59225bde-e8e3-42e0-ab35-36b9aeae5663 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas A. Saulėnas                                                      Civilinė byla Nr.2A-288-622/2013Teisėja D. Žukauskienė                                                      Procesinio sprendimo kategorijos                                                                      78.              78.2.1.; 121.21. (S)                                                                               KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2013 m. kovo 1 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kuriÄ sudaro kolegijos pirmininkas Audrius Saulėnas, kolegijos teisėjos Erika MisiÅ«nienė, Alona Romanovienė, raÅ¡ytinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo G.

D. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės R. D. ieÅ¡kinį atsakovui G. D., trečiajam asmeniui AB SEB bankui, institucijai, dalyvaujančiai byloje iÅ¡vadai duoti, Klaipėdos miesto VTAT dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :          ieÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir iÅ¡laikymo bei iÅ¡laikymo skolos priteisimo, santuokos metu įgyto turto padalijimo.

Nurodė, jog su atsakovu (duomenys neskelbtini) Palangos miesto civilinės metrikacijos skyriuje sudarė santuokÄ . Santuokoje gimė dukra. Nuo 2009-03-30 Å¡alys kartu nebegyvena. Santuoka yra galutinai iÅ¡irusi, todėl prašė jÄ nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. PaaiÅ¡kino, kad atsakovas per laikotarpį, kai jie kartu nebegyvena, vaikui neteikė iÅ¡laikymo, dukrÄ padėjo iÅ¡laikyti jos tėvai, nes mergaitė iki mokyklos pastoviai gyveno Å iauliuose, jos tėvai ir dabar prisideda materialiai padėdami jai ir jos dukrai, todėl prašė iÅ¡ atsakovo priteisti po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis bei susidariusį už 3 metus įsiskolinimÄ .

Santuokos metu jie buvo įsigiję gyvenamÄ jį namÄ , pagal gautÄ paskolÄ , tačiau jį pardavė, grÄ Å¾ino dalį paskolos, todėl likusiÄ dalį prašė padalinti kaip prievolę kiekvienam lygiomis dalimis.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino. Å alių santuokÄ nutraukė esant abiejų sutuoktinių kaltei ir po santuokos nutraukimo paliko Å¡alims santuokoje turėtas pavardes – D., D.. Dukters E. D., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamÄ jÄ vietÄ nustatė su motina R.

D.. Priteisė iÅ¡ G. D. dukters E. D., gim. (duomenys neskelbtini) iÅ¡laikymui po 350 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis iÅ¡mokomis nuo 2012-06-28 iki jos pilnametystės. Paskyrė ieÅ¡kovę uzufrukto teise valdyti dukrai E. priteistÄ iÅ¡laikymÄ . Priteisė iÅ¡ atsakovo G. D. 6 300 Lt iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ ir į valstybės biudžetÄ â€“ 315 Lt žyminį mokestį. Nustatė Å¡alims solidariÄ jÄ prievolę pagal 2005-09-08 kreditavimo sutartį Nr. 0450518072123-49 AB SEB bankui. Spręsdamas klausimÄ dėl iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad abu tėvai neturi jokio turto, gauna nedideles pajamas, mergaitės seneliai remia Å¡alių dukrÄ .

Prievolę iÅ¡laikyti nepilnametį vaikÄ Ä¯statymas numato abiem tėvams lygiomis dalimis, todėl tėvų pareiga rasti bÅ«dų kaip Å¡iÄ prievolę vykdyti. Minimalius, bÅ«tinus vaiko poreikius galima tenkinti priteisiant iÅ¡ atsakovo po 350 Lt kas mėnesį mokamomis iÅ¡mokomis. Atsakovas posėdžio metu pripažino, kad pastovaus iÅ¡laikymo po 2009 metų vaikui kas mėnesį neskyrė, jo parama buvo epizodiÅ¡ka, nepastovi, tačiau pirko vaikui rÅ«bus, daiktus, skirdavo pinigų, mokėjo paskolos įmokas.

Å ios aplinkybės, teismo nuomone, sudarė pagrindÄ konstatuoti, kad atsakovas turi vaiko iÅ¡laikymo įsiskolinimÄ , tačiau mažesnei sumai, negu praÅ¡o ieÅ¡kovė. Nurodė, kad priteisiant pusę įsiskolinimÄ sudarančios sumos, kas sudarytų 6 300 Lt, bus iÅ¡laikytas pusiausvyros principas vaiko interesų ir tėvų galimybių atžvilgiu.Atsakovas apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ jo 200 Lt dydžio iÅ¡laikymÄ , mokamÄ kas mėnesį periodinėmis iÅ¡mokomis dukters iÅ¡laikymui nuo kreipimosi į teismÄ dienos iki jos pilnametystės, priteisti iÅ¡ jo 72 Lt bylinėjimosi iÅ¡laidas valstybei, reikalavimÄ dėl iÅ¡laikymo įsiskolinimo priteisimo atmesti.

Nurodė, kad jo pajamos yra minimalios, turto ar santaupų neturi, todėl negali teikti dukrai ieÅ¡kovės praÅ¡omo iÅ¡laikymo. Pasikeitus turtinei padėčiai teiktų didesnį iÅ¡laikymÄ . Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė pusiausvyrÄ tarp vaiko poreikių ir jo turtinės padėties. Be to, mano, kad byloje nesurinkta pakankami įrodymų, kad jis trejus metus neteikė iÅ¡laikymo vaikui.Atsiliepimu į apeliacinį skundÄ ieÅ¡kovė Klaipėdos miesto apylinkės teismo                    2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ praÅ¡o palikti nepakeistÄ , o apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

Byla apeliacine tvarka nagrinėjama neperžengiant apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys). Nagrinėjamu atveju CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindÄ .Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė ir atsakovas yra nepilnametės E. D., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai.

Tarp Å¡alių kilo ginčas, kokia apimtimi ir nuo kada atsakovas turi prisidėti prie savo nepilnametės dukters iÅ¡laikymo.Abu vaiko tėvai privalo iÅ¡laikyti savo vaikus, iÅ¡laikymo dydis turi bÅ«ti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti bÅ«tinas vaikui vystytis sÄ lygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Ä®tvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiÅ¡kia, kad vaiko iÅ¡laikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties.

Teismas negali priteisti vaiko iÅ¡laikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylÄ dėl iÅ¡laikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį, t. y. visas jo gaunamas pajamas, turtÄ , bÅ«tinas iÅ¡laidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Ž. V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-77/2008; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v.

R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010).Kiekvienam vaikui būdingi individualūs dvasiniai, psichologiniai, kultūriniai, moraliniai, turtiniai ir kitokie poreikiai, kuriuos patenkinti yra ne tik moralinė, bet ir teisinė abiejų vaiko tėvų pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje A. S. v. R. S., bylos Nr. 3K-3-469/2006; 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Z.

T. v. R. T., bylos Nr. 3K-3-21/2007). Nustatant konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi atsižvelgti į tai, jog nustatytas iÅ¡laikymas turi užtikrinti bÅ«tinas vaiko vystymosi sÄ lygas (Vaiko teisių konvencijos 3, 27 straipsniai, CK 3.155, 3.165 straipsniai, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7–8, 11–14, 18 ir kiti straipsniai). BÅ«tinoms vaiko vystymosi sÄ lygoms sudaryti turi bÅ«ti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, bÅ«stui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultÅ«riniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G.

V. v. D. V., bylos Nr. 3K-3-620/2005).Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ , aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiÅ¡kia, jog bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I.

I. V. v. Kauno apskrities virÅ¡ininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VÄ® Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje M. Ž. v. R. P., bylos Nr. 3K-3-156/2009;). Civiliniame procese iÅ¡vadai apie fakto buvimÄ padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo.

Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J.

K. v. UAB „Vilties vaistinė“, bylos Nr. 3K-3-171/2008).Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė visas reikiamas aplinkybes ir tinkamai jas įvertino. Orientacinis kriterijus dėl priteistino iÅ¡laikymo dydžio nustatytinas atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas, kad vieno mėnesio iÅ¡laikymo vertė negali bÅ«ti mažesnė už vienÄ minimaliÄ mėnesio algÄ (MMA). Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-04-19 nutartis, priimta civilinėje byloje D.

K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004). Atsakovo nurodytos aplinkybės apie tai, kad jis neturi turto ir santaupų, neatleidžia jo nuo pareigos teikti reikiamÄ iÅ¡laikymÄ dukrai E. D.. IÅ¡ atsakovo priteista 350 Lt per mėnesį dydžio iÅ¡laikymo suma nėra didelė, pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo gaunamas nedideles pajamas. CK 3.200 straipsnis teigia, kad iÅ¡laikymas priteisiamas nuo teisės į iÅ¡laikymÄ atsiradimo dienos, tačiau iÅ¡laikymo įsiskolinimas negali bÅ«ti iÅ¡ieÅ¡kotas daugiau kaip už trejus metus iki ieÅ¡kinio pareiÅ¡kimo dienos.

Taigi iÅ¡laikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti, tačiau negalima priteisti įsiskolinimo daugiau nei už paskutinius trejus metus skaičiuojant nuo dienos kai pareikÅ¡tas reikalavimas priteisti iÅ¡laikymÄ . Atsakovas atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė, kad su ieÅ¡kove bendro Å«kio nebeveda nuo 2008-03-26. Nesant ginčo, kad Å¡alių nepilnametei dukrai likus gyventi su mama, atsakovui teko pareiga įrodyti, kad jis teikė reikiamÄ iÅ¡laikymÄ savo dukrai. Tokių įrodymų atsakovas nepateikė.

Pirmosios instancijos teismas įvertino atsakovo paaiÅ¡kinimus dėl skirto iÅ¡laikymo, tačiau nustatęs, kad jis buvo nepakankamas, pagrįstai sumažino praÅ¡omo įsiskolinimo sumÄ .Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė ir aiÅ¡kino materialinės bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias tiek iÅ¡laikymo nepilnamečiui vaikui priteisimÄ , tiek įrodymų vertinimÄ , todėl priėmė pagrįstÄ ir teisėtÄ sprendimÄ . Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, teisėjų kolegija n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 18 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkas                                                                    Audrius Saulėnas Teisėjos                                                                                 Erika MisiÅ«nienė                                                                                  Alona Romanovienė