Legislator Case Law & Legislation
590dc66f-9e4e-4339-8979-e7ee78763db2 AI generated

590dc66f-9e4e-4339-8979-e7ee78763db2 · Lietuvos apeliacinis teismas

Case Number 590dc66f-9e4e-4339-8979-e7ee78763db2
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

Teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo klausimÄ , vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – <a name="n_0">CPK</a>) 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas   Civilinė byla Nr. 2KT-49/12 Procesinio sprendimo kategorija 94.4, 98.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. balandžio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ArtÅ«ras Driukas, susipažinęs su Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Vytauto Kursevičiaus 2012 m. balandžio 12 d. raÅ¡tais civilinėje byloje Nr. 2-904-368/2011 pagal ieÅ¡kovo Z.

Legislator headnote

AI generated

590dc66f-9e4e-4339-8979-e7ee78763db2 · Lietuvos apeliacinis teismas: Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo klausimÄ , vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – <a name="n_0">CPK</a>) 69 straipsnio pirmÄ ja dalimi, sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas arba jų paskirtas teisėjas   Civilinė byla Nr. 2KT-49/12 Procesinio sprendimo kategorija 94.4, 98.1 (S)LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S 2012 m. balandžio 19 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas ArtÅ«ras Driukas, susipažinęs su Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko Vytauto Kursevičiaus 2012 m. balandžio 12 d. raÅ¡tais civilinėje byloje Nr. 2-904-368/2011 pagal ieÅ¡kovo Z.

Č. ieÅ¡kinį atsakovams bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Gvidonas“, T. M., U. S., akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl pirkimo – pardavimo sutarties, hipotekos lakÅ¡to ir taikos sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, tretieji asmenys – Plungės rajono 2-ojo notarų biuro notarė G. D., D. V., L. B., M. Č., ir civilinėje byloje Nr. B2-115-368/2012 pagal ieÅ¡kovo VSDFV TelÅ¡ių skyriaus pareiÅ¡kimÄ atsakovui UAB „Gvidonas“ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, tretieji asmenys – Z.

Č. ir AB „Swedbank“, n u s t a t ė :              Lietuvos apeliaciniam teismui perduotos Å iaulių apygardos teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-904-368/2011 ir Nr. B2-115-368/2012. Byloje Nr. B2-115-368/2012 sprendžiama dėl BUAB „Gvidonas“ bankroto, o byloje Nr. 2-904-368/2011 nagrinėjami ieÅ¡kovo Z. Č. BUAB „Gvidonas“ pareikÅ¡ti turtiniai reikalavimai. Abi civilines bylas nagrinėja teisėjas E. M. PareiÅ¡kėjas Z. Č. 2012 m. balandžio 10 d. pateikė pareiÅ¡kimÄ dėl viso Å iaulių apygardos teismo nuÅ¡alinimo nuo Å¡ių bylų nagrinėjimo.

Nurodė, kad anksčiau kelis kartus reiÅ¡kė nuÅ¡alinimÄ teisėjui E. M., nes juo nepasitiki. Teisėjo Å¡aliÅ¡kumÄ Å¡iose bylose rodo įtartinai didelis skaičius pareiÅ¡kėjo atžvilgiu priimtų nepalankių neteisėtų procesinių sprendimų, kuriuos vėliau panaikino arba pats teisėjas E. M. arba aukÅ¡tesnės instancijos teismas. Teisėjas E. M. nepagrįstai skubotai priėmė 2012 m. kovo 15 d. nutartį byloje Nr. 2-904-368/2011 dėl praleisto termino žyminiam mokesčiui sumokėti, kuriÄ jis priėmė neturėdamas bylos medžiagos ir negalėdamas nustatyti reikÅ¡mingų bylos aplinkybių, nes Lietuvos apeliacinio teismo raÅ¡tinės darbuotojos telefonu patvirtino, kad Å¡i byla Å iaulių apygardos teismui buvo iÅ¡siųsta tik 2012 m. kovo 29 d.

Kitoje civilinėje byloje Nr. B2-199-368/2011 po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartis ir grÄ Å¾ino pirmos instancijos teismui iÅ¡ naujo nagrinėti klausimus dėl taikos sutarčių tvirtinimo, susidarė situacija, kad teisėjas E. M. pasisako dėl anksčiau savo priimtų procesinių sprendimų ir pats vertina savo veiksmų teisėtumÄ . Taip pat, nagrinėdamas vienÄ bylÄ teisėjas E. M. pasisako dėl kitoje byloje savo priimtų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo.

Ne tik teisėjas E. M., bet ir visi kiti Å iaulių apygardos teismo teisėjai yra Å¡aliÅ¡ki, nes Å iaulių apygardos teismo vadovybė du kartus netenkino pareiÅ¡kėjo pareiÅ¡kimų dėl teisėjo E. M. nuÅ¡alinimo. Be to, dėl netinkamo Å iaulių apygardos teismo darbo organizavimo, pareiÅ¡kėjas raÅ¡tinėje gauna neteisingÄ informacijÄ apie bylose priimtus procesinius sprendimus, o tai jam leidžia pagrįstai manyti, kad visi Å iaulių apygardos teismo darbuotojai veikia tendencingai jo atžvilgiu ir trukdo įgyvendinti teisę į teisminę gynybÄ .

Kadangi ieÅ¡kovas reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ visiems Å iaulių apygardos teismo teisėjams, siekiant paÅ¡alinti bet kokias abejones dėl civilinės bylos tinkamo iÅ¡nagrinėjimo, Å iaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas civilines bylas Nr. 2-904-368/2011 ir Nr. B2-115-368/2012 perdavė Lietuvos apeliaciniam teismui iÅ¡spręsti klausimÄ dėl Å iaulių apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo ir bylų perdavimo nagrinėti kitam apygardos teismui (CPK 69 str. 1 d., 34 str. 2 d. 3 p., 3 d.).

NuÅ¡alinimo pareiÅ¡kimas atmestinas.Byla gali bÅ«ti perduodama iÅ¡ teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nuÅ¡alinus vienÄ ar kelis teisėjus ar teisėjams nusiÅ¡alinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylÄ (CPK 34 str. 2 d. 3 p.). BylÄ nagrinėjančio apygardos teismo teisėjams pareikÅ¡to nuÅ¡alinimo ir bylos perdavimo iÅ¡ vieno apygardos teismo kitam apygardos teismui klausimus iÅ¡sprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Å¡io teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 str. 3 d., 69 str. 1 d.).

Teisė į teisminę gynybÄ yra prigimtinė žmogaus teisė, ji apima teisę į teisingÄ teismo procesÄ . Asmens konstitucinė teisė, kad jo bylÄ iÅ¡nagrinėtų neÅ¡aliÅ¡kas teismas, reiÅ¡kia, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio neÅ¡aliÅ¡kumo gali kilti pagrįstų abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylÄ , turi bÅ«ti neutralus; teismo neÅ¡aliÅ¡kumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos iÅ¡nagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sÄ lyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2008 m. vasario 12 d. nutarimas).

Prielaidos, galinčios sukelti abejonių dėl teisėjo ir teismo neÅ¡aliÅ¡kumo, turi bÅ«ti Å¡alinamos. Asmens konstitucinės teisės į nepriklausomÄ ir neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turinio aiÅ¡kinimas yra reikÅ¡mingas taikant proceso teisės normų įtvirtintas garantijas. Kasacinis teismas ne vienÄ kartÄ Å¡iuo klausimu yra pažymėjęs, kad visos aplinkybės, sudarančios pagrindÄ tiek teisėjui nuÅ¡alinti, tiek pačiam nusiÅ¡alinti, turi bÅ«ti pagrįstos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. lapkričio 6 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-1074/2000; 2003 m. kovo 5 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-279/2003).Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pabrėžiama, kad teisė į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ turi bÅ«ti nagrinėjama dviem aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju.

Subjektyvusis teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumas reiÅ¡kia tai, kad nė vienas teisėjas neturi iÅ¡ankstinio nusistatymo ar nėra tendencingas (1989 m. gegužės 24 d. sprendimas, priimtas byloje Hauschildt v. Danija, pareiÅ¡kimo Nr. 154). Objektyvus neÅ¡aliÅ¡kumas apima garantijų, paÅ¡alinančių bet kokias protingas abejones teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, buvimÄ . Pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumo aspektų, Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartÄ pabrėžė, jog turi bÅ«ti nustatyti faktai, kurie kelia abejonių dėl teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumo.

IÅ¡ Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikos galima daryti iÅ¡vadÄ , kad, sprendžiant teisės į neÅ¡aliÅ¡kÄ teismÄ pažeidimo klausimÄ , svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (žr. pvz., 2000 m. birželio 22 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Coeme ir kt. v. Belgija, pareiÅ¡kimo Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimÄ , priimtÄ byloje Salov v. Ukraina, pareiÅ¡kimo Nr. 65518/01). Europos Žmogaus Teisių Teismas yra konstatavęs, kad, sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar neÅ¡aliÅ¡kumu yra pagrįsta, bylos Å¡alies iÅ¡reikÅ¡ta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (1998 m. gegužės 20 d. sprendimas Gautrin ir kt. v.

PrancÅ«zija, pareiÅ¡kimo Nr. 38/1997/822/1025–1028).Teisėjui (teisėjams) pareikÅ¡tas nuÅ¡alinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylÄ nagrinėti paskirto ar jÄ nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Ä®statymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sÄ raÅ¡o, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) neÅ¡aliÅ¡kumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi bÅ«ti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis.

Teisėjas (teisėjai) gali bÅ«ti nuÅ¡alinamas (nuÅ¡alinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) neÅ¡aliÅ¡kumo. Esant absoliučių nusiÅ¡alinimo (nuÅ¡alinimo) pagrindų ir kitais iÅ¡imtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų Å¡aliÅ¡kumo, nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas ne tik bylÄ nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas Z. Č., reikÅ¡damas nuÅ¡alinimÄ visiems Å iaulių apygardos teismo teisėjams nuo civilinių bylų Nr. 2-904-368/2011 ir Nr. B2-115-368/2012 nagrinėjimo, teigia, kad nepasitiki teisėju E. M. dėl didelio skaičiaus jam nepalankių neteisėtų procesinių sprendimų, o Å iaulių apygardos teismo vadovybė tendencingai netenkina pareiÅ¡kimų dėl Å¡io teisėjo nuÅ¡alinimo. PareiÅ¡kėjo teigimu, civilinėje byloje Nr. 2-904-368/2011 teisėjas E. M. priėmė 2012 m. kovo 15 nutartį neturėdamas bylos medžiagos, o byloje Nr. B2-115-368/2012 yra susidariusi situacija, kai teisėjas E. M. pasisako dėl anksčiau savo priimtų procesinių sprendimų ir pats vertina savo veiksmų teisėtumÄ .

IÅ¡ bylose esančių dokumentų ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų matyti, kad civilinė byla Nr. 2-904-368/2011, Lietuvos apeliaciniame teisme iÅ¡nagrinėjus atskiruosius skundus, iÅ¡siųsta Å iaulių apygardos teismui 2012 m. vasario 29 d., o gauta Å iaulių apygardos teisme 2012 m. kovo 5 d., tad teiginys, jog Å iaulių apygardos teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis priimta neturint bylos medžiagos, yra nepagrįstas. Be to, Å¡i byla Å iaulių apygardos teisme jau iÅ¡nagrinėta ir yra priimtas teismo 2011 m. spalio 4 d. sprendimas, dėl kurio pareiÅ¡kėjas yra pateikęs apeliacinį skundÄ .

Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad pareiÅ¡kėjas Z. Č. Å¡ioje byloje reiÅ¡kia nuÅ¡alinimÄ Å iaulių apygardos teismui nuo apeliacinio skundo priėmimo klausimo sprendimo. Civilinėje byloje Nr. B2-115-368/2012 Lietuvos apeliacinis teismas 2012 m. kovo 22 d. nutartimi panaikino Å iaulių apygardos teismo 2010 m. rugpjūčio 31 d. nutartis ir klausimÄ dėl taikos sutarčių tvirtinimo grÄ Å¾ino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Liteko sistemoje esančioje Å¡ios civilinės bylos kortelėje matyti, kad, grÄ Å¾inus bylÄ iÅ¡ apeliacinės instancijos teismo, byla perduota toliau nagrinėti tam pačiam teisėjui E. M.

Å iaulių apygardos teisme klausimas dėl taikos sutarčių tvirtinimo iÅ¡spręstas 2012 m. balandžio 11 d. nutartimis. PareiÅ¡kėjo nurodoma aplinkybė, kad teisėjas jau dalyvavo priimant procesinius sprendimus Å¡ioje byloje, savaime nereiÅ¡kia nei Å¡io teisėjo, nei juo labiau, visų kitų Å iaulių apygardos teismo teisėjų suinteresuotumo bylos baigtimi. Kita vertus, galimybės teisėjui pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylÄ , kurioje tam tikri sprendimai buvo panaikinti, klausimai sprendžiami pagal CPK 71 straipsnio taisykles.

Lietuvos apeliacinis teismas, spręsdamas pareiÅ¡kimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, ne kartÄ yra pabrėžęs, kad ta aplinkybė, jog Å¡alis nesutinka su bylÄ nagrinėjančio teisėjo (teismo) procesiniais sprendimais, ar kad tam tikri teisėjo priimti procesiniai sprendimai buvo panaikinti aukÅ¡tesnės instancijos teismo, nėra pagrindas savaime abejoti Å¡io teisėjo, o tuo labiau visų atitinkamo teismo teisėjų neÅ¡aliÅ¡kumu. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad niekas neturi teisės reikalauti, kad teisėjas atsiskaitytų dėl konkrečioje byloje priimto sprendimo; teisėjai vykdydami teisingumÄ , veikia neÅ¡aliÅ¡kai ir klauso tik įstatymų; jiems negali bÅ«ti daromas joks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams.

Teismo veikla, kurios iÅ¡orinės iÅ¡raiÅ¡kos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali bÅ«ti vertinama kaip teisėjo (teisėjų) Å¡aliÅ¡kumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas bei teisėjo (teisėjų) nuÅ¡alinimo pagrindas. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo procesiniais sprendimais, asmuo turi procesinę teisę įstatymo nustatyta apeliacine ir (ar) kasacine tvarka juos skųsti aukÅ¡tesnės instancijos teismui, taip pat procesiniam sprendimui peržiÅ«rėti gali pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu, jeigu tam yra įstatyme nustatytos sÄ lygos.

PareiÅ¡kėjas Z. Č. nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime iÅ¡ esmės nurodo tik savo subjektyvų vertinimÄ , kad visais Å iaulių apygardos teismo teisėjais nepasitiki dėl teisėjo E. M. ir Civilinių bylų skyriaus pirmininko priimtų procesinių sprendimų. Kitų argumentų ar faktų, patvirtinančių visų Å iaulių apygardos teismo teisėjų Å¡aliÅ¡kumÄ , pareiÅ¡kėjas nenurodo. Subjektai, turintys įstatymo suteiktus įgaliojimus spręsti klausimus dėl teisėjų nuÅ¡alinimo, vadovaujasi įrodymais pagrįstais argumentais, o ne byloje dalyvaujančio asmens, reiÅ¡kiančio nuÅ¡alinimÄ , subjektyvia nuomone grindžiamomis prielaidomis ar samprotavimais.

Taigi, pareiÅ¡kėjo keliamos abejonės dėl Å iaulių apygardos teismo visų teisėjų galimo Å¡aliÅ¡kumo nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad Å¡io teismo teisėjai dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių gali bÅ«ti Å¡aliÅ¡ki ar suinteresuoti Å¡ių civilinių bylų baigtimi. Konstatuojama, kad objektyviam stebėtojui dėl nuÅ¡alinimo pareiÅ¡kime nurodomų aplinkybių nekiltų abejonių, jog Å iaulių apygardos teisme civilinėje byloje Nr. 2-904-368/2011 gali bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡spręstas apeliacinio skundo priėmimo klausimas, o civilinė byla Nr. B2-115-368/2012 gali bÅ«ti neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡nagrinėta.Atkreiptinas pareiÅ¡kėjo dėmesys į tai, kad pagal CPK 68 straipsnio 4 dalį nuÅ¡alinimas gali bÅ«ti pareiÅ¡kiamas konkrečiam bylÄ nagrinėjančiam teisėjui ar konkretiems teisėjams.

Taigi, manydamas, kad bylas nagrinėjęs teisėjas E. M. yra suinteresuotas bylų baigtimi, kad yra kitų aplinkybių, keliančių abejonių Å¡io teisėjo neÅ¡aliÅ¡kumu, taip pat kad teisėjas negali pakartotinai nagrinėti tam tikrų bylų dėl CPK 71 straipsnyje nustatytų draudimų, pareiÅ¡kėjas turi teisę pareikÅ¡ti motyvuotÄ nuÅ¡alinimÄ Å¡iam teisėjui, kuris turi bÅ«ti nagrinėjamas Å iaulių apygardos teisme (CPK 69 str. 1 d.).Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, Z. Č. pareiÅ¡kimas dėl visų Å iaulių apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-904-368/2011 ir Nr. B2-115-368/2012 nagrinėjimo netenkintinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas n u t a r i a: Atmesti Z. Č. pareiÅ¡kimÄ dėl visų Å iaulių apygardos teismo teisėjų nuÅ¡alinimo nuo civilinių bylų Nr. 2-904-368/2011 ir Nr. B2-115-368/2012 nagrinėjimo. Civilinių bylų skyriaus pirmininkas                                                                                                                                                             ArtÅ«ras Driukas