P-261-121-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. P261-121/2012

Procesinio sprendimo kategorijos 80.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. rugpjūčio 24 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Stasio Gagio (pranešėjas) ir Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. B. prašymą atnaujinti procesą R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N444-1394/2011).

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. R. B. 2010 m. kovo 26 d. Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Radviliškio rajono policijos komisariato Viešosios tvarkos skyriaus vyresniojo specialisto nutarimu (toliau – ir Nutarimas) pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1241 straipsnio 1 dalį nubaustas 150 Lt administracine bauda už tai, kad jis 2010 m. kovo 7 d. 16.40 val. Kaune iš Vytauto prospekto į Parodos g. sankryžą įvažiavo ir pravažiavo degant draudžiamam (raudonam) šviesoforo signalui.

Šiaulių apygardos administracinis teismas 2010 m. gegužės 28 d. nutartimi sprendė, jog R. B. paskirta administracinė bauda atitinka padarytą administracinį teisės pažeidimą ir nėra jokio pagrindo manyti, kad paskirta administracinė nuobauda būtų neteisėta ar nepagrįsta. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, prašydamas panaikinti jam paskirtą administracinę nuobaudą, išskyrus savo samprotavimus ir situacijos interpretavimą skunde ir posėdžio metu, jokių objektyvių įrodymų, dėl kurių būtų galima suabejoti paskirtos administracinės nuobaudos pagrįstumu ir teisėtumu, nepateikė, todėl teismas paskirta administracinę baudą paliko nepakeistą.

R. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašė panaikinti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti Nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti (b. l. 57-59).

II. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartimi R. B. apeliacinio skundo netenkino ir paliko galioti Šiaulių apygardos administracinio teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutartį.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija padarė išvadą, kad apelianto iškelta versija, jog jis važiavo degant žaliam šviesoforo signalui, yra visiškai paneigta byloje surinktų įrodymų visuma ir laikytina jo gynybos pozicija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės. Sprendė, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priimta nutartis yra pagrįsta ir teisėta.

III. R. B. (toliau – ir pareiškėjas) Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu (b. l. 73-76).

Prašyme atnaujinti procesą nurodo, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta be jokio faktų ir motyvų tyrimo, melagingai interpretavus bylos faktines aplinkybes, nesivadovauta protingumo ir sąžiningumo principais. Mano, kad nutartis negali būti priimta iš esmės remiantis vien subjektyviais policijos pareigūnų parodymais. Byloje buvo vadovautasi kaltumo prezumpcija, neatsakyta nei į vieną apeliacinio skundo motyvą. Nurodo, kad pareigūnai siekė pasipelnyti iš pareiškėjo. Pažymi, kad teismo posėdžio protokolas buvo neteisėtai sutrumpintas. Tokia aplaidi teisėjų veikla yra nusikalstama, parodymus teikę pareigūnai negali būti laikomi objektyviais ir nešališkais liudytojais. Nesant išreikalautų įrašų iš policijos pareigūnų automobilio, apeliacinės instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, neteisėta ir todėl nusikalstama.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Procesą atnaujinti atsisakytina.

Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka ir priėmus 2011 m. rugsėjo 13 d., ši administracinio byla buvo užbaigta. Po bylos užbaigimo vėl ją nagrinėti nebegalima. Procesas baigtoje byloje gali būti atnaujintas tik išimtiniu atveju, t. y. esant konkretiems ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje išvardintiems pagrindams. Šių proceso atnaujinimo pagrindų buvimą turi pagrįsti prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodantis asmuo. Jeigu toks asmuo nepagrindžia įstatyme numatytų proceso atnaujinimo pagrindų buvimo, procesas negali būti atnaujintas (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Pareiškėjas prašo atnaujinti procesą remdamasis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu, kuris numato, jog procesas gali būti atnaujinamas, jei įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatyti nusikalstami šalių, kitų bylos proceso dalyvių ar jų atstovų veiksmai arba nusikalstamos teisėjų veikos, padaryti nagrinėjant šią bylą.

ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus 156 straipsnyje nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalyje numatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas.

Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas prašyme dėl proceso atnaujinimo remiasi ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu, t. y. neteisėta teismo veikla priimant 2011 m. rugsėjo 13 d. nutartį, nagrinėjamu atveju ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytas trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminas turi būti pradedamas skaičiuoti nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 13 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N444-1394/2011 priėmimo. Pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo padavė 2012 m. kovo 7 d. (b. l. 77), t. y. akivaizdžiai praleidęs ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje nustatytą trijų mėnesių terminą prašymui dėl proceso atnaujinimo pateikti.

Pareiškėjas, pateikdamas prašymą dėl proceso byloje atnaujinimo, nepateikė prašymo atnaujinti praleistą prašymo dėl proceso atnaujinimo pateikimo terminą (ABTĮ 156 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti pripažintos pakankamai svarbiomis pagrįsti būtinybę atnaujinti praleistą prašymo pateikimo terminą.

Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti yra praleistas, šios aplinkybės nustatymas yra pagrindas teismui atsisakyti atnaujinti procesą (ABTĮ 159 str. 1 d.). Prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti nagrinėjamas iš esmės tik tuo atveju, jei jis pateiktas nepraleidus įstatymu nustatyto termino arba teismas šį terminą, esant pagrindui, atnaujina. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija šių aplinkybių nenustatė. Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, konstatuotina, jog nėra teisinio pagrindo iš esmės nagrinėti pareiškėjo prašymo atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 4 punkto numatytu pagrindu pagrįstumą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

R. B. prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti ir atsisakyti atnaujinti procesą R. B. administracinio teisės pažeidimo byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo byla Nr. N444-1394/2011).

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Stasys Gagys

Romanas Klišauskas