58fae0d2-d10e-4a87-8daa-cf54847f7128 · Kauno apygardos administracinis teismas

Civilinė byla Nr Administracinė byla Nr.1-3134-423 /2014                                                                                                            Proceso Nr. 3-62-3-00852-2014-6 Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1; 74. (S)                            KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S       LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU                                                               2014 m. lapkričio 27 d.                                                                     Kaunas             Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Urbonienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintaro Čekanausko ir Nataljos Zelionkienės,sekretoriaujant Gintarei Petraitienei,dalyvaujant pareiškėjui F.

G. ,atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus atstovei Linai Kvaraciejienei,nedalyvaujant atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui,vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo F. G. skundÄ dėl sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atlikti veiksmus ir n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas F. G. patikslintu skundu praÅ¡o: atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ trejų metų terminÄ skundui paduoti; panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - VSDFV) 2014-03-31 sprendimÄ Nr. (6.5) I-3008; priteisti iÅ¡ atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus (toliau – VSDFV Kauno skyriaus) pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį – 13176,47 (b.l. 88-96).PareiÅ¡kėjas skunde nurodė bei teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, jog jis buvo dirbantis senatvės pensininkas ir jam buvo sumažinta senatvės pensija bei pakeista jos mokėjimo tvarka.

PareiÅ¡kėjas 2013-07-04 kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, praÅ¡ydamas pateikti duomenis apie tai, kokia suma buvo sumažinta senatvės pensija ir prašė iÅ¡mokėti jam neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį nuo 2010-02-28 iki 2011-12-31. VSDFV Kauno skyrius 2013-07-25 raÅ¡tu Nr. (10.1)S-51841 praÅ¡ymo netenkino, nurodė paskirtos ir perskaičiuotos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas senatvės pensijos dydžius. Šį sprendimÄ 2013-07-26 pareiÅ¡kėjas apskundė VSDFV, kuri 2013-08-01 sprendimu Nr.(6.5) I-5238 skundo netenkino.

MinėtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014-02-28 sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino ginčijamÄ VSDFV sprendimÄ ir įpareigojo atsakovÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo. VSDFV 2014-03-31 sprendimu Nr.(6.5)I-3008 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino. PareiÅ¡kėjas su ginčijamu sprendimu nesutinka, kadangi jis prieÅ¡tarauja LR Konstitucinio Teismo sprendimui, pagal kurį įstatymų leidėjas turi pareigÄ numatyti susidariusių praradimų kompensavimÄ asmenims, kuriems senatvės ar invalidumo pensija buvo paskirta ir sumažinta, t. y. valstybė turi įsipareigoti tokiems asmenims, nebelikus ypatingos situacijos, per protingÄ laikotarpį teisingai kompensuoti jų praradimus, atsiradusius dėl valstybinės pensijos sumažinimo.

Negali bÅ«ti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį asmenims, kurie dirba tam tikrÄ darbÄ arba užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija bÅ«tent dėl to bÅ«tų sumažinta didesniu mastu, nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu. PareiÅ¡kėjo nuomone, atsakovas pasielgė neteisėtai, grubiai pažeidė konstitucinį teisinės valstybės proporcingumo ir visų asmenų lygybės prieÅ¡ įstatymÄ principÄ bei LR Konstitucijos 23 ir 52 straipsnių nuostatas.

Todėl pareiÅ¡kėjui neiÅ¡mokėta senatvės pensijos dalis turi bÅ«ti grÄ Å¾inta, o ginčijamas neteisėtas sprendimas panaikintas. Taip pat praÅ¡o atnaujinti dėl svarbių priežasčių praleistÄ trejų metų terminÄ skundui paduoti.Atsakovas VSDFV Kauno skyrius su skundu nesutinka, atsiliepime (b.l. 46-51) nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas nuo 2010-02-28 iki 2011-12-31 turėjo draudžiamųjų pajamų, todėl pensija pagal Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatas buvo perskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal minėto įstatymo 2 priede pateiktÄ formulę.

Atsakovo nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos taikytinos tik ateičiai, pensijų perskaičiavimÄ numatė Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas, kuris galiojo ir ginčo laikotarpiu, todėl vadovaujantis Å¡iuo įstatymu pareiÅ¡kėjui paskaičiuota ir iÅ¡mokėta senatvės pensija teisėtai ir pagrįstai. Pažymėjo, kad yra numatyta priimti sumažintų pensijų kompensavimo įstatymÄ , tačiau kol tokio įstatymo nėra pareiÅ¡kėjui iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį nėra galimybės. Be to, pareiÅ¡kėjas tinkamai nepasinaudojo ginčų ikiteismine nagrinėjimo tvarka.

Taip pat nėra pagrindo atnaujinti be svarbių priežasčių praleistÄ terminÄ skundui paduoti. Skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.RaÅ¡ytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad F. G. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2010-03-25 sprendimu Nr. 10.33.C-6629 nuo 2010-02-28 paskirta 1 238,35 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. VSDFV Kauno skyriaus Centro pensijų skyriaus 2011-04-11 sprendimu Nr. 10.33.C-7441 pareiÅ¡kėjui nuo 2011-02-28 buvo paskirta 1 261,19 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija.

Nuo 2013-01-01 VSDFV Kauno skyriaus 2013-01-31 sprendimu Nr. PE-SP1-1699 F. G. buvo paskirta 1 488,52 Lt valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (b. l. 78). PareiÅ¡kėjas 2013-07-04 VSDFV Kauno skyriaus 2-Ä jam pensijų skyriui pateikė praÅ¡ymÄ apskaičiuoti ir pateikti duomenis, kiek jam nuo 2010-02-28 iki 2011-12-31 neiÅ¡mokėta senatvės pensijos dėl to, kad tuo metu turėjo draudžiamųjų pajamų. F. G. taip pat prašė iÅ¡mokėti pensijos dalį už laikotarpį nuo 2010-02-08 iki 2011-12-31, sumažintÄ pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį (b. l. 33).

VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2013-07-25 raÅ¡te Nr. (10.1)S-51841 pareiÅ¡kėjui nurodė, kokiais teisės aktais vadovaudamasis jam mokėjo senatvės pensijÄ 2010–2011 m., pateikė duomenis apie nuo 2010-02-28 iki 2011-12-31 paskirtos, perskaičiuotos, mokėtos pagal Laikinojo įstatymo nuostatas bei neiÅ¡mokėtos pensijos dalies dydžius ir sumÄ bei nurodė, kad nėra teisinio pagrindo patenkinti F. G. praÅ¡ymÄ dėl pensijos dalies iÅ¡mokėjimo (b. l. 30-32). Nesutikdamas su Å¡iuo sprendimu, pareiÅ¡kėjas VSDFV pateikė 2013-07-26 skundÄ , kuriame prašė panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 2-asis pensijų skyrius 2013-07-25 sprendimÄ Nr. (10.1)S-51841 ir įpareigoti iÅ¡mokėti už 2010–2011 m. neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį – 13 176,47 Lt (b. l. 29).

VSDFV 2013-08-01 sprendimu Nr. (6.5)I-5238 pareiÅ¡kėjo 2013-07-26 skundÄ nagrinėti atsisakė, kadangi kreipdamasis į Å¡iÄ institucijÄ , F. G. buvo praleidęs iki 2012-12-31 galiojusios redakcijos Pensijų įstatymo 45 straipsnyje nustatytÄ 3 metų terminÄ . PareiÅ¡kėjui paaiÅ¡kinta, kad jeigu jis iki 2013-08-14 pateiks įrodymus, sudarančius pagrindÄ atnaujinti terminÄ skundui paduoti, jo priėmimo klausimas bus sprendžiamas iÅ¡ naujo (b.l. 23). MinėtÄ sprendimÄ pareiÅ¡kėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui, kuris 2014-02-28 sprendimu pareiÅ¡kėjo skundÄ tenkino iÅ¡ dalies, panaikino ginčijamÄ VSDFV sprendimÄ ir įpareigojo atsakovÄ pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo (b.l. 25-27). VSDFV, vykdydama minėtÄ teismo sprendimÄ , 2014-03-31 sprendimu Nr.(6.5)I-3008 pareiÅ¡kėjo skundo netenkino (b.l. 72-74).Ginčas byloje kilo dėl VSDFV 2014-03-31 sprendimo Nr. (6.5)I-3008 bei dėl laikotarpiu nuo 2010-02-28 iki 2011-12-31 vadovaujantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis neiÅ¡mokėtos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos dalies iÅ¡mokėjimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymas (toliau – Pensijų įstatymas) bei Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai), o nuo 2010-01-01 ir Socialinių iÅ¡mokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinasis įstatymas (toliau – Laikinasis įstatymas), kurio 1 str. 2 d. 5 p. nustatyta, kad Å¡is įstatymas taikomas ir asmenims, gaunantiems valstybines socialinio draudimo senatvės pensijas, paskirtas ir mokamas pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymÄ <...>.

Laikinojo įstatymo 15 str. 1 d. (2009-12-09, 2010-07-02 redakcijos) buvo nustatyta, kad įstatymas galioja iki 2011-12-31. Taigi, Laikinojo įstatymo 15 str. buvo nustatytas terminuotas Å¡io įstatymo nuostatų galiojimas, t. y. tai, kad Å¡iuo įstatymu nustatyta socialinių iÅ¡mokų, inter alia valstybinių socialinio draudimo pensijų, perskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, suponuojanti Å¡ių iÅ¡mokų sumažinimÄ , taikoma nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31, o kai kurioms socialinėms iÅ¡mokoms Laikinojo įstatymo galiojimo terminas pratęstas iki 2013-12-31.

Nuo 2010-01-01 įsigaliojus Laikinajam įstatymui, jo 6 str. 1 d. nustatyta, kad valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija, paskirta iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo, perskaičiuojama padidinant pagrindinę senatvės pensijos dalį iki 120 procentų valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos, kai asmuo turi bÅ«tinÄ jį senatvės pensijai valstybinio socialinio pensijų draudimo staÅ¾Ä , ir taikant Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintÄ Å¡io įstatymo taikymui einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį.

Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. (ginčo laikotarpiu galiojusi redakcija) nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, iÅ¡tarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal Å¡io įstatymo 6 ir 7 str., ir kompensacijų už ypatingas darbo sÄ lygas gavėjams, kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, iÅ¡skyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 str. 1 d. 8 ir 9 p. asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Å¡io įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad pareiÅ¡kėjui paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija nuo 2010-02-28 iki 2011-12-31 buvo apskaičiuojama taikant Laikinojo įstatymo 6 str., kadangi virÅ¡ijo nustatytÄ 650 Lt ribinį valstybinės socialinio draudimo pensijos dydį.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjas per minėtÄ laikotarpį turėjo draudžiamųjų pajamų, remiantis Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatomis, jam mokėta pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientÄ , apskaičiuotÄ pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytÄ formulę, atsižvelgiant į praėjusį mėnesį turėtų draudžiamųjų pajamų dydį. Dėl Å¡ių priežasčių per minėtÄ laikotarpį susidarė 13176,47 Lt senatvės pensijos nepriemoka (b. l. 30-32).

Konstitucinis Teismas, tirdamas Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas iki šio įstatymo įsigaliojimo paskirtų valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų perskaičiavimas (sumažinimas), atitiktį Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui pažymėjo, kad pagal Laikinojo įstatymo nuostatas negalėjo būti perskaičiuojamos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos, kurios neviršijo ribinio valstybinės socialinio draudimo pensijos dydžio – 650 Lt, o šį dydį viršijusios senatvės pensijos jas perskaičiuojant negalėjo būti mažinamos daugiau nei iki 650 Lt.

Taigi, Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintu teisiniu reguliavimu nustačius, kad Å¡io įstatymo taikymui Vyriausybė turi patvirtinti einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį (kurį ji sumažino nuo 1 488 Lt iki 1 170 Lt), naudojamÄ senatvės pensijos papildomai daliai apskaičiuoti, buvo nustatyta senatvės pensijų perskaičiavimo tvarka, kuria sudarytos prielaidos sumažinti iki Å¡io įstatymo įsigaliojimo paskirtas senatvės pensijas visiems jas gaunantiems asmenims, iÅ¡skyrus tuos, kurių gaunamos pensijos nevirÅ¡ijo 650 Lt.

Konstatuota, kad pagal Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. visiems taikant tÄ patį Vyriausybės patvirtintÄ einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydį, senatvės pensijos papildoma dalis, kartu ir visa senatvės pensija, buvo mažinama proporcingai, tolygiai ir vienodai visiems, iÅ¡skyrus tuos asmenis, kurių gaunamos senatvės pensijos nevirÅ¡ijo nustatytos 650 Lt ribos, ir tuos, kurių gaunamos senatvės pensijos po perskaičiavimo tapo mažesnės nei 650 Lt (jiems senatvės pensijos sumažintos mažiau).

Atsižvelgiant į tai, kad Laikinojo įstatymo 6 str. 1 d. įtvirtintas teisinis reguliavimas, kuriuo sudarytos prielaidos perskaičiuojant paskirtas senatvės pensijas jas sumažinti, buvo nustatytas valstybėje susidarius ypatingai situacijai, kai dėl itin sunkios ekonominės, finansinės padėties neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra bÅ«tina senatvės pensijoms mokėti, taip pat į tai, kad jis nustatytas laikantis iÅ¡ konstitucinių proporcingumo, lygiateisiÅ¡kumo principų kylančių reikalavimų ir taikytas laikinai, be to, numačius kompensuoti dėl Å¡ių pensijų sumažinimo atsiradusius praradimus, konstatuota, kad nėra konstitucinių argumentų teigti, jog toks reguliavimas prieÅ¡taravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui.Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrÄ darbÄ dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvos sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pažymėjo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrÄ darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintÄ senatvės pensijÄ , ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokiÄ senatvės pensijÄ , kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Ä®statymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrÄ darbÄ ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams bÅ«tent dėl to, kad jie dirba tam tikrÄ darbÄ ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ jų teisę laisvai pasirinkti darbÄ arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus Å¡iÄ jų teisę jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrÄ darbÄ ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 107 str. numatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali bÅ«ti taikomi nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimo sprendimas, kad atitinkamas aktas (ar jo dalis) prieÅ¡tarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 str. nustatyta, kad Konstitucinio Teismo priimti nutarimai turi įstatymo galiÄ ir yra privalomi visoms valdžios institucijoms, teismams, visoms įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms, pareigÅ«nams ir piliečiams.

Visos valstybės institucijos bei jų pareigÅ«nai privalo panaikinti savo priimtus poįstatyminius aktus ar jų nuostatas, kurie pagrįsti pripažintu nekonstituciniu teisės aktu. Neturi bÅ«ti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti prieÅ¡taraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Konstitucinio Teismo nutarimo pripažinti teisės aktÄ ar jo dalį nekonstituciniu galia negali bÅ«ti įveikta pakartotinai priėmus tokį pat teisės aktÄ ar jo dalį.

Taigi, Konstitucinis Teismas turi įgaliojimus pripažinti kitų valstybės valdžiÄ Ä¯gyvendinančių institucijų – Seimo, Respublikos Prezidento, Vyriausybės – teisės aktus prieÅ¡taraujančiais aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, pirmiausiai Konstitucijai, tai reiÅ¡kia Å¡ių aktų teisinės galios panaikinimÄ bei jų paÅ¡alinimÄ visam laikui iÅ¡ Lietuvos teisės sistemos.Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinė teisėjų kolegija 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 nurodė, kad teisė kreiptis į teismÄ teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių (Konstitucijos 30 str. 1 d., Teismų įstatymo 4 str. 1 d., Administracinių bylų teisenos įstatymo 5 str. 1 d.), tiek tarptautinių teisės aktų (Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 2 str. 3 d., Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str. 1 d., 13 str.), tačiau Å¡ios teisės įgyvendinimas neatsiejamai yra susijęs su tam tikrais procesiniais reikalavimais, kurių bÅ«tina laikytis, inter alia susijusiais su ginčų inicijavimo tvarka bei terminais.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. (2012-12-20 įstatymo Nr. XII-87 redakcija) nustato, kad valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų sprendimai pensijų skyrimo ir mokėjimo klausimais gali bÅ«ti skundžiami Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Nors pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. ir Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 37 str., skundai dėl Fondo teritorinių skyrių sprendimų turi bÅ«ti paduodami Fondo valdybai, tačiau pagal suformuotÄ teismų praktikÄ , Fondo valdybos teritorinis skyrius, neturėdamas teisės pareiÅ¡kėjo skundo nagrinėti, turi pareigÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo tvarka perduoti jį nagrinėti Fondo valdybai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).Bylos medžiaga neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas, siekdamas pasinaudoti ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka, 2013-07-04 su praÅ¡ymu kreipėsi į VSDFV Kauno skyriaus 2-jį pensijų skyrių dėl neiÅ¡mokėtos senatvės pensijos dalies iÅ¡mokėjimo (b.l. 33), kuris praÅ¡ymo VSDFV neperdavė, o priėmė dėl jo sprendimÄ .

Atsižvelgiant į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikÄ tokio pobÅ«džio bylose, pareiÅ¡kėjo VSDFV Kauno skyriaus 2-jam pensijų skyriui 2013-07-04 paduotas praÅ¡ymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 str. 1 d. taikymo prasme. Paduodamas minėtÄ praÅ¡ymÄ dėl pensijos nepriemokos iÅ¡mokėjimo, pareiÅ¡kėjas praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytÄ 3 metų terminÄ , kuris turi bÅ«ti skaičiuojamas nuo 2010 m. vasario mėn., kai pareiÅ¡kėjui pirmÄ kartÄ buvo iÅ¡mokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu sumažinta senatvės pensija.

Tačiau, kaip matyti iÅ¡ ginčijamo VSDFV 2014-03-31 sprendimo Nr. (6.5)I-3008, jame konstatuota, kad pareiÅ¡kėjas praleido Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 str. 1 d. nustatytÄ 3 metų terminÄ bei aiÅ¡kiai nurodyta, kad nenagrinėja pateikto skundo dėl neteisėtai sumažintos senatvės pensijos grÄ Å¾inimo pareiÅ¡kėjui, šį atsisakymÄ pagrįsdamas IÅ¡ankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų VSDFV direktoriaus 2008-03-18 įsakymu Nr. V-131, 31 punktu, nes skundas pateiktas praleidus nustatytÄ skundo padavimo terminÄ .

Tačiau tame pačiame sprendime VSDFV iÅ¡reiÅ¡kė savo pozicijÄ ir valiÄ dėl pareiÅ¡kėjo keliamo ginčo, nurodydama, kad negauta pensijos dalis bus kompensuojama, Seimui priėmus atitinkamus įstatymus ir nustačius kompensavimo tvarkÄ . Teismo vertinimu, tai leidžia konstatuoti, kad VSDFV iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjo skundÄ iÅ¡ankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, nurodydama, jog Å¡iuo metu nėra pagrindo iÅ¡mokėti neiÅ¡mokėtÄ pensijos dalį, tokia galimybė bus tik patvirtinus kompensavimo tvarkÄ , todėl kliūčių nagrinėti pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ teisme neliko.

Toks analogiÅ¡kas aptartai teisinės situacijos vertinimas ne kartÄ buvo pateikiamas ir naujausioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (2014-07-31 nutartis adm. byloje Nr. A-756-729/2014, 2014-01-30 nutartis adm. byloje Nr. A-756-774/2014, 2014-01-15 nutartis adm. byloje Nr. AS-525-143/2014 ir kt.).Pažymėtina, kad atsakovo nurodytų motyvų, jog pareiÅ¡kėjas praleido Pensijų įstatyme 45 str. nustatytÄ skundo padavimo terminÄ , bei pareiÅ¡kėjo argumentų, kuriais grindžiamas praÅ¡ymas šį terminÄ atnaujinti, vertinimas Å¡iuo atveju nėra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas.

Darydamas tokiÄ iÅ¡vadÄ , teismas atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimÄ ir traktavimÄ , pateiktÄ paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-04-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014 bei 2014-09-22 nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-1090/2014. Kolegija, vadovaudamasi Å¡iais precedentais, nemato pagrindo nesutikti su tokiomis teisėjų kolegijos padarytomis iÅ¡vadomis (ABTÄ® 13 str.). Ä®vertinus tai, kas anksčiau iÅ¡dėstyta, darytina iÅ¡vada, kad ginčijamas VSDFV sprendimas naikinamas remiantis ABTÄ® 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes VSDFV netinkamai aiÅ¡kino ir taikė ginčo santykius reglamentuojančius teisės aktus.

Kaip jau minėta, Konstitucinis Teismas 2012-02-06 nutarime pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. tiek, kiek joje nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas Å¡ioje dalyje nurodytiems asmenims, prieÅ¡taravo Konstitucijos 48 str. 1 d. nuostatoms. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjai paskirta senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. buvo perskaičiuojama neteisėtai. Dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatų taikymo pareiÅ¡kėjui nuo 2010-02-28 iki 2011-12-31 susidarė 13176,47 Lt senatvės pensijos nepriemoka.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes ir nurodytÄ ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , skundo reikalavimas dėl pensijos nepriemokos, susidariusios taikant Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. nuostatas, priteisimo tenkinamas ir pareiÅ¡kėjui iÅ¡ VSDFV Kauno skyriaus priteistina laikotarpiu nuo 2010-02-28 iki 2011-12-31 neiÅ¡mokėta 13176,47 Lt senatvės pensijos dalis.Pagal Euro įvedimo Lietuvos Respublikoje įstatymo 7 straipsnio 4 dalį ir 20 straipsnį, Å¡iuo atveju, Å¡io sprendimo vykdymas apims ir euro įvedimo Lietuvoje datÄ , iÅ¡ atsakovo VSDFV Kauno skyriaus pareiÅ¡kėjui F.

G. priteistina 3816,17 Eur neiÅ¡mokėtos pensijos suma.Pažymėtina, kad teismo priimtÄ sprendimÄ turi bÅ«ti galima realiai įvykdyti, nesukeliant neproporcingų ir reikÅ¡mingų visuomenei ar jos daliai sunkumų, taip pat atsižvelgdama į byloje pateiktus argumentus bei informacijÄ apie reikalingų lėšų poreikį, siekiant paÅ¡alinti praradimus dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo, kad dėl to gali kilti grėsmė, jog negalės bÅ«ti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems iÅ¡mokų gavėjams, yra bÅ«tinybė atidėti Å¡io teismo sprendimo vykdymÄ ir nustatyti, kad teismo sprendimas turi bÅ«ti įvykdytas iki 2015 m. gruodžio 31 d. (LVAT iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2014-04-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1d. 1 ir 2 p., teisėjų kolegija n u s p r e n d ž i a :

SkundÄ tenkinti iÅ¡ dalies.Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-03-31 sprendimÄ Nr. (6.5) I-3008.Ä®pareigoti atsakovÄ Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių iÅ¡mokėti pareiÅ¡kėjui F. G. neiÅ¡mokėtÄ senatvės pensijos dalį už 2010-02-28 – 2011-12-31 laikotarpį – 13176,47 Lt (3816,17 EUR).Atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui nustatyti Å¡io sprendimo dalies dėl neiÅ¡mokėtos pensijos dalies priteisimo įvykdymo terminÄ iki 2015-12-31.Kitoje dalyje skundÄ atmesti.Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai                                                                                                            Asta Urbonienė              Gintaras Čekanauskas               Natalja Zelionkienė