591bbefb-8bea-4efe-9a7b-5a35fb2fd081 · Alytaus apylinkės teismas

?Baudžiamoji byla Nr. 1-277-297/2019 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-33671-2018-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.1.8.2; 1.2.4.6.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S) ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS N U O S P R E N D I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės 17 d. Alytus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mų teisėja Danguolė Urbanavičienė, sekretoriaujant Neringai Čėsnaitei, dalyvaujant prokurorei Redai BerčiÅ«nienei, nukentėjusiajam T. D., kaltinamiesiems M. T., R. T., vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje M.

T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , iÅ¡situokęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neturintis galiojančio teistumo, kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje; R. T., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį iÅ¡silavinimÄ , nevedęs, vykdantis individualiÄ veiklÄ , neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : kaltinamieji R. T. ir M. T. 2018 m. liepos 14 d. apie 18.30 val. savo sodybos, esančios (duomenys neskelbtini), kieme, veikdami bendrai, sumušė T. D., o bÅ«tent: kaltinamasis R. T., sugriebęs T. D. už rankų žasto srityje, pargriovė jį ant žemės ir, suėmęs už kaklo, jį spaudė, tuo metu kaltinamasis M. T. sudavė smÅ«gius kojomis T. D. į kairį Å¡onÄ ir rankų alkÅ«nėmis ne mažiau kaip 5 smÅ«gius į nugarÄ , tuo pat metu R. T. sudavė kėde ne mažiau kaip 5 kartus T.

D. į nugarÄ ir rankomis laikė už kaklo, užlaužė rankas, o M. T. spyrė jam į kairį Å¡onÄ , M. T. sudavė nukentėjusiajam kojomis iÅ¡ viso ne mažiau kaip 10 kartų, taip muÅ¡dami kaltinamieji R. ir M. T. sukėlė nukentėjusiajam T. D. fizinį skausmÄ ir padarė jam nežymų sveikatos sutrikdymÄ dėl poodinių kraujosruvų kairės akies apatinio voko srityje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, sprando deÅ¡inėje, nugaros abiejose pusėse, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimo deÅ¡inio kelio sÄ nario srityje.

Kaltinamasis R. T. kaltę pripažino iÅ¡ dalies, nurodydamas, kad konfliktas su nukentėjusiuoju T. D. buvo abipusis, kiek tiksliai smÅ«gių sudavė T. D. jis nežino, bet su kėde jo nemušė, be to, Å¡iame konflikte kaltinamojo tėvas M. T. nedalyvavo. Kaltinamasis taip pat neigė, kad konflikto metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio. PaaiÅ¡kino, kad jis su Å¡eima (sugyventinė ir du vaikai) gyvena tėvo M. T. sodyboje (duomenys neskelbtini). Kaltinime nurodytÄ dienÄ jis ryte iÅ¡gėrė stiklinę alaus.

Vėliau reikėjo nuvažiuoti iki parduotuvės, bet jis nenorėjo pats vairuoti, baiminosi dėl anksčiau iÅ¡gerto alaus, todėl telefonu susisiekė su kaimynu V. K. ir Å¡is pasakė, kad iki parduotuvės gali pavežti T. D., kurį kaltinamasis pažinojo iÅ¡ matymo, anksčiau tarp jų nėra buvę konfliktų. T. D. atvažiavo lengvuoju automobiliu, kurį vairavo jo žmona A. D.. IÅ¡lipęs iÅ¡ automobilio, T. D. iÅ¡syk paprašė sumokėti 50 Eur už paslaugÄ . Kaltinamasis pasipiktino, kad T.

D. paprašė tokio dydžio atlygio už nuvežimÄ iki parduotuvės, kuri buvo už 2 km, todėl liepė jam važiuoti iÅ¡ jų kiemo. T. D. sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Kaltinamasis nurodė nemėtęs į nuvažiuojantį automobilį jokių daiktų, kamuolį gal ir paspyrė, bet netaikė į automobilį. Netikėtai T. D. grįžo į jų kiemÄ , neÅ¡damasis rankoje akmenį. Tuo akmeniu jis sudavė kaltinamajam į krÅ«tinę, prieÅ¡ tai jis dar pastÅ«mė kieme buvusiÄ kaltinamojo mažametę dukterį A..

Supykęs kaltinamasis suėmė rankomis T. D. už abiejų rankų žasto srityje ir, panaudojęs kovinių imtynių veiksmus, pargriovė jį ant žemės ir sudavė rankomis smÅ«gius jam į Å¡onus. T. D. aktyviai gynėsi, sudavinėjo smÅ«gius kaltinamajam, jie abu galynėjosi, vartėsi. Kaltinamojo tėvas M. T. į konfliktÄ nesikiÅ¡o, jo apskritai Å¡alia nebuvo. Konflikto vietoje buvo moteris, girdėjo jÄ sakant „paleisk“. Kaltinamasis nurodė neprisimenantis, ar buvo užlaužęs nukentėjusiajam rankas, ar sudavė jam smÅ«gius į nugarÄ , bet tikrai buvo taip, kad jis, laikydamas T.

D. už kaklo, spaudė jį prie žemės, tada T. D. sugriebė jam už tarpukojo ir suspaudė, todėl kaltinamasis jį paleido. Su kėde jis T. D. nemušė. Sudavė nukentėjusiajam iÅ¡ viso 6–8 smÅ«gius. Vėliau, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, jis nukentėjusiojo atsiprašė ir atlygino jam padarytÄ Å¾alÄ . Dėl padaryto nusikaltimo nuoÅ¡irdžiai gailisi. Kaltinamasis M. T. kaltės nepripažino. PaaiÅ¡kino, kad iki įvykio su nukentėjusiuoju T. D. buvo nepažįstamas.

Kaltinime nurodytÄ dienÄ jis matė, kad į jų sodybos kiemÄ buvo atvažiavęs lengvasis automobilis, iÅ¡ kurio iÅ¡lipo T. D. ir kalbėjosi su jo sÅ«numi R. T., bet pokalbio negirdėjo ir nesidomėjo, tuo momentu jis buvo užsiėmęs su dviem anÅ«kais. Kai T. D. iÅ¡važiavo, kaltinamasis su anÅ«kais nuėjo į lauko virtuvę, kur buvo ir jo marti R. T.. Po kokių 5 min. jis pro langÄ pamatė, kad į kiemÄ ateina T. D., kuris rankoje turėjo akmenį. Tarp T. D. ir kieme buvusio R. T. prasidėjo muÅ¡tynės, susikibę jie nugriuvo ant žemės, galynėjosi, vartėsi, sudavinėjo vienas kitam smÅ«gius.

Kaltinamasis visÄ laikÄ , kol vyko muÅ¡tynės, buvo lauko virtuvėje ir stebėjo konfliktÄ pro langÄ , jis į kiemÄ nebuvo išėjęs ir smÅ«gių nukentėjusiajam nesudavė. Jam tiesiog nebuvo reikalo įsikiÅ¡ti į konfliktÄ ir eiti ginti sÅ«naus, nes Å¡is akivaizdžiai fiziÅ¡kai pranaÅ¡esnis už T. D.. Kodėl nukentėjusysis jį apkalba, sakydamas, kad jis neva irgi jį mušė, kaltinamasis nežino. TÄ dienÄ jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio, tik ryte su sÅ«numi Romu jie iÅ¡gėrė po stiklinę alaus.

Teisme apklaustas nukentėjusysis T. D. parodė, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 18.30 val. jis buvo nuvažiavęs pas kaltinamuosius į jų sodybÄ (duomenys neskelbtini), nes R. T. paprašė nuvežti iki parduotuvės, žadėjo už tai atsilyginti. Pas T. važiavo kartu su žmona, kuri vairavo automobilį, nes jis pats buvo iÅ¡gėręs. Kai nuvažiavo, žmona liko sėdėti automobilyje, o jis iÅ¡lipo ir pradėjo kalbėtis su priėjusiu R. T.. Jo paprašė iÅ¡ karto atsiskaityti už nuvežimÄ .

R. T. pasakė, kad duos 3 Eur. Nukentėjusysis atsisakė už 3 Eur važiuoti iki parduotuvės ir, jiems nesusitarus, sėdo į automobilį ir iÅ¡važiavo. Matė, kad kaltinamasis R. T. ir pastarojo tėvas, kuris pokalbio metu buvo Å¡alia jų, liko nepatenkinti. Nukentėjusiojo sutuoktinei atbuline eiga judant iÅ¡ sodybos kiemo, R. T. metė į automobilį kamuolį, paskui plastikinį bakelį, kuris pataikė į maÅ¡inos priekinį stiklÄ . Supykęs nukentėjusysis iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir nuėjo aiÅ¡kintis su R.

T.. Matė, kad kieme be R. T. buvo ir jo sugyventinė su vaikais bei tėvas M. T.. Nukentėjusysis nepamena, ar jis turėjo rankoje akmenį, bet juo R. T. tikrai nesmÅ«giavo, nes jie iÅ¡ karto susikibo rankomis ir pradėjo grumtis, tuo pat metu sudavinėjo vienas kitam smÅ«gius kumščiais, paskui abu nugriuvo ant žemės ir galynėjosi toliau. R. T. užlaužė nukentėjusiajam rankas ir laikė užlaužęs, o jo tėvas tuo metu spardė nukentėjusiajam į Å¡onÄ ir krÅ«tinę. Dar jautė smÅ«gius į nugarÄ , kuo buvo suduota nematė, tik vėliau jam žmona pasakojo, kad R.

T. smÅ«giavo jam į nugarÄ su kėde. Nukentėjusysis tikslaus smÅ«gių skaičiaus nežino, neskaičiavo, nes buvo streso bÅ«senoje, tačiau smÅ«gių buvo daug, apie 10. R. T. buvo suėmęs jam už kaklo ir laikė, spausdamas prie žemės, kad jis negalėtų judėti, o tuo metu M. T. spardė nukentėjusiajam į Å¡onÄ , spyrė daug kartų. Nukentėjusysis stengėsi iÅ¡trÅ«kti, jis sugriebė R. T. už tarpukojo, tada Å¡is paleido jį ir taip jis iÅ¡trÅ«ko iÅ¡ kaltinamųjų, nubėgo į savo automobilį ir jie su žmona iÅ¡važiavo.

Nuvažiavo pas žmonos giminaitį V. K.. Dėl kojomis suduotų smÅ«gių nukentėjusysis jautė stiprų skausmÄ krÅ«tinės srityje, todėl jam buvo iÅ¡kviesta greitoji med. pagalba, kuri nuvežė jį į ligoninę. Po to jis savaitę laiko buvo nedarbingas. Dėl sumuÅ¡imo kreipėsi į policijÄ . Vėliau kaltinamasis R. T. jo atsiprašė, atlygino žalÄ , todėl jis pretenzijų kaltinamiesiems neturi. Liudytoja A. D., apklausta teisme, patvirtino, kad jos sutuoktinį T. D. sumušė abu kaltinamieji.

Tai įvyko T. sodybos kieme. TÄ dienÄ jos sutuoktinis sutiko pavėžėti R. T. iki parduotuvės, Å¡is žadėjo atlyginti už kurÄ . Kai nuvažiavo pas juos ir T. D. paprašė iÅ¡ karto susimokėti, R. T. labai supyko, pradėjo elgtis agresyviai. Supratusi, kad gali kilti konfliktas, A. D. pasakė, kad jie iÅ¡važiuoja. T. D. įlipo į automobilį. Jiems iÅ¡važiuojant iÅ¡ kiemo, R. T. metė į maÅ¡inÄ bakelį, spyrė kamuolį, pataikė į maÅ¡inos stiklÄ . T. D. supyko, jis iÅ¡lipo ir nuėjo prie R.

T.. Liudytoja nusekė iÅ¡ paskos. Ji matė, kaip R. T. sugriebė T. D. už atlapų ir stÅ«mė į krÅ«mus, paskui parvertė jį, jis gulėjo kniupsčias, ir laikė už kaklo, kad negalėtų atsikelti, o tuo tarpu R. T. tėvas spardė T. D., sudavė apie 10 smÅ«gių į kairį Å¡onÄ , be to, jis, sunėręs rankas, alkÅ«nėmis trankė T. D. į nugarÄ . Liudytoja verkė ir prašė paleisti jos vyrÄ , bet kaltinamieji nesiliovė jį mušę. Vienu metu T. D. pavyko atsistoti, tada R.

T. atsinešė nuo terasos prie namo kėdę ir ja trenkė T. D. 5–7 kartus, paskui vėl parvertė jį ant žemės, tada M. T. dar kelis kartus spyrė nukentėjusiajam į Å¡onÄ . Paskui R. T. užlaužė T. D. rankas ir taip laikė, tada nukentėjusysis sugriebė jam už tarpukojo, Å¡is suriko iÅ¡ skausmo, tuomet M. T. priÅ¡okęs dar kelis kartus įspyrė nukentėjusiajam. MuÅ¡tynės nutrÅ«ko, kai nepažįstamas vaikinas paklausė kas vyksta. Liudytoja pakėlė sutuoktinį nuo žemės ir jie iÅ¡važiavo.

T. D. veidas buvo kruvinas, jis skundėsi, kad skauda Å¡onÄ , į kurį spardė M. T.. Jie nuvažiavo pas V. K., ten liudytoja paskambino policijai ir iÅ¡kvietė greitÄ jÄ med. pagalbÄ , kuri pristatė nukentėjusįjį į ligoninę, ten nustatė, kad kaulų lūžių nėra, tik stiprus sumuÅ¡imas. Viso konflikto metu kieme buvo ir įvykį matė R. T., kaltinamojo R. T. sugyventinė, kuri irgi prašė R. T. baigti muÅ¡tynes. Teisme apklaustas liudytojas V. K. parodė, kad įvykio dienÄ jam paskambino netoliese gyvenantis kaltinamasis R.

T. ir paprašė parvežti alaus. Pasakė, kad jis negali važiuoti, nes yra iÅ¡gėręs. Tuo metu pas V. K. buvo užvažiavęs T. D. su žmona, todėl jis perdavė telefonÄ T. ir iÅ¡ pokalbio suprato, kad jie susitarė dėl nuvežimo į parduotuvę. T. D. sėdo į automobilį, kurį vairavo jo sutuoktinė, ir iÅ¡važiavo. Po pusvalandžio A. D. parvežė savo vyrÄ sumuÅ¡tÄ . SumuÅ¡imo žymės buvo akivaizdžios, T. D. veidas buvo kruvinas, matėsi prakirstas skruostas, sužalota lÅ«pa.

A. D. pasakė, kad jį sumušė R. T. ir pastarojo tėvas. Teisme apklausta liudytoja R. T. patvirtino, kad įvykio dienÄ Ä¯ T. sodybÄ buvo atvažiavęs nukentėjusysis T. D., kuris sutiko nuvežti jos sugyventinį R. T. iki parduotuvės, bet kai T. D. paprašė už tai sumokėti 50 Eur, jos uoÅ¡vis M. T. liepė jam važiuoti iÅ¡ jo kiemo. T. D. iÅ¡važiavo, bet netrukus vėl grįžo atgal, atsinešė rankoje akmenį. Liudytoja su abiem mažamečiais vaikais nuėjo į lauko virtuvę, kad vaikai nematytų konflikto.

M. T. irgi atėjo į lauko virtuvę, o R. T. liko kieme vienas. Pro langÄ ji matė, kaip T. D. akmeniu trenkė R. T. į petį, o tada jie abu susiėmė ir pradėjo muÅ¡tis, rankomis sudavinėjo smÅ«gius vienas kitam, grÅ«mėsi, buvo pargriuvę ant žemės. M. T. visÄ laikÄ buvo lauko virtuvėje ir konflikte nedalyvavo. Kieme buvo ir muÅ¡tynes matė nukentėjusiojo sutuoktinė, kuri rėkė, kad vyrai baigtų muÅ¡tis. Liudytojas G. K., apklaustas teisme, parodė, kad jis iÅ¡ matymo pažįsta abu kaltinamuosius, tačiau neprisimena, kad jų sodybos kieme bÅ«tų matęs kokį nors konfliktÄ .

IÅ¡ T. D. protokolo-pareiÅ¡kimo matyti, kad 2018 m. liepos 15 d. T. D. kreipėsi į Alytaus apskrities VPK nurodydamas, kad 2018 m. liepos 14 d. apie 18.30 val. (duomenys neskelbtini) esančios sodybos kieme jį sumušė iÅ¡ matymo pažįstami asmenys. Ä®vykio metu jam buvo sukeltas fizinis skausmas, todėl prašė pradėti ikiteisminį tyrimÄ (1 t., b. l. 1). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos D. Ž. tarnybiniame praneÅ¡ime nurodyta, kad 2018 m. liepos 14 d. 19.50 val. policijos Operatyvaus valdymo skyriuje gautas telefoninis praneÅ¡imas iÅ¡ Alytaus apskrities S. Kudirkos centrinės ligoninės priėmimo skyriaus, kad T.

D. nustatytas alkÅ«nės patempimas, krÅ«tinės lÄ stos sumuÅ¡imas, nukentėjusysis iÅ¡leistas į namus (b. l. 14). Ä®vykio vietos apžiÅ«ros protokolu ir nuotraukomis užfiksuota, kad apžiÅ«rėta įvykio vieta sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini); nustatyta, kad sodyboje yra vieno aukÅ¡to medinis gyvenamasis namas, Å«kiniai pastatai, prie įvažiavimo į sodybos teritorijÄ yra vartai, prieÅ¡ais juos – Å¡ulinys. Kieme, 5,5 m atstumu nuo vartų, žolėje rastas ir paimtas akmuo (1 t., b. l. 17–24).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. G 673/2018(06) patvirtina, kad nukentėjusiajam T. D. buvo padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairės akies apatinio voko srityje, deÅ¡inės ausies kauÅ¡elyje, sprando deÅ¡inėje, nugaros abiejose pusėse, kairio žasto srityje, odos nubrozdinimas deÅ¡inio kelio sÄ nario srityje; Å¡ie sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti kieto buko daikto poveikyje, tiek smÅ«giuojant, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus; sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti ne mažiau kaip 8 trauminių poveikių pasekoje.

Sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b. l. 32). Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC) praneÅ¡imas ir objektų apžiÅ«ros protokolas patvirtina, kad BPC pateikė telefoninio praneÅ¡imo garso įraÅ¡Ä , kuriuo fiksuota, kad 2018 m. liepos 14 d. 17.58 val. BPC gautas moters, prisistačiusios D., telefoninis praneÅ¡imas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) buvo užpultas ir sumuÅ¡tas jos sutuoktinis, jie iÅ¡ ten pabėgo; dar nurodė, kad „pažįstamas iÅ¡sikvietė, kad pavežt į (duomenys neskelbtini), o jį paėmė ir sulupo visÄ â€œ, moteris prašė iÅ¡kviesti policijÄ ir greitÄ jÄ med. pagalbÄ (1 t., b. l. 53, 54–55).

Reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu fiksuota, kad nukentėjusysis T. D. pateikė marškinėlius, kuriais jis vilkėjo konflikto metu, juos apžiūrėjus, prie kaklo apvado, žemiau dešinio peties siūlės, nustatyta 4x2 cm plėštinė skylė (1 t., b. l. 74, 76–78). Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytoja A. D. nusikaltimo vietoje patvirtino parodymus apie kaltinamųjų ir nukentėjusiojo veiksmus (1 t., b. l. 100–108). Akistatoje su M. T. nukentėjusysis T.

D. ir liudytoja A. D. patvirtino, kad kaltinamasis M. T. spardė T. D., suduodamas smÅ«gius į Å¡onkaulius (1 t., b. l. 72–73, 95–96). Dėl įrodymų vertinimo, nusikalstamos veikos kvalifikavimo Teismas, iÅ¡tyręs byloje įstatymo nustatyta tvarka gautus duomenis ir įvertinęs jų leistinumÄ , patikimumÄ ir pakankamumÄ , konstatuoja, kad kaltinimas R. T. ir M. T. pagal BK 140 straipsnio 1 dalį yra įrodytas. BK 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Nagrinėjamoje byloje surinkti ir teismo betarpiškai ištirti įrodymai patvirtina, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo T. D. įvyko konfliktas, kuris kilo dėl asmeninio pobūdžio nesutarimų. Kaltinamasis R. T., aiškindamas apie konflikto aplinkybes, pripažino, kad jis mušėsi su nukentėjusiuoju, pargriovė jį ant žemės, kumščiais sudavė jam į įvairias kūno vietas, buvo užlaužęs rankas, dėl ko galėjo atsirasti nukentėjusiajam nustatyti kūno sužalojimai, bet teigė, kad jo tėvas muštynėse nedalyvavo.

Kaltinamasis M. T. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme savo kaltę neigė ir aiškino, kad jis nukentėjusiojo atžvilgiu nesmurtavo, apskritai jis nebuvo konflikto vietoje. Teismas kaltinamųjų paaiškinimus, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo tik R. T., vertina kaip gynybinius, duotus siekiant sušvelninti atsakomybę. Nukentėjusysis T. D. jau pirminiame pareiškime nurodė, kad konflikto metu jį sumušė pažįstami asmenys, t. y. ne vienas asmuo. Ir vėliau jis viso proceso metu nuosekliai ir vienodai aiškino, kad jį sumušė abu kaltinamieji bendrais veiksmais.

Nukentėjusysis ir kaltinamieji buvo pažįstami, konfliktas vyko dienos metu, privačioje aplinkoje, taigi, abejoti, kad nukentėjusysis galėjo nematyti ar nepažinti kas prieÅ¡ jį smurtavo, pagrindo nėra. Nukentėjusysis detaliai apibÅ«dino kiekvieno kaltinamojo atliktus smurtinius veiksmus, t. y. kad R. T. jį pargriovė ant žemės, rankomis smÅ«giavo į Å¡onus, laikė už kaklo ir spaudė prie žemės, užlaužė rankas, o tuo pat metu Å¡alia buvęs M. T. sudavė apie 10 smÅ«gių kojomis į Å¡onÄ , krÅ«tinę.

Teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu, nes juos patvirtina kiti įrodymai. Liudytoja A. D., kuri matė visÄ konflikto eigÄ , patvirtino, kad kaltinamasis R. T. pastÅ«mė T. D. ir jį pargriovė ant žemės, laikė, suėmęs už kaklo, o tuo tarpu kaltinamasis M. T. spardė kojomis T. D. į Å¡onÄ , trankė sunertų rankų alkÅ«nėmis jam į nugarÄ . Tokius pačius parodymus A. D. davė ir per apklausÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ ((1 t., b. l. 114–116).

Teismo med. specialisto iÅ¡vada patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryti sužalojimai veide, sprande, nugaros abejose pusėse, kairio žasto srityje, t. y. tose vietose, į kurias nukentėjusiojo ir liudytojos A. D. teigimu kaltinamieji sudavė smÅ«gius. Padaryti sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo mastÄ . Konflikto metu buvo suplėšyti nukentėjusiojo marÅ¡kinėliai, tai patvirtina daiktų apžiÅ«ros protokolas. Ä®vertinęs aptartus duomenis, teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamųjų parodymus, kad nukentėjusysis buvo sužalotas vieno kaltinamojo R.

T. veiksmais. Pažymėtina, kad kaltinamasis R. T., duodamas parodymus apie konflikto eigÄ , nebuvo nuoseklus, vienaip aiÅ¡kino Å¡iame tyrime, o kitame ikiteisminiame tyrime, kuris buvo pradėtas jo pareiÅ¡kimo pagrindu dėl to, kad T. D. sudavė jam akmeniu smÅ«gį į krÅ«tinę ir pastÅ«mė jo mažametę dukterį, kuri nugriuvo ir susižalojo rankÄ , R. T. nurodė, kad neprisimena, kuris pirmas pradėjo muÅ¡tynes – jis ar T. D., taip pat jis nurodė, kad galėjo suduoti smÅ«gius T. D. ne tik rankomis, bet ir kėde, bei paneigė tÄ aplinkybę, kad T.

D. pastÅ«mė jo mažametę dukrÄ (1 t., b. l. 147–148). Ikiteisminis tyrimas, pradėtas R. T. pareiÅ¡kimo pagrindu, prokuroro 2018 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu nutrauktas (1 t., b. l. 153–155). Liudytoja R. T., teisme patvirtinusi kaltinamųjų iÅ¡keltÄ versijÄ , kad M. T. konflikte nedalyvavo, taip pat nebuvo nuosekli, ikiteisminio tyrimo metu ji aiÅ¡kino, kad muÅ¡tynių metu tiek ji su vaikais, tiek ir M. T. buvo kieme, o ne lauko virtuvėje. Teismo vertinimu, liudytojos R. T. parodymai nėra patikimi, nes ji, bÅ«dama kaltinamųjų Å¡eimos narė, gali bÅ«ti suinteresuota bylos baigtimi.

Mažametės A. T. parodymai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, jų nepatvirtina kiti objektyvÅ«s bylos duomenys, todėl teismas jais nesiremia. Apibendrinant tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad byloje įrodyta, jog abu kaltinamieji, veikdami bendrai, tyčia smurtavo prieÅ¡ nukentėjusįjį T. D. ir jų veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryÅ¡yje su nukentėjusiajam sukeltu fiziniu skausmu bei jam konstatuotu nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamųjų veika atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymius.

Nors kaltinamasis R. T. teigė, kad nukentėjusysis pirmas pradėjo vartoti fizinį smurtÄ , tačiau Å¡i aplinkybė nekeičia veikos kvalifikavimo, nes pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes žodinis konfliktas tarp kaltinamųjų ir nukentėjusiojo peraugo į abipuses muÅ¡tynes ir kaltinamųjų veiksmus nulėmė ne bÅ«tinybė gintis nuo nukentėjusiojo, bet pyktis dėl pastarojo elgesio, kai T. D. atsisakė nuvežti iki parduotuvės pirkti alaus ir grįžo į kaltinamųjų sodybÄ aiÅ¡kintis santykių.

Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ pripažįstama, kad, esant specifinei, konfliktinei muÅ¡tynių situacijai, kai muÅ¡tynių metu abi pusės naudoja fizinį smurtÄ ne gynybos, bet puolimo tikslais, besiginančiųjų nėra – abi pusės yra puolančiosios, todėl teisė į bÅ«tinÄ jÄ gintį nekyla (kasacinio teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2013, 2K-520-303/2015 ir kt.). Pagal byloje nustatytas faktines įvykio aplinkybes nėra žinomas tikslus nukentėjusiajam suduotų smÅ«gių skaičius.

Specialisto iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti ne mažiau aÅ¡tuoniais trauminiais poveikiais. Ir nors smÅ«gių skaičius Å¡iuo atveju neturi lemiamos reikÅ¡mės nusikalstamos veikos kvalifikacijai, nes yra neabejotinai nustatyta, kad kaltinamųjų smurtiniais veiksmais nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau teismas, remdamasis nukentėjusiojo ir liudytojos A. D. parodymais teisme, kad R. T. pargriovė nukentėjusįjį ir laikė, kad jis negalėtų aktyviai prieÅ¡intis, dar sudavė į nugarÄ kėde, užlaužė jo rankas, o tuo metu M.

T. spardė nukentėjusiajam į kairį Å¡onÄ ir trankė alkÅ«nėmis į nugarÄ , patikslina kaltinimÄ , kad M. T. konflikto metu įspyrė nukentėjusiajam iÅ¡ viso ne mažiau kaip 10 kartų. Bausmės skyrimo ir kiti klausimai BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijÄ , atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobÅ«dį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Be to, skiriant bausmę turi bÅ«ti atsižvelgiama į BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Už nusikaltimÄ , numatytÄ BK 140 straipsnio 1 dalyje, gali bÅ«ti skiriamos kelios alternatyvios bausmės: vieÅ¡ieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areÅ¡tas, arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Parenkant bausmės rūšį ir nustatant jos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamieji R. T. ir M. T. padarė nesunkų nusikaltimÄ , kuriuo buvo sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Kaltinamieji veikė bendrininkų grupe, Å¡i aplinkybė pripažįstama atsakomybę sunkinančia. Tai, kad kaltinamieji nusikalto bÅ«dami apsvaigę nuo alkoholio, nelaikytina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinamųjų neblaivumo laipsnį ir kad neblaivumas Å¡iuo atveju turėjo tiesioginės įtakos nusikaltimo padarymui. Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis savo noru atlygino nukentėjusiajam padarytÄ Å¾alÄ , taip pat atlygino nuostolius ligonių kasai.

Kaltinamojo M. T. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. M. T. neturi galiojančio teistumo, administracinėmis nuobaudomis nebaustas, psichikos-priklausomybių ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (2 t., b. l. 15–22). Kaltinamasis R. T. teisiamas pirmÄ kartÄ , buvo baustas administracinėmis nuobaudomis, psichikos-priklausomybių ligų įskaitoje neįraÅ¡ytas (b. l. 175, 176–178), verčiasi žemės Å«kio veikla. Ä®vertinus visas bylos aplinkybes ir siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytų bausmės tikslų, abiems kaltinamiesiems skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta viešųjų darbų bausmė, artima BK 46 straipsnio 2 dalyje nustatyto Å¡ios bausmės minimumo ir maksimumo vidurkiui.

Nors nukentėjusysis T. D. pareiÅ¡kė, kad jis pretenzijų kaltinamiesiems neturi, tačiau teismas nemato pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias kaltininko atleidimÄ nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, nes kaltinamasis R. T. kaltę pripažino tik iÅ¡ dalies, o kaltinamasis M. T. kaltės apskritai nepripažino. Vilniaus teritorinė ligonių kasa byloje buvo pareiÅ¡kusi civilinį ieÅ¡kinį dėl 20,08 Eur iÅ¡laidų už nukentėjusiajam T.

D. suteiktas gydymo paslaugas atlyginimo. Kaltinamasis R. T. savo noru patenkino ieÅ¡kovo reikalavimÄ , tuo pagrindu civilinis ieÅ¡kovas pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl ieÅ¡kinio atsisakymo, kuriame nurodė, kad ieÅ¡kovui yra žinomos ieÅ¡kinio atsisakymo teisinės pasekmės (1 t., b. l. 49, 51). Esant tokioms aplinkybėms, procesas dėl civilinio ieÅ¡kinio nutrauktinas (BPK 113 straipsnio 2 dalis, Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 4 punktas). Bylos nagrinėjimo teisme eigoje susidarė 20,86 Eur dydžio proceso iÅ¡laidos, susijusios su kelionės iÅ¡laidų apmokėjimu liudytojui G.

K.. Å ios iÅ¡laidos iÅ¡ieÅ¡kotinos iÅ¡ abiejų kaltinamųjų lygiomis dalimis (BPK 103 straipsnio 2 punktas, 105 straipsnio 1 dalis). Prie bylos pridėtas daiktas – akmuo, paliktas saugoti Alytaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriuje, sunaikintinas (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas), o laikmenos su garso ir vaizdo įraÅ¡ais paliktinos saugoti prie bylos. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301–307 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : R. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieÅ¡uosius darbus 5 (penkiems) mėnesiams, įpareigojant nuteistÄ jį per šį laikÄ neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui.

M. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieÅ¡uosius darbus 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 24 valandas per mėnesį visuomenės labui. Nutraukti procesÄ dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinio ieÅ¡kinio, civiliniam ieÅ¡kovui atsisakius ieÅ¡kinio. Priteisti valstybei iÅ¡ R. T. ir M. T. po 10,43 Eur (deÅ¡imt eurų 43 ct) proceso iÅ¡laidų. Prie bylos pridėtÄ akmenį, saugomÄ Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje, sunaikinti, o dvi laikmenas su garso ir vaizdo įraÅ¡ais palikti saugoti prie bylos.

IÅ¡aiÅ¡kinti, kad vieÅ¡ieji darbai vykdomi tik tuo atveju, jeigu nuteistasis sutinka. Jeigu asmuo po nuosprendžio įsiteisėjimo nesutinka atlikti vieÅ¡uosius darbus, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu pakeičia vieÅ¡uosius darbus bauda arba areÅ¡tu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Jeigu asmuo vengia atlikti vieÅ¡uosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistÄ jį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo ir po įspėjimo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti vieÅ¡uosius darbus bauda arba areÅ¡tu.

VieÅ¡ieji darbai keičiami bauda arba areÅ¡tu pagal Baudžiamojo kodekso 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundÄ per nuosprendį priėmusio Alytaus apylinkės teismo Alytaus rÅ«mus. Teisėja Danguolė Urbanavičienė