5904e185-cf5c-469e-ab81-e7520f0f6710 · Kauno apygardos teismas
Legislator summary
AI generatedG., jos atstovei advokatei Vilijai JurÄikonienei, iÅ¡teisintojo A. M. gynÄjui advokatui Vilhelmui KeliuoÄiui, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios A. G. ir MarijampolÄs rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros apeliacinius skundus dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. gegužÄs 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. iÅ¡teisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p. BaudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendžiui įsiteisÄjus, nusprÄsta perduoti prokurorui.
Legislator headnote
AI generated5904e185-cf5c-469e-ab81-e7520f0f6710 · Kauno apygardos teismas: slapstÄsi, iÅ¡vyko į užsienį, sulaikytas Ispanijoje pareigÅ«nams prisistatÄ kaip A. V., prisistatymo svetima pavarde nepaaiÅ¡kino. VilkaviÅ¡kio policijos komisariato pateikti duomenys byloje patvirtina, kad A. M. turi pravardÄ âduncÄâ (II t., b.l. 29). Liudytojų N. K. (A.), D. N. ir nukentÄjusiosios A. A. (G.) parodymai patvirtina, jog nusikalstamoje veikoje dalyvavo asmuo, vardu âSauliusâ ir tai paneigia kaltinamojo pateiktÄ versijÄ , jog įvykio vietoje be jo ir D. N. buvo dar D. Å . bei D.
Full text
PraneÅ¡Äjas Jurgis KiÅ¡kis                                                     Baudž. byla Nr. 1A-590-290/2011TeisÄja Vilma GadiÅ¡kienÄ Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Â Proceso Nr. 1-56-1-00092-2001-7Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                   2.4.6.3.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2011 m. lapkriÄio 17 d.                                                                                                                Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisÄjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininko teisÄjo Jurgio KiÅ¡kio, teisÄjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo UrbÅ¡io, sekretoriaujant Vidai ButiÅ¡kienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentÄjusiajai A.
G., jos atstovei advokatei Vilijai JurÄikonienei, iÅ¡teisintojo A. M. gynÄjui advokatui Vilhelmui KeliuoÄiui, teismo posÄdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinÄjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentÄjusiosios A. G. ir MarijampolÄs rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros apeliacinius skundus dÄl MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. gegužÄs 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. iÅ¡teisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p. BaudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendžiui įsiteisÄjus, nusprÄsta perduoti prokurorui.
NukentÄjusiosios A. A. âG. ieÅ¡kinys atmestas. Kolegija                                                                                                                n u s t a t Ä : A. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. tuo, kad 2000 m. rugsÄjo 10 d. apie 2.30 val.
Vasario 16-osios gatvÄje, PilviÅ¡kiuose, VilkaviÅ¡kio rajone, netoli kavinÄs âMagijaâ , veikdamas bendrininkų grupÄje su D. N., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, Å¡iems grasinant tuojau pat panaudoti fizinį smurtÄ , bei panaudojant fizinį smurtÄ -prievarta nusitempus į nuoÅ¡aliÄ vietÄ nepilnametÄ A. A. - GruzdienÄ ir bendrininkams atlikus prievartinius lytinius santykius bei seksualinį prievartavimÄ oraliniu bÅ«du, pats grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtÄ nepilnametei A.
A. âG., tokiu bÅ«du palauÅ¾Ä jos pasiprieÅ¡inimÄ ir prieÅ¡ jos valiÄ tenkino savo lytinÄ aistrÄ oraliniu bÅ«du, įvesdamas savo lytinį organÄ A. A. â G. į burnÄ ir lytiÅ¡kai santykiavo, įvesdamas savo lytinį organÄ Ä¯ A. A. â G. lytinius organus.IÅ¡teisinamasis nuosprendis grindžiamas tuo, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai neginÄijamų ir svarių įrodymų, patvirtinanÄių A. M. kaltÄ, išžaginus ir seksualiai prievartavus A. A. â GruzdienÄ. NukentÄjusioji A.
G. skundu praÅ¡o panaikinti MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011-05-26 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1 - 126 - 571/2011 ir priimti A. M. atžvilgiu naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Ji nurodo, jog iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis neteisÄtas ir nepagrįstas, nes MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismas negalÄjo ir neturÄjo teisÄs iÅ¡ naujo vertinti aplinkybes Å¡ioje byloje, kurios yra nustatytos jau įsiteisÄjusiu 2001 - 06 - 25 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu Nr. 1 - 79 - 02/2001 baudžiamojoje byloje.
Å iame nuosprendyje laikoma įrodyta visų kaltinamųjų kaltÄ, veikus bendrininkų grupÄje ir padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, už kuriuos kitas bendrininkas D. N. buvo nuteistas. ApeliantÄ nurodo, jog teismas, neturÄdamas specialių žinių, padarÄ niekuo nepagrįstas medicinines - ekspertines iÅ¡vadas dÄl svetimkÅ«nio ant A. M. lytinÄs varpos. IÅ¡ teismo iÅ¡vadų matyti, jog yra duomenų apie tai, kad A. A. - GruzdienÄ išžagino ne A. M., o D. Å ., taÄiau tokiu atveju turÄjo bÅ«ti taikytas Lietuvos Respublikos BPK 287 str., kas nebuvo padaryta.
Ä®siteisÄjusiu 2001 - 06 - 25 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad: âD. N. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 118 str. 3 d., kadangi jis kartu su nuo tardymo pasislÄpusiu A. M., nenustatytu asmeniu vardu âSaulius" ir dar vienu nenustatytu asmeniu, atliko lytinius santykius su nepilnametÄmis N. K. ir A. A. grupÄje asmenų, pavartojant prieÅ¡ nukentÄjusiÄ sias fizinį smurtÄ ir grasinimus, t.y. išžagino nepilnametesâ, todÄl apeliantÄs teigimu, yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad A.
M. išžagino ir seksualiai prievartavo jÄ , kadangi jis paskelbtas kaltu kitu įsiteisÄjusiu nuosprendžiu.MarijampolÄs rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros prokurorÄ apeliaciniu skundu praÅ¡o MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011-05-26 nuosprendį dÄl A. M. iÅ¡teisinimo pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir nuteisti 8 metų laisvÄs atÄmimo bausme, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. ir nuteisti 7 metų ir 6 mÄnesių laisvÄs atÄmimo bausme.
Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. ir paskirtas bausmes subendrinti apÄmimo bÅ«du bei paskirti galutinÄ subendrintÄ bausmÄ 8 metus laisvÄs atÄmimo bausmÄ, atliekant pataisos namuose. NukentÄjusiosios ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmÄs netinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posÄdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kaltinamojo A. M. dalyvavimas išžaginant bei seksualiai prievartaujant nepilnametÄ A. A. (G.) nustatytas įsiteisÄjusiu 2001-06-25 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.
A. M. kaltÄs įrodymÄ apeliantas grindžia Å¡iais motyvais:tuoj po nusikaltimo įvykdymo nukentÄjusioji A. A. (G.) parodymo atpažinti asmenį iÅ¡ fotonuotraukų metu 2000-10-24 atpažino kaltinamÄ jį A. M., kaip asmenį, kuris jÄ išžagino bei seksualiai prievartavo (I t., b. l. 70).NukentÄjusiosios parodymai nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinÄjimo teisme metu, nuoseklÅ«s ir liudytojos N. K. (A.) parodymai, jie neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, todÄl pagrindo jais netikÄti - teismui neturÄjo bÅ«ti.
NukentÄjusioji A. A. (G.) parodymo atpažinti iÅ¡ fotonuotraukų metu kaltinamÄ jį atpažino âiÅ¡ jo veido bruožųâ (I t., b.l. 70). Akistata tarp nukentÄjusiosios A. A. (G.) ir kaltinamojo vyko praÄjus deÅ¡imt metų po nusikaltimų įvykdymo, todÄl tai, kad akistatos metu nukentÄjusioji neatpažino A. M., negali bÅ«ti vertinama kaip parodymų nenuoseklumas. Tiek nukentÄjusiosios, tiek liudytojos N. K. (A.) parodymus, duotus praÄjus 10 metų po įvykio, dÄl netiksliai nurodytų aplinkybių laikyti nenuosekliais, negalima.Apeliantas atkreipia dÄmesį į tai, kad po įvykio A.
M. slapstÄsi, iÅ¡vyko į užsienį, sulaikytas Ispanijoje pareigÅ«nams prisistatÄ kaip A. V., prisistatymo svetima pavarde nepaaiÅ¡kino. VilkaviÅ¡kio policijos komisariato pateikti duomenys byloje patvirtina, kad A. M. turi pravardÄ âduncÄâ (II t., b.l. 29). Liudytojų N. K. (A.), D. N. ir nukentÄjusiosios A. A. (G.) parodymai patvirtina, jog nusikalstamoje veikoje dalyvavo asmuo, vardu âSauliusâ ir tai paneigia kaltinamojo pateiktÄ versijÄ , jog įvykio vietoje be jo ir D. N. buvo dar D. Å . bei D.
V.. DÄl asmens vardu âSauliusâ teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakÄ, o rÄmÄsi tik kaltinamojo parodymais. Teismas neturÄjo pagrindo remtis kaltinamojo A. M. parodymais, nes jie nenuoseklÅ«s, prieÅ¡tarauja nukentÄjusiosios, liudytojų parodymams bei 2001-06-25 apkaltinamuoju VilkaviÅ¡kio rajono apylinkÄs teismo nuosprendžiu nustatytoms faktinÄms aplinkybÄms. A. M. savo parodymuose buvo nenuoseklus, įvardinant asmenis pravardÄmis âstogasâ bei âduncÄâ, jo parodymai dÄl Å¡ių asmenų prieÅ¡taringi, neatitinka kitų asmenų parodymų.
Apeliantas teigia, jog tai, kad pas kaltinamÄ jį A. M. po varpos oda yra svetimkÅ«nis nepaneigia faktinÄs aplinkybÄs, jog A. M. seksualiai prievartavo bei išžagino nukentÄjusiÄ jÄ A. A. (GruzdienÄ) ir atkreipia dÄmesį į tai, kad nukentÄjusiajai tai buvo pirmi, be to prievartiniai seksualiniai santykiai, todÄl esant jai dÄl aplinkybių stresinei psichologinei bÅ«senai visiÅ¡kai normalu, jog nukentÄjusioji galÄjo ir nejausti ant kaltinamojo varpos buvusio svetimkÅ«nio.Apelianto nuomone, Å¡ių faktinių aplinkybių visumÄ leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis A.
M. įvykdÄ jam inkriminuotus nusikaltimus, todÄl pirmosios instancijos teismas privalÄjo priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažindamas A. M. kaltu, padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. Kolegija, iÅ¡klausiusi teisÄjo praneÅ¡imÄ , prokuroro bei nukentÄjusiosios ir jos atstovÄs praÅ¡ymus prokuratÅ«ros bei nukentÄjusiosios apeliacinius skundus patenkinti, iÅ¡teisintojo ir jo gynÄjo praÅ¡ymus apeliacinius skundus atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarÄ iÅ¡vadÄ , kad prokuroro bei nukentÄjusiosios apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todÄl atmestini.Ä®vertinusi bylos aplinkybių visetÄ , apeliacinÄs instancijos teismo teisÄjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esanÄius įrodymus, todÄl padarÄ teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinÄių neginÄijamai patvirtinti A.
M. kaltÄ dÄl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. bei 150 str. 3 d. ir jį pagrįstai iÅ¡teisino, Å¡iam kaltinimui nepasitvirtinus. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikÅ¡mingos sprendžiant bylÄ aplinkybÄs, kai, dÄl baudžiamojon atsakomybÄn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ , nekyla jokių pagrįstų abejonių. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas iÅ¡analizavo visų byloje apklaustų asmenų parodymus ir vadovavosi jais tiek, kiek jie patvirtina vieni kitus bei atitinka kitÄ byloje esanÄiÄ medžiagÄ .
A. M. pateiktas kaltinimas buvo grindžiamas tuo, jog jis, veikdamas bendrininkų grupÄje, išžagino ir seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį â A. A.. Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga neginÄijamai nustatytas tik faktas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iÅ¡ tiesų iÅ¡teisintasis A. M. ir kiti asmenys buvo ir, kad nukentÄjusiosios A. A. atžvilgiu buvo įvykdyti nusikalstami veiksmai, taÄiau neginÄijamų faktų, patvirtinanÄių, jog ir A. M. atliko nukentÄjusiosios A. A.
â G. atžvilgiu veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje esanÄius duomenis, visiÅ¡kai pagrįstai įrodymais laikÄ tik neginÄijamai patvirtintus faktus, o abejotinus, prieÅ¡taringus duomenis atmetÄ ir jais, kaip A. M. kaltÄ patvirtinanÄiais įrodymais, nesivadovavo. Lietuvos Respublikos BPK nuostatos reikalauja nuosprendį grįsti tik teismo posÄdyje iÅ¡tirtais ir įvertintais duomenimis.
Å iuo atveju, įvykis buvo prieÅ¡ 10 metų, teisme apklausti asmenys pripažino, kad jų tuoj po įvykio duoti parodymai yra teisingi, tuomet jie viskÄ atsiminÄ daug geriau nei dabar, todÄl galima jais vadovautis. Teisme nukentÄjusioji parodÄ, jog A. M. jÄ išžagino, taÄiau tuose paÄiuose parodymuose ji nurodo, jog dabar visko gerai neatsimena, tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuomet, apklausta po įvykio, viskÄ atsiminÄ geriau. Liudytoja N. K. â A. teisme parodÄ, jog ji nemano, kad galÄjo santykiauti su A.
M. ir nemano, kad galÄjo suklysti. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, teismas visiÅ¡kai teisingai ikiteisminio tyrimo metu apklaustų įvykio dalyvių parodymams skyrÄ ne mažiau reikÅ¡mÄs ir juos laikÄ ne mažiau svarbiais įrodymais.IÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu nukentÄjusiosios A. A. duotų parodymų matyti, kad pradžioje prie merginų priÄjo âMÄnulisâ, kaip buvo iÅ¡siaiÅ¡kinta, tai D. N. ir Saulius, kuris, kaip matyti iÅ¡ A. M. ir D. N. parodymų, yra S. V. ir treÄias vaikinas, kurio nukentÄjusioji neįvardijo, nes nežinojo jo vardo ar pravardÄs. D.
N. buvo prie jos, o Saulius - prie NijolÄs. Jie nusitempÄ jas abi link žydų kapinaiÄių prie nebaigto statyti namo pamatų. Tada pasirodÄ ketvirtas vaikinas, kurį pirmieji vaikinai vadino âDunceâ. Prie jos nuo NijolÄs atÄjo Saulius ir nusivedÄs jÄ išžagino, paskui jÄ išžagino D. N. ir âDuncÄâ. Tuomet prie jos priÄjo tas treÄias vaikinas, kurio vardo ji nežinojo, bet jai jau nieko nedarÄ. Ikiteisminio tyrimo metu N. K. davÄ iÅ¡ esmÄs analogiÅ¡kus parodymus.
Ji nurodÄ, kad prie jų pradžioje priÄjo du vaikinai, prie jos â Saulius, prie A. A. â âMÄnulisâ t.y. D. N., jie tempÄ jas link žydų kapinių prie nebaigto statyti pastato pamatų. Ji prieÅ¡inosi Sauliui, nenorÄjo eiti, tuomet jam padÄjo treÄias prie jų priÄjÄs vaikinas, bet liudytoja Å¡io asmens vardo nežinojo. Pirmasis jÄ išžagino Saulius, paskui nuo A. atÄjÄs âMÄnulisâ - D. N., kai Å¡is vÄl nuÄjo link A., tada ji papraÅ¡Ä to treÄio vaikino jai nieko nedaryti, taÄiau jis vis tiek jÄ išžagino.
Paskui ji pamatÄ ketvirtÄ vaikinÄ , kurio anksÄiau ji nematÄ, jį kiti vadino âDunceâ, kuris N. K. nieko nedarÄ. Å ie nuoseklÅ«s nukentÄjusiosios ir liudytojos parodymai patvirtina, kad kiekvienÄ merginÄ išžagino ir seksualiai prievartavo trys vaikinai: A. A. - D. N., Saulius ir âDuncÄâ, t.y. ketvirtasis, priÄjÄs prie jų vÄliau, o N. K. â D. N., Saulius ir treÄias vaikinas, kurio vardo ji nežinojo. Parodymus, kad ketvirtasis vaikinas su A. A. santykių neturÄjo, o tik su ja, liudytoja patirtino ir apklausos teisme metu.
A. M., apklaustas įtariamuoju, parodÄ, kad jis su D. N. ir dar vienu vaikinu, kurį vadino âStoguâ (kuris iÅ¡ anksÄiau aptartų nukentÄjusiosios ir liudytojos N. K. parodymų buvo vadinamas S.) susitiko dvi merginas, kurias užkalbino ir Äjo kartu, âStogasâ apsikabino vienÄ iÅ¡ jų, Å¡alia jų Äjo ir D. N., tada A. M. apsikabino kitÄ merginÄ . Jie visi nuÄjo link sudÄtų blokų, D. N. ir âStogasâ nusivedÄ tÄ merginÄ , kuriÄ jie vedÄsi, toliau, o jis su ta kita mergina liko.
A. M. pasiÅ«lÄ merginai pasimylÄti, ji sutiko, praÅ¡ydama jo už tai jÄ iÅ¡vesti iÅ¡ ten, jie pasimylÄjo oraliniu bÅ«du be jokios prievartos ir grasinimų. NurodÄ, kad jiems einant link blokų, jis matÄ netoliese vaikÅ¡Äiojantį vyriÅ¡kį, kurio nepažino. Papildomos apklausos metu jis papildÄ, kad tas ketvirtas asmuo buvo D. N. brolis D., žinojo, kad jo pavardÄ kitokia nei N., o jo pravardÄ yra âDuncÄâ. D. N., apklaustas kaltinamuoju 2001-01-09 ikiteisminiame tyrime parodÄ, kad jis su A.
M. ir Saulius su draugu su dviem merginomis nuÄjo prie statybų, kur jis lytiÅ¡kai santykiavo su mergina, vardu N.. Jis matÄ, kaip S. draugas, kurio vardo nežino, lytiÅ¡kai santykiavo su A.. A. M. pasiÅ«lÄ merginai, vardu N. pasimylÄti, ji sutiko. Kiek jis matÄ, su A. A. santykiavo S. ir jo draugas, o jis ir A. M. santykiavo su N. K.. Apklaustas liudytoju D. N. patvirtino, kad tÄ vakarÄ bare su jais buvo ir jo brolis D. Å ., kurio pravardÄ yra âDuncÄâ. Tai, kad jo pravardÄ yra âDuncÄâ patvirtino ir liudytoju apklaustas pats D.
Å .. Nei pats A. M., nei byloje apklausti asmenys nenurodÄ, jog A. M. kas nors vadino âDunceâ. Taigi, neginÄijamai nustatyta, kad pravarde âDuncÄâ yra vadinamas D. Å ., o ne A. M..Teismas pagrįstai abejotinais laikÄ ir vertino kaip suklydimÄ nukentÄjusiosios tvirtinimÄ , kad jÄ išžagino A. M. ir, kad bÅ«tent jis kitų bendrininkų buvo vadinamas âDunceâ, nes šį jos teiginį paneigia aukÅ¡Äiau aptarti duomenys, o ir pati nukentÄjusioji nebuvo tikra dÄl Å¡io savo teiginio, pripažino, kad galÄjo klysti.
Akivaizdu, kad A. M. ir D. N. parodymai nÄra absoliuÄiai teisingi ir besÄ lygiÅ¡kai jais tikÄti nÄra pagrindo, taÄiau vertinant juos ir siejant su nukentÄjusios bei liudytojos N. K. parodymais, matyti, kad dalyje jų parodymai iÅ¡ esmÄs sutampa su A. A. ir N. K. parodymais, todÄl bÅ«tent toje dalyje jais vadovautis kaip teisingais pagrindo yra.Taigi, iÅ¡ aptartų parodymų darytina iÅ¡vada, kad pirmieji trys asmenys, kurie priÄjo prie merginų buvo: D. N., S. V. ir treÄiasis asmuo, kurio vardo merginos nežinojo ir vadino treÄiuoju vaikinu ir buvo A.
M., o ketvirtasis, prisijungÄs vÄliau â D. Å .. IÅ¡ nukentÄjusiosios ir liudytojos N. K. parodymų matyti, kad vienintelis iÅ¡ vaikinų â A. M. nebuvo niekaip bendrininkų vadinamas, jos jo nepažinojo, todÄl visuose parodymuose įvardijo jį kaip treÄiÄ jį vaikinÄ , Äjusį kartu su D. N. ir S.. Visų Å¡ių asmenų parodymuose vienodai patvirtinta, jog su A. A. nuo pat pradžių buvo D. N. ir S., o su N. K. - A. M.. NÄra nei vieno įrodymo, apart nukentÄjusios parodymų, patvirtinanÄių, jog A.
M. išžagino ir seksualiai prievartavo A. A.. TaÄiau paÄios nukentÄjusiosios parodymai nÄra kategoriÅ¡ki, aiÅ¡kÅ«s ir nuoseklÅ«s, iÅ¡ kurių neginÄijamai bÅ«tų galima teigti, jog A. M. padarÄ Å¡iuos nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu. A. A., kaip matyti iÅ¡ jos parodymų, buvo įsitikinusi, kad A. M. vadina âDunceâ, taÄiau ikiteisminio tyrimo metu ji parodÄ, kad vaikinai âDunceâ vadino ketvirtÄ jį į įvykio vietÄ atÄjusį vaikinÄ , kaip jau yra nustatyta, tai buvo D.
Å ., kurio iÅ¡ tiesų pravardÄ âDuncÄâ, kuris su ja atliko prievartinius veiksmus, todÄl, vertinant įvykių sekÄ pagal visų apklaustų asmenų parodymus, logiÅ¡ka bÅ«tų teigti, jog prieÅ¡ A. A. prievartinius veiksmus atliko asmuo, vadinamas âDunceâ, taÄiau nepatvirtinta, jog tai padarÄ A. M.. NukentÄjusiosios apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dÄl nuosprendžio neteisÄtumo, pripažinus A. M. dalyvavus Å¡iame nusikaltime ir jo kaltÄ pripažinus įsiteisÄjusiu D.
N. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, yra nepagrįstas. Jos apeliaciniame skunde minimame nuosprendyje tik apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ yra konstatuota, jog A. M. buvo Å¡io nusikaltimo bendrininkas, taÄiau Å¡i aplinkybÄ neduoda pagrindo laikyti jo kaltÄ Ä¯rodyta, nes A. M. kaltÄ toje byloje nebuvo įrodinÄjama, jis nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog A. A. atpažino A. M. kaip jÄ išžaginusį asmenį, kas patvirtina jo kaltÄ. Teismas laiko, jog Å¡is įrodymas negali bÅ«ti laikomas neginÄijamu kaltinamojo kaltÄs įrodymu, nes ir atpažinimo metu nukentÄjusioji atpažino A.
M., pavadindama jį âDunceâ, kas nepaÅ¡alino jau minÄtų neaiÅ¡kumų jos parodymuose. Apeliantas teigia, jog nukentÄjusiosios ir liudytojos N. K. (A.) parodymus, duotus praÄjus 10 metų po įvykio, dÄl netiksliai nurodytų aplinkybių laikyti nenuosekliais, negalima. Kolegija laiko, kad parodymai, nesvarbu kada jie duoti, vertinami ne pagal jų laikÄ santykyje su įvykiu, o â pagal jų teisingumÄ , atitikimÄ faktinÄms aplinkybÄms bei kitiems bylos įrodymams, o Å¡iuo konkreÄiu atveju minÄtų asmenų teisme duoti parodymai dÄl tos paÄios priežasties â jų davimo praÄjus 10 metų po įvykio, nebuvo konkretÅ«s, kategoriÅ¡ki, nepaÅ¡alino iÅ¡kilusių abejonių, todÄl pagrįstai ir nebuvo vertinami kaip kaltÄs įrodymas.
AplinkybÄ dÄl A. M. iÅ¡vykimo po įvykio į užsienį yra tik apelianto iÅ¡kelta versija, prielaida, dÄl ko kaltinamasis galÄjo iÅ¡vykti, taÄiau ji niekaip nesusijusi su padarytais nusikaltimais ir niekaip nepatvirtina jo kaltÄs. Apelianto argumentas, jog liudytojų N. K., D. N. ir nukentÄjusiosios A. A. parodymai apie nusikaltime dalyvavusį asmenį âSauliųâ paneigia kaltinamojo pateiktÄ versijÄ apie dalyvavimÄ Â nusikalstamoje veikoje be jo, D. N. ir D. Å ., dar ir asmens, vardu S. V., yra neteisingas ir neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių byloje.
Bylos medžiaga nustatyta, kad nusikaltimo vietoje buvo keturi vaikinai, kurių vienas buvo âSauliusâ, kaip parodÄ D. N., tai S. V., o A. M. parodÄ, jog Å¡io vaikino vardo ir pavardÄs nežinojo, o tik pravardÄ ,,Stogasâ, ir vÄlesniuose parodymuose nurodydamas jo vardÄ ir pavardÄ galÄjo tiesiog suklysti. Å ioje dalyje jo parodymai niekaip nei paneigia, nei patvirtina A. M. kaltÄs, todÄl laikyti, kad kaltinamasis tyÄia melavo ir davÄ prieÅ¡taringus parodymus, nÄra objektyvaus pagrindo.
Atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dÄl A. M. parodymų patikimumo, teismas nurodo, jog jau aukÅ¡Äiau buvo aptarta A. M. parodymai ir jų vertinimas kitų įrodymų kontekste ir kiek jie gali bÅ«ti laikomi teisingais. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ , iÅ¡ tiesų yra akivaizdu, kad konkreÄių ir neginÄijamų įrodymų, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinanÄių, jog A. M. padarÄ jam inkriminuotus nusikaltimus, nÄra. O nesant objektyvių ir neginÄijamų kaltÄs įrodymų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.Atsižvelgiant į visas aukÅ¡Äiau iÅ¡dÄstytas aplinkybes ir faktus, daroma iÅ¡vada, kad MarijampolÄs rajono apylinkÄs teismo 2011 m. gegužÄs 26 d. nuosprendis, kuriuo A.
M. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., yra teisÄtas, teisingas ir pagrįstas, todÄl tenkinti apeliacinius skundus juose iÅ¡dÄstytais motyvais, panaikinti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, nÄra teisinio pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija                                                       n u t a r Ä :
MarijampolÄs rajono apylinkÄs prokuratÅ«ros ir nukentÄjusiosios A. A. â G. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Jurgis KiÅ¡kis TeisÄjai:                                                                                       Algirdas Jaliniauskas                                                                                                        Algerdas UrbÅ¡ys