59232da5-95aa-4145-8d4d-2f6cbc2f0406 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. I-1212-473/2012Proceso Nr. 3-61-3-02298-2011-8 Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.2; 9.3.5; 74 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASS P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 20 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, sekretoriaujant Gintarei Guobytei, dalyvaujant atsakovės atstovei Rasai Lileikytei, vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjusi administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo,n u s t a t ė:             PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydamas panaikinti:

1) Mokestinių ginčų komisijos prie Vyriausybės 2011-10-04 sprendimÄ Nr. S-223 (7-179/2011);

2) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-07-07 sprendimÄ Nr. 68-92;

3) Å iaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011-05-02 sprendimÄ Nr.14.4-1/10-9;

4) Å iaulių apskrities valstybinei mokesčių inspekcijos 2011-02-28 patikrinimo akte Nr.35-42 priskaičiuotus papildomus mokesčius, delspinigius ir baudas: 984,00 Lt PVM, 65,00Lt PVM delspinigių ir 98,00 Lt PVM baudÄ , 6851,00 Lt GPM, 608,00Lt GPM delspinigių ir (duomenys neskelbtini),00 Lt baudÄ , 1440,00 Lt VSDÄ® papildomai pensijos daliai, bei Å¡iame sprendime paskirtÄ 720,00 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai baudÄ .PareiÅ¡kėjas skunde (b. l. 1-12) nurodė, kad skundžiami sprendimai priimti nesivadovaujant nagrinėjamu mokestiniu laikotarpiu galiojusiais įstatymais, nusižengiant sÄ Å¾iningumo ir teisingumo principams, jais mokesčių administratoriaus sprendimai grindžiami subjektyvaus pobÅ«džio motyvais.

PaaiÅ¡kino, kad yra Å«kininkas, Å«kininkauja nuosavoje žemėje ir nuo 2006-01-27 pagal individualios veiklos vykdymo pažymÄ užsiima individualia veikla - didmenine vaisių ir daržovių prekyba. Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-10-19 iniciavo mokestinį tyrimÄ už 2008 kalendorinių metų laikotarpį, nes pateiktoje (duomenys neskelbtini) deklaracijoje leidžiami atskaitymai virÅ¡ijo pajamas, tuo pagrindu nusprendė atlikti ir mokesčių patikrinimÄ už laikotarpį nuo 2008-01- 01 iki 2008-12-31 dėl gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio ir valstybinio socialinio draudimo įmokų mokesčių patikrinimÄ bei surašė 2009-11-20 patikrinimo aktÄ Nr. 35-201.

Su patikrinimo akte nustatytais faktais ir iÅ¡vadomis pareiÅ¡kėjas nesutiko ir pareiÅ¡kė pastabas. Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko pakartotinį patikrinimÄ . Teigia, kad pakartotinis patikrinimas realiai nebuvo atliekamas, pakartotinio patikrinimo iÅ¡vada padaryta neįvertinus visų reikÅ¡mingų aplinkybių, faktiÅ¡kai buvo vadovaujamasi pirminio patikrinimo iÅ¡vadomis ir suraÅ¡ytas 2011-02-28 patikrinimo aktas Nr. 35-42. Å iaulių apskrities VMI patikrinimo aktÄ patvirtino 2011-05-02 sprendimu Nr.14.4-1/10-9.

Centrinis mokesčių administratorius ir Mokestinių ginčų komisija taip pat patvirtino anksčiau priimtus mokesčių administratoriaus sprendimus. PareiÅ¡kėjo nuomone, atlikdamas jo patikrinimÄ mokesčių administratorius padarė procedÅ«rinių pažeidimų, mokestinis patikrinimas buvo atliktas po mokestinio tyrimo, tačiau mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį tyrimÄ , privalėjo pasiÅ«lyti iÅ¡taisyti tyrimo metu nustatytus trÅ«kumus ir prieÅ¡taravimus, jeigu juos nustatė, Mokesčių administravimo įstatymo 136 straipsnyje numatyta tvarka.

Be to, mokestinio patikrinimo procedÅ«ros nepagrįstai užsitęsė, vyko su labai ilgomis pertraukomis. Pavedime tikrinti apsiribota tik bendro pobÅ«džio informacija, nenurodytas pagrindas pradėti mokestinį patikrinimÄ , todėl pavedimas tikrinti negalėjo bÅ«ti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir naikintinas. Nurodo, kad atsakovas supainiojo Å«kininko ir individualios veiklos sÄ vokas ir tuo pagrindu priskaičiavo įstatymiÅ¡kai nepagrįstus GPM mokesčius. Nesutapimai su GPM pateikta deklaracija ir Å«kininko Å«kio veikloje esančiais dokumentais mokestiniu atžvilgiu nebuvo aktualÅ«s, nes mokėtina suma į biudžetÄ neigiama, tai yra iÅ¡laidos virÅ¡ijo pajamas už 2008 metų mokestinį laikotarpį.

Pats mokesčių administratorius šias aplinkybes įvardijo mokestinių konsultacijų metu, per 2008 metus, kreipiantis telefonu, dėl individualios veiklos, leidžiamų atskaitymų, pajamų paskirstymo. Mokesčių administratoriui įstatymais nesuteikta teisė priskirti ūkininko ūkį prie individualios veiklos ir tuo pagrindu išskirstyti procentaliai patirtas išlaidas, tuo labiau, kad pateikti visiškai skirtingi išlaidų ir pajamų buhalteriniai registrai, ūkininko ūkyje patiriamos skirtingos gamybos, produkcijos realizavimo išlaidos, jos nelygintinos su daržovių didmeninės prekybos pajamomis ir išlaidomis, kurių pozicijos yra tik pirkimas ir pardavimas.

Mokesčių administratorius, priimdamas sprendimÄ dėl mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimu, ne visiÅ¡kai atsižvelgė į Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMÄ®) 10 straipsnio savo paties pateiktus komentarus. GPMÄ® 2 str. 7 dalies formuluotė akivaizdžiai suteikia mokesčių administratoriui galimybę apmokestinti arba neapmokestinti bet kokiÄ asmens veiklÄ bei savarankiÅ¡kai ir nekontroliuojamai nustatyti rinkliavas, iÅ¡reikalaujamas iÅ¡ gyventojų. Tuo tarpu Konstitucijos 127 straipsnis numato, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato įstatymai.

Nagrinėjamu atveju yra pagrindas kreiptis į Konstitucinį TeismÄ , praÅ¡ant iÅ¡tirti, ar Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 įstatymas Nr. IX-1007) 2 str. 7 dalis ta apimtimi, kuria, aiÅ¡kiai nedetalizuojant teisės normų, yra suteiktos plačios galimybės mokesčių administratoriui priimti sprendimus dėl gyventojų pajamų mokesčio subjektų bei numatytas siekis gauti pajamų, o ne pačių pajamų gavimas, neprieÅ¡tarauja Konstitucijos 127 straipsniui bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Skundžiamuose sprendimuose nepagrįstai konstatuojama, kad pareiÅ¡kėjo vykdyta veikla atitinka GPMÄ® 2 str. 7 dalyje įtvirtintÄ individualiÄ veiklÄ , nes nėra nustatyta visų individualios veiklos požymių visuma. Nustačius mokesčių administratoriaus neatitikimus aiÅ¡kinant mokestinius santykius reguliuojančias teisės normas, teismo iniciatyva, pareiÅ¡kėjas turėtų bÅ«ti atleistas nuo apskaičiuotų delspinigių, remiantis Mokesčių administravimo įstatymo 100 ir 141 straipsniais.

Ūkininko Å«kis ir individuali veikla yra įstatymiÅ¡kai reglamentuota skirtingai ir buhalterinė apskaita vedama pagal skirtingus įstatymus. Jeigu gyventojas vykdo kelių aiÅ¡kiai skirtingų rÅ«Å¡ių individualiÄ veiklÄ , su tokios veiklos pajamų gavimu susiję leidžiami atskaitymai GPMÄ® nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rÅ«Å¡ies pajamas. Nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomos su per mokestinį laikotarpį faktiÅ¡kai gautomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės Å¡iai veiklai iÅ¡laidos toms pajamoms gauti, t. y. prekių, medžiagų, žaliavų, detalių ir kt.

įsigijimo iÅ¡laidos, nuomos, reklamos, palÅ«kanų, įrankių įsigijimo, darbo užmokesčio iÅ¡laidos, privalomojo socialinio, sveikatos draudimo įmokos, privalomos rinkliavos, mokesčiai ir kitos iÅ¡laidos, susijusios su individualios veiklos pajamų gavimu. Ūkį pareiÅ¡kėjas yra įregistravęs Ūkininkų Å«kių registre, taip pat įregistravęs žemės Å«kio valdÄ ir Å«kį Žemės Å«kio ir kaimo verslo registre, o individualiÄ veiklÄ vykdo pagal VMI iÅ¡duotÄ pažymÄ - didmeninę vaisių ir daržovių prekybÄ .

Remdamasis iÅ¡dėstytomis aplinkybėmis, praÅ¡o panaikinti priskaičiuotas į valstybės biudžetÄ mokėtinas sumas: 6851 Lt GPM, 608 Lt GPM delspinigių ir (duomenys neskelbtini) Lt baudÄ , viso: 8144 Lt. Patikrinimo akte mokesčių administratorius įvardija atskirai gautas iÅ¡ kiekvienos veiklos pajamas ir iÅ¡laidas, nutyli, kad leidžiami atskaitymai buvo tikslinami, nes Å«kyje iÅ¡auginta produkcija buvo parduodama Rusijos pirkėjams, nutylima, kad Å«kininko Å«kyje iÅ¡auginta produkcija, Å¡iuo atveju grÅ«dai buvo parduodami Lietuvos įmonei UAB „Litagros grÅ«dai“, bulvės Lietuvos subjektui M.

G., šių pajamų mokesčių administratorius nepalygino ir neįvertino, net jei tai ir būtų teisingi veiksmai mokesčio mokėtojo atžvilgiu. Paskirstant apmokestinamas ir neapmokestinamas gautas pajamas, mokesčių administratorius, remdamasis daržovių judėjimo žurnalu, ūkininko apskaitos duomenimis, sutikrino kiek ir kokių prekių išauginta, įsigyta, kiek parduota. Be šių įrodymų dar yra patikrinimo akte atsakovo neįvertintos išlaidos, kurios yra aktualios papildomai apskaičiuojant mokestinę bazę patikrinimo akte.

IÅ¡ pajamų atskaitoma faktiÅ¡kai patirtų natÅ«ralios netekties nuostolių, iÅ¡skyrus Å¡viežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natÅ«ralios netekties nuostolius, suma, nevirÅ¡ijanti 1 procento vieneto pajamų. Atskaitoma faktiÅ¡kai patirtų Å¡viežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natÅ«ralios netekties nuostolių suma negali virÅ¡yti 3 procentų vieneto pajamų, (taikoma apskaičiuojant 2008 metais prasidėjusio ir vėlesnių mokestinių laikotarpių apmokestinamÄ jį pelnÄ ; pagal 2008-04-10 įstatymo Nr. X-1484 redakcijÄ , Žin., 2008, Nr. 47-17).

Atsakovas neįvertino ir amortizacinių atskaitymų. Eksportuotų prekių pardavimas į Rusijos FederacijÄ buvo pareiÅ¡kėjo individuali veikla, nes atskirai, kaip iÅ¡ Å«kininko pirkėjai nesutiko pirkti, dėl jiems susidarančių papildomų įvežimo mokesčių. Po patikrinimo buvo atskirai įvardytos Å«kininko ir apmokestinamos veiklos gautos pajamos, kurios bÅ«tinos pateikiant, užpildant ir buvo neteisingai užpildytos metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje, pagal atskiras siuntas sutikrintos apmokestinamos veiklos patirtos pagrindines iÅ¡laidos, tai produkcijos įsigijimo ir transportavimo ir kt.

VisiÅ¡kai nesuprantamas mokesčių administratoriaus veiksmas dar sykį atimti neva Å«kininko veikloje patirtas iÅ¡laidas, kurių tame leidžiamų atskaitymų registre net nėra, kuro ir eksploatacinės iÅ¡laidos buvo ir taip visos įtrauktos į atskaitÄ tik 70 proc. kompiuterinės technikos – 50 proc., ryÅ¡io priemonių – 90 proc. Visi LR mokesčių teisės aktų prieÅ¡taravimai ar neaiÅ¡kumai, pagal Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 5 dalį, turi bÅ«ti aiÅ¡kinami mokesčių mokėtojo naudai.

Dėl PVM mokesčio pareiÅ¡kėjas paaiÅ¡kino, kad patikrinimo akte neteisingai paraÅ¡yta, apie nedeklaravimo atvejį dėl UAB „Kėdainių konservai“ sÄ skaitos ir tuo pagrindu VMI priskaičiavo nepagrįstas sumas už du mėnesius, nors aplinkybės dėl nesutapimo buvo keletÄ Â kartų aiÅ¡kinamos. Sprendime VMI centrinis administratorius pripažįsta, kad PVM atskaita vienais mokestiniais laikotarpiais buvo mažinama, o kitais didinama, tai yra akivaizdus įrodymas, kad mokestis buvo deklaruotas kitu laikotarpiu už realizuotÄ produkcijÄ , o už Å¡ias aplinkybes tokiu bÅ«du privalėjo bÅ«ti skiriamos baudos, priskaičiuojami papildomi mokesčiai į biudžetÄ , kurių nėra paskirta.

IÅ¡ PVM atskaitos mokesčių, administratorius atėmė įtrauktas ilgalaikio turto eksploatavimo iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju - lengvojo automobilio Audi A6, kurį pareiÅ¡kėjas faktiÅ¡kai naudojo individualioje veikloje. PareiÅ¡kėjas nebuvo pateikęs VMI deklaracijos FR0457 dėl Å¡io automobilio, tačiau į deklaracijÄ buvo įtrauktas kitas automobilis, kurio 2008 metais nenaudojo veikloje. Ä® atskaitÄ buvo įtraukta 70 proc. faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų, kurias, pareiÅ¡kėjo įsitikinimu, mokesčių administratorius turėjo palikti, vien remiantis vykdoma prekių apyvarta ir atsižvelgiant, kad bendroje iÅ¡laidų struktÅ«roje eksploatacinės iÅ¡laidos sudaro labai nedidelį procentÄ , įtrauktos tik pačios bÅ«tiniausios, be kurių prekybiniai procesai nevyksta.

Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme įtvirtinta nuostata, kad mokesčių administratorius administruodamas mokesčius privalo vadovautis teisingumo bei protingumo kriterijais, taip pat MAÄ® 10 straipsniu, turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu. Be to, eksploatavimo ir remonto iÅ¡laidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos be apribojimų, neatsižvelgiant, ar to turto įsigijimo iÅ¡laidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirta leidžiamiems atskaitymams, ar ne. Ä®statymuose nustatyti mokesčiai ir jų apskaičiavimo taisyklės nėra tikslios, kartais - net prieÅ¡taringos.

Esant tokiai situacijai bÅ«tina remtis Mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 5 d. nuostata, ir prieÅ¡taravimus ar neaiÅ¡kumus aiÅ¡kinti mokesčių mokėtojo naudai. Patikrinimo akte liko neįvertinti amortizaciniai ilgalaikio turto atskaitymai. IÅ¡laidos benzinui, remiantis patikrinimo medžiagoje turimais duomenimis, minimalios, o patikrinimo akte apraÅ¡inėjamos, siekiant sudaryti tikrovėje neatitinkančias aplinkybes. Be iÅ¡laidų ir pajamų žurnalų individualioje veikloje daugiau jokių pagrindžiančių Å¡iÄ veiklÄ dokumentų kaupti nereikia, jų pagrindimo nebuvo praÅ¡oma.

Benzinas buvo naudojamas daržovių pakrovėjo MTZ traktoriaus bazėje užvedimo varikliui paleisti, t. y. individualioje veikloje 70 proc. kaip ir buvo deklaruota buhalterinėje apskaitoje. Dėl socialinio draudimo įmokų (VSD įmokų) teigia, kad atsakovas neįrodė, kad pareiÅ¡kėjas vykdė individualiÄ veiklÄ Å«kininkavimo pagrindais ir gavo iÅ¡ jos pajamų, todėl nėra pagrindo skaičiuoti ir papildomų socialinio draudimo priskaitymų. Nurodo, kad Å¡ioje dalyje dėl netinkamo įrodymų įvertinimo mokestinis ginčas buvo iÅ¡nagrinėtas neteisingai ir nepagrįsti mokesčių administratoriaus nurodymai sumokėti į biudžetÄ papildomai apskaičiuotÄ GPM, jo delspinigius ir baudas.Atsakovė Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 48-51) nurodė ir teismo posėdyje atsakovės atstovė paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjos mokestinio patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, 2008 metais, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , eksportavo bulves, morkas, kopÅ«stus ir burokėlius į Rusijos FederacijÄ ir tik labai nedidelį kiekį daržovių pardavė Lietuvos rinkoje. Dalį daržovių, t. y. kopÅ«stus ir burokėlius, augino pats savo Å«kyje, o didžiÄ jÄ daržovių dalį supirkinėjo iÅ¡ Lietuvos gyventojų bei Latvijos Å«kių.

PareiÅ¡kėjui 2008 metais transporto paslaugas teikė Lietuvos ir Rusijos vežėjai. Inspekcija, atlikusi pareiÅ¡kėjo pateiktų PVM deklaracijose FR0600 nurodytų duomenų teisingumo patikrinimÄ , nustatė, kad jo deklaruoti duomenys nesutampa su Å«kininko ir vykdomoj individualios veiklos buhalterinės apskaitos duomenimis, taip pat nepagrįstai padidinta PVM atskaita. Patikrinimo metu, įvertinus pareiÅ¡kėjo padarytus pažeidimus, nurodyta, kad jis pažeidė 2002-03-05 LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 (toliau - PVMÄ®) 14, 61,64 ir 70 straipsnio nuostatas, todėl už 2008 metus papildomai apskaičiuotas 984 Lt PVM.

Inspekcija, vadovaudamasi PVMÄ® 123 straipsnio ir 2004-04-13 LR mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 (toliau - MAÄ®) 96 straipsnio nuostatomis, pareiÅ¡kėjui už laikotarpį nuo 2008-02-26 iki 2011-02-28 nuo apskaičiuotos 984 Lt PVM sumos papildomai apskaičiavo 65 Lt PVM delspinigių. Inspekcija patikrinimo metu, vadovaudamasi 1991-05-21 LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. 1-1336 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 4 str. 1 d. 6 punktu, 16 str. 2 dalimi, 34 str. 3 d. 1 punktu, 34 str. 4 dalimi, bei 2002-04-15 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 530 patvirtintų LR VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 20 punktu bei nustačiusi, kad pareiÅ¡kėjo apmokestinamosios 2008 metais gautos individualios veiklos pajamos virÅ¡ija 12 minimalių mėnesinių algų, pareiÅ¡kėjui už 2008 metus apskaičiavo 1440 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai bei skyrė 50 procentų dydžio 720 Lt VSD įmokų baudÄ .

PareiÅ¡kėjas 2011-04-05 pateikė raÅ¡ytines pastabas dėl patikrinimo akto. Inspekcija, iÅ¡analizavusi raÅ¡ytines pastabas, patikrinimo metu nustatytas aplinkybes bei įrodymus 2011-05-02 sprendimu Nr. 14.4-1/10-9 patvirtino patikrinimo aktÄ ir, vadovaudamasi PVMÄ® 123 straipsniu, GPMÄ® 36 straipsniu, MAÄ® 139 straipsniu, skyrė minimaliÄ 10 procentų 98 Lt PVM ir 685 Lt GPM baudÄ . PareiÅ¡kėjas, nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu, pateikė skundÄ centriniam mokesčių administratoriui, kuris savo 2011-07-07 sprendimu Nr. 68-92, patvirtino patikrinimo aktÄ .

Mokestinių ginčų komisija 2011-10-04 sprendimu S-223(7-179/2011) patvirtino VMI prie FM sprendimÄ . Skundžiami sprendimai yra pagrįsti ir teisingi, priimti iÅ¡samiai bei objektyviai iÅ¡nagrinėjus visas su byla susijusias aplinkybes. Mokesčių administratorius neginčija pareiÅ¡kėjo vykdytos individualios ir Å«kininko veiklos. IÅ¡ esmės pareiÅ¡kėjas nesutinka su PVM atskaitos, GPMÄ® apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų bei patirtų iÅ¡laidų paskirstymu. Patikrinimo metu nustatyta, kad pareiÅ¡kėjo tikrinamuoju laikotarpiu PVM atskaita nepagrįstai padidinta (neatitikimai nustatyti dėl padarytų pažeidimų, t. y. dėl sÄ skaitose faktÅ«rose įraÅ¡yto klaidingo daržovių kiekio; aritmetinių klaidų; valiutų kursų pasikeitimo; deklaruotų eksporto duomenų neatitikimo su muitinės bendrųjų dokumentų duomenimis; dėl iÅ¡ trečiųjų asmenų gautų duomenų; dėl PVM iÅ¡skyrimo, kai sÄ skaitoje to nebuvo padaryta; dėl ilgalaikio turto naudojimo ekonominėje veikloje nedeklaravimo; dėl du kartus tų pačių iÅ¡laidų priskyrimo sÄ naudoms ir kt.).

PareiÅ¡kėjas neteisingai apskaitė su lengvųjų automobilių eksploatacija susijusių prekių ir paslaugų pirkimo PVM, t. y. pagal pateiktÄ VMI prie FM Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijÄ FR0457, kurioje nurodė 80 ir 70 procentų automobilių VW LT31 bei VW (duomenys neskelbtini) priskyrimo individualiai veiklai dalis, į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 80 ir 70 procentų su lengvųjų automobilių eksploatacijos susijusių prekių ir paslaugų pirkimo PVM. Remiantis 2004-04-08 LR finansų ministro įsakymo Nr. 1K-112 „Dėl pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio dalies, kuri gali bÅ«ti įtraukta į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ už fizinio asmens, kuris yra PVM mokėtojas, įsigytÄ arba importuotÄ ilgalaikį materialųjį turtÄ taip pat už susijusias su Å¡iuo turtu kitas prekes ir (arba) paslaugas patvirtinimo“ 3.1, 3.2, 3.5 punktais, pareiÅ¡kėjas į PVM atskaitÄ su lengvųjų automobilių susijusių prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM galėjo įtraukti tik maksimalų dydį - 50 procentų, tuo tarpu įtraukdamas 80 ir 70 procentų nepagrįstai padidino PVM atskaitÄ , todėl Inspekcija pagrįstai perskaičiavo su lengvųjų automobilių susijusių prekių ir (arba) paslaugų pirkimo (arba) importo PVM dalis.

Nustatyta, kad PVM atskaitÄ pareiÅ¡kėjas padidino PVM sumomis, susijusiomis su kitų automobilių Audi 6 ir Audi 4 eksploatavimu. Pagal minėto įsakymo 3.1 punktÄ , fizinis asmuo, įsigijęs arba importavęs ilgalaikį materialųjį turtÄ ir siekdamas atskaityti PVM dalį, privalo šį turtÄ ar jo dalies priskyrimÄ ekonominei veiklai vykdyti deklaruoti centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka. Pagal pareiÅ¡kėjo pateiktÄ Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijÄ FR0457, pareiÅ¡kėjas vykdomai veiklai priskyrė 80 ir 70 procentų dviejų lengvųjų automobilių VW LT31 bei VW (duomenys neskelbtini) dalis, tuo tarpu, lengvųjų automobilių Audi 6 ir Audi 4 naudojimas pareiÅ¡kėjo individualioje veikloje nėra deklaruotas.

Todėl pagrįstai PVM atskaitai nepriskirta Å¡iems automobiliams patirtos eksploatacinės iÅ¡laidos. PareiÅ¡kėjas nepagrįstai į sÄ naudas įtraukė benzino, kurio naudojimas veikloje nebuvo deklaruotas, pirkimo iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, kad pirktas benzinas buvo naudojamas jo vykdytoje PVM apmokestinamoje veikloje. Pagal PVMÄ® 58 str. 1 dalį PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu Å¡ios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamųjų prekių ir (arba) paslaugų tiekimui.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2004-10-27 nutartyje administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 yra pažymėjęs, kad mokesčių mokėtojas įsigytÄ prekę ar paslaugÄ turi panaudoti PVM apmokestinamoms prekėms paslaugoms teikti, be to, Å¡is įsigijimas turi bÅ«ti realus, o ne vien užfiksuotas buhalterinės apskaitos dokumentuose. Atsižvelgiant į tai, pagrįstai PVM atskaita sumažinta benzino pirkimo PVM sumomis. PareiÅ¡kėjas pateiktoje PVM deklaracijoje FR0600 už 2008 metų gegužės mėnesį 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimÄ deklaravo 4150 Lt ir nuo jų 26 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) apskaičiavo pardavimų (duomenys neskelbtini) Lt.

Minėtoje deklaracijoje nenurodė morkų ir burokėlių pardavimo pajamų iÅ¡ UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ 3400,76 Lt (t. sk. (duomenys neskelbtini)76Lt). PareiÅ¡kėjas nesutinka su papildomai priskaičiuotu 519 Lt pardavimo PVM ir nurodo, kad prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ atsiranda, kai sumokamas atlygis už jÄ . PareiÅ¡kėjas nenurodė, kada šį pardavimo PVM yra deklaravęs, taip pat patikrinimo metu nebuvo nustatyta, jog 519 Lt suma bÅ«tų deklaruota kitÄ laikotarpį, t. y. vėliau nei įformintas daržovių pardavimas.

Pagal VMI prie FM trečiųjų asmenų pateiktų duomenų pažymÄ UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ už parduotas prekes pareiÅ¡kėjui apmokėjo 2008 metais, todėl prievolė deklaruoti Å¡iÄ sumÄ Ä¯ kitus metus nepersikėlė. Taip pat pareiÅ¡kėjas 2882 Lt pajamas už parduotas morkas (1754 Lt) ir burokėlius (1128 Lt), apskaitė kaip pajamas iÅ¡ individualios veiklos, t. y. iÅ¡ daržovių perpardavimo (didmeninės prekybos), o ne kaip iÅ¡ Å«kininko veiklos, todėl speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, pagal kuriÄ prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ atsiranda, kai sumokamas atlygis už jÄ , nėra taikoma.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Inspekcija pagrįstai padidino pareiÅ¡kėjo pardavimo (duomenys neskelbtini) Lt suma. Inspekcija patikrinimo metu, įvertinusi pareiÅ¡kėjo vykdytas Å«kines operacijas, deklaruotus bei apskaitytus duomenis, vienais atvejais, pareiÅ¡kėjui sumažino PVM atskaitÄ , kitais - pripažino teisę į didesnę PVM atskaitos sumÄ . Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, pareiÅ¡kėjo argumentai Å¡ioje skundo dalyje yra nepagrįsti. Dėl GPMÄ® apmokestinamųjų ir neapmokestinamųjų pajamų bei patirtų iÅ¡laidų paskirstymo.

PareiÅ¡kėjas  gavo pajamas tiek iÅ¡Â individualios veiklos, įregistruotos nuo 2006-01-27 vaisių, uogų ir daržovių didmeninės prekybos, tiek iÅ¡ Å«kininko vykdomos veiklos, Å«kininko Å«kis registruotas nuo 2005-05-30. Remiantis GPMÄ® 8 straipsniu, pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu. Patikrinimo metu, Inspekcija pagal pateiktus pareiÅ¡kėjo apskaitos dokumentus nustatė, kad Å«kininko Å«kyje iÅ¡augintÄ produkcijÄ pareiÅ¡kėjas 2008 metais pardavė už 184146,12 Lt, tačiau faktiÅ¡kai gavo 141632,50 Lt pajamų.

PareiÅ¡kėjas pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2008 metus Å«kininko veiklos pajamas nepagrįstai sumažino ir deklaravo 82926,04 Lt. Taip pat, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , pareiÅ¡kėjas 2008 metais pardavė žemės Å«kio produkcijos už 1001908,6 Lt, tačiau faktiÅ¡kai gavo 903439 Lt pajamų. Pateiktoje metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje (duomenys neskelbtini) už 2008 metus pareiÅ¡kėjas nepagrįstai padidino individualios veiklos pajamas ir nurodė 1059502,56 Lt.

Be to, Å¡ioms pajamoms uždirbti jis nepagrįstai padidino leidžiamų atskaitymų sumÄ ir deklaravo 1085449,20 Lt individualios veiklos iÅ¡laidų. Norėdamas tam tikras iÅ¡laidas priskirti leidžiamiems atskaitymams pareiÅ¡kėjas, pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatas privalėjo vykdyti Å«kinių operacijų ir įvykių buhalterinę apskaitÄ ir atitinkamai saugoti dokumentus ir apskaitos registrus. Individualios veiklos leidžiamų atskaitymų žurnale už 2008 metus pareiÅ¡kėjas apskaitė 162451,09 Lt kitų laikotarpių iÅ¡laidų, 56837,76 Lt Å«kininko patirtų iÅ¡laidų, 920257,76 Lt individualios veiklos leidžiamų atskaitymų.

Inspekcija, įvertinusi jo faktiÅ¡kai iÅ¡ individualios veiklos gautas pajamas, nustatė, kad individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams 920257,76 Lt jis nepagrįstai priskyrė 19433 Lt (12182 Lt morkų savikainÄ + 2051 Lt bulvių savikainÄ + 5200 Lt transporto iÅ¡laidas) bÅ«simųjų laikotarpių atskaitymus už neapmokėtÄ parduotų daržovių dalį. Taip pat pareiÅ¡kėjas du kartus apskaitė tas pačias iÅ¡laidas už transportÄ 34528 Lt sumai (20716,80 Lt ord. Nr. 136; 13811,20 Lt ord.

Nr. 137). Inspekcija, įvertinusi pareiškėjo gautas individualios veiklos ir iš ūkininko veiklos gautas pajamas, nustatė, kad 903439 Lt individualios veiklos pajamos sudarė 85 procentus, o 141633 Lt iš ūkininko veiklos gautas pajamos sudarė 15 procentų visų gautų pajamų. Leidžiami atskaitymai pagal GPMĮ 18 str. 5 dalį įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas, jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas patyrė bendro pobÅ«džio netiesioginių, kuro ir remonto iÅ¡laidų, darbo užmokesčio sÄ naudų, kurios patirtos uždirbant tiek individualios veiklos, tiek ir iÅ¡ Å«kininko veiklos pajamas, tačiau Å¡ių iÅ¡laidų nepaskirstė, t. y. priskyrė arba prie individualios, arba prie Å«kininko veiklos, Inspekcija aukščiau nurodytų iÅ¡laidų 85 procentų dalį priskyrė individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams, ir Å«kininko veiklos iÅ¡laidoms priskyrė 15 procentų.

Prie pareiÅ¡kėjo individualios veiklos leidžiamų atskaitymų priskirta 284,43 Lt iÅ¡laidų už telefoninius pokalbius ir 2635,87 Lt sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Leidžiamais atskaitymais nepripažintos 3471,38 Lt iÅ¡laidos už kurÄ ir remontÄ transporto priemonių, kurių naudojimas veikloje nebuvo deklaruotas. Pagal Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos, patvirtintos LR finansų ministro 2002-09-25 įsakymu Nr. 303, 12.1 punktÄ individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo iÅ¡laidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu ilgalaikis materialusis turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas, atsižvelgiant į to turto faktinį naudojimÄ individualioje veikloje per mokestinį laikotarpį.

Mokesčių administratorius konkrečius pajamų iš ūkininko veiklos ir iš individualios veiklos dydžius (procentinius) bei patirtų bendrųjų išlaidų (patirtų tiek gaunant pajamas iš ūkininko veiklos, tiek iš individualios veiklos) dydžius nustatė (atlikęs perskaičiavimus) pagal pareiškėjo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus. Leidžiamiems atskaitymams priskirti mokestiniu laikotarpiu faktiškai patirtus natūralios netekties nuostolius, apskaičiuojant gyventojo individualios veiklos pajamas, už 2008 metus (ginčo tikrintinas laikotarpis) nebuvo leista.

Finansų ministro 2002-09-25 įsakymo Nr. 303 20 punkto redakcija, leidžianti leidžiamiems atskaitymams priskirti faktiÅ¡kai patirtus natÅ«ralios netekties nuostolius, apskaičiuojant individualios veiklos pajamas, įsigaliojo tik nuo 2009-07-17 (2009-07-08 įsakymo Nr. 1K-218 redakcija). PareiÅ¡kėjo mokesčių bazė buvo nustatyta remiantis paties pareiÅ¡kėjo mokesčių administratoriui patikrinimo metu pateiktais pirminiais dokumentais, PVM ir pajamų mokesčio deklaracijomis, prekių tiekimo į kitas Europos SÄ jungos valstybes nares ataskaitomis, trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis.

Mokesčių administratorius, remdamasis pareiÅ¡kėjo patikrinimo metu surinktais duomenimis ir pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais, nurodė, kokio dydžio pareiÅ¡kėjo pajamos (tiek neapmokestinamos iÅ¡ Å«kininko veiklos, tiek individualios veiklos) bei patirtų iÅ¡laidų sumos tikrintinu laikotarpiu nesutampa su pareiÅ¡kėjo deklaruotais duomenimis. Mokesčių administratorius vertino duomenis, kad pareiÅ¡kėjas gabeno prekes (daržoves) iÅ¡ Europos Bendrijų teritorijos (į RusijÄ ), tiekė jas Lietuvos subjektams (taip pat ir UAB „Litagros grÅ«dai“ bei N. G.), o su lengvųjų automobilių (VW LT31 bei VW (duomenys neskelbtini)) eksploatacija susijusių prekių ir paslaugų pirkimo PVM mokesčių administratorius perskaičiavo, vadovaudamasis PVMÄ® 61 straipsniu ir 2004-04-08 Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-112 (su lengvųjų automobilių susijusių prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM maksimali dalis, kuri gali bÅ«ti traukiama į PVM atskaitÄ , yra 50 procentų).

Nagrinėjamu atveju, pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, paneigiančių mokesčių administratoriaus nustatytas aplinkybes, todėl, darytina iÅ¡vada, kad MAÄ® 67 str. 1 dalies nuostatų taikymo prasme pareiÅ¡kėjas neįvykdė pareigos įrodyti, jog Inspekcija neteisingai jį apmokestino. PareiÅ¡kėjo skunde nurodyti argumentai, kad mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį tyrimÄ , privalėjo pasiÅ«lyti iÅ¡taisyti tyrimo metu nustatytus trÅ«kumus ir prieÅ¡taravimus, yra nepagrįsti.

Nagrinėjamu atveju mokesčių administratorius, atlikdamas pareiÅ¡kėjo mokestinį tyrimÄ , įtarė, kad pareiÅ¡kėjas padarė mokesčių įstatymų pažeidimus, t. y. neteisėtai padidino individualios veiklos pajamas ir leidžiamus atskaitymus, taip pat neteisėtai padidino PVM atskaitÄ ir tokiu bÅ«du neteisėtai sumažino į biudžetÄ mokėtinus mokesčius. Tokie mokesčių administratoriaus įtarimai pasitvirtino mokestinio patikrinimo metu. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje nurodyti įtarimai buvo susiję ne su trÅ«kumais ar prieÅ¡taravimais, atsiradusiais dėl padarytos klaidos, o su mokesčių įstatymų pažeidimais.

Taigi pareiÅ¡kėjo padaryti mokesčio įstatymo pažeidimai nėra tolygÅ«s MAÄ® 136 straipsnyje įvardintiems prieÅ¡taravimams ir trÅ«kumams, todėl mokesčių administratorius po mokestinio tyrimo neturėjo pareiÅ¡kėjui įteikti raÅ¡ytinio siÅ«lymo iÅ¡taisyti klaidas. PareiÅ¡kėjo patikrinimas buvo pradėtas vykdant mokesčių administratoriaus 2010-02-25 pavedimÄ tikrinti Nr. 35-42, su kuriuo mokėtojas buvo supažindintas, kÄ liudija paties pareiÅ¡kėjo paraÅ¡as. Byloje esantis 2010-02-25 pavedimas tikrinti Nr. 35-42 yra įformintas VMI prie FM virÅ¡ininko 2005-01-13 įsakymu Nr. VA-3 (VMI prie FM 2008-08-11 įsakymo Nr. VA-44 redakcija) patvirtinta forma FR0773 bei laikantis Å¡ios formų reikalavimų, atitinka MAÄ® 120 str. 1 dalies nuostatas, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad nėra nuorodų į kitus teisės aktus ir dokumentus, yra nepagrįsti.Trečiasis suinteresuotas asmuo Å iaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija su skundu nesutinka ir praÅ¡o atmesti jį kaip nepagrįstÄ .

Atsiliepime į skundÄ (b. l. 45-46) nurodė, kad mokesčių administratorius konkrečius pajamų iÅ¡ Å«kininko veiklos ir iÅ¡ individualios veiklos dydžius bei patirtų bendrųjų iÅ¡laidų dydžius nustatė ir atitinkamus mokesčius paskaičiavo, vadovaudamasis pareiÅ¡kėjo pateiktais buhalterinės apskaitos dokumentais. Minėtų sprendimų pagrįstumÄ patvirtino ir Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-04 sprendime. Å iaulių AVMI, priimdama 2011-05-02 sprendimÄ Nr. 14.4-1/10-9, atsižvelgė į 2010-01-04 iÅ¡ M.

M. gautas raÅ¡ytines pastabas dėl patikrinimo akto, tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos teisės aktais ir pagrįstai apskaičiavo mokėtinas į valstybės biudžetÄ sumas. Vertinant turimus duomenis, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2011-07-07 sprendimas Nr. 68-92 ir Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-10-04 sprendimas Nr. S-223(7-179/2011) yra pagrįsti ir teisėti.Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – LR ABTÄ®) 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos Å¡alių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai praneÅ¡ta, nėra kliÅ«tis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Byla nagrinėjama pareiškėjui ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.Bylos faktinės aplinkybės, teisinis reglamentavimas ir teismo išvados                 Ginčas šioje mokestinėje byloje kilo dėl pareiškėjo PVM atskaitos, GPMĮ apmokestinamųjų, neapmokestinamųjų pajamų bei patirtų išlaidų paskirstymo.Mokesčių administravimo įstatymo (Žin., 2004, Nr. 63-2243; toliau – MAĮ) 8 str. 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos.

Pagal šio straipsnio 3 dalį, mokesčių administratorius, administruodamas mokesčius, privalo vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijais. MAĮ 10 straipsnyje nustatyta, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai (turinio viršenybės principas). Pagal MAĮ 40 straipsnį, mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai vykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais, taip pat privalo bendradarbiauti su mokesčių administratoriumi.

MAÄ® 67 str. 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas, o mokesčių mokėtojas, nesutinkantis su mokesčių administratoriaus apskaičiuotomis konkrečiomis mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pagrįsti, kodėl jos yra neteisingos. Remiantis MAÄ® 153 str. 3 dalimi, pareiÅ¡kėjas teikdamas skundÄ centriniam mokesčių administratoriui, privalo pateikti visus dokumentus ir įrodymus, kuriais grindžia savo nesutikimus.Dėl PVM atskaitosRemiantis LR pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVMÄ®) 2 str. 27 punktu, PVM atskaita ? pirkimo ir (arba) importo PVM dalis, atskaitoma, pagal Å¡io Ä®statymo nuostatas.

Tai reiÅ¡kia, kad asmuo, vykdantis ekonominę veiklÄ ir registruotas PVM mokėtoju turi teisę iÅ¡ apskaičiuoto savo patiektų prekių ir suteiktų paslaugų pardavimo PVM atskaityti (atimti) PVM, sumokėtÄ tiekėjams už iÅ¡ jų įsigytas prekes ar gautas paslaugas, ir mokėti į biudžetÄ tik skirtumÄ tarp pardavimo PVM ir atskaitomos pirkimo PVM sumos. Pagal PVMÄ® 58 str. 1 dalį PVM, mokėtojas turi teisę įtraukti į PVM atskaitÄ pirkimo ir (arba) importo PVM už įsigytas ir (arba) importuotas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės  ir (arba) paslaugos  skirtos naudoti PVM apmokestinamųjų prekių ir (arba) paslaugų tiekimui.

Vadovaujantis PVMÄ® 61 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turi teisę nustatyti fizinio asmens, kuris yra PVM mokėtojas, įsigyto ar importuoto ilgalaikio materialiojo turto, taip pat su Å¡iuo turtu susijusių kitų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM dalį, kuri gali bÅ«ti įtraukta į PVM atskaitÄ . PVMÄ® 61 straipsnio nuostatos detalizuotos 2004-04-08 Finansų ministro įsakymu Nr. 1K-112 ,,Dėl pirkimo ir (arba) importo pridėtinės vertės mokesčio dalies, kuri gali bÅ«ti įtraukta į pridėtinės vertės mokesčio atskaitÄ , už fizinio asmens, kuris yra PVM mokėtojas, įsigytÄ arba importuotÄ ilgalaikį materialųjį turtÄ taip pat už susijusias su Å¡iuo turtu kitas prekes ir (arba) paslaugas patvirtinimo“ (toliau - Ä®sakymas).

Pagal Ä®sakymo 3.1. punktÄ fizinis asmuo - PVM mokėtojas, įsigijęs arba importavęs ilgalaikį materialųjį turtÄ , turi teisę jį ar jo dalį priskirti savo ekonominei veiklai vykdyti, tačiau pagal 3.2 punktÄ Ä¯sigyto Å¡io turto pirkimo ir (arba) importo PVM dalis, kuri gali bÅ«ti traukiama į PVM atskaitÄ , negali virÅ¡yti atitinkamai ilgalaikio materialiojo turto rÅ«Å¡iai nustatytos dalies, Ä®sakymo 3.5 punkte įtvirtinta, kad su lengvųjų automobilių susijusių prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM maksimali dalis, kuri gali bÅ«ti traukiama į PVM atskaitÄ , yra 50 procentų.Atsakovė nustatė, kad pareiÅ¡kėjas neteisingai apskaitė su lengvųjų automobilių eksploatacija susijusių prekių ir paslaugų pirkimo PVM, t. y. pagal pateiktÄ Individualioje veikloje naudojamo ilgalaikio materialiojo turto deklaracijÄ FR0457, kurioje nurodė 80 ir 70 procentų automobilių VW LT31 bei VW (duomenys neskelbtini) priskyrimo individualiai veiklai dalis, į PVM atskaitÄ Ä¯traukė 80 ir 70 procentų su lengvųjų automobilių eksploatacijos susijusių prekių ir paslaugų pirkimo PVM.

Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas nepagrįstai į sÄ naudas įtraukė benzino, kurio naudojimas veikloje nebuvo deklaruotas, pirkimo iÅ¡laidas. Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas PVM deklaracijoje už 2008 m. gegužes mėnesi 11 eilutėje (PVM apmokestinami tiekimai) deklaravo 4150 Lt ir nuo jų 26 eilutėje (standartinio tarifo pardavimo PVM) apskaičiavo 747 Lt pardavimo PVM. PareiÅ¡kėjas minėtoje deklaracijoje nenurodė morkų ir burokėlių pardavimo pajamų iÅ¡ UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ 3400,76 Lt (iÅ¡ jų 518,76 Lt PVM).

PareiÅ¡kėjas, ginčydamas atsakovės mokesčių paskaičiavimus, nurodo, kad UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ sÄ skaita jam iÅ¡raÅ¡yta kaip Å«kininkui, kuris turi teisę į deklaracijÄ Ä¯traukti Å¡iÄ sumÄ , kai jam yra sumokamas atlygis (PVMÄ® 14 str.), pajamos deklaruotos 2008-07-02. Gauta pajamų suma 2008 metais yra 2882 Lt, o kitos pajamos gautos 2009 metais. Taip pat teigia, kad automobilį Audi A6 faktiÅ¡kai naudojo individualioje veikloje, nors nepateikė deklaracijos FR0457 dėl Å¡io automobilio, ir įtraukė į atskaita 70 proc. faktiÅ¡kai patirtų iÅ¡laidų.

Mokesčių administratorius privalėjo pripažinti Å¡ias iÅ¡laidas vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, taip pat turinio virÅ¡enybės prieÅ¡ formÄ principu. Be to, eksploatavimo ir remonto iÅ¡laidos leidžiamiems atskaitymams priskiriamos be apribojimų, neatsižvelgiant, ar to turto įsigijimo iÅ¡laidos (ar bet kokia jų dalis) buvo priskirta leidžiamiems atskaitymams, ar ne (Finansų ministro 2002-09-25 įsakymas Nr. 303). PraÅ¡o atstatyti PVM atskaitÄ taip, kaip jis buvo deklaravęs atskirais mokestiniais laikotarpiais.

Teigia, kad jo buvo praÅ¡oma pateikti automobilių kelionės lapus, kurių jis neprivalėjo kaupti. Nurodo, kad be iÅ¡laidų ir pajamų žurnalų individualioje veikloje daugiau jokių pagrindžiančių Å¡iÄ veiklÄ dokumentų kaupti nereikia, o benzinas buvo naudojamas daržovių pakrovėjo MTZ traktoriaus bazėje užvedimo varikliui paleisti, t. y. individualioje veikloje 70 proc., kaip ir buvo deklaruota buhalterinėje apskaitoje. Nesutapimai su GPM pateikta deklaracija ir Å«kininko veikloje esančiais dokumentais mokestiniu atžvilgiu nėra aktualÅ«s, nes gavosi neigiama mokėtina suma į biudžetÄ už 2008 metus.IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad pareiÅ¡kėjo mokesčių bazė nustatyta remiantys jo paties mokesčių administratoriui patikrinimo metu pateiktais pirminiais dokumentais (PVM sÄ skaitomis faktÅ«romis, Å«kininko Å«kio ir individualios veiklos apskaitos žurnalais, sutartimis, krovinio gabenimo dokumentais, PVM apskaitos žiniaraščiais ir pan.), PVM ir pajamų mokesčio deklaracijomis, prekių tiekimo į kitas Europos sÄ jungos valstybes nares ataskaitomis, trečiųjų asmenų pateiktais duomenimis.

Ä®vertinęs byloje surinktus dokumentus ir vadovaudamasis teisiniu reglamentavimu, teismas vertina, kad atsakovė pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjas į PVM atskaitÄ su lengvųjų automobilių susijusių prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM galėjo įtraukti tik maksimalų dydį ? 50 procentų, tuo tarpu įtraukdamas 80 ir 70 procentų nepagrįstai padidino PVM atskaitÄ . Taigi pareiÅ¡kėjui pagrįstai perskaičiuota su lengvųjų automobilių susijusių prekių ir (arba) paslaugų pirkimo ir (arba) importo PVM dalis.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė įrodymų, jog pirktas benzinas panaudotas jo PVM apmokestinamoms prekėms ir paslaugoms teikti, pareiÅ¡kėjo PVM atskaita pagrįstai sumažinta benzino pirkimo PVM sumomis. Pagal Trečiųjų asmenų pateiktų duomenų pažymÄ (MGK byla, b. l. 94-95) UAB „Kėdainių konservų fabrikas“ už parduotas prekes pareiÅ¡kėjui apmokėjo 2008 metais, todėl prievolė deklaruoti Å¡iÄ sumÄ Ä¯ kitus metus nepersikėlė. PareiÅ¡kėjas 2882 Lt pajamas už parduotas morkas (1754 Lt) ir burokėlius (1128 Lt) apskaitė kaip pajamas iÅ¡ individualios veiklos, t. y. iÅ¡ daržovių perpardavimo (didmeninės prekybos), o ne kaip iÅ¡ Å«kininko veiklos, todėl speciali apmokestinamojo momento nustatymo tvarka, pagal kuriÄ prievolė apskaičiuoti PVM už tiekiamÄ Å¾emės Å«kio produkcijÄ atsiranda, kai sumokamas atlygis už jÄ , nėra taikoma.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo pardavimo PVM pagrįstai padidintas 519 Lt suma.Dėl GPM ir VSD įmokųPagal LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 18 str. 1 dalį, nuolatinio Lietuvos gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, leidžiamais atskaitymais laikomi su per mokestinį laikotarpį faktiškai gautomis arba uždirbtomis individualios veiklos pajamomis susijusios nuolatinio Lietuvos gyventojo patirtos įprastinės šiai veiklai išlaidos. Leidžiami atskaitymai pagal GPMĮ 18 str. 5 dalį įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas, jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla.

Nuolatinio Lietuvos gyventojo su individualios veiklos pajamų gavimu susijusių leidžiamų atskaitymų bei jų apskaičiavimo tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002-09-25 įsakymu Nr. 303, 12.1 punkte nustatyta, kad individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo iÅ¡laidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu ilgalaikis materialusis turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas, atsižvelgiant į to turto faktinį naudojimÄ individualioje veikloje per mokestinį laikotarpį.Vadovaujantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 1991-05-21 Nr. 1-1336 (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 4 str. 1 d. 6 p., 34 str. 3 d. 1 p., bei 2002-04-15 Lietuvos Respublikos nutarimu Nr.530 patvirtintu LR VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 20 punktu, gyventojai, kurie verčiasi individualia veikla, privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo įmokas moka bazinei pensijos daliai ir papildomai pensijos daliai Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais.

Ä®mokos dydis pagrindinei pensijos daliai gauti - 50 % bazinės pensijos. Ä®mokos papildomai pensijos daliai gauti dydis yra 15 % nuo asmenų, vykdančių individualiÄ veiklÄ , pačių pasirinktos valstybiniam socialiniam draudimui deklaruojamų pajamų metinės sumos, kuri negali bÅ«ti mažesnė negu 12 minimalių mėnesinių algų (MMA). Vadovaujantis VSD įstatymo 34 str. 4 d. gyventojas, besiverčiantis individualia veikla, VSD įmokų gali nemokėti tik tuo atveju, jeigu metinė pajamų suma, apskaičiuota iÅ¡ apmokestinamųjų pajamų, apskaičiuotų pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymÄ , atėmus mokestinių metų pajamų mokesčio sumÄ , yra mažesnė už 12 minimalių mėnesinių algų.Pagal pateiktus pareiÅ¡kėjo apskaitos dokumentus nustatyta, kad Å«kininko Å«kyje iÅ¡augintÄ produkcijÄ pareiÅ¡kėjas 2008 metais pardavė už 184146,12 Lt, tačiau faktiÅ¡kai gavo 141632,50 Lt pajamas (patikrinimo akto 18 priedas).

PareiÅ¡kėjas metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2008 metus Å«kininko veiklos pajamas nepagrįstai sumažino ir deklaravo 82926,04 Lt. Taip pat nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, vykdydamas individualiÄ veiklÄ , 2008 metais pardavė žemės Å«kio produkcijos už 1001908,6 Lt, tačiau faktiÅ¡kai gavo 903439 Lt pajamas (patikrinimo akto 18 priedas). Metinėje pajamų mokesčio deklaracijoje už 2008 metus pareiÅ¡kėjas nepagrįstai padidino individualios veiklos pajamas ir nurodė 1059502,56 Lt.

Be to, Å¡ioms pajamoms uždirbti pareiÅ¡kėjas nepagrįstai padidino leidžiamų atskaitymų sumÄ ir deklaravo 1085449,20 Lt individualios veiklos iÅ¡laidas. Atsakovė nurodo, kad pareiÅ¡kėjas Individualios veiklos leidžiamų atskaitymų žurnale už 2008 metus apskaitė 162451,09 Lt kitų laikotarpių iÅ¡laidas, 56837,76 Lt Å«kininko patirtas iÅ¡laidas, 920257,76 Lt individualios veiklos leidžiamus atskaitymus. Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo faktiÅ¡kai iÅ¡ individualios veiklos gautas pajamas, nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas individualios veiklos leidžiamiems atskaitymams 920257,76 Lt (patikrinimo akto 19 priedas) nepagrįstai priskyrė 19433 Lt (12182 Lt morkų savikaina + 2051 Lt bulvių savikaina - 5200 Lt transporto iÅ¡laidos) bÅ«simųjų laikotarpių atskaitymus už neapmokėtÄ parduotų daržovių dalį.

Taip pat pareiÅ¡kėjas du kartus apskaitė tas pačias iÅ¡laidas už transportÄ 34528 Lt sumai (20716,80 Lt ord.Nr. 136; 13811,20 Lt ord. Nr. 137). Ä®vertinus pareiÅ¡kėjo gautas individualios veiklos ir iÅ¡ Å«kininko veiklos gautas pajamas, nustatyta, kad 903439 Lt individualios veiklos pajamos sudarė 85 procentus, o 141633 Lt iÅ¡ Å«kininko veiklos gautas pajamos sudarė 15 procentų visų gautų pajamų. Prie pareiÅ¡kėjo individualios veiklos leidžiamų atskaitymų priskirtos 284,43 Lt iÅ¡laidos už telefoninius pokalbius ir 2635,87 Lt sumokėtos VSD įmokos.

Leidžiamais atskaitymais nepripažintos 3471,38 Lt iÅ¡laidos už kurÄ ir transporto priemonių remontÄ , kurių naudojimas veikloje nebuvo deklaruotas. Atsakovė nurodo, kad individualios veiklos ilgalaikio materialiojo turto eksploatavimo iÅ¡laidos priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, jeigu ilgalaikis materialusis turtas buvo deklaruotas kaip individualios veiklos turtas, atsižvelgiant į to turto faktinį naudojimÄ individualioje veikioje per mokestinį laikotarpį (Finansų ministro 2002-09-25 įsakymo Nr. 303 12.1 punktas).

PareiÅ¡kėjas nurodo, kad yra įregistravęs Å«kį Ūkininkų registre, o individualiÄ veiklÄ vykdo pagal mokesčių administratoriaus iÅ¡duotÄ pažymÄ . PareiÅ¡kėjui neaiÅ¡ku, kuo remiantis nustatyta, kad jo gautos individualios veiklos pajamos, tuo pačiu ir iÅ¡laidos, sudaro 84 procentus. Teigia, kad pateikė du atskirus gautų pajamų ir patirtų iÅ¡laidų registrus (žurnalus), t. y. dėl vykdomos Å«kininko veiklos tuo laikotarpiu pajamos nebuvo apmokestinamos) ir dėl didmeninės vaisių, uogų ir daržovių prekybos (pajamos buvo GPM objektas), jais ir privalėjo vadovautis mokesčių administratorius.

Pareiškėjo nuomone, nurodytais pagrindais yra naikintinas jam apskaičiuotas GPM ir su juo susijusios sumos. Pareiškėjui neaišku, kodėl mokesčių administratoriaus nutyli, jog leidžiami atskaitymai buvo tikslinami, nes ūkyje išauginta produkcija buvo parduodama Rusijos pirkėjams, taip pat nutylima, kad ūkininko ūkyje išauginta produkcija (grūdai) buvo parduodami Lietuvos įmonei UAB „Litagros grūdai“, bulvės - Lietuvos subjektui N. G.. Taip pat teigia, kad mokesčių administratorius neįvertino patirtų natūralios netekties nuostolių.

Neaišku, kuo remdamasis mokesčių administratorius vienus leidžiamus atskaitymus pripažino, kitų nepripažino. Nurodo, kad nepagrįstai apskaičiavus GPM, nepagrįstai apskaičiuotos ir VSD įmokos.Finansų ministro 2002-09-25 įsakymo Nr. 303 20 punkto redakcija, leidžianti leidžiamiems atskaitymams priskirti faktiškai patirtus natūralios netekties nuostolius, apskaičiuojant individualios veiklos pajamas, įsigaliojo tik nuo 2009-07-17 (2009-07-08 įsakymo Nr. 1K-218 redakcija), taigi apskaičiuojant gyventojo individualios veiklos pajamas, už 2008 metus atsakovė pagrįstai nepriskyrė leidžiamiems atskaitymams mokestiniu laikotarpiu faktiškai patirtų natūralios netekties nuostolių.Kaip matyti, pajamų iš ūkininko veiklos ir iš individualios veiklos procentinius dydžius bei patirtų bendrųjų išlaidų (tiek iš ūkininko, tiek ir iš individualios veiklos) dydžius atsakovė nustatė atlikusi perskaičiavimus pagal pareiškėjo pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus (MGK byla, b. l. 86-87, patikrinimo aktas).

Mokesčių administratorius taip pat vertino duomenis, kad pareiÅ¡kėjas gabeno prekes į RusijÄ , tiekė jas Lietuvos subjektams (taip pat ir UAB „Litagros grÅ«dai“ bei N. G.) (MGK byla, b. l. 86, patikrinimo akto 18 priedas). LVAT praktikoje (2007-03-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A17 - 301/2007; 2011-02-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-438-201/2011) aiÅ¡kinant MAÄ® 67 straipsnyje įtvirtintas taisykles, nurodyta, kad pagal šį straipsnį įrodinėjimo pareiga (onus probandi) yra paskirstyta tarp mokesčių administratoriaus ir mokesčių mokėtojo.

Mokesčių administratorius privalo tam tikrais leistinais faktiniais ir nekeliančiais abejonių duomenimis pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Mokesčių mokėtojas, nesutikdamas su mokesčių administratoriaus apskaičiuoto mokesčio ir su juo susijusiomis sumomis, privalo pateikti duomenis, kurie pagrįstų, kodėl mokestis ir su juo susijusios sumos yra apskaičiuotos neteisingai. Nustačius, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai duomenų, įrodančių mokesčio ir su juo susijusių sumų apskaičiavimo pagrįstumÄ bei teisingumÄ , mokesčių mokėtojui, kuris nesutinka su mokesčių administratoriaus apskaičiavimu, tenka pareiga įrodyti, jog mokesčių administratorius neteisingai apskaičiavo mokesčius ir su juo susijusias sumas.

Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė įrodymų, kurie objektyviai paneigtų patikrinimo metu nustatytus rezultatus, todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė neteisingai jį apmokestino. Leidžiami atskaitymai pagal GPMĮ 18 str. 3 ir 5 dalis įstatymo nustatyta tvarka atimami atskirai pagal kiekvienos individualios veiklos rūšies pajamas, jeigu gyventojas verčiasi kelių skirtingų rūšių individualia veikla. Išlaidos turi būti pagrįstos dokumentais, turinčiais visus Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatyme bei kituose Lietuvos Respublikos teisės aktuose numatytus privalomus apskaitos dokumentų rekvizitus.

Todėl teismas vertina, kad Mokestinių ginčų komisija savo sprendime pagrįstai pažymėjo, kad pareiÅ¡kėjas, norėdamas tam tikras iÅ¡laidas priskirti leidžiamiems atskaitymams, privalėjo vykdyti Å«kinių operacijų ir įvykių buhalterinę apskaitÄ ir atitinkamai saugoti dokumentus ir apskaitos registrus.Nustačius, kad pareiÅ¡kėjas 2008 m. sausio-gruodžio mėnesiais vykdė individualiÄ veiklÄ ir jo gautos apmokestinamosios pajamos iÅ¡ individualios veiklos virÅ¡ijo 12 MMA 33051,65 Lt (39902,65 - 6851), vadovaujantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatomis už 2008 m. jam pagrįstai apskaičiuota 1440 Lt VSD įmokų papildomai pensijos daliai ir, vadovaujantis LR valstybinio socialinio draudimo įstatymo 16 str. 2 d. (2007-12-20 įst. red.

Nr. X-1396, Žin., 2007, Nr. 138-5651) paskirta 50 proc. dydžio (720 Lt) VSD įmokų bauda. Dėl mokestinio patikrinimo teisėtumoNepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad mokesčių administratorius, atlikęs mokestinį tyrimÄ , privalėjo pasiÅ«lyti iÅ¡taisyti tyrimo metu nustatytus trÅ«kumus ir prieÅ¡taravimus. Mokestinio tyrimo rezultatų ataskaitoje nurodyti įtarimai buvo susiję ne su trÅ«kumais ar prieÅ¡taravimais, atsiradusiais dėl padarytos klaidos, o su mokesčių įstatymų pažeidimais.

Taigi pareiÅ¡kėjo padaryti mokesčio įstatymo pažeidimai nėra tapatÅ«s MAÄ® 136 straipsnyje įvardintiems prieÅ¡taravimams ir trÅ«kumams, todėl mokesčių administratorius po mokestinio tyrimo neturėjo pareiÅ¡kėjui įteikti raÅ¡ytinio siÅ«lymo iÅ¡taisyti klaidas (panaÅ¡ios pozicijos laikėsi ir LVAT 2008-03-15 nutartyje a. b. Nr. A525- 353/2008; 2010-12-13 nutartyje a. b. Nr. A438-1583/2010). PareiÅ¡kėjo patikrinimas buvo pradėtas vykdant mokesčių administratoriaus 2010-02-25 pavedimÄ tikrinti Nr. 35-42, su kuriuo mokėtojas buvo supažindintas pasiraÅ¡ytinai (MGK byla, b. l. 66-70). 2010-02-25 pavedimas tikrinti Nr. 35-42 yra įformintas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM virÅ¡ininko 2005-01-13 įsakymu Nr. VA-3 (VMI prie FM 2008-08-11 įsakymo Nr. VA-44 redakcija) patvirtinta forma FR0773 bei laikantis Å¡ios formų reikalavimų, atitinka MAÄ® 120 str. 1 dalies nuostatas, todėl nepagrįsti pareiÅ¡kėjo argumentai, kad jame nėra nuorodų į kitus teisės aktus ir dokumentus.MAÄ® 139 str. 1 dalyje nurodyta, jei mokesčio administratorius nustato, kad mokesčių  mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio ir dėl to mokėtinÄ mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trÅ«kstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 procentų minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Skiriamos baudos dydis priklauso nuo pažeidimo pobÅ«džio, nuo to ar mokesčių mokėtojas bendradarbiavo su mokesčių administratoriumi ir kitų aplinkybių, kurias mokesčių administratorius pripažįsta svarbiomis. Atsižvelgus į tai, kad pareiÅ¡kėjas yra fizinis asmuo, bendradarbiavo mokestinio patikrinimo metu, atsakovė pagrįstai pareiÅ¡kėjai paskyrė minimalias 10 proc. dydžio PVM ir GPM baudas.Jokių esminių procesinių pažeidimų nagrinėjant mokestinę bylÄ nenustatyta.

Ä®vertinęs minėtas aplinkybes, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad mokesčių administratorius pagrįstai ir teisėtai, pareiÅ¡kėjui apskaičiavo ir nurodė sumokėti į biudžetÄ 984 Lt PVM ir 65 Lt PVM delspinigių, 98 Lt PVM baudos, 6851 Lt GPM ir 608 Lt GPM delspinigių, 685 Lt GPM baudos, 1440 Lt VSD įmokų, 720 Lt VSD įmokų baudos. Skundžiami mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos priimti sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, nėra juridinio pagrindo jų naikinti ar keisti, todėl pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (LR ABTÄ® 88 str. 1 d. 1 p., 57 str.).

Dėl praÅ¡ymo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ Skunde pareiÅ¡kėjas prašė kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį TeismÄ dėl Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (2002-07-02 Nr. IX-1007) 2 straipsnio 7 dalies, tiek, kiek aiÅ¡kiai nedetalizuojant teisės normų, yra suteiktos plačios galimybės mokesčių administratoriui priimti sprendimus dėl gyventojų pajamų mokesčio subjektų bei numatytas siekis gauti pajamų, o ne pačių pajamų gavimas, galimo prieÅ¡taravimo Konstitucijos 127 straipsniui, kuris numato, kad mokesčius, kitas įmokas į biudžetus ir rinkliavas nustato įstatymai, bei konstituciniam teisinės valstybės principui.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 4 str. 2 dalyje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas ar kitas teisės aktas, kuris turėtų bÅ«ti taikomas konkrečioje byloje, prieÅ¡tarauja Konstitucijai, teismas sustabdo bylos nagrinėjimÄ ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijÄ , kreipiasi į jį su praÅ¡ymu spręsti, ar tas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka KonstitucijÄ . Nagrinėjamu atveju teismui nekilo abejonių dėl įstatymo konstitucingumo, todėl nemato pagrindo kreiptis į Konstitucinį TeismÄ .

PareiÅ¡kėjo praÅ¡ymas dėl kreipimosi į Konstitucinį TeismÄ atmestinas (LR ABTÄ® 4 str. 2 d.).        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 127 straipsniu, n u s p r e n d ė: pareiÅ¡kėjo M. M. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Teisėja                                                                                        Violeta Balčytienė