5914f0a4-78cb-4fd6-b54d-e64bea72f18a · Klaipėdos apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. e2-2646-793/2019 Proceso Nr. 2-06-3-00789-2019-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.6.; 2.6.11.1.; 3.1.7.6.; 2.6.11.16.; 3.1.1.2.11.; 3.1.7.1.4.; 3.1.7.11.; 3.2.6.1. (S) KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 16 d. Klaipėda Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mų teisėjas Petras Mineikis, sekretoriaujant Agnei Baranauskaitei, dalyvaujant ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autoleksas“ atstovui advokatui ArtÅ«rui Jaskelevičiui, atsakovei T. B., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autoleksas“, atstovaujamo bankroto administratoriaus uždarosios akcinės bendrovės „Tamtamas“, ieÅ¡kinį atsakovei T. B. dėl skolos ir palÅ«kanų priteisimo. Teismas nustatė:

1. ieÅ¡kovas kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ atsakovės 3 599,98 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesines palÅ«kanas nuo priteistos sumos nuo ieÅ¡kinio padavimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo, bei visas ieÅ¡kovo turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo nutartimi UAB „Autoleksas“ iÅ¡kelta bankroto byla ir bankroto administratoriui paskirtas UAB „Tamtamas“. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktÄ administratorius patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo, ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme pagal bankrutuojančios įmonės buveinės vietÄ dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir/arba galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais. 2014 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartimi ieÅ¡kovas už 3 599,98 Eur (12 430,00 Lt) pardavė atsakovei transporto priemonę Volvo V50, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) 2014 m. sausio 21 d. registro pažyma patvirtina, kad ieÅ¡kovas pranešė apie nuosavybės teisės perleidimÄ atsakovei. 2014 m. sausio 21 d. ieÅ¡kovas iÅ¡rašė PVM sÄ skaitÄ -faktÅ«rÄ atsakovei, tačiau atsakovė iÅ¡raÅ¡ytos PVM sÄ skaitos faktÅ«ros už įsigytÄ transporto priemonę neapmokėjo (e. b. l. 1-3).

2. Atsakovė atsiliepimu į ieÅ¡kinį su juo nesutiko ir prašė atmesti. Nurodė, kad 2014 m. sausio 21 d. pagal skelbimÄ apžiÅ«rėjo automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) patikrino jį specializuotame servise bei susitarė su E. M. dėl jo pirkimo už 4 923,54 Eur (17 000,00 Lt). E. M. nurodė, kad automobilio kainÄ jis priims tik grynais pinigais. Kadangi atsakovė automobilį pirko iÅ¡ savo santaupų bei tėvų skolintų pinigų, kuriuos ji gavo grynaisiais, ji tam neprieÅ¡taravo.

Tik užpildžiusi sutartį pastebėjo, kad automobilį perka ne iÅ¡ fizinio, o iÅ¡ juridinio asmens, taip pat neatkreipė dėmesio į sutartyje nurodytÄ automobilio kainÄ , nors jį pirko už 4 923,54 Eur (17 000,00 Lt), kuriuos iÅ¡kart grynaisiais perdavė E. M. Nei PVM sÄ skaita faktÅ«ra, nei pinigų priėmimo-perdavimo kvitas atsakovei įteiktas nebuvo. Kadangi automobilis buvo iÅ¡kart registruotas jos vardu, todėl jokių papildomų dokumentų nereikalavo. Teigia, jog 2014 m. sausio 21 d. Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje nėra jokių nuorodų į tai, kad atsakovė automobilio kainos nesumokėjo ar sumokės vėliau ateityje.

Atsakovės teigimu, E. M. gautus pinigus už parduotÄ automobilį pasisavino ir jų neįtraukė į įmonės sÄ skaitÄ arba netinkamai įformino buhalterinius dokumentus (e. b. l. 21-24).

3. IeÅ¡kovo BUAB „Autoleksas“ atstovas advokatas ArtÅ«ras Jaskelevičius teismo posėdžio metu prašė ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Teigė, jog atsakovė neįrodė, kad įsigydama automobilį ji su ieÅ¡kovu atsiskaitė – nepateikė pinigų priėmimo-perdavimo kvito ar kitokio dokumento, patvirtinančio pinigų perdavimo ieÅ¡kovui faktÄ . Atsakovė savo atsikirtimus grindžia vien žodiniais paaiÅ¡kinimais. IeÅ¡kovas iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ , tačiau T. B. jos iki Å¡iol neapmokėjo. Atsakovė, taip pat neįrodė, kad už transporto priemonę sumokėjo didesnę sumÄ , nei nurodyta sutartyje.

4. Atsakovė T. B. su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Nurodė, kad nusipirkdama automobilį, už jį apmokėjo grynais pinigais, kadangi pardavėjas – E. M. to reikalavo. Aplinkybę, kad pinigai ieÅ¡kovui buvo perduoti patvirtina tai, jog automobilis buvo perregistruotas atsakovės vardu. PaaiÅ¡kino, kad transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartį pasirašė automobilyje, VÄ® „Regitra“ aikÅ¡telėje. NepraÅ¡o iÅ¡kviesti liudytojÄ E. M., kadangi jis nepatvirtintų pinigų gavimo aplinkybės, nes kitu atveju nebÅ«tų dabar reikalaujama priteisti iÅ¡ atsakovės ginčo sumÄ .

Patvirtino, jog jokių kitų dokumentų be pirkimo-pardavimo sutarties neturi. Sutiko, kad pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta kita suma, nei ta, už kuriÄ realiai transporto priemonė nupirkta. PaaiÅ¡kino, jog be pirkimo-pardavimo sutarties pasirašė ir dar ant kažkokio dokumento, kurį ieÅ¡kovas žadėjo vėliau atvežti, kai užantspauduos/pasiraÅ¡ys, bet taip ir neatvežė. Teismas konstatuoja: ieÅ¡kinys tenkintinas visiÅ¡kai.

5. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014 m. sausio 21 d. tarp UAB „Autoleksas“ ir T. B. sudaryta transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis (toliau – ir Sutartis), kurios pagrindu atsakovė įsigijo automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyta, kad transporto priemonė įkainojama 3 599,98 Eur (12 430,00 Lt) (e. b. l. 10). 2014 m. sausio 21 d. UAB „Autoleksas“ iÅ¡rašė atsakovei PVM sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ serija AUT Nr. 0000070 3 599,98 Eur sumai – už vilkikÄ Volvo V50, identifikacinis Nr. YV1MW7551A2549634 (e. b. l. 11). 2014 m. sausio 21 d. aptariama transporto priemonė įregistruota atsakovės T. B. vardu (e. b. l. 14).

6. IeÅ¡kovas reiÅ¡kiamu ieÅ¡kiniu praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės 3 599,98 Eur, teigdamas, jog T. B. už transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ nesumokėjo. Tuo tarpu atsakovė su ieÅ¡kiniu nesutinka, argumentuodama, kad už perkamÄ automobilį atsiskaitė grynais pinigais E. M. – UAB „Autoleksas“ vadovui, tačiau jokių duomenų, patvirtinančių pinigų perdavimo faktÄ neturi. Aplinkybę, kad T. B. atsiskaitė su ieÅ¡kovu, atsakovės teigimu, patvirtina tai, jog 2014 m. sausio 21 d. transporto priemonė įregistruota atsakovės vardu.

7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.305 straipsnio 1 dalis nustato, jog pirkimo-pardavimo sutartimi viena Å¡alis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktÄ (prekę) kitai Å¡aliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktÄ (prekę) ir sumokėti už jį nustatytÄ pinigų sumÄ (kainÄ ). Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečioje vietoje, jis privalo sumokėti jÄ pardavėjui daiktų perdavimo vietoje (CK 6.314 straipsnio 1 dalis).

Jeigu pirkėjas neįpareigotas sumokėti kainÄ konkrečiu laiku, jis privalo jÄ sumokėti, kai pardavėjas pagal sutartį ar šį kodeksÄ perduoda pirkėjui daiktus arba disponavimo jais dokumentus (CK 6.314 straipsnio 2 dalis). Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ pirkėjo sumokėti kainÄ bei įstatymų ar sutarties nustatytas palÅ«kanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Pirkėjas privalo sumokėti daiktų kainÄ per sutartyje ar įstatymuose nustatytus terminus ir nustatytoje vietoje (CK 6.344 straipsnio 1 dalis).

8. Pagal bendrÄ jÄ Ä¯rodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisyklę Å¡alys turi įstatyminę pareigÄ Ä¯rodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Sprendžiant Å¡alių kilusį ginÄÄ dėl daikto kainos sumokėjimo, pardavėjui tenka procesinė pareiga įrodyti pirkėjo prievolės atsiskaityti pagal pirkimo–pardavimo sutartį atsiradimo pagrindÄ , o pirkėjui tenka procesinė pareiga įrodyti, kad jis tinkamai įvykdė savo pareigÄ atsiskaityti už perkamÄ daiktÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Ä®rodinėjimo procesas yra skirtas iÅ¡siaiÅ¡kinti konkrečiai civilinei bylai reikÅ¡mingų aplinkybių buvimÄ ar nebuvimÄ . Teisingai taikyti materialiosios teisės normas ir iÅ¡spręsti Å¡alių ginÄÄ teismas gali tik tada, jeigu yra teisingai nustatytas įrodinėjimo dalykas civilinėje byloje bei tinkamai Å¡alims paskirstyta įrodinėjimo pareiga (įrodinėjimo naÅ¡ta). Ä®rodinėjimo dalykÄ sudaro tam tikri juridiniai faktai (Å¡ių faktų egzistavimas arba neegzistavimas), su kuriais siejamas teisinių santykių atsiradimas, pasikeitimas arba pasibaigimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366/2010).

9. Bylos duomenimis jau nustatyta, kad 2014 m. sausio 21 d. Å¡alys sudarė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovas pardavė, o atsakovė nupirko automobilį Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sutartyje nurodyta, kad transporto priemonės kaina yra 3 599,98 Eur (12 430,00 Lt). Byloje nėra ginčo dėl to, jog T. B. įsigijo transporto priemonę, ir ji atsakovei buvo perduota tÄ pačiÄ dienÄ , t. y. 2014 m. sausio 21 d. Å ioje byloje atsakovė neginčijo savo prievolės atsiskaityti pagal 2014 m. sausio 21 d. Sutartį, tačiau įrodinėjo, kad Å¡iÄ prievolę ji tinkamai įvykdė transporto priemonės pirkimo-pardavimo metu ir grynaisiais pinigais sumokėjo ieÅ¡kovui 4 923,54 Eur (17 000,00 Lt).

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad pagrindinė pakvitavimo funkcija yra įrodomoji, todėl jis svarbus ir naudingas skolininkui visų pirma dėl savo įrodomosios reikÅ¡mės, nes tai leidžia sumažinti dvigubo prievolės įvykdymo rizikÄ ir riboja nesÄ Å¾iningo kreditoriaus galimybes nepagrįstai praturtėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2009). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, kad pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktÄ galintis patvirtinti raÅ¡ytinis įrodymas; siekdamas įrodyti prievolės įvykdymo faktÄ , skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2011).

Vadinasi, pakvitavimas nėra vienintelė įrodinėjimo priemonė, galinti patvirtinti tinkamÄ Ä¯sipareigojimų pagal pirkimo–pardavimo sutartį įvykdymÄ .

11. Teismų praktikoje pripažinta, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Ä®rodymų pakankamumo klausimas turi bÅ«ti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobÅ«dį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Ä®vertindamas įrodymus teismas vadovaudamasis įstatymo reikalavimais ir remdamasis logikos dėsniais turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumÄ , sÄ sajumÄ , leistinumÄ , tarpusavio ryšį, pakankamumÄ Ä¯rodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-601/2005, ir kt.).

Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifikÄ â€“ nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Å i iÅ¡vada ne kartÄ pabrėžta kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011).

12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad atsakovė savo atsikirtimus į ieÅ¡kinį – aplinkybę, kad perdavė ieÅ¡kovui 4 923,54 Eur (17 000,00 Lt) už įsigijimÄ transporto priemonę grynais pinigais – grindė vien žodiniais paaiÅ¡kinimais, nepateikdama teismui jokių šį faktÄ pagrindžiančių objektyvių duomenų. Atsakovės teigimu, ieÅ¡kovas jai neperdavė pinigų perdavimo-priėmimo aplinkybę patvirtinančio dokumento, tačiau nurodė, kad be Sutarties pasirašė kažkokį dokumentÄ (teismo posėdžio metu negalėjo tiksliai įvardinti kokį, gal sÄ skaitÄ faktÅ«rÄ ), kurį UAB „Autoleksas“ vadovas E. M. ketino atsakovei užvežti, kai jis bus pasiraÅ¡ytas ar užantspauduotas, tačiau to nepadarė.

Teismas Å¡iuos atsakovės argumentus nelaiko patikimais, kadangi byloje nėra jokių kitų duomenų, patvirtinančių, kad atsakovė, pasiraÅ¡iusi Sutartį, bÅ«tų pasiraÅ¡iusi dar kokiame nors kitame dokumente. Netgi byloje esančioje 2014 m. sausio 21 d. PVM sÄ skaitoje faktÅ«roje serija AUT Nr. 0000070, kuri iÅ¡raÅ¡yta atsakovei už transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. GP 003, įsigijimÄ , nėra T. B. paraÅ¡o (e. b. l. 11). Atsakovės argumentai, kad ieÅ¡kovo atstovas E. M. gautus pinigus už parduotÄ automobilį pasisavino ir jų neįtraukė į įmonės sÄ skaitÄ ar netinkamai įformino buhalterinius dokumentus, paremti vien subjektyviais ir deklaratyviais teiginiais, kurie nepagrįsti jokia įrodomÄ ja medžiaga.

Pažymėtina, jog ieÅ¡kovas į bylÄ pateikė teismui 2018 m. rugsėjo 13 d. BUAB „Autoleksas“ skolininkų sÄ raÅ¡Ä , kuriame nurodyta ir atsakovė T. B. su 3 599,98 Eur dydžio skola (e. b. l. 47).

13. Siekiant tinkamai nustatyti ir įvertinti Å¡ios civilinės bylos faktines aplinkybes, teismas teismo posėdžio metu ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kino atsakovei teisę įrodinėti savo atsikirtimus ne vien žodiniais paaiÅ¡kinimais, bet ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis, kaip, pavyzdžiui, praÅ¡ant iÅ¡kviesti liudytojÄ E. M., ar kita, tačiau T. B. Å¡ia galimybe nepasinaudojo, ir toliau savo nesutikimÄ su ieÅ¡kiniu grindė vien žodiniais paaiÅ¡kinimais. Minėta, jog įrodinėjimo pareiga tenka tam, kas teigia, t. y. atsakovė turi pareigÄ Ä¯rodinėti, kad Sutartį įvykdė tinkamai ir atsiskaitė su ieÅ¡kovu už įsigytÄ transporto priemonę (CPK 178 straipsnis, CK 6.305 straipsnio 1 dalis).

14. Teismo posėdžio metu atsakovė teigė, jog, apskritai, abejoja į bylÄ pateiktos Sutarties teisėtumu, kadangi, anot jos, 2014 m. sausio 21 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis buvo suraÅ¡yta ranka, tuo tarpu Å¡ioje civilinėje byloje esanti Sutartis yra atspausdinta (neskaitant parašų), tačiau nepateikė jokių Å¡iuos teiginius patvirtinančių dokumentų. T. B. nepageidavo į bylÄ pateikti jos turimÄ Sutarties egzempliorių.

15. Vertinant tarp Å¡alių susiklosčiusiÄ situacijÄ atkreiptinas dėmesys į aplinkybę, jog transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje automobilio pardavimo kaina nurodyta 3 599,98 Eur, t. y. ta pati suma, kuriÄ ieÅ¡kovas praÅ¡o priteisti iÅ¡ atsakovės. Tuo tarpu, anot T. B., ji už įsigytÄ transporto priemonę sumokėjo 4 923,54 Eur (17 000,00 Lt) grynais pinigais. Patvirtino, jog pasiraÅ¡ydama Sutartį, jos turiniui didelio dėmesio neskyrė. Pažymėtina, nors, atsakovės teigimu, už automobilį ji sumokėjo grynais pinigais 4 923,54 Eur (17 000,00 Lt, t. y. didesnę sumÄ , nei nurodyta Sutartyje), kuriuos gavo pardavus ankstesnę transporto priemonę, taip pat turėjo santaupų, o likusiÄ dalį pasiskolino iÅ¡ tėvų, tačiau nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad iÅ¡ tiesų ji turėjo finansines galimybes atsiskaityti su ieÅ¡kovu (banko sÄ skaitos iÅ¡rašų, ankstesnės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties, kurioje matytųsi, kokiÄ sumÄ ji gavo už parduodamÄ automobilį, ar kitų įrodymų).

16. Teismas nesutinka su atsakovės argumentu, jog faktas, kad iÅ¡kart po Sutarties sudarymo – tÄ pačiÄ dienÄ â€“ įsigyta transporto priemonė buvo perregistruota T. B. vardu patvirtina aplinkybę, jog ji atsakovė atsiskaitė su ieÅ¡kovu už automobilį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju neturint kitų objektyvių duomenų, pagrindžiančių pinigų perdavimo ieÅ¡kovo vadovui E. M. faktÄ , teismas neturi pakankamo pagrindo automobilio perregistravimo T. B. vardu aplinkybės vertinti kaip patvirtinančios, jog atsakovė tinkamai atsiskaitė su ieÅ¡kovu pagal Sutartį.

17. Teismas, iÅ¡tyręs ir įvertinęs byloje surinktus raÅ¡ytinius įrodymus, bei vadovaudamasis Å¡alių paaiÅ¡kinimais konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju teismas neturi pagrįsto pagrindo daryti pakankamo tikėtinumo iÅ¡vados, jog atsakovė tinkamai įgyvendino savo sutartinę pareigÄ ir atsiskaitė su ieÅ¡kovu už transporto priemonės Volvo V50, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijimÄ . Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieÅ¡kovas savo pareigÄ Ä¯vykdė tinkamai – pagrindė aplinkybę, kad Å¡alis siejo sutartiniai transporto priemonės pirkimo-pardavimo santykiai, kad transporto priemonė T.

B. buvo perduota, ir Sutarties pagrindu atsakovei kilo pareiga atsiskaityti su ieÅ¡kovu. Tuo tarpu atsakovė leistinomis įrodinėjimo priemonėmis savo nesutikimo su ieÅ¡kiniu argumentų nepagrindė – neįrodė, kad perdavė UAB „Autoleksas“ vadovui E. M. už nusipirktÄ prieÅ¡ tai minėtÄ automobilį 3 599,98 Eur sumÄ grynais pinigais. Minėta, jog tokio pobÅ«džio bylose, kuriose reikia įrodinėti pinigų perdavimo-priėmimo faktÄ , pakvitavimas nėra vienintelis leistinas skolininko sutartinės prievolės įvykdymo faktÄ galintis patvirtinti raÅ¡ytinis įrodymas – tokiu atveju skolininkas gali remtis visomis įrodinėjimo priemonėmis.

Atsakovė savo sutartinės prievolės įvykdymo faktÄ Ä¯rodinėjo tik savo paaiÅ¡kinimais ir kitomis įrodinėjimo priemonėmis nesinaudojo, nors tokiÄ galimybę atsakovė turėjo, todėl atsakovės žodiniai paaiÅ¡kinimai apie grynųjų pinigų perdavimo UAB „Autoleksas“ vadovui faktÄ laikytini nepatikimais.

18. Esant nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams bei teisiniam reglamentavimui, ieškovo ieškinys laikytinas įrodytu, todėl pagrįstu ir tenkintinu – iš atsakovės priteistini 3 599,98 Eur skolos.

19. Kai pirkėjas laiku nesumoka už jam perduotus daiktus, pardavėjas turi teisę reikalauti iÅ¡ pirkėjo sumokėti kainÄ bei įstatymų ar sutarties nustatytas palÅ«kanas (CK 6.314 straipsnio 5 dalis). Patenkinus ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palÅ«kanos nuo priteistos 3 599,98 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

20. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.

21. IeÅ¡kovas nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleistas CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu. Patenkinus ieÅ¡kinį visiÅ¡kai, iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ priteistinas 81,00 Eur žyminis mokestis. IeÅ¡kovas pateikė teismui duomenis, patvirtinančius, kad už advokato paslaugas patyrė 1 210,00 Eur iÅ¡laidų (e. b. l. 48, 50). Atsakovė pateikė teismui duomenis, kad už advokatės padėjėjos paslaugas sumokėjo 80,00 Eur (e. b. l. 41). Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, į tai, kad praÅ¡omos priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d.

įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio, pakeistų 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, iÅ¡ T. B. priteistini 1 210,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo naudai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio l dalis). Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265 straipsniu, 286 straipsniu, 270 straipsniu, teismas nusprendžia: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.

Priteisti iÅ¡ atsakovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3 599,98 Eur (tris tÅ«kstančius penkis Å¡imtus devyniasdeÅ¡imt devynis Eur 98 ct) skolos, 5 (penkių) procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo priteistos 3 599,98 Eur sumos nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme 2019 m. sausio 31 d. iki teismo sprendimo visiÅ¡ko įvykdymo ir 1 210,00 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus deÅ¡imt Eur 00 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Autoleksas“, įmonės kodas 170097672, naudai.

Priteisti iÅ¡ atsakovės T. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,00 Eur (aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt vienÄ Eur 00 ct) žyminio mokesčio į valstybės biudžetÄ , sumokant jį į pasirinktÄ Valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660, mokėjimo paskirtį – žyminis mokestis. Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rÅ«mus.

Teisėjas Petras Mineikis