2021-02-24 Nr. CB-1804-2-25-3-01036-2018-3 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-799

Teisminio proceso Nr. 2-25-3-01036-2018-3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. vasario 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės, Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas) ir Algirdo Taminsko,

susipažinusi su 2021 m. vasario 10 d. gautu ieškovo A. B. kasaciniu skundu dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas A. B. padavė kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. B. ieškinį atsakovui Kretingos rajono „Šilo rago“ medžiotojų būreliui dėl medžiotojų būrelio valdybos 2018 m. rugpjūčio 29 d. posėdžio sprendimo panaikinimo ir paskirtos nuobaudos – pašalinimo iš medžiotojų būrelio narių – panaikinimo. Kasacinis skundas paduodamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet ypatingais teisės klausimais, siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialinės ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas, į kurį apeliuojama, yra toks svarbus, kad turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, o taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, neįvykdęs savo pareigos teisingai išspręsti bylą, nustatyti subjektinės teisės pažeidimą ir ją ginti (CPK 2 straipsnis), neatskleidė bylos esmės pagal kasacinio teismo nustatytas ribas ir nustatęs, kad „pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius“, nepaisė nuostatos, kad teismams Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo išaiškinimų šioje byloje dėl teisminės kontrolės, nes nenustatė, ar būrelio valdyba, atleisdama ieškovą iš būrelio narių, neperžengė jai priklausančių vertinimo laisvės ribų.

Teismas pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis), nes nevertino ieškovo išdėstytų teisinių argumentų dėl visuotinio būrelio narių susirinkimo protokolo nutarimo nuostatų ir tokio savo sprendimo nemotyvavo (CPK 331 straipsnio 4 dalis 3 punktas). Teismas nesivadovavo teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnis) ir nusižengė civilinio proceso tikslams (CPK 2 straipsnis), nes neleistinai interpretavo protokolo 3.10. punkto nutarimą bei iškreipė jo prasmę ir esmę, perfrazavęs sakinį, iš konteksto išimant fragmentus.

Iškreipus visuotinio būrelio narių susirinkimo protokole užfiksuoto nutarimo tekstinę išraišką, nutartyje teismas jį pateikė kitokia prasme ir sukūrė situaciją, leidžiančią priimti teismo sprendimus, pakeitus byloje pateiktus rašytinius įrodymus. Tokie teismo padaryti pažeidimai yra esminiai ir ribojantys ne tik ieškovo teisę į teisminę gynybą, bet ir atimantys galimybę į Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisingą (sąžiningą) bylos išsprendimą. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 18 straipsnyje įtvirtintą teismų sprendimų privalomumo principą ir nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutarties išaiškinimo, nes, pakeitęs įsiteisėjusioje Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. liepos 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-964-163/2017 nustatytas aplinkybes ir tuo pagrindu konstatavęs, kad analogiškos bylos faktinės aplinkybės nėra tapačios, teismas nesirėmė precedento galią turinčiu sprendimu ir pažeidė teismo sąžiningumo principą.

Apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškovo apibrėžtas bylos nagrinėjimo ribas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai) ir pažeidė dispozytivumo principą (CPK 13 straipsnis), teisminės gynybos prieinamumo principą (CPK 5 straipsnio 1 dalis), nes apibrėžė ieškinio dalyką bei nustatė tokias aplinkybes (ieškinio pagrindą), kuriomis ieškovas negrindė savo reikalavimo. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė dispozityvumo principą (CPK 13 straipsnis, 263 straipsnio 2 dalis, 265 straipsnio 2 dalis), procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 176 straipsnis, 177 straipsnio 1 dalis, 178 straipsnis) bei teisingumo, sąžiningumo ir proporcingumo principus (CPK 3 straipsnis) kadangi:1) nutarties išvadas grindė teismo atmestais atsakovo teiktais įrodymais;

2) nutartyje nevertino ieškovo veiksmų pagal apeliacinio skundo argumentus ir pateiktus įrodymus dėl ieškovo nedalyvavimo būrelio veikloje;

3) pakartotinai nesprendė mokesčio mokėjimo Lietuvos medžiotojų žvejų draugijos Kretingos skyriui (kitam juridiniam vienetui) teisėtumo klausimo pagal apeliaciniame skunde apibrėžtas ribas;

4) nevertino 2018 m. liepos 16 d. medžiotojų būrelio 25 būrelio narių pranešimo, o nutartyje pažeidimus pagrindė atkartojant šio pranešimo tekstą bei darant išvadas viena kitai prieštaraujančiomis aplinkybėmis. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2020 m. gegužės 6 d. nutartyje nustačius pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų padarytas klaidas, ir panaikinus apeliacinio teismo nutartį, grąžinus bylą nagrinėti iš naujo apeliaciniam teismui, susidarė situacija, kai Klaipėdos apygardos teismas, pakartotinai išnagrinėjęs bylą dėl savo padarytų pažeidimų, kuriuos nustatė kasacinis teismas, priteisė bylinėjimosi išlaidas ieškovui.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kriterijų kasacijai. Kasaciniame skunde neužtenka vien tik nurodyti, kad teismas pažeidė teisės normas, šiuos teiginius būtina pagrįsti kasacijos pagrindą atskleidžiančiais teisiniais argumentais, o šiuo atveju kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, jog egzistuoja teisinis pagrindas peržiūrėti bylą kasacine tvarka. Kasacinio skundo argumentais apie nukrypimą nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nepagrindžiamas nurodomos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos ryšys su skundžiamais teismų procesiniais sprendimais bei nepagrindžiama, kad teismų praktika nurodytu klausimu yra nevienoda.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasacinis skundas neatitinka CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, todėl jį atsisakytina priimti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktai).

Atsisakius priimti kasacinį skundą, grąžintinas už kasacinį skundą sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti ieškovui A. B. (a. k. (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. vasario 4 d. Swedbank banke, dokumento Nr. 3, ir 25 Eur (dvidešimt penkių eurų) dydžio žyminį mokestį, sumokėtą 2021 m. vasario 7 d. Swedbank banke, dokumento Nr. 4.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Danguolė Bublienė

Andžej Maciejevski

Algirdas Taminskas