2019-12-10 Nr. AB-23551-3-61-3-03467-2017-3 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-1799-822/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03467-2017-3

Procesinio sprendimo kategorija 7.7

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Ramutės Ruškytės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. M. (M. M.) skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriui dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. M. (M. M.) (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus (toliau – ir Socialinių išmokų skyrius) 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 17-52/139 (toliau – ir Sprendimas). Taip pat pareiškėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsniu, prašė priteisti išlaidas, susijusias su skundo teismui parengimu.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinis skyrius 2015 m. rugpjūčio 13 d. nustatė pareiškėjui (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygį, dėl ko laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. jam buvo paskirta ir mokama šalpos pensija. Iš viso už šį laikotarpį jam buvo išmokėta 4 352,16 Eur. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-857-276/2016 pareiškėjui buvo paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas psichiatrijos ligoninėje. Vadovaujantis minėta nutartimi 2016 m. kovo 25 d. pareiškėjas buvo paguldytas į viešąją įstaigą (toliau – ir VšĮ) Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 19 d. nutartimi stacionarusis stebėjimas jam buvo pratęstas ir tęsiasi iki šiol.

3. Pareiškėjas pažymėjo, kad nesutinka su Sprendimu, kadangi nei jam, nei jo tėvams nebuvo tinkamai pranešta apie tai, kokios aplinkybės, Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) prasme, yra reikšmingos išmokų mokėjimui, taip pat, kam apie jas privaloma pranešti. Po to, kai pareiškėjui buvo paskirtas stacionarus stebėjimas, seniūnijos darbuotoja išsikvietė jo tėvus ir pranešė, kad gauti duomenys apie pareiškėjo stacionarų gydymą. Darbuotoja, žinodama, jog tokiu atveju nepriklauso paskirtos išmokos, turėjo apie tai informuoti pareiškėjo tėvus ir pranešti atsakovui, tačiau to nepadarė, o priešingai, patikino, kad ši aplinkybė nepaveiks išmokų mokėjimo. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo pagrindą manyti, jog išmokos mokamos teisėtai ir nepažeidžiant įstatymų reikalavimų.

4. Pareiškėjas nurodė, kad šiuo metu neturi jokių lėšų, kadangi yra įsitikinęs, kad išmokos mokėtos teisėtai. Nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. išmokėtos lėšos buvo panaudotos išimtinai būtiniausiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjo nuomone, pagrįstą tikėjimą išmokų teisėtumu pagrindžia ir tai, kad išmokos be teisinio pagrindo buvo mokamos daugiau nei metus. Tai sudarė pagrindą pareiškėjui manyti, kad išmokėtos lėšos mokamos pagrįstai ir turi teisinį pagrindą, t. y. šiuo atveju pareiškėjas dėl atsakingų institucijų aplaidumo ir padarytų klaidų atsidūrė nepalankioje padėtyje.

5. Atsakovas Socialinių išmokų skyrius atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

6. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 21 d. atvyko į Socialinių išmokų skyrių ir užpildė prašymą šalpos išmokai gauti Nr. 88958. To paties apsilankymo metu pareiškėjas gavo informacinį lapelį. Vadovaujantis pareiškėjo prašymu ir Įstatymo 5 straipsnio 2 punktu, Socialinių išmokų skyrius 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 70289 laikotarpiui nuo 2012 m. birželio 27 d. iki 2013 m. birželio 26 d. paskyrė pareiškėjui šalpos pensiją neįgaliajam (invalidui) (netekusiam (duomenys neskelbtini) darbingumo ((duomenys neskelbtini) gr. invalidui).

Apie paskirtą šalpos išmoką pareiškėjas buvo informuotas Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu „Dėl šalpos išmokų skyrimo“, kurio 5 punkte buvo pateikta informacija, kad pareiškėjas privalo pranešti apie suėmimą, kardomąjį kalinimą, nuteisimą laisvės atėmimo bausme, priverstinį pasiuntimą į gydymo, auklėjimo įstaigas. Socialinių išmokų skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 54985 pareiškėjui paskyrė šalpos išmoką laikotarpiui nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d.

Apie paskirtą šalpos išmoką pareiškėjas buvo informuotas Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešimu Nr. 72693 „Dėl šalpos išmokos skyrimo“, kurio 6 punkte buvo pateikta informacija, kad pareiškėjas privalo pranešti apie suėmimą, kardomąjį kalinimą, nuteisimą laisvės atėmimo bausme, priverstinį pasiuntimą į gydymo, auklėjimo įstaigas. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 16 d. atvyko į Socialinių išmokų skyrių ir pateikė prašymą Nr. 57378 gauti šalpos išmoką bei Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbingumo lygio pažymą Nr. DL-1 Nr. 3539 (toliau – ir Pažyma), kurioje buvo nurodyta įstaiga, siuntusi pareiškėją darbingumo lygio nustatymui.

Pažymoje ši įstaiga buvo nurodyta kaip VšĮ Rokiškio psichiatrinė ligoninė. Socialinių išmokų skyriui, išanalizavus Pažymą, ir, kilus įtarimui, kad pareiškėjas gali būti šios įstaigos prižiūrimas 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. A740-3532/17-(2.11.4.16-SR7) kreipėsi į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę su prašymu nurodyti pareiškėjui priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laikotarpius. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė Socialinių išmokų skyriui 2017 m. rugpjūčio 25 d. pateikė raštą Nr. (Li.53) S3-3146 „Dėl M.

M.“ (toliau – ir Raštas), kuriuo informavo, jog pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 25 d. yra priverstinai gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje ir gydymas tęsiamas iki šiol. Atsižvelgdamas į šią informaciją, Socialinių išmokų skyrius apskaičiavo permokėtą sumą ir, vadovaudamasis Įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, priėmė Sprendimą, kuriame nustatė 2 708,16 Eur dydžio šalpos neįgalumo pensijos permoką už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. (imtinai). Įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje įtvirtintos pareigos pareiškėjas neįvykdė, nors apie pareigą informuoti savivaldybės administraciją apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, buvo informuotas Prašymu, 2012 m. rugpjūčio 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešimais bei informaciniu lapeliu.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. kovo 15 d. sprendimu pareiškėjo M. M. skundą atmetė.

8. Teismas, atsižvelgęs į bylos medžiagą, nustatė, kad:

8.1. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 21 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą šalpos pensijai gauti.

8.2. Socialinių išmokų skyrius 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 70289 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 27 pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 21 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą šalpos pensijai gauti d. iki 2013 m. birželio 26 d. paskyrė šalpos pensiją. Apie paskirtą šalpos pensiją pareiškėjui buvo pranešta Socialinių išmokų skyriaus 2012 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu „Dėl šalpos išmokų skyrimo.

8.3. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus V teritorinis skyrius pareiškėjui 2015 m. rugpjūčio 13 d. nustatė (duomenys neskelbtini) procentų darbingumo lygį.

8.4. Socialinių išmokų skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 549585 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. paskyrė šalpos pensiją. Apie paskirtą šalpos pensiją pareiškėjas buvo informuotas Socialinių išmokų skyriaus 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešimu „Dėl šalpos išmokų skyrimo“, kuriame pareiškėjui išaiškinta, kad per 10 dienų nuo suėmimo, kardomojo kalinimo, nuteisimo laisvės atėmimo bausme, priverstinio siuntimo į gydymo, auklėjimo įstaigas, pareiškėjas privalo apie tai pranešti šalpą skiriančiai institucijai (5 punktas), tuo pačiu pareiškėjui išaiškinta, kad laiku nepranešus apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos mokėjimui, permokėta suma bus išieškoma įstatymų nustatyta tvarka.

8.5. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-857-276/2016 pareiškėjui paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

8.6. Socialinių išmokų skyrius 2017 m. birželio 17 d. pranešimu Nr. A737-1075/17-(2.11.4.16-SR7) „Dėl šalpos išmokų/tikslinių kompensacijų mokėjimo termino“ informavo pareiškėją, kad 2017 m. rugpjūčio 1 d. baigiasi pareiškėjui skirtos šalpos išmokos mokėjimo terminas.

8.7. Pareiškėjas 2017 m. rugpjūčio 16 d. Socialinių išmokų skyriui pateikė prašymą Nr. 57378 gauti šalpos pensiją bei Pažymą.

8.8. Socialinių išmokų skyrius 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. A740-3532/17-(2.11.4.16-SR7) kreipėsi į VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninę, prašydamas nurodyti pareiškėjo priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo laikotarpius. Apie tai pareiškėjas informuotas Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 23 d. raštu Nr. A740-3533/17-(2.11.4.16-SR7) „Dėl šalpos neįgalumo pensijos skyrimo.

8.9. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė 2017 m. rugpjūčio 25 d. raštu Nr. (Li-53) S3-3146 „Dėl M. M.“ informavo, kad pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 25 d. iki šiol gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

8.10. Socialinių išmokų skyrius 2017 m. rugpjūčio 31 d. apskaičiavo laikotarpyje nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. šalpos neįgalumo pensijos permoką ir priėmė Sprendimą, kuriuo įpareigojo pareiškėją per 30 kalendorinių dienų sumokėti neteisėtai gautą 2 708,16 Eur šalpos pensijos permoką. Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. 55501 nuspręsta neskirti pareiškėjui šalpos neįgalumo pensijos. Apie priimtus sprendimus pareiškėjas informuotas Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. A740-3800/17-(2.11.4.16-SR7) „Dėl M. M. šalpos neįgalumo pensijos neskyrimo, permokos nustatymo ir jos grąžinimo“.

9. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalpos neįgalumo pensijos permokos grąžinimo.

10. Teismas konstatavo, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2017 m. birželio 28 d. iki 2017 m. sausio 1 d.).

11. Teismas, vadovaudamasis Įstatymo nuostatomis (3 str.1 d., 15 str. 10 d., 18 str. 4 d.), padarė išvadą, kad asmenims, kuriems paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės, šalpos neįgalumo pensija negali būti mokama. Įstatymas nustato šalpos išmokos gavėjo ar vieno iš jo tėvų (įtėvių), globėjo ar rūpintojo pareigą pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos mokėjimui. Minėti asmenys apie aplinkybes, turinčias įtakos šių išmokų mokėjimui, informuojami savivaldybės administracijos. Tuo atveju, jeigu Įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nurodyti asmenys neįvykdo šiame straipsnyje nustatytos pareigos, permokėta šalpos neįgalumo pensijos išmokos suma grąžinama.

12. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjas neginčija Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugsėjo 4 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta neskirti pareiškėjui šalpos neįgalumo pensijos, kadangi pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 25 d. yra priverstinai gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pareiškėjas taip pat neginčija aplinkybės, jog jis neturi teisės gauti šalpos neįgalumo pensijos, kadangi jam paskirta priverčiamoji medicinos priemonė.

13. Teismas nurodė, kad pareiškėjas Sprendimo neteisėtumą kildina iš to, kad niekas jo bei jo tėvų neinformavo apie tai, kad privaloma pranešti apie jo gydymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Be kita ko, seniūnijos darbuotoja informavo pareiškėjo tėvus, jog aplinkybė, kad pareiškėjas gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, neturės jokios įtakos šalpos išmokų mokėjimui, todėl tai, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2016 m. gegužės 1 d. iki 2017 m. liepos 31 d. buvo mokamos lėšos, pareiškėjo nuomone, sudarė pagrįstą pagrindą pareiškėjui manyti, jog išmokos mokamos teisėtai ir pagrįstai. Pasisakydamas dėl šių pareiškėjo argumentų, teismas pažymėjo, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 21 d. prašyme šalpos pensijai gauti pažymėjo, kad gavo informacinį lapelį. Iš informacinio lapelio turinio matyti, kad jame nurodomos aplinkybės, apie kurias būtina pranešti socialinės paramos skyriui (centrui). Viena iš informaciniame lapelyje nurodytų aplinkybių yra asmens suėmimas, kardomasis įkalinimas, nuteisimas laisvės atėmimo bausme, priverstinis siuntimas į gydymo, auklėjimo įstaigas. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 21 d. prašyme įsipareigojo ne vėliau kaip per 10 dienų pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos skyrimui ir (ar) mokėjimui. Pareiškėjas 2012 m. rugpjūčio 24 d. pranešimu buvo informuotas apie 2012 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu Nr. 70289 paskirtą šalpos neįgalumo pensiją, kurio 5 punkte buvo pateikta informacija, kad pareiškėjas privalo pranešti apie suėmimą, kardomąjį kalinimą, nuteisimą laisvės atėmimo bausme, priverstinį pasiuntimą į gydymo, auklėjimo įstaigas. Pareiškėjui 2015 m. rugsėjo 9 d. pakartotinai buvo paskirta šalpos pensija. Pareiškėjas 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešimu buvo informuotas apie paskirtą šalpos neįgalumo pensiją, kurio 6 punkte buvo pateikta informacija, kad pareiškėjas privalo pranešti apie suėmimą, kardomąjį kalinimą, nuteisimą laisvės atėmimo bausme, priverstinį pasiuntimą į gydymo, auklėjimo įstaiga.

14. Teismas konstatavo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog pareiškėjui šalpos neįgalumo pensijos skyrimo sąlygos ir atsisakymo ją skirti pagrindai buvo žinomi. Teismas nurodė, kad šiuo konkrečiu atveju pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog niekas jo bei jo tėvų neinformavo apie tai, kad privaloma pranešti apie jo gydymą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, kadangi, kaip matyti iš byloje esančio 2012 m. rugpjūčio 21 d. prašymo, informacinio lapelio ir 2012 m. rugpjūčio 24 d. ir 2015 m. rugsėjo 9 d. pranešimų turinio, pareiškėjas net kelis kartus buvo informuotas apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko ir bylos medžiaga nenustatyta, jog pareiškėjas teismo tvarka pripažintas neveiksniu, todėl ginčo dėl to, kad pareiškėjas negalėjo suvokti apie galimas kilti pasekmes nepranešus apie pasikeitusias aplinkybes, nagrinėjamoje byloje nėra.

15. Dėl pareiškėjo argumento, kad seniūnijos darbuotoja jo tėvus galbūt netinkamai pakonsultavo, teismas pažymėjo, jog jokių rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad Socialinių išmokų skyrius iš pareiškėjo ar jo tėvų yra gavęs informaciją apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, byloje nėra. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjo tėvai lankėsi seniūnijoje ir juos neteisingai pakonsultavo seniūnijos darbuotoja. Liudytojų T. M. ir J. M. parodymai nepatvirtina šių aplinkybių, kadangi jie yra pareiškėjo tėvai, todėl jų teismo posėdžio metu duotus parodymus teismas nelaikė objektyviais.

16. Teismas konstatavo, kad Socialinių išmokų skyrius, priimdamas Sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą, kurį naikinti pareiškėjo nurodytais argumentais ar kitais motyvais, nėra jokio teisinio pagrindo.

17. Pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, teismas pažymėjo, kad, atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo skundo reikalavimas netenkinamas, pareiškėjas neįgyja teisės reikalauti patirtų išlaidų atlyginimo.

III. 18. Pareiškėjas M. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti.

19. Pareiškėjas nurodo, kad apie tai, jog jis yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį atsakovui buvo pranešta 2016 m. balandžio 29 d. Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštu Nr. (Li.53)S3-1601 „Dėl M. M.“, t. y. buvo įgyvendinta Įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta pareiga. Pareiškėjo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai atsižvelgė į šią aplinkybę, kuri įrodyta liudytojų paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais.

20. Atsakovas Socialinių išmokų skyrius atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

21. Atsakovas nurodo, kad nesutinka su apeliaciniame skunde nurodytomis aplinkybėmis, kad seniūnijos darbuotoja išsikvietė pareiškėjo tėvus ir jų teiravosi apie susidariusią situaciją, ir tuo labiau, kad seniūnijos darbuotoja pareiškėjo tėvams pranešė apie jos gautus duomenis, t. y. apie pareiškėjo stacionarų stebėjimą VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Atsakovas akcentuoja, kad iki šiol neturi pareiškėjo minimo teismo sprendimo, kuriuo jam buvo paskirtas stacionarus stebėjimas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, todėl pareiškėjo teiginiai, kad minėtas teismo sprendimas buvo atneštas seniūnijos darbuotojai laikytini nepagrįstais.

22. Atsakovas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu pateikė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės 2016 m. balandžio 29 d. raštą Nr. (Li.53)S3-1601, kuriame VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė prašė pateikti informaciją apie Administracijos turimą informaciją apie pareiškėjo socialinius ryšius, gyvenimo būdą ir kitas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninei svarbias aplinkybes, taip pat informavo apie pareiškėjo gydymąsi VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Atsakovas atkreipia dėmesį į tai, kad VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštas buvo adresuotas Administracijos Socialinės paramos skyriui, o ne Administracijos Socialinių išmokų skyriui, kuris pareiškėjui buvo paskyręs šalpos išmoką.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 23. Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimo Nr. 17-52/139, kuriuo nurodyta pareiškėjui grąžinti neteisėtai gautą šalpos neįgalumo pensijos sumą (2 708,16 Eur), pagrįstumo ir teisėtumo.

24. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl šalpos neįgalumo pensijos permokos grąžinimo. Ginčijamas sprendimas pagrįstas Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 18 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią šalpos išmokos neskiriamos, o paskirtosios nemokamos asmenims, kuriems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose medicinos priemonės. Šiems asmenims paskirtos šalpos išmokos nemokamos nuo kito mėnesio pirmos dienos po to, kai jie buvo pradėti priverstinai gydyti.

25. Socialinių išmokų skyrius 2015 m. rugsėjo 9 d. sprendimu Nr. 549585 pareiškėjui laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 29 d. iki 2017 m. rugpjūčio 11 d. paskyrė šalpos pensiją neįgaliajam (invalidui, netekusiam (duomenys neskelbtini) darbingumo ((duomenys neskelbtini) gr. invalidui). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. M1-857-276/2016 pareiškėjui paskirta priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarus stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Pareiškėjas nuo 2016 m. balandžio 25 d. gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad pareiškėjas neįvykdė Įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatytos pareigos, apie kurią buvo informuotas tinkamai, konstatavo, jog Socialinių išmokų skyrius, priimdamas Sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnis reglamentuoja šalpos išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką. Minėto įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad šalpos išmokos gavėjas ar vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per 10 dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Savivaldybės administracija privalo pranešti šalpos išmokos gavėjui arba vienam iš jo tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, kokios aplinkybės turi įtakos šių išmokų mokėjimui. Jeigu šalpos išmokos gavėjas arba vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas apie tokias aplinkybes laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma grąžinama arba iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu.

27. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad buvo įgyvendinta Įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta pareiga, taip pat pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino liudytojų parodymus ir kitus įrodymus.

28. Teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.

29. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš pareiškėjo apeliacinio skundo matyti, kad jis iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija nurodo, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018 kt.).

30. Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad jeigu šalpos išmokos gavėjas arba vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas apie pasikeitusias aplinkybes laiku nepraneša ir dėl to permokama šalpos išmoka, permokėta suma grąžinama arba iš gavėjo išieškoma savivaldybės administracijos direktoriaus sprendimu. Atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, o ypač Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 10 dalį ir 18 straipsnio 4 dalį, darytina išvada, kad atsakovas susigrąžinti permokėtą šalpos sumą gali tik vienu atveju, kai šalpos išmokos gavėjas arba vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas laiku nepraneša apie pasikeitusias aplinkybes.

31. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl pareiškėjo argumento, kad pirmosios instancijos teismas nepakankamai išsamiai atsižvelgė į aplinkybę, jog apie tai, kad pareiškėjas yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį atsakovui buvo pranešta 2016 m. balandžio 29 d. Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštu Nr. (Li.53)S3-1601 „Dėl M. M.“, nurodo, kad minėtu raštu Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius buvo informuotas apie tai, jog pareiškėjas yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį, jam paskirtos priverstinės medicininės priemonės – stacionarus gydymas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. Teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad atsakovas, kaip institucija, iš esmės turėjo informaciją apie tai, kad pareiškėjas yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 22 d. nutartį.

32. Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad nagrinėjamu atveju svarbu ne tai, ar atsakovas buvo informuotas apie konkrečiu atveju svarbią Šalpos pensijų įstatymo 18 straipsnio 4 dalies požiūriu aplinkybę, kad pareiškėjas yra gydomas VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, ir disponavo šia informacija, bet tai, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija gavo šią informaciją ne iš paties pareiškėjo ar jo tėvų, bet iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės (2016 m. balandžio 29 d. Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštas Nr. (Li.53)S3-1601 „Dėl M. M.“). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Šalpos pensijų įstatymu siekiamus tikslus, vadovaudamasi teleologiniu metodu ir sistemiškai vertindama Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 10 dalies ir 18 straipsnio 4 dalies nuostatas, daro išvadą, kad remiantis Šalpos pensijų įstatymu reikalaujama, kad savivaldybės administracija būtų informuojama apie pasikeitusias aplinkybes, kaip jos yra išdėstytos minėto įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje, ir svarbu tai, kad savivaldybės administracija disponuotų šia informacija, o ne tai kokiu būdu ji šią informaciją gauna. Vadinasi tuomet, kai savivaldybės administracija jau yra informuota apie pasikeitusias aplinkybes (šiuo atveju VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė informavo savivaldybės administraciją, kaip yra nustatyta minėto įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje), ji turi nedelsdama imtis veiksmų, kurie yra nurodyti minėto įstatymo 18 straipsnio 4 dalyje.

33. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta pareiškėjo ar jo tėvų pareiga savivaldybės administracijai pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, nebuvo tinkamai įvykdyta, nes teismas šiuo atveju reikalavo rašytinių dokumentų, patvirtinančių, kad atsakovas iš pareiškėjo ar jo tėvų yra gavęs informaciją apie pasikeitusias aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, o liudytojų T. M. ir J. M. parodymus nepagrįstai vertino neobjektyviais vien dėl tos aplinkybės, kad jie yra pareiškėjo tėvai.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje nėra numatyta kokiu būdu šalpos išmokos gavėjas ar vienas iš jo tėvų (įtėvių), globėjas ar rūpintojas privalo pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui. Konkrečiu atveju reikalauti, kad pats pareiškėjas, besigydantis VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje, raštu praneštų savivaldybės administracijai apie pasikeitusias aplinkybes, būtų visiškai neobjektyvu.

Teisėjų kolegija vertina, kad Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje numatytą pareiškėjo pareigą informuoti apie pasikeitusias aplinkybes įvykdė VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, kurioje pareiškėjas ir buvo gydomas (2016 m. balandžio 29 d. Rokiškio psichiatrijos ligoninės raštas Nr. (Li.53)S3-1601 „Dėl M. M.“). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytojas J. M. parodė, kad jo žmona T. M. buvo iškviesta į seniūniją, liudytoja T. M. parodė, kad ji dėl pareiškėjo stacionaraus gydymo VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninėje buvo apklausta seniūnijos darbuotojos, apie pasikeitusias aplinkybes T.

M. pranešė Socialinių išmokų skyriui maždaug po dviejų savaičių. Minėti parodymai yra nuoseklūs ir visiškai tikėtini, jiems taikyti aukštą įrodinėjimo standartą nėra pagrindo, nes, kaip jau yra nustatyta nagrinėjamoje byloje, savivaldybės administracija disponavo informacija apie pasikeitusias aplinkybes, ir neturėjo jokio pagrindo šios informacijos ignoruoti. Darytina išvada, kad Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje numatyta pareiga pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos šalpos išmokos dydžiui ar mokėjimui, yra įvykdyta, o ginčo sprendimas yra nepagrįstas ir negali būti laikomas teisėtu.

34. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai laikėsi nuostatos, kad ginčo atveju nebuvo įvykdyta Įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta pareiga savivaldybės administracijai pranešti apie pasikeitusias aplinkybes, o atsakovas, priimdamas ginčijamą sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei tinkamai vertino susiklosčiusias aplinkybes.

35. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamą Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 17-52/139 kaip teisėtą ir pagrįstą, priėmė neteisėtą sprendimą. Nustačius, kad Šalpos pensijų įstatymo 15 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta pareiga informuoti savivaldybės administraciją apie pasikeitusias aplinkybes nebuvo pažeista, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimas Nr. 17-52/139 negali būti vertinamas kaip teisėtas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į nurodytą, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažįstamas pagrįstu ir teisėtu, todėl yra naikinamas, taip pat priimamas naujas sprendimas, tenkinant pareiškėjo skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a:

Pareiškėjo M. M. (M. M.) apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. kovo 15 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Socialinių išmokų skyriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. sprendimą Nr. 17-52/139 panaikinti.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Ramutė Ruškytė

Skirgailė Žalimienė