2025-08-26 Nr. CB-4908-2-14-3-00564-2024-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-2988

Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00564-2024-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. rugpjūčio 26 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Virgilijaus Grabinsko (kolegijos pirmininkas), Irmanto Šulco ir Jūratės Varanauskaitės,

susipažinusi su 2025 m. rugpjūčio 13 d. paduotu atsakovo A. S. kasaciniu skundu dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

atsakovas padavė kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl skolos priteisimo.

Apeliacinės instancijos teismas nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas iš dalies – ieškovei iš atsakovo priteista 15 321,88 Eur nuomos mokesčio ir komunalinių išlaidų skola, 2 757,94 Eur delspinigiai, 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1 975,71 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. gegužės 20 d. nutartį ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. sausio 9 d. sprendimą bei priimti sprendimą: arba ieškovės ieškinį atmesti kaip neteisėtą ir nepagrįstą, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Teismai neatskleidė bylos esmės, todėl klaidingai kvalifikavo ginčą ir netinkamai motyvavo sprendimus. Atsakovo teigimu, teismai teisiškai nekvalifikavo naudojimosi butu santykių ir nepateikė atsakymo, kodėl butu atsakovas naudojosi ne kaip šeimos gyvenamąja patalpa. Teismai netaikė šeimos turto instituto nuostatų.

2. Teismai pažeidė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, nebuvo aktyvūs. Atsakovo teigimu, apeliacinės instancijos teismo padarytos išvados, kad atsakovas įgijo teisę naudotis ir valdyti ieškovei priklausantį butą nuomos sutarties pagrindu, neatitinka išvadų logiškumo ir neprieštaringumo reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas padarė proceso teisės klaidą, pasisakydamas dėl į bylą neįtrauktos K. S. teisių ir pareigų, t. y. skundžiamos nutarties 50 punkte konstatuojama, kad K. S. šeimos turtu (butu) naudojosi kaip laikinoji gyventoja (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.596 straipsnis). Tokie teismo veiksmai sudaro absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą (CPK 360 straipsnis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos dėl sandorių pripažinimo tariamaisiais įrodinėjimo dalyko. Nagrinėjamu atveju atsakovas nemokėjo užstatų, nuomos mokesčių, o ieškovė nereikalavo jų apmokėjimo, neskaičiavo nuomos sutartyje įrašytų delspinigių. Apeliacinės instancijos teismas pateisino tokį ieškovės elgesį, nurodydamas: „įvertinus šalis siejusius ryšius, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ieškovės iš Nuomos sutarties kylančios pretenzijos atsakovo atžvilgiu kurį laiką galėjo būti ir neformalizuotos“. Apeliacinės instancijos teismas be teisinio pagrindo konstatavo, kad atsakovas pripažino prievolę tylėjimu: „Gavęs pretenziją dėl nevykdomos nuomos mokesčio mokėjimo prievolės, atsakovas prievolės neneigė. Iš atsakovo atsakymo galima spręsti, kad jis prievolę pripažino, tik pareiškė ieškovei priešpriešinę pareigą dėl įrengimo išlaidų atlyginimo.“ Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismo išvados neatitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimų (CPK 263 straipsnis), nes pagal CK 1.64 straipsnio 3 dalį, tylėjimas laikomas asmens valios išraiška tik įstatymų ar sandorio šalių susitarimo numatytais atvejais, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenurodė nei atitinkamo įstatymo, nei sutarties nuostatos. Taigi bylą nagrinėję teismai padarė išvadą, kad ieškovės pretenzijos galėjo būti neformalizuotos, tačiau toks pat elgesio standartas netaikytinas atsakovui.

4. Apeliacinės instancijos teismas, pritardamas pirmosios instancijos teismo išvadoms, nurodė: „Nuomos sutarties pagrindu gautos lėšos galėjo būti nurodytos už vieną mėnesį, kas negalėjo turėti esminės įtakos Nuomos sutarties pasirašymui. Teisėjų kolegija su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis sutinka“. Atsakovo manymu, apeliacinės instancijos teismas neatliko išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Vietoje to, apeliacinės instancijos teismas nurodė klaidingą nuomos sutarties pasirašymo motyvą – atsakovas siekė apsaugoti patirtas investicijas į buto įrengimą, todėl sudarė nuomos sutartį. Apeliacinės instancijos teismo išvados nepagrįstos byloje nustatytomis aplinkybėmis ir yra nelogiškos. Teismai nepaaiškino, kaip nuoma (be išsipirkimo teisės, CK 6.503 straipsnis) gali apsaugoti investicijas į buto įrengimą. Nuomos sutartis nesuteikė atsakovui garantijos, kad butas bus parduotas jam. Be to, byloje nėra įrodymų apie tariamus ketinimus parduoti butą nuomos sutarties pasirašymo laikotarpiu.

5. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nuomos sutarties sudarymo dieną atsakovo finansinė padėtis buvo bloga. Aplinkybes dėl tariamai prastos atsakovo finansinės padėties teismui nurodė ieškovė. Atsakovo teigimu, šie ieškovės teiginiai yra deklaratyvūs ir neįrodyti. Taigi apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, nepagrįstai perkeldamas įrodinėjimo naštą (CPK 178 straipsnis). Be to, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovo finansinė padėtis buvo gera, t. y. ieškovei išreiškus pageidavimą parduoti butą, šalys sudarė preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį, netrukus atsakovas gavo būsto kreditą, buvo pasirašyta notarinė buto pirkimo-pardavimo sutartis, todėl nebuvo prasmės sudaryti nuomos sutarties, kai ketinama pirkti butą.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų, t. y. nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde nenurodyta teisės problema, kuri turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti nenustačius CPK 346 straipsnyje įtvirtintų kasacijos pagrindų (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Kadangi kasacinį skundą atsisakytina priimti, tai prašymas atleisti nuo dalies žyminio mokesčio mokėjimo, o likusios žyminio mokesčio dalies mokėjimą atidėti nenagrinėtinas.

Atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Virgilijus Grabinskas

Irmantas Šulcas

Jūratė Varanauskaitė