59094b1a-e4e2-4383-af4b-cd63a22a8e08 · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėjas Linas PauliukėnasPranešėjas L. Pauliukėnas                                          Baudžiamoji byla Nr. 1A-472-557/2012Teisėjas J. Špelveris                     Teisminio proceso Nr. 1-31-1-01116-2009-6                                                                                  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.4.2.; (S)                                                                                     1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.; 2.4.5.2.1.; 2.4.7.;

                                                                                           KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2012 m. liepos 12 d. KlaipėdaKlaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Lino Pauliukėno, teisėjų Valentino Janonio ir Savinijaus Katausko, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei,   dalyvaujant prokurorams Kaziui Grigaičiui, Jurgitai Rumbinaitei,išteisintiesiems A.

K. ir A. S., gynėjams Rimvydui Paulauskui ir Olegui Drobitko,   teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 7 d. nuosprendžio, kuriuo A. K. ir A. S. dėl kaltinimo pagal BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. iÅ¡teisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. IÅ¡nagrinėjusi bylÄ , teisėjų kolegijanustatė:A.

K. ir A. S. buvo kaltinami tuo, kad jie, veikdami bendrai, turėdami tikslÄ apgaule savo naudai įgyti svetimÄ turtÄ , 2009-10-31, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , į kuriÄ Ä¯rašė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad 2009-10-31, apie 13 val., Kretingos r., Žibininkų k., kelyje Palanga-Darbėnai, A. S. vairuojamas automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis J. S., atbuline eiga iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ ir, nepraleidęs A.

K. vairuojamo automobilio „Chrysler Sebring“, registracijos Nr. P 866509, priklausantį UAB „G.“, susidÅ«rė su juo, todėl autoįvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tokiu bÅ«du suklastoję dokumentÄ , A. K. 2009-11-03 jį pateikė draudimo kompanijai UAB „PZU Lietuva“, esančiai Liepų g. 36, Klaipėdoje, siekdamas gauti draudiminę iÅ¡mokÄ 7432 Lt sumoje pagal 2009-01-28 sudarytÄ Ä¯prastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. LT/AYA 7146246, o A.

S. 2009-11-03 jį pateikė draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“, esančiai Daržų g. 12, Klaipėdoje, siekdamas gauti draudiminę iÅ¡mokÄ 7999,20 Lt sumoje pagal 2009-01-28 sudarytÄ transporto priemonių savanoriÅ¡kojo draudimo sutartį Nr. AC 063959. Tokiu bÅ«du A. K. ir A. S., veikdami bendrai, pasikėsino apgaule A. K. naudai įgyti UAB „PZU Lietuva“ priklausančio turto už 7432 Lt, o A. S. naudai įgyti AAS „Gjensidige Baltic“ priklausančio turto už 7999,20 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes nustatyta, kad automobilių sugadinimai gauti kitomis aplinkybėmis.

Pirmosios instancijos teismas A. K. ir A. S. dėl Å¡io kaltinimo iÅ¡teisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Teismas, be kitų argumentų, nuosprendyje nurodė, jog tiek pačių kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad 2009-10-31, apie 13 val., Kretingos r., Žibininkų k., kelyje Palanga-Darbėnai įvyko eismo įvykis, kurio metu A. S. vairuojamas automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis J. S., atbuline eiga iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ ir, nepraleidęs A.

K. vairuojamo automobilio „Chrysler Sebring“, registracijos Nr. P 866509, priklausančio UAB „G.“, susidūrė su juo. Įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Aplinkybę, kad eismo įvykis buvo, patvirtinta ne tik kaltinamųjų bei liudytojų parodymai, bet ir dvi specialisto išvados bei ekspertizės aktas, galimo kontakto nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklausti ekspertai. Tiek ekspertas V. P., tiek ekspertas V. V. parodė, kad galimi automobilių sugadinimai yra padaryti jų tarspusavio susidūrimo metu, nors galimai ir ne visi apgadinimai patenka į susidūrimo metu padarytus sugadinimus.

Specialistų iÅ¡vadose ir ekspertizės akte nurodytos iÅ¡vados, kad esminė dalis automobilio „Mazda 3“ sugadinimų susidarė minėto įvykio metu, yra logiÅ¡kos ir pagrįstos. Vertinant ekspertizės aktÄ bei specialistų iÅ¡vadas, teismas atkreipia dėmesį į ekspertui ir specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumÄ , pakankamumÄ ir kokybiÅ¡kumÄ , jiems pateiktų pradinių duomenų teisingumÄ . Analizuojant specialistų, ekspertų iÅ¡vadas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tik ekspertas V.

P. natūroje realiai apžiūrėjo automobilius, kitos specialistų išvados padarytos tik iš rašytinės medžiagos ir fotonuotraukų. Todėl akcentuotinos eksperto V. P. padarytos ekspertizės išvados, kuriomis teigiama, kad automobilių kontakto faktas, kurio metu kilo esminiai transporto priemonių sugadinimai, yra labiau nei tikėtinas. Pažymėtina, kad nei specialistų išvados, nei ekspertizės aktas nepaneigė aplinkybės, kad deklaruojamas eismo įvykis galėjo įvykti ir jis įvyko, kurio metu ir buvo apgadinti abu byloje tiriami automobiliai ir atsirasti jau minėti jų apgadinimo mechanizmai ir pėdsakai.

Teismas pažymėjo, kad nesant galimybės paÅ¡alinti ekspertizių prieÅ¡taravimus, visi prieÅ¡taravimai yra traktuojami kaltinamųjų naudai. Taip pat konstatavo, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, kurių pagrindu bÅ«tų galima padaryti iÅ¡vadÄ , kad A. K. ir A. S. padarė jiems inkriminuojamas veikas. Nurodė, jog vertintinos ir tos aplinkybės, kad abu kaltinamieji iki Å¡io įvykio nebuvo pažįstami. Duomenų, patvirtinančių, kad A. K. ir A. S. bÅ«tų buvę pažįstami ir bendravę iki Å¡io įvykio, byloje nenustatyta.

Pažymėjo, kad įvykus autoįvykiui iÅ¡ karto buvo skambinta telefonu 112. Å is faktas taip pat patvirtina kaltinamųjų parodymus, kad eismo įvykis buvo ir apie jį buvo praneÅ¡ta policijai, tačiau praneÅ¡us, kad eismo įvykio metu nukentėjusiųjų nėra, jiems buvo pasiÅ«lyta užpildyti eismo įvykio deklaracijÄ , kas ir buvo padaryta (1 t., b.l. 121). Be to, eismo įvykio metu kaltinamojo A. K. vairuotas automobilis „Chrysler Sebring“ nepriklausė A. K., o buvo UAB „G.“ nuosavybė, todėl draudimo iÅ¡moka priklausytų UAB „G.“, o ne pačiam kaltinamajam A.

K. asmeniÅ¡kai, o automobilis „Mazda 3“ nuosavybės teise priklausė J. S., automobilio draudimo sutartis sudaryta taip pat jos vardu ir ginčo iÅ¡moka taip pat bÅ«tų iÅ¡mokama Å¡ios savininkės vardu ir nepriklausytų gauti ar jÄ neteisėtai pasisavinti kaltinamajam A. S.. Todėl ir dėl Å¡ių aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados, kad A. K. ir A. S. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti draudimo iÅ¡mokas. IÅ¡tyrus minėtus įrodymus, darytina iÅ¡vada, jog teismas negali konstatuoti, kad byloje pakanka surinktų ir iÅ¡tirtų įrodymų, kad priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį ir pripažinti A.

K. ir A. S. padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes teismo iÅ¡vados nuosprendyje negali bÅ«ti grindžiamos vien tik Å¡alutiniais ir netiesioginiais įrodymais, spėlionėmis ir prielaidomis. Tokiu bÅ«du iÅ¡ byloje iÅ¡tirtų duomenų visumos seka, kad nenustatyta, jog kaltinamieji, bendrai veikdami, padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Apeliaciniu skundu prokurorė praÅ¡o nuosprendį panaikinti ir priimti naujÄ nuosprendį: pripažinti A. K. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 50 MGL (6500 Lt) baudÄ , pripažinti kaltu pagal BK 22 str. l d., 182 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudÄ , vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 50 MGL (6500) Lt baudÄ .

Pripažinti A. S. kaltu pagal BK 300 str. 1 d. ir paskirti jam 50 MGL (6500 Lt) baudÄ , pripažinti kaltu pagal BK 22 str. l d., 182 str. 1 d. ir paskirti 30 MGL (3900 Lt) baudÄ , vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d., paskirti galutinę subendrintÄ bausmę - 50 MGL (6500) Lt baudÄ . Nurodo, jog teismo nuosprendžiu padaryta iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. K. ir A. S. padarė jiems inkriminuojamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d., yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi:

1. Teismas nurodo, jog kaltinamieji A. S. ir A. K. dėl jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų neprisipažino, nurodo, jog tiek pačių kaltinamųjų, tiek liudytojų parodymais nustatyta, kad 2009-10-31, apie 13 val., įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinti automobiliai „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Sebring“, registracijos Nr. P 866509. MinėtÄ aplinkybę patvirtina ir dvi specialisto iÅ¡vados bei ekspertizės aktas, galimo kontakto nepaneigė ir teismo posėdžio metu apklausti ekspertai.

Tiek ekspertas V. P., tiek ekspertas V. V. parodė, kad galimi automobilių sugadinimai yra padaryti automobilių tarpusavio susidūrimo metu, nors galimai ir ne visi apgadinimai patenka į susidūrimo metu padarytus sugadinimus, tačiau tai paaiškina, jog po eismo įvykio keliant automobilį „Mazda 3“ ant pakrautuvo iškrito variklis ir jį keliant ant pakrautuvo pasižeidė kairysis sparnas. Šių aplinkybių neneigė ir kaltinamasis A. S., todėl specialistų išvadose ir ekspertizės akte nurodytos išvados, kad esminė dalis automobilio „Mazda 3“ sugadinimų susidarė minėto įvykio metu, yra logiškos ir pagrįstos.

Ši teismo išvada vertintina kaip nepagrįsta, kadangi 2010-05-19 Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistas V. P. išvadoje Nr. 11K-82(10) nurodė, kad „automobilių „Mazda 3“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Sebring“, reg. Nr. P 866509, sugadinimai padaryti jų tarpusavio susidūrimo metu. Tai galėjo įvykti deklaruoto 2009-10-31 eismo įvykio metu. Susipažinus su tirti pateiktoje medžiagoje esančiais A. S. ir A. K. paaiškinimais, galima konstatuoti tik tai, kad juose techniniu požiūriu nėra įvardinta kokių nors konkrečių transporto priemonių susidūrimo mechanizmo detalių, kurios neatitiktų šioje specialisto išvadoje atlikto tyrimo metu nustatyto transporto priemonių susidūrimo mechanizmo“.

Kaip matyti iš šios specialisto išvados, specialistas V. P. nenurodo, jog buvo nustatyti ir kiti automobilių sugadinimai, kurie galimai atsirado automobilį „Mazda“ transportuojant jau po eismo įvykio. Be to, pažymėtina ir tai, kad tiek paaiškinimuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamaisiais, nei A. S., nei A. K. nenurodė, jog buvo padaryti automobilių pažeidimai, transportuojant juos po eismo įvykio. Kadangi automobilį „Mazda“ vairavęs A. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju nenurodė, jog po eismo įvykio keliant automobilį „Mazda 3“ ant pakrautuvo iškrito variklis ir pasižeidė kairysis sparnas, todėl ikiteisminio tyrimo metu nebuvo patikrinta ši aplinkybė.

Be to, nebuvo galimybės nustatyti ir įmonės, kurios transportavimo paslaugomis galimai naudojosi A. S., bei apklausti minėtos įmonės darbuotojus, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti A. S. parodymus, kadangi ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, „kad iš įvykio vietos nuvežė spec. tarnyba, kurios pavadinimo neatsimena, šiuo metu ji jau nebeveikia“. Šie įtariamojo parodymai vertinti kritiškai, kadangi įtariamasis A. S. nurodo, jog neprisimena įmonės pavadinimo, nors jo iniciatyva galimai minėtos įmonės darbuotojai buvo iškviesti, tačiau pabrėžtina tai, kad jis žino, kad jau šiuo metu minėta įmonė nebeveikia.

Akivaizdu, jog A. S. ikiteisminio tyrimo metu davė melagingus parodymus, taip siekdamas sutrukdyti išsiaiškinti visas bylai svarbias aplinkybes. Be to, pažymėtina ir tai, jog teismas, nurodydamas, kad nors ir ne visi apgadinimai patenka į susidūrimo metu padarytus sugadinimus, tačiau pažymi tik tai, jog keliant automobilį „Mazda 3“ ant pakrautuvo iškrito variklis ir jį keliant ant pakrautuvo pasižeidė kairysis sparnas, kai tuo tarpu kvalifikuotas Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiasis ekspertas V.

V. teisiamojo posėdžio metu detaliai iÅ¡vardino net kelis automobilių tarpusavio kontakto metu nesuderinamus pažeidimus: automobilio „Mazda 3“ sugadinimų, esančių priekinėse deÅ¡inės pusės durelėse, apatinėje dalyje (žemiau 4, 5 pav. pažymėtos žalios spalvos rodyklės vieta), kadangi automobilio „Chrysler Sebring“ deÅ¡inėje pusėje, žemiau lonžerono galo, nėra iÅ¡sikiÅ¡usių automobilių dalių, galėjusių padaryti braukimo žymes, įlenkimus Å¡ioje automobilio „Mazda“ srityje; automobilio „Mazda 3“ daugybinių smulkių horizontalių įbrėžimų, esančių deÅ¡iniojo Å¡ono priekinėje dalyje (sparno galinėje dalyje bei durelių priekinėje dalyje, žr. 5, 6 pav.), kadangi automobilio „Chrysler Sebring“ priekinėje deÅ¡inėje pusėje, apie 0,45-0,7 m aukÅ¡tyje, nėra Å¡iurkÅ¡taus - abrazyvinio pavirÅ¡iaus, galėjusio padaryti automobiliui „Mazda 3“ minėtus daugybinius smulkius įbrėžimus (ant automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio deÅ¡iniojo sparno yra susidarę tik neintensyvÅ«s pavieniai raudonos spalvos braukimai, be to, automobilis „Chrysler Sebring“ susidÅ«rimo metu buvo be priekinio bamperio apdailos deÅ¡iniojo kampo); automobilio „Mazda 3“ įbrėžimų bei įlenkimo, esančių priekiniame deÅ¡iniajame sparne virÅ¡ rato arkos; braukimo žymių Å¡io sparno priekinėje dalyje ir priekinio bamperio deÅ¡iniajame Å¡one, įlenkimo, esančio kairiojo sparno priekinėje dalyje, sugadinimų, esančių automobilio priekinėje dalyje (automobilis „Mazda 3“ be radiatoriaus grotelių), kadangi visi Å¡ie iÅ¡vardinti automobilio „Mazda 3“ iÅ¡oriniai sugadinimai nepatenka į automobilių tiesioginio kontakto ribas; automobilio „Mazda 3“ deÅ¡inės pusės vairo traukės sulenkimo, kadangi ant automobilio „Mazda 3“ priekinio deÅ¡iniojo ratlankio nėra smÅ«ginio sÄ lyčio pėdsakų (įlenkimų, įtrÅ«kimų, lūžimų); automobilio „Chrysler Sebring“ priekiniame deÅ¡iniajame ratlankyje esančius sugadinimus, kadangi automobilio „Chrysler Sebring“ ratui sukantis ir minėtu ratlankiu kontaktuojant su automobiliu „Mazda 3“ deÅ¡iniu Å¡onu, automobilio „Chrysler Sebring“ ratlankiui turėjo bÅ«ti padarytas nenutrÅ«kstamas apgadinimas, atlaužiant ratlankio iÅ¡orinę briaunÄ link aÅ¡ies.

Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog kaltinamieji A. S. ir A. K. savo paaiškinimuose buvo nurodę, kad jų automobiliai judėjo iki jų susidūrimo, tačiau jų parodymus paneigia ne tik 2009-11-23 Dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto išvada Nr. MV 2009-27, kurioje nurodyta, kad „esminiai automobilio „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimai susidarė iki galimo betarpiško kontakto su automobiliu „Chrysler Sebring“, v/n P866509, bei eismo įvykių dalyvių nurodytos aplinkybės techniniu požiūriu yra nepagrįstos, nes bent dalis esminių automobilio „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) sugadinimų susidarė iki galimo kontakto su automobiliu „Chrysler Sebring“, v/n P866509.

Yra požymių, kad automobilis „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) prieÅ¡ susidÅ«rimÄ su automobiliu „Chrysler Sebring“, v/n P866509, nejudėjo atgal su į kaire iÅ¡suktais priekiniais ratais, kai tai turėjo bÅ«ti pagal nurodytas deklaruoto eismo įvykio dalyvių aplinkybes“, bet ir 2011-04-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-3167 (10), kuriame nurodyta, kad „susidÅ«rimo metu automobilis „Mazda 3“ su pasuktais į deÅ¡inę ratais stovėjo, o jeigu bÅ«tų judėjęs, tuomet braukimo žymių kryptys bÅ«tų susikirtusios“.

2. Teismas nuosprendyje nurodo, kad specialistų iÅ¡vados autoįvykių bylose turi didelę reikÅ¡mę, tačiau vadovaujantis BPK 20 str. nuostatomis, įrodymų vertinimas yra iÅ¡skirtinė teismo prerogatyva, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Specialisto iÅ¡vadose ir ekspertizės akte esantys duomenys, atitinkantys BPK 20 str. nustatytus reikalavimus, yra įrodymai ir vertinami vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kiti įrodymai.

Å iuo atveju vertinant ekspertizės aktÄ bei specialistų iÅ¡vadas, teismas atkreipia dėmesį į ekspertui ir specialistui pateiktos medžiagos iÅ¡samumÄ , pakankamumÄ ir kokybiÅ¡kumÄ , jiems pateiktų pradinių duomenų teisingumÄ . Analizuojant specialistų, ekspertų iÅ¡vadas teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tik ekspertas V. P. natÅ«roje realiai apžiÅ«rėjo automobilius, kitos specialistų iÅ¡vados padarytos tik iÅ¡ raÅ¡ytinės medžiagos ir fotonuotraukų. Todėl akcentuotinos eksperto V.

P. padarytos ekspertizės išvados, kuriomis teigiama, kad automobilių kontakto faktas, kurio metu kilo esminiai transporto priemonių sugadinimai, yra labiau nei tikėtinas. Be to, pažymėtina, kad nei specialistų išvados, nei ekspertizės aktas nepaneigė aplinkybės, kad deklaruojamas eismo įvykis galėjo įvykti ir jis įvyko, kurio metu ir buvo apgadinti abu byloje tiriami automobiliai ir atsirasti jau minėti jų apgadinimo mechanizmai ir pėdsakai. Teismas pažymi, kad nesant galimybės pašalinti ekspertizių prieštaravimus, visi prieštaravimai yra traktuojami kaltinamųjų naudai.

BPK 208 str. numato, jog ekspertizė skiriama, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti bÅ«tina atlikti specialų tyrimÄ , kuriam reikalingos mokslo, technikos, meno ar kitos specialios žinios. Å iuo atveju matyti, kad baudžiamojoje byloje atliekant objektų, t.y. transporto priemonių tyrimÄ , yra bÅ«tinos technikos žinios, todėl ir buvo paskirta ekspertizė. Nors nuosprendyje ir nurodyta, jog teismas vadovavosi BPK 20 str. nuostatomis, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog teismas turi įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimÄ , tačiau neanalizuoti pačio įrodymo - Å¡iuo atveju, autotechninės - trasologinės ekspertizės akto, interpretuoti jo iÅ¡vadas, kadangi teismas neturi technikos mokslo žinių, dėl ko ir buvo pasitelkti atitinkami specialistai.

Be to, yra neteisingas teismo pasirinkimas priimant nuosprendį vadovautis specialisto V. P. pateikta iÅ¡vada, o ekspertizės iÅ¡vadÄ atmesti, kadangi aukščiau minėtas BPK 208 str. numato, jog ekspertizė skiriama, kai atlikti objektų tyrimo rezultatai prieÅ¡tarauja kitai ikiteisminio tyrimo medžiagai. Å iuo atveju, kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu vykdant 2012-09-03 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartį bei atsižvelgiant į tai, kad dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto iÅ¡vadoje MV 2009-27 ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-82(10) keletas iÅ¡ pateiktų atsakymų buvo prieÅ¡taringi bei kėlė abejonių proceso dalyviams, todėl nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti Å¡ioje ikiteisminio tyrimo byloje buvo paskirta transporto trasologinė ekspertizė ir, siekiant objektyvumo, pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centro Vilniaus skyriui.

Kaip matyti, ikiteisminio tyrimo metu pagrįstai buvo paskirta ekspertizė, t.y. nustačius dviejų specialistų iÅ¡vadų prieÅ¡taravimus, todėl ekspertų pateiktas aktas Å¡iuo atveju turi didesnę įrodomÄ jÄ vertę nei specialistų iÅ¡vados. Pažymėtina dar ir tai, jog teismas nuosprendyje nurodė, kad nebuvo galimybės paÅ¡alinti ekspertizių prieÅ¡taravimus, kai tuo tarpu baudžiamojoje byloje buvo nustatyti ne ekspertizių, o specialistų iÅ¡vadų prieÅ¡taravimai, todėl darytina iÅ¡vada, kad teismas netinkamai įvertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, taip nepagrįstai priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

Taipogi teismo nurodytas argumentas, jog specialistas V. P. natÅ«roje realiai apžiÅ«rėjo automobilius, kai tuo tarpu kitos specialistų iÅ¡vados padarytos tik iÅ¡ raÅ¡ytinės medžiagos ir fotonuotraukų, yra atmestinas, nėra jokio pagrindo netikėti ir nevertinti kaip tiesioginio įrodymo 2011-04-20 Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės akto Nr. 11-3167 (10), atsižvelgiant į tai, jog automobilių trasologinę ekspertizę atliko ne vienas, o du kvalifikuoti ir didelę ekspertinio darbo staÅ¾Ä turintys ekspertai, iÅ¡ kurių Techninių ekspertizių skyriaus vyr. ekspertas V.

V. teisiamajame posėdyje dar kartÄ iÅ¡vardino automobilių tarpusavio kontakto metu nesuderinamus sugadinimus ir teismui žodžiu paaiÅ¡kino, kad jiems užteko pateiktos medžiagos atlikti minėtÄ ekspertizę ir duoti kategoriÅ¡kas iÅ¡vadas, todėl nebuvo svarbos automobilius apžiÅ«rėti natÅ«roje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog Lietuvos ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialistas V. P. konstatavo, jog automobilių sugadinimai padaryti jų tarpusavio kontakto metu, kai tuo tarpu teisiamojo posėdžio metu paaiÅ¡kėja, jog galimai buvo padaryti ir kiti sugadinimai, atsiradę automobilių transportavimo metu, todėl minėtos aplinkybės duoda pagrindÄ abejoti ir specialisto V.

P. pateiktos išvados teisingumu. Tuo tarpu ekspertizės akte Nr. 11-3167 (10) buvo nurodyta, jog sprendžiant iš sugadinimų, esančių „Mazda 3“ priekinio dešiniojo sparno galinėje dalyje pobūdžio, ir atsižvelgiant į tai, kad šie pažeidimai buvo padaryti automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ susidūrimo pradžioje, galima teigti, kad susidūrimo metu automobilis „Chrysler Sebring“ jau buvo su apgadinta priekinio sparno priekine dalimi, bei apgadintu variklio dangčio priekiniu dešiniu kampu.

Minėtos aplinkybės pagrindžia iÅ¡vadÄ , jog bÅ«tina vadovautis tik ekspertizės aktu, kuriame ir buvo nurodyta, kad ne visi automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ sugadinimai tarpusavyje suderinami, neatmetant galimybės, kad iÅ¡ visų nustatytų sugadinimų vieni sugadinimai galėjo atsirasti ir transportavimo metu, o dalis jų (tarpusavio kontakto metu nesuderinamų) dar iki eismo įvykio, todėl teismas nepagrįstai nurodė, kad ekspertizės aktas nepaneigė aplinkybės, jog automobilių apgadinimai atsirado ne eismo įvykio metu.

Be to, pažymėtina dar ir tai, jog, jei teismui kilo abejonės dėl ekspertizės akto iÅ¡samumo, tikslumo ir teisingumo vien dėl to, jog ekspertizė buvo atlikta tik iÅ¡ pateiktų nuotraukų, tai teismas galėjo Å¡iÄ abejonę paÅ¡alinti, paskirdamas papildomÄ autotechninę - trasologinę ekspertizę, kadangi, kaip ir teisiamojo posėdžio metu nurodė kaltinamieji, automobiliai lyg Å¡iol yra nesuremontuoti. Tačiau, kaip matyti, teismas to nepadarė, o pasirinko vertinti ne visų surinktų įrodymų visumÄ , o atskirÄ vienÄ Ä¯rodymÄ - tai Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11K-82(10), taip nepagrįstai atmesdamas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktÄ Nr. 11-3167(10).

3. Taip pat teismas nurodo, jog eismo įvykio metu kaltinamojo A. K. vairuojamas automobilis „Chrysler Sebring“ nepriklausė A. K., o buvo UAB „G.“ nuosavybė, todėl draudimo iÅ¡moka priklausytų UAB „G.“, o ne pačiam kaltinamajam A. K. asmeniÅ¡kai, o automobilis „Mazda 3“ nuosavybės teise priklausė J. S., automobilio draudimo sutartis sudaryta taip pat jos vardu ir ginčo iÅ¡moka taip pat bÅ«tų iÅ¡mokama Å¡ios savininkės vardu ir nepriklausytų gauti ar jÄ neteisėtai pasisavinti kaltinamajam A.

S.. Todėl ir dėl Å¡ių aplinkybių negalima daryti iÅ¡vados, kad A. K. ir A. S. pasikėsino apgaule savo naudai įgyti draudimo iÅ¡mokas. Teismo nurodytos aplinkybės yra teisingos, jog automobiliai nuosavybės teise nepriklausė A. S. ir A. K., tačiau pažymėtina tai, kad kaltinamieji įvykio metu buvo transporto priemonių teisėti valdytojai, kurie inscenizavo eismo įvykį, siekdami tuo pateisinti iki įvykio atsiradusius automobilių sugadinimus. Tęsdami savo nusikalstamas veikas, kaltinamieji eismo įvykio deklaracijose nurodę tikrovę neatitinkančius duomenis, minėtas deklaracijas pateikė draudimo bendrovėms, siekdami apgaule įgyti svetimÄ turtÄ - draudimines iÅ¡mokas.

Teismo iÅ¡vada, jog draudimo bendrovės galimai kaltinamiesiems neiÅ¡mokėtų draudimo iÅ¡mokų, kadangi jie nebuvo transporto priemonių savininkai, yra neteisėta ir nepagrįsta, kadangi kaltinamieji A. S. ir A. K., panaudodami apgaulę, turėjo tikslÄ suklaidinti draudimo bendroves ir tokiu bÅ«du neteisėtai gauti draudimines iÅ¡mokas, t.y. kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta neteisėtai, panaudojant apgaulę, įgyti svetimÄ turtÄ , o tai, kad jie patys galimai suklydo dėl teisės kreiptis į draudimo bendroves dėl draudimo iÅ¡mokų gavimo, neatleidžia juos nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes, daroma iÅ¡vada, kad surinktų duomenų visuma betarpiÅ¡kai patvirtina, jog A. S. ir A. K. yra kalti padarę nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 str. 1 d., 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. IÅ¡teisintieji ir jų gynėjai prašė apeliacinį skundÄ atmesti.Apeliacinis skundas atmestinas. A. K. ir A. S. baudžiamojon atsakomybėn prokurorė praÅ¡o patraukti už tai, kad jie užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , į kuriÄ Ä¯rašė tikrovės neatitinkančiÄ informacijÄ apie tai, kad A.

S. vairuojamas automobilis „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atbuline eiga iÅ¡važiavo į pagrindinį keliÄ ir, nepraleidęs A. K. vairuojamo automobilio „Chrysler Sebring“, registracijos Nr. P 866509, susidÅ«rė su juo, todėl autoįvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Suklastoję dokumentÄ A. K. jį pateikė draudimo kompanijai UAB „PZU Lietuva“, o A. S. jį pateikė draudimo kompanijai AAS „Gjensidige Baltic“, ir tokiu bÅ«du pasikėsino apgaule A.

K. naudai įgyti UAB „PZU Lietuva“ priklausančio turto už 7432 Lt, o A. S. naudai - AAS „Gjensidige Baltic“ priklausančio turto už 7999,20 Lt. Nagrinėjamoje byloje apylinkės teismas konstatavo, kad A. K. ir A. S. nepadarė veikų, turinčių nusikaltimų požymių. TokiÄ iÅ¡vadÄ pirmosios instancijos teismas padarė remdamasis iÅ¡teisintųjų A. K. ir A. S. parodymais, teisiamojo posėdžio metu liudytojų duotais parodymais, specialistų iÅ¡vadomis bei ekspertizės aktu, o taip pat ekspertų teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, todėl nepagrįstai prokurorė skunde teigia, jog apylinkės teismas pasirinko vertinti ne visų surinktų įrodymų visumÄ , o atskirÄ vienÄ Ä¯rodymÄ - tai Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vadÄ Nr. 11K-82(10).

Ginčydama pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes bei skundžiamame nuosprendyje iÅ¡dėstytÄ Ä¯rodymų vertinimÄ prokurorė apeliaciniame skunde nurodo, jog teismo padaryta iÅ¡vada, kad byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. K. ir A. S. padarė jiems inkriminuojamas veikas, yra nepagrįsta ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, neteisingas teismo pasirinkimas priimant nuosprendį vadovautis specialisto V. P. pateikta iÅ¡vada, o ekspertizės aktÄ atmesti, kadangi, anot prokurorės, ekspertų pateiktas aktas turi didesnę įrodomÄ jÄ vertę, nei specialistų iÅ¡vados.

Siekiant motyvuotai atsakyti į apeliacinio skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimÄ . Tuo tikslu buvo iÅ¡reikalautas paketas su automobilio nuolaužomis (kurios buvo pateiktos tyrimui) ir apžiÅ«rėtos apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu bei apklaustas ekspertas V. P.. Ekspertas V. P. apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, jog jo iÅ¡vadoje nurodyti esminiai, pagrindiniai transporto priemonių sugadinimai, kurie yra matomi, - automobilio „Chrysler“ priekinis kampas ir automobilio „Mazda“ deÅ¡inysis Å¡onas, Å¡ie sugadinimai susidarė jų tarpusavio susidÅ«rimo metu.

Tie sugadinimai, kurie buvo padaryti ne įvykio metu - automobilio „Mazda 3“ variklio dangtyje nėra plastikinių radiatoriaus grotelių bei priekinio kairiojo sparno priekinis galas virÅ¡utinėje dalyje deformuotas įlenkiant iÅ¡ virÅ¡aus žemyn - nebuvo dideli, todėl jis jų neiÅ¡skyrė ir neįrašė į iÅ¡vadÄ , paminėdamas juos tik tiriamojoje dalyje. Yra tik du tokie automobilio „Mazda“ sugadinimai, ir jie buvo lokalizuoti visai kitose vietose. Jeigu tame automobilyje grotelių pritvirtinimas buvo normalus, tai jos neturėjo iÅ¡kristi smÅ«gio metu.

Grotelių nebuvimo ir grotelių iÅ¡kritimÄ iÅ¡ variklio dangčio jis kategoriÅ¡kai negalėtų sieti su tuo įvykiu, kaip paaiÅ¡kino apžiÅ«ros metu dalyvavęs vairuotojas A. S., jie atsirado jau po įvykio. Posėdžio metu tyrimÄ atlikęs ekspertas (V. V.) kaip vienÄ iÅ¡ motyvų iÅ¡sakė, kad susidÅ«rimo metu automobilyje „Chrysler“ nebuvo priekinio buferio dalies ir visas susidÅ«rimo sÄ lytis atsitrenkiant, susiduriant tiems automobiliams vyko jau tiesiogiai, tai metalinei atsivėrusiai detalei - lonžerono galui - sÄ lyčiaujant su automobiliu „Mazda“.

ApžiÅ«rų metu apžiÅ«rint automobilį „Mazda“, tiek apžiÅ«rint automobilį „Chrysler“ jis (V. P.) teiravosi apie tas detales, kurios buvo atsidalinusios įvykio metu nuo automobilių, kur jos yra ir kur galima pamatyti, apžiÅ«ros metu pareigÅ«nai dalį detalių surinko, o kitų nebuvo. Viena iÅ¡ surinktų detalių, kuri jam buvo pateikta tirti, yra plastikinio buferio gaubto fragmentas, kuris dengė lonžerono priekinį galÄ . Å ios detalės vidinėje pusėje matosi, kad lonžerono metalinis galas buvo įsispaudęs, o prieÅ¡ingoje iÅ¡orinėje pusėje matosi sÄ lyčio pėdsakai su kita transporto priemone, su raudonos medžiagos užneÅ¡imo pėdsakais.

Tai rodo, kad tie pėdsakai atitinka automobilio „Mazda“ spalvÄ . Ant Å¡ios detalės esantys sugadinimai ir pėdsakai rodo, kad transporto priemonių susidÅ«rimo metu metalinis lonžerono galas nebuvo atviras (eksperto paaiÅ¡kinimus Å¡ioje dalyje visiÅ¡kai patvirtina ir minimos detalės apžiÅ«ros apeliacinės instancijos teismo posėdyje metu matomi detalėje užsifiksavę eksperto minimi sÄ lyčio pėdsakai). Vienas iÅ¡ ekspertų teiginių teismo posėdžio metu buvo tai, kad susidÅ«rimo metu ant automobilio „Chrysler“ nebebuvo tų plastikinių detalių, todėl ir buvo įrėžta į Å¡onÄ , tačiau ant minėtos detalės matosi pėdsakai panaÅ¡ios spalvos, kaip ir automobilis „Mazda“.

Kažkokių kitokios spalvos pėdsakų su kita transporto priemone jis nemato, jie pagal pobÅ«dį yra skersiniai, atitinka tÄ susidÅ«rimÄ . Å i detalė yra toje vietoje, kur yra metalinis lonžerono galas, yra pėdsakai to lonžerono galo, įsispaudimai iÅ¡ antros pusės, ir ta detalė, jo požiÅ«riu, pagal visus Å¡ituos požymius transporto priemonių susidÅ«rimo metu buvo ant automobilio „Chrysler“, ir tikrai lonžerono priekinis galas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nebuvo atviras. Ekspertų V.

V. ir V. Å . iÅ¡vados 1 punkte iÅ¡vardinta, kokių iÅ¡orinių sugadinimų negalima paaiÅ¡kinti automobilių „Mazda“ ir „Chrysler“ tarpusavio kontaktu. Teismo posėdžio metu ekspertas V. V. iÅ¡sakė, kad Å¡ioje vietoje ant automoblio „Mazda“ matosi pėdsakai, trasos, sugadinimai, ko tokiame aukÅ¡tyje negalima aptikti ant automobilio „Chrysler“. Tačiau prie automobilio „Chrysler“ nėra priekinio buferio plastikinės Å¡oninės dalies. Pirmajam sÄ lyčiui įvykus kampu, bÅ«tent ties lonžerono žibintu, Å¡oninė dalis pateko tarp abiejų automobilių, uždengė automobilio „Chrysler“ kėbulo detales ir mazgus, todėl ant jų neatsirado pėdsakų.

Tos detalės jis (V. P.) teiravosi abiejų apžiÅ«rų vietose, kaip jÄ surasti ir pažiÅ«rėti, bet niekas negalėjo pasakyti, kur ji yra. Ekspertai pateikė sÄ raÅ¡Ä sugadinimų, kas, jų nuomone, negalėjo atsirasti automobilių tarpusavio susidÅ«rimo metu. Taip, kaip ekspertai tyrinėjo apžiÅ«rinėdami nuotraukas, tokio tyrimo jis neatlikinėjo. Jis apžiÅ«rėjo automobilius ir jo ieÅ¡kojimo tikslas buvo, ar ant automobilio yra pėdsakų, kurie kryžiuotųsi ar panaÅ¡iai. ŽiÅ«rėjo, ar nėra medžiagos, kuri savo spalva galėtų priminti kažkÄ kitokio, automobilio dažų dangÄ , tačiau tokių pėdsakų jis neaptiko.

Visi pėdsakai ant automobilio „Mazda“ yra vientisi, susidarę vientiso susidÅ«rimo sÄ lyčio metu, ir tuos pėdsakus taipogi galima paaiÅ¡kinti susidÅ«rimo su automobiliu „Chrysler“. Kodėl jie nepripažįstami atsiradus sÄ lyčiui su automobiliu „Chrysler“ metu, reikėtų klausti ekspertų, davusių iÅ¡vadÄ . Automobilio „Mazda“ sugadinimai buvo banguoti, tačiau jie nėra ženklÅ«s ir galėjo atsirasti automobiliams iÅ¡siskiriant dėl smÅ«gio įvykio metu arba iÅ¡skiriant, vienam iÅ¡ automobilių praslystant, perbraukiant, liečiantis tarpusavyje kažkokioms tai detalėms.

SusidÅ«rus transporto priemonės sugadinimai yra nemenki, veikia pakankamai didelės jėgos, po smÅ«gio metalas, kuris buvo deformuojamas abiejose automobiliuose, yra tamprus, atsistatant susispyruokliuoja ir automobiliai vienas nuo kito atsiskiria. Å io atsiskyrimo metu, jeigu dar vyksta sÄ lytis tarp kažkurių tai kėbulo pavirÅ¡ių detalių, gali atsirasti tokie pėdsakai. Jeigu Å¡ie automobiliai stovi ir juos po įvykio iÅ¡skyrinėja stovinčius ir traukia, tai jie gali praslysti. Tai nėra esminiai, pagrindiniai sugadinimai.

Esminiai ir pagrindiniai sugadinimai susidarė automobilių susidūrimo metu. Nubrozdinimas vertikalia kryptimi – šie pėdsakai yra nežymūs. Matėsi, kad yra susilietimas, bet šiaip automobiliui jis būtų nenatūralus, pėdsakai yra vertikalūs. Panašius pėdsakus mato, kai apgadinami automobiliai juos transportuojant, keliant kranais, juostomis. Ekspertai teigia, kad automobilio „Mazda“ dešinės pusės vairo traukės sulenkimo sugadinimas negalėjo atsirasti tarpusavio kontakto metu.

Jis nežino, kokiu bÅ«du tai yra motyvuojama, bet Å¡io įvykio metu į automobilį „MazdÄ â€œ buvo atsitrenkta įstrižai, iÅ¡ priekio ir iÅ¡ deÅ¡inio Å¡ono, kliudant to automobilio priekinį deÅ¡inį ratÄ . Ant ratlankio matėsi tamsios medžiagos užneÅ¡imo pėdsakai, kurie paprastai atsiranda susilietus su kito automobilio ratu. Kad poveikis į šį ratlankį buvo iÅ¡ iÅ¡orės, tai pėdsakai akivaizdÅ«s ant paties ratlankio. Susilietimas įvyko įstrižai, ratas yra priplotas užlenkiant į vidų.

Kai automobilio „Chrysler“ ratas užkliudė priekinį deÅ¡inį ratÄ automobilio „Mazda“, tai automobilio „Mazda“ ratas buvo veikiamas jėgos, kuri jį suko, ir, kadangi tai buvo smÅ«ginė jėga, per vairo mechanizmÄ neiÅ¡sisuko ir neiÅ¡sisukus ratams silpniausioje vietoje, tos konstrukcijos silpniausia vieta yra vairo traukė, linko ir tas ratas dėl Å¡ios priežasties pasisuko. Automobilio „Chrysler“ atitrÅ«kusi plastikinė detalė pakliuvo tarp Å¡io rato ir automobilio „Mazda“, ir slydo tiek automobiliu „Mazda“, tiek ratu.

Ant padangos esančius pėdsakus padarė atitrÅ«kusi nuo automobilio „Chrysler“ buferio plastikinė detalė ir jos vidinėje pusėje esantys konstrukciniai tvirtinimo elementai. Pagal tai, kad ant ratlankio matomi lanku esantys pėdsakai, tai akivaizdus įrodymas, kad ratas sÄ lyčio metu sukosi. Pagal nuotraukÄ matosi, kad pėdsakai eina lanku, turi savo centrÄ , lankas yra palaipsniui didėjančiu spinduliu, ir tai rodo, kad tas ratų sukimosi greitis keitėsi, mažėjo ir galėjo bÅ«ti stabdoma.

Vien dėl ratų susidÅ«rimo tas ratas galėjo bÅ«ti pristabdytas ratu. Pėdsakai ant automobilio „Mazda“ yra susidarę esant besisukančiam ratui. Jis nekalba apie tai, kas kaip bÅ«tų arba kaip kas atrodytų, jis kalba apie tai, kÄ mato ir kas yra ant automobilio. Visi pėdsakai, jokių susikertančių trasų, iÅ¡skyrus atsidalinimo, apibraukymai sparnų galuose, iÅ¡kritusios grotelės, smulkÅ«s pavirÅ¡iniai nubrozdinimai, visur matosi pilkÅ¡va medžiaga, panaÅ¡i į automobilio „Chrysler“ dažų dangÄ , ir tos visumos pagrindu davė iÅ¡vadÄ , kad esminiai sugadinimai yra atsiradę automobilių susidÅ«rimo metu.

Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu eksperto V. P. duoti paaiÅ¡kinimai patvirtina iÅ¡teisintųjų A. K. ir A. S. teikiamÄ versijÄ , kad esminiai automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ sugadinimai yra atsiradę Å¡ių automobilių tarpusavio susidÅ«rimo metu. IÅ¡teisintieji A. K. ir A. S. nuo pat pirmos apklausos, ikiteisminio tyrimo metu apklausiant juos įtariamaisiais (2 t., b.l. 5-6, 11-13, 20-21, 25-27), savo kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų nepripažino, nuosekliai tvirtino, kad eismo įvykis tikras, jie jo neinscenizavo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 11-13, Å¡ie parodymai perskaityti raÅ¡ytinės bylos medžiagos tyrimo metu, 2 t., b.l. 142) A. K. parodė, jog 2009-10-31 apie pietus važiavo keliu Palanga – Darbėnai su automobiliu „Chrysler Sebring“, kuris priklauso UAB „G.“, iÅ¡ Darbėnų į KretingÄ . Jis važiavo pagrindiniu keliu, apie 70 km/h greičiu. Netoli Žibininkų k. jo vairuojamas automobilis susidÅ«rė su automobiliu „Mazda 3“, kurį vairavo A. S.. Pastarasis buvo avarijos kaltininkas.

Jis važiavo pagrindiniu keliu link Kretingos, o iÅ¡ Å¡alutinio žvyruoto kelio, jam iÅ¡ deÅ¡inės pusės, atbuline eiga iÅ¡ miÅ¡kelio iÅ¡važiavo minėtas automobilis „Mazda 3“, raudonos spalvos. Jis suprato, kad minėtas automobilis norėjo iÅ¡važiuoti į prieÅ¡prieÅ¡inę jo atžvilgiu eismo juostÄ , kad važiuoti link Darbėnų, tačiau, kai jis jau buvo beveik pilnai iÅ¡važiavęs į jo važiuojamÄ jÄ kelio juostÄ , staiga sustojo. Tarp jų buvo apie 10 m atstumas.

Jis kiek galėdamas pristabdė, bet susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko ir su savo automobilio deÅ¡inės pusės priekine dalimi atsitrenkė į automobilio „Mazda 3“ deÅ¡inės pusės priekines dureles ir priekinį sparnÄ . Nepastebėjo, kad automobilis „Mazda 3“ iki eismo įvykio bÅ«tų sudaužytas. Ikiteisminio tyrimo metu (2 t., b.l. 25-27, Å¡ie parodymai perskaityti raÅ¡ytinės bylos medžiagos tyrimo metu, 2 t., b.l. 142) A. S. parodė, jog 2009-10-31 apie pietus jis su automobiliu „Mazda 3“ važiavo iÅ¡ Kretingos į Lazdininkų k.

Pravažiavęs Žibininkų k., važiavo link Lazdininkų k. Automobilis priklausė jo mamai, tačiau jis jos paprašė tÄ dienÄ leisti pasivažinėti, nes norėjo važiuoti į žvejybÄ . Automobilis buvo gerame stovyje, neapgadintas, gal tik buvo kokie nedideli įbrėžimai. Pravažiavęs apie 2 km nuo Žibininkų k. sustojo Å¡alutiniame žvyruotame keliuke, kairėje pusėje. Už 20 min. norėjo iÅ¡važiuoti iÅ¡ to Å¡alutinio keliuko į pagrindinį keliÄ , kad važiuoti link Lazdininkų k., link Darbėnų.

Pradėjo važiuoti atbuline eiga, beveik įvažiavo į pagrindinį keliÄ , bet staiga pamatė važiuojantį automobilį „Chrysler Sebring“, pilkos spalvos, kuris važiavo iÅ¡ Darbėnų link Žibininkų k. Jis iÅ¡ baimės sustabdė, norėjo perjungti į pirmÄ pavarÄ , kad pavažiuotų atgal į tÄ pačiÄ vietÄ , bet nespėjo, nes jau tarp jų automobilių buvo per trumpas atstumas, apie 10 m. Matė, kad tas automobilis pristabdė, tačiau susidÅ«rimo iÅ¡vengti nepavyko.

Tas automobilis, kurį vairavo A. K., atsitrenkė savo deÅ¡inės pusės priekine dalimi jam į deÅ¡inės pusės priekines dureles ir sparnÄ . Ä®vykio vietoje jis nepastebėjo, ar automibilis „Chrysler Sebring“ iki susidÅ«rimo su jo automobiliu buvo sudaužytas. Jo automobilis buvo nenaujas, todėl galbÅ«t kokių įbrėžimų ir buvo iÅ¡ seniau. Apklausiami teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 109-112) iÅ¡teisintieji A. K. ir A. S. savo parodymų nekeitė, neigė kaltę dėl jiems inkriminuojamų nusikaltimų padarymo.

IÅ¡teisintasis A. K. teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 109-110) parodė, jog 2009-10-31 automobilį „Chrysler“ buvo pasiėmę iÅ¡ UAB „G.“, o kadangi jis norėjo minėtÄ automobilį pirkti, turėjo įgaliojimÄ , kuris suteikė jam teisę vairuoti automobilį „Chrysler“. Jam važiuojant iÅ¡ Darbėnų pas seserį R. K. į Užpelkių kaimÄ , atbuline eiga į pagrindinį keliÄ iÅ¡važiavo raudonos spalvos automobilis „Mazda“, kurį vairavo A. S.. Kadangi jis nespėjo sustabdyti, nes automobilis „Mazda“ staigiai iÅ¡važiavo, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliai susidaužė - deÅ¡inysis Å¡onas su deÅ¡iniu priekiu.

Jie paskambino į policijÄ , tačiau pasakė, jei nėra nukentėjusiųjų, policija nevažiuos. Tada jie užpildė deklaracijÄ , nurodė apgadinimus. A. S. pripažino, kad yra kaltas. Deklaracija užpildyta teisingai, iki įvykio automobiliai buvo sveiki. Automobilis „Chrysler“ anksčiau buvo daužtas, o ar „Mazda 3“ buvo daužta, jis nežino, tačiau visi automobilio sugadinimai įvyko eismo įvykio metu. Jo automobilis buvo nutemptas, o A. S. nuvežė ant keltuvo. Po to jis kreipėsi į draudimo kompanijÄ , tačiau žala neatlyginta.

Ar draudimo kompanija atlygino žalÄ A. S., jis nežino. Už automobilį „Chrysler“ pinigus yra sumokėjęs, tačiau nėra įforminti dokumentai, savininkas automobilio „Chrysler“ Å¡iuo metu yra UAB „G.“, todėl draudimo iÅ¡mokÄ bÅ«tų gavęs automobilio savininkas. PrieÅ¡ įvykį A. S. jis nepažinojo. IÅ¡teisintasis A. S. teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 110-112) parodė, kad 2009-10-31 apie 12 val. automobiliu „Mazda 3“, kurį buvo pasiskolinęs iÅ¡ mamos J.

S., važiavo žvejoti į Darbėnų tvenkinį. Jis važiavo link Darbėnų, tačiau sustojo kairėje kelio pusėje, įvažiavęs į keliukÄ , kadangi reikėjo pasirinkti masalų. IÅ¡važiuodamas iÅ¡ keliuko galu atsitrenkė į A. K. vairuojamÄ automobilį „Chrysler“. Kadangi automobilio „Mazda“ pavara automatinė, nespėjo iÅ¡vengti eismo įvykio. Kai įvyko smÅ«gis, A. K. trenkėsi į Å¡onÄ , jį nustÅ«mė ir sustojo Å¡alia. Po įvykio paskambino į policijÄ 112, tačiau jiems pasakė, jog nereikia policijos, jei nėra nukentėjusiųjų ir jis pripažįsta kaltę.

Tada jie užpildė eismo įvykio deklaracijÄ , nieko neklastojo. Deklaracija pildyta jo ranka, kadangi kaltininkas turi pildyti, o kopijÄ jis davė A. K.. Po įvykio jis pakvietė autopakrautuvÄ ir automobilį nuvežė į aikÅ¡telę. Automobilio variklis buvo iÅ¡kritęs, todėl su laužtuvu, atrėmus jį į kairės pusės sparnÄ , buvo keliamas variklis į maÅ¡inÄ , dėl ko buvo apgadintas kairės pusės sparnas. PrieÅ¡rÅ«kinis žibintas dar iki ikiteisminio tyrimo buvo pavogtas. Kadangi J.

S. buvo sudariusi „Kasko“ draudimo sutartį, kartu su mama jis kreipėsi į „Gjensidige Baltic“ kompanijÄ , tačiau žala iki Å¡iol neatlyginta. Draudimo iÅ¡mokÄ bÅ«tų iÅ¡mokėję J. S.. Tokius iÅ¡teisintųjų A. K. ir A. S. parodymus patvirtina liudytojų L. D., J. S., L. Å ., T. M. bei R. K. parodymai bei raÅ¡ytinė bylos medžiaga. Liudytojas L. D. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 115) parodė, jog dirbo UAB „G.“, mutinėje formindavo iÅ¡ Amerikos atvežamus automobilius.

Automobilių parveždavo ir sveikų, ir daužtų. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 195-196, Å¡ie parodymai perskaityti raÅ¡ytinės bylos medžiagos tyrimo metu, 2 t., b.l. 142) liudytojas L. D. parodė, jog visus pirkimo – pardavimo dokumentus tvarkė įmonės direktorius K. N., kuris Å¡iuo metu yra miręs. IÅ¡ praktikos gali pasakyti, kad pirkėjas praÅ¡ydavo duoti pasivažinėti su automobiliu, kurį norėjo įsigyti. Direktorius leisdavo žmogui važinėtis dienÄ , dvi, leisdavo nuvaryti automobilį į servisÄ , žmogui tik reikėjo palikti užstatÄ .

IÅ¡ Registros pažymos gali pasakyti, kad UAB „G.“ 2008-08-06 pardavė J. S. nesuremontuotÄ automobilį, tačiau minėta pilietė negalėjo apdrausti automobilį nesuremontavusi jo ir nepraėjusi techninės apžiÅ«ros. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 114) liudytoja J. S. patvirtino, kad automobilį „Mazda“ įsigijo 2008 m. rugpjūčio mėn. Automobilį pirko važiuojantį, tačiau keitė lempas, važiuoklę, tvarkė salonÄ . Smulkų remontÄ atlikti reikėjo.

Automobilį buvo apdraudusi draudimo kompanijoje „Gjensidige Baltic“ „Kasko“ polisu. Baudžiamojoje byloje esanti Pažyma – sÄ skaita Nr. 0003367 (1 t., b.l. 186) patvirtina, jog J. S. 2008-08-06 iÅ¡ UAB „G.“ įsigijo automobilį „Mazda 3“, kuris buvo neremontuotas. IÅ¡ Registracijos liudijimo (1 t., b.l.

9) matyti, jog 2008-10-18 J. S., kaip transporto priemonės savininkė, įregistravo automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Techninės apžiūros talonas (1 t., b.l.

10) patvirtina, jog techninė apžiūra automobiliui „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atlikta 2008-10-28, kitos techninės apžiūros data numatyta 2010-10-28. Byloje esantis transporto priemonių savanoriškojo draudimo liudijimas Nr. AC 063959 (1 t., b.l.

8) patvirtina, jog draudėja ir naudos gavėja J. S. nuo 2009-01-28 iki 2010-01-27 AAS „Gjensidige Baltic“ apdraudė automobilį „Mazda 3“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Apeliacinio teismo vertinimu, Å¡ie byloje esantys raÅ¡ytiniai įrodymai duoda pakankamÄ pagrindÄ iÅ¡vadai, jog nors J. S. ir įsigijo automobilį „Mazda 3“ neremontuotÄ , tačiau iki techninės apžiÅ«ros atlikimo ir apdraudimo automobilis buvo tinkamai suremontuotas, prieÅ¡ingu atveju ji nebÅ«tų turėjusi galimybės atlikti techninę automobilio apžiÅ«rÄ ir apdrausti jį transporto priemonių savanoriÅ¡kuoju draudimu.

Be to, liudytojai L. Š. bei T. M., kurie gyvena tame pačiame name kaip ir liudytoja J. S., tiek teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 108-109, 114-115), tiek apklausiami ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 181-182, 179-180, šie parodymai perskaityti teisiamojo posėdžio metu 2 t., b.l. 108, 115) parodė, jog savo kieme matydavo raudonos spalvos automobilį „Mazda 3“, automobilis iki 2009-10-31 buvo sveikas, neapgadintas, sugadinto automobilio nematė. Kam automobilis priklausė ir kas juo važinėjo, nežino.

Netikėti ar abejoti šiais aukščiau aptartais liudytojų parodymais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo. Nors liudytojai L. Š. ir T. M. yra to paties namo, kuriame gyvena liudytoja J. S., gyventojai, pažymėtina, jog abu nurodė nežinoję, kam automobilis „Mazda 3“ priklausė ir kas su juo važinėdavo. Taigi, nors liudytojai L. Š. bei T. M. ir yra J. S. kaimynai, akivaizdu, jog jie artimai nebendraudavo, todėl jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Tuo tarpu liudytoja J. S. yra išteisintojo A.

S. mama ir, akivaizdu, jog gali turėti suinteresuotumÄ bylos baigtimi. Tačiau kadangi jos parodymus patvirtina nesuinteresuotais pripažintų liudytojų L. D., L. Å . bei T. M. parodymai bei aptarta raÅ¡ytinė bylos medžiaga, todėl nėra pagrindo abejoti ir liudytojos J. S. parodymais. Liudytoja R. K. teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 114) parodė, jog 2009-10-31 pas jÄ atvažiavo brolis su sidabrinės spalvos automobiliu, kurį žadėjo pirkti. Po to ji iÅ¡vyko į kapines, o grįžusi pamatė kieme sudaužytÄ automobilį.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b.l. 174-175, Å¡ie parodymai perskaityti raÅ¡ytinės bylos medžiagos tyrimo metu, 2 t., b.l. 142) liudytoja R. K. parodė, jog 2009 m. spalio mėn., prieÅ¡ pat Vėlines, pas jÄ Ä¯ namus (Užpelkių k., Kretingos r.) atvažiavo brolis su sidabrinės spalvos automobiliu. Jis jai pasakė, kad norės pirkti šį automobilį, tik dabar važiuoja nusipirkti tam automobiliui kažkokių detalių. Automobilis buvo nesudaužytas, ji apžiÅ«rėjo automobilį tik iÅ¡ iÅ¡orės. Kadangi jai reikėjo važiuoti į kapines, ji iÅ¡važiavo, o brolis pasiliko pas jÄ namuose.

Namo ji grįžo kai jau buvo tamsu ir pamatė, kad tas automobilis stovi namo kieme, o brolio nėra. Ji jam paskambino ir paklausė, kas atsitiko. Jis labai supykęs atsakė jai, kad įvyko eismo įvykis ir todėl jis tÄ automobilį paliko pas jÄ kieme. Ji bandė jo klausti, kas bÅ«tent įvyko, kur, ar jis pats nenukentėjo per avarijÄ , tačiau brolis buvo labai nervotas ir pasakė, kad ir taip yra daug problemų ir kad ji nelįstu prie jo su savo klausimais. KitÄ rytÄ , kai jau buvo Å¡viesu, ji išėjo į kiemÄ ir pamatė, kad apgadintas brolio automobilio visas priekinis deÅ¡inysis kampas, kad nėra deÅ¡inės pusės žibinto.

Kitose vietose automobilis nebuvo apgadintas, tik priekinis deÅ¡inysis kampas. Kolegija pripažįsta, jog Å¡ie liudytojos R. K. parodymai patvirtina iÅ¡teisintojo A. K. duotus parodymus, jog iki eismo įvykio automobilis „Chrysler Sebring“ nebuvo apgadintas. Be to, liudytojos R. K. nurodyta aplinkybė, kad paskambinusi broliui A. K. ir paklaususi, kas atsitiko, suprato, jog jis labai supykęs, nervuotas, ir jai pastarasis pasakė, kad ir taip yra daug problemų, duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, jog iÅ¡teisintasis A. K. iÅ¡gyveno dėl įvykusio eismo įvykio.

Apeliacinio teismo vertinimu, jei iÅ¡teisintieji bÅ«tų inscenizavę eismo įvykį, A. K. eismo įvykio dienÄ dar nebÅ«tų buvę pagrindo nervinimuisi, kadangi tuo metu jis dar nežinojo, kad draudimo kompanija atsisakys iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , o dėl eismo įvykio bus pradėtas ikiteisminis tyrimas. Aukščiau aptartus iÅ¡teisintųjų A. K. ir A. S. parodymus patvirtina ir Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus eksperto V. P. pateikta specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), kurioje konstatuota, jog automobilių „Mazda 3“, reg.

Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Sebring“, reg. Nr. P 866509, sugadinimai padaryti jų tarpusavio susidūrimo metu. Tai galėjo įvykti deklaruoto 2009-10-31 eismo įvykio metu. Susipažinus su tirti pateiktoje medžiagoje esančiais A. S. ir A. K. paaiškinimais galima konstatuoti tik tai, kad juose techniniu požiūriu nėra įvardinta kokių nors konkrečių transporto priemonių susidūrimo mechanizmo detalių, kurios neatitiktų šioje specialisto išvadoje atlikto tyrimo metu nustatyto transporto priemonių susidūrimo mechanizmo.

IÅ¡ bylos medžiagos matyti, jog ikiteisminio tyrimo metu be minėtos Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), kuriÄ pateikė ekspertas V. P., buvo pateikta ir V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto iÅ¡vada Nr. MV 2009-27 (1 t., b.l. 14-24, specialisto iÅ¡vados 6 lapas randasi 1 t. 56 lape, 11 lapas – 60 lape), tačiau esant prieÅ¡taravimams tarp Å¡ių specialistų iÅ¡vadų Klaipėdos miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo paskirta transporto trasologinė ekspertizė, kuriÄ buvo pavesta atlikti Lietuvos teismo ekspertizių centro Vilniaus skyriui.

Atlikus tyrimÄ buvo pateiktas Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-3167 (10) (1 t., b.l. 153-162) bei ekspertizės akto patikslinimas (1 t., b.l. 164-165), kur konstatuota, jog ne visi automobilių „Mazda 3“, v/n (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Sebring“, reg. Nr. P866509, iÅ¡oriniai sugadinimai tarpusavyje suderinami. Automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio kontaktu negalima paaiÅ¡kinti tokius automobilių iÅ¡orinius sugadinimus: automobilio „Mazda 3“ sugadinimų, esančių priekinėse deÅ¡inės pusės durelėse, apatinėje dalyje; automobilio „Mazda 3“ daugybinių smulkių horizontalių įbrėžimų, esančių deÅ¡iniojo Å¡ono priekinėje dalyje (sparno galinėje dalyje bei durelių priekinėje dalyje); automobilio „Mazda 3“ įbrėžimų bei įlenkimo, esančių priekiniame deÅ¡iniajame sparne virÅ¡ rato arkos; braukimo žymių Å¡io sparno priekinėje dalyje ir priekinio bamperio deÅ¡iniajame Å¡one;

įlenkimo, esančio kairiojo sparno priekinėje dalyje; sugadinimų, esančių automobilio priekinėje dalyje (automobilis „Mazda 3“ be radiatoriaus grotelių); automobilio „Mazda 3“ dešinės pusės vairo traukės sulenkimo; automobilio „Chrysler Sebring“ priekiniame dešiniajame ratlankyje esančius sugadinimus. Iš apeliacinio skundo matyti, jog prokurorė, prašydama išteisintuosius A. K. ir A. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn, pagrinde remiasi minėtu ekspertizės aktu bei eksperto V.

V. teisiamojo posėdžio metu duotais paaiÅ¡kinimais, teigia, jog neteisingas teismo pasirinkimas priimant nuosprendį vadovautis eksperto V. P. pateikta iÅ¡vada, o ekspertizės iÅ¡vadÄ atmesti. Tačiau su tokiu apeliantės argumentu teisėjų kolegija sutikti negali. Ekspertizės akte Nr. 11-3167 (10) (1 t., b.l. 153-162, 164-165) konstatuota, jog automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio kontaktu negalima paaiÅ¡kinti įlenkimo, esančio automobilio „Mazda 3“ kairiojo sparno priekinėje dalyje, bei sugadinimų, esančių automobilio priekinėje dalyje (automobilis „Mazda 3“ be radiatoriaus grotelių).

Specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), kuriÄ pateikė ekspertas V. P., konstatuota, jog automobilių „Mazda 3“, reg. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Chrysler Sebring“, reg. Nr. P 866509, sugadinimai padaryti jų tarpusavio susidÅ«rimo metu. Å ios specialisto iÅ¡vados iÅ¡vadose apie kitus minėtų automobilių sugadinimus, kurie galimai atsirado automobilį „Mazda 3“ transportuojant jau po eismo įvykio, nenurodyta, nors teismo posėdžio metu (2 t., b.l. 110-112) iÅ¡teisintasis A.

S. pripažino, jog automobilio „Mazda 3“ kairės pusės sparnas buvo apgadintas ne eismo įvykio metu, o po eismo įvykio automobilį keliant ant pakrautuvo. Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas V. P. paaiškino, jog jo išvadoje pritrūksta vieno žodžio, kad esminiai, pagrindiniai transporto priemonių sugadinimai, kurie yra matomi, - automobilio „Chrysler“ priekinis kampas ir automobilio „Mazda“ dešinysis šonas - susidarė jų tarpusavio susidūrimo metu.

O tie sugadinimai, kad automobilio variklio dangtyje nėra plastikinių radiatoriaus grotelių bei priekinio kairiojo sparno priekinis galas viršutinėje dalyje deformuotas įlenkiant iš viršaus žemyn - nebuvo dideli, todėl jis jų neišskyrė ir neįrašė į išvadas, paminėdamas juos tik tiriamojoje dalyje. Prokurorės argumentas, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant įtariamuoju A. S. nenurodė, kad buvo padaryti automobilio pažeidimai transportuojant jį po eismo įvykio, yra neteisingas.

Iš pirminio A. S. paaiškinimo apie eismo įvykio aplinkybes (1 t., b.l.

4) matyti, jog jis nurodė, kad kapoto grotelės iÅ¡lūžo atidarinėjant kapotÄ , kuris buvo susuktas; kairės pusės sparnas įlinko įrėmus ramstį, norint kilstelti variklį; priekinių halogenų nebuvo. IÅ¡ Å¡ių paaiÅ¡kinimų matyti, jog kalbama apie veiksmus, kurie buvo atliekami jau po eismo įvykio, iÅ¡ to seka, kad kapoto grotelės iÅ¡lūžo ir kairės pusės sparnas buvo įlenktas jau po eismo įvykio, o ne automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ susidÅ«rimo metu.

Be to, aplinkybę, kad A. S. nurodė, kokie automobilio „Mazda 3“ sugadinimai atsirado jau po eismo įvykio, patvirtina ir specialisto išvada 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), kurios tiriamojoje dalyje nurodyta, jog apžiūros – tyrimo vietoje buvęs A. S. paaiškino, kad šie sugadinimai – automobilio variklio dangtyje nėra plastikinių radiatoriaus grotelių, priekinio kairiojo sparno priekinis galas viršutinėje dalyje deformuotas įlenkiant iš viršaus žemyn - atsirado po eismo įvykio.

Apklausiamas teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 134-137) ekspertas V. P. patvirtino, jog automobilio „Mazda“ savininkas paaiškino, kad automobilio priekinėje dalyje atsiradę sugadinimai, kurie neatitinka tam įvykiui būdingų sugadinimų, atsirado transportuojant automobilį po įvykio, t.y. keliant jį. Aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog vis dėlto A. S. ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, kokie automobilio „Mazda 3“ sugadinimai buvo padaryti jau po eismo įvykio, jis šio fakto nenutylėjo.

Prokurorė apeliaciniame skunde pažymėjo, jog ikiteisminio tyrimo metu A. S. nurodė, kad iÅ¡ įvykio vietos jo vairuotÄ automobilį nuvežė spec. tarnyba, kurios pavadinimo neatsimena, Å¡iuo metu ji jau nebeveikia, todėl nebuvo galimybės nustatyti ir įmonės, kurios transportavimo paslaugomis galimai naudojosi A. S., bei apklausti minėtos įmonės darbuotojus, kurie galėjo patvirtinti ar paneigti A. S. parodymus apie transportavimo metu padarytus automobilio „Mazda 3“ sugadinimus. Apeliacinis teismas pažymi, jog parodymus, kad neprisimena spec. tarnybos, transportavusios automobilį „Mazda 3“, pavadinimo, A.

S. davė apklausiamas 2011-10-10 (2 t., b.l. 25-27), t.y. po eismo įvykio praėjus beveik dviems metams, todėl įtakos jo negalėjimui prisiminti galėjo turėjo praėjęs laikotarpis nuo eismo įvykio iki jo apklausos. Taip pat pažymėtina, jog A. S. neslėpė, kur po eismo įvykio laikomas jo mamai priklausantis automobilis „Mazda 3“, 2009-11-03 raÅ¡ydamas praneÅ¡imÄ apie įvykį (1 t., b.l. 44-45) nurodė, jog minėtas automobilis yra Tiekėjų g., Kretingos m. (Å¡alia Regitros).

Apeliacinio teismo vertinimu, tyrimo metu buvo galimybė nuvykus į automobilių saugojimo aikÅ¡telę, kurioje buvo laikomas J. S. priklausantis automobilis, aiÅ¡kintis, kokios įmonės tranportu minėtas automobilis atvežtas ir tokiu bÅ«du nustatyti tarnybÄ , kurios paslaugomis po eismo įvykio naudojosi A. S., ir apklausti jos darbuotojus, galimai turinčius informacijos apie bylai svarbias aplinkybes, tačiau tai padaryta nebuvo. Todėl negalima sutikti su apeliacinio skundo argumentu, kad A. S. ikiteisminio tyrimo metu neva davė melagingus parodymus, taip siekdamas sutrukdyti iÅ¡siaiÅ¡kinti visas bylai svarbias aplinkybes.

Ekspertizės akte Nr. 11-3167 (10) (1 t., b.l. 153-162, 164-165) taip pat konstatuota, jog automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti automobilio „Mazda 3“ sugadinimų, esančių priekinėse dešinės pusės durelėse, apatinėje dalyje; automobilio „Mazda 3“ daugybinių smulkių horizontalių įbrėžimų, esančių dešiniojo šono priekinėje dalyje (sparno galinėje dalyje bei durelių priekinėje dalyje); automobilio „Mazda 3“ įbrėžimų bei įlenkimo, esančių priekiniame dešiniajame sparne virš rato arkos; braukimo žymių šio sparno priekinėje dalyje ir priekinio bamperio dešiniajame šone.

Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 137-139) ekspertas V. V. parodė, jog automobilio „Mazda 3“ priekinio deÅ¡inio sparno galinėje dalyje, kur buvo smulkios braukimo žymės, yra tamsios spalvos ploteliai, t.y. nuskobti dažai, vadinasi ta vieta turėjo kontaktuoti su bukomis, atsikiÅ¡usiomis dalimis. Vadinasi, automobilis „Chrysler Sebring“ turėjo bÅ«ti su bukomis, atsikiÅ¡usiomis dalimis. Pirminio kontakto metu iÅ¡ karto matosi Å¡iurkščios žymės. Visi Å¡ie požymiai leido padaryti iÅ¡vadÄ , kad automobilis „Chrysler Sebring“ buvo be priekinio bamperio deÅ¡inėje pusėje.

Byloje yra objektyvÅ«s duomenys, kad automobiliai sustojo susikibę, nes automobilio „Chrysler Sebring“ skarda perskrodė automobilio „Mazda“ durelių skardÄ ir kontaktas užsibaigia. Visi sugadinimai davė pagrindÄ teigti, kad iki susidÅ«rimo automobiliai jau buvo apgadinti. Ant automobilio „Mazda 3“ likę pėdsakai rodo, kad iÅ¡ karto eina Å¡iurkščios žymės. IÅ¡ braukimo žymių negalima spręsti, ar prieÅ¡, ar po susidÅ«rimo jos padarytos. Pirmiausia kontaktuoja plastikas, bamperis, užapvalintos dalys, po ko bÅ«na tik kontakto pėdsakai, o dabar vos ne perrėžta.

O tai padaryti automobilis „Chrysler Sebring“ galėjo tik bÅ«damas be apdailos ir su deformuotu sparnu. Tačiau iÅ¡ eismo įvykio deklaracijos (1 t., b.l. 121) matyti, jog pildydami eismo įvykio deklaracijÄ iÅ¡teisintieji A. K. ir A. S. 11 numeriu pažymėtame laukelyje „Matomi B tr. priemonės sugadinimai“ nurodė, jog sugadintas automobilio „Chrysler Sebring“ priekinis bamperis. Specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), kuriÄ pateikė ekspertas V. P., tiriamojoje dalyje nustatyta, jog automobilio „Chrysler Sebring“ priekinio buferio plastikinio gaubto deÅ¡inioji pusė ir Å¡oninė dalis atidalinta, jos prie automobilio nėra.

Tirti pateiktame pakete yra po priekiniu deÅ¡iniuoju žibintu buvusios Å¡ios detalės fragmentas. Ant priekinio buferio plastikinio gaubto fragmento iÅ¡orinio pavirÅ¡iaus matomi dinaminio sÄ lyčio pėdsakai užsluoksniuojant rausvos spalvos medžiaga bei lako – dažų dangos pavirÅ¡iaus suraižymo ir paÅ¡iauÅ¡imo pėdsakai. Plastikinio buferio gaubto fragmento vidinėje pusėje, pavirÅ¡iuje, kuris nesant automobilio sugadinimų yra prie priekinio buferio skersinio balkio, yra skersinės krypties dinaminio sÄ lyčio pėdsakai suraižant bei įspaudžiant į detalės plastikÄ , susidarę sÄ lytyje buvusiam objektui detalės vidiniu pavirÅ¡iu slystant iÅ¡ deÅ¡inės į kairę.

Ekspertas V. P. apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog tyrimÄ atlikęs ekspertas posėdžio metu kaip vienÄ iÅ¡ motyvų iÅ¡sakė, kad susidÅ«rimo metu automobilyje „Chrysler“ nebuvo priekinio buferio dalies ir visas susidÅ«rimo sÄ lytis atsitrenkiant, susiduriant tiems automobiliams vyko jau tiesiogiai, metalinei atsivėrusiai detalei, lonžerono galui sÄ lyčiaujant su automobiliu „Mazda“. ApžiÅ«rų metu apžiÅ«rint automobilį „Mazda“, tiek apžiÅ«rint automobilį „Chrysler“, jis teiravosi apie tas detales, kurios buvo atsidalinusios įvykio metu nuo automobilių.

Viena iÅ¡ surinktų detalių, kuri jam buvo pateikta tirti, yra plastikinio buferio gaubto fragmentas, kuris dengė lonžerono priekinį galÄ , ir Å¡ioje detalėje, jos vidinėje pusėje matosi, kad lonžerono metalinis galas buvo įsispaudęs, o prieÅ¡ingoje iÅ¡orinėje pusėje matosi sÄ lyčio pėdsakai su kita transporto priemone, su raudonos medžiagos užneÅ¡imo pėdsakais. Tai rodo, kad tie pėdsakai atitinka automobilio „Mazda“ spalvÄ . Ant Å¡ios detalės esantys sugadinimai ir pėdsakai rodo, kad transporto priemonių susidÅ«rimo metu metalinis lonžerono galas nebuvo atviras.

Ant detalės matosi pėdsakai panaÅ¡ios spalvos kaip ir automobilis „Mazda“. Kažkokių kitokios spalvos pėdsakų su kita transporto priemone jis nemato, jie pagal pobÅ«dį yra skersiniai, atitinka tÄ susidÅ«rimÄ . Å i detalė yra toje vietoje, kur yra metalinis lonžerono galas, yra pėdsakai to lonžerono galo, įsispaudimai iÅ¡ antros pusės, ir ta detalė, jo požiÅ«riu, pagal visus Å¡ituos požymius, transporto priemonių susidÅ«rimo metu buvo ant automobilio „Chrysler“, ir tikrai lonžerono priekinis galas prieÅ¡ susidÅ«rimÄ nebuvo atviras.

Teismo posėdžio metu ekspertas (V. V.) iÅ¡sakė, kad Å¡ioje vietoje ant automoblio „Mazda“ matosi pėdsakai, trasos, sugadinimai, ko tokiame aukÅ¡tyje negalima aptikti ant automobilio „Chrysler“, tačiau prie automobilio „Chrysler“ nėra priekinio buferio plastikinės Å¡oninės dalies. Pirmajam sÄ lyčiui įvykus kampu, bÅ«tent ties lonžerono žibintu, Å¡oninė dalis pateko tarp abiejų automobilių, uždengė automobilio „Chrysler“ kėbulo detales ir mazgus, todėl ant jų neatsirado pėdsakų.

Tos detalės jis teiravosi abiejų apžiÅ«rų vietose, kaip jÄ surasti ir pažiÅ«rėti, bet niekas negalėjo pasakyti, kur ji yra. Visi pėdsakai ant automobilio „Mazda“ yra vientisi, susidarę vientiso susidÅ«rimo sÄ lyčio metu, ir tuos pėdsakus taipogi galima paaiÅ¡kinti susidÅ«rimo su automobiliu „Chrysler“. Automobilio „Mazda“ sugadinimai buvo banguoti, tačiau jie nėra ženklÅ«s ir galėjo atsirasti automobiliams iÅ¡siskiriant dėl smÅ«gio įvykio metu, arba iÅ¡skiriant, vienam iÅ¡ automobilių praslystant, perbraukiant, liečiantis tarpusavyje kažkokioms tai detalėms.

SusidÅ«rus transporto priemonės sugadinimai yra nemenki, veikia pakankamai didelės jėgos, po smÅ«gio metalas, kuris buvo deformuojamas abiejose automobiliuose, yra tamprus, atsistatant susispyruokliuoja ir automobiliai vienas nuo kito atsiskiria. Å io atsiskyrimo metu, jeigu dar vyksta sÄ lytis tarp kažkurių tai kėbulo pavirÅ¡ių detalių, gali atsirasti tokie pėdsakai. Tai nėra esminiai, pagrindiniai sugadinimai, pažeidimai. Nubrozdinimas vertikalia kryptimi - Å¡ie pėdsakai yra nežymÅ«s. Esminiai ir pagrindiniai sugadinimai susidarė automobilių susidÅ«rimo metu.

Ekspertizės akte Nr. 11-3167 (10) (1 t., b.l. 153-162, 164-165) konstatuota ir tai, jog automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio kontaktu negalima paaiškinti automobilio „Mazda 3“ dešinės pusės vairo traukės sulenkimo bei automobilio „Chrysler Sebring“ priekiniame dešiniajame ratlankyje esančių sugadinimų. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 137-139) ekspertas V. V. paaiškino, jog tam, kad sulinktų vairo traukė, reikia pakankamos jėgos, o pagal pėdsakus jie nustatė, kad tokio smūgio nebuvo.

Automobilis „Mazda“ stovėjo, priekinis deÅ¡inysis ratas nejudėjo, nes braukimo žymės bÅ«tų susikirtusios. Teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 134-137) ekspertas V. P. parodė, jog iÅ¡ įvykio vietos automobilis „Mazda“, jo manymu, pats nuvažiuoti negalėjo, kadangi automobiliui buvo deformuota vairo traukė ir automobilio ratai jau „žiÅ«rėjo“ skirtingomis kryptimis. Ä®vykio metu dėl automobilių sÄ lyčio automobilyje „Mazda“ sulinko vairo traukė.

Atlikus tuos pačius matavimus automobilyje „Chrysler Sebring“ matoma, kad tarp ratų aÅ¡ių yra pakitusi simetrija. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu ekspertas V. P. paaiÅ¡kino, jog Å¡io įvykio metu į automobilį „Mazda“ buvo atsitrenkta įstrižai, iÅ¡ priekio ir iÅ¡ deÅ¡inio Å¡ono kliudant to automobilio priekinį deÅ¡inį ratÄ . Ant ratlankio matėsi tamsios medžiagos užneÅ¡imo pėdsakai, kurie paprastai atsiranda susilietus su kito automobilio ratu. Kad poveikis į šį ratlankį buvo iÅ¡ iÅ¡orės, tai pėdsakai akivaizdÅ«s ant paties ratlankio.

Susilietimas įvyko įstrižai, ratas yra priplotas užlenkiant į vidų su pėdsakais į sparno vidų. Kai automobilio „Chrysler“ ratas užkliudė automobilio „Mazda“ priekinį deÅ¡inį ratÄ , tai automobilio „Mazda“ ratas buvo veikiamas jėgos, kuri jÄ suko, ir, kadangi tai buvo smÅ«ginė jėga, per vairo mechanizmÄ neiÅ¡sisuko ir neiÅ¡sisukus ratams silpniausioje vietoje, tos konstrukcijos silpniausia vieta yra vairo traukė, linko ir tas ratas dėl Å¡ios priežasties pasisuko.

Automobilio „Chrysler“ atitrÅ«kusi plastikinė detalė pakliuvo tarp Å¡io rato ir automobilio „Mazda“ ir slydo tiek automobiliu „Mazda“, tiek ratu. Ant padangos esančius pėdsakus padarė atitrÅ«kusi nuo automobilio „Chrysler“ buferio plastikinė detalė ir jos vidinėje pusėje esantys konstrukciniai tvirtinimo elementai. Pagal tai, kad ant ratlankio matomi lanku esantys pėdsakai, tai akivaizdus įrodymas, kad ratas sÄ lyčio metu sukosi. Pagal nuotraukÄ matosi, kad pėdsakai eina lanku ir turi savo centrÄ , lankas yra palaipsniui didėjančiu spinduliu, tai rodo, kad tas ratų sukimosi greitis keitėsi, mažėjo ir galėjo bÅ«ti stabdoma.

Vien dėl ratų susidÅ«rimo tas ratas galėjo bÅ«ti pristabdytas ratu. Pėdsakai ant automobilio „Mazda“ yra susidarę esant besisukančiam ratui. Visi pėdsakai, jokių susikertančių trasų, iÅ¡skyrus atsidalinimo, apibraukymai sparnų galuose, iÅ¡kritusios grotelės, smulkÅ«s pavirÅ¡iniai nubrozdinimai, visur matosi pilkÅ¡va medžiaga panaÅ¡i į automobilio „Chrysler“ dažų dangÄ ir tos visumos pagrindu davė iÅ¡vadÄ , kad esminiai sugadinimai yra atsiradę automobilių susidÅ«rimo metu.

Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į ekspertui V. P. tyrimui atlikti pateiktos medžiagos iÅ¡samumÄ (į tai, kad kartu tyrimui buvo pateiktas paketas su transporto priemonių nuolaužomis, bei į tai, jog prieÅ¡ atlikdamas tyrimÄ ir pateikdamas specialisto iÅ¡vadÄ , ekspertas V. P. realiai apžiÅ«rėjo eismo įvykyje dalyvavusius automobilius „Mazda 3“ bei „Chrysler Sebring“), neturi pagrindo abejoti eksperto V. P. pateikta specialisto iÅ¡vada bei pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instansijos teismo posėdžių metu duotais paaiÅ¡kinimais.

VisiÅ¡kai nepagrįstai apeliaciniame skunde teigiama, jog ekspertų pateiktas aktas Å¡iuo atveju turi didesnę įrodomÄ jÄ vertę nei specialistų iÅ¡vados. Pažymėtina, jog teismas, priimdamas sprendimÄ , vertina kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai bei jų visumÄ , negalima kuriam nors vienam įrodymui suteikti iÅ¡skirtinę reikÅ¡mę. Pabrėžtina, jog esminis skirtumas tarp Dr. V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ pateiktos specialisto iÅ¡vados Nr. MV 2009-27 bei ekspertizės akto Nr. 11-3167 (10) iÅ¡vadų vienoje pusėje ir eksperto V.

P. specialisto išvados Nr. 11K-82 (10) išvadų kitoje pusėje yra ekspertams ir specialistui pateiktos medžiagos išsamumas, pakankamumas ir kokybiškumas. Apeliacinio teismo vertinimu, ekspertas V. P., realiai apžiūrėjęs eismo įvykyje dalyvavusius automobilius ir jų nuolaužas, pateikė tikslesnes išvadas, nei specialistas dr. V. Mitunevičius ir ekspertai V. V. bei V. Š., kurie tyrimus atliko iš jiems pateiktų fotonuotraukų ir rašytinės bylos medžiagos, tačiau nei transporto priemonių nuolaužų nei pačių eismo įvykyje dalyvavusių automobilių realiai neapžiūrėjo.

Prokurorė skunde teigia, jog jei teismui kilo abejonės dėl ekspertizės akto iÅ¡samumo, tikslumo ir teisingumo vien dėl to, jog ekspertizė buvo atlikta tik iÅ¡ pateiktų nuotraukų, teismas galėjo Å¡iÄ abejonę paÅ¡alinti paskirdamas papildomÄ autotechninę - trasologinę ekspertizę. Tačiau apeliacinis teismas pažymi, jog įrodymų rinkimo procesas negali bÅ«ti begalinis, jų turi bÅ«ti surenkama tiek, kad užtektų baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltei ar nekaltumui pagrįsti.

Apeliacinio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visiÅ¡kai pakanka (jų pakako ir pirmosios instancijos teismui) iÅ¡teisintųjų A. K. ir A. S. nekaltumui įrodyti. Ekspertas V. P. apeliacinės instancijos teismui įtikinamai paaiÅ¡kino, kad skirtingas nuo jo duotos specialisto iÅ¡vados ekspertų iÅ¡vadas nulėmė ekspertų įsitikinimas, kad įvykio metu vienas iÅ¡ automobilių buvo be priekinio bamperio, tuo tarpu Å¡iÄ aplinkybę jis motyvuotai paneigė, betarpiÅ¡kai apžiÅ«rėjęs automobilius ir jų detalių nuolaužas.

Tuo bÅ«du aptartos aplinkybės duoda pakankamÄ pagrindÄ tikėti V. P. duota specialisto iÅ¡vada ir, remiantis ja bei Å¡io specialisto teismui duotais paaiÅ¡kinimais, motyvuotai atmesti kitÄ byloje esančiÄ specialisto iÅ¡vadÄ bei ekspertizės aktÄ dalyje, kurioje neigiamas esminių automobilių sugadinimų padarymas aptariamo eismo įvykio metu.Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad apylinkės teismas nuosprendyje nurodė, jog nebuvo galimybės paÅ¡alinti ekspertizių prieÅ¡taravimus, kai tuo tarpu baudžiamojoje byloje buvo nustatyti ne ekspertizių, o specialistų iÅ¡vadų prieÅ¡taravimai, neduoda pagrindo iÅ¡vadai, kad teismas netinkamai vertino baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus.

Teismas nuosprendyje iÅ¡dėstydamas byloje surinktus įrodymus nurodė, jog byloje pateiktos dvi specialisto iÅ¡vados (V. Mitunevičiaus įmonės „Impulsana“ specialisto iÅ¡vada Nr. MV 2009-27 bei Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus specialisto iÅ¡vada Nr. 11K-82(10) bei vienas ekspertizės aktas (Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktas Nr. 11-3167 (10)) ir ekspertizės akto patikslinimas Nr. S-746). Motyvuojamojoje nuosprendžio dalyje teismas tai pat kalbėjo apie dvi specialisto iÅ¡vadas ir vienÄ ekspertizės aktÄ , tačiau suklydo nurodydamas, jog „nebuvo galimybės paÅ¡alinti ekspertizių prieÅ¡taravimus“, o ne „specialistų iÅ¡vadų prieÅ¡taravimus“.

Atsižvelgiant dar ir į tai, jog V. P. yra ekspertas, tai laikytina teismo apsirikimu, kuris neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu. Apeliacinis teismas pažymi, jog teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 112-113, 140-141) buvo apklausti ir draudimo bendrovių atstovai A. M. bei A. Ū.. Liudytojas A. M. parodė, jog 2009-11-03 A. K. atvyko į „PZU Lietuva“ pranešti apie įvykį, kuris įvyko 2009-10-31, nes buvo nukentėjęs. Kadangi automobilis nevažiavo, nuvyko automobilio apžiūrėti į Kretingos r.

ApžiÅ«rint automobilį „Chrysler“ įtarimÄ sukėlė nupjauta vairuotojo oro pagalvė, be to, priekinis kairės pusės žibintas nebuvo net prisuktas, tik įdėtas į transporto priemonę. Kadangi įvykis sukėlė įtarimų, buvo nuspręsta kreiptis į UAB „Impulsana“, kad įvertintų apgadinimus, ar jie įvyko Å¡io eismo įvykio metu. Kadangi gavo atsakymÄ , kad negalėjo Å¡io eismo įvykio metu bÅ«ti padaryti pažeidimai, buvo suraÅ¡ytas nedraudiminis aktas. Automobilio „Mazda“ dažų spalvos ant automobilio „Chrysler“ nematė.

Liudytojas A. Ū. parodė, jog A. S. kreipėsi į „Gjensidige Baltic“ draudimÄ dėl automobilio „Mazda“, kuris buvo draustas „Kasko“ draudimu. Jie nuvažiavo apžiÅ«rėti automobilio, po to kitÄ dienÄ nuvyko į įvykio vietÄ . ApžiÅ«rėjus automobilį ir padarius žalos įvertinimÄ kilo įtarimas, nes A. S. nurodė, kad jis nupjovė saugos pagalves, tačiau nuo Å¡oninio smÅ«gio negalėjo sprogti priekinės pagalvės. Kadangi įtarimas kilo ir „PZU“ draudimo ekspertams, buvo nuspręsta kreiptis į trasologus dėl iÅ¡vados.

Gavę eksperto iÅ¡vadÄ , atsisakė iÅ¡mokėti draudimo iÅ¡mokÄ , kadangi pagal specialisto iÅ¡vadÄ eismo įvykis neatitinka tikrovės. IÅ¡ aptartų liudytojų parodymų matyti, jog įtarimÄ jiems sukėlė tai, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių oro pagalvės buvo nupjautos, automobilio „Chrysler“ priekinis kairės pusės žibintas nebuvo prisuktas, o tik įdėtas, be to, ant automobilio „Chrysler“ nesimatė automobilio „Mazda“ dažų spalvos. Tačiau pažymėtina, jog Å¡ios liudytojų įtarimus sukėlusios abejonės paneigtos aukščiau aptartais byloje surinktais įrodymais, t.y. tiek specialisto iÅ¡vadoje Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74) konstatuota, jog ant automobilio „Chrysler“ buvo rasta raudonos spalvos automobilio „Mazda 3“ pėdsakų, tiek teisiamojo posėdžio metu (2 t., b.l. 134-137) bei apeliacinės instancijos metu tai patvirtino ekspertas V.

P.. Pažymėtina, jog tai, kad automobilio „Chrysler“ priekinis kairės pusės žibintas nebuvo prisuktas, o tik įdėtas, ne tik specialisto iÅ¡vados Nr. 11K-82 (10) (1 t., b.l. 65-74), pateiktos eksperto V. P., bet ir ekpertizės akto Nr. 11-3167 (10) (1 t., b.l. 153-162, 164-165) iÅ¡vadose nebuvo konstatuota kaip sugadinimas, kuris nebÅ«tų paaiÅ¡kinamas automobilių „Mazda 3“ ir „Chrysler Sebring“ tarpusavio susidÅ«rimo metu. Taip pat ekspertų V. P. bei V. V. ir V. Å . pateiktose iÅ¡vadose nebuvo konstatuota, jog susidÅ«rimo metu negalėjo iÅ¡Å¡auti oro pagalvės. PrieÅ¡ingai negu teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog draudimo bendrovės iÅ¡teisintiesiems A.

K. ir A. S. nebÅ«tų iÅ¡mokėjusios draudimo iÅ¡mokų, kadangi jie nebuvo transporto priemonių savininkai. Atkreiptinas dėmesys, jog iÅ¡teisintieji A. K. ir A. S. pildydami eismo įvykio deklaracijÄ (1 t., b.l. 121) nurodė, kas yra transporto priemonių draudėjai, t.y. J. S. ir UAB „G.“, todėl darytina iÅ¡vada, jog žinodami, kam priklauso transporto priemonės, jie suprato ir tai, kas turi teisę į draudimo iÅ¡mokas ir kas jas gaus. PraneÅ¡ime apie įvykį (1 t., b.l. 44-45) taip pat nurodyta, jog automobilio „Mazda 3“ savininkė yra J.

S., draudimo išmokos gavėja taip pat nurodyta J. S.. „PZU Lietuva“ apžiūros – defektų akte (1 t., b.l. 105) nukentėjusiuoju nurodyta UAB „G.“. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinis teismas sprendžia, jog ir dėl šių aplinkybių negalima daryti išvados, kad išteisintieji A. K. ir A. S. kėsinosi apgaule savo naudai įgyti draudimo išmokas. Remdamasi išdėstytu, teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis išteisintųjų A.

K. ir A. S. kaltės klausimu, pripažįsta, jog teismas, priimdamas iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį, atsižvelgė į surinktų duomenų visumÄ , juos tinkamai analizavo ir padarė teisingas bei pagrįstas iÅ¡vadas. Apeliacinis teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju iÅ¡teisintųjų A. K. ir A. S. teikiama eismo įvykio versija nebuvo paneigta, todėl prokurorės apeliacinio skundo argumentai neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumu ir A. K. bei A. S. kaltės klausimu daryti prieÅ¡ingas iÅ¡vadas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., 332 str., teisėjų kolegijanutaria:Klaipėdos miesto apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės apeliacinį skundÄ atmesti. Teisėjų kolegijos pirmininkas                                       Linas Pauliukėnas Teisėjai                                                    Valentinas Janonis                                                                                               Savinijus Katauskas