2013-06-26 Nr. AB-3078-3-61-3-00681-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Legislator summary
AI generatedLietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo pareiškėjo VO „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo VO „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo.
Legislator headnote
AI generated2013-06-26 Nr. AB-3078-3-61-3-00681-2013-4 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas: Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė.
Full text
Administracinė byla Nr. AS602-401/2013
Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00681-2013-4
Procesinio sprendimo kategorija 63.3.8.
(S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS
NUTARTIS
2013 m. birželio 26 d.
Vilnius
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko, Veslavos Ruskan (pranešėja) ir Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas), teismo posėdyje rašytinio proceso būdu išnagrinėjo pareiškėjo VO „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo VO „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ skundą atsakovui Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui dėl akto panaikinimo ir įpareigojimo.
Teisėjų kolegija
nustatė:
I. Pareiškėjas VO „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ (toliau – ir pareiškėjas) 2013 m. kovo 1 d. (pagal gavimo datą) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Departamentas) 2013 m. sausio 9 d. sprendimą Nr. (38-4)-VR-1.7-113 ir įpareigoti priimti naują sprendimą.
Pareiškėjas kartu su skundu pateikė prašymą atnaujinti praleistą skundo padavimo terminą. Šiuo aspektu nurodė, kad apie skundžiamo akto, kuriuo konstatuota, jog anaerobiniu būdu apdoroto nuotekų dumblo kompostavimui Vilniaus miesto nuotekų valyklos teritorijoje poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, priėmimą suinteresuotai visuomenei pranešta tik Departamento 2013 m. vasario 1 d. raštu Nr. (38-4)-VR-1.7-568. Pažymėjo, jog vilniečiai nesidomėjo fekalinio dumblo perdirbimu, informacijos tuo klausimu nesekė, kadangi miesto meras gyventojus patikino, jog pradėjo veikti dumblo utilizavimo įmonė ir miestiečiai kompostavimo metu išsiskiriančiomis dujomis daugiau nebus nuodijami. Pridūrė, jog šiuo klausimu nebesidomėta ir dėl to, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2012 m. rugpjūčio 13 d. raštu Nr. VR-1.7-887 pranešė, kad Departamentas pareikalavo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo.
II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 8 d. nutartimi, be kita ko, pareiškėjo prašymą atnaujinti skundo padavimo terminą atmetė.
Teismas pažymėjo, jog suinteresuota visuomenė, vadovaudamasi Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu ir Aplinkos ministro 2005 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-370 patvirtinto Visuomenės informavimo ir dalyvavimo planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 41 punktu, turi teisę Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą. Nurodė, jog vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 1 dalimi, ji skundą teismui turi paduoti per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Taip pat rėmėsi Aprašo 9 punktu, įpareigojančiu užsakovą ar PAV dokumentų rengėją ir atsakingą instituciją, atitinkama tvarka paskelbti apie atrankos išvadą, ar privaloma vertinti poveikį aplinkai tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri įrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašą, arba jeigu planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo proceso dalyviai pareikalauja, o atsakinga institucija nusprendžia, kad atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo būtų atliekama ir tos planuojamos ūkinės veiklos, kuri neįrašyta į Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą ir šiame punkte nurodytą sąrašą).
Išdėstė, jog Departamentas 2013 m. kovo 7 d. raštu Nr. (38-2)-VR-1.7-1196 pateikė teismui įrodymus, kad apie priimtą atrankos išvadą buvo skelbta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje, 2013 m. sausio 11 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ ir 2012 m. sausio 12 d. savaitraštyje „Sostinė“. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog pareiškėjas skundą dėl Departamento 2013 m. sausio 9 d. išvados Nr. (38-4)-VR-1.7-113 vėliausiai galėjo paduoti iki 2013 m. vasario 12 d., tačiau jis skundą paštu išsiuntė 2013 m. vasario 28 d., t. y. praleidęs skundo padavimo terminą.
Teismas rėmėsi ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi bei pažymėjo, jog teisminėje praktikoje pripažįstama, kad termino praleidimo priežasčių svarbumą lemia aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis paduoti skundą teismui arba turėjo įtakos jo valiai ir jo pasirinktam elgesiui.
Išdėstė, jog apie priimtą atrankos išvadą visuomenė informuojama visuomenės informavimo priemonėse, o iš pateiktų prie skundo priedų matyti, kad Vilniaus gyventojai domėjosi ginčo klausimu, todėl pareiškėjas, būdamas pakankamai apdairus ir rūpestingas, turėjo galimybių sužinoti apie priimtą atrankos išvadą iš visuomenės informavimo priemonių ir skundą teismui paduoti laiku. Akcentavo, jog ir pats pareiškėjas nurodo, kad po to, kai miesto meras patikino, jog pradėjo veikti dumblo utilizavimo įmonė ir miestiečiai kompostavimo metu išsiskiriančiomis dujomis daugiau nebus nuodijami, nebesidomėjo fekalinio dumblo perdirbimu ir informacijos nesekė, kas patvirtina, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, jog skundo padavimo termino praleidimo priežastys yra subjektyvaus, o ne objektyvaus pobūdžio, todėl atsisakė pareiškėjui atnaujinti skundo padavimo terminą bei, vadovaudamasis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punktu, skundą priimti atsisakė.
III. Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą (b. l. 40 – 41), kuriuo prašo ginčijamą teismo nutartį panaikinti, atnaujinti terminą skundui paduoti bei priimti jų pateiktą skundą nagrinėti.
Atskirajame skunde nurodo, jog Vilniaus miesto meras savo daugkartiniuose viešuosiuose pareiškimuose gyventojus patikino, jog pradėjo veikti dumblo utilizavimo įmonė ir miestiečiai kompostavimo metu išsiskiriančiomis dujomis daugiau nebus nuodijami, nes dumblas nebebus kompostuojamas. Be to, Departamentas 2012 m. rugpjūčio 13 d. raštu taip pat pranešė suinteresuotoms šalims, kad „Vilniaus RAAD pareikalavo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo“. Todėl tikina, kad visuomenės atstovai iš mero paaiškinimų bei šio Departamento rašto padarė išvadą, kad ginčo klausimas išspręstas ir planuojamai veiklai Departamentas, vadovaudamasis Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu, pareikalaus atlikti bent poveikio aplinkai vertinimą. Kaip bebūtų, Departamentas, apsiribojęs vien formaliu pranešimo paskelbimu, priėmė sprendimą, jog nuotekų dumblas bus kompostuojamas, netgi neatlikus poveikio aplinkai vertinimo procedūros.
Pažymi, jog pareiškėjui apie tokį sprendimą oficialiai buvo pranešta tik 2013 m. vasario 1 d., galimai specialiai praleidus 20 dienų (nuo sprendimo priėmimo datos) terminą pageidavimams pareikšti. Mano, jog mero paaiškinimais bei minėtuoju Departamento raštu buvo siekiama nuslopinti visuomenės susidomėjimą fekalinio dumblo kenksminguoju kompostavimu miesto teritorijoje. Pabrėžia, jog šie veiksmai turėjo įtakos ir pareiškėjui, todėl skundo padavimo termino praleidimo priežastys laikytinos objektyvaus, o ne subjektyvaus pobūdžio. Be to, mano, jog turėtų būti įvertinta ir ta aplinkybė, kad pateikdamas skundą, pareiškėjas nepraleido vieno mėnesio termino nuo Departamento oficialaus pranešimo apie priimtą atrankos išvadą.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a:
IV. Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjas VO „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ (toliau – ir pareiškėjas) atskiruoju skundu ginčija Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą dėl to, kad jis praleido skundo padavimo terminą bei atsisakė atnaujinti terminą skundui paduoti.
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu, kuriame numatyta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu praleistas skundo (prašymo) padavimo terminas ir pareiškėjas neprašo jo atnaujinti ar teismas atmeta tokį prašymą.
Teisėjų kolegija nurodo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuotas iš konstitucinio teisinės valstybės principo bei kitų Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatų kylantis imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės yra pažeidžiamos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą, kuris išspręstų ginčą (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Tačiau savo teisėmis kiekvienas asmuo turi naudotis protingai, nepiktnaudžiauti jomis, laikytis įstatymais įtvirtintos tvarkos, kuri užtikrina teisinių santykių stabilumą ir teisinio saugumo principo įgyvendinimą. Apriboti skundų padavimo terminai, inter alia, susiję su teisinio saugumo principo įgyvendinimu, jais siekiama užtikrinti, kad asmenys, manantys, jog jų teisės buvo pažeistos, turėtų ne tik teisę jas ginti, bet ir pareigą tai daryti per protingą ir pagrįstą laiko tarpą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA858-69/2010). Teisė pasinaudoti teismine gynyba yra ribojama laike ir siejama su faktine aplinkybe, nuo kurios ir pradedamas skaičiuoti laikas, per kurį suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą.
ABTĮ 33 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip, skundas (prašymas) administraciniam teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos arba per du mėnesius nuo dienos, kai baigiasi įstatymo ar kito teisės akto nustatytas reikalavimo įvykdymo terminas.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ginčijama Departamento 2013 m. sausio 9 d. išvada Nr. (38-4)-VR-1.7-113 buvo skelbta Vilniaus miesto savivaldybės administracijos skelbimų lentoje, 2013 m. sausio 11 d. dienraštyje „Lietuvos rytas“ (b. l. 36) ir 2012 m. sausio 12 d. savaitraštyje „Sostinė“ (b. l. 35), tačiau pareiškėjas dėl jos į administracinį teismą kreipėsi tik 2013 m. vasario 28 d. Todėl iš esmės nekyla ginčas dėl to, jog pareiškėjas skundą teismui padavė praleidęs bendrąjį įstatymo nustatytąjį terminą, tačiau teisėjų kolegija konkrečiu atveju turi patikrinti, ar egzistuoja termino atnaujinimo pagrindai.
Remiantis ABTĮ 34 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjo prašymu administracinis teismas skundo (prašymo) padavimo terminus gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 1 – 7 punktuose. Administracinių teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog terminai gali būti atnaujinti tik tuo atveju, jeigu pripažįstama, kad jie praleisti dėl objektyvių, svarbių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių.
Pareiškėjas nagrinėjamu atveju akcentuoja, jog buvo suklaidintas viešų Vilniaus mero pareiškimų bei Departamento 2012 m. rugpjūčio 13 d. rašto, kuriuo minėtoji institucija nurodė, kad pareikalavo atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo būtinumo. Be to, pareiškėjas pažymi, jog faktiškai apie 2013 m. sausio 9 d. išvadą sužinojo tik gavęs jam adresuotą 2013 m. vasario 1 d. Departamento raštą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju, nors pareiškėjas teoriškai ir turėjo galimybių sužinoti apie priimtą Departamento atrankos išvadą ir anksčiau, t. y. ją paskelbus Vilniaus savivaldybės administracijos skelbimų lentoje arba visuomenės informavimo priemonėse, tačiau faktiškai jis apie ją sužinojo tik 2013 m. vasario 1 d., kuomet Departamentas informavo Vilniaus regiono gyventojų bendruomenių Aplinkos komiteto pirmininką, kuris, pastebėtina, taip pat yra ir pareiškėjo bendruomenės pirmininkas, kad yra priimta atrankos išvada dėl neprivalomo anaerobiniu būdu apdoroto nuotekų dumblo kompostavimo poveikio aplinkai vertinimo.
Pažymėtina, Departamentas delsė operatyviai informuoti pareiškėją apie jo teises neigiamai veikiančio sprendimo priėmimą, todėl toks delsimas vertintinas kaip galėjęs objektyviai sutrukdyti pareiškėjui operatyviai realizuoti teisę į teisminę gynybą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, jog būtent nuo šio momento – 2013 m. vasario 1 d. – pareiškėjas turėjo pirmąją realią galimybę faktiškai susipažinti su jam nepalankaus administracinio akto turiniu bei pradėti rengtis teisminei gynybai. Būtent tą jis konkrečiu atveju ir padarė, savo teisę realizuodamas operatyviai, t. y. į teismą kreipęsis nepraleidus bendrojo termino skundui paduoti, skaičiuojant jį nuo 2013 m. vasario 1 d. Tuo tarpu kitų pareiškėjo piktnaudžiavimo procesu ar procesinio neapdairumo elementų byloje nenustatyta.
Todėl, vadovaujantis bendraisiais teisingumo ir protingumo principais, gero viešojo administravimo (atsakingo valdymo) principu, atsižvelgus į ginčo šalių elgesį, nagrinėjamu atveju būtų nepagrįsta spręsti, jog terminas buvo praleistas išimtinai dėl subjektyvios pareiškėjo pozicijos, nes jo praleidimą galėjo sąlygoti ir nudelstas viešojo administravimo subjekto informavimas apie su jo teisėmis neabejotinai besisiejantį sprendimą. Minėtų aplinkybių daugetas, teisėjų kolegijos vertinimu, sudaro pakankamą pagrindą praleistąjį terminą atnaujinti.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog esant nurodytoms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl panaikinama. Pareiškėjo VO „Lazdynų bendruomenės savivaldijos“ atskirasis skundas tenkinamas iš dalies ir, atnaujinus skundo padavimo terminą, pareiškėjo skundo priėmimo klausimas grąžintinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 151 straipsnio 4 punktas).
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
n u t a r i a :
Pareiškėjo VO „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. kovo 8 d. nutartį panaikinti.
Tenkinti pareiškėjo VO „Lazdynų bendruomenės savivaldija“ prašymą dėl termino skundui paduoti. Atnaujinti pareiškėjui terminą skundui dėl Lietuvos Respublikos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2013 m. sausio 9 d. sprendimo Nr. (38-4)-VR-1.7-113 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paduoti. Pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjai Ramūnas Gadliauskas
Veslava Ruskan
Arūnas Sutkevičius