Legislator Case Law & Legislation
5904e185-cf5c-469e-ab81-e7520f0f6710 AI generated

5904e185-cf5c-469e-ab81-e7520f0f6710 · Kauno apygardos teismas

Case Number 5904e185-cf5c-469e-ab81-e7520f0f6710
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)

Legislator summary

AI generated

G., jos atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, iÅ¡teisintojo A. M. gynėjui advokatui Vilhelmui Keliuočiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios A. G. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. iÅ¡teisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p. BaudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti prokurorui.

Legislator headnote

AI generated

5904e185-cf5c-469e-ab81-e7520f0f6710 · Kauno apygardos teismas: slapstėsi, iÅ¡vyko į užsienį, sulaikytas Ispanijoje pareigÅ«nams prisistatė kaip A. V., prisistatymo svetima pavarde nepaaiÅ¡kino. VilkaviÅ¡kio policijos komisariato pateikti duomenys byloje patvirtina, kad A. M. turi pravardę „duncė“ (II t., b.l. 29). Liudytojų N. K. (A.), D. N. ir nukentėjusiosios A. A. (G.) parodymai patvirtina, jog nusikalstamoje veikoje dalyvavo asmuo, vardu „Saulius“ ir tai paneigia kaltinamojo pateiktÄ versijÄ , jog įvykio vietoje be jo ir D. N. buvo dar D. Å . bei D.

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

Pranešėjas Jurgis Kiškis                                                     Baudž. byla Nr. 1A-590-290/2011Teisėja Vilma Gadiškienė                                               Proceso Nr. 1-56-1-00092-2001-7Procesinio sprendimo kategorija:                                                                                   2.4.6.3.4.(S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS  N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU   2011 m. lapkričio 17 d.                                                                                                                Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Algirdo Jaliniausko ir Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nukentėjusiajai A.

G., jos atstovei advokatei Vilijai Jurčikonienei, iÅ¡teisintojo A. M. gynėjui advokatui Vilhelmui Keliuočiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nukentėjusiosios A. G. ir Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. M. pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. iÅ¡teisintas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 212 str. 2 p. BaudžiamÄ jÄ bylÄ , nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta perduoti prokurorui.

Nukentėjusiosios A. A. –G. ieškinys atmestas. Kolegija                                                                                                                n u s t a t ė : A. M. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. tuo, kad 2000 m. rugsėjo 10 d. apie 2.30 val.

Vasario 16-osios gatvėje, PilviÅ¡kiuose, VilkaviÅ¡kio rajone, netoli kavinės „Magija“ , veikdamas bendrininkų grupėje su D. N., kurio atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir dviem ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims, Å¡iems grasinant tuojau pat panaudoti fizinį smurtÄ , bei panaudojant fizinį smurtÄ -prievarta nusitempus į nuoÅ¡aliÄ vietÄ nepilnametę A. A. - Gruzdienę ir bendrininkams atlikus prievartinius lytinius santykius bei seksualinį prievartavimÄ oraliniu bÅ«du, pats grasindamas tuojau pat panaudoti fizinį smurtÄ nepilnametei A.

A. –G., tokiu bÅ«du palaužė jos pasiprieÅ¡inimÄ ir prieÅ¡ jos valiÄ tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, įvesdamas savo lytinį organÄ A. A. – G. į burnÄ ir lytiÅ¡kai santykiavo, įvesdamas savo lytinį organÄ Ä¯ A. A. – G. lytinius organus.IÅ¡teisinamasis nuosprendis grindžiamas tuo, jog byloje nebuvo surinkta pakankamai neginčijamų ir svarių įrodymų, patvirtinančių A. M. kaltę, išžaginus ir seksualiai prievartavus A. A. – Gruzdienę. Nukentėjusioji A.

G. skundu praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-26 nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1 - 126 - 571/2011 ir priimti A. M. atžvilgiu naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį. Ji nurodo, jog iÅ¡teisinamasis teismo nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, nes Marijampolės rajono apylinkės teismas negalėjo ir neturėjo teisės iÅ¡ naujo vertinti aplinkybes Å¡ioje byloje, kurios yra nustatytos jau įsiteisėjusiu 2001 - 06 - 25 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu Nr. 1 - 79 - 02/2001 baudžiamojoje byloje.

Šiame nuosprendyje laikoma įrodyta visų kaltinamųjų kaltė, veikus bendrininkų grupėje ir padarius jiems inkriminuotus nusikaltimus, už kuriuos kitas bendrininkas D. N. buvo nuteistas. Apeliantė nurodo, jog teismas, neturėdamas specialių žinių, padarė niekuo nepagrįstas medicinines - ekspertines išvadas dėl svetimkūnio ant A. M. lytinės varpos. Iš teismo išvadų matyti, jog yra duomenų apie tai, kad A. A. - Gruzdienę išžagino ne A. M., o D. Š., tačiau tokiu atveju turėjo būti taikytas Lietuvos Respublikos BPK 287 str., kas nebuvo padaryta.

Ä®siteisėjusiu 2001 - 06 - 25 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu buvo konstatuota, kad: „D. N. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 118 str. 3 d., kadangi jis kartu su nuo tardymo pasislėpusiu A. M., nenustatytu asmeniu vardu „Saulius" ir dar vienu nenustatytu asmeniu, atliko lytinius santykius su nepilnametėmis N. K. ir A. A. grupėje asmenų, pavartojant prieÅ¡ nukentėjusiÄ sias fizinį smurtÄ ir grasinimus, t.y. išžagino nepilnametes“, todėl apeliantės teigimu, yra visiÅ¡kai aiÅ¡ku, kad A.

M. išžagino ir seksualiai prievartavo jÄ , kadangi jis paskelbtas kaltu kitu įsiteisėjusiu nuosprendžiu.Marijampolės rajono apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė apeliaciniu skundu praÅ¡o Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011-05-26 nuosprendį dėl A. M. iÅ¡teisinimo pagal LR BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d. neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamÄ veikÄ , panaikinti ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, kuriuo pripažinti A. M. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir nuteisti 8 metų laisvės atėmimo bausme, pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 150 str. 3 d. ir nuteisti 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Taikyti Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. ir paskirtas bausmes subendrinti apėmimo bÅ«du bei paskirti galutinę subendrintÄ bausmę 8 metus laisvės atėmimo bausmę, atliekant pataisos namuose. Nukentėjusiosios ieÅ¡kinį tenkinti pilnai.Apeliantas teigia, jog pirmos instancijos teismas iÅ¡ esmės netinkamai įvertino byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, kaltinamojo A. M. dalyvavimas išžaginant bei seksualiai prievartaujant nepilnametę A. A. (G.) nustatytas įsiteisėjusiu 2001-06-25 VilkaviÅ¡kio rajono apylinkės teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu.

A. M. kaltės įrodymÄ apeliantas grindžia Å¡iais motyvais:tuoj po nusikaltimo įvykdymo nukentėjusioji A. A. (G.) parodymo atpažinti asmenį iÅ¡ fotonuotraukų metu 2000-10-24 atpažino kaltinamÄ jį A. M., kaip asmenį, kuris jÄ išžagino bei seksualiai prievartavo (I t., b. l. 70).Nukentėjusiosios parodymai nuoseklÅ«s tiek ikiteisminio tyrimo, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu, nuoseklÅ«s ir liudytojos N. K. (A.) parodymai, jie neprieÅ¡tarauja vieni kitiems, todėl pagrindo jais netikėti - teismui neturėjo bÅ«ti.

Nukentėjusioji A. A. (G.) parodymo atpažinti iÅ¡ fotonuotraukų metu kaltinamÄ jį atpažino „iÅ¡ jo veido bruožų“ (I t., b.l. 70). Akistata tarp nukentėjusiosios A. A. (G.) ir kaltinamojo vyko praėjus deÅ¡imt metų po nusikaltimų įvykdymo, todėl tai, kad akistatos metu nukentėjusioji neatpažino A. M., negali bÅ«ti vertinama kaip parodymų nenuoseklumas. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojos N. K. (A.) parodymus, duotus praėjus 10 metų po įvykio, dėl netiksliai nurodytų aplinkybių laikyti nenuosekliais, negalima.Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad po įvykio A.

M. slapstėsi, iÅ¡vyko į užsienį, sulaikytas Ispanijoje pareigÅ«nams prisistatė kaip A. V., prisistatymo svetima pavarde nepaaiÅ¡kino. VilkaviÅ¡kio policijos komisariato pateikti duomenys byloje patvirtina, kad A. M. turi pravardę „duncė“ (II t., b.l. 29). Liudytojų N. K. (A.), D. N. ir nukentėjusiosios A. A. (G.) parodymai patvirtina, jog nusikalstamoje veikoje dalyvavo asmuo, vardu „Saulius“ ir tai paneigia kaltinamojo pateiktÄ versijÄ , jog įvykio vietoje be jo ir D. N. buvo dar D. Å . bei D.

V.. Dėl asmens vardu „Saulius“ teismas skundžiamame nuosprendyje nepasisakė, o rėmėsi tik kaltinamojo parodymais. Teismas neturėjo pagrindo remtis kaltinamojo A. M. parodymais, nes jie nenuoseklūs, prieštarauja nukentėjusiosios, liudytojų parodymams bei 2001-06-25 apkaltinamuoju Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nustatytoms faktinėms aplinkybėms. A. M. savo parodymuose buvo nenuoseklus, įvardinant asmenis pravardėmis „stogas“ bei „duncė“, jo parodymai dėl šių asmenų prieštaringi, neatitinka kitų asmenų parodymų.

Apeliantas teigia, jog tai, kad pas kaltinamÄ jį A. M. po varpos oda yra svetimkÅ«nis nepaneigia faktinės aplinkybės, jog A. M. seksualiai prievartavo bei išžagino nukentėjusiÄ jÄ A. A. (Gruzdienę) ir atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusiajai tai buvo pirmi, be to prievartiniai seksualiniai santykiai, todėl esant jai dėl aplinkybių stresinei psichologinei bÅ«senai visiÅ¡kai normalu, jog nukentėjusioji galėjo ir nejausti ant kaltinamojo varpos buvusio svetimkÅ«nio.Apelianto nuomone, Å¡ių faktinių aplinkybių visumÄ leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog kaltinamasis A.

M. įvykdė jam inkriminuotus nusikaltimus, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį, pripažindamas A. M. kaltu, padarius nusikaltimus numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d., 150 str. 3 d. Kolegija, iÅ¡klausiusi teisėjo praneÅ¡imÄ , prokuroro bei nukentėjusiosios ir jos atstovės praÅ¡ymus prokuratÅ«ros bei nukentėjusiosios apeliacinius skundus patenkinti, iÅ¡teisintojo ir jo gynėjo praÅ¡ymus apeliacinius skundus atmesti bei įvertinusi byloje surinktus įrodymus, padarė iÅ¡vadÄ , kad prokuroro bei nukentėjusiosios apeliaciniai skundai yra nepagrįsti, todėl atmestini.Ä®vertinusi bylos aplinkybių visetÄ , apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir objektyviai įvertino byloje esančius įrodymus, todėl padarė teisingÄ ir pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad byloje nepakanka patikimų įrodymų, galinčių neginčijamai patvirtinti A.

M. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. bei 150 str. 3 d. ir jį pagrįstai iÅ¡teisino, Å¡iam kaltinimui nepasitvirtinus. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali bÅ«ti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikÅ¡mingos sprendžiant bylÄ aplinkybės, kai, dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamÄ veikÄ , nekyla jokių pagrįstų abejonių. IÅ¡ baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teismas iÅ¡analizavo visų byloje apklaustų asmenų parodymus ir vadovavosi jais tiek, kiek jie patvirtina vieni kitus bei atitinka kitÄ byloje esančiÄ medžiagÄ .

A. M. pateiktas kaltinimas buvo grindžiamas tuo, jog jis, veikdamas bendrininkų grupėje, išžagino ir seksualiai prievartavo nepilnametį asmenį – A. A.. Baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga neginčijamai nustatytas tik faktas, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje iš tiesų išteisintasis A. M. ir kiti asmenys buvo ir, kad nukentėjusiosios A. A. atžvilgiu buvo įvykdyti nusikalstami veiksmai, tačiau neginčijamų faktų, patvirtinančių, jog ir A. M. atliko nukentėjusiosios A. A.

– G. atžvilgiu veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ir vertindamas byloje esančius duomenis, visiškai pagrįstai įrodymais laikė tik neginčijamai patvirtintus faktus, o abejotinus, prieštaringus duomenis atmetė ir jais, kaip A. M. kaltę patvirtinančiais įrodymais, nesivadovavo. Lietuvos Respublikos BPK nuostatos reikalauja nuosprendį grįsti tik teismo posėdyje ištirtais ir įvertintais duomenimis.

Å iuo atveju, įvykis buvo prieÅ¡ 10 metų, teisme apklausti asmenys pripažino, kad jų tuoj po įvykio duoti parodymai yra teisingi, tuomet jie viskÄ atsiminė daug geriau nei dabar, todėl galima jais vadovautis. Teisme nukentėjusioji parodė, jog A. M. jÄ išžagino, tačiau tuose pačiuose parodymuose ji nurodo, jog dabar visko gerai neatsimena, tvirtina savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nes tuomet, apklausta po įvykio, viskÄ atsiminė geriau. Liudytoja N. K. – A. teisme parodė, jog ji nemano, kad galėjo santykiauti su A.

M. ir nemano, kad galėjo suklysti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas visiškai teisingai ikiteisminio tyrimo metu apklaustų įvykio dalyvių parodymams skyrė ne mažiau reikšmės ir juos laikė ne mažiau svarbiais įrodymais.Iš ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiosios A. A. duotų parodymų matyti, kad pradžioje prie merginų priėjo „Mėnulis“, kaip buvo išsiaiškinta, tai D. N. ir Saulius, kuris, kaip matyti iš A. M. ir D. N. parodymų, yra S. V. ir trečias vaikinas, kurio nukentėjusioji neįvardijo, nes nežinojo jo vardo ar pravardės. D.

N. buvo prie jos, o Saulius - prie Nijolės. Jie nusitempė jas abi link žydų kapinaičių prie nebaigto statyti namo pamatų. Tada pasirodė ketvirtas vaikinas, kurį pirmieji vaikinai vadino „Dunce“. Prie jos nuo Nijolės atėjo Saulius ir nusivedęs jÄ išžagino, paskui jÄ išžagino D. N. ir „Duncė“. Tuomet prie jos priėjo tas trečias vaikinas, kurio vardo ji nežinojo, bet jai jau nieko nedarė. Ikiteisminio tyrimo metu N. K. davė iÅ¡ esmės analogiÅ¡kus parodymus.

Ji nurodė, kad prie jų pradžioje priėjo du vaikinai, prie jos – Saulius, prie A. A. – „Mėnulis“ t.y. D. N., jie tempė jas link žydų kapinių prie nebaigto statyti pastato pamatų. Ji prieÅ¡inosi Sauliui, nenorėjo eiti, tuomet jam padėjo trečias prie jų priėjęs vaikinas, bet liudytoja Å¡io asmens vardo nežinojo. Pirmasis jÄ išžagino Saulius, paskui nuo A. atėjęs „Mėnulis“ - D. N., kai Å¡is vėl nuėjo link A., tada ji paprašė to trečio vaikino jai nieko nedaryti, tačiau jis vis tiek jÄ išžagino.

Paskui ji pamatė ketvirtÄ vaikinÄ , kurio anksčiau ji nematė, jį kiti vadino „Dunce“, kuris N. K. nieko nedarė. Å ie nuoseklÅ«s nukentėjusiosios ir liudytojos parodymai patvirtina, kad kiekvienÄ merginÄ išžagino ir seksualiai prievartavo trys vaikinai: A. A. - D. N., Saulius ir „Duncė“, t.y. ketvirtasis, priėjęs prie jų vėliau, o N. K. – D. N., Saulius ir trečias vaikinas, kurio vardo ji nežinojo. Parodymus, kad ketvirtasis vaikinas su A. A. santykių neturėjo, o tik su ja, liudytoja patirtino ir apklausos teisme metu.

A. M., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad jis su D. N. ir dar vienu vaikinu, kurį vadino „Stogu“ (kuris iÅ¡ anksčiau aptartų nukentėjusiosios ir liudytojos N. K. parodymų buvo vadinamas S.) susitiko dvi merginas, kurias užkalbino ir ėjo kartu, „Stogas“ apsikabino vienÄ iÅ¡ jų, Å¡alia jų ėjo ir D. N., tada A. M. apsikabino kitÄ merginÄ . Jie visi nuėjo link sudėtų blokų, D. N. ir „Stogas“ nusivedė tÄ merginÄ , kuriÄ jie vedėsi, toliau, o jis su ta kita mergina liko.

A. M. pasiÅ«lė merginai pasimylėti, ji sutiko, praÅ¡ydama jo už tai jÄ iÅ¡vesti iÅ¡ ten, jie pasimylėjo oraliniu bÅ«du be jokios prievartos ir grasinimų. Nurodė, kad jiems einant link blokų, jis matė netoliese vaikščiojantį vyriÅ¡kį, kurio nepažino. Papildomos apklausos metu jis papildė, kad tas ketvirtas asmuo buvo D. N. brolis D., žinojo, kad jo pavardė kitokia nei N., o jo pravardė yra „Duncė“. D. N., apklaustas kaltinamuoju 2001-01-09 ikiteisminiame tyrime parodė, kad jis su A.

M. ir Saulius su draugu su dviem merginomis nuėjo prie statybų, kur jis lytiÅ¡kai santykiavo su mergina, vardu N.. Jis matė, kaip S. draugas, kurio vardo nežino, lytiÅ¡kai santykiavo su A.. A. M. pasiÅ«lė merginai, vardu N. pasimylėti, ji sutiko. Kiek jis matė, su A. A. santykiavo S. ir jo draugas, o jis ir A. M. santykiavo su N. K.. Apklaustas liudytoju D. N. patvirtino, kad tÄ vakarÄ bare su jais buvo ir jo brolis D. Å ., kurio pravardė yra „Duncė“. Tai, kad jo pravardė yra „Duncė“ patvirtino ir liudytoju apklaustas pats D.

Å .. Nei pats A. M., nei byloje apklausti asmenys nenurodė, jog A. M. kas nors vadino „Dunce“. Taigi, neginčijamai nustatyta, kad pravarde „Duncė“ yra vadinamas D. Å ., o ne A. M..Teismas pagrįstai abejotinais laikė ir vertino kaip suklydimÄ nukentėjusiosios tvirtinimÄ , kad jÄ išžagino A. M. ir, kad bÅ«tent jis kitų bendrininkų buvo vadinamas „Dunce“, nes šį jos teiginį paneigia aukščiau aptarti duomenys, o ir pati nukentėjusioji nebuvo tikra dėl Å¡io savo teiginio, pripažino, kad galėjo klysti.

Akivaizdu, kad A. M. ir D. N. parodymai nėra absoliučiai teisingi ir besÄ lygiÅ¡kai jais tikėti nėra pagrindo, tačiau vertinant juos ir siejant su nukentėjusios bei liudytojos N. K. parodymais, matyti, kad dalyje jų parodymai iÅ¡ esmės sutampa su A. A. ir N. K. parodymais, todėl bÅ«tent toje dalyje jais vadovautis kaip teisingais pagrindo yra.Taigi, iÅ¡ aptartų parodymų darytina iÅ¡vada, kad pirmieji trys asmenys, kurie priėjo prie merginų buvo: D. N., S. V. ir trečiasis asmuo, kurio vardo merginos nežinojo ir vadino trečiuoju vaikinu ir buvo A.

M., o ketvirtasis, prisijungęs vėliau – D. Å .. IÅ¡ nukentėjusiosios ir liudytojos N. K. parodymų matyti, kad vienintelis iÅ¡ vaikinų – A. M. nebuvo niekaip bendrininkų vadinamas, jos jo nepažinojo, todėl visuose parodymuose įvardijo jį kaip trečiÄ jį vaikinÄ , ėjusį kartu su D. N. ir S.. Visų Å¡ių asmenų parodymuose vienodai patvirtinta, jog su A. A. nuo pat pradžių buvo D. N. ir S., o su N. K. - A. M.. Nėra nei vieno įrodymo, apart nukentėjusios parodymų, patvirtinančių, jog A.

M. išžagino ir seksualiai prievartavo A. A.. Tačiau pačios nukentėjusiosios parodymai nėra kategoriÅ¡ki, aiÅ¡kÅ«s ir nuoseklÅ«s, iÅ¡ kurių neginčijamai bÅ«tų galima teigti, jog A. M. padarė Å¡iuos nusikalstamus veiksmus jos atžvilgiu. A. A., kaip matyti iÅ¡ jos parodymų, buvo įsitikinusi, kad A. M. vadina „Dunce“, tačiau ikiteisminio tyrimo metu ji parodė, kad vaikinai „Dunce“ vadino ketvirtÄ jį į įvykio vietÄ atėjusį vaikinÄ , kaip jau yra nustatyta, tai buvo D.

Å ., kurio iÅ¡ tiesų pravardė „Duncė“, kuris su ja atliko prievartinius veiksmus, todėl, vertinant įvykių sekÄ pagal visų apklaustų asmenų parodymus, logiÅ¡ka bÅ«tų teigti, jog prieÅ¡ A. A. prievartinius veiksmus atliko asmuo, vadinamas „Dunce“, tačiau nepatvirtinta, jog tai padarė A. M.. Nukentėjusiosios apeliaciniame skunde nurodytas argumentas dėl nuosprendžio neteisėtumo, pripažinus A. M. dalyvavus Å¡iame nusikaltime ir jo kaltę pripažinus įsiteisėjusiu D.

N. atžvilgiu priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, yra nepagrįstas. Jos apeliaciniame skunde minimame nuosprendyje tik apraÅ¡ant nusikalstamÄ veikÄ yra konstatuota, jog A. M. buvo Å¡io nusikaltimo bendrininkas, tačiau Å¡i aplinkybė neduoda pagrindo laikyti jo kaltę įrodyta, nes A. M. kaltė toje byloje nebuvo įrodinėjama, jis nebuvo pripažintas kaltu ir nuteistas.Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog A. A. atpažino A. M. kaip jÄ išžaginusį asmenį, kas patvirtina jo kaltę. Teismas laiko, jog Å¡is įrodymas negali bÅ«ti laikomas neginčijamu kaltinamojo kaltės įrodymu, nes ir atpažinimo metu nukentėjusioji atpažino A.

M., pavadindama jį „Dunce“, kas nepaÅ¡alino jau minėtų neaiÅ¡kumų jos parodymuose. Apeliantas teigia, jog nukentėjusiosios ir liudytojos N. K. (A.) parodymus, duotus praėjus 10 metų po įvykio, dėl netiksliai nurodytų aplinkybių laikyti nenuosekliais, negalima. Kolegija laiko, kad parodymai, nesvarbu kada jie duoti, vertinami ne pagal jų laikÄ santykyje su įvykiu, o – pagal jų teisingumÄ , atitikimÄ faktinėms aplinkybėms bei kitiems bylos įrodymams, o Å¡iuo konkrečiu atveju minėtų asmenų teisme duoti parodymai dėl tos pačios priežasties – jų davimo praėjus 10 metų po įvykio, nebuvo konkretÅ«s, kategoriÅ¡ki, nepaÅ¡alino iÅ¡kilusių abejonių, todėl pagrįstai ir nebuvo vertinami kaip kaltės įrodymas.

Aplinkybė dėl A. M. iÅ¡vykimo po įvykio į užsienį yra tik apelianto iÅ¡kelta versija, prielaida, dėl ko kaltinamasis galėjo iÅ¡vykti, tačiau ji niekaip nesusijusi su padarytais nusikaltimais ir niekaip nepatvirtina jo kaltės. Apelianto argumentas, jog liudytojų N. K., D. N. ir nukentėjusiosios A. A. parodymai apie nusikaltime dalyvavusį asmenį „Saulių“ paneigia kaltinamojo pateiktÄ versijÄ apie dalyvavimÄ Â nusikalstamoje veikoje be jo, D. N. ir D. Å ., dar ir asmens, vardu S. V., yra neteisingas ir neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių byloje.

Bylos medžiaga nustatyta, kad nusikaltimo vietoje buvo keturi vaikinai, kurių vienas buvo „Saulius“, kaip parodė D. N., tai S. V., o A. M. parodė, jog Å¡io vaikino vardo ir pavardės nežinojo, o tik pravardę ,,Stogas“, ir vėlesniuose parodymuose nurodydamas jo vardÄ ir pavardę galėjo tiesiog suklysti. Å ioje dalyje jo parodymai niekaip nei paneigia, nei patvirtina A. M. kaltės, todėl laikyti, kad kaltinamasis tyčia melavo ir davė prieÅ¡taringus parodymus, nėra objektyvaus pagrindo.

Atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus dėl A. M. parodymų patikimumo, teismas nurodo, jog jau aukščiau buvo aptarta A. M. parodymai ir jų vertinimas kitų įrodymų kontekste ir kiek jie gali bÅ«ti laikomi teisingais. Ä®vertinus byloje surinktų įrodymų visetÄ , iÅ¡ tiesų yra akivaizdu, kad konkrečių ir neginčijamų įrodymų, besÄ lygiÅ¡kai patvirtinančių, jog A. M. padarė jam inkriminuotus nusikaltimus, nėra. O nesant objektyvių ir neginčijamų kaltės įrodymų, priimti apkaltinamojo nuosprendžio negalima.Atsižvelgiant į visas aukščiau iÅ¡dėstytas aplinkybes ir faktus, daroma iÅ¡vada, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gegužės 26 d. nuosprendis, kuriuo A.

M. iÅ¡teisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 149 str. 3 d. ir 150 str. 3 d., yra teisėtas, teisingas ir pagrįstas, todėl tenkinti apeliacinius skundus juose iÅ¡dėstytais motyvais, panaikinti iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį ir priimti naujÄ apkaltinamÄ jį nuosprendį, nėra teisinio pagrindo.Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p. kolegija                                                       n u t a r ė :

Marijampolės rajono apylinkės prokuratūros ir nukentėjusiosios A. A. – G. apeliacinius skundus atmesti. Kolegijos pirmininkas                                                                 Jurgis Kiškis Teisėjai:                                                                                       Algirdas Jaliniauskas                                                                                                        Algerdas Urbšys