2022-04-06 Nr. AB-8331-3-62-3-03234-2021-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1910-789/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03234-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja),Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Ernesto Spruogio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. N. N. N. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. N. N. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. N. N. N. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2021 m. spalio 20 d. sprendimą Nr. 21S32777 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimą Nr. 6K-1905 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas nurodė, kad jis kilmės valstybėje asmeniškai patyrė problemų dėl išpažįstamos religijos, gyveno baimėje ir nematė šviesios ateities, didžiausias pavojus kilo dėl religijos. Pažymėjo, kad visi (duomenys neskelbtini) yra persekiojami. Manė, kad pareiškėjas atitinka reikalavimus dėl pabėgėlio statuso gavimo ir jam turi būti suteikiama papildoma apsauga, tačiau Sprendime padarytos išvados nukreiptos tik į informaciją, kuri patvirtino prieglobsčio pareiškėjui nesuteikimo motyvus. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nesurinko tiksliausios ir naujausios informacijos iš įvairių šaltinių apie (duomenys neskelbtini) padėtį kilmės valstybėje. Atsakovas, vertindamas individualią pareiškėjo riziką, privalėjo atsižvelgti, kad pareiškėjas priklauso (duomenys neskelbtini) etnoreliginei grupei, todėl priskirtinas padidėjusios rizikos asmenų grupei. Pabrėžė, jog pareiškėjas nurodė realias individualias aplinkybes, dėl kurių jis negalėjo pasilikti kilmės šalyje, kilusią grėsmę jo gyvybei, sveikatai. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendime nurodyta informacija yra neaktuali ir tik iš dalies patvirtino žiaurumus, įvykdytus prieš (duomenys neskelbtini) 2014 metais, tačiau neatspindėjo realios situacijos šiuo metu vykdomo (duomenys neskelbtini) persekiojimo ir jų diskriminavimo įvairiose srityse. Akcentavo, kad (duomenys neskelbtini) atvejis yra išimtinis, net teorinės priemonės, kurias (duomenys neskelbtini) valdžia bandė įvesti, nėra efektyvios ir (duomenys neskelbtini) diskriminacijos ir gyvenimo (duomenys neskelbtini) realiai nepagerino. (duomenys neskelbtini) toliau susilaukia diskriminacijos iš kitų (duomenys neskelbtini) gyventojų, susiduria su sunkumais įgyti išsilavinimą, įsidarbinti. Manė, kad pareiškėjo išsiuntimas ir draudimas atvykti, nesuteikimas papildomos apsaugos sudarytų nepagrįstas ir griežtas pasekmes, kai pareiškėjui būtų uždrausta atvykti iš valstybės, kurioje pažeidinėjamos žmogaus teisės, į saugią valstybę ir prašyti prieglobsčio, be to, atsakovas nepagrįstai ir neproporcingai pareiškėjui taikė maksimalų draudimo atvykti laiką.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas grindė prašymą suteikti prieglobstį tuo, kad jis jautėsi nesaugus dėl bendros situacijos (duomenys neskelbtini), susijusios su (duomenys neskelbtini) tikėjimą išpažįstančių asmenų persekiojimu (duomenys neskelbtini). Pažymėjo, jog, tyrimo metu įvertinus pareiškėjo pateiktas aplinkybes ir atsižvelgiant į informaciją apie kilmės valstybę, taip pat pareiškėjo asmenines savybes, buvo nustatyta, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje ir 1951 m. Jungtinių Tautų Konvencijos dėl pabėgėlių statuso (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalyje nustatytų pabėgėlio statuso taikymo nuostatų prasme nėra visiškai pagrįsta, todėl jis neatitinka šio įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Tyrimo metu nebuvo nustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybė, nenustatyta, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitiko papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Teigė, kad, vadovaujantis Europos Sąjungos prieglobsčio agentūros pateikiamais naujausiais duomenimis, nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos individualios aplinkybės, padidinančios tokią riziką.

5. Atsakovas paaiškino, jog, nesutikdamas su ginčijamu Sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą Migracijos departamentui. Komisijos, išnagrinėjusi jį, priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Teigė, kad pareiškėjo skundo argumentai neatitiko tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių, taip pat nepatvirtino tarptautinės apsaugos pareiškėjui suteikimo būtinybės. Nors pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė bendro pobūdžio teiginiais, jog jam kilmės valstybėje gresia pavojus, nes jis yra (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas pripažino, kad jis iki šiol nebuvo susidūręs su persekiojimu, jis negalėjo įvardyti jokių konkrečių aplinkybių, iš kurių būtų galima spręsti, kad pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas (duomenys neskelbtini). Pabrėžė, kad surinkta kilmės valstybės informacija taip pat nepatvirtino, jog (duomenys neskelbtini) sistemiškai persekioja (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią pagalbą ir paramą (duomenys neskelbtini)), o (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu (duomenys neskelbtini), nebekontroliuoja jokių teritorijų (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu taip pat nebuvo nustatyta, kad pareiškėjas patyrė persekiojimą dėl savo individualių savybių, kurioms apsaugoti skirta Konvencija, arba pagrįstai bijo patirti tokį persekiojimą grįžimo į kilmės valstybę atveju. Pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių prielaidą, kad kilmės valstybė negalėtų ar nenorėtų suteikti pareiškėjui apsaugos nuo tariamo persekiojimo ir kad toks negalėjimas ar nenoras būtų nulemtas „konvencinių“ priežasčių (jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Turima informacija apie kilmės valstybę taip pat nesudarė pagrindo tokiai prielaidai. Pareiškėjas tyrimo metu nenurodė, kad kreipėsi į policiją ar kitas įstaigas dėl bet kokio pobūdžio smurto, o šios institucijos atsisakė jį apsaugoti dėl Konvencijoje nurodytų priežasčių.

6. Atsakovo teigimu, Sprendimas yra išsamus ir nuoseklus, paremtas pareiškėjo tyrimo metu pateikta informacija ir aktualia kilmės valstybės informacija. Visos pareiškėjo individualios aplinkybės buvo išnagrinėtos ir įvertintos, todėl Sprendimu pagrįstai nustatyta, jog pareiškėjo situacija neatitinka teisės aktuose numatytų prieglobsčio suteikimo pagrindų. Atsakovas manė, kad pareiškėjo nesutikimas su priimtu Sprendimu nesudarė pagrindo pripažinti Sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, pareiškėjui nustatytas draudimo atvykti laikotarpis neviršijo numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

II. 7. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 10 d. sprendimu pareiškėjo M. N. N. N. skundą patenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S32777 rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus ir juos išdėstė taip: „Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, „Įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo atvykti ir apsigyventi 2 (dvejus) metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį kaip nepagrįstą.

8. Teismas nustatė, kad:

8.1. 2021 m. rugpjūčio 24 d. pareiškėjas pateikė prašymą suteikti prieglobstį Nr. 2108-AS-0423. Prašyme prieglobsčio suteikimo motyvu nurodė blogas sąlygas šalyje.

8.2. Pareiškėjas apklausos metu pažymėjo, kad yra (duomenys neskelbtini), dėl savo religinės priklausomybės bijo persekiojimo ir negali sugrįžti į savo kilmės šalį, nes 2014 m. įvykiai bet kada gali pasikartoti. Būdamas (duomenys neskelbtini), jis nėra tikras dėl savo ateities, gali būti nužudytas, todėl pabėgo iš savo šalies.

8.3. Migracijos departamentas, įvertinęs faktines aplinkybes, ginčijamu 2021 m. spalio 20 d. sprendimu Nr. 21S32777 nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje. Taip pat nusprendė išsiųsti pareiškėją į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

8.4. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, skundė jį ikiteismine tvarka. 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu Nr. 6K-1905 Komisija atmetė pareiškėjo skundą, nusprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jį panaikinti.

9. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas skunde nurodė, kad prieglobstis jam turi būti suteiktas, nes į savo kilmės valstybę negali grįžti dėl blogų sąlygų ir neužtikrintos ateities šalyje. Taigi skunde teismui pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį vienas iš motyvų aiškiai yra ekonominio pobūdžio. Tai, kad pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) bėgo dėl sunkios ekonominės padėties ir ieškodamas geresnių gyvenimo sąlygų (noras gyventi laisvai ir ramiai), patvirtino Migracijos departamento apklausos duomenys (2021 m. spalio 18 d. transkripcija). Byloje nebuvo jokių duomenų, kad pareiškėjas iš kilmės šalies buvo priverstas bėgti dėl prieš jį valstybės sąmoningai naudojamų ekonominio pobūdžio priemonių.

10. Teismas, įvertinęs pareiškėjo pasakojimą apklausos metu, teisme duotus paaiškinimus ir Migracijos departamento surinktą informaciją, sutiko su atsakovo išvada, kad pareiškėjas šiuo aspektu neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

11. Teismas pažymėjo, kad tiek apklausos metu, tiek teismo posėdžio metu pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudarė pagrindo manyti, kad kilmės valstybėje jam kyla ir / ar kiltų rimtas pavojus gyvybei ar sveikatai. Pareiškėjas išvykimo iš šalies priežastimi nurodė ir tautinį religinį aspektą, kad yra (duomenys neskelbtini), kurių, pareiškėjo vertinimu, šalyje nekenčia, tačiau Migracijos departamente apklausos metu, taip pat ir teismo posėdžio metu paklaustas, ar jam (duomenys neskelbtini) kilo kokia nors grėsmė, jis ne kartą atsakė, kad jam asmeniškai jokios grėsmės nebuvo. Pareiškėjas taip pat nenurodė jokių aplinkybių apie realiai dėl religinio aspekto panaudotus prieš jį fizinius išpuolius, grasinimus ar vykdytus persekiojimus. Apklausų metu pareiškėjas nurodė abstrakčias aplinkybes apie pasikartojančius išpuolius prieš jo tautą (duomenys neskelbtini), taip pat nurodė subjektyvią aplinkybę, kad jis negali gyventi šalyje, neturėdamas užtikrintos ateities. Be to, iš byloje esančios informacijos buvo matyti, kad pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog (duomenys neskelbtini) susiduria su grėsmėmis ir yra diskriminuojami, tačiau teismas sprendė, kad tai nepatvirtino šių aplinkybių sąsajos su pareiškėju.

12. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių spręsti, kad pareiškėjas dėl susiklosčiusios situacijos galėjo jaustis nesaugiai, baimintis dėl savo sveikatos ar gyvybės. Nei Migracijos departamente apklausos metu, nei teismo posėdžio metu pareiškėjas nenurodė duomenų, jog kilmės valstybėje jis asmeniškai patyrė veiksmus, kuriuos būtų galima prilyginti fiziniam ar psichologiniam smurtui, pakankamai rimtam savo pobūdžiu ar dažnumu, kad tai būtų pagrindas suteikti tarptautinę apsaugą. Apklausos metu Migracijos departamento darbuotojas pareiškėjo klausė, ar jam (duomenys neskelbtini) kyla kokia nors grėsmė, tačiau į šį klausimą pareiškėjas atsakė abstrakčiai, nurodydamas, kad (duomenys neskelbtini) nuolat kyla grėsmė, tačiau neįvardijo konkrečiai jam kylančios grėsmės. Teismas nurodė, kad tokia pareiškėjo išreikšta pozicija dėl prieglobsčio suteikimo, abstraktaus ir deklaratyvaus pobūdžio paaiškinimai apie jo persekiojimus ir jam gresiantį pavojų patvirtino, kad pareiškėjo siekis buvo ne bėgti nuo realaus persekiojimo, o patekti į Europos Sąjungos erdvę dėl ekonominių priežasčių.

13. Teismas sprendė, kad Migracijos departamento surinkta kilmės valstybės informacija gauta iš keleto įvairių šaltinių, pareiškėjas nepateikė priešingos informacijos, todėl nebuvo jokio pagrindo jos vertinti kritiškai aktualumo, išsamumo ar patikimumo aspektais.

14. Migracijos departamentas Sprendime nurodė, kad, remiantis nurodytais duomenimis apie (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) yra etniniu požiūriu (duomenys neskelbtini) religinė grupė, kurios įsitikinimuose yra elementų, panašių į (duomenys neskelbtini). Daugiausia jų yra Šiaurės (duomenys neskelbtini), tačiau kai kurie gyvena ir (duomenys neskelbtini) ir dar keliose šalyse. (duomenys neskelbtini) dauguma istoriškai gyveno (duomenys neskelbtini). 2014 m. rugpjūčio mėnesį (duomenys neskelbtini) užėmė (duomenys neskelbtini), pasitraukus (duomenys neskelbtini) pajėgoms iš (duomenys neskelbtini) miesto, (duomenys neskelbtini), kuri (duomenys neskelbtini) laikė eretikais, surengė ilgalaikę ataką prieš juos, vykdydama kampaniją, skirtą užimti teritoriją (duomenys neskelbtini) ir primesti savo ekstremistinę ideologiją. Netrukus pasirodė pranešimai apie žiaurumus, įvykdytus prieš (duomenys neskelbtini): vyrai buvo kankinami, žudomi arba verčiami priimti (duomenys neskelbtini); moterys ir merginos buvo parduotos vergų turguose, o (duomenys neskelbtini) kovotojai jas laikė seksualinėje nelaisvėje; jauni berniukai buvo priverstinai paimti iš savo šeimų ir išstumti į tarnybą – tapti jaunais kareiviais. Tūkstančiai žmonių žuvo, dar tūkstančiai žmonių dingo be žinios, o šimtai tūkstančių (duomenys neskelbtini) buvo perkelti, daugelis gyveno pabėgėlių stovyklose (duomenys neskelbtini). Tyrėjų turimais duomenimis, atakos metu žuvo nuo 2 000 iki 5 500 (duomenys neskelbtini), daugiau nei 6 000 buvo pagrobti. 2015 m. JAV remiamos (duomenys neskelbtini) pajėgos (duomenys neskelbtini) išstūmė iš (duomenys neskelbtini) miesto. Miestas ir jo apylinkės tapo kontroliuojamos ginkluotų pajėgų, įskaitant (duomenys neskelbtini) kariuomenę, (duomenys neskelbtini) policiją, (duomenys neskelbtini) kovotojus.

15. 2020 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybės pasirašė susitarimą dėl saugumo (duomenys neskelbtini). Šis susitarimas turi užtikrinti saugų gyvenimą (duomenys neskelbtini). Pagal susitarimą, šioje teritorijoje turi veikti (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) regiono vyriausybių pajėgos. 2020 m. gruodžio mėn. (duomenys neskelbtini) dislokavo tris Liaudies Mobilizacijos Pajėgų (PMFs) brigadas. Jų paskirtis – kovoti su teroristais ir užtikrinti saugumą regione. Nuo 2017 m. JAV (duomenys neskelbtini) bendruomenėms skyrė 389 milijonus JAV dolerių. JAV vyriausybė kartu su kitomis valstybėmis ir tarptautinėmis organizacijomis nuolat daro spaudimą (duomenys neskelbtini) vyriausybei skirti didesnį dėmesį (duomenys neskelbtini) ir užtikrinti jiems saugų gyvenimą.

16. (duomenys neskelbtini) miestas priklauso (duomenys neskelbtini), kuri yra (duomenys neskelbtini) dalis ir šiauriausia (duomenys neskelbtini). Ji ribojasi su (duomenys neskelbtini) ir dalijasi tarptautinėmis sienomis su (duomenys neskelbtini). Pagrindinė (duomenys neskelbtini) gyventojų etninė grupė yra (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) kontroliuoja (duomenys neskelbtini). Nuo 2014 m. konflikto su (duomenys neskelbtini) pradžios saugumo padėtis (duomenys neskelbtini) regione buvo „stabili“, tačiau 2019–2020 m. saugumo padėtis šiauriniuose (duomenys neskelbtini) pasienio rajonuose pablogėjo dėl (duomenys neskelbtini) veiklos. (duomenys neskelbtini) vykdo ir kontroliuoja (duomenys neskelbtini) kalnuotas vietoves, įskaitant (duomenys neskelbtini) kalnus (duomenys neskelbtini), iš kurių vykdo atakas prieš (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) įkūrė karines bazes, skirtas (duomenys neskelbtini) bazių puolimui.

Pranešama apie oro smūgius, antžeminius išpuolius ir šaudymą (duomenys neskelbtini) kaimuose ir pasienio rajonuose, kuriuose, kaip įtariama, buvo (duomenys neskelbtini) elementų. Šie išpuoliai paveikė civilių apgyvendintas teritorijas ir paskatino kaimų evakuaciją. (duomenys neskelbtini) sienos apsaugos pajėgos įsteigė bazes konfliktui tarp (duomenys neskelbtini) kontroliuoti ir civilių gyvybėms išsaugoti. (duomenys neskelbtini) oro smūgiai prieš (duomenys neskelbtini) paveikė (duomenys neskelbtini) kaimų gyventojų gyvenimą.

Bombardavimas padarė didelę žalą dirbamoms žemėms, turtui ir infrastruktūrai, įskaitant kelius. (duomenys neskelbtini) generalinis sekretorius 2020 m. birželio 8 d. pranešė, kad (duomenys neskelbtini) buvo evakuota 100 kaimų. Taip pat pranešama apie užminuotas vietoves (duomenys neskelbtini). 2020 m. liepos 4 d. „(duomenys neskelbtini)“ pranešė, kad (duomenys neskelbtini) oro smūgiai ir apšaudymas labiau taikėsi į (duomenys neskelbtini) pasienio zonas, kuriose, kaip įtariama, buvo (duomenys neskelbtini) elementų, taip pat pranešama apie vykdomą „(duomenys neskelbtini)“ operaciją, per kurią yra „neutralizuojamos“ (duomenys neskelbtini) bazės, esančios (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) valstybės apsaugos ministerijos duomenimis, 2019 metų antroje pusėje (duomenys neskelbtini) „neutralizuota“ daugiau kaip 400 (duomenys neskelbtini) objektų.

Labiausiai taikomasi į (duomenys neskelbtini) rajoną, kuriame, kaip įtariama, buvo daugiausia (duomenys neskelbtini) elementų. 2020 m. liepos 5 d. (duomenys neskelbtini) savaitraštis pranešė, kad (duomenys neskelbtini) armija prisidėjo prie sienų su (duomenys neskelbtini) apsaugos, kad (duomenys neskelbtini) pajėgos nežengtų į šalies teritoriją. Tokių veiksmų buvo imtasi dėl regiono gyventojų apsaugos. Remiantis EPPB 2021 m. paskelbtomis gairėmis, (duomenys neskelbtini) beatodairiškas smurtas vyksta tokiu žemu lygiu, kad nelemia realios rimtos žalos rizikos.

Kita vertus, nors beatodairiško smurto lygis (duomenys neskelbtini) yra aukštesnis, tačiau „vien buvimo“ šioje teritorijoje nebepakanka, kad kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

17. ACLED pranešė, kad per ataskaitinį laikotarpį (duomenys neskelbtini) gubernijoje iš viso įvyko 751 saugumo incidentas (vidutiniškai 9,1 saugumo incidento per savaitę), kurių dauguma buvo nuotolinis smurtas / sprogimai. Saugumo incidentai įvyko visuose gubernijos rajonuose, dauguma jų įvyko (duomenys neskelbtini) rajonuose. Kitoje gubernijos dalyje ataskaitiniu laikotarpiu užfiksuota nedaug incidentų. 2019 metais (duomenys neskelbtini) užėmė trečiąją vietą pagal konfliktus po (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. UNAMI užfiksavo 78 su ginkluotais konfliktais susijusius incidentus: 19 – 2019 m., 59 – nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. (vidutiniškai 0,9 saugumo incidento per savaitę per visą ataskaitinį laikotarpį). Per ataskaitinį laikotarpį per minėtus su ginkluotu konfliktu susijusius incidentus UNAMI iš viso užregistravo 48 civilių aukas (16 žmonių žuvo ir 32 buvo sužeisti). 2019 m. užregistruotos 36 aukos, o nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 31 d. pranešta apie 12 aukų. Palyginti su oficialiais gubernijos gyventojų duomenimis, tai sudaro 4 civilines aukas 100 000 gyventojų per visą ataskaitinį laikotarpį. 2020 m. birželio mėn. duomenimis, (duomenys neskelbtini) buvo užregistruotai 319 062 šalies viduje persikėlę asmenys, tai antras pagal dydį skaičius (duomenys neskelbtini). 99% šių asmenų persikėlė iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini).

18. (duomenys neskelbtini) kontroliavo reikšmingą teritoriją (duomenys neskelbtini), tačiau 2017 m. gruodžio mėn. buvo paskelbta apie jos karinį pralaimėjimą, todėl žymiai sumažėjo grupės operacinis pajėgumas, ji prarado didžiąją kontroliuojamų teritorijų dalį. Tačiau (duomenys neskelbtini) ir toliau veikia kaip sukilėlių grupė, aktyviai veikianti tuose rajonuose, kuriuose įsitvirtino (duomenys neskelbtini) grupuotės. (duomenys neskelbtini) veikla suaktyvėjo 2020 m., ji stengėsi įsitvirtinti tose vietose, kuriose tradicinės karinės operacijos kėlė sunkumų, t. y. slėniuose, kalnuose ir dykumose šiaurės ir vidurio (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2019 m. sausio mėn. iki 2020 m. liepos 31 d. užfiksuota (duomenys neskelbtini) veikla (duomenys neskelbtini). Apskaičiuota, kad 2020 m. gegužės mėn. (duomenys neskelbtini) veikė 1 300 (duomenys neskelbtini) kovotojų ir apie 12 700 palaikymo operatyvininkų ir rėmėjų. Pranešama, kad kartais įvyksta masiniai ginklų išpuoliai, žmogžudystės, pagrobimai, savižudžių išpuoliai ir bombardavimai, išpuoliai prieš kaimus, taip pat religinių ir etninių mažumų gyvenamosiose vietose. 2017 m. rugsėjo mėn. Jungtinių Tautų Saugumo Taryba priėmė Rezoliuciją 2379, kuria dar kartą pasmerkė (duomenys neskelbtini) veiksmus ir paragino pradėti nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, genocido tyrimą bei įkalčių rinkimo procesą.

19. Teismas nustatė, kad atsakovas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi naujausia prieinama informacija apie prieglobsčio prašytojo kilmės valstybę. Pareiškėjas nekvestionavo šios Migracijos departamento Sprendime nurodytos informacijos.

20. Iš pareiškėjo pateiktos informacijos ir atsakovo surinktos informacijos apie kilmės valstybę teismas nenustatė nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti asmeniškai pareiškėją, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Teismo vertinimu, pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini), kuriame (duomenys neskelbtini) nevaldo jokios šios šalies teritorijos, be to, pareiškėjas nėra pažeidžiamas asmuo, todėl paskutinė gyvenamoji vieta nėra riziką didinantis veiksnys. Pareiškėjas visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), jis gerai susipažinęs su vietiniais papročiais ir kultūra.

21. Įvertinęs Migracijos departamente vykusios apklausos metu pareiškėjo duotus paaiškinimus, teismas darė išvadą, jog pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies tikroji priežastis yra geresnių gyvenimo sąlygų, o ne apsaugos nuo persekiojimo ieškojimas.

22. Atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo nurodytos ekonominės priežastys nėra susijusios su Įstatymo 86 straipsnyje nurodytais pagrindais, t. y. neprilygsta „persekiojimui“ dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų), kurių pagrindu gali būti suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga, teismas pripažino, kad atsakovo Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

23. Teismo vertinimu, Migracijos departamento byloje pateikti duomenys įrodo, jog atsakovo atliktas tyrimas yra išsamus, pareiškėjo situacija įvertinta individualiai, atliktos būtinos apklausos, detaliai analizuoti ir įvertinti jo visi nurodyti argumentai. Atsakovas, apklausdamas pareiškėją, siekė detaliai išsiaiškinti faktinę situaciją dėl prieglobsčio prašytojo pateikto prašymo suteikti jam prieglobstį. Tyrimo metu rinkta informacija apie (duomenys neskelbtini) ir jos situaciją. Migracijos departamentas nustatė, kad šiuo metu nė vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekia tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, o (duomenys neskelbtini) nebekontroliuoja jokios teritorijos (duomenys neskelbtini), pats pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių dėl realiai patirto, grėsusio ar gresiančio pavojaus jo kilmės valstybėje.

24. Teismo vertinimu, pagal byloje surinktus duomenis, nenustatyta, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nebuvo pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui gresia kankinimas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas (1 p.). Byloje taip pat nėra duomenų, jog pareiškėjui kilmės valstybėje gali grėsti egzekucija ar jam gali būti įvykdyta mirties bausmė (2 p.). Taip pat nenustatyta, kad šiuo metu vyktų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai ir būtų rimta ir asmeninė grėsmė pareiškėjo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (3 p.).

25. Taigi pareiškėjo skundo argumentai teismui nesudarė pagrindo abejoti Migracijos departamento sprendimuose padarytų išvadų pagrįstumu ir teisėtumu dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjui negalimumo, nes vien tariama grėsmė, kuri yra išimtinai subjektyvi ir abejotina, nėra pagrindu suteikti papildomą apsaugą pagal Įstatymo 87 straipsnio nuostatas.

26. Teismas, remdamasis 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/115/EB dėl bendrų nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių grąžinimo standartų ir tvarkos valstybėse narėse (toliau – ir Direktyva 2008/115/EB), Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos, patvirtintos Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 (Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 3K-128 redakcija) (toliau – ir Tvarka) bei Įstatymo nuostatomis, pažymėjo, kad šiuo atveju pareiškėjui pritaikytas maksimalus 5 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką yra neproporcinga ir neadekvati priemonė padarytam pažeidimui.

27. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytos išimtinės aplinkybės, kurios sudarytų pagrindą pareiškėjui taikyti maksimalų 5 metų atvykimo į Lietuvos Respubliką draudimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas negalėjo būti laikomas proporcingu ir protingu. Byloje nebuvo pateikta duomenų, įrodančių, kad pareiškėjas praeityje būtų pažeidęs atvykimo ar buvimo Lietuvos Respublikoje sąlygas, siekęs nelegaliai įteisinti savo buvimą ar Lietuvos Respublikoje padaręs dar kokius nors teisės pažeidimus. Atsakovo Sprendime nėra pateikta argumentų, kodėl, siekiant nurodyto tikslo (užkirsti kelią nelegaliai migracijai), būtina uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką maksimaliam terminui, t. y. penkerius metus. Byloje nenustatytos aplinkybės, kad pareiškėjas būtų išsiunčiamas jau ne pirmą kartą, savo veiksmais ar neveikimu būtų tikslingai vilkinęs ar klaidinęs tyrimą, būtų pateikęs melagingus duomenis apie savo asmens tapatybę, ar kitos aplinkybės, kurios lemtų maksimalaus draudimo atvykti termino taikymą.

28. Atsižvelgęs į tai, teismas darė išvadą, kad ginčijamo Sprendimo dalis, kuria nuspręsta uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką penkerius metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra akivaizdžiai nepagrįsta ir neproporcinga, todėl keistina, nustatant, kad pareiškėjui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

29. Teismas darė išvadą, kad yra pagrindas keisti ir kitą Sprendimo dalį, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. lapkričio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/1861, (toliau – ir SIS II reglamentas) 24 straipsnio 3 dalį 3 (trejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, keičiant šį laikotarpį, t. y. nustatant įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 2 (dvejus) metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

30. Teismas atmetė kitą pareiškėjo skundo dalį kaip nepagrįstą, kadangi, išnagrinėjęs bylos medžiagą, teismas nenustatė pagrindų panaikinti Migracijos departamento sprendimą ir Komisijos sprendimą. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas atmetė ir išvestinį skundo reikalavimą įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

III. 31. Pareiškėjas M. N. N. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi. Pareiškėjas taip pat prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka nuotoliniu būdu Zoom programos pagalba.

32. Pareiškėjas nurodo, kad jo prieglobsčio prašymas išnagrinėtas netinkamai, neatitinka Įstatymo ir Prieglobsčio suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. IV-131 (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. IV-626 redakcija), (toliau – ir Tvarkos aprašas) nuostatų. Pareiškėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, vadovavosi atsakovo selektyviai atrinkta ir klaidingai įvertinta informacija, todėl neįvertino esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, kaip to reikalauja Įstatymo 86 straipsnis, bei priėmė tinkamai nemotyvuotą sprendimą. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, neatsižvelgė, kad atsakovas vadovavosi informacija, kuri neatspindi tikrosios pareiškėjo, kaip (duomenys neskelbtini) etnoreliginės grupės atstovo, padėties kilmės valstybėje, pateikti atsakovo duomenys negali būti laikomi išsamiais bei aktualiais įrodymai, teismas padarė klaidingą išvadą, kad (duomenys neskelbtini) nesusiduria su persekiojimu. Dabartinė informacija apie (duomenys neskelbtini) pagrindžia, kad persekiojimo grėsmė (duomenys neskelbtini) yra vis dar aktuali, valstybė negali užtikrinti veiksmingos apsaugos ir tikslingos integracijos į visuomenę, todėl bendra informacija apie kilmės valstybę turi sąsajų su pareiškėjo asmeninėmis grėsmėmis.

33. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į tai, kad atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuluotą praktiką, tiek Įstatymo bei Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pagal byloje surinktus duomenis nenustatyta, jog (duomenys neskelbtini) šiuo metu egzistuoja Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punkte nurodyti veiksmai, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad pareiškėjui gresia kankinimas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas. Pareiškėjo nuomone, atsakovas neištyrė ir nenustatė, ar pareiškėjo situacijoje nėra aplinkybių, kilmės valstybės poveikio priemonių ir politikos (tame tarpe ir neoficialios), dėl kurios pareiškėjui būtų daromas poveikis, ar realu, jog, grąžinus pareiškėją į kilmės šalį, jis nepatirs persekiojimo / kankinimo ir kitokio nežmoniško elgesio veiksmų. Atsakovas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją iš visų šaltinių, atsižvelgti į pareiškėjo padėties skirtumus, lyginant su kitais tos pačios šalies piliečiais.

34. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo išvados dėl pareiškėjui nesuteiktos papildomos apsaugos yra nepagrįstos. Bendros analizės ir gairės neatleidžia nacionalinių prieglobsčio institucijų nuo pareigos individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėti kiekvieną tarptautinės apsaugos prašymą. Naujausi duomenys, kuriuos nurodo pareiškėjas, patvirtina apie pareiškėjui gresiantį individualų pavojų.

35. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

36. Atsakovo atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kaip ir atsiliepimas pirmosios instancijos teismui. Atsakovas akcentuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog tyrimo metu nenustatytos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog kilmės valstybėje pareiškėjui kyla reali persekiojimo rizika, todėl jo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi nėra įvykdyta „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata, pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam pagrįstai nesuteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybė ir tikimybė, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė. Taigi Sprendime pagrįstai konstatuota, kad jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsakovo teigimu, vertinant bendrą saugumo padėtį (duomenys neskelbtini) ir nustatant, ar pareiškėjas atitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijus, nustatytus Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte, buvo surinkta kilmės valstybės informacija ir nustatyta, kad pareiškėjas neatitinka nustatytų kriterijų ir jam pagrįstai nesuteikta papildoma apsauga.

37. Migracijos departamentas pažymi, kad nei Įstatymas, nei Tvarkos aprašas neįpareigoja Migracijos departamento rinkti bei vertinti informacijos visais prieglobsčio prašytojo pageidaujamais aspektais, o, nagrinėjant prašymus suteikti prieglobstį, vertinama ne bendra kilmės valstybės informacija, o individuali prieglobsčio prašytojo situacija kilmės valstybės informacijos kontekste.

38. Atsakovas nurodo, kad tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas reikšmingas faktines aplinkybes, priėmė teisėtus ir pagrįstus sprendimus, o pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, galinčių paneigti skundžiamo Sprendimo išvadas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 39. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2021 m. spalio 20 d. sprendimo Nr. 21S32777 ir Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimo Nr. 6K-1905 pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo pagrįstumo.

40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

41. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau teismui neprivaloma atsižvelgti į šį prašymą. Minėtoje Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatyme nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas, remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis, ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016; 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017 ir kt.).

42. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nemotyvavo prašymo nagrinėti bylą žodinio proceso.

43. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, nenustatė būtinumo šiuo atveju skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes bylos proceso šalių pozicija ir iš esmės visos nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos procesiniuose dokumentuose. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės ir nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, be kita ko, apeliaciniame skunde. Pabrėžtina, kad byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, t. y. pareiškėjui buvo sudaryta galimybė teismo posėdyje žodžiu išdėstyti savo poziciją dėl bylos faktinių aplinkybių ir taikytinos teisės. Atsižvelgusi į tai, teisėjų kolegija netenkina prašymo dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka ir bylą nagrinėja rašytinio proceso tvarka.

44. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundo dalį, pritardamas atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti ir papildomos apsaugos kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnyje. Teismas sprendė, kad Sprendimas išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini) buvo priimtas pagrįstai. Tačiau, teismo vertinimu, nepagrįstai buvo parinktas uždraudimo atvykti terminas. Teismas tenkino pareiškėjų skundą iš dalies ir sutrumpino uždraudimo atvykti terminą iki dvejų metų, t. y. pakeitė Migracijos departamento sprendimo rezoliucinės dalies 3 ir 4 punktus.

45. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl prieglobsčio (pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos) suteikimo, vadovavosi atsakovo selektyviai atrinkta ir klaidingai įvertinta informacija, todėl neįvertino esminių pareiškėjo skundą pagrindžiančių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė. Migracijos departamentas netinkamai vykdė pareigą atlikti išsamų pareiškėjo atvejo tyrimą, surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją iš visų šaltinių, atsižvelgti į pareiškėjo padėties skirtumus, lyginant su kitais tos pačios šalies piliečiais.

46. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus aspektus.

47. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

48. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

49. Aiškindamas minėtas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

50. Pagal EŽTT praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad, įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, kad asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

51. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

52. Pagal Tvarkos aprašo (redakcija, galiojanti nuo 2021 m. liepos 28 d.) 97 punktą, surinkęs su prašymu suteikti prieglobstį susijusius duomenis, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas atlieka tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant pabėgėlio statusą, arba Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujamasi suteikiant papildomą apsaugą. Toks tyrimas atliekamas, individualiai, objektyviai ir nešališkai nagrinėjant kiekvieną atvejį, atsižvelgiant į Tvarkos aprašo 97.1–97.5 punktuose nurodytus kriterijus.

53. Pagal Tvarkos aprašo 99 punktą, atlikdamas Aprašo 97 punkte nurodytą tyrimą, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas vadovaujasi inter alia (be kita ko) Įstatymo 83 straipsnyje nurodytais prašymo suteikti prieglobstį vertinimo kriterijais. Remdamasis visais tyrimo metu surinktais įrodymais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas nustato esminius faktus, turinčius įtakos vertinimui, ar prieglobsčio prašytojas atitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje arba 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus prieglobsčio suteikimo kriterijus.

54. Tvarkos aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad, remdamasis surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, įgaliotas Migracijos departamento valstybės tarnautojas įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi visiškai pagrįstą baimę būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų. Atliekant šį vertinimą, vadovaujamasi, be kita ko, principais, nurodytais Tvarkos aprašo 99.1.1–99.1.10 punktuose.

55. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas grindė baime būti persekiojamas kilmės valstybėje dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas teigė, kad (duomenys neskelbtini) yra sunku gyventi (duomenys neskelbtini), jiems kyla persekiojimo grėsmė. Pareiškėjas nurodė, kad jam turi būti suteiktas prieglobstis, nes į savo kilmės valstybę jis negali grįžti dėl blogų sąlygų ir neužtikrintos ateities.

56. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje (duomenys neskelbtini) bei konkrečioje vietovėje (duomenys neskelbtini), vertino (duomenys neskelbtini) grėsmę, (duomenys neskelbtini) padėtį (duomenys neskelbtini), aptarė aplinkybę, kad (duomenys neskelbtini) vis dar vyksta vidaus ginkluotas konfliktas ir (duomenys neskelbtini) grėsmė nėra visiškai išnykusi, vertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste įvertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą (šios Nutarties 14–18 p.). Vertindamas pareiškėjo pateiktą informaciją ir atsakovo surinktą informaciją apie kilmės valstybę, pirmosios instancijos teismas nenustatė nei tikėtino persekiojimo, nei tikėtinų motyvų ir tikslų persekioti pareiškėją asmeniškai, t. y. neidentifikuotos faktinės aplinkybės, pagrindžiančios prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika. Apklausų metu pareiškėjas neįvardijo konkrečių grupuočių, kurios neleido jam ramiai gyventi (duomenys neskelbtini). Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko iš esmės dėl bendros situacijos, susijusios su anksčiau vykdytu (duomenys neskelbtini) persekiojimu, tačiau nenurodė, jog jis asmeniškai būtų patyręs neteisėtą elgesį, dėl kurio jam kiltų tarptautinės apsaugos suteikimo poreikis. Pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kad sulaukė grasinimų ir buvo persekiojamas, o kilmės valstybės informacija nepatvirtina, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vykdo sisteminį (duomenys neskelbtini) persekiojimą. Kaip matyti iš Migracijos departamento surinktos informacijos, (duomenys neskelbtini) kartu su tarptautine bendruomene teikia įvairią paramą ir pagalbą (duomenys neskelbtini). Tyrimo metu surinkta kilmės valstybės informacija taip pat patvirtino, kad (duomenys neskelbtini), kuri siejama su (duomenys neskelbtini) persekiojimu, nebekontroliuoja jokios teritorijos (duomenys neskelbtini).

57. Įvertinusi Migracijos departamento Sprendimo turinį ir jame nurodytą medžiagą, teisėjų kolegija sutinka su Migracijos departamento ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad kilmės valstybės informacija apie bendrą padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje nagrinėjamu atveju savaime nepagrindžia realios individualaus persekiojimo rizikos tikimybės, pareiškėjas grėsmę sieja su bendra situacija jo gyvenamojoje vietovėje, o ne su savo individualiomis aplinkybėmis ar asmeninėmis savybėmis. Prašymą suteikti prieglobstį pareiškėjas iš esmės sieja su ekonominiais tikslais (geresnių gyvenimo sąlygų paieška), o ne su tuo, kad jam gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Akcentuotina, kad tokio pobūdžio priežastys, be kita ko, ekonominės priežastys, nėra tapačios persekiojimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1389-822-2015; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-5326-822/2017), o bendra saugumo padėtis, kaip jau buvo minėta, nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies prasme. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

58. Prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo pareiškėjas grindžia tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl prieglobsčio suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento surinkta informacija apie pareiškėjo asmenybę ir situaciją kilmės valstybėje, spręstina, kad EPPB 2021 m. ataskaitos rengimo metu nei vienoje (duomenys neskelbtini) provincijoje beatodairiškas smurtas nesiekė tokio aukšto lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei. Todėl pareiškėjas neatitinka ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte. Pažymėtina, kad, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybė, jog kilmės šalyje yra pažeidžiamos žmogaus teisės, dar nereiškia, jog savaime dėl to bus suteikiama papildoma apsauga, nes žmogaus teisių pažeidimų egzistavimo faktas savaime neįrodo prieglobsčio prašytojo baimės asmeniškai tapti tokio pobūdžio pažeidimų auka pagrįstumo (žr., pvz., 2009 m. gruodžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-1380/2009).

59. Nagrinėjamu atveju nėra faktinio ir teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovas neatliko tyrimo tinkamai, t. y. neatsižvelgė į Tvarkos aprašo nuostatas (97.1–97.5 p., 99.1 p., 99.1.1–99.1.10 p.). Atsakydama į pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, jog Migracijos departamentas nesurinko aktualios, būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs, teisėjų kolegija pažymi, jog tam, kad tinkamai atliktų tyrimą ir priimtų sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį, Migracijos departamentas turi surinkti informaciją apie pareiškėjo kilmės valstybę ir tai savaime nereiškia pareigos informaciją rinkti pareiškėjo norimais aspektais (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2551-624/2021). Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, Migracijos departamentas rinko informaciją pagal pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvus ir apie bendrą saugumo padėtį pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri nepatvirtino prieglobsčio suteikimo pareiškėjui būtinybės. Pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodyta kilmės valstybės informacija nepaneigia atsakovo atlikto bendros saugumo padėties (duomenys neskelbtini) vertinimo. Teisėjų kolegija vertina, jog nėra pagrindo spręsti, kad Migracijos departamentas pažeidė pareigą individualiai, objektyviai ir nešališkai išnagrinėti prašymą suteikti tarptautinę apsaugą ir įvertinti individualias atvejo aplinkybes. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys apie situaciją kilmės valstybėje buvo pakankami pareiškėjo prašymui suteikti prieglobstį tinkamai išnagrinėti, dėl to atsakovas neturėjo pagrindo rinkti papildomus duomenis.

60. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisiškai pagrįstų argumentų, paneigiančių pirmosios instancijos teismo išvadas dėl jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką bei duomenų įvedimo į C.SIS II sistemą terminų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms nurodytais aspektais, todėl šias pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis palieka nepakeistas.

61. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų pažymėtina, kad, pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (šiuo aspektu žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

62. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo paaiškinimus, nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad Migracijos departamento Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.

63. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo M. N. N. N. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Ernestas Spruogis