59219d98-1ea1-49bf-9d94-e66f13dc9583 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Baudžiamoji byla NrBaudžiamoji byla Nr. 1A-94-318/2021 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-45473-2019-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.2; (S) 1.1.8.1.2;1.2.23.2.1;1.2.22.1.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2021 m. liepos 5 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Aleno Piesliako ir Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, gynėjui advokatui Aleksandrui Jokūbauskui, nuteistajam V.

Å ., vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Vilniaus apygardos prokÅ«ratÅ«ros prokuroro ir nuteistojo V. Å . apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio, kuriuo: V. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, BK 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 6 (šešeriems) metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir subendrinta bausmė V. Š. paskirta laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, ši bausmė subendrinta su 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iš dalies jas sudedant ir V.

Å . nustatyta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 4 (ketveriems) metams 3 (trims) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas jo laikinojo sulaikymo laikas nuo 2019 m. spalio 24 d. 11.20 val. iki 2019 m. spalio 25 d. 11.32 val. (dvi paros). Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Bylos esmė 1. V. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, turėdamas tikslÄ parduoti ar kitaip platinti ir neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, savo gyvenamojoje vietoje, name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. M., nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos laikė narkotinę medžiagÄ â€“ kanapes (antžemines dalis), kurių masė yra 528,57 g, psichotropinę medžiagÄ â€“ amfetaminÄ , kurio masė yra 0,308 g, psichotropinę medžiagÄ â€“ metamfetaminÄ , kurio masė yra 0,648 g, psichotropinę medžiagÄ â€“ MDMA, kurio masė yra 0,098 g, iki 2019 m. spalio 24 d., 13.30 val., kol atliekamos kratos metu minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

2. Be to, V. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 266 straipsnio 1 dalį už tai, kad neteisėtai, savo gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. M., nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos, laikė 1-os kategorijos narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakÄ (prekursorių) – alfa-fenilacetoacetonitrilÄ , kurio masė yra 5,448 g, iki 2019 m. spalio 24 d., 13.30 val., kol atliekamos kratos metu minėtÄ pirmtakÄ (prekursorių) rado ir paėmė policijos pareigÅ«nai.

3. Be to, V. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį už tai, kad neteisėtai, neturėdamas atitinkamo leidimo, nuo ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytos datos, savo gyvenamojoje vietoje – name (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančiame S. M., laikė didelį kiekį Å¡aunamųjų ginklų ir Å¡audmenis, o bÅ«tent: pramonės gamybos 9 mm kalibro revolverį ME 38 Compact-G Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro (.380 ME GUM) Å¡oviniais su guminėmis kulkomis, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams; pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio dujinį pistoletÄ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ BLOW Magnum Mod. 2000 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ EKOL&VOLTRAN Mod 07 Lady Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams; pramonės gamybos signalinį ginklÄ , skirtÄ iÅ¡Å¡auti 15 mm signalinius Å¡ovinius ir duoti Å¡viesos signalÄ .

Šis įtaisas yra priskiriamas C kategorijos šaunamiesiems ginklams; 6 vnt. šaudmenų, o būtent – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais; 1 vnt. šaudmenų, o būtent – pramoninės gamybos .223 kalibro šovinį .223 Remington. Šis šovinys skirtas šaudyti iš .223 kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais; 3 vnt.

šaudmenų, o būtent – pramoniniu būdu pagamintų 9 mm kalibro dujinių šovinių, skirtų šaudyti iš 9 mm kalibro pistoletų, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais; 5 vnt. šaudmenų, o būtent – pramoniniu būdu pagamintų 8 mm kalibro dujinių šovinių, skirtų šaudyti iš 8 mm kalibro pistoletų, kurie skirti šaudyti šiais šoviniais; 8 vnt. šovininių, kurie yra pramoninės gamybos 15 mm signaliniai šaudmenys (šviesos efekto šoviniai), skirti signaliniams C kategorijos šaunamiesiems ginklams, iki 2019 m. spalio 24 d., 13.30 val., kai atliekamos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtus šaunamuosius ginklus ir šaudmenis.

4. Be to, V. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį už tai, kad neturėdamas teisėto pagrindo, laikė savo gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini), fizinių asmenų dokumentus, o bÅ«tent: ne anksčiau kaip nuo 2011 m. rudens, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, Lietuvos Respublikos pilietės I. B. (dabar – A.) vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); ne anksčiau kaip nuo 2013 m. vasaros, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, Lietuvos Respublikos pilietės J.

B. vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini); ne anksčiau kaip nuo 2016 m. gruodžio mėn. 21 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos, (duomenys neskelbtini) piliečio (duomenys neskelbtini) vairuotojo pažymėjimÄ Nr. (duomenys neskelbtini), iki 2019 m. spalio 24 d., 13.30 val., kol atliktos kratos metu policijos pareigÅ«nai rado ir paėmė minėtus fizinių asmenų dokumentus. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai 5. Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pakeisti:

V. Å . pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtÄ bausmę subendrinti bausmių apėmimo bÅ«du su bausme, paskirta pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, ir paskirti laisvės atėmimÄ ketveriems metams; V. Å . pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir V. Å . nustatyti subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ septyneriems metams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimÄ ketveriems metams aÅ¡tuoniems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, paskirtÄ bausmę subendrinti su 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme iÅ¡ dalies jas sudedant ir nustatyti V. Å . galutinę subendrintÄ bausmę laisvės atėmimÄ ketveriems metams vienuolikai mėnesių, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. 5.1. Prokuroras tvirtina, kad teismas, bendrindamas bausmes, nesilaikė BK 63 straipsnyje numatytų taisyklių ir Å¡iuo klausimu aktualios teismų praktikos, dėl ko parinko neteisingÄ bausmių bendrinino bÅ«dÄ bei paskyrė aiÅ¡kiai per Å¡velniÄ bausmę. 5.2.

Apeliantas skunde aptaria teismų praktikÄ dėl idealios nusikalstamų veikų sutapties, V. Å . inkriminuotas nusikalstamas veikas (BK 253 straipsnio 2 dali, 259 straipsnio 1 dalis, 260 straipsnio 1 dalis, 266 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnio 1 dalis) ir tvirtina, kad sutampanti narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jų prekursorių, Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų ir dokumentų laikymo vieta ir radimo laikas savaime nėra pagrindas iÅ¡vadai, kad V. Å . padaryti nusikaltimai (iÅ¡skyrus BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį) turi bÅ«ti kvalifikuoti kaip idealioji sutaptis.

Minėtų daiktų radimo vieta ir laikas negali bÅ«ti tapatinami su nuteistojo veiksmais, kuriais buvo įgyvendinta Å¡ių nusikaltimų objektyvioji pusė. Byloje nėra jokių duomenų, kad nuteistasis, darydamas kaltinime nurodytus nusikaltimus, siekė vieningo nusikalstamo tikslo, kad jis veikė įgyvendindamas tapatų sumanymÄ . Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad nuteistasis nusikalstamas veikas padarė idealiÄ ja sutaptimi ir dėl to turėjo bÅ«ti taikomas bausmių apėmimo principas (iÅ¡skyrus BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį), yra nepagrįsta. 5.3.

Apelianto nuomone, atsižvelgiant į tai, kad BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o visi kiti nusikaltimai gretimoms nusikaltimų kategorijoms (BK 259 straipsnio 1 dalis, BK 266 straipsnio 1 dalis – nesunkūs, BK 260 straipsnio 1 dalis, BK 253 straipsnio 2 dalis – sunkūs), bausmė paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį kartu su kitomis nuteistajam paskirtomis bausmėmis turėjo būti bendrinama bausmių sudėjimo būdu. 5.4. Nusikaltimai, numatyti BK 260 straipsnio 1 dalyje ir 253 straipsnyje 2 dalyje, priskiriami sunkių nusikaltimų kategorijai, jie nesudaro idealios sutapties, todėl už minėtus nusikaltimus V.

Å . paskirtos bausmės taip pat turėjo bÅ«ti bendrinamos bausmių sudėjimo bÅ«du. 5.5. Pasak prokuroro, už V. Å . padarytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, BK 266 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus paskirtos bausmės (iÅ¡skyrus bausmes už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje), turėjo bÅ«ti taip pat bendrinamos bausmių sudėjimo bÅ«du. Nors BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai priskiriami nesunkių, o BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyti nusikaltimai – sunkių nusikaltimų kategorijai, ir Å¡i nuteistajam inkriminuotų nusikaltimų grupė, galėtų bÅ«ti vertinama kaip atitinkanti formalųjį BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto taikymo kriterijų, tačiau pagal teismų praktikÄ , kuriÄ apeliantas skunde aptaria (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-233-511/2018, Nr. 2A-7-3-489/2019), bendrinant bausmes, teismo pareiga yra atsižvelgti ne tik į inkriminuojamų nusikaltimų priskyrimÄ atitinkamai kategorijai, bet įvertinti ir nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobÅ«dį, ko Å¡iuo atveju pirmosios instancijos teismas nepadarė.

Visa tai lėmė, kad teismas parinko netinkamÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ . 5.6. Apibendrindamas tai, kas iÅ¡dėstyta, prokuroras skunde tvirtina, kad bausmės V. Å . turėjo bÅ«ti bendrinamos Å¡ia tvarka: pagal BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du. Minėtas bausmes subendrinus apėmimo bÅ«du jos su kitomis nuteistajam pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis bendrintinos bausmių sudėjimo bÅ«du.

6. Nuteistasis V. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti: pritaikius BK 37 straipsnio nuostatas, pagal BK 253 straipsnio 2 dalį dėl Å¡audmenų įsigijimo ir laikymo jį iÅ¡teisinti, o likusioje dalyje pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti Å¡velnesnę bausmę, taip pat suÅ¡velninti bausmes už kitas nusikalstamas veikas ir galutinę subendrintÄ bausmę. 6.1. Apeliantas skunde aptaria BK 37 straipsnio nuostatas ir tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį nuteisė pagal BK 253 straipsnio 2 dalį dėl Å¡ovinių laikymo, nes Å¡oviniai buvo netinkami Å¡audyti iÅ¡ rastų ir tyrimui pateiktų ginklų.

Pagal teismų praktikÄ tokie Å¡audmenys priskiriami mažiau pavojingų kategorijai, todėl apygardos teismas juos turėjo vertinti kaip mažareikÅ¡mius ir jį Å¡ioje dalyje iÅ¡teisinti. Kadangi to nepadarė, pasunkino jo teisinę padėtį. 6.2. Apelianto nuomone, apygardos teismas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį jam paskyrė aiÅ¡kiai per griežtÄ bausmę, nes neteisingai vertino veikos pavojingumÄ , jos padarymo aplinkybes, jo asmenybę, neteisingai nustatė jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir jų santykį su padarytomis nusikalstamomis veikomis. 6.3.

Apeliantas skunde aptaria Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 29, 44 punkto nuostatas ir tvirtina, kad minėtų nuostatų prasme C kategorijos ginklai, už kurių laikymÄ jis nuteistas, už kitus ginklus, kuriems laikyti reikalingas leidimas, yra mažiau pavojingi pagal naudojamus užtaisus ir paskirtį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje nutartyje akcentavo neadekvatų atsakomybės skirtumÄ tarp Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 5 straipsnyje numatyto C kategorijos ginklų ir Å¡audmenų įgijimo ir laikymo bei BK 253 straipsnyje numatytos atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-63/2013, Nr. 2K-153-942/2016, 2K-202-489/2018).

Tai patvirtina ir įstatymo leidėjo nenuosekli pozicija dėl C kategorijos ginklų sÄ raÅ¡o, kuris nuolat buvo keičiamas. Toliau apeliantas skunde aptaria Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo visus pakeitimus dėl C kategorijos ginklų ir tvirtina, kad teismas, skirdamas jam bausmę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, neatsižvelgė į padarytos veikos nedidelį pavojingumo laipsnį, veikos motyvus ir tikslus, trukmę, jos pasekmes, akivaizdžias įstatymo leidėjo spragas. 6.4. Pasak apelianto, teismas taip pat jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo pripažinti aplinkybę, kad jis turi dvi nepilnametes dukras, iÅ¡ kurių viena yra neįgali ir jai reikalinga ypatinga priežiÅ«ra.

Teismo nurodyti argumentai, kad ši aplinkybė jau egzistavo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų darymo metu, nepaneigia šios aplinkybės egzistavimo, nes įstatymo leidėjas jos nesieja su atsiradimo laiku. Toks teismo sprendimas pažeidžia įstatymuose įtvirtintas vaikų ir neįgaliųjų asmenų teises. 6.5. Be to, V. Š. teigia, kad teismas, skirdamas jam bausmę, neįvertino teigiamų jo asmenybės pokyčių. Jis pagal galimybes rūpinasi dukromis, stengiasi taisytis. Tai patvirtina darbdavio ir (duomenys neskelbtini) pataisos namų charakteristika.

Å i aplinkybė taip pat turėjo bÅ«ti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (BK 54 straipsnio 2 dalis). 6.6. Be to, apeliantas mano, kad visos Å¡ios aplinkybės yra iÅ¡imtinės, leidžiančios jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismo posėdyje prokuroras praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ tenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistasis V. Å . ir jo gynėjas praÅ¡o prokuroro apeliacinį skundÄ atmesti, o nuteistojo – patenkinti.

Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo V. Š. apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados Dėl V. Š. veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir BK 37 straipsnio nuostatų taikymo 7. Nuteistasis V. Š. skunde tvirtina, kad jis dėl šovinių laikymo turėtų būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 straipsnis), nes šoviniai buvo netinkami šaudyti iš pas jį rastų ir tyrimui pateiktų ginklų.

8. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo pagamino, įgijo, laikė, neÅ¡iojo, gabeno ar realizavo ne mažiau kaip tris Å¡aunamuosius ginklus, didelės sprogstamosios galios arba didelį kiekį Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų. Å io nusikaltimo dalykas yra tinkami naudoti Å¡aunamieji ginklai, Å¡audmenys, sprogmenys ar sprogstamosios medžiagos, kurių apyvartos įstatymu įtvirtintÄ reguliavimÄ bei kontrolės priemones nustato Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymas. 9. 2002 m. sausio 15 d.

Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatyme (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. iki 2020 m. birželio 30 d.) nustatyta, kad Å¡aunamasis ginklas – ginklas, iÅ¡ kurio sprogstamųjų medžiagų degimo produktų slėgio jėga per vamzdį paleidžiamos kulkos, sviediniai arba kenksmingosios, dirginančiosios ar kitos dujinės veikliosios medžiagos mechaniÅ¡kai, termiÅ¡kai, chemiÅ¡kai ar kitaip taikiniui per atstumÄ paveikti arba duodamas garso ar Å¡viesos signalas. Å aunamaisiais ginklais Å¡iame įstatyme laikomos ir pagrindinės Å¡aunamųjų ginklų dalys (2 straipsnio 65 punktas); dujinis ginklas – Å¡aunamasis ginklas, sukonstruotas ar pritaikytas Å¡audyti tik kenksmingosiomis, dirginamosiomis ar kitomis dujinėmis veikliosiomis medžiagomis, jų užtaisais ar imitaciniais Å¡audmenimis (2 straipsnio 3 punktas); signalinis ginklas yra Å¡aunamasis ginklas, skirtas garso, Å¡viesos signalui sukurti signaliniu pirotechnikos įtaisu ar signaliniais Å¡audmenimis (2 straipsnio 58 punktas);

šovinys – šaudmuo, susidedantis iš tūtos ar tūtelės su kapsule, sviedžiamojo užtaiso, sviedinio (2 straipsnio 67 punktas).

10. Å iame BK straipsnyje nustatyto nusikaltimo objektas yra visuomenės saugumas, kuriam kyla pavojus dėl neteisėto Å¡aunamųjų ginklų, Å¡audmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų disponavimo. Baudžiamojoje teisėje nagrinėjant nusikalstamas veikas, kuriose nusikaltimo dalykas yra ginklas ar Å¡audmuo, Å¡io konkretaus daikto priskyrimÄ prie ginklų ar Å¡audmenų ir atitinkamai kurios nors ginklų (ar Å¡audmenų) rÅ«Å¡ies pavedama atlikti kriminalistikos, o konkrečiai – ginklotyros – specialistui (ekspertui). Specialistas šį uždavinį sprendžia atlikdamas iÅ¡samų ekspertinį tyrimÄ , remdamasis turimomis specialiomis žiniomis bei aprobuotomis kriminalistinio ginklų ir Å¡audmenų tyrimo metodikomis.

Specialistas teikia iÅ¡vadÄ dėl tiriamo objekto, remdamasis tyrimo metu nustatytais faktiniais duomenimis. Visų pirma, svarbu objekto paskirtis, atsispindinti jo konstrukcijose, matmenyse ir panaudotoje jo gamybai medžiagoje, bei techninė bÅ«klė, leidžianti įgyvendinti jo kovines savybes, tai reiÅ¡kia galimybę padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-942/2016).

11. V. Å . pagal BK 253 straipsnio 2 dalį yra nuteistas ne tik už Å¡audmenų, bet ir už daugiau negu trijų ginklų neteisėtÄ disponavimÄ . Kvalifikuodamas nuteistojo nusikalstamus veiksmus pagal šį baudžiamÄ jį įstatymÄ pirmosios instancijos teismas, vertindamas nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, pagrįstai sprendė, jog Å¡ie veiksmai sudaro vieno nusikaltimo sudėtį. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad dėl disponavimo Å¡audmenimis V. Å . turėjo bÅ«ti iÅ¡teisintas dėl veikos mažareikÅ¡miÅ¡kumo (BK 37 straipsnis) yra nepagrįsti, nes vertinti atskirai neteisėtÄ ginklų ir Å¡audmenų disponavimÄ apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo.

12. Pagal BK 37 straipsnį kaltininkas gali bÅ«ti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau Å¡ie požymiai (ar kai kurie iÅ¡ jų) yra nustatyti tik formaliai. Pagal teismų praktikÄ atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikÅ¡miÅ¡kumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumÄ , žalos dydį, dalykÄ , kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumÄ ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).

13. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali bÅ«ti sprendžiama, ar jie nėra mažareikÅ¡miai. Visgi, teismų praktikoje, aiÅ¡kinant BK 37 straipsnio taikymo atvejus, pasisakyta, kad Å¡is straipsnis negali bÅ«ti taikomas, jeigu padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-413-895/2016, Nr. 2K-230-697/2017, Nr. 2K-86-628/2020).

14. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. Å . savo gyvenamojoje vietoje neteisėtai laikė pramoninės gamybos 9 mm kalibro revolverį ME 38 Compact-G Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro (.380 ME GUM) Å¡oviniais su guminėmis kulkomis, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams; pramoninės gamybos 9 mm kalibro nenustatyto modelio dujinį pistoletÄ Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ BLOW Magnum Mod. 2000 Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinį pistoletÄ EKOL&VOLTRAN Mod 07 Lady Nr. (duomenys neskelbtini), skirtÄ Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, kuris priskiriamas C kategorijos ginklams; 6 vnt.

šaudmenų, o būtent – pramoninės gamybos .22 (5,6 mm) kalibro ilgųjų žiedinio įskėlimo šovinių, skirtų šaudyti iš daugelio modelių graižtvinių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais; 1 vnt. šaudmenų, o būtent – pramoninės gamybos .223 kalibro šovinį .223 Remington. Šis šovinys skirtas šaudyti iš .223 kalibro daugelio modelių šaunamųjų ginklų, kurie skirti šaudyti šios rūšies šoviniais; 3 vnt.

Å¡audmenų, o bÅ«tent – pramoniniu bÅ«du pagamintų 9 mm kalibro dujinių Å¡ovinių, skirtų Å¡audyti iÅ¡ 9 mm kalibro pistoletų, kurie skirti Å¡audyti Å¡iais Å¡oviniais; 5 vnt. Å¡audmenų, o bÅ«tent – pramoniniu bÅ«du pagamintų 8 mm kalibro dujinių Å¡ovinių, skirtų Å¡audyti iÅ¡ 8 mm kalibro pistoletų, kurie skirti Å¡audyti Å¡iais Å¡oviniais; pramonės gamybos signalinį ginklÄ , skirtÄ iÅ¡Å¡auti 15 mm signalinius Å¡ovinius ir duoti Å¡viesos signalÄ . Å is įtaisas yra priskiriamas C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams; 8 vnt.

šovinių, kurie yra pramoninės gamybos 15 mm signaliniai šaudmenys (šviesos efekto šoviniai), skirti signaliniams C kategorijos šaunamiesiems ginklams.

15. Minėti pistoletai, revolveris ir Å¡oviniai buvo pateikti ekspertiniam tyrimui ir 2020 m. kovo 24 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) ekspertas konstatavo, kad tirti pateikti pistoletai ir revolveris yra priskiriami C kategorijos ginklams, kurie tinkami Å¡audyti, o Å¡oviniai yra tinkami Å¡audyti Å¡audmenys. Ekspertas pažymėjo, kad pateiktas tyrimui įtaisas yra pramoninės gamybos signalinis ginklas, skirtas iÅ¡Å¡auti 15 mm signalinius Å¡ovinius ir duoti Å¡viesos signalÄ . Å is įtaisas priskiriamas C kategorijos Å¡aunamiesiems ginklams ir tinkamas iÅ¡Å¡auti signalinius Å¡ovinius. 8 vnt. iÅ¡ pas nuteistÄ jį rastų Å¡ovinių yra signaliniai Å¡audmenys tinkami Å¡audyti iÅ¡ pas jį rasto signalinio ginklo (t. 1, b. l. 167–172).

16. Nepagrįstas nuteistojo V. Å . skundo argumentas, kad pas jį rasti Å¡audmenys nėra Å¡io nusikaltimo dalykas dėl to, kad jie netinkami Å¡audyti iÅ¡ pas jį namuose rastų ginklų. Kaip jau minėta, nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnyje, dalykas yra tinkami Å¡audymui naudoti ginklai ir Å¡audmenys. 2020 m. kovo 24 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės aktas Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtina, kad dalis pas V. Å . rastų Å¡ovinių netinkami Å¡audyti iÅ¡ pas jį kratos metu rastų ginklų, tačiau pasakyta, kad Å¡audmenys yra tinkami Å¡audyti iÅ¡ kitos rÅ«Å¡ies ginklų, o tai pagrindžia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadÄ , kad Å¡oviniai yra tinkami naudoti Å¡audmenys, kurie atitinka BK 253 straipsnyje numatyto nusikaltimo dalyko sÄ vokÄ .

17. Kaip matyti iÅ¡ 2020 m. kovo 24 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) iÅ¡vadų, tirti pateikti aÅ¡tuoni signaliniai Å¡oviniai sudaryti iÅ¡ cilindro formos tÅ«telės su iÅ¡oriniu sriegiu apatinėje dalyje, kapsulės ir pirotechninio elemento (t. 1, b. l. 171). Taigi, Å¡ie Å¡audmenys neturi kaunamosios galios, nes jie neturi sviedinio, t. y. Å¡audmens dalies (kulkos, Å¡ratų, artilerijos sviedinio ar kt.), strėlės, kuriais paveikiamas taikinys. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistajam inkriminuotas įtaisas – pramoninės gamybos signalinis ginklas, skirtas ne Å¡audyti, o iÅ¡Å¡auti signalinius Å¡ovinius ir duoti Å¡viesos signalÄ . Nors Å¡is įtaisas priskiriamas C kategorijos ginklams, tačiau jis nėra skirtas įgyvendinti kovines ginklo savybes, tai yra padaryti žmogui pavojingus gyvybei sužalojimus. Å io įtaiso paskirtis – iÅ¡Å¡auti signalinį Å¡ovinį ir tokiu bÅ«du duoti Å¡viesos signalÄ .

18. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad 8 vnt. signalinių šovinių ir signalinis įtaisas baudžiamosios atsakomybės prasme nėra tiek pavojingi visuomenės saugumui, kad būtų pripažinti BK 253 straipsnyje nurodytos nusikalstamos veikos dalyku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2012, Nr. 2K-234-895/2019).

19. Taigi, pripažintina, kad 8 vnt. signalinių Å¡ovinių ir signalinio įtaiso laikymas V. Å . inkriminuoti nepagrįstai, todėl Å¡ių Å¡audmenų ir signalinio įtaiso laikymas iÅ¡ pirmosios instancijos teismo nuosprendžio Å¡alintinas pakeičiant teismo sprendimÄ .

20. Å ios nuosprendžio dalies pakeitimas neturi esminės įtakos, sprendžiant padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 253 straipsnio 2 dalį klausimÄ , nes, net ir paÅ¡alinus vieno signalinio įtaiso ir 8 vnt. neteisėtai laikytų signalinių Å¡audmenų laikymÄ , V. Å . laikytų ginklų kiekis yra nemažesnis negu trys ginklai. Jis lieka nuteistas už C kategorijos ginklų: pramonės gamybos 9 mm kalibro revolverio ME 38 Compact-G Nr. (duomenys neskelbtini), skirto Å¡audyti 9 mm kalibro (.380 ME GUM) Å¡oviniais su guminėmis kulkomis, 9 mm kalibro nenustatyto modelio dujinio pistoleto Nr. (duomenys neskelbtini), skirto Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinio pistoleto BLOW Magnum Mod. 2000 Nr. (duomenys neskelbtini), skirto Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais; pramoninės gamybos 9 mm kalibro dujinio pistoleto EKOL&VOLTRAN Mod 07 Lady Nr. (duomenys neskelbtini), skirto Å¡audyti 9 mm kalibro dujiniais ir garsiniais Å¡oviniais, ir 15 vnt.

Å¡audmenų neteisėtÄ laikymÄ . Taigi, nėra teisinio pagrindo V. Å . padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ perkvalifikuoti į BK 253 straipsnio 1 dalį. Jo veika atitinka BK 253 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, kuri laikoma sunkiu nusikaltimu (BK 11 straipsnio 5 dalis), sudėtį.

21. Nagrinėjamoje byloje formaliai nustatyti visi šios veikos būtinieji požymiai. V. Š. savo namuose neturėdamas tam leidimo, neteisėtai laikė keturis ginklus ir šaudmenis, kurie visi buvo tinkami šaudyti. Jis žinojo, kad neturi tam reikalingo leidimo, tačiau šaudmenimis ir ginklais disponavo ir norėjo taip veikti. Nuteistojo veiksmais buvo pažeista ginklų ir šaudmenų kontrolė ir taip sukelta rizika visuomenės saugumui. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo kasacinio teismo nutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-153-942/2016, Nr. 2K-202-489/2018), kuriose nusikalstamos veikos dėl neteisėto disponavimo šaunamaisiais ginklais buvo pripažįstamos mažiau pavojingomis, tačiau tose bylose nustatytos nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybės nėra tapačios nagrinėjamai situacijai.

Minėtose bylose kaltininkams buvo inkriminuota BK 253 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika ir dėl nedidelio veikos pavojingumo asmenys atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.

22. Å ioje byloje nustatytomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas, V. Å . nusikalstamus veiksmus kvalifikuodamas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai. Dėl už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo 23.Nuteistasis V. Å . apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas už atskirus nusikaltimus jam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurios yra per griežtos. V. Å . apeliaciniame skunde praÅ¡o taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytÄ nusikaltimÄ , sankcijoje. 24.Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas ir teisingas bausmes.

Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumÄ ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra vienas iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes. Tik visų paminėtų aplinkybių įvertinimas leidžia parinkti bausmę, atitinkančiÄ Â BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytÄ Â bausmės paskirtį. 25.Už nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo ketverių iki aÅ¡tuonerių metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki dviejų metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo dviejų iki aÅ¡tuonerių metų.

Už nusikaltimo, numatyto BK 266 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 302 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta bausmė – bauda arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki Å¡eÅ¡erių metų. 26.Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu V. Å . paskyrė pagal: BK 253 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡eriems) metams, BK 259 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams, BK 266 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, BK 302 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimÄ 4 (keturiems) mėnesiams. 27.Apygardos teismas, skirdamas bausmes nuteistajam V.

Å ., įvertino padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnį, nuteistojo asmenybės pavojingumÄ , jo atsakomybę lengvinančiÄ aplinkybę (jis prisipažino ir nuoÅ¡irdžiai gailisi), jo atsakomybę sunkinančiÄ aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė bÅ«damas recidyvistu) ir padarė iÅ¡vadÄ , kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti už nusikalstamas veikas paskyrus laisvės atėmimo bausmes. 28.Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, dar kartÄ Ä¯vertinusi pirmosios instancijos teismo nuosprendyje iÅ¡dėstytas aplinkybes ir jas pagrindžiančius bylos faktinius duomenis, sprendžia, kad teismas, už padarytas nusikalstamas veikas parinkdamas nuteistajam V.

Å . bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ , BK 54 straipsnio taikymo klaidos nepadarė, tinkamai nustatė laisvės atėmimo bausmės, paskirtos pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį, dydžius. Už Å¡iuos nusikaltimus paskirtos bausmės virÅ¡ija minimaliÄ Å¡ios bausmės ribÄ , tačiau yra žymiai mažesnės už įstatyme numatytÄ laisvės atėmimo bausmės, skiriamos už Å¡iuos nusikaltimus, vidurkį, todėl tikrai nėra per griežtos. 29.Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, apygardos teismas, nustatydamas V.

Å . pagal BK 253 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį skiriamos laisvės atėmimo bausmės trukmę, nepakankamai įvertino bausmei individualizuoti reikÅ¡mingas aplinkybes: jo veiksmų rÅ«Å¡inį pavojingumÄ , atsižvelgiant į nusikaltimo dalyko turinį, Å¡eimynines aplinkybes, sÄ lygas, lėmusias nusikalstamų veiksmų padarymÄ , nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvus, turimų teistumų skaičių ir jo asmenybės teigiamus pokyčius, vertinant savo nusikalstamÄ elgesį bei Å¡eimos vertybes, todėl paskyrė nuteistajam per griežtas laisvės atėmimo bausmes. 30.Kaip minėta, baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja baudžiamajame įstatyme nustatyti optimalias kaltininko resocializacijai bÅ«tinas bausmių rÅ«Å¡is ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingÄ ir teisingÄ bausmę arba kitÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-268-942/2017). 31.BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota neteisėto disponavimo Å¡aunamaisiais ginklais sudėtis, t. y. baudžiamoji atsakomybė kyla be kita ko asmeniui, kuris, neturėdamas leidimo, laikė, neÅ¡iojo ne mažiau kaip tris Å¡aunamuosius ginklus. BK 253 straipsnio 1 ir 2 dalyje numatytų nusikaltimų sudėčių analizė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad įstatymų leidėjas diferencijavo bausmių griežtumÄ , atsižvelgiant į neteisėtai disponuotÄ nusikalstamos veikos dalyko (Å¡aunamųjų ginklų) kiekį.

Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme apraÅ¡ytos nusikalstamų veikų sudėtys yra abstrakčios, jose numatyti bÅ«tinieji požymiai, kurie turi bÅ«ti nustatyti ir kurių visumos pakanka, siekiant asmenį pripažinti kaltu ir jam paskirti bausmę. Kita vertus, nusikalstamų veikų, kurios pagal BK yra vertinamos pagal tÄ patį straipsnį, padarymo aplinkybės bÅ«na skirtingos. V. Å . neteisėtai disponavo keturiais Å¡aunamaisiais ginklais. Formaliai žiÅ«rint, nuteistojo neteisėtai disponuotų Å¡aunamųjų ginklų kiekis virÅ¡ija mažiausiÄ tokių daiktų kiekį, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Tačiau, siekiant nustatyti tokių veiksmų rÅ«Å¡inį pavojingumÄ , bÅ«tina įvertinti Å¡aunamųjų ginklų charakteristikÄ , jų kokybę. Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis numato, kad ginklai, jų priedėliai ir Å¡audmenys priskiriami pagal jų pavojingumÄ vienai iÅ¡ kategorijų (A, B, C arba D). Pavojingiausi yra A kategorijos ginklai, jų priedėliai ir Å¡audmenys, mažiausiai pavojingi – D kategorijos ginklai ir Å¡audmenys. IÅ¡ bylos medžiagos matyti, kad nė vienas iÅ¡ V.

Š. neteisėtai disponuotų šaunamųjų ginklų nėra priskiriamas A ar B kategorijai. Nuteistasis savo gyvenamojoje vietoje laikė šaunamuosius ginklus, kurie priskiriami C kategorijai. Taigi, pas V. Š. rasti ginklai dėl savo charakteristikų Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo prasme yra laikomi mažesnio pavojingumo. Be to, svarstant, kokie veiksmai gali sukelti atsakomybę pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, turima omenyje veiksmus, kuriais siekiama disponuoti dideliais kiekiais šaunamųjų ginklų, šaudmenų ar sprogmenų.

Tokio tipo nusikalstamos veikos bÅ«dingos nusikalstamų susivienijimų veikloje, nusikalstamoms grupuotėms disponuojant ginklais ir keliant pavojų visuomenei, nelegalios ginklų prekybos atvejais ar ruoÅ¡iantis padaryti nusikaltimÄ Â jais pasinaudojant. Tokį argumentÄ patvirtina ir Å¡io nusikaltimo priskyrimas sunkiems nusikaltimams bei už jo padarymÄ numatyta griežta nuo ketverių iki aÅ¡tuonerių metų laisvės atėmimo bausmė. Nors neteisėtas ginklų, priskiriamų C kategorijai, laikymas irgi yra pavojingas ir visuomenėje nepriimtinas veiksmas, tačiau tokių veiksmų pavojingumas yra mažesnis, nei rÅ«Å¡inis Å¡io nusikaltimo pavojingumas, kai disponuojama B ar A kategorijų ginklais.

Skundžiamame nuosprendyje aprašant V. Š. padaryto nusikaltimo aplinkybes, jam inkriminuotas taip pat neteisėtas disponavimas šaudmenimis (15 vnt.), iš kurių 8 vnt. – dujiniai šoviniai, o 7 vnt. yra skirti šaudyti iš kitų ginklų. Pas V. Š. rasti šaudmenys, nebuvo skirti šaudyti iš pas jį rastų ginklų, o tai neprieštarauja tam, kad nuteistasis nesiruošė jų naudoti. Byloje nėra duomenų, kad V. Š., neteisėtai disponuodamas inkriminuotais šaunamaisiais ginklais, jais neteisėtai prekiavo, juos naudojo darydamas kitas nusikalstamas veikas ar kad rasti šaunamieji ginklai pastaruoju metu buvo naudoti. 33.Taigi, vertindama V.

Å . padarytos nusikalstamos veikos dalyko turinį ir sumažėjusiÄ apimtį teisėjų kolegija sprendžia, kad nuteistojo nusikalstama veika, numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje, yra mažiau pavojinga, nei Å¡ios rÅ«Å¡ies nusikaltimo galimas pavojingumas. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, paminėtų aplinkybių tinkamai neįvertino. 34.Be to, teisingos bausmės parinkimui svarbu ir sÄ lygos, lėmusios nusikalstamų veikų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, padarymÄ , nuteistojo nusikalstamo elgesio motyvai bei tikslai, jo elgesys po nusikaltimo padarymo. 35.Disponavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslÄ jas platinti, iÅ¡ esmės yra savanaudiÅ¡ki, siekio gauti finansinės naudos nulemti nusikaltimai. Nagrinėjamoje situacijoje taip pat pasitvirtino, kad V.

Å ., nustatydamas jam inkriminuotų draudžiamų disponuoti medžiagų kainÄ , ieÅ¡kodamas bÅ«dų ir galimybių Å¡ias medžiagas iÅ¡platinti, neabejotinai iÅ¡ to norėjo gauti pajamų. Tačiau, apelianto teigimu, esminis ir pagrindinis apsisprendimo nusikalsti motyvas buvo iÅ¡imtinai asmeninio pobÅ«džio, siekiant ne pasipelnyti, bet gauti lėšų narkotinėms medžiagoms, nuo kurių V. Å . tapo priklausomas. Pagal apeliacinės instancijos teisme V. Å . iÅ¡sakytus paaiÅ¡kinimus, jis buvo priklausomas nuo narkotikų, jam reikėjo vis stipresnių narkotinių medžiagų ir didesnių jų dozių, o tam reikėjo vis daugiau pinigų, kurių trÅ«ko.

Todėl jis pradėjo platinti narkotikus, iÅ¡ kurių dalį galėjo panaudoti savo reikmėms, dėl ko padarė ne vienÄ nusikaltimÄ ir buvo teisiamas. Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, nuteistasis buvo teisiamas už disponavimÄ narkotinėmis medžiagomis, kurių kiekis nebuvo didelis, už nusikalstamu bÅ«du gautų daiktų realizavimÄ (t. 4, b. l. 48–50). V. Å . padaryti veiksmai, leidžia pritarti apeliaciniame skunde nurodytam argumentui, kad nagrinėjamoje situacijoje nusikalstamų veikų padarymÄ lėmė V.

Å . priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, kuriai įtakos turėjo susiklosčiusios asmeninio pobÅ«džio aplinkybės, t. y. gimus sunkų neįgalumÄ turinčiai dukrai, bÅ«damas psichologiÅ¡kai tam nepasiruošęs, pradėjo vartoti narkotikus. 36.Apeliacinės instancijos teisme pateikti duomenys tvirtina, kad Å¡iuo metu nuteistasis deda pastangas, kad iÅ¡gytų nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms. V. Å ., siekdamas atsisakyti priklausomybės nuo psichotropinių medžiagų ir integruotis į visuomeninį gyvenimÄ , nuo 2020 m. gruodžio mėnesio dalyvauja reintegracijos projekte ,,(duomenys neskelbtini)“.

Charakteristikoje nurodyta, kad V. Å . disciplinuotas bei motyvuotas pakeisti gyvenimo bÅ«dÄ , neigiamai žiÅ«ri į praeities klystkelius, labai rÅ«pinasi Å¡eima, prižiÅ«ri du vaikus (vienas iÅ¡ jų yra neįgalus), aktyviai dalyvauja nuotoliniuose anoniminių priklausomų žmonių grupės susitikimuose, kartu su kitais projekto dalyviais dalyvauja (duomenys neskelbtini) žingsnių programoje ir nepriekaiÅ¡tingai vykdo kiekvieno etapo siekiamybės užsibrėžtus tikslus, įsidarbino uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – UAB) ,,(duomenys neskelbtini)“ plataus profilio statybininku (t. 4, b. l. 38, 55).

Nuteistojo vaikų motina S. M. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, kad V. Å ., skirtingai nei anksčiau, sugrįžo prie Å¡eimos vertybių ir iÅ¡ tikrųjų deda dideles pastangas tam, kad pasveiktų, dirba ir padeda rÅ«pintis neįgalia mažamete dukterimi, kuriai reikalinga priežiÅ«ra iÅ¡tisÄ parÄ . Teisėjų kolegijos vertinimu, tai socialaus žmogaus savybės, kurios bus svarbios vėliau integruojantis į normalų gyvenimÄ , visuomenę. V. Å . supranta pasekmes, gailisi, pats nori sveikti, pripažįsta savo buvusį bejėgiÅ¡kumÄ savo vaiko ir savo paties ligos akivaizdoje. 37.Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, nors skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu V.

Å . ir buvo teistas, Å¡iuo metu už ankstesnius nusikaltimus jau bausmę yra atlikęs. Dauguma ankstesnių nusikalstamų veikų buvo įvykdytos laikotarpiu nuo 2016 m. iki 2017 m. (teismų sistemos Liteko duomenimis) ir susijusios su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu, nusikalstamu bÅ«du gauto turto įgijimu arba realizavimu ir kt., kas iÅ¡ esmės patvirtina paties nuteistojo V. Å . nurodytas aplinkybes, jog nusikalstamų veikų padarymÄ lėmė jo priklausomybė nuo narkotinių medžiagų, kuriÄ sÄ lygojo jo psichologinis nepasiruoÅ¡imas, užgriuvus sunkumams dėl dukros neįgalumo.

Pažymėtina, kad teismas neturi duomenų apie vėlesniu laikotarpiu po šių nusikaltimų galimai V. Š. padarytas tokio pobūdžio nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju svarbu ir tai, kad iki narkotikų vartojimo jis dirbo, dalyvavo socialiniame gyvenime, tad išsigydžius nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę ir tapti pilnaverčiu jos nariu. Naujų ikiteisminių tyrimų dėl V. Š. galimai nusikalstamo elgesio nepradėta.

Jam paskirtos administracinės nuobaudos nebegalioja. Be to, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai konstatavo, kad V. Š. nusikalto, turėdamas keturis teistumus. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenys (t. 4, b. l. 45–52) tvirtina, kad V. Š. skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu turėjo du neišnykusius teistumus: pirmas teistumas 2010 m. vasario 25 d. Kupiškio r. apylinkės teismo nuosprendžiu už 2005 metais padarytus nusikaltimus, numatytus BK 222 straipsnio 1 dalyje ir BK 220 straipsnio 1 dalyje. 2018 m. sausio 4 d.

Vilniaus apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu jis buvo nuteistas už 2017 m. rugpjūčio 14 d. padarytÄ baudžiamÄ jį nusižengimÄ , numatytÄ BK 259 straipsnio 2 dalyje, todėl teistumo BK 97 straipsnio prasme neatsirado. Taigi, antras teistumas V. Å . atsirado, kai jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 253 straipsnio 1 dalyje, 302 straipsnio 1 dalyje, padarytus 2016 metais. 2019 m. kovo 15 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu V.

Å . buvo nuteistas pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį už nusikaltimus, kurie buvo padaryti 2017 metais, t. y. dar iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. sausio 9 d. nuosprendžio priėmimo, todėl kartotinis teistumas dėl Å¡io teismo priimto sprendimo nuteistajam neatsirado. 38.Be to, teisėjų kolegija, individualizuodama nuteistajam skirtinÄ bausmę už sunkių nusikaltimų padarymÄ , kaip reikÅ¡mingus taip pat vertina ir duomenis apie nuteistojo Å¡eiminę padėtį ir socialinius ryÅ¡ius, kurių pirmosios instancijos teismas pakankamai neįvertino.

Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad V. Å . vedęs, turi du mažamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus, jam nustatyti specialieji poreikiai. Tai atsispindi ir apeliacinės instancijos teismui pateikti nauji dokumentai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prigimtiniai nuteistojo Å¡eimos interesai bei kiti svarbÅ«s socialiniai aspektai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieÅ¡ko tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, nustatydamas teisingÄ pusiausvyrÄ tarp nurodytų bei kitų nustatytų aplinkybių ir padarytos nusikalstamos veikos.

Taip iÅ¡reiÅ¡kiama Å¡iuolaikinės baudžiamosios teisės paskirtis ir neformalus jos aiÅ¡kinimas. Vienoda ir teisinga bausmė už tÄ patį nusikaltimÄ ar nusižengimÄ skirtingoms asmenybėms gali bÅ«ti visiÅ¡kai skirtingo dydžio ir (ar) rÅ«Å¡ies. Taigi, bausmė už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ kiekvienoje baudžiamojoje byloje asmeniui yra skiriama individualiai, atsižvelgus į toje byloje nustatytas konkrečias bausmės skyrimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam skiriamos bausmės trukmę, konstatavo, kad nusikaltimų darymo metu V.

Å . jau turėjo neįgaliÄ dukrÄ , tačiau tai teigiamos įtakos jam nepadarė, kadangi jis vėl nusikalto. Teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡i teismo iÅ¡vada negali bÅ«ti vertinama kaip pagrindas nuteistajam skirti griežtesnę bausmę, nes V. Å . paaiÅ¡kinimai apie jo iÅ¡gyvenimus dėl vaiko ligos, atsiradusiÄ priklausomybę narkotikams ir to sÄ sajas su nusikaltimų darymu bei jo dedamos, jau minėtais bylos duomenimis patvirtintos realios pastangos keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , rÅ«pinimasis Å¡eima, darbas, gydymasis nuo priklausomybės narkotikams rodo jo susivokimÄ , pastangas integruotis į visuomenę ir daugiau nenusikalsti. 39.Taigi, teisėjų kolegijos vertinimu, V.

Å . padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis, atsižvelgiant į jo asmenybės, dar neilgÄ laikÄ besitęsiančius reikÅ¡mingus pokyčius, socialinius ryÅ¡ius, sudėtingÄ Å¡eiminę padėtį, pastangas iÅ¡sigydyti nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms ir realiai pakeisti savo gyvenimo bÅ«dÄ , dalyvaujant neįgalios dukros priežiÅ«roje, reikalauja tokios laisvės atėmimo bausmės, kurios dydis bÅ«tų adekvatus, suteikiantis jam galimybę dėti pastangas ir toliau keistis bei tapti pilnaverčiu visuomenės nariu, dirbti, rÅ«pintis savo Å¡eima ir neįgaliu vaiku.

Todėl, siekiant V. Å . tinkamai individualizuoti bausmę už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje, padarymÄ , jam teismo paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė mažintina iki sankcijoje numatytos minimalios laisvės atėmimo bausmės trukmės – iki dviejų metų. Tuo tarpu, visi nuteistojo laikyti ginklai, už kurių disponavimÄ jis nuteistas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, priskiriami mažiau pavojingų ginklų C kategorijai, apeliacinės instancijos teisme susiaurėjo Å¡io nusikaltimo dalyko turinys, todėl, vertinant tai su pirmiau Å¡iame nuosprendyje aptartomis aplinkybėmis, yra pagrindas apygardos teismo V.

Å . pagal BK 253 straipsnio 2 dalį paskirtÄ Å¡eÅ¡erių metų laisvės atėmimo bausmę mažinti iki Å¡io baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatytos minimalios ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Tokio dydžio bausmių paskyrimas V. Å . užtikrins visų bausme siekiamų tikslų ir teisingumo principo įgyvendinimÄ . Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis dėl už nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje, paskirtų laisvės atėmimo per griežtų bausmių keistina. 40.Nuteistojo V.

Å . apeliacinio skundo argumentas, kad, atsižvelgiant į sunkiÄ nuteistojo Å¡eiminę padėtį, jo asmenybės teigiamus pokyčius, vertinant savo veiksmus, jo darbÄ , gydymÄ si ir rÅ«pestį savo Å¡eima, yra pagrindas jam taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti Å¡velnesnę bausmę, negu numatyta BK 253 straipsnio 2 dalyje, yra nepagrįstas. BK 54 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarauja teisingumo principui.

Tada teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti.

41. V. Å . Å¡iuo metu už ankstesnius nusikaltimus bausmę jau yra atlikęs, tačiau nusikaltimų, už kuriuos nuteistas skundžiamu nuosprendžiu padarymo metu turėjo du neiÅ¡nykusius teistumus, nusikalto, praėjus vos keliems mėnesiams po ankstesnio nuosprendžio priėmimo, padarė tokio paties pobÅ«džio nusikaltimus. Å iame nuosprendyje aptarti duomenys patvirtina V. Å . asmenybės ženklius pokyčius, nes jis, vos išėjęs į laisvę, įsidarbino, gydosi nuo priklausomybės narkotikams, grįžo į Å¡eimÄ ir dalyvauja auginant bei iÅ¡laikant du mažamečius vaikus, iÅ¡ kurių vienas yra neįgalus, turintis specialiųjų poreikių.

Tai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra aplinkybės, kurios leidžia spręsti, kad bausmės tikslai gali bÅ«ti pasiekti nuteistajam paskyrus minimaliÄ baudžiamojo įstatymo, reglamentuojančio atsakomybę už padarytÄ sunkų nusikaltimÄ , sankcijoje numatytÄ bausmę. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prigimtiniai nuteistojo Å¡eimos interesai bei kiti svarbÅ«s socialiniai aspektai nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiÅ¡kos aplinkybės, kurias teisėjų kolegija vertina su kitomis bausmei individualizuoti reikÅ¡mingomis, atsakomybę lengvinančia ir sunkinančia aplinkybėmis.

Nuteistojo asmenybės ženklÅ«s teigiami pokyčiai, padarytos nusikalstamos veikos sunkumo laipsnis, padarymo aplinkybės, nuteistojo asmenybės pavojingumas, vertinant jo priklausomybes ir kriminalinę praeitį nėra iÅ¡skirtinės, suteikiančios pagrindÄ V. Å . taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam bausmę Å¡velnesnę, negu numatyta BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadai, kad taikyti V.

Å . BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas nėra įstatyminių sÄ lygų ir pagrindų. Dėl BK 63 straipsnio taikymo 42.Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ , nes bendrindamas už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, turėjo vadovaujantis ne BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punkto nuostatomis, bet ir BK 63 straipsnio 4 dalimi. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nusikaltimo padarymo laikas ir vieta nėra absoliutus idealios nusikaltimų sutapties požymis.

Nusikaltimai, numatyti BK 253 straipsnio 2 dalyje ir BK 260 straipsnio 1 dalyje, pagal savo kategorijÄ ir pavojingumo laipsnį labai nesiskiria ir nesudaro idealios sutapties. Nusikaltimai, numatyti BK 266 straipsnio 1 dalyje, BK 302 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje pagal savo kategorijas ir pavojingumÄ taip pat labai nesiskiria, todėl teismas, bendrindamas paskirtas bausmes, nepagrįstai taikė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktus ir parinko netinkamÄ bausmių bendrinimo bÅ«dÄ â€“ apėmimÄ (iÅ¡skyrus BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį).

Apeliantas praÅ¡o pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du, paskiriant ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, BK 266 straipsnio 1 dalį, BK 302 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį bei BK 259 straipsnio 1 dalį paskirtÄ subendrintÄ ketverių metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir V. Å . nustatyti subendrintÄ bausmę – laisvės atėmimÄ septyneriems metams.

Taikyti BK 641straipsnio nuostatas ir paskirtÄ septynerių metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti trečdaliu, jÄ paskiriant atlikti pataisos namuose. 43.Prokuroro apeliacinio skundo argumentai iÅ¡ dalies pagrįsti. Pagal BK 63 straipsnio 1 dalį, jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ atskirai, po to paskiria galutinę subendrintÄ bausmę. Skirdamas galutinę subendrintÄ bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies jas sudėti.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, teismai bausmių apėmimÄ taiko, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (1 punktas), kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumÄ ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rÅ«Å¡ims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (2 punktas) arba kai už vienÄ nusikalstamÄ veikÄ paskirta dvideÅ¡imties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (3 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-1-1073/2018). 44.Nusikalstamų veikų sutaptimi laikoma situacija, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų (nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų) iki apkaltinamojo nuosprendžio už bent vienÄ iÅ¡ jų priėmimo ir nėra teisinių kliūčių už jų padarymÄ taikyti baudžiamÄ jį įstatymÄ .

Sutaptį sudarančios nusikalstamos veikos gali bÅ«ti kvalifikuojamos pagal tÄ patį arba skirtingus BK straipsnius ar jų dalis. Nusikalstamų veikų sutaptis gali bÅ«ti realioji arba idealioji. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sÄ vokos neatskleistos. Kiekvienu atveju, tik atsižvelgdamas į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra realioji ar idealioji. 45. Teismų praktikoje idealioji nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika (veikimu arba neveikimu) padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, nustatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose.

Kai kuriais atvejais sutaptį galima laikyti idealiÄ ja ir tuo atveju, kai kelios veikos padarytos viena po kitos, per trumpÄ laiko tarpÄ , įgyvendinant vienÄ sumanymÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-78/2012, Nr. 2K-385/2014, Nr. 2K-144-489/2015, Nr. 2A-7-4-699/2015, Nr. 2K-145-511/2019). 46.Pagal byloje nustatytas aplinkybes, V. Å . narkotines medžiagas, turint tikslÄ ir neturint tikslo platinti, pirmos kategorijos prekursorius, ginklus ir svetimus oficialius dokumentus tuo pačiu metu neteisėtai laikė savo namuose, taip neteisėtai jais disponavo.

BK 260 straipsnio 1 dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje numatyti nusikaltimai yra susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis, ir Å¡iais įstatymais saugomas objektas yra visuomenės sveikata, kuriai pavojus kyla, pažeidžiant teisės aktais nustatytÄ narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų apyvartos tvarkÄ . Taigi, Å¡iuo atveju nusikaltimų padarymo vieta, laikas ir tas pats saugomas objektas leidžia pagrįstai spręsti, kad Å¡iuos nuteistojo veiksmus apėmė vieninga tyčia, nukreipta į minėtų medžiagų apyvartos tvarkos pažeidimÄ .

Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad Å¡ie nusikaltimai sudaro idealiÄ sutaptį. Taigi, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu ir už Å¡iuos nusikaltimus paskirtas bausmes bendrindamas, griežtesne bausme apimant Å¡velnesnę, tinkamai taikė baudžiamÄ jį įstatymÄ . 47.Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai pastebi, jog BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas apysunkių nusikaltimų kategorijai, o visi kiti nusikaltimai gretimoms nusikaltimų kategorijoms (BK 259 straipsnio 1 dalis, BK 266 straipsnio 1 dalis – nesunkÅ«s, BK 260 straipsnio 1 dalis, BK 253 straipsnio 2 dalis – sunkÅ«s), todėl bausmė, paskirta pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, su už kitus nusikaltimus nuteistajam paskirtomis bausmėmis turėjo bÅ«ti bendrinama bausmių sudėjimo bÅ«du, numatytu BK 63 straipsnio 4 dalyje. 48.Pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktikÄ , bendrinant bausmes, svarbu ne tik tai, kokioms nusikalstamų veikų kategorijoms padarytos veikos priskiriamos, bet ir jų pavojingumo pobÅ«dis bei laipsnis.

Taigi, net jei padarytos veikos priskiriamos gretimoms kategorijoms, bet labai skiriasi savo pavojingumu, tai tokiu atveju bausmės bendrinamos apėmimo bÅ«du. PrieÅ¡ingai, nors veikos priskiriamos skirtingoms kategorijoms, bet labai nesiskiria savo pavojingumu, tai bausmės bendrinamos sudėjimo bÅ«du. 49.Nagrinėjamu atveju, BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos pagal kategorijÄ ir sunkumo laipsnį labai nesiskiria, todėl už Å¡ias veikas paskirtos bausmės turi bÅ«ti bendrinamos sudėjimo bÅ«du.

BK 302 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama apysunkiams nusikaltimams, t. y. gretima kategorija sunkiems nusikaltimams, todėl pagal kategorijÄ ir sunkumo laipsnį labai nesiskiria nuo BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų. Be to, kaip matyti iÅ¡ nuteistojo parodymų, jis tvirtino, kad kitų asmenų oficialių dokumentų, ginklų bei Å¡audmenų neteisėtas laikymas buvo nesusiję su disponavimu narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais.

Tai rodo, kad nusikalstamų veiksmų (išskyrus BK 260 straipsnio 1dalyje, BK 259 straipsnio 1 dalyje ir BK 266 straipsnio 1 dalyje), numatytų BK 260 straipsnio 1dalyje, 253 straipsnio 2 dalyje, su BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytu neteisėtu disponavimu kitų asmenų oficialiais dokumentais, nesiejo vieninga tyčia ir jie idealios sutapties nesudarė. 50.Taigi, pirmosios instancijos teismas, bendrinamos bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus, BK 260 straipsnio 1 dalyje ir BK 253 straipsnio 2 dalyje ir BK 302 straipsnio 1 dalyje, turėjo vadovautis ne BK 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, o šio baudžiamojo įstatymo 4 dalimi, todėl nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir paskirtos neteisingos subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio1 punktas ir 2 punktas). 51.Pagrįstas prokuroro skundo argumentas, kad šioje byloje yra pagrindai V.

Å . taikyti BK 641straipsnio nuostatas ir, paskyrus už atskirus nusikaltimus subendrintÄ bausmę, jÄ mažinti vienu trečdaliu. 52.Pagal BK 641 straipsnį nuteistajam skiriama bausmė tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu, jeigu baudžiamoji byla buvo iÅ¡nagrinėta pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintÄ Ä¯rodymų tyrimÄ , taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Å i taisyklė taikytina tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esÄ s kaltas (BK 641  straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į Å¡ias nuostatas, kasacinės instancijos teismo praktikoje konstatuota, kad BK 641 straipsnis taikytinas tik esant minėtų sÄ lygų visumai (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-697/2017, Nr. 2K-327-303/2015, Nr. 2K-569/2014). Atitinkamai, nesant bent vienos Å¡ių sÄ lygų, BK 641 straipsnio nuostatos netaikytinos. 53.BK 641straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes baudžiamÄ jį procesÄ atitinkamų kategorijų bylose užbaigti daug greičiau.

Siekiant šio tikslo, BK įtvirtinta privilegija (pozityvioji diskriminacija) atskiroms tos pačios kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms – BK 641straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims prisipažinus, jiems skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-238-699/2017, 2K-264-697/2017, 2A-7-1/2014). 54.Nuteistasis V. Š. prisipažino padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (t. 3, b. l. 42), apeliacinės instancijos teisme jis neginčijo savo kaltės dėl inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

Taigi yra visos įstatyminės sÄ lygos, naujai paskyrus nuteistajam bausmę, jam taikyti BK 641straipsnį ir paskirtÄ subendrintÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

55. Apeliaciniame skunde prokuroras prašė paskirtÄ subendrintÄ ir BK 641straipsnio pagrindu sumažintÄ vienu trečdaliu laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, bendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, tačiau, nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka, Å¡io praÅ¡ymo nebepalaikė. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, atlikus naujai gautų dokumentų tyrimÄ , nustatyta, kad nuteistasis V. Å . Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 15 d. nuosprendžiu paskirtÄ bausmę atliko 2021 m. kovo 19 d. ir yra iÅ¡brauktas iÅ¡ Lietuvos probacijos tarnybos Panevėžio regiono skyriaus registro pasibaigus bausmės laikui (t. 3, b. l. 191–192, 194–196, 197).

Kadangi bausmių bendrinimui pagal BK 64 straipsnio nuostatas teisinio pagrindo neliko, Å¡i apygardos teismo nuosprendžio dalis naikintina. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 punktais, n u s p r e n d ž i a : Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendį pakeisti: paÅ¡alinti iÅ¡ nuosprendžio signalinio ginklo ir 8 vnt. signalinių Å¡audmenų neteisėtÄ laikymÄ , kaip nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalyje, dalykÄ .

V. Å . pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį paskirtÄ 6 (Å¡eÅ¡erių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo. V. Å . pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį paskirtÄ 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 2 (dviejų) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 4 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu už atskirus nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 1 dalį, 266 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo ir dalininio sudėjimo bÅ«du su Å¡iuo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 253 straipsnio 2 dalį paskirtomis bausmėmis ir subendrintÄ bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 4 (ketveriems) metams 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, paskirtÄ bausmę sumažinti 1/3 (trečdaliu) ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimÄ 3 (trejiems) metams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia – Å¡io nuosprendžio pradėjimo vykdyti diena. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaityti sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2019 m. spalio 24 d. iki 2019 m. spalio 25 d., t. y. dvi paras. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalis.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti. Teisėjai Evaldas Gražys Alenas Pielsliakas Regina Pocienė