2022-05-05 Nr. AB-11392-4-45-3-00036-2022-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2400-552/2022

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00036-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 8.5.

(N)(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Neringos Švedienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui M. H. K. A,

jo atstovui advokatui Dmitrijui Korsakovui,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovui Laurynui Norkūnui,

vertėjui Hicham Ibrahim ,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. K. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimo administracinėje byloje pagal (duomenys neskelbtini) piliečio M. H. K. A. skundą dėl Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2022 m. sausio 25 d. sprendimo pakeitimo

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas M. H. K. A. (toliau – ir pareiškėjas, Užsienietis) pateikė teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2022 m. sausio 25 d. sprendimo Nr. 22S60779 (toliau – ir Sprendimas) dalį dėl jo laikino apgyvendinimo ir taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjas paaiškino, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos mėn. Nuo to laiko jis yra faktiškai sulaikytas, negali laisvai judėti, nors nėra padaręs jokių nusikaltimų. Jis yra prieglobsčio prašytojas, apgyvendinimo vietoje yra sudarytos blogos gyvenimo sąlygos, jis bendrauja su pareigūnais, teikia informaciją, todėl prašo suteikti jam galimybę laisvai judėti.

3. Departamento atstovas prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad Užsienietis neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną, ir tik būdamas sulaikytas pareigūnų, pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje. Departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjo prieglobsčio prašymą, 2021 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą Nr. 21S39241, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjas apskundė Departamento komisijai, kuri 2021 m. gruodžio 15 d. sprendimu Nr. 6K-2279 pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą. Šiuos sprendimus pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Byla dar nėra išnagrinėta. Departamento Sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2022 m. kovo 8 d. sprendimu atsisakė tenkinti pareiškėjo skundą.

5. Teismas nustatė, kad (duomenys neskelbtini) piliečiu M. H. K. A. prisistatęs asmuo grupėje asmenų, neteisėtai, ne per pasienio kontrolės punktą 2021 m. liepos 11 d. pateko į Lietuvos Respublikos teritoriją. Jis neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Po sulaikymo Užsienietis pateikė prašymą dėl prieglobsčio jam suteikimo Lietuvos Respublikoje. Departamentas nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Šį sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Byla dar nėra išnagrinėta. Departamento Sprendimas nėra įsiteisėjęs. Pareiškėjas šiuo metu yra prieglobsčio prašytojas. Departamentas 2022 m. sausio 25 d. priėmė Sprendimą, kuriuo: įleido Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje ( MIGRIS ) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties; apgyvendino užsienietį VSAT, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos.

6. Teismas paminėjo, kad pareiškėjas nesutinka su sprendimo dalimi, kuria jam ribojama judėjimo laisvė ir prašė taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti jį VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

7. Departamentas Sprendime nurodė, kad prašymo suteikti prieglobstį metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais ar darbuotojais, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento.

8. Tai, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą, būdamas apklaustas teikia nenuoseklią informaciją, rodo, kad užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojais. Esant tokioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte numatyti pagrindai leidžiantys manyti, kad užsienietis gali pasislėpti. Atitinkamai tai reiškia, kad Sprendimas Užsienietį apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra teisėtas ir pagrįstas.

9. Teismas, išnagrinėjęs Užsieniečio skundą, išanalizavęs pateiktą medžiagą ir išklausęs proceso dalyvių paaiškinimus sprendė, kad Departamentas, ginčijamo sprendimo priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką užsieniečio situacijos vertinimą ginčijamo sprendimo kontekste, užsieniečio nesutikimas su priimtu sprendimu ( jo dalimi ) nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą sprendimą neteisėtu ar nepagrįstu, todėl skundas atmestinas.

III. 10. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo teismo panaikinti 2022 m. kovo 8 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų sprendimą, priimtą byloje Nr. A20.-358-617/2022 ir pareiškėjo skundą tenkinti visa apimtimi.

11. Pareiškėjas pabrėžia, kad teismas pagal Įstatymo 115 straipsnį, atsižvelgdamas į tai, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti vieną iš šių alternatyvių sulaikymui priemonių: užsienietis nustatytu laiku periodiškai turi atvykti į Migracijos departamentą arba Valstybės sienos apsaugos tarnybą; užsienietis elektroninių ryšių priemonėmis nustatytu laiku turi pranešti Migracijos departamentui arba Valstybės sienos apsaugos tarnybai apie savo buvimo vietą; patikėti prižiūrėti užsienietį Lietuvos Respublikos piliečiui arba Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančiam užsieniečiui, jei šis asmuo 2 įsipareigojo rūpintis juo ir jį išlaikyti; apgyvendinti užsienietį Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Būtent tokios alternatyvios sulaikymui priemonės pareiškėjas ir prašė apylinkės teismo, nes atitiko Įstatymo 115 straipsnyje nustatytas sąlygas.

12. Suinteresuotas asmuo Departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo atmesti apeliacinį skundą kaip nepagrįstą.

13. Departamentas atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjo atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo, pareiškėjo atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti jį į Lietuvos Respubliką ir jį apgyvendinti, nesuteikiant teisės jam laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalyje nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi pareiškėjas nėra sulaikytas. Pareiškėjo atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jo įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pažymėtina ir tai, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį teismas gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę tais atvejais, kai užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo tapatybė nėra nustatyta, t. y. pareiškėjas nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jo asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, priešingai nei teigiama skunde, pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad iš savo kilmės valstybės pareiškėjas teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko ir prieglobsčio neprašė, bet nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Ši nustatyta faktinė aplinkybė suponuoja realią ir pagrįstą galimybę pareiškėjui pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 14. Byloje kilo ginčas dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimo, kuriuo teismas atmetė Užsieniečio skundą, kuriuo jis prašė pakeisti jam šiuo metu taikomą apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje į švelnesnę judėjimo laisvę ribojančią priemonę - apgyvendinti Užsienietį VSAT, netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

15. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Įstatymo 115 straipsnio 1 dalimi, 117 straipsniu, 1408 straipsnio 9 dalimi, atsisakė tenkinti Užsieniečio skundą, padaręs išvadą kad Užsienietis pasiprašė prieglobsčio tik sulaikomas pareigūnų, į tai, kad jis nebendradarbiauja su kompetentingomis Lietuvos Respublikos institucijomis, į tai, kad jo tapatybė nenustatyta.

16. Užsieniečio apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad, jo paties teigimu, jis šiuo metu bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nekelia grėsmės Lietuvos Respublikos saugumui ir viešajai tvarkai, nedaro jokių pažeidimų, todėl yra pagrindas taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytą priemonę.

17. Vertinant, ar šiuo atveju yra pagrindas Užsieniečiui taikyti jos prašomą švelnesnę alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti Užsienietį Centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 str. 2 d. 4 p.), pažymėtina, kad Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, kurias teismas vertina, skirdamas užsieniečiui alternatyvią sulaikymui priemonę. Akcentuotina, jog aplinkybių sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali vertinti ir kitas byloje nustatytas aplinkybes (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. kovo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3669-858/2017; 2018 m. vasario 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2018). Įstatymo 115 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalies 4 ar 5 punkte nurodyta alternatyvi sulaikymui priemonė gali būti skirta tik prieglobsčio prašytojams ir užsieniečiams, dėl kurių prašymų suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas ir kurie yra grąžinami į užsienio valstybę.

18. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko 2021 m. liepos 11 d. (esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio). Užsienietis MIGRIS buvo užregistruotas 2021 m. liepos 25 d. Migracijos departamentas 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimu Nr. 21S39241 nusprendė, be kita ko, nesuteikti Užsieniečiui prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti jį į kilmės šalį, šis sprendimas buvo apskųstas ir įsiteisėjo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismui 2022 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-1915-520/2022 atmetus Užsieniečio skundą.

19. Departamentas 2022 m. sausio 25 d., priėmė sprendimą įleisti Užsienietį į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 mėnesius nuo asmens užregistravimo MIGRIS dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jo teisinės padėties, ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Teisiniu tokio sprendimo pagrindu nurodytos Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalys bei 113 straipsnio 5 dalis.

20. Pagal nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 1408 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir dėl kurių Departamentas priėmė sprendimą įleisti užsieniečius į Lietuvos Respubliką, tuo pačiu sprendimu yra apgyvendinami Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Darytina išvada, kad Departamentas neturėjo kito pasirinkimo ir pagrįstai bei teisėtai Užsieniečio atžvilgiu taikė Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalis.

21. Tačiau vien tai, kad alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas, negali būti vertinama, kaip taisyklė, eliminuojanti bet kokias išimtis. Konstitucinis veiksmingos teisminės gynybos principas, konstitucinė nuostata, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismas (Konstitucijos 109 str.), taip pat iš Konstitucijos kylantys proporcingumo imperatyvai suponuoja, kad teismas, vykdydamas teisingumą, esant individualiai svarbių/reikšmingų teisinių argumentų, pagrįstų faktinių aplinkybių visapusišku įvertinimu (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ((toliau – ir ABTĮ) 56 str. 7 d.), turi teisę pripažinti, kad prieglobsčio prašytojui pritaikyta priemonė apgyvendinimas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos, yra neproporcingas siekiamam tikslui asmens teisių suvaržymas ir taikyti prieglobsčio prašytojui UTPĮ 115 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose įtvirtintas alternatyvias nustatytajam judėjimo laisvės ribojimui priemones (ABTĮ 4 str. 7 d.).

22. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta teisė į veiksmingą teisminę gynybą turi būti aiškinama taip, kad, nesant Įstatymo dėl Užsieniečių teisinės padėties nuostatų, kuriose būtų nustatyta galimybė skirti prieglobsčio prašytojui alternatyvias apgyvendinimui, nesuteikiant judėjimo laisvės, priemones, teismas turi pripažinti savo jurisdikciją priimti sprendimą dėl tokio užsieniečio apgyvendinimo, nesuteikiant judėjimo laisvės, proporcingumo ir turi teisę skirti švelnesnes jo teisių ir laisvių ribojimo priemones, jeigu nustato, kad užsieniečio apgyvendinimas, nesuteikiant judėjimo laisvės, neatitinka proporcingumo principo.

23. Pažymėtina, kad anksčiau paskelbtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartyse (2022 m. kovo 24 d. administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022, 2022 m. kovo 31 d. administracinėje byloje Nr.A-1918-415/2022) teismas nurodė, jog galiojantis reglamentavimas alternatyvių apgyvendinimui priemonių taikymo nenustato. Nors ir nurodydamos kitus motyvus, susijusius su taikytina teise, teisėjų kolegijos nagrinėjo užsieniečio patiriamų ribojimų proporcingumą, t. y. sprendė, ar asmens teisės nebuvo pernelyg suvaržytos. Taigi nagrinėjamo klausimo sprendimas šioje ir paminėtose bylose iš esmės nesiskiria.

24. Vertindama šioje byloje nustatytas faktines aplinkybes: užsieniečio tapatybė nėra tinkamai patvirtinta, jis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nepakankamai bendradarbiauja su kompetentingomis institucijomis, neturi socialinių ryšių ar pragyvenimo šaltinių Lietuvos Respublikoje, taigi yra realus nelegalios migracijos pavojus, o kokių nors svarbių/reikšmingų aplinkybių, susijusių su Užsieniečio sveikata, šeiminiais santykiais ar kitais asmenybės aspektais, dėl kurių būtų pagrindas pripažinti, jog pareiškėjui taikytas judėjimo laisvės ribojimas pažeidžia proporcingumo principą, nenustatyta, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

25. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad pareiškėjas šiuo metu nebėra prieglobsčio prašytojas, jo prieglobsčio prašymas yra galutinai išspręstas, o tai irgi sudaro prielaidą, kad vengdamas išsiuntimo į kilmės šalį, Užsienietis, neribojant jo judėjimo laisvės, gali bėgti ir slėptis, taip apsunkindamas Departamento 2021 m. lapkričio 12 d. sprendimo Nr. 21S39241 tolesnį vykdymą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo (duomenys neskelbtini) piliečiu prisistatančio M. H. K. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2022 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Ramūnas Gadliauskas

Arūnas Sutkevičius

Neringa Švedienė