2023-12-06 Nr. AB-21343-3-61-3-07184-2023-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-2461-624/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07184-2023-0

Procesinio sprendimo kategorija 8.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gruodžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (pranešėjas), Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė) ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo – Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu prašydamas: 1) panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) 2023 m. birželio 9 d. sprendimą Nr. 23S85455 (toliau – ir Sprendimas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Pareiškėjas skundo reikalavimus grindė šiais pagrindiniais argumentais:

2.1. Pareiškėjas turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotą 3 metams Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu, priimtu vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu (dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paso galiojimo terminą (iki 2023 m. rugsėjo mėn.), išdavė Europos Sąjungos (toliau – ir ES) mėlynąją kortelę trumpesniam, nei Migracijos departamento sprendime nurodytam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui, t. y. iki 2023 m. birželio 4 d.

2.2. Naujo paso išdavimo procedūra užsitęsė dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo pareiškėjo veiksmų ir valios, todėl jis kreipėsi į konsulatą dėl paso pakeitimo likus pakankamai daug laiko iki paso galiojimo pabaigos, tačiau pasas buvo išduotas ne per 3, o per 5 mėnesius. Pasą faktiškai gavo 2023 m. birželio 13 d.

2.3. 2023 m. birželio 9 d. norėjo skristi iš Vilniaus į Varšuvą, tačiau VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pareigūnai jo neišleido, nes pagal VSAT informacinės sistemos duomenis jis neturi galiojančio leidimo laikinai gyventi (galiojimas baigėsi 2023 m. birželio 5 d.).VSAT pareigūnai 2023 m. birželio 9 d. nutarimu skyrė jam nuobaudą – įspėjimą už administracinį nusižengimą, numatyta Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 538 straipsnyje (užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi laikui).

2.4. Pareiškėjas yra patekęs į situaciją, kad pagal Migracijos departamento sprendimą jis turi galiojantį leidimą laikinai gyventi, o pagal ES mėlynojoje kortelėje nurodytą datą (2003 m. birželio 4 d.) atrodo, kad jis neturi leidimo laikinai gyventi. Atsiėmęs pasą ėmėsi veiksmų, kad ES mėlynoji kortelė būtų pakeista ir neatitikimai tarp Migracijos departamento sprendime nustatyto leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje termino ir ES mėlynojoje kortelėje nurodyto termino būtų pašalinti. Dėl naujos kortelės išdavimo kreipėsi į Migracijos departamento padalinius 2023 m. birželio 14 d. Marijampolėje ir 2023 m. birželio 16 d. Visagine.

2.5. VSAT 2023 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 23S85455, kuriuo nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę Baltarusiją bei įpareigojo savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2003 m. birželio 16 d. Atsakovas įrašė į Sprendimą įspėjimą, kad neišvykus iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą, bus priimtas sprendimas dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

2.6. VSAT Sprendimas negali būti laikomas pagrįstu ir teisėtu, nes priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių, netinkamai pritaikius Įstatymo normas. Skundžiamą Sprendimą atsakovas priėmė vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 127 straipsnio 1, 31 ir 6 dalimis. Sprendimo priėmimo faktiniu pagrindu nurodė tai, kad pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 5 d. (5 dienas) Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, t. y. pasibaigus leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo laikui (galiojo iki 2023 m. birželio 4 d.).

2.7. Įstatymo 125 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste užsieniečiui leidimas laikinai gyventi yra išduodamas Migracijos departamento sprendimu, todėl pareiškėjas faktiškai turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nes Migracijos departamento sprendimas, kuriuo 2022 m. gegužės 12 d. jam išduotas leidimas laikinai gyventi 3 metams, yra galiojantis.

2.8. Atsakovas Sprendimą priėmė skubotai, netrukus po dokumentų patikros Vilniaus oro uoste. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktą jo atžvilgiu atsakovas taikė vien pagal ES mėlynosios kortelės galiojimo datą, kuri nesutampa su Migracijos departamento sprendime išduoti leidimą laikinai gyventi nurodyta data, iki kurios jis turi leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Atsakovo Sprendimas yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl Įstatymo 127 straipsnio normos taikymas taip pat yra neteisėtas.

2.9. Skundžiamas Sprendimas neatitinka protingumo ir teisingumo kriterijų, nes pareiškėjas faktiškai turi galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nauja ES mėlynoji kortelė nėra išduodama tol, kol nėra panaikintas VSAT Sprendimas, kuris stabdo Migracijos departamento procedūrą dėl naujos kortelės išdavimo.

3. Atsakovas VSAT atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė skundą atmesti šiais pagrindiniais argumentais:

3.1. 2023 m. birželio 9 d. 9.20 val. Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte buvo patikrintas pareiškėjas, kuris VSAT pareigūnams pateikė Baltarusijos Respublikos piliečio pasą, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 4 d., ir leidimą laikinai gyventi (ES mėlynoji kortelė), kurio reverso pusėje pastabų skiltyje pažymėta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu, t. y. pastarasis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal Įstatymo 441 straipsnio nuostatas. Tikrinimo metu nustatė, kad pareiškėjo pateiktas leidimas laikinai gyventi galiojo tik iki 2023 m. birželio 4 d. Taip pat Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS yra pažymėta, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi nuo 2023 m. birželio 5 d. yra negaliojantis.

3.2. Ginčui yra aktualios Europos Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001 (1) ir 2009 m. gegužės 25 d. Tarybos direktyvos 2009/50/EB dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo sąlygų siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą nuostatos.

3.3. Pareiškėjo pateikta informacija apie 2022 m. gegužės 6 d. gautą Migracijos departamento laišką patvirtina, kad jis buvo informuotas, jog jo atžvilgiu yra priimtas sprendimas leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 3 metus, tačiau dėl trumpesnio jo turimo kelionės dokumento galiojimo leidimas laikinai gyventi bus išduotas tik iki 2023 m. birželio 4 d. Pareiškėjas buvo tinkamai informuotas apie jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo terminus, dėl ko pareiškėjas, siekdamas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje laikino leidimo pagrindu, objektyviai turėjo pakankamai laiko ir galimybių (net 1 metus) gauti naują kelionės dokumentą, taip pat turėjo pakankamai laiko ir galimybių laiku kreiptis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo.

3.4. Pareiškėjas neginčijamai žinojo savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei jam galinčias kilti pasekmes dėl neteisėto gyvenimo valstybėje, t. y. nesusitvarkius tam būtinų dokumentų. Vien tai, kad pareiškėjas atvyko į Lietuvos Respubliką ir iki 2023 m. birželio 4 d. joje gyveno teisėtai, negali savaime sudaryti teisinio pagrindo pastarajam nesilaikyti imperatyvių teisės aktų normų, reglamentuojančių užsieniečių migraciją.

3.5. Pareiškėjas savo skundą grindžia ne teisės aktų nuostatomis ir nustatytomis procedūromis, bet pasiteisinimu, kad naujo paso pagaminimas užtruko 5 mėnesius. Aktualu tai, kad 2023 m. birželio 9 d. VSAT pareigūnams pateiktame pareiškėjui priklausančiame Baltarusijos Respublikos piliečio paso 30 puslapyje yra įrašas, kad pastarasis į Baltarusijos Respublikos ambasadą, esančia Lietuvos Respublikoje, kreipėsi 2023 m. vasario 21 d. ir iš pateiktos paso kopijos matyti, kad pareiškėjui naujasis Baltarusijos Respublikos piliečio pasas išduotas 2023 m. balandžio 18 d., t. y. mažiau nei po 2 mėnesių. Taigi, pareiškėjo nurodytas faktas, kad naujojo paso išdavimas užtruko 5 mėnesius, neatitinka tikrovės. Pareiškėjas klaidina atsakovą, trečiąjį suinteresuotą asmenį ir teismą, bando pateisinti savo neveikimą, o būtent pareigos laiku susitvarkyti dokumentus, suteikiančius teisę legaliai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, nevykdymą ir (ar) netinkamą vykdymą. Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje ir 40 straipsnio 2 dalyje nustatyto teisinio reglamentavimo kontekste pareiškėjas objektyviai galėjo ir turėjo pakankamai laiko ir galimybių gauti naują leidimo laikinai gyventi kortelę.

3.6. Nesutinkama su pareiškėju, kad jis užsiregistravo Migracijos departamento informacinėje sistemoje dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo. Pareiškėjas tai padarė 2023 m. birželio 14 d. ir 2023 m. birželio 16 d., t. y. tik po to, kai 2023 m. birželio 4 d. baigė galioti jo turimas leidimas laikinai gyventi, ir kai 2023 m. birželio 9 d. buvo patikrintas VSAT pareigūnų. Teisės aktų leidėjai nenustatė kompetentingoms institucijoms pareigos sprendžiant klausimą dėl užsieniečio buvimo / gyvenimo Lietuvos Respublikoje teisėtumo atsižvelgti į tai, jog pastarasis yra užsiregistravęs ar planuoja užsiregistruoti priėmimui Migracijos departamente dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo.

3.7. VSAT pareigūnai Įstatymo nuostatų pagrindu padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjo turimas leidimas laikinai gyventi galiojo iki 2023 m. birželio 4 d. (imtinai), ir pastarasis iki numatyto termino privalėjo naujai įforminti leidimą laikinai gyventi, o to laiku nepadaręs Lietuvos Respublikos teritoriją vėliausiai palikti 2023 m. birželio 4 d. Nagrinėjamu atveju aktualios nuostatos, įtvirtintos Įstatymo 39 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 124 straipsnio 1 dalyje, 125 straipsnio 1 dalies 4 punkte, Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 (toliau – ir Grąžinimo tvarkos aprašas), 22 punkte.

3.8. Vadovaujantis Europos Tarybos reglamentu (EB) Nr. 539/2001 (1), Baltarusijos Respublikos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. būnant Šengeno erdvėje, tuo pačiu ir Lietuvos Respublikoje, jiems būtina turėti galiojančią Šengeno vizą, o jos neturint, galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas iki leidime laikinai gyventi numatyto termino pabaigos privalėjo įforminti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjas to nepadarė, todėl jo atžvilgiu VSAT pareigūnai priėmė Sprendimą dėl grąžinimo. Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS nebuvo duomenų, kad pareiškėjui būtų išduotas nei naujas, nei elektroninis leidimas laikinai gyventi.

3.9. Nesutinkama su pareiškėju, kad Sprendimas priimtas neįvertinus faktinių aplinkybių. VSAT pareigūnai prieš priimant sprendimą dėl asmens grąžinimo į užsienio valstybę įvertinto, ar konkrečiu atveju yra faktinių aplinkybių, užkertančių kelią pareiškėjo grąžinimui į užsienio valstybę, taip pat buvo atsižvelgta į pareiškėjo buvimo Lietuvos Respublikoje laiką, šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, taip pat į tai, ar pareiškėjas turi nepilnamečių vaikų, kurie mokosi Lietuvos Respublikoje pagal formaliojo švietimo programą (programas) ir į padaryto teisės pažeidimo pavojingumo pobūdį ir mastą. Sprendimo priėmimo metu nebuvo nustatyta Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, dėl kurių būtų draudžiama grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę.

3.10. Pareiškėjui išvykus iš Lietuvos Respublikos, jam nėra atimta galimybė teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo laikinai gyventi gavimo / įforminimo ir dokumentus gavus teisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką ir gyventi joje.

3.11. ANK 538 straipsnio pagrindu 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, už tai, kad pareiškėjas pasibaigus jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui, o būtent nuo 2023 m. birželio 5 d. (5 dienas) gyveno neteisėtai Lietuvos Respublikoje, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Įstatymo 39 straipsnio 2 punkto ir 124 straipsnio 1 punkto reikalavimus, ir jam buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Pareiškėjas priimto nutarimo neskundė, todėl paties fakto, kad Lietuvos Respublikoje jis 5 dienas gyveno neturėdamas leidimo gyventi, neginčijo.

3.12. Pareiškėjo skunde nurodytos priežastys ir aplinkybės neturi įtakos Sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Pareiškėjas nenurodė nei vienos teisiniu reglamentavimu pagrįstos priežasties ar išskirtinių individualių aplinkybių, dėl kurių negalėjo būti priimtas Sprendimas. Nėra pagrindo konstatuoti, jog VSAT tikrinimo procedūras atlikę pareigūnai viršijo savo kompetenciją ar priėmė nepagrįstą ar neteisėtą Sprendimą.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti šiais argumentais:

4.1. Pareiškėjas 2022 m. balandžio 12 d. kreipėsi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu (ketindamas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Ginčui yra aktualios nuostatos, įtvirtintos Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2016 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies a papunktyje, Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir LLG Aprašas) 8 punkto 1 papunktyje.

4.2. Pareiškėjo Baltarusijos Respublikos pasas galioja iki 2023 m. rugsėjo 4 d., todėl pareiškėjui 2022 m. gegužės 26 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, galiojantis iki 2023 m. birželio 4 d. Apie tai, kad pareiškėjui išduodamas leidimas laikinai gyventi galios iki 2023 m. birželio 4 d., pareiškėjas buvo informuotas 2022 m. gegužės 6 d. Lietuvos migracijos informacinės sistemos MIGRIS pranešimu, kurį pareiškėjas perskaitė 2022 m. gegužės 6 d.

4.3. Pasibaigus pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui, pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos neišvyko, gyveno Lietuvos Respublikoje neteisėtai, todėl, vadovaujantis Įstatymo 124 straipsnio 1 ir 2 dalimis, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

4.4. Lietuvos Respublikos teisinis reguliavimas numato, kad užsienietis, pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui, neprivalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, jeigu yra gavęs dokumentą, patvirtinantį teisę būti Lietuvos Respublikoje arba dokumentą, patvirtinantį jo teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjas iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo, todėl iki 2023 m. birželio 4 d. (24.00 val.) privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 39 straipsnio 2 punkto kontekste, pasibaigus pareiškėjo turimo leidimo laikinai gyventi galiojimui, pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai. Atsižvelgdama į faktines aplinkybes, vadovaudamasi Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 127 straipsnio 1 dalimi, Įstatymo 128 straipsnio 1 dalimi bei nenustačiusi Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų priežasčių, VSAT priėmė ginčijamą Sprendimą.

4.5. Pareiškėjo teiginiai prieštarauja objektyviai nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir LLG Aprašo nuostatoms. Pareiškėjo Baltarusijos Respublikos pasas galioja iki 2023 m. rugsėjo 4 d. Vadovaujantis LLG Aprašo 8 punkto 1 papunkčio nuostatomis, pareiškėjui negalėjo būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiotų ilgiau negu 2023 m. birželio 4 d., todėl pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi nuo 2023 m. birželio 4 d. (24.00 val.) negaliojo, dėl ko pagal Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktą yra pagrindas grąžinti jį į užsienio valstybę.

4.6. Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies kontekste užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi pateikia Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės jam būti Lietuvos Respublikos teritorijoje iki bus išnagrinėtas jo prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jis kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo tik 2023 m. birželio 14 d., tačiau tuo metu jis neturėjo galiojančio leidimo gyventi ar vizos, todėl Lietuvos Respublikoje gyveno / buvo neteisėtai ir pagal Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas negalėjo pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui.

4.7. Skundo teiginiai, kad pareiškėjas, atsiėmęs pasą, ėmėsi veiksmų, kad leidimas laikinai gyventi būtų pakeistas, yra nepagrįsti, nes pareiškėjui pasas išduotas 2023 m. balandžio 18 d. Prašymą naujai įforminti leidimą gyventi jis užpildė tik beveik po 2 mėnesių, t. y. pats pareiškėjas nesirūpino savo teisine padėtimi ir nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje būtų teisėtas.

5. Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus į atsakovo atsiliepimą, kuriuose nurodė:

5.1. Atsakovas netinkamai taiko Įstatymo normas, t. y. formaliai, neatsižvelgdamas į individualaus atvejo faktines aplinkybes, nesivadovaudamas viešojo administravimo principais, teisingumo ir protingumo kriterijais.

5.2. Užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas, pakeistas ar panaikintas įstatymų leidėjo įgalioto viešojo administravimo subjekto – Migracijos departamento – sprendimu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka. Dėl šiam dokumentui keliamų reikalavimų yra aktualios 2021 m. spalio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/1883 dėl trečiųjų šalių piliečių atvykimo ir apsigyvenimo siekiant dirbti aukštos kvalifikacijos darbą sąlygų, kuria panaikinama Tarybos direktyva 2009/50/EB, 9 straipsnio 3 dalyje, 2002 m. birželio 13 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1030/2002, nustatančio vienodą leidimų apsigyventi trečiųjų šalių piliečiams formą, 1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras 2011 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. IV-519 nustatė, kad leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje blankas yra atskiras dokumentas – 85,6 x 53,98 mm formato kortelė, atitinkanti ISO/IEC 7810:2003 standarto ID-1 kortelių reikalavimus. LLG Aprašo 102, 103.4, 103.4.1, 107 punktuose įtvirtintų reikalavimų aspektu leidimas laikinai gyventi, kuris yra įteikiamas užsieniečiui, yra patvirtintos formos Migracijos departamento sprendimą išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi lydintis dokumentas, kuriame kaip privalomieji rekvizitai yra įrašomi Migracijos departamento sprendimo išduoti atitinkamam užsieniečiui leidimą laikinai gyventi esminiai duomenys (leidimo rūšis, teisinis pagrindas, išdavimo data, galiojimo laikas), taip pat elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys (veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai) užsieniečio tapatybei patvirtinti. Leidimas laikinai gyventi (mėlynoji kortelė) yra Migracijos departamento sprendimo išduoti leidimą laikinai gyventi ta materialioji išraiška, kuri yra įteikiama užsieniečiui.

5.3. Migracijos departamento 2022 m. gegužės 22 d. sprendimą išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi 3 metams lydintis dokumentas (ES mėlynoji kortelė) buvo įformintas trumpesniam laikui (iki 2023 m. birželio 4 d.), nes jo kelionės dokumentas galiojo iki 2023 m. rugsėjo 4 d. Atsakovas nepagrįstai nurodo, esą pareiškėjas 5 dienas gyvena Lietuvos Respublikoje neteisėtai (pasibaigus leidimo laikinai gyventi, galiojusio iki 2023 m. birželio 4 d., galiojimo laikui), nes Migracijos departamento 2022 m. gegužės 22 d. sprendimas išduoti jam leidimą 3 metams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nurodytu pagrindu yra galiojantis. Atsakovas Sprendimą priėmė esant situacijai, kai nepasibaigus Migracijos departamento 2022 m. gegužės 22 d. sprendimu nustatytam 3 metų leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, prieš 5 dienas buvo pasibaigęs Migracijos departamento sprendimą lydinčio dokumento (ES mėlynosios kortelės) įforminimo laikotarpis, tačiau jis turėjo teisę likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui gauti naujai įformintą ES mėlynąją kortelę. Atsakovas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktą taikė nepagrįstai ir neteisėtai.

5.4. Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas užsieniečio grąžinimo pagrindas yra susijęs su Įstatymo 50 straipsnyje numatytais leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindais. Atsakovas šių įstatymo normų netaikė, todėl atsakovas iš esmės pripažįsta, jog Migracijos departamento 2022 m. gegužės 22 d. sprendimas išduoti leidimą 3 metams laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra galiojantis.

5.5. Atsakovas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punkto taikymą nepagrįstai sieja su Įstatymo 52 straipsnio, kuris nustato atvejus, kuriais negalioja leidimas laikinai gyventi, 1 dalies 1 punktu (pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas). Atsakovas Sprendimą priėmė esant aplinkybėms, kai nepasibaigus Migracijos departamento 2022 m. gegužės 22 d. sprendimu nustatytam 3 metų leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, buvo pasibaigęs šį Migracijos departamento sprendimą lydinčiojo dokumento (ES mėlynosios kortelės) įforminimo laikotarpis, kuris šiuo atveju buvo trumpesnis už Migracijos departamento sprendime nurodytą leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, ir jis turėjo teisę gauti naujai įformintą ES mėlynąją kortelę likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Pareiškėjo atvejis nepatenka į Įstatymo 52 straipsnio taikymo sritį.

5.6. Atsakovo nuomonė, esą pareiškėjas turėjo kreiptis dėl naujo leidimo išdavimo, nepagrįsta ir neteisinga. Leidimo laikinai gyventi pakeitimas Įstatymo prasme reiškia, kad užsienietis leidimo laikinai gyventi prašo kitu Įstatymo 40 straipsnyje numatytu pagrindu. Migracijos departamento 2022 m. gegužės 22 d. sprendime nurodytas leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas nepasikeitė, todėl pareiškėjui nebuvo jokio pagrindo kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

5.7. Įstatymas numato leidimo laikinai gyventi įforminimo procedūrą, kuri negali būti tapatinama su leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo procedūra. Pareiškėjo atveju yra aktuali leidimo laikinai gyventi įforminimo procedūra, t. y. ES mėlynosios kortelės įforminimo likusiam po 2023 m. birželio 4 d. Migracijos departamento sprendimu nustatyto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui procedūra. Naujo kelionės dokumento gavimo procedūra užtruko ir 2023 m. birželio 13 d. gavęs naują kelionės dokumentą, pareiškėjas 2023 m. birželio 14 d. kreipėsi į Migracijos departamento padalinį Marijampolėje, o 2023 m. birželio 16 d. į Migracijos departamento padalinį Visagine būtent dėl ES mėlynosios kortelės įforminimo likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, tačiau prašymas nebuvo priimtas būtent dėl to, kad atsakovas 2023 m. birželio 9 d. priėmė Sprendimą.

5.8. Atsakovas nepagrįstai kaltina pareiškėją teismo klaidinimu. Pareiškėjas prideda įrodymus, kad naują kelionės dokumentą Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje konsuliniame skyriuje jis gavo 2023 m. birželio 13 d., todėl į naują kelionės dokumentą įrašyta išdavimo data (2023 m. balandžio 18 d.) yra dokumento išrašymo data, o ne jo išdavimo (įteikimo) data.

5.9. Atsiliepimo argumentas, esą teismui panaikinus VSAT Sprendimą, pareiškėjo statusas šalyje nepasikeistų, nes jis nebūtų laikomas teisėtai gyvenančiu, yra nepagrįstas. Sprendimo panaikinimas Migracijos departamentui sudarytų sąlygas vykdyti ES mėlynosios kortelės įforminimo likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui procedūrą, nes Migracijos departamento 2022 m. gegužės 22 d. sprendimas, kuriuo 3 metams yra išduotas leidimas laikinai gyventi, yra galiojantis.

5.10. VSAT Sprendimas neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų. Atsakovas 2023 m. birželio 9 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo skyrė administracinę nuobaudą – įspėjimą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 538 straipsnyje. Pareiškėjas iš šios priemonės suprato, kad tuo atveju, kai užsieniečiui išduotos ES mėlynosios kortelės galiojimo terminas (atsižvelgiant į užsieniečio kelionės dokumento galiojimo terminą) yra trumpesnis už Migracijos departamento sprendime nurodytą leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje terminą (nors į ES mėlynąją kortelę yra įrašyta pastaba, kad užsieniečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktu), kol užsienietis nėra gavęs naujos ES mėlynosios kortelės, užsieniečių vykimą per valstybės sieną, jų buvimą Lietuvos Respublikoje kontroliuojanti VSAT užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje teisėtumą vertina ne pagal galiojančio Migracijos departamento sprendime nurodytą faktinį leidimo laikinai gyventi terminą, o vien tik pagal ES mėlynosios kortelės įforminimo terminą. Šiuo metu pareiškėjas negali gauti naujos ES mėlynosios kortelės būtent dėl to, kad VSAT Sprendimu nusprendė grąžinti jį į užsienio valstybę, nors Migracijos departamento 2022 m. gegužės 22 d. sprendimas yra galiojantis. Pritaikęs Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktą, atsakovas nepagrįstai taikė ir Įstatymo 127 straipsnio normas, numatančias užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę pagrindus ir tvarką.

6. Atsakovas pirmosios instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus – atsikirtimą į pareiškėjo paaiškinimus, kuriuose nurodė:

6.1. 2023 m. birželio 9 d. pasienio tikrinimo metu pareiškėjas VSAT pareigūnams pateikė dokumentą – leidimą laikinai gyventi, kuriame buvo nurodyta, kad jis imtiniai galioja iki 2023 m. birželio 4 d. Iš pareiškėjo prie skundo pridėto 2022 m. gegužės 6 d. Migracijos departamento laiško matyti, kad pareiškėjas minėtos institucijos buvo informuotas, jog jo atžvilgiu priimtas sprendimas leisti laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 3 metus, tačiau dėl trumpesnio jo turimo kelionės dokumento galiojimo leidimas laikinai gyventi bus išduotas tik iki 2023 m. birželio 4 d. VSAT pareigūnams patikrinus Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS esančią informaciją, nustatyta, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi nuo 2023 m. birželio 5 d. yra negaliojantis. Nuosekliai sugretinus Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies ir 125 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, yra akivaizdu, kad leidimo laikinai gyventi galiojimo laikas pasibaigia tuomet, kai pasibaigia dokumente nurodytas galiojimo laikas, o nagrinėjamoje situacijoje pareiškėjo ir pasienio tikrinimo metu turimo leidimo galiojimo laikas baigėsi 2023 m. birželio 4 d. Pareiškėjas 2023 m. birželio 9 d. turėjo pareigą VSAT pareigūnams pateikti galiojančius dokumentus, įrodančius, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai, ko pastarasis pasienio tikrinimo metu nepadarė.

6.2. VSAT pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas, taip kaip buvo įgalioti veikti Įstatymo 127 straipsnio 1, 31 ir 6 dalimis bei Grąžinimo tvarkos aprašo 22 punktu. Pareiškėjui buvo nustatytas teisės aktų ribose (per 7 dienas) nurodytas terminas išvykti. Pareiškėjas 7 dienų išvykimo termino pratęsti neprašė.

6.3. Kai pareiškėjas Migracijos departamentui pateiks galiojantį asmens tapatybę ir pilietybę nusakantį dokumentą (pasą ar kt.), tik tuomet bus sprendžiamas klausimas (galimybė) išduoti ar neišduoti naują leidimą likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Pasas yra užsieniečio asmens pilietybę ir tapatybę nusakantis ir jį identifikuojantis dokumentas ir pagal LLG Aprašo 8.1 papunktį užsienietis, norintis gauti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi, prie prašymo išduoti arba pakeisti leidimą turi pridėti šių dokumentų skaitmenines kopijas, o būtent galiojantį kelionės dokumentą, išskyrus atvejus, kai užsienietis galiojančio kelionės dokumento negali pateikti dėl objektyvių priežasčių. Jeigu užsienietis dėl objektyvių priežasčių negali pateikti galiojančio kelionės dokumento skaitmeninės kopijos, jis turi pridėti kito dokumento, patvirtinančio asmens tapatybę, skaitmeninę kopiją (jeigu užsienietis tokį dokumentą turi). Leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi išduodamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui.

6.4. Įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalys aiškiai apibrėžia, jog leidimas laikinai gyventi nėra išduodamas automatiškai. Kiekvienu atveju, prieš išduodant / pakeičiant leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas yra įpareigotas priimti sprendimą. LLG Aprašo 102 punktas įpareigoja Migracijos departamentą išnagrinėti prašymą dėl leidimo gyventi pakeitimo ir tik tuomet priimti sprendimą dėl jo keitimo ir jį fiziškai išduoti.

6.5. Sutinkama su pareiškėjo aiškinimu, kad leidimas laikinai gyventi yra priimto sprendimo laikinai gyventi materialioji išraiška, tačiau pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi, kuris imtinai galiojo iki 2023 m. birželio 4 d., ir buvo tinkamai informuotas apie jo galiojimo terminus. Akivaizdu, jog sprendimas išduoti naują leidimą gyventi ir (ar) pakeisti leidimą gyventi taip pat yra sprendimo laikinai gyventi materialioji išraiška. Pareiškėjas žinojo, jog jo turimas leidimas laikinai gyventi baigiasi 2023 m. birželio 4 d., ir buvo apie tai tinkamai informuotas, taip pat turėjo suvokti, jog jis 2023 m. birželio 5 d. yra Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą. Pareiškėjas, norėdamas legaliai likti Lietuvos Respublikoje, tinkamai ir laiku nepasirūpino jam suteikta teise gauti naują dokumentą, nors tokią teisę turėjo, dėl ko pastarajam atsirado pareiga išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2023 m. birželio 4 d. (imtinai).

6.6. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalies, LLG Aprašo 106 punkto teisinio reglamentavimo kontekste iš naujo automatiškai įforminti leidimą laikinai gyventi nėra privalu, ši funkcija yra suformuluota kaip teisė, o ne pareiga, dėl ko Migracijos departamentas, gavęs prašymą, turi teisę iš naujo vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi, suteikiantį teisę legaliai gyventi / būti Lietuvos Respublikoje.

6.7. Objektyvių duomenų bei įrodymų, dėl kokios priežasties pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais nesikreipė į Migracijos departamentą dėl naujojo leidimo laikinai gyventi gavimo, jis nenurodė. Pagrįstai nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai, pasibaigus leidimo laikinai gyventi laikotarpiui ir Sprendime atsakovas nurodė Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktą, t. y. jog Sprendimas priimamas dėl to, kad pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui.

6.8. Atsakovas neturėjo nei teisinio, nei faktinio pagrindo Sprendime nurodyti, kad leidimas laikinai gyventi panaikintas, nes tokių duomenų pasienio tikrinimo metu VSAT pareigūnai neturėjo. Migracijos departamento informacinėje sistemoje MIGRIS buvo pažymėta, kad pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi nuo 2023 m. birželio 5 d. yra negaliojantis, be kita ko, ant paties dokumento buvo aiški jo galiojimo data – iki 2023 m. birželio 4 d., kas parodė, kad minėtas dokumentas yra pats iš savęs negaliojantis.

6.9. Nagrinėjamoje situacijoje svarbus ne sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas, o šio sprendimo pagrindu išduoto dokumento, kuris patvirtina užsieniečio tapatybę ir jo statusą Lietuvos Respublikoje, turėjimas bei iš to išplaukiančios užsieniečio pareigos būnant šalyje. Pareiškėjas nepagrįstai tapatina teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpį su minėtos teisės įgyvendinimo tvarka. Visų pirma, yra pareiga pareiškėjui susitvarkyti reikiamus dokumentus, pagrindžiančius jo teisėtą buvimą, ir tik po to atsiranda teisė jam Lietuvos Respublikoje gyventi / būti teisėtai.

6.10. Nors pareiškėjas nurodo, kad pasą Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje konsuliniame skyriuje atsiėmė tik 2023 m. birželio 13 d., tačiau nenurodė dėl kokių objektyvių pateisinamų priežasčių delsė ir (ar) ilgai neatsiėmė naujai jam 2023 m. balandžio 18 d. išrašyto / pagaminto paso. Pareiškėjas pats tinkamai ir laiku nesirūpino savo teisine padėtimi bei laiku nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad jo gyvenimas / buvimas Lietuvos Respublikoje būtų teisėtas.

6.11. ANK 538 straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė. VSAT pareigūnai, nustatę, kad asmuo yra padaręs administracinį nusižengimą, privalo į tai reaguoti. 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjo atžvilgiu buvo surašytas nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, už tai, kad pareiškėjas pasibaigus jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikui, o būtent nuo 2023 m. birželio 5 d. (5 dienas) gyveno neteisėtai Lietuvos Respublikoje, tokiais savo veiksmais pažeisdamas Įstatymo 39 straipsnio 2 punkto ir 124 straipsnio 1 punkto reikalavimus, ir jam buvo skirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo (dėl įpareigojimo savanoriškai išvykti). Todėl nustačius faktinį pagrindą, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikoje 5 dienas gyvena neteisėtai, atsirado teisinis pagrindas ir pareiga priimti Sprendimą dėl grąžinimo.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. spalio 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė:

8.1. Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjui išdavė leidimą laikinai gyventi Nr. 760123391 Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio pagrindu (dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į pareiškėjo paso galiojimo terminą, kuris galiojo iki 2023 m. rugsėjo 4 d., pareiškėjui ES mėlynąją kortelę išdavė trumpesniam nei Migracijos sprendime nurodytas leidimo laikinai gyventi galiojimo laikas, t. y. iki 2023 m. birželio 4 d.

8.2. 2023 m. birželio 9 d. 9.20 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, vykdant išvykstančių asmenų profiliavimą dėl neteisėtos migracijos, buvo patikrintas pareiškėjas, kuris VSAT pareigūnams pateikė Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. HB2654659, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 4 d., ir leidimą laikinai gyventi (ES mėlynoji kortelė) Nr. 76012339, kurio reverso pusėje pastabų skiltyje pažymėta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu.

8.3. VSAT pareigūnai patikrinę MIGRIS nustatė, kad pareiškėjo leidimas laikinai gyventi nuo 2023 m. birželio 5 d. yra negaliojantis, todėl 2023 m. birželio 9 d. nutarimu skyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 538 straipsnyje.

8.4. VSAT 2023 m. birželio 9 d. priėmė sprendimą Nr. 23S85455, kuriuo nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę Baltarusiją. Taip pat įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2003 m. birželio 16 d. Atsakovas įrašė į Sprendimą įspėjimą, kad pareiškėjui neišvykus iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą, bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

8.5. Pareiškėjas nesutikdamas su VSAT Sprendimu 2023 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą, prašydamas Sprendimą panaikinti.

9. Teismas apžvelgė Įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje, 2 straipsnio 9 dalyje, 124 straipsnio 1 dalyje, 125 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

10. Teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog kilo ginčas dėl to, kad pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 5 d. iki 2023 m. birželio 9 d. Lietuvoje buvo neteisėtai.

11. Teismas vertino, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėjas Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, todėl VSAT, vadovaudamasis Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 127 straipsnio 1, 31 ir 6 dalimis, turėjo teisinį pagrindą priimti sprendimą, įpareigojantį jį išvykti iš Lietuvos Respublikos.

12. Teismas pažymėjo, kad sisteminis Įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse įtvirtintų nuostatų aiškinimas patvirtina, kad prašymą išduoti leidimą gyventi užsienietis gali pateikti tik tada, kai Lietuvos Respublikos teritorijoje yra teisėtai.

13. Teismas nurodė, kad Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą ir išdavė pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies ir 41 straipsnio pagrindu (dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Teismas atkreipė dėmesį, kad pagal LLG Aprašo 8 punkto 1 papunktį, leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi išduodamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui. Todėl nagrinėjamu atveju pareiškėjui leidimas laikinai gyventi (ES mėlynoji kortelė), atsižvelgiant į pareiškėjo paso galiojimo terminą, kuris galiojo iki 2023 m. rugsėjo 4 d., buvo išduotas trumpesniam nei Migracijos sprendime nurodytas leidimo laikinai gyventi galiojimo laikas, t. y. iki 2023 m. birželio 4 d.

14. Teismas nesutiko su pareiškėjo teiginiu, kad Migracijos sprendimas yra galiojantis, o ES mėlynoji kortelė – ne. Teismas pažymėjo, kad pagal Europos Tarybos reglamentą (EB) Nr. 539/2001 (1) Baltarusijos Respublikos piliečiams yra taikomas vizų rėžimas, t. y. būnant Šengeno erdvėje, tuo pačiu ir Lietuvos Respublikoje, bei Europos Sąjungoje, būtina turėti galiojančią Šengeno vizą, jos neturint galiojantį leidimą gyventi arba galiojančią ilgalaikę vizą. Teismas apžvelgė Įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje, 52 straipsnio 1 dalies 1 ir 6 punktuose, 40 straipsnio 2 dalies 3 punkte, 40 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą teisinį reglamentavimą.

15. Teismas nurodė, kad pareiškėjo paso Nr. HB2654659 30 puslapyje yra įrašas, kad jis į Baltarusijos Respublikos ambasadą, esančia Lietuvos Respublikoje, kreipėsi 2023 m. vasario 21 d., ir naujasis Baltarusijos Respublikos piliečio pasas Nr. HB3626909 išduotas (išrašytas) 2023 m. balandžio 18 d., t. y. mažiau nei po 2 mėnesių. Taigi, pareiškėjo skunde nurodytas faktas, kad naujojo paso išdavimas užtruko 5 mėnesius, neatitinka tikrovės. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas buvo tinkamai informuotas ir apie jam išduoto leidimo laikinai gyventi galiojimo terminus, t. y. Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 6 d. laišku informavo pareiškėją, kad jo atžvilgiu priimtas sprendimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje yra 3 metams, tačiau dėl trumpesnio jo turimo kelionės dokumento galiojimo leidimas laikinai gyventi bus išduotas tik iki 2023 m. birželio 4 d. Pareiškėjas su šia informacija susipažino 2022 m. gegužės 6 d., taigi pareiškėjas žinojo iki kada leidimas laikinai gyventi galioja. Be to, pareiškėjas dėl naujo leidimo laikinai gyventi gavimo užsiregistravo 2023 m. birželio 14 d. ir 2023 m. birželio 16 d., t. y. tik po to, kai 2023 m. birželio 4 d. baigė galioti jo turimas leidimas laikinai gyventi ir kai 2023 m. birželio 9 d. buvo patikrintas VSAT pareigūnų. Pareiškėjas, siekdamas dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje laikino leidimo laikinai gyventi pagrindu, objektyviai turėjo pakankamai laiko ir galimybių, net 1 metus, gauti naują kelionės dokumentą, taip pat turėjo pakankamai laiko ir galimybių laiku kreiptis dėl naujo leidimo gyventi išdavimo. Teismas sutiko su Migracijos departamentu, kad laiku susitvarkyti dokumentus, suteikiančius teisę legaliai gyventi ir dirbti Lietuvos Respublikoje, yra pareiškėjo pareiga. Taip pat sutiko su atsakovu, kad užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi laikytis Lietuvos Respublikos įstatymų. Įstatymo 33 straipsnio 3 dalies ir 40 straipsnio 2 dalies kontekste pareiškėjas turėjo pakankamai laiko ir galimybių gauti naują leidimo laikinai gyventi kortelę.

16. Teismas, nesutikdamas su pareiškėjo argumentais, pabrėžė, kad pagal LLG Aprašo 8 punkto 1 papunkčio nuostatas pareiškėjui negalėjo būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiotų ilgiau negu 2023 m. birželio 4 d., todėl pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi nuo 2023 m. birželio 4 d. (24.00 val.) negaliojo. Be to, pasibaigus pareiškėjo leidimo laikinai gyventi galiojimo terminui, pareiškėjas iš Lietuvos Respublikos neišvyko, gyveno Lietuvos Respublikoje neteisėtai. Kadangi pareiškėjo leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis, pagal Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punktą atsirado pagrindas grąžinti pareiškėją į užsienio valstybę.

17. Teismas nurodė, kad Įstatymo 39 straipsnio 2 punkte ir 124 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste aktualu tai, kad konkrečiu atveju pareiškėjas iki paskutinės savo teisėto buvimo Lietuvos Respublikoje dienos vizos ar leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negavo, todėl iki 2023 m. birželio 4 d. (24.00 val.) privalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos, tačiau neišvyko. Pasibaigus pareiškėjo turimo leidimo laikinai gyventi galiojimui, pareiškėjas gyveno Lietuvos Respublikoje, todėl pareiškėjas nuo 2023 m. birželio 5 d. Lietuvos Respublikoje gyveno neteisėtai.

18. Teismas apžvelgė Grąžinimo tvarkos aprašo 4, 22 punktuose, Įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje, 125 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 127 straipsnio 7 dalyje įtvirtintas nuostatas ir pažymėjo, kad teisės aktų leidėjas nesuteikė sprendimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę priimančiai institucijai diskrecijos priimti ar nepriimti tokio sprendimo (dėl įpareigojimo savanoriškai išvykti). Be to, Įstatymo 125 straipsnio nuostatų analizė to paties įstatymo 124 straipsnio 1 ir 2, 3 dalių, nustatančių atvejus, kada užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, kontekste leidžia teigti apie formalių pagrindų dėl užsieniečių grąžinimo nustatymą. Pastaroji aplinkybė aiškiai atsispindi Grąžinimo tvarko aprašo 24 punkte. Sisteminė ir lingvistinė teisės aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog atliekamas tyrimas dėl užsieniečio grąžinimo ir įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos apsiriboja tik konkretaus fakto (pareiškėjas Lietuvos Respublikoje yra neteisėtai, kadangi pareiškėjo leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis) konstatavimu, jei nėra teisės aktuose nustatytų pagrindų, dėl kurių asmuo negali išvykti ar būti išsiųstas iš šalies, nustatytų Įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse.

19. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo 130 straipsnio 1 dalimi, 127 straipsnio 1, 31, 6 dalimis, sprendė, kad į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes atsakovas privalėjo atsižvelgti bei jas įvertinti spręsdamas klausimą dėl grąžinimo į užsienio valstybę termino nustatymo, per kurį pareiškėjas įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos. Kompetentingų institucijų pareiga atsižvelgti į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes priimant sprendimą dėl užsieniečio išsiuntimo iš šalies yra nustatyta Įstatymo 127 straipsnio 32 punkte ir Grąžinimo tvarkos aprašo 46 punkte. Teismas Grąžinimo tvarkos aprašo 47 punkte nustatyto reglamentavimo kontekste nenustatė, jog pareiškėjas kreipėsi į VSAT per MIGRIS ar raštu būtų pateikęs prašymą pratęsti savanoriško išvykimo terminą, kol bus priimtas Migracijos departamento sprendimas dėl leidimo gyventi išdavimo.

20. Teismas apžvelgė skundžiamo atsakovo Sprendimo turinį ir atmetė pareiškėjo argumentus, kad šio Sprendimo priėmimo metu galiojo Migracijos departamento 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas, nes pareiškėjas VSAT pareigūnams nepateikė jokio galiojančio dokumento, kuris įrodytų teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje, taip pat informacinėse sistemose pažymėta, kad leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis.

21. Teismas vertino, kad VSAT, priimdama Sprendimą dėl pareiškėjo grąžinimo į užsienio valstybę, laikėsi visų teisės aktuose nustatytų reikalavimų, atliko jos kompetencijai priskiriamus ir privalomus veiksmus. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad skundžiamas Sprendimas buvo priimtas pažeidžiant pagrindines procedūras ir neįvertinus Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių.

22. Teismas sprendė, kad ginčijamas Sprendimas priimtas tinkamai išnagrinėjus faktinę pareiškėjo situaciją, tinkamai pritaikius teisės normas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir priteisti pareiškėjui patirtas bylinėjimosi išlaidas.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti atsakovo Sprendimą ir priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.

24. Pareiškėjas nesutikimą su pirmosios instancijos teismo sprendimu grindžia šiais argumentais:

24.1. Teismo sprendimas priimtas pažeidus proceso, vertinant įrodymus, ir materialiosios teisės normas. Teismas neištyrė bylos aplinkybių visapusiškai ir objektyviai, neatskleidė bylos esmės, pažeidė pareiškėjo teisę į teisingą teismą ir bylos nagrinėjimą.

24.2. Vadovaujantis Įstatymo 28 straipsnio 4 dalimi, atsakovui nebuvo pakankamo pagrindo vertinti, jog užsienietis Lietuvoje yra neteisėtai, nes galiojo Migracijos departamento 2022 m. gegužės 12 d. sprendimas išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 3 metams. Teismo sprendime nėra nurodyta, kad skundžiamo VSAT Sprendimo priėmimo dieną ar šios bylos nagrinėjimo teisme metu Migracijos departamento priimtas administracinis aktas būtų netekęs galios. Pareiškėjas iš Migracijos departamento nėra gavęs pranešimo, kad ši institucija panaikino jam 2022 m. gegužės 12 d. išduotą leidimą. Teismas neturėjo pagrindo neatsižvelgti į tai, kad VSAT Sprendimo priėmimo dieną galiojo minėtas Migracijos departamento sprendimas. Įstatymo normas (125 str. 1 d. 4 p. ir 127 str. 1, 31 ir 6 d.) teismas taikė nepagrįstai.

24.3. Migracijos departamento sprendimo išduoti užsieniečiui leidimą laikinai gyventi pagrindu yra pagaminama ir įteikiama užsieniečiui patvirtintos formos leidimo laikinai gyventi kortelė (ES mėlynoji kortelė). Ši kortelė nėra savarankiškas dokumentas, o yra tokio turinio Migracijos sprendimą lydintis dokumentas, į kurį įrašomi sprendime nurodyti duomenys. Teismas šiuo aspektu nepasisakė, o tik vertino faktą, kad pareiškėjui išduotos ES mėlynosios kortelės galiojimo laikas VSAT patikros dieną (2023 m. birželio 9 d.) buvo pasibaigęs prieš 5 dienas (galiojo iki 2023 m. birželio 5 d.). Toks vertinimas yra nepagrįstas, nes galiojant Migracijos departamento 2022 m. gegužės 12 d. sprendimui, likusiam šiame sprendime nustatytam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui pareiškėjas turėjo teisę gauti naujai įformintą ES mėlynąją kortelę (Įstatymo 40 str. 2 d., 33 str. 3 d., 341 str. 2 d.).

24.4. Teismas nepagrįstai sutapatino leidimą laikinai gyventi, t. y. Migracijos departamento administracinį sprendimą, kuriuo konkrečiam užsieniečiui atitinkamu Įstatymo pagrindu yra išduodamas leidimas laikinai gyventi, su tokio administracinio sprendimo pagrindu išduodamu jį lydinčiu dokumentu (ES mėlynąja kortele). Daugumoje atvejų užsieniečiui Migracijos departamento sprendimo pagrindu ES mėlynoji kortelė yra išduodama vieną kartą, t. y. iki Migracijos departamento sprendime nurodyto termino. Pareiškėjo atvejis pateko į Įstatymo 40 straipsnio 2 dalies taikymo sritį. Šioje įstatymo normoje atitinkamomis sąvokomis yra atribotas Migracijos departamento sprendimu nustatyto leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpis ir leidimo laikinai gyventi įforminimo laikotarpis, kuris gali būti trumpesnis už leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį. Pareiškėjas neteigė ir neįrodinėjo, kad ES mėlynoji kortelė Migracijos departamento 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo pagrindu jam turėjo būti įforminta ilgesniam terminui nei buvo įforminta (iki 2023 m. birželio 4 d.), nes šio Migracijos departamento sprendimo priėmimo metu pareiškėjo turimas kelionės dokumentas galiojo iki 2023 m. rugsėjo 4 d. Teismas, nukrypdamas nuo ginčo esmės, ėmėsi nagrinėti tokį klausimą, kurio pareiškėjas neginčija.

24.5. Teismas nepagrįstai taikė Įstatymo 28 straipsnio 2 dalį. Šiuo atveju yra aktualus ES mėlynosios kortelės įforminimas naujam terminui Migracijos departamento 2022 m. gegužės 12 d. sprendimo pagrindu, o ne naujo leidimo laikinai gyventi išdavimas. Pareiškėjas neturėjo pagrindo kreiptis į Migracijos departamentą dėl naujo leidimo išdavimo ar dėl leidimo pakeitimo. Leidimo laikinai gyventi pakeitimas Įstatymo prasme reiškia, kad užsienietis leidimo laikinai gyventi prašo kitu Įstatymo 40 straipsnyje numatytu pagrindu. Migracijos departamento 2022 m. gegužės 12 d. sprendime nurodytas leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindas (Įstatymo 40 str. 1 d. 41 p.) nepasikeitė, todėl pareiškėjui nebuvo pagrindo teikti Migracijos departamentui prašymą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo.

24.6. Teismas nevertino objektyviai visumos aplinkybių ir įrodymų, susijusių su naujo kelionės dokumento pareiškėjui procedūros užsitęsimu. Įrodinėdamas, kad kelionės dokumentą iš Baltarusijos Respublikos ambasados Vilniuje gavo 2023 m. birželio 13 d., pareiškėjas prie savo rašytinių paaiškinimų pridėjo įrodymą – šios įstaigos konsulinio skyriaus rašytinį patvirtinimą. Teismas šio įrodymo nevertino ir dėl jo nepasisakė. Teismas nepagrįstai sutiko su atsakovo nuomone, esą naujas pasas pareiškėjui buvo išduotas 2022 m. balandžio 18 d. Ši data į pasą įrašyta kaip jo išdavimo data. Faktiškai ji reiškia dokumento išrašymo Baltarusijos vidaus reikalų ministerijoje datą. Pasą pareiškėjas gavo per Baltarusijos Respublikos ambasadą Vilniuje, tačiau pasas yra išrašytas Baltarusijos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos ir atsiųstas iš Baltarusijos Respublikos ambasados Vilniuje. Kreipimosi dėl paso išdavimo datą (2022 m. vasario 21 d.) teismas galimai nustatė teisingai. Tai buvo protingas kreipimosi terminas, nes turima ES mėlynoji kortelė buvo įforminta iki 2023 m. birželio 4 d., o naujas pasas pareiškėjui turėjo būti išduotas per 3 mėnesius. Teismas nepagrįstai apkaltino pareiškėją nerūpestingumu. Pareiškėjas nėra kaltas dėl to, kad tarpinstitucinis Baltarusijos Respublikos įstaigų bendradarbiavimas užtruko. Teismas tinkamai neįvertino aplinkybės, kad 2023 m. birželio 13 d. gavęs pasą, pareiškėjas skubiai registravosi į Migracijos departamento padalinius, kuriuose buvo laisvų priėmimų dėl ES mėlynosios kortelės įforminimo naujam terminui (2023 m. birželio 14 d. Marijampolėje, 2023 m. birželio 16 d. Visagine). Migracijos departamento darbuotojai paaiškino, kad galiojant VSAT sprendimui, įforminti ES mėlynosios kortelės naujam terminui negali.

24.7. Teismo motyvai, esą pareiškėjas Įstatymo nuostatas pažeidė savo sąmoningais veiksmais ir tai įrodo 2023 m. birželio 9 d. surašytas administracinio nusižengimo pagal ANK 583 straipsnį protokolas, kurio pareiškėjas neskundė, nepagrįsta ir neteisinga teismo nuomonė. Administracinio nusižengimo protokolas pareiškėjui buvo surašytas dėl tos pačios priežasties, dėl kurios buvo priimtas ginčijamas VSAT sprendimas. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas neskundė protokolo, negali būti traktuojama kaip įrodymas, kad VSAT Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas. Pareiškėjui skaudžias materialines teisines pasekmes sukelia VSAT Sprendimas. Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl šio sprendimo panaikinimo, turėjo pagrįstų ir teisėtų lūkesčių, kad teismo bus apgintas šioje byloje, nenorėjo apkrauti teismų pertekliniu bylinėjimuisi dėl VSAT surašyto protokolo.

24.8. Nesutinkama su teismo motyvais, kad VSAT Sprendimą priėmė atsižvelgusi į Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybes ir kad aiškinosi, ar nėra Įstatymo 130 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų aplinkybių, dėl kurių užsienietį draudžiama grąžinti į užsienio valstybę. Šios Įstatymo normos į VSAT sprendimą įrašytos formaliai, Sprendimas priimtas skubotai. Pareiškėjui nebuvo užduota klausimų, susijusiu su Įstatymo 128 straipsnio 1 dalyje ir 130 straipsnyje nurodytu teisiniu reguliavimu. VSAT neuždavė pareiškėjui klausimų dėl galimų grėsmių kilmės valstybėje, todėl pareiškėjas neturėjo galimybės paaiškinti, kad tokios grėsmės yra. Priešingai nei nurodyta teismo sprendime, VSAT Sprendimas neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

25. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą iš esmės analogiškais pirmosios instancijos teismui atsiliepime į skundą ir rašytiniuose paaiškinimuose nurodytais argumentais, papildomai akcentuodamas:

25.1. Įstatymo 24 straipsnio „Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje“ 1 dalyje yra paaiškinta bendrine leidimo gyventi definicija, kurioje nurodoma, kad leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Tuo tarpu to paties Įstatymo 25 straipsnyje „Leidimų gyventi rūšys“ yra paaiškinta, kad užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi: leidimas laikinai gyventi (1 dalies 1 punktas) ir leidimas nuolat gyventi (1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į Įstatymo 2 straipsnio 14 dalies, 24 straipsnio 1 dalies ir 25 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, yra akivaizdu, kad leidimas gyventi galioja jame (t. y. išduotame dokumente) nurodytą laikotarpį, ir kad leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.

25.1 Kai pareiškėjas Migracijos departamentui pateiks galiojantį asmens tapatybę ir pilietybę nusakantį dokumentą (pasą ar kt.), tik tuomet ir bus sprendžiamas klausimas (galimybė) išduoti ar neišduoti naują leidimą likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui. Pasas yra užsieniečio asmens pilietybę ir tapatybę nusakantis ir jį identifikuojantis dokumentas. LLG aprašo 8.1 papunktyje, Įstatymo 28 straipsnio 4 ir 5 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas aiškiai apibrėžia, jog leidimas laikinai gyventi nėra išduodamas automatiškai, o būtent – nepriimant individualaus sprendimo. Kiekvienu atveju, prieš išduodant / pakeičiant leidimą laikinai gyventi, Migracijos departamentas yra įpareigotas priimti sprendimą.

25.2 LLG Aprašo 102.2 papunktyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo kontekste akivaizdu, kad minėtas aprašas įpareigoja Migracijos departamentą prašymą dėl leidimo gyventi pakeitimo pradžioje išnagrinėti ir tik tuomet priimti sprendimą dėl jo keitimo ir jį fiziškai išduoti. Teisės aktais reglamentuoto imperatyvo iš naujo automatiškai įforminti leidimą laikinai gyventi nėra, o būtent, ši funkcija yra suformuluota kaip teisė, o ne pareiga, dėl ko Migracijos departamentas, gavęs prašymą, turi teisę iš naujo vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus ir išduoti naują leidimą laikinai gyventi, suteikiantį teisę legaliai gyventi / būti Lietuvos Respublikoje.

25.3 Sutinkama su pareiškėjo aiškinimu, kad leidimas laikinai gyventi yra priimto sprendimo laikinai gyventi materialioji išraiška, tačiau nagrinėjamos situacijos kontekste priimto sprendimo pagrindu pareiškėjas gavo leidimą laikinai gyventi, kuris imtinai galiojo iki 2023 m. birželio 4 d., ir buvo tinkamai informuotas apie jo galiojimo terminus. Akivaizdu, kad sprendimas išduoti naująjį leidimą gyventi ir (ar) pakeisti leidimą gyventi taip pat yra sprendimo laikinai gyventi materialioji išraiška. Be kita ko, pareiškėjas Lietuvos Respublikoje turi teisę būti / gyventi tik turint galiojančią Šengeno vizą, o jos neturint privalo palikti Lietuvos Respublikos teritoriją.

25.4 Pareiškėjas, nors ir nurodė, jog pasą Baltarusijos Respublikos ambasados Lietuvos Respublikoje konsuliniame skyriuje atsiėmė tik 2023 m. birželio 13 d., tačiau pastarasis nenurodė dėl kokių objektyvių pateisinamų priežasčių delsė ir (ar) ilgai neatsiėmė naujai jam 2023 m. balandžio 18 d. išrašyto / pagaminto paso. Pareiškėjas pats tinkamai ir laiku nesirūpino savo teisine padėtimi bei laiku nesiėmė aktyvių veiksmų, siekdamas užtikrinti, kad jo gyvenimas / buvimas Lietuvos Respublikoje būtų teisėtas. Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nuo 2023 m. birželio 5 d. (5 dienas) gyveno neteisėtai ir tai tapo žinoma tik tuomet, kai 2023 m. birželio 9 d. prieš pat jam ketinant išvykti, pastarasis buvo patikrintas VSAT pareigūnų.

25.5 Pareiškėjas žinojo, jog jo turimas leidimas laikinai gyventi baigia galioti 2023 m. birželio 4 d., ir buvo Migracijos departamento informaciniu pranešimu apie tai tinkamai informuotas, taip pat turėjo suvokti, jog jis 2023 m. birželio 5 d. yra Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą ir jog naują leidimą reikia ne tik užsisakyti, bet ir atsiimti iki senajame leidime nurodyto termino pasibaigimo. Pareiškėjas, norėdamas legaliai likti Lietuvos Respublikoje, tinkamai ir laiku nepasirūpino jam suteikta teise gauti naują dokumentą, nors tokią teisę turėjo, dėl ko jam atsirado pareiga išvykti iš Lietuvos Respublikos iki 2023 m. birželio 4 d. (imtinai).

25.6 Nagrinėjamoje situacijoje svarbus ne sprendimo dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas, o šio sprendimo pagrindu išduoto dokumento, kuris patvirtina užsieniečio tapatybę ir jo statusą Lietuvos Respublikoje, turėjimas bei iš to išplaukiančios užsieniečio pareigos.

25.7 Įstatymo 3 straipsnio 4 dalies kontekste pareiškėjas nepagrįstai tapatina teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje laikotarpį su minėtos teisės įgyvendinimo tvarka, o būtent pareiga pareiškėjui susitvarkyti reikiamus dokumentus, pagrindžiančius jo teisėtą buvimą, po ko ir atsiranda teisė pastarajam Lietuvos Respublikoje gyventi / būti teisėtai.

25.8 VSAT pareigūnai vykdė savo tiesiogines funkcijas, taip kaip buvo įgalioti veikti Įstatymo 127 straipsnio 1, 3 1 ir 6 dalimis bei Grąžinimo tvarkos aprašo 22 punktu. Pareiškėjo atžvilgiu priimtame Sprendime pastarajam buvo nustatytas teisės aktų ribose (per 7 dienas) nurodytas terminas išvykti. Pareiškėjas, vadovaujantis Įstatymo 127 straipsnio 32 dalimi, 7 dienų išvykimo termino pratęsti neprašė.

25.9 Nuo 2023 m. pradžios Migracijos departamentas ėmė teikti leidimų laikinai gyventi išdavimo paslaugą per išorės paslaugų teikėją. Į 34 pasaulio šalyse esančius „VFS Global“ biurus gali kreiptis visų užsienio šalių piliečiai, nepriklausomai nuo to, ar jie reziduoja toje valstybėje, kurioje teikiamos tokios paslaugos. Išorės paslaugų teikėjas yra įgaliotas teikti klientams informaciją apie leidimų laikinai gyventi išdavimo tvarką, priimti prašymus bei privalomus pateikti dokumentus, rinkti asmens ir biometrinius duomenis, perduoti juos Migracijos departamento specialistams. Visais atvejais sprendimus dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar neišdavimo priima Migracijos departamento specialistai.

26. Trečiasis suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti, nurodydamas:

26.1. Migracijos departamento sprendimas, kurio pagrindu pareiškėjui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi, neturi įtakos tolesniam pareiškėjo teisėtam buvimui Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo Baltarusijos Respublikos pasas galioja iki 2023 m. rugsėjo 4 d., vadovaujantis LLG Aprašo 8 punkto 1 papunkčio nuostatomis, pareiškėjui negalėjo būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kuris galiotų ilgiau negu 2023 m. birželio 4 d., todėl pareiškėjui išduotas leidimas laikinai gyventi nuo 2023 m. birželio 4 d. (24.00 val.) negaliojo. Atsižvelgiant į tai, yra Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytas pagrindas pareiškėją grąžinti i užsienio valstybę.

26.2. Pareiškėjas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl leidimo laikinai gyventi pakeitimo tik 2023 m. birželio 14 d. Tuo metu jis neturėjo galiojančio leidimo gyventi ar vizos, todėl Lietuvos Respublikoje gyveno / buvo neteisėtai ir pagal Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas negalėjo pateikti prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi Migracijos departamentui. Pareiškėjas negali įteisinti savo gyvenimo Lietuvos Respublikoje neįvykdęs ginčijamo Sprendimo reikalavimų (neišvykęs į Baltarusiją).

26.3. Nesutinkama su apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas nepagrįstai sutapatino leidimą laikinai gyventi ir ES mėlynąją kortelę. Pareiškėjas nepagrįstai sutapatino Migracijos departamento sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo su leidimu laikinai gyventi. ES mėlynoji kortelė yra leidimas laikinai gyventi.

26.4. Nesutinkama su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiais, kad teismas pareiškėjo atžvilgiu nepagrįstai taikė Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas. Įstatymo 52 straipsnio 1 punktas numato, kad leidimas laikina gyventi yra negaliojantis, kai pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas. Pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi negalioja pasibaigus jo galiojimo terminui, todėl pareiškėjui pageidaujant įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje yra taikytinos Įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatos. Pareiškėjo turėtas leidimas laikinai gyventi negalioja, todėl pareiškėjas negali jo įforminti naujam terminui, jis turi kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl VSAT 2023 m. birželio 9 d. sprendimo Nr. 23S85455, kuriuo VSAT nusprendė pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę bei įpareigojo pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, pagrįstumo ir teisėtumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

29. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė pažeisdamas arba neteisingai pritaikydamas proceso teisės normas ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla, taip pat pažeidė materialiosios teisės normas.

30. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 str. 1 ir 2 d.)), nenustatė pagrindų jį naikinti ar keisti: bylos duomenimis, Migracijos departamentas 2022 m. gegužės 12 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjui, Baltarusijos piliečiui, leidimą laikinai gyventi Nr. 760123391 Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte ir 441 straipsnyje numatytu pagrindu (jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą). Nors pagal Įstatymo 441 straipsnio 5 dalį (2020 m. lapkričio 10 d. įstatymo Nr. XIII-3412 redakcija) užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams, Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjo pasas galiojo iki 2023 m. rugsėjo 4 d., bei Įstatymo 40 straipsnio 4 dalies (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) nuostatą („Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.“), pareiškėjui leidimą laikinai gyventi (ES mėlynąją kortelę) įformino trumpesniam nei Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui, t. y iki 2023 m. birželio 4 d.

31. 2023 m. birželio 9 d. 9.20 val. VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Vilniaus oro uosto pasienio užkardos veikimo teritorijoje Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte, vykdant išvykstančių asmenų profiliavimą dėl neteisėtos migracijos, buvo patikrintas pareiškėjas, kuris VSAT pareigūnams pateikė Baltarusijos Respublikos piliečio pasą Nr. HB2654659, galiojantį iki 2023 m. rugsėjo 4 d., ir leidimą laikinai gyventi (ES mėlynoji kortelė) Nr. 760123391 kurio, reverso pusėje pastabų skiltyje pažymėta, kad pareiškėjui leidimas laikinai gyventi išduotas Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkto pagrindu. VSAT pareigūnai, nustatę kad pateiktas leidimas laikinai gyventi nuo 2023 m. birželio 5 d. negalioja, 2023 m. birželio 9 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo skyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 538 straipsnyje, taip pat priėmė ginčijamą Sprendimą, kuriuo nusprendė: pareiškėją grąžinti į užsienio valstybę, t. y. įpareigoti pareiškėją savanoriškai išvykti į užsienio valstybę – Baltarusiją – per 7 dienas nuo sprendimo įteikimo dienos, t. y. iki 2003 m. birželio 16 d.; įspėjo, kad pareiškėjui neišvykus iš Lietuvos Respublikos per nustatytą terminą, bus priimtas sprendimas dėl pareiškėjo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos.

32. Leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu (Įstatymo 24 str. 1 d. (2015 m. birželio 25 d. įstatymo Nr. XII-1894 redakcija)). Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi (Įstatymo 39 str. 2 p. (2011 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-1786 redakcija)). Užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos iki kelionės leidimo, vizos arba leidimo laikinai gyventi galiojimo pabaigos (Įstatymo 124 str. 1 d. (2022 m. sausio 11 d. įstatymo Nr. XIV-893 redakcija)). Sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę priimamas, kai jis gyvena Lietuvos Respublikoje pasibaigus leidimo laikinai gyventi galiojimui (Įstatymo 125 str. 1 d. 4 p. (2011 m. gruodžio 8 d. įstatymo Nr. XI-1786 redakcija)). Sprendime grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, įvertinus užsieniečio galimybes kuo greičiau išvykti ir jeigu jis bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis grąžinimo į užsienio valstybę klausimu, nustatomas nuo 7 iki 30 dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo sprendimo įteikimo užsieniečiui dienos ir per kurį užsienietis įpareigojamas savanoriškai išvykti iš Lietuvos Respublikos (Įstatymo 125 str. 1 d. 4 p. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija)). Sprendimą dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos priima institucija, nustačiusi užsieniečio įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos pagrindą, – Migracijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, o jo įvykdymą kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba (Įstatymo 125 str. 4 d. (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1864 redakcija)).

33. Aptarto teisinio reguliavimo (nutarties 32 p.) kontekste įvertinus aplinkybes, kad 2023 m. birželio 9 d. pareiškėjui išduotas (įformintas) leidimas laikinai gyventi (ES mėlynoji kortelė) nuo 2023 m. birželio 5 d. negaliojo, galima teigti, kad ginčijamas Sprendimas priimtas įgaliotos institucijos, turėjusios pagrindą pareiškėjo, kurio leidimas laikinai gyventi nebegaliojo, gyvenimą Lietuvos Respublikoje laikyti neteisėtu ir įpareigoti jį išvykti iš Lietuvos Respublikos. Pažymėtina, kad duomenų, jog ginčijamo Sprendimo priėmimo metu buvo teisės aktuose nurodytų aplinkybių, dėl kurių toks sprendimas negalėjo būti priimtas / turėjo būti atidėtas (pavyzdžiui, numatytų Įstatymo 128 str. 1 ir 2 d., 130 str. 1 ir 2 d.), nėra, tokios aplinkybės nebuvo nurodytos ir ginčo dėl Sprendimo teisminio nagrinėjimo metu.

34. Kiti apeliacinio skundo argumentai (teismas neturėjo faktinio ir teisinio pagrindo neatsižvelgti į aplinkybę, kad VSAT Sprendimo priėmimo dieną galiojo 2022 m. gegužės 12 d. Migracijos departamento sprendimas išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje 3 metams; galiojant Migracijos departamento 2022 m. gegužės 12 d. sprendimui, likusiam šiame sprendime nustatytam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui pareiškėjas turėjo teisę gauti naujai įformintą ES mėlynąją kortelę; teismas, nepagrįstai sutapatina leidimą laikinai gyventi, t. y. kompetentingos institucijos (Migracijos departamento) administracinį sprendimą, kuriuo konkrečiam užsieniečiui atitinkamu Įstatymo numatytu pagrindu yra išduodamas leidimas laikinai gyventi atitinkamam terminui, su tokio administracinio sprendimo pagrindu išduodamu jį lydinčiu dokumentu (ES mėlynąja kortele) ir t. t.)), nėra pagrįsti ir / arba reikšmingi nagrinėjamo ginčo kontekste: nors sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ir leidimas laikinai gyventi yra susiję (leidimas išduodamas sprendimo pagrindu), tačiau tai yra atskiri dokumentai (Įstatymo 2 str. 14 d., 28 str. 4 d.).

Teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją, kaip minėta, suteikiama (patvirtinama) būtent leidimu gyventi (Įstatymo 24 str. 1 d.), todėl aplinkybė, kad leidimas laikinai gyventi pareiškėjui galėjo būti naujai įformintas (Įstatymo 40 str. 2 d. 3 p. ir 4 d., 441 str. 4 d.), nėra reikšminga. Šiuo aspektu primintina, kad sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas (Įstatymo 24 str. 4 d.), todėl VSAT, priešingai nei iš esmės teigia pareiškėjas, neturėjo įgaliojimų kitaip vertinti ginčui reikšmingas aplinkybes ar priimti kitokius sprendimus: viešojoje teisėje taikomi įstatymo viršenybės ir teisinio apibrėžtumo principai lemia tai, kad visi viešojo administravimo subjektai turi tik tokius įgaliojimus, kurie jiems suteikti konkrečiomis teisės aktų normomis, ir svarbu, kad institucijos, vykdydamos įstatymais joms priskirtą veiklą, veiktų tik taip, kaip numato teisės aktai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-727/2014; 2015 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1547-502/2015; 2012 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-257/2012).

Pagal viešojoje teisėje įtvirtintą principą, viešojo administravimo subjektams viskas, kas tiesiogiai neleista įstatymo, yra uždrausta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1917/2012).

35. Apibendrinusi teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinio skundo argumentais naikinti ar keisti skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo nėra pagrindo.

36. Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (ABTĮ 40 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. spalio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė