaryta veika akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-4353-438/2016).

23. Teisės aktai taip pat nustato pareigūnams aukštesnius tarnybos drausmės, moralės ir garbės standartus nei eiliniams piliečiams, o jų teisiniam statusui būdinga ypatinga drausmė (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018).

24. Byloje nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 11 d. 22.59 val. policijos registruojamų įvykių registre užregistravus pranešimą ROIK Nr. 0121000593072, įvykio vietoje buvo sulaikyti trys asmenys, tarp jų ir pareiškėja. Pareiškėja ne tarnybos metu viešoje vietoje būdama neblaivi (sklido alkoholio kvapas, veiksmai nekoordinuoti, kalba nerišli) trukdė pareigūnams sulaikyti jos sugyventinį, kuris aktyviais veiksmais priešinosi sulaikymui, prisistatė esanti policijos pareigūnė bei atsisakė vykdyti teisėtus policijos pareigūnų nurodymus. Pareiškėjai taikyta atsakomybė už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą. Klaipėdos apygardos teismas 2022 m. gegužės 13 d. nutartyje administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-101-380/2022 konstatavo, jog pagrįstai Klaipėdos AVPK Klaipėdos rajono policijos komisariato 2021 m. rugsėjo 28 d. nutarimu pareiškėja nubausta už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje, padarymą.

25. Nors pareiškėja apeliaciniame skunde teigia, jog nepažemino pareigūno vardo, nepadarė jokio pažeidimo, tačiau Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuri yra sudėtinė Įsakymo dalis, aptariant tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, remiantis pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pareigūnų įvykio vietoje naudotų vaizdo ir garso įrašymo priemonių užfiksuotais duomenimis, nurodyta, kad pareiškėja, 23.15 val. priėjusi su sūnumi, atidarė tarnybinio automobilio L1118 galines sulaikymo patalpos duris, kur buvo patalpintas jos sugyventinis, pasilenkė galimai norėdama atidaryti sulaikymo kameros duris; buvo agresyviai nusiteikusi, pakeltu balso tonu išreiškė nepasitenkinimą pareigūnams, pastūmė pareigūną, pasakė, kad yra policijos pareigūnė; pareiškėjos nepilnametis sūnus grubiu ir pakeltu balso tonu bendravo su pareigūnu, pareiškėja tai toleravo ir reikalavo paleisti jos sugyventinį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog pareiškėja, būdama ilgamete policijos pareigūne, matydama sugyventinio D. Z. ir R. P. įžūlų, agresyvų, nukreiptą prieš policijos pareigūnus, elgesį, jį toleravo, jokių neatidėliotinų priemonių nesiėmė, priešingai – pati atliko neteisėtus veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos viešoje vietoje atlikti tyčiniai neteisėti veiksmai, esant neblaiviai, nepilnamečių vaikų akivaizdoje, yra susiję su akivaizdžiu vidaus tarnybos autoriteto žeminimu, pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimu ir jos kompromitavimu.

26. Vertinant pareiškėjos poziciją, jog šio įvykio niekas nematė ir dėl jo niekam, išskyrus pareiškėją, nekilo neigiamų pasekmių, pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką padarytos veikos pasekmių įvertinimui nėra reikšminga tai, ar ji padaryta matant visuomenės atstovams bei ar ji turėjo pakankamą atgarsį visuomenėje (žr., pvz., 2008 m. kovo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A143-231/2008; 2013 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-106/2013; 2018 m. gruodžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5358-1062/2018), todėl tokie pareiškėjos apeliacinio skundo teiginiai atmestini.

27. Dėl pareiškėjos argumentų, kad atsakovas jai skyrė neproporcingą ir per griežtą tarnybinę nuobaudą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog pareiškėjo atleidimas iš tarnybos Statuto 72 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu yra imperatyvi šiame Statute numatyta teisinė pasekmė, kuri negali būti keičiama kitomis alternatyviomis priemonėmis (žr., pvz., 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3312-968/2021). Pareigūno vardo pažeminimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atleisti pareigūną iš vidaus tarnybos, t. y. pareigūno vardo pažeminimas nėra laikomas tarnybiniu nusižengimu, o atleidimas šiuo pagrindu nėra tarnybinė nuobauda (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A7-165/2005; ir kt.). Tuo remiantis, atmestini apeliacinio skundo argumentai dėl atleidimo iš tarnybos neproporcingumo.

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė, kad tarnybinis patikrinimas, kurio išvada remiantis priimtas Įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo iš vidaus tarnybos, atliktas neobjektyviai. Tarnybinio patikrinimo išvadoje yra nustatytas visų teisiškai reikšmingų aplinkybių buvimas, kad būtų galima konstatuoti, kad pareiškėja pažemino pareigūno vardą. Pareiškėja apeliaciniame skunde nedetalizuoja tarnybinį patikrinimą atlikusio pareigūno šališkumo apraiškų, todėl pirmosios instancijos teismo išvada, kad tarnybinis patikrinimas atliktas visapusiškai ir objektyviai, lieka nepaneigta.

29. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, bylos faktų vertinimo ir teisės taikymo aspektais patikrinusi pirmosios instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė bylai išnagrinėti teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas bei nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos, todėl naikinti teismo sprendimą remiantis apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus pareiškėjos apeliacinį skundą, nėra pagrindo tenkinti jos prašymą atlyginti bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjos R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. birželio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Ričardas Piličiauskas

Arūnas Sutkevičius