58fa67dc-1f1b-4b62-879a-e38f4a5d832e · Vilniaus apygardos teismas

                                                                                  Baudžiamoji byla Nr. 1A-305-312/2018    Teisminio proceso Nr. 1-01-1-47481-2017-7  Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.7.2.1; (S)   2.1.7.4.1; 2.4.6.1.  VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS NUTARTIS 2018 m. gegužės 28 d.Vilnius Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,sekretoriaujant Renatai Novickienei, dalyvaujant prokurorei M.

L.,nuteistajam D. (D.) M. ir jo gynėjai advokatei Liudmilai Karvelienei,vertėjui Rimantui Skuratovič,vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo D. M. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžio, kuriuo D. M. pripažintas kaltu padarius nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Ä® paskirtÄ bausmę įskaitytas D. M. laikinajame sulaikyme ir suėmime iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 14 d. iki 2018 m. vasario 9 d. Nukentėjusiosios M. R.-A. civilinis ieÅ¡kinys tenkintas iÅ¡ dalies ir iÅ¡ D. M. M. R.-A. priteista 4 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi baudžiamÄ jÄ bylÄ , n u s t a t ė : I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės D. M. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. rugsėjo 13 d., apie 23.00-00.00 val., bendrabučio tipo daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), ketvirtajame aukÅ¡te, bendrame koridoriuje, palydėjo kaimynę nukentėjusiÄ jÄ M.

R.-A., eidamas jai iÅ¡ paskos iki įėjimo į jos blokÄ , prie bloko prisiartinęs jai iÅ¡ už nugaros, rankomis apglėbė per juosmenį, pradėjo jÄ bučiuoti ir glamonėti, pastarajai pasiprieÅ¡inus, nustÅ«mus jo rankas, į jos priekaiÅ¡tus liautis nereagavo, panaudodamas fizinį smurtÄ , o bÅ«tent: nustÅ«męs jÄ Ä¯ jos 403 kambarį, jėga pargriovė (pasodino) ant sofos, prispaudė jos kÅ«nÄ atsisėdęs ant jos, apžergęs savo kojomis jos kojas, viena ranka užlaužė jos rankas už nugaros ir laikė, o kitos rankos pirÅ¡tus įkiÅ¡o jai į burnÄ ir jėga pražiodė, tokiu bÅ«du atimdamas galimybę prieÅ¡intis, iÅ¡traukęs savo lytinį organÄ , įkiÅ¡o jai į burnÄ ir judindamas lytinį organÄ , tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du prieÅ¡ nukentėjusios M.

R.-A. valiÄ . Tokiais veiksmais D. M. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ BK 150 straipsnio 1 dalyje. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių praÅ¡ymai Apeliaciniu skundu nuteistasis D. M. praÅ¡o panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendį ir jį iÅ¡teisinti.Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis nepadarė jam inkriminuoto nusikaltimo. Jis neneigia turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiÄ ja, tačiau Å¡ie lytiniai santykiai buvo ne prieÅ¡ jos valiÄ , nuteistasis nenaudojo jokio smurto ir neatėmė jai galimybės prieÅ¡intis.

D. M. suvokimu lytinis aktas oraliniu bÅ«du vyko abipusiu sutarimu, todėl nagrinėjamu atveju nėra nustatyta tyčia padaryti BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikaltimÄ . Tokį pastarojo suvokimÄ sÄ lygojo M. R.-A. asmenybė, jos elgesys ir polinkiai. Ji tÄ vakarÄ neprisiskambino savo vaikinui ir pasakė, kad be vyro negali, todėl nuteistasis manė, kad jų norai sutampa. Objektų tyrimo metu ant nukentėjusiosios marÅ¡kinėlių be nuteistojo DNR buvo rastas miÅ¡rus dar ne mažiau kaip dviejų asmenų medžiagos profilis, netinkamas identifikavimui.

Jai labiau priimtinas įprastas lytinis aktas nuteistajam nebuvo priimtinas, nes jis bijojo ligų ir jos pastojimo, todėl jie pasirinko oralinį bÅ«dÄ . IÅ¡ pradžių nuteistasis nesakė apie buvusį lytinį aktÄ , nes jam buvo gėda, jis negalėjo suvokti, kaip galima taip nepagrįstai apkaltinti žmogų, tikėjosi, kad nukentėjusioji papasakos tiesÄ . D. M. stengėsi tvarkingai gyventi, pamirÅ¡ti praeities klaidas, dirbo, mokėjo skolas antstoliams.Apeliaciniame skunde pažymima, kad gydytoja psichiatrė parodė, kad nukentėjusiajai yra diagnozuota paranoidinė Å¡izofrenija, jai gali atsirasti kliediminis neadekvatus mÄ stymas, kuris nulemia neadekvatų aplinkos suvokimÄ , netinkamÄ susidariusios situacijos supratimÄ ir galimybę nurodyti nebÅ«tas aplinkybes, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra pagrindo teigti, jog nagrinėjamu atveju taip ir buvo.

Gydytoja nepatvirtino, kad ligonė pasipasakojo apie seksualinę prievartÄ , kad dėl to pablogėjo jos sveikatos bÅ«klė. Teismas taip pat neįvertino M. R.-A. elgesio pokyčių vaistus vartojant kartu su alkoholiu ir narkotinėmis medžiagomis. Liudytojas P. V., pranešęs apie šį įvykį policijai, taip pat serga psichine liga, gydomas psichiatrinėje ligoninėje, todėl negalėjo duoti parodymų. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų smurtinių veiksmų atlikimo faktÄ .

Toks faktas buvo nustatytas, vadovaujantis tik nukentėjusiosios parodymais, kurie yra prieÅ¡taringi ir negali bÅ«ti laikomi įrodymu. Nukentėjusioji dėl savo sveikatos bÅ«klės ir asmeninių savybių galėjo netinkamai suvokti veiksmų esmę, ji serga psichine liga, vartoja narkotikus ir alkoholį. Taip pat ji linkusi meluoti - nors nurodė, kad alkoholio nevartoja, jos draugai tai paneigė, nurodydami, kad pastaroji mėgsta iÅ¡gerti, ypač alaus, taip pat ji nurodė nevartojanti narkotikų, nors medicininiuose dokumentuose patvirtintas priklausomybės faktas, kaip motinystės teisių apribojimo priežastį nurodė sunkiÄ materialinę padėtį, nors teismų sprendimuose užfiksuotos kitos priežastys: priklausomybė nuo narkotikų, vaikų nepriežiÅ«ra.

Nukentėjusiosios pasakojimas apie prievartinius veiksmus neatitinka tikrovės, tiek veiksmų, kai jiems yra prieÅ¡inamasi, atlikti neįmanoma. Nors bendrabutyje buvo žmonių, nukentėjusioji nesiprieÅ¡ino, neÅ¡aukė ir neprašė pagalbos. Nuteistojo manymu, M. R.-A. yra suinteresuota gauti pinigus. Ä® policijÄ buvo kreiptasi tik kitos dienos vakare, kai nukentėjusioji negavo planuotų pinigų. Prokurorė, praÅ¡ydama apklausti nukentėjusiÄ jÄ pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodė, kad ji vėliau gali pakeisti parodymus, kas tik patvirtina M.

R.-A. parodymų nepatikimumÄ . Atsiliepimų į apeliacinį skundÄ negauta.Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundÄ atmesti. III. Apeliacinės instancijos teismo iÅ¡vados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas Nuteistojo D. M. apeliacinis skundas atmestinas.Pagal BK 150 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas tenkino lytinę aistrÄ su žmogumi prieÅ¡ Å¡io valiÄ analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sÄ lyčio bÅ«du, panaudodamas fizinį smurtÄ ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę prieÅ¡intis, ar pasinaudodamas bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle.

Lytinės aistros tenkinimas užtraukia baudžiamÄ jÄ atsakomybę tik tais atvejais, kai tai daroma prieÅ¡ nukentėjusio asmens valiÄ esant bent vienam iÅ¡ alternatyvių požymių: panaudojant fizinį smurtÄ , grasinant tuoj pat jį panaudoti, kitaip atimant galimybę prieÅ¡intis ar pasinaudojant bejėgiÅ¡ka nukentėjusio asmens bÅ«kle (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-315/2014 ir kt.). Nukentėjusio asmens nesutikimas turi bÅ«ti aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡tas ir kaltininkas turi suvokti kito asmens nesutikimÄ .

Asmens nesutikimas gali bÅ«ti iÅ¡reikÅ¡tas žodžiais – pasakant apie lytinių santykių nenorÄ , Å¡aukiant pagalbos, arba kitokio pobÅ«džio veiksmais – verkiant, atstumiant kaltininkÄ , stengiantis nuo jo pabėgti arba kitais bÅ«dais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2013 ir kt.­).Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iÅ¡samiai pasisakė dėl visų bÅ«tinųjų nusikalstamos veikos, nurodytos BK 150 straipsnio 1 dalyje, objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių egzistavimo D.

M. veiksmuose. Teismas įvertino byloje surinktus, tiesiogiai teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtus (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 straipsnio 1 dalis) įrodymus, tiek kiekvienÄ atskirai, tiek jų visumÄ , palygino juos tarpusavyje ir argumentuotai nurodė, kuriais remiasi, darydamas iÅ¡vadas dėl kaltinamojo kaltės, o kuriuos atmeta (BPK 20 straipsnis, 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistasis D. M. bendrabučio tipo daugiabučiame prie bloko iÅ¡ už nugaros rankomis apglėbė M.

R.-A. per juosmenį, pradėjo jÄ bučiuoti ir glamonėti, pastarajai pasiprieÅ¡inus, nustÅ«mus jo rankas, į jos priekaiÅ¡tus liautis nereagavo, nustÅ«męs jÄ Ä¯ jos kambarį, jėga pargriovė (pasodino) ant sofos, prispaudė jos kÅ«nÄ atsisėdęs ant jos, apžergęs savo kojomis jos kojas, viena ranka užlaužė jos rankas už nugaros ir laikė, o kitos rankos pirÅ¡tus įkiÅ¡o jai į burnÄ ir jėga pražiodė, iÅ¡traukęs savo lytinį organÄ , įkiÅ¡o jai į burnÄ ir, judindamas lytinį organÄ , tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du.

Taigi, D. M., panaudodamas fizinį smurtÄ ir kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiajai prieÅ¡intis, tenkino lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du prieÅ¡ jos valiÄ ir taip padarė BK 150 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ .Taip pat pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl to, kad nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ tenkinti nuteistojo lytinę aistrÄ , nors apeliaciniame skunde nuteistasis su tuo kategoriÅ¡kai nesutinka. M. R.-A., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad D. M. ėmus jÄ glamonėti, ji paklausė, kÄ jis daro, o jam atsakius, kad jis žino, jog ji jo nori, pastaroji tai paneigė, bandė nustumti jo rankas, tačiau nuteistasis buvo stipresnis ir nustÅ«mė jÄ Ä¯ kambarį ant sofos.

D. M. užlaužus nukentėjusiosios rankas ir jÄ prispaudus savo kÅ«nu, M. R.-A. pareikalavo nustoti, nieko jai nedaryti ir iÅ¡eiti, tačiau nuteistasis neklausė. Akivaizdu, kad tokiais savo veiksmais nukentėjusioji iÅ¡reiÅ¡kė savo pasiprieÅ¡inimÄ lytiniams santykiams, o nuteistasis turėjo suvokti, kad jo veiksmai atliekami prieÅ¡ pastarosios valiÄ . Nors apeliaciniame skunde akcentuojama, kad nukentėjusioji neÅ¡aukė ir neprašė pagalbos, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai kaltininkas nukentėjusiojo valiai palaužti naudoja fizinį smurtÄ ar grasinimus, nukentėjusysis gali iÅ¡oriÅ¡kai neiÅ¡reikÅ¡ti savo nesutikimo dėl panaudoto prieÅ¡ jį smurto, sukelto skausmo poveikio ar baimės patirti fizinį smurtÄ , tačiau kaltininkas turi suvokti, kad lytiniai santykiai vyksta prieÅ¡ nukentėjusiojo valiÄ , kuri palaužta dėl fizinio ar psichinio smurto poveikio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-127/2013 ir kt.).

Å iuo atveju, nukentėjusioji apklausų metų parodė, kad ji buvo dideliame Å¡oke, labai bijojo, todėl nebandė pabėgti, viskas įvyko labai greitai, nuteistasis buvo už jÄ stipresnis, be to, D. M. pastarajai grasino – nurodė, kad jei ji tylės, Å¡eÅ¡tadienį duos jai 400 Eur, o jei netylės – pakas. Be to, M. R.-A. iÅ¡ D. M. elgesio iki Å¡io įvykio buvo padariusi iÅ¡vadÄ , kad pastarasis yra teistas, jis yra aukÅ¡to Å«gio, grėsmingos iÅ¡vaizdos, kas tik sustiprino jos baimės jausmÄ .

Nuteistojo grasinimų įvykdymo baimė nulėmė ir tai, kad nukentėjusioji tÄ pačiÄ dienÄ nesikreipė į teisėsaugos institucijas. Ji buvo pasimetusi ir nežinojo, kÄ daryti. TokiÄ pastarosios reakcijÄ patvirtino ir baudžiamojoje byloje apklausti liudytojai Č. J., M. P. ir P. V. – kitÄ dienÄ M. R.-A. atrodė sutrikusi, sumiÅ¡usi, nesava, prislėgta, nervinga, pradėjo verkti. Tik iÅ¡sipasakojusi draugams ir jų paraginta pastaroji sutiko, kad apie įvykį bÅ«tų praneÅ¡ta policijai.

Tiek nukentėjusiosios, tiek minėtų liudytojų parodymai yra nuoseklÅ«s, sutampa tiek tarpusavyje, tiek su kitais baudžiamojoje byloje surinktais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi. Skirtingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, kad nukentėjusiosios psichologinė bÅ«sena suprastėjo po nagrinėjamo įvykio, patvirtino ir jos gydytoja R. R., nurodė, kad M. R.-A. buvo paskirti antidepresantai. Taigi, tiek nukentėjusiosios M. R.-A. elgesys įvykio metu, tiek ir kitÄ dienÄ po įvykio patvirtina, kad ji lytinių santykių su nuteistuoju D.

M. nenorėjo. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios gyvenimo bÅ«das pats savaime nėra pagrindu nuteistajam manyti, kad pastaroji nori su juo lytiÅ¡kai santykiauti. Juo labiau, kad ji teigė įvykio vakarÄ su D. M. neflirtavusi, vengusi bendravimo, taip pat nepalaikiusi su juo artimesnių santykių ir praeityje. Nukentėjusiosios bendravimo su nuteistuoju nepatvirtino ir liudytojai Č. J., M. P. ir P. V..Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klę ir pripažino, kad jai diagnozuoti psichikos sutrikimai konkrečiu atveju neturėjo įtakos susidariusios situacijos suvokimui ir vertinimui.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada ir pakartotinai atkreipia dėmesį, kad gydytoja R. R. apklausos metu nurodė, kad po 2017 m. gegužės 6 d. jokio nukentėjusiosios stacionarinio gydymo nebuvo, buvo tik planiniai apsilankymai pas psichiatrus ir du kartus pas psichologÄ , kas reiÅ¡kia, kad M. R.-A. sveikatos bÅ«klė buvo pakankamai stabili, konsultacijų metu ženklių pablogėjimų nenustatyta. Be to, baudžiamojoje byloje nėra duomenų, kad nukentėjusioji įvykio metu buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų, kas galėjo turėti įtakos situacijos suvokimui.

Gydytojos teigimu, alkoholio vartojimas nebÅ«tinai nulemia neigiamus padarinius, kiekvienÄ atvejį reikia vertinti individualiai. Svarbu pažymėti ir tai, kad viso proceso metu nukentėjusioji nurodė iÅ¡ esmės tas pačias įvykio aplinkybes, jas patvirtino ir byloje apklausti liudytojai, kas tik patvirtina, kad M. R.-A. suvokė su ja atliktų veiksmų esmę ir sugebėjo jÄ objektyviai perteikti.Laikant nukentėjusiosios parodymus patikimais, pagrįstai nustatyta, kad prieÅ¡ jÄ nuteistasis naudojo fizinį smurtÄ ir kitais bÅ«dais atėmė galimybę prieÅ¡intis prievartiniams veiksmams.

Tai, kad ant M. R.-A. kÅ«no nebuvo aptikta smurto žymių, nereiÅ¡kia, kad fizinis smurtas nebuvo panaudotas. Nukentėjusioji viso proceso metu nuosekliai teigė, kad D. M. iÅ¡ bloko jÄ nustÅ«mė į kambarį ir jėga pargriovė ant lovos. Tuomet savo kojomis apžergė jos kojas ir prispaudė nukentėjusiosios kÅ«nÄ ant jos atsisėsdamas, viena ranka užlaužė jos rankas ir laikė už nugaros, o kita ranka jėga pražiodė. Laikytina, kad tokius veiksmus vienu metu atlikti įmanoma, turint omenyje tai, kad D.

M. yra fiziÅ¡kai stipresnis už nukentėjusiÄ jÄ . Taip pat sutiktina, kad tokio pobÅ«džio veiksmai yra prievartiniai ir sukelia nukentėjusio asmens iÅ¡gÄ stį.Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas paneigė ir nuteistojo keliamÄ versijÄ , kad nukentėjusioji jį apkalbėjo tuomet, kai už seksualines paslaugas negavo praÅ¡ytų pinigų. M. R.-A. neigė praÅ¡iusi kokio nors atlygio iÅ¡ nuteistojo, atvirkščiai, ji nurodė, kad pastarasis jai už tylėjimÄ siÅ«lė Å¡eÅ¡tadienį sumokėti pinigus.

Tiek nukentėjusioji, tiek pas jÄ namuose buvę liudytojai Č. J., M. P. ir P. V. patvirtino, kad D. M. kitÄ dienÄ po įvykio grėsmingu tonu kvietėsi M. R.-A. pasikalbėti, pastaroji patvirtino, kad Å¡io pokalbio metu jis pakartotinai jai pagrasino smurtu, jei kam nors papasakos apie tai, kas tarp jų įvyko, ir už tylėjimÄ pažadėjo sumokėti pinigų Å¡eÅ¡tadienį. BÅ«tent Å¡ie grasinimai ir paskatino nukentėjusiÄ jÄ galutinai apsispręsti dėl kreipimosi į policijÄ . O taip pat dėl Å¡ios priežasties ji buvo apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėja tam, kad užtikrinti parodymų patikimumÄ .

Pažymėtina, kad tuo atveju, jei, kaip teigia nuteistasis, nukentėjusioji ar jos draugai jį Å¡antažavo, praÅ¡ydami pinigų, jis galėjo praneÅ¡ti teisėsaugos institucijoms apie tokius neteisėtus veiksmus, tačiau to nepadarė. Atvirkščiai, kilus sÄ myÅ¡iui, D. M. paskambino motinai ir klausė, ar galėtų atvažiuoti į sodybÄ . Svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad D. M. parodymai baudžiamojo proceso metu nebuvo nuoseklÅ«s, pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai aptarė nuteistojo teiginių prieÅ¡taringumÄ , todėl apeliacinės instancijos teismas dėl to nesikartoja, tik pažymi, kad parodymų nenuoseklumas kelia abejonių jų patikimumu ir leidžia juos vertinti kritiÅ¡kai.Taigi, pirmosios instancijos teismas visų byloje surinktų ir tiesiogiai iÅ¡tirtų įrodymų pagrindu padarė pagrįstas iÅ¡vadas dėl to, kad nuteistasis, panaudodamas fizinį smurtÄ ir atimdamas galimybę nukentėjusiajai prieÅ¡intis, elgėsi prieÅ¡ jos valiÄ ir tenkino savo lytinę aistrÄ oraliniu bÅ«du, todėl naikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžio nėra teisinio pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Nuteistojo D. (D.) M. apeliacinį skundÄ atmesti. Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai                                                                                     Virginija Pakalnytė – TamoÅ¡iÅ«naitė                                                                              Aiva Survilienė                                                                              ArtÅ«ras Å umskas