2025-03-05 Nr. AB-3992-3-61-3-07638-2024-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-314-968/2025

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-07638-2024-5

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2025 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko (pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą dėl Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. G. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas E. G. su skundu kreipėsi į teismą ir prašė panaikinti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministro 2024 m. lapkričio 29 d. priimtą įsakymą Nr. K-609 „Dėl E. G. atšaukimo ir skyrimo į pareigas Užsienio reikalų ministerijoje“ (toliau – ir Įsakymas).

Pareiškėjas taip pat prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – iki galutinio bylos išnagrinėjimo momento sustabdyti Įsakymo vykdymą. Šį prašymą grindė aplinkybėmis, jog, šios reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikius, tiek pareiškėjui ir jo karjerai, tiek ir Lietuvos Respublikos ambasadai (duomenys neskelbtini) Konfederacijoje (toliau – ir Ambasada) gali būti padaryta neatitaisoma žala, nes: 1) bus sutrikdyta pareiškėjo diplomatinė karjera, pasikeis darbo atlikimo vieta, į jo eitas pareigas bus paskirtas kitas diplomatas, kuris neturės jokio įdirbio, o pareiškėjas turės gilintis į naujas darbo sritis, nors jau ilgą savo gyvenimo dalį skyrė būtent darbui šioje ambasadoje ir diplomatinių ryšių mezgimui būtent šioje šalyje; 2) net ir teismui panaikinus skundžiamą Įsakymą pareiškėjas nebus grąžinamas į eitas pareigas, jeigu pagal diplomatinę praktiką jis bus atšauktas, taigi jis nebegalėtų grįžti į situaciją, kurioje buvo, ir tokiu būdu pareiškėjui, kaip karjeros diplomatui, būtų padaryta neatitaisoma profesinė ir reputacinė žala; 3) pareiškėjas nori tęsti diplomatinę tarnybą būtent ankstesnėse pareigose bei to nori ir jo tiesioginis vadovas – ambasadorius.

II. Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmai 2025 m. sausio 8 d. nutartimi pareiškėjo skundą priėmė ir netenkino pareiškėjo prašymo dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Teismas, įvertinęs Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 70 straipsnio 1, 3 dalių nuostatas ir aptaręs aktualią Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką, nusprendė, jog šiuo atveju nėra pakankamo pagrindo užtikrinti pareiškėjo skundo reikalavimus, o pareiškėjui tariamai kilsiančios žalos aspektu pažymėjo, kad prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas. Be to, pareiškėjas, prašydamas imtis priemonių jo reikalavimui užtikrinti, nepateikė svarių argumentų dėl akivaizdaus skundžiamo Įsakymo neteisėtumo, t. y. pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį tikėtinai nepagrindė savo skundo reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė, kad nesustabdžius Įsakymo vykdymo ypač sunkių padarinių (didelės žalos) nebus įmanoma išvengti.

Teismas pabrėžė, kad iš ginčijamo Įsakymo matyti, jog pareiškėjas iš ministro patarėjo pareigų, vykdant Įsakymą, bus atšauktas tik 2025 m. kovo 3 d. Taigi pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės yra nukreiptas į ateitį, t. y. nesavalaikis ir reikštų tai, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai, tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų proporcingas. Nors pareiškėjas mini, jog, diplomatą atšaukus iš pareigų, jis net ir pareiškėjui priėmus palankų teismo sprendimą nebebūtų grąžinamas į iki atšaukimo eitas pareigas, tačiau šių aplinkybių jokiais įrodymais nepagrindė. Jokių kitų išskirtinių aplinkybių, kurios patvirtintų, jog skundo padavimo teismui metu nepritaikius pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pareiškėjas nepateikė. Taigi pareiškėjas neįrodė didelės žalos realumo bei aplinkybių, kad nurodytos žalos atlyginti negalima ar kad tai padaryti būtų pernelyg sudėtinga.

Teismas, įvertinęs kilusio ginčo pobūdį, pareiškėjo prašomą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę bei nurodytas priežastis, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, turi būti taikoma ši priemonė, nusprendė, kad skundo priėmimo nagrinėti teisme momentu nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo taikyti pareiškėjo nurodytą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nes pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog, nepritaikius šios priemonės, jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas pažymėjo, kad, pasikeitus faktinei situacijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo būtinumą (ABTĮ 12 str.).

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutartį ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti Įsakymo vykdymą ir/ar galiojimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pareiškėjo pateiktame skunde yra pakankamai argumentų, kurie sudaro pagrindą prima facie (iš pirmo žvilgsnio) Įsakymą ginčyti kaip neteisėtą. Atsakovas priimdamas Įsakymą visiškai neįvertino, ar pagrindas, dėl kurio priimtas Įsakymas, buvo apskųstas. Pareiškėjas apskundė Įsakymo priėmimo pagrindą (2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymą Nr. K-426), kuriuo jam buvo paskirta tarnybinė nuobauda. Šioje byloje skundžiamas Įsakymas buvo išvestinis iš 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymo Nr. K-426. Vis dar vyksta teisinis ginčas dėl pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos pagrįstumo ir teisėtumo. Nesant objektyvių duomenų, atsakovas priėmė skundžiamą Įsakymą, lemiantį pareiškėjo 32 metus trunkančią profesinio diplomato karjeros žlugimą. Toks be teisinio pagrindo Įsakymo priėmimas laikytinas neteisėtu.

2. 2024 m. rugsėjo 20 d. įsakymas Nr. K-426 ir Įsakymas rėmėsi nepagrįsta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos (toliau – ir URM) galimo tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos 2024 m. rugsėjo 11 d. motyvuota išvada Nr. (3.6E)GI-29. Lietuvos Respublikos ambasadorius (duomenys neskelbtini) Konfederacijoje – tiesioginis pareiškėjo vadovas, nebuvo pakviestas apsvarstyti, ar ir kokios galėtų kilti menamos grėsmės atstovybės darbuotojų saugiai aplinkai. Ketinant svarstyti, svarstant ar priimant sprendimą atšaukti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos atstovybėje (duomenys neskelbtini) Konfederacijoje užimamų pareigų, atstovybės vadovui nebuvo suteikta jokių „galimybių pateikti Ambasados vadovo vertinimą apie sprendimo negatyvias pasekmes“ (iš ambasadoriaus 2024 m. gruodžio 12 d. laiško). Remiantis ambasadoriaus liudijimu, abejonės ar nuostatos dėl „saugios aplinkos atstovybės darbuotojams“ neturi jokio pagrindo nei faktinėmis aplinkybėmis, nei šiuo metu atstovybėje vykstančia darbine nuotaika, pagrįsta darbuotojų tarpusavio tarnybiniu bendradarbiavimu. Todėl pripažintina, kad pirmoji būtina reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlyga yra įvykdyta – tikėtinai pagrįstas pareiškėjo reikalavimo panaikinti Įsakymą pagrįstumas.

3. Pareiškėjas pagrindė ir antrąją reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtiną sąlygą, t. y. pateikė argumentus, kurie pagrindžia, kad nesiėmus užtikrinimo priemonės gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Tam, kad būtų pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė, nebūtina, jog žala turi pasireikšti būtinai asmeniškai pareiškėjui. Šiuo nagrinėjamu atveju žala gali pasireikšti tiek Lietuvos Respublikai, tiek ir URM. Nesustabdžius Įsakymo vykdymo, iš esmės bus sutrikdyta pareiškėjo diplomatinė karjera, pasikeis darbo atlikimo vieta ir vietoje pareiškėjo į ministro patarėjo pareigas bus skiriamas kitas diplomatas. Tokia žala šiuo atveju gali pasireikšti URM patiriamais finansiniais nuostoliais įvykdžius Įsakymą, nes valstybės lėšomis būtų paskiriamas naujas diplomatas į Ambasados ministro patarėjo pareigas, o tuo pačiu pareiškėjas turėtų grįžti į Lietuvą. Šis gyvenamosios vietos pakeitimas iš vienos šalies į kitą taip pat užimtų nemažai laiko ir kainuotų nemažai pinigų pareiškėjui.

4. Lietuvos diplomatinės tarnybos veiklos praktikoje nebuvo nei vieno atvejo, kuomet iš užsienyje užimamų pareigų atšauktas diplomatas būtų buvęs vėl sugrąžintas į savo anksčiau užsienyje užimtas pareigas po to, kai buvo nustatytas jo atšaukimo nepagrįstumas. Esant abejotinoms faktinėms aplinkybėms, pareiškėjo darbo vietos pakeitimas tiek materialine, tiek ir nematerialine prasme padarytų neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą tiek šių diplomatų, tiek URM, tiek ir Ambasados veiklai ir jos reputacijai.

5. Pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo nebuvo patenkintas, kadangi nebuvo atkreiptas dėmesys į pareiškėjo tiesioginio vadovo Ambasados ambasadoriaus D. S. 2024 m. gruodžio 12 d. raštą. Šiuo konkrečiu atveju ambasadorius pareiškėjo vykdomą veiklą vertino puikiai ir nurodė, kad neplanuotas pareiškėjo atšaukimas iš šiuo metu užimamų pareigų padarys žalą Ambasados veiklos rezultatams ir Lietuvos užsienio politikos siekiams (duomenys neskelbtini). Itin svarbu pabrėžti ir tai, kad ambasadorius savo rašte buvo nurodęs, jog „pastaruoju metu E. G. daug savo veiklos dėmesio aktyviai skiria Lietuvos gynybos pramonės ir telekomunikacinių technologijų įmonių interesams (duomenys neskelbtini). Šiuo metu, dalyvaujant URM ir „Investicijų agentūros“ kolegoms jau suplanuoti jo veiksmai 2025 metams“. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, šiuo konkrečiu atveju reikalavimo užtikrinimo priemonės netaikymas sąlygotų proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso pažeidimą.

6. Įsakymo vykdymo ir/ar galiojimo nesustabdymas gali sukelti neproporcingai didelę žalą, nes, teismui priėmus pareiškėjui palankų sprendimą, iki tol buvusios teisinės padėties atkūrimas būtų labai sudėtingas ir tai galėtų turėti įtakos kokybiškam teisės aktais URM nustatytų funkcijų atlikimui. Atsakovo priimtas Įsakymas grindžiamas neobjektyviais duomenimis ir nepatvirtina, jog pareiškėjas būtų padaręs tam tikrą tarnybinį nusižengimą. Pareiškėjo pavaldinės nepagrįstas skundas buvo pateiktas URM būtent po to, kai ji nebuvo patenkinta pareiškėjo pasiūlymu dėl jai skirtinos motyvacinės skatinimo priemonės pačią jos tarnybinę veiklą įvertindamas „labai gerai“.

Atsakovas Užsienio reikalų ministerija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas nenurodo jokių objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie patvirtintų reikalavimo pagrįstumą. Atsakovas pabrėžia, kad diplomatų atestacijos komisijos veiklą reglamentuoja Diplomatų atestacijos komisijos nuostatai, kurių 4.6 punktas numato, jog komisija svarsto ir teikia rekomendacijas dėl diplomatų skyrimo, perkėlimo ir laikino perkėlimo į kitas pareigas, taip pat diplomatų rotacijos klausimais. Taigi, diplomatų atestacijos komisijos priimta rekomendacija yra teisėta ir galiojanti. Atitinkamai jos pagrindu priimtas skundžiamas Įsakymas. Taip pat priešingai nei teigia pareiškėjas, skundžiamas Įsakymas nelėmė pareiškėjo 32 metus trunkančios profesinio diplomato karjeros žlugimo. Pareiškėjas tęs veiklą URM, o jo pareiginės algos koeficientas taip pat nesumažės. Diplomatų viena iš svarbiausių pareigų yra rotacija, todėl visa jų karjera susijusi su išvykimu iš URM ir grįžimu į ją. Atsakovas akcentuoja, kad diplomatai turi būti universalūs ir išmanyti įvairias sritis, keisti darbo sritis. Tad įprasta praktika, kad diplomatai kiekvieną kartą paskiriami vis į kitą padalinį. Pareiškėjo nuogąstavimų dėl noro mokytis naujų dalykų atsakovas nesulaukė. Be kita ko, viena iš diplomatų kompetencijų yra nuolatinis mokymasis.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjo minimas tiesioginio vadovo raštas yra tik tiesioginio vadovo asmeninis vertinimas apie pareiškėjo veiklą bei nuomonė apie ambasados darbinę atmosferą, tačiau raštas neturi jokio pagrindo būti vertinamas, kaip įrodymas, kuriuo remiantis Įsakymas galėtų būti vertinamas kaip neteisėtas. Pareiškėjo vertinimas dėl Įsakymo nepagrįstumo yra subjektyvus, neparemtas objektyviais įrodymais, taigi negali būti laikomas kaip prima facie įrodymu dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Atsakovas pažymi, kad viena iš būtinų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo sąlygų yra pareiškėjui galinti atsirasti neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, jei ši priemonė nebūtų pritaikyta. Nei viena iš pareiškėjo nurodytų žalos formų – nei galimi finansiniai nuostoliai, susiję su naujo diplomato paskyrimu, nei pareiškėjo grįžimas į Lietuvą ir su tuo susijusios išlaidos – nėra pagrįstos (įskaitant jų dydį), todėl negalima laikyti, kad jos atitiktų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje numatytą „neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos žalos“ sąvoką. Tokiu atveju žala būtų laikoma pernelyg mažos reikšmės, kad pateisintų reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymą. Be kita ko, persikėlimo išlaidas apmoka/kompensuoja URM, o tai yra įprastos išlaidos, kurias nuolat URM dengia. Atitinkamai kompensavimo išlaidų tvarka yra tinkamai sureguliuota ir veikia. Įvertinus šias aplinkybes, galima teigti, kad žalos dydis ir jos atsiradimo tikimybė yra pernelyg abstraktūs ir hipotetiniai. Taip pat ir argumentas dėl neva URM galimų finansinių nuostolių dėl naujo diplomato paskyrimo nėra svarus ir pagrįstas, nes diplomatai skiriami ir atšaukiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka, tai yra nuolat vykstantis procesas.

Atsakovas pažymi, kad pareiškėjas iš ministro patarėjo pareigų, vykdant Įsakymą, bus atšauktas tik 2025 m. kovo 3 d. Taigi pareiškėjo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės yra nukreiptas į ateitį, o tai reikštų tai, kad galbūt pažeistos pareiškėjo teisės be pagrindo būtų ginamos prevenciškai. Tokios reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nebūtų proporcingas. Pareiškėjas iš esmės nurodė tik hipotetines neigiamas pasekmes (galimus persikėlimo nuostolius (kurios pagal URM tvarką, yra kompensuojamos), žala karjerai)), tačiau nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (argumentų), kurios patvirtintų, jog nepritaikius jo prašomo reikalavimo užtikrinimo priemonės pareiškėjui gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutarties dalies, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Įsakymo vykdymą, kol nebus priimtas galutinis sprendimas byloje, pagrįstumas ir teisėtumas.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad šioje byloje priimtas nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimas panaikinti užsienio reikalų ministro 2024 m. lapkričio 29 d. priimtą Įsakymą, kuriuo pareiškėjas atšaukiamas 2025 m. kovo 3 d. iš Lietuvos ambasados (duomenys neskelbtini) Konfederacijoje ministro patarėjo pareigų ir skiriamas į patarėjo Globalių reikalų grupėje pareigas.

Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjo prašymo taikyti minėtą reikalavimo užtikrinimo priemonę, nustatęs, jog pareiškėjas pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį tikėtinai nepagrindė skundo reikalavimo pagrįstumo ir neįrodė, kad, nepritaikius jo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jam bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pareiškėjas, atskirajame skunde laikydamasis pozicijos, kad jo prašymas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės turėjo būti patenkintas, teigia, jog būtina sustabdyti Įsakymo vykdymą ir (arba) galiojimą, kadangi jis įrodė visas sąlygas, reikalingas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teisėjų kolegija, tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, kad ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, yra nustatyta, jog reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir nesiėmus užtikrinimo priemonių gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra pripažinęs, kad reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymui būtina nustatyti dvi sąlygas: 1) proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia, t. y. prima facie (iš pirmo žvilgsnio), reikalavimo pagrįstumą; 2) nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, t. y. kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016, 2019 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-564-556/2019). Nesant bent vienos iš nurodytų sąlygų, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal ABTĮ 70 straipsnį negalimas, o pareiga pagrįsti šios priemonės taikymo būtinumą tenka proceso dalyviui, prašančiam taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (-es), t. y. jis privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo priemonės (-ių) pagrindą ir pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., LVAT 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016, 2023 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-382-1047/2023, 2023 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-473-968/2023).

LVAT praktikoje pažymėta, kad administracinėje byloje gali būti taikomos tik tokios užtikrinimo priemonės, kurios yra reikalingos tam, jog būtų užtikrintas byloje pareikštas konkretus reikalavimas(-ai), o ne tam, kad būtų sprendžiami ir užtikrinami apskritai tarp proceso šalių susiklostę teisiniai santykiai (žr., pvz., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-603-520/2019, 2021 m. gruodžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-772-789/2021, 2024 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-471-968/2024). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas taip pat turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., 2018 m. liepos 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-518-662/2018). Reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., LVAT 2018 m. lapkričio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-751-442/2018, 2019 m. sausio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-60-525/2019). Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog LVAT praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones turi būti realus, o ne pagrįstas prielaidomis apie galimas kilti neigiamas pasekmes ateityje; be to, prielaida, jog pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tuo labiau, jeigu pareiškėjas neįrodo, kad tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas (žr., pvz., 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-662-756/2017, 2024 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-886-520/2024).

Įvertinusi pareiškėjo skundo ir atskirojo skundo argumentus, kuriais grindžiama reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybė, prie šių procesinių dokumentų pridėtus įrodymus, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjas nepagrindė reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinybės.

Vertinant pareiškėjo atskirajame skunde nurodytus argumentus, kad jo skundo reikalavimas panaikinti Įsakymą tikėtinai pagrįstas, pažymėtina, kad, sprendžiant reikalavimo užtikrinimo priemonių klausimą, byla iš esmės nėra nagrinėjama (žr., pvz., LVAT 2012 m. gegužės 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-233/2012, 2021 m. rugpjūčio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-470-415/2021). Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas nagrinėjamu atveju grindžiamas Įsakymo neteisėtumu ir nepagrįstumu, šioje stadijoje nesudaro pagrindo tenkinti prašymą ir taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Šie pareiškėjo argumentai turės būti įvertinti bylą nagrinėjant iš esmės, surinkus ir ištyrus visus bylai reikšmingus įrodymus. Pareiškėjo minimas ambasadoriaus D. S. 2024 m. gruodžio 12 d. raštas dėl Įsakymo vykdymo sustabdymo taip pat nelaikytinas prima facie įrodymu dėl Įsakymo neteisėtumo. Be to, kaip minėta, reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymui būtina nustatyti ir antrą sąlygą, t. y., kad, nesiėmus užtikrinimo priemonės, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo esmę, pareiškėjo prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, pareiškėjo argumentus dėl galbūt kilsiančios neatitaisomos žalos jo diplomatinei karjerai ir (ar) Ambasadai, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas nepagrindė būtinosios sąlygos prašomai reikalavimo užtikrinimo priemonei taikyti – neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos.

Pareiškėjas nenurodė jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių, dėl kurių priimtas Įsakymas ir jo vykdymas padarys jam neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą. Šiuo atveju pareiškėjo argumentai dėl šalių teisinių santykių status quo (padėtis, kuri yra) būtinybės išsaugoti pripažintini deklaratyviais ir nesudarančiais pagrindo spręsti, kad po teismo sprendimo šalių grąžinimas į buvusią padėtį nebus įmanomas (nebeįgyvendinamas), o pareiškėjo teisių gynimas šioje byloje bus tik formalus. Aplinkybė, kad pareiškėjas gali patirti tam tikrų neigiamų pasekmių, savaime nėra pagrindas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, jeigu pareiškėjas neįrodo, jog tokių neigiamų pasekmių pašalinimas būtų neįmanomas ar sudėtingas.

Pareiškėjo teiginiai dėl galbūt kilsiančios neatitaisomos arba sunkiai atitaisomos didelės žalos vertintini kaip abstraktūs, pagrįsti tik teorinio pobūdžio prielaidomis, spėjimais, kad pareiškėjo darbo vietos pakeitimas padarytų neatitaisomą ar sunkiai atitaisomą žalą tiek diplomatų, tiek URM, tiek ir Ambasados veiklai ir jos reputacijai, todėl nelaikytini įrodančiais būtinybę taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjas nenurodė jokių išskirtinių aplinkybių (argumentų), nepateikė įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad jis patirs neatitaisomą arba sunkiai atitaisomą didelę žalą, jei Įsakymo galiojimas nebus sustabdytas, kol byla nagrinėjama teisme.

Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą spręsti, kad pareiškėjo prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas – Įsakymo vykdymo sustabdymas – šiuo metu nebūtų proporcingas, neatitiktų reikalavimo užtikrinimo priemonės paskirties ir jos taikymo sąlygų, numatytų ABTĮ 70 straipsnio 1 dalyje.

Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui nenurodžius jokių teisiškai reikšmingų aplinkybių ir nepateikus įrodymų, patvirtinančių, jog nesiėmus prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, tiesiogiai susijusios su byloje pareikšto reikalavimo užtikrinimu, pareiškėjo teisės gali būti nepagrįstai suvaržytos arba jam gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiama nutartimi netenkino pareiškėjo prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę. Pareiškėjo atskirojo skundo argumentai (be kita ko, ir nurodyta aplinkybė dėl ambasadoriaus D. S. 2024 m. gruodžio 12 d. rašto) nepaneigia šios išvados, dėl to pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutarties dalis, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo E. G. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Iveta Pelienė

Skirgailė Žalimienė