2023-08-23 Nr. AB-15052-3-61-3-05911-2023-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-362-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-05911-2023-6

Procesinio sprendimo kategorija 43.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2023 m. rugpjūčio 23 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Ramūno Gadliausko (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija dėl išvados panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas M. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos (toliau – ir Komisija, ir atsakovas) 2023 m. balandžio 5 d. išvadą Nr. 101-I-9 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario M. P. pasisakymų“ (toliau – ir Išvada) ir įpareigoti Komisiją iš naujo spręsti nuasmeninto piliečio M. A. H. ir 2023 m. sausio 30 d. Seimo nario B. M. skundo priėmimo klausimą, atlikti išsamų tyrimą ir savo sprendimą motyvuoti.

II. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo M. P. skundą kaip nenagrinėtiną teisme (Lietuvos Respublikos administracinių teismų įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 str. 2 d. 1 p.).

Aptaręs ABTĮ normas, nustatančias administracinių teismų kompetenciją nagrinėti administracines bylas, teismas konstatavo, kad Komisija nėra viešojo administravimo subjektas ir jai netaikomos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nuostatos, o priimami sprendimai negali būti laikomi administraciniais aktais, todėl teismas negali kvestionuoti šios Komisijos priimamų sprendimų bei jų turinio. Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, teismas darė išvadą, jog teisminis procesas pagal pareiškėjo suformuluotą skundo dalyką dėl išvados panaikinimo negalimas, nes toks skundas nenagrinėtinas teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.).

III. Pareiškėjas M. P. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį, priimti pareiškėjo skundą ir jį išnagrinėti.

Pareiškėjas nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnio nuostatą Komisijos sprendimas gali būti skundžiamas ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos. Ši apskundimo tvarka nurodyta ir pačioje skundžiamoje Išvadoje. Ši nuostata įsigaliojo priėmus Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymą Nr. XII-2183. Jo aiškinamajame rašte Nr. XIIP-35212 nurodyta, kad papildymu siekiama įtvirtinti galimybę skųsti savivaldybės tarybos etikos komisijos ir Lietuvos Respublikos Seimo etikos ir procedūrų komisijos priimtus sprendimus ABTĮ nustatyta tvarka. Be to, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. birželio 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eI-2711-1047/2019 konstatavo, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnis yra lex specialis (iš lot. specialusis įstatymas) ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies prasme.

Pareiškėjas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 8 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-937-520/2017 nurodyta, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnis expressis verbis (iš lot. aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nustato, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 2 dalyje nurodyti sprendimai gali būti skundžiami vadovaujantis ABTĮ nuostatomis ir šios galimybės įstatymų leidėjas nesieja su jokiomis sąlygomis, tad tokią teisę turi ir tiesioginis sprendimo adresatas, t. y. valstybės politikas, kurio elgesį tokia komisija tyrė.

Pareiškėjas pabrėžia, kad asmuo, dėl kurio Komisija priėmė jam bet kokių pasekmių sukeliantį sprendimą, neabejotinai turi teisę tokį sprendimą skųsti ir ši teisė gali būti realizuojama tik ABTĮ nustatyta tvarka. Iš pareiškėjo pateikto skundo ir jo priedų akivaizdu, kad Išvada sukelia jam teisines pasekmes, turi įtakos pareiškėjo reputacijai.

Atsakovas Komisija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas nurodo, kad aktuali Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika patvirtina, kad teismai neturi jurisdikcijos spręsti dėl Komisijos priimtų sprendimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-769-415/2021, 2021 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1708-556/2021, 2021 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1722-629/2021).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo analogiškus argumentus kaip ir Komisija.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisija nėra viešojo administravimo subjektas, jai netaikomos Viešojo administravimo įstatymo nuostatos, todėl teismas negali kvestionuoti šios Komisijos priimamų sprendimų bei jų turinio, atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Atskirajame skunde pareiškėjas nesutinka su skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi ir nurodo, kad Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnyje įtvirtinta ginčijamos Išvados apskundimo tvarka, ši tvarka yra lex specialis (iš lot. specialusis įstatymas) ABTĮ 18 straipsnio 2 dalies prasme. Pareiškėjas taip pat pažymi, kad Komisijos Išvada sukelia jam teisines pasekmes, turi įtakos jo reputacijai, todėl jis neabejotinai turi teisę tokį sprendimą skųsti ir ši teisė gali būti realizuojama tik ABTĮ nustatyta tvarka. Savo atskirąjį skundą pareiškėjas grindžia administracinių teismų praktika.

Atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo prašo atskirąjį skundą atmesti ir nurodo, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką teismai neturi jurisdikcijos spręsti dėl Komisijos priimtų sprendimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-769-415/2021, 2021 m. liepos 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1708-556/2021, 2021 m. spalio 7 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-1722-629/2021).

Valstybės politikų elgesio kodekso 6 straipsnio 1 dalis nustato, kad valstybės politikų elgesio, kuriuo pažeidžiami šiame kodekse nustatyti valstybės politikų elgesio principai ir nuostatos, tyrimą atlieka institucijos, kurioje valstybės politikas eina pareigas, veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka sudarytos komisijos: 1) Lietuvos Respublikos Seime ir Lietuvos Respublikos Vyriausybėje – Seimo Etikos ir procedūrų komisija; 2) savivaldybių tarybose – savivaldybių tarybų sprendimu iš jų narių ir gyvenamųjų vietovių bendruomenių atstovų sudarytos etikos komisijos. Vadovaujantis Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsniu (2015 m. gruodžio 15 d. įstatymo Nr. XII-2183 redakcija), šių komisijų sprendimai gali būti skundžiami ABTĮ nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo valstybės politikui, dėl kurio yra priimtas sprendimas, dienos.

Teisėjų kolegija pažymi, kad administraciniai teismai ir šių teismų teisėjai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti Respublikos Prezidento, Seimo, Seimo narių, Ministro Pirmininko, Vyriausybės, Konstitucinio Teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų veiklos, kitų teismų teisėjų, taip pat prokurorų, ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir antstolių procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu, ir Seimo kontrolieriaus ir vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus sprendimų. Tai reiškia, kad sprendžiant dėl ginčo priskirtinumo administracinių teismų kompetencijai, turi būti įvertinta, ar jis nėra kilęs dėl Seimo ar Seimo nario veiklos.

Iš Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos matyti, kad tik tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje jau yra akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010, 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2021 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-769-415/2021, pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos teisinės padėties ir valdžių padalinimo principo, pažymėjo, jog Seimo nario politinės atsakomybės pagrindai ir jų taikymo praktikoje pavyzdžiai akivaizdžiai implikuoja į Seimo nario veiklos teisėtumo prezumpciją, kuri gali būti paneigta tik taikant ekstraordinarias teisines priemones, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir įstatymuose (Seimo statute). Todėl, kai Komisija jos narių (Seimo narių) balsų dauguma priima sprendimą nepradėti tyrimo pagal pareiškėjo kreipimąsi bei pateikti motyvuotą atsakymą pareiškėjui, ordinariniai teismai, šiuo atveju administraciniai, neturi jurisdikcijos tokio pobūdžio ginčui spręsti.

Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 29 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eA-1871-492/2021 konstatavo, kad remiantis Aiškinamuoju raštu, kuriuo buvo grindžiamas 2015 m. gruodžio 15 d. įstatymu patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 2, 5, 7 ir 9 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 10 straipsniu įstatymas Nr. XII-2183, kuriuo pirmą kartą numatyta teisė skųsti Lietuvos Respublikos Seimo Etikos ir procedūrų komisijos sprendimus administraciniams teismams, įstatymų leidėjo valia ir ketinimai buvo įtvirtinti tokį teisinį reglamentavimą, kuriuo būtų užtikrinta politiko teisė skųsti Komisijos sprendimus, tačiau tai nesudaro teisinių pagrindų konstatuoti, kad administracinių teismų jurisdikcijai priskirta visų Komisijos sprendimų, tarp kurių ir sprendimai dėl Seimo nario veiklos – tiesioginių funkcijų vykdymo – teisminė pagrįstumo ir teisėtumo kontrolė. Kodekso 10 straipsnyje numatyta tvarka galėtų būti skundžiami tie Komisijos sprendimai dėl to Seimo narių (valstybės politikų) elgesio viešajame gyvenime, kuris nėra jų tiesioginių funkcijų vykdymas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 78 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, pateikė ginčijamą Išvadą, kurioje nusprendė, kad Seimo nario M. P. elgesys, „Youtube“ kanale transliuojamose laidose viešai skleidžiant Kremliaus propagandos naratyvus atitinkančius teiginius, kurie prieštarauja oficialiai Lietuvos Respublikos pozicijai dėl karo Ukrainoje kaltininkų bei eigos, neatitinka Valstybės politikų elgesio kodekse nustatytų elgesio reikalavimų, nes buvo pažeisti Kodekse nustatyti pagarbos žmogui ir valstybei, sąžiningumo principas, padorumo, pavyzdingumo ir atsakomybės principai.

Teisėjų kolegija šioje nagrinėjamo ginčo stadijoje neturi pagrindo pritarti pirmosios instancijos teismo padarytoms išvadoms, kad ginčijamas administracinis aktas nenagrinėtinas teismų. Pažymėtina, kad šioje ginčo stadijoje nėra akivaizdu, kad skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Atsižvelgiant į Valstybės politikų elgesio kodekso 10 straipsnį, į pacituotą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo atsisakyti priimti pareiškėjo skundą kaip nenagrinėtiną teismų. Teisėjų kolegija sprendžia, kad įvertinti, ar nagrinėjamu atveju skundžiama Išvada patenka į administracinių teismų jurisdikcijos sritį galima tik išnagrinėjus administracinį ginčą iš esmės ir įvertinus materialųjį teisinį aspektą, pvz. nustačius, ar Komisijos tirti bei skundžiamoje Išvadoje aprašyti Seimo nario veiksmai yra susiję su Seimo nario tiesioginių funkcijų vykdymu, ar yra tik Seimo nario dalyvavimas viešajame gyvenime, nebūtinas tiesioginių funkcijų atlikimui.

Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė proceso teisės normas bei aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, todėl pareiškėjo atskirasis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama, o byla perduodama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo M. P. atskirąjį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Artūras Drigotas

Ramūnas Gadliauskas