Legislator Case Law & Legislation
5919238f-e287-45ff-9b17-9ca09351ae84 AI generated

5919238f-e287-45ff-9b17-9ca09351ae84 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Case Number 5919238f-e287-45ff-9b17-9ca09351ae84
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

?Administracinė byla Nr. I-1028-244/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03673-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Legislator headnote

AI generated

5919238f-e287-45ff-9b17-9ca09351ae84 · Vilniaus apygardos administracinis teismas: Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla Nr. I-1028-244/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03673-2018-6 Procesinio sprendimo kategorijos: 20.5.1; 55.1 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. vasario 13 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Liudmila Zaborovska, raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas J. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. 1–4), praÅ¡ydamas iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – LukiÅ¡kių TI-K), priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas skunde nurodo, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. buvo laikomas LukiÅ¡kių TI-K kamerose neužtikrinant vienam asmeniui turinčio tekti minimalaus gyvenamojo ploto, be to, trÅ«kdavo vietos judėti.

Kamerose, kuriose buvo laikomas pareiÅ¡kėjas, nebuvo įrengtos taburetės kiekvienam asmeniui, jų buvo dvi. Taip pat, kamerose stalas buvo per trumpas, nebuvo įrengtos spintelės maistui ir higienos reikmenims susidėti. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su juo nesutinka ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime nurodo, kad pareiÅ¡kėjui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas atitiko teisės aktų reikalavimus. LukiÅ¡kių TI-K administracija stengiasi kiek įmanoma mažinti neigiamÄ kalinimo poveikį, todėl sudaromos galimybės naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, naudotis sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, įrengta kabelinė televizija bei yra galimybė naudotis socialine reabilitacija.

Lukiškių TI-K nurodo, kad kameros yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“. Kamerose, kuriose yra 2-4 lovos, yra įrengti stalai su dvejomis kėdėmis, tuo tarpu, kamerose, kuriose yra daugiau, nei 4 lovos, įrengtas stalas ir 2 suolai. Kiekvienoje kameroje yra lentyna maisto produktams sudėti (konkreti lentynos tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta), pakabos viršutiniams drabužiams kabinti priklausomai nuo lovų kiekio.

Lovos matmenys yra apie 1,9 m x 0,7 m (1,33 m2). Stalo matmenys yra apie 0,6 m x 0,5 (0,3 m2) gyvenamosiose kamerose, kuriose yra iki 4 gultų. Kitose gyvenamosiose kamerose stalai yra atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Kėdės matmenys yra apie 0,3 x 0,3 m (0,07 m2), suolai atitinka stalo dydį. Lukiškių TI-K kameros aprūpintos baldais ir kitu inventoriumi vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 „Dėl laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normų patvirtinimo“.

Visose gyvenamosiose kamerose yra lentynos su sekcijomis maistui laikyti ir spintelės (1 spintelė dviem asmenims). Teismas k o n s t a t u o j a: Byloje ginčas kilo dėl pareiÅ¡kėjo laikymo LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygų laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. ir dėl to kilusios 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, kad reikalavimai dėl žalos atlyginimo pagal savo pobÅ«dį yra civilinio pobÅ«džio, žalos atlyginimo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, tačiau dalies reikalavimų nagrinėjimÄ Ä¯statymas priskiria administracinio teismo kompetencijai.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl vieÅ¡ojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalÄ (vieÅ¡oji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryÅ¡ys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali bÅ«ti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiÅ¡kėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiÅ¡kėjui padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis vieÅ¡osios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iÅ¡ esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sÄ lygas. Valstybės civilinė atsakomybė atsiranda tada, kai valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus Å¡ios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Å ioje byloje J. K. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas tik nustačius jo nurodytos institucijos – LukiÅ¡kių TI-K – neteisėtus veiksmus, neturtinės žalos padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. PareiÅ¡kėjo teigimu, LukiÅ¡kių TI-K kamerose jam nebuvo užtikrintas vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamasis plotas. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr.

EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimÄ Peers prieÅ¡ GraikijÄ ). Tačiau netgi tokio tikslo nebuvimas nepadaro neįmanoma, kad bus pripažintas Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas. EŽTT savo praktikoje taip pat yra ne kartÄ nurodęs, jog kameros erdvės trÅ«kumas yra labai reikÅ¡mingas faktorius sprendžiant, ar taikomos sulaikymo sÄ lygos buvo „žeminančios“ Konvencijos 3 straipsnio požiÅ«riu, o ypač mažas kalinimo metu asmeniui tenkantis plotas ir gana ilgas kalinimo laikas gali bÅ«ti savaime pakankamas pagrindas pripažinti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ (žr.

EŽTT 2005 m. balandžio 7 d. sprendimÄ Karalevičius prieÅ¡ LietuvÄ , 2008 m. vasario 14 d. sprendimÄ Dorokhov prieÅ¡ RusijÄ , 2012 m. sausio 10 d. sprendimÄ Ananyev ir kiti prieÅ¡ RusijÄ ). Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“, įsigaliojusio nuo 2010 m. gegužės 14 d., 1.3.1. punkte nustatyta minimali gyvenamojo ploto kamerose norma - 3,6 kv. m vienam asmeniui.

EŽTT 2016 m. spalio 20 d. priimtame sprendime, spręsdamas dėl galimo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimo, padaryto neužtikrinus kalinamam asmeniui tinkamų sÄ lygų, taip pat ir minimalios asmeninės erdvės, paaiÅ¡kino ir patikslino minimalaus ploto, skirto vienam asmeniui daugiavietėje kameroje, apskaičiavimo metodologijÄ , pasisakydamas, kad sanitariniai įrenginiai, skirtingai nei plotas, užstatytas baldais, neturėtų bÅ«ti įskaičiuojami į bendrÄ kameros plotÄ , nuo kurio skaičiuojamas kalinamajam asmeniui tenkantis plotas (žr., EŽTT 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ić prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)).

MurÅ¡ič prieÅ¡ KroatijÄ byloje EŽTT pabrėžė, kad tais atvejais, kai vienam kaliniui tenkantis plotas yra mažesnis negu 3 m2 bendroje kameroje, ploto trÅ«kumas laikytinas tokiu dideliu, kad galima preziumuoti Konvencijos 3 straipsnio pažeidimÄ . Tais atvejais, kai kaliniams yra užtikrinamas nuo 3 m2 iki 4 m2 gyvenamasis plotas, ne tik mažas gyvenamasis plotas yra rodiklis vertinant įkalinimo sÄ lygų tinkamumÄ . Tokiais atvejais Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas gali bÅ«ti nustatytas, atsižvelgus į kitus netinkamo įkalinimo sÄ lygų aspektus, ypač susijusius su galimybėmis mankÅ¡tintis lauke, natÅ«ralaus apÅ¡vietimo ar oro nepakankamumu, ventiliacijos trÅ«kumu, netinkama vidaus temperatÅ«ra, privataus tualeto nebuvimu bei esminių sanitarinių ir higienos reikalavimų pažeidimu.

Tais atvejais, kai bendroje apgyvendinimo erdvėje vienam kaliniui tenka daugiau kaip 4 m2, ploto trÅ«kumo problema nekyla, tačiau EŽTT vertinimui dėl įkalinimo sÄ lygų atitikties Konvencijos 3 straipsniui yra svarbÅ«s kiti fizinių kalinimo sÄ lygų aspektai. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdant suėmimÄ , draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Byloje pateikti raÅ¡ytiniai įrodymai (b. l. 7–8) patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas LukiÅ¡kių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. balandžio 25 d.

Teismas, įvertinęs Å¡iuos įrodymus, daro iÅ¡vadÄ , kad minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, reikalavimas nebuvo pažeistas. PareiÅ¡kėjas skunde teigia, kad didžiÄ jÄ gyvenamojo ploto dalį kamerose užima baldai bei sanitarinis mazgas, be to, jam buvo suvaržytos galimybės normaliai judėti. Å iuo aspektu administracinių teismų praktikoje nurodyta, kad, vadovaujantis naujausia EŽTT praktika (žr., pvz., 2016 m. spalio 20 d. sprendimÄ byloje MurÅ¡ic prieÅ¡ KroatijÄ (pareiÅ¡kimo Nr. 7334/13)), sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Konvencijos 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iÅ¡ bendro kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, tačiau plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrÄ kameros plotÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017).

Tuo tarpu nacionaliniai teisės aktai neįtvirtina reikalavimo vertinant, ar vienam asmeniui buvo užtikrinta minimalaus kameros ploto norma – 3,6 kv. m – atsižvelgti į kameroje esančio sanitarinio mazgo ir kitų įrenginių užimamÄ plotÄ . LVAT savo praktikoje yra pažymėjęs, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ , atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams, tačiau tai savaime nesuponuoja, kad, nesant minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimo, iÅ¡ kameros ploto turėtų bÅ«ti atimtas kameros įrenginių užimamas plotas (žr., pvz., LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016, 2018 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-48-552/2018).

Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytÄ , pareiÅ¡kėjo teiginiai, kad iÅ¡ bendro kameros ploto turi bÅ«ti iÅ¡skaičiuojami baldai ir sanitarinio mazgo plotas, atmetami kaip nepagrįsti. Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, kad jam dėl kameroje esančių baldų bei sanitarinio mazgo ploto buvo apsunkintos galimybės judėti, teismas pažymi, kad laisvės atėmimo bausmė yra neiÅ¡vengiamai susijusi su didesniais ar mažesniais judėjimo laisvės apribojimais. Tuo pačiu pažymėtina, kad kalintys asmenys turi teisę dalyvauti visuomeninėje ar kitoje naudingoje veikloje, turi teisę naudotis dvasininkų paslaugomis ar internetine prieiga.

Be to, suimtieji ir nuteistieji, pageidaujantys atlikti mankÅ¡tÄ mankÅ¡tos kambaryje, eilės tvarka iÅ¡vedami į mankÅ¡tos kambarį pagal grafikÄ , sudarytÄ vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų iÅ¡vedimo į mankÅ¡tos kambarį tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2017 m. liepos 24 d. įsakymu Nr. 1-212. Taigi, kaip matyti, pareiÅ¡kėjui numatyta pakankamai galimybių nebÅ«ti vien kameros patalpose, bei turėti kiek įmanoma geresnę judėjimo laisvę. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad dėl kamerų apstatymo jis negalėjo pakankamai judėti, atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas teigia, kad kamerose nebuvo įrengtos taburetės kiekvienam asmeniui, jų buvo dvi. Taip pat, kamerose stalas buvo per trumpas, nebuvo įrengtos spintelės maistui ir higienos reikmenims susidėti. Lukiškių TI-K kameros yra įrengtos vadovaujantis Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintomis Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės).

Taisyklėse nurodyta, kad kamerose turi būti: pritvirtintos prie grindų metalinės lovos kiekvienam suimtajam, stalas ir taburetės (suoliukai), po lova gali būti įrengiama dėžė asmeniniams daiktams sudėti; viena spintelė arba sieninė lentyna dviem suimtiesiems knygoms ir daiktams susidėti; spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti (14.6–14.8 papunkčiai). Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 patvirtintos Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos (toliau – Normos) numato, kad tardymo izoliatorių, kalėjimų ir areštinių kamerose privalo būti 1 vnt. spintelės ne daugiau kaip 2 asmenims (Normos 9.3 papunktis), 1 stalas (Normos 9.4 papunktis) suolas arba kėdė, arba taburetė 1 sėdima vieta vienam asmeniui (Normos 9.5 papunktis).

Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus pranešime nurodyta (b. l. 24–25), kad gyvenamosiose kamerose yra stalas (matmenys kamerose iki 4 lovų – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus), kamerose iki 4 lovų yra kėdutės (matmenys – apie 0,3 m x 0,3 m (0,07 kv. m), kamerose kur daugiau nei 4 lovos – suolai, kurie atitinka stalo dydį. Visose gyvenamosiose kamerose yra lentyna (1 vnt.), spintelės (1 spintelė dviem asmenims) ir viršutinių drabužių pakabos.

Teismas daro iÅ¡vadÄ , kad LukiÅ¡kių TI-K kamerų įrengimas atitinka Taisyklių ir Normų reikalavimus, o bÅ«tent, kiekvienoje kameroje yra po 1 spintelę dviem asmenims maistui ir higienos reikmenims susidėti. PareiÅ¡kėjas skunde nenurodė ir nekonkretizavo, kokiose kamerose ir kokiais laikotarpiais jis neturėjo spintelės nurodytiems reikmenims susidėti. LukiÅ¡kių TI-K pateikė objektyvius įrodymus apie kamerų įrengimÄ baldais, todėl pareiÅ¡kėjo argumentai laikytini abstrakčiais ir atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjas taip pat teigia, kad nebuvo įrengta pakankamai taburečių, jų buvo dvi. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 9 d. iki 2018 m. kovo 1 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose Nr. 121 ir Nr. 166 kartu su kitu asmeniu, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 5 d. iki 2018 m. kovo 12 d. laikytas kamerose Nr. 105, Nr. 191 kartu su kitu asmeniu, laikotarpiu nuo 2018 m. kovo 16 d. iki 2018 m. kovo 19 d. laikytas kameroje Nr. 107 su kitu asmeniu (tam tikrais laikotarpiais pareiškėjas kameroje buvo vienas), o nuo 2018 m. kovo 17 d. iki 2018 m. balandžio 25 d. laikytas kameroje Nr. 253 iš viso esant 4-9 asmenimis.

Konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjui bÅ«nant dviese su kitu asmeniu, kamerų įrengimas dviem taburetėmis, kiekvienam žmogui po taburetę, atitinka teisės aktų reikalavimus. Tuo pačiu pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nedetalizavo, kuriuo laikotarpiu ir kokioje kameroje jis neturėjo sėdimosios vietos, taigi atsakovės atstovui LukiÅ¡kių TI-K kiltų neproporcinga pareiga paneigti abstrakčius pareiÅ¡kėjo teiginius. LukiÅ¡kių TI-K pateikus objektyvius įrodymus, kad kamerose, kuriose daugiau nei 4 lovos yra įrengti suolai, kurie atitinka stalo dydį, taigi ir kameroje Nr. 253, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjas turėjo sėdimÄ vietÄ , todėl Å¡ie pareiÅ¡kėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Dėl pareiškėjo teiginio, kad kamerose buvo per mažas stalas, pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja, kokio dydžio stalas turi būti įrengiamas. Tuo tarpu, Lukiškių TI-K pateikė duomenis, kad kamerose iki 4 lovų stalo matmenys – apie 0,6 m x 0,5 m (0,3 kv. m), kitose kamerose stalai atitinkamo dydžio priklausomai nuo lovų skaičiaus. Dėl šių aplinkybių nėra pagrindo teigti, kad stalai kamerose buvo per maži, taigi pareiškėjo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti tam tikrus nepatogumus, bÅ«dingus kalinimo įstaigai, tačiau byloje esančiais įrodymais nebuvo nustatyta, kad neigiami iÅ¡gyvenimai bÅ«tų pasiekę tokį kentėjimo lygį, kuris galėtų bÅ«ti įvertintas priteisiant neturtinės žalos atlyginimÄ . Teismas nenustatė, kad LukiÅ¡kių TI-K bÅ«tų atlikusi tam tikrus neteisėtus veiksmus. Ä®vertinęs tai, kas iÅ¡dėstyta, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo tenkinti pareiÅ¡kėjo skundÄ , todėl jis atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjo J. K. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per trisdeÅ¡imt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėja Liudmila Zaborovska