N-261-706-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. N261-706/2012 Teisminio proceso Nr. 4-33-3-00846-2010-4 Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 45.4.5 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 31 d. Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Stasio Gagio (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. B. apeliacinį

skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimo S. B. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė : I.

Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 16 d.

S. B. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. spalio 16 d., apie 21.58 val., Plungėje, Laisvės gatvėje, vairuodamas automobilį Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ir vengė neblaivumo (girtumo) patikrinimo. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais S. B. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14, 17 ir 18 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje. Plungės rajono apylinkės teismas 2011 m. balandžio 28 d. nutarimu S.

B. už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 3 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams, o administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė, nesant asmens veikoje minėto pažeidimo sudėties. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo kaltu neprisipažino, teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad S. B. kaltė padarius ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta byloje esančia medžiaga. Pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo abejoti ir nesivadovauti tarnybines pareigas atlikusių policijos pareigūnų nustatytomis ir nurodytomis aplinkybėmis, kurios neabejotinai patvirtina, jog S. B. matė jį stabdžiusius policijos pareigūnus, tačiau sąmoningai nesustojo ir bandė pabėgti. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iškeltą versiją, kad jis nepastebėjo jį stabdžiusių pareigūnų, teismas vertino kaip asmens siekį išvengti administracinės atsakomybės, kadangi nuo stabdymo vietos Laisvės ir Statybininkų gatvių sankryžoje iki priverstinio asmens sustabdymo vietos Rietavo gatvėje yra maždaug vieno kilometro atstumas, o nakties metu nuvažiuoti tokį atstumą nepastebėjus įjungtų policijos automobilio švyturėlių ir garso signalo yra neįmanoma. Juolab kad S. B. Laisvės ir Rietavo gatvių sankryžoje turėjo sustabdyti automobilį prie „Stop“ ženklo, kuris draudžia važiuoti nesustojus. Teismas atkreipė dėmesį, jog aplinkybė, kad policijos pareigūnai jau anksčiau yra sustabdę administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamą automobilį, nerodo jų suinteresuotumo bylos baigtimi. Pasisakydamas dėl asmens kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, teismas nurodė, jog S. B. paaiškino sutikęs tikrintis girtumą alkoholio kiekio matuokliu ir keletą kartų bandęs pūsti į alkotesterį, tačiau jam tai nepavyko, ką patvirtina ir byloje esantis sulaikymo protokolas.

Pabrėžė, kad teismo posėdžio metu liudytojais apklausti policijos pareigūnai G. T. ir M. K. negalėjo patvirtinti

aplinkybės, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo policijos komisariate būtų atsisakęs neblaivumo patikrinimo. Atsižvelgiant į tai, pažymėjo, kad vairuotojo būsena, dėl kurios jis nesugeba atlikti būtinų patikrinimui veiksmų, nelaikytina neblaivumo (girtumo) patikrinimo vengimu, o sudaro pagrindą vertinti, kad nėra objektyvios galimybės vairuotoją patikrinti ir yra pagrindas tokį vairuotoją pristatyti medicininei apžiūrai, tačiau nagrinėjamu atveju S. B. medicininė apžiūra nebuvo atlikta. Taip pat nurodė, jog administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta techninė priemonė, kuria buvo siekiama nustatyti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens girtumą, be to, byloje nėra duomenų, kad asmeniui buvo išaiškintos atsisakymo tikrintis teisinės pasekmės. Įvertinęs minėtas aplinkybes ir tai, jog nagrinėjamu atveju nėra galimybės surinkti papildomų įrodymų, kadangi Institucijos operatyvaus valdymo poskyryje apklausos kambaryje vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoti vaizdo įrašai neišsaugoti, teismas konstatavo, kad nagrinėjamu atveju kyla pagrįstų abejonių dėl S.

B. kaltės padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, o visos abejonės vertinamos administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į S. B. asmenybę ir tai, jog jo atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės nenustatytos.

II.

Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas S. B. prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Mano, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra nepagrįstas. Teigia, jog jokio administracinio teisės pažeidimo nepadarė, kadangi policijos pareigūnai jo Laisvės ir Statybininkų gatvių sankryžoje nestabdė. Nurodo, kad nagrinėjamo įvykio metu Laisvės gatvė buvo remontuojama ir administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo apvažinėjo duobes, todėl pareigūnams galėjo pasirodyti, jog asmuo yra neblaivus. Tvirtina, kad Laisvės ir Rietavo gatvių sankryžoje stabtelėjo prie „Stop“ ženklo ir nuvažiavo toliau, o pamatęs, jog jo vairuojamą automobilį stabdo policijos pareigūnai, sustojo prie dešinio važiuojamosios dalies krašto apie 350-400 m atstumu nuo pirminės policijos pareigūnų ekipažo stovėjimo vietos. Pažymi, kad policijos pareigūnams nesipriešino, todėl jie nepagrįstai panaudojo jėgą. Taip pat paaiškina, jog buvo susijaudinęs ir negalėjo pasitikrinti blaivumo alkotesteriu, o į asmens prašymą pristatyti jį į gydymo

įstaigą niekas nereagavo. Atkreipia dėmesį, kad Institucijos pareigūnas G. T. teisme nebuvo tikras, jog gerai atsimena nagrinėjamo

įvykio aplinkybes, bet pirmosios instancijos teismas į tai nekreipė dėmesio. Be to, teigia, kad pareigūnas M. K. yra priešiškai nusiteikęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu ir jo nurodytos įvykio aplinkybės skiriasi nuo kitų policijos pareigūnų nurodytų aplinkybių.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a : III.

Apeliacinis skundas netenkintinas. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nutarimu S. B. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 130 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nepaklusimas uniformuoto policijos pareigūno teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę <...> užtraukia baudą vairuotojams nuo 3 000 Lt iki 4 000 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų arba administracinį areštą nuo 15 iki 30 parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 3 iki 5 metų. ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad S. B. padarė ATPK

130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pažymėtina, jog Institucijos pareigūnas M. K. tiek savo tarnybiniame pranešime (b. l. 7), tiek duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme pirmą kartą nagrinėjant S. B. administracinio teisės pažeidimo bylą (b. l. 30-31), būdamas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (b. l. 29), aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad nagrinėjamo įvykio metu, dirbdamas kartu su pareigūnu G. T., stovėjo su tarnybiniu automobiliu Statybininkų gatvėje ir iš tolo pastebėjo Laisvės gatvėje įtartinai manevruojantį automobilį Audi 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), todėl stabdė minėtą automobilį, tačiau jo vairuotojas nepakluso teisėtam pareigūnų reikalavimui ir nesustojo bei padidinęs važiavimo greitį nuvažiavo toliau. Atsižvelgiant į tai, pareigūnai tarnybiniu automobiliu su įjungtais raudonos ir mėlynos spalvos šviesos bei garso signalais pradėjo vytis minėtą automobilį, kurio vairuotojas, nesustojęs prie „Stop“ ženklo, pavojingai įsuko į Rietavo gatvę ir tik maždaug už vieno kilometro nuo pradinės automobilio stabdymo vietos, policijos pareigūnų automobiliui priartėjus prie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens vairuojamo automobilio, sustojo Rietavo gatvės viduryje. Pažymėtina, jog minėtas aplinkybes, taip pat būdamas supažindintas su atsakomybe už melagingų parodymų davimą, apklausiamas liudytoju pirmosios

instancijos teismo posėdžio metu patvirtino ir policijos pareigūnas G. T. (b. l. 59), kuris, be kita ko, pabrėžė, kad nagrinėjamo

įvykio metu S. B. vairuojamą automobilį Laisvės ir Statybininkų gatvių sankryžoje stabdė būdamas su uniforma ir specialia liemene bei panaudodamas lazdelę su atšvaitu, t. y. su visomis specialiomis priemonėmis, o minėtą automobilį sustabdyti pavyko tik jį pasivijus ir tarnybiniu automobiliu užblokavus jam kelią. Atkreiptinas dėmesys, kad minėtų liudytojų teisme duoti parodymai atitinka M. K. pirminiame paaiškinime (tarnybiniame pranešime) užfiksuotas aplinkybes, yra aiškūs, nuoseklūs bei neprieštaringi, todėl teisėjų kolegija pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šių liudytojų parodymais, nes byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad jie pažįsta administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį, gali būti šališki ar dėl kitų priežasčių siekia jį melagingai apkalbėti. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn patraukto S. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu iškelta versija, kad pareigūnai jo Laisvės ir Statybininkų gatvių sankryžoje nestabdė, o asmuo, pamatęs, jog jo vairuojamą automobilį stabdo policijos pareigūnai, iškart sustojo, prieštarauja nesuinteresuotais pripažintų liudytojų parodymams ir kitiems byloje esantiems rašytiniams įrodymams, todėl atmestina kaip nepagrįsta ir vertintina kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio

28 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

S. B. apeliacinio skundo netenkinti. Plungės rajono apylinkės teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Stasys Gagys