58ef2ff8-dd76-47a7-9837-c4aaaf86efac · Klaipėdos apygardos teismas

Pranešėja Raimonda Andrulienė                                               Civilinė byla Nr. 2A-1502-459/2014Teisėjas Albinas Bazilius                                     (Proceso Nr. 2-46-3-00055-2014-2)                                      Procesinio sprendimo kategorijos (S)                                                                                                     77.6; 121.20; 121.21                                                                                KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I S 2014 m. lapkričio 13 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, teisėjų Alonos Romanovienės ir Erinijos Kazlauskienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės A.

A. apeliacinį skundÄ dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-08 sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės A. A. ieÅ¡kinį atsakovei Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administracijai dėl neterminuotos motinos valdžios apribojimo panaikinimo, iÅ¡laikymo nepilnamečiams vaikams iÅ¡ieÅ¡kojimo panaikinimo, globos (rÅ«pybos) panaikinimo, institucija, teikianti iÅ¡vadÄ byloje – Tauragės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, n u s t a t ė :

Tauragės rajono apylinkės teismas 2012 m. spalio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1393-377/2012 neterminuotai apribojo motinos valdžiÄ A. A. vaikų N. A., I. A., V. A. ir V. A., G. S., D. S., D. S., A. S. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu priteistas iÅ¡laikymas vaikams kiekvienam po 250 Lt per mėnesį iki jų pilnametystės, globėjos pareigos paskirtos Tauragės vaikų globos namų „Šaltinėlis“ administracijai. IeÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė panaikinti neterminuotÄ motinos valdžios apribojimÄ vaikų N. A., I.

A., V. A. ir V. A., G. S., D. S., D. S., A. S. atžvilgiu, nes tie neigiami faktoriai, kurių pagrindu buvo apribota motinos valdžia, iÅ¡nyko, gyvenimo sÄ lygos pasikeitė į gerÄ jÄ pusę. Vaikų teisių apsaugos tarnyba, ne kartÄ tikrinusi jos gyvenimo ir buities sÄ lygas, priėjo iÅ¡vados, jog padėtis labai pasikeitė į gerÄ jÄ pusę. Nurodo, jog gyvena daugiabučiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), butas dviejų kambarių, apstatytas baldais, ieÅ¡kovė turi patalynės, maisto atsargų.

Teigia, jog gali prižiūrėti ir auklėti savo vaikus.Tauragės rajono apylinkės teismas 2014-07-08 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog iš šalių, vaikų I. A., V. A., V. A., G. S. paaiškinimų, byloje surinktų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė gyvena dviejų kambarių bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butas apstatytas baldais, turi patalynės, maisto atsargas. Tai jau septintas ieškovės gyvenamasis būstas per paskutinius dvejus metus. Ieškovė dirba.

I. A. (iÅ¡leistas atostogų iÅ¡ socializacijos centro) paaiÅ¡kino, kad jam tas pats kur gyventi, tačiau jeigu jam reikėtų pasirinkti, norėtų gyventi pas mamÄ . V. A. pas mamÄ gyventi nenori. Tai ji paaiÅ¡kino teisme ir vėliau vaikų skyriaus darbuotojoms (b.l.131). Nurodė nenoro priežastį. V. A., esanti socializacijos centre, kai bus iÅ¡leista, norėtų gyventi pas mamÄ . G. S. norėtų gyventi pas mamÄ . Mažesnių vaikų D. S., D. S., A. S. teismas neapklausė. A. A. motinos valdžia pirmÄ kartÄ apribota 2004 m. lapkričio 23 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-1469-02/4 dėl girtavimo, vaikų nepriežiÅ«ros. 2009 m. balandžio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr.2-697-105/2009 motinos valdžios apribojimas panaikintas. 2012 m. spalio 17 d. motinos valdžia antrÄ kartÄ jai apribota dėl tų pačių priežasčių.

Nepilnamečius vaikus reikia prižiÅ«rėti. IeÅ¡kovė dirba nuolatinį darbÄ . Ji savo vaikų nuolatos prižiÅ«rėti negali. Teismui A. A. paaiÅ¡kino, kad vaikus padės prižiÅ«rėti draugė ar pažįstama. Draugė ar pažįstama vaikus prižiÅ«rėti gali dienÄ ar savaitę, tačiau ne iki vaikų pilnametystės. Teismas, ruoÅ¡damasis bylos nagrinėjimui, patikrino ieÅ¡kovei ir jos vaikams taikytas administracines nuobaudas. Dauguma nuobaudų A. A. skirtos už vaikų padarytus administracinės teisės pažeidimus.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji netinkamai prižiÅ«rėjo, auklėjo savo nepilnamečius vaikus. IeÅ¡kovė įraÅ¡yta į VÄ® Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centro įskaitÄ , diagnozė - psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant alkoholį. Bylos nagrinėjimo teisme metu apsilankius pas ieÅ¡kovę, ji rasta neblaivi.Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovė praÅ¡o panaikinti Tauragės rajono apylinkės teismo 2014-07-08 sprendimÄ ir ieÅ¡kinį tenkinti.

Nurodo, jog teismas, svarstydamas neterminuotos tėvų valdžios apribojimo panaikinimo klausimÄ , privalo nustatyti, ar tos aplinkybės, kurios sudarė pagrindÄ apriboti tėvų valdžiÄ , yra iÅ¡nykusios ar pasikeitusios taip, kad nebėra jokios grėsmės perduoti vaikus globoti ir auklėti motinai. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieÅ¡kinį, aplinkybių, kurios neleistų ieÅ¡kovei auklėti vaikų, nenustatė. Teigia, jog siekdama susigrÄ Å¾inti vaikus komunikavo su vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojais, buvo parengtas planas ir nustatytos sÄ lygos, kurias ieÅ¡kovė turėjo įgyvendinti, kad galėtų susigrÄ Å¾inti vaikus.

Visas plano sÄ lygas ieÅ¡kovė įvykdė: dirbo, iÅ¡sinuomojo butÄ , iÅ¡kėlus bylÄ teisme, Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu ieÅ¡kovei buvo leista reguliariai pasiimti vaikus į namus. Jei dabartinis darbas pradės kliudyti vaikų priežiÅ«rai, darbÄ bus galima pakeisti į tokį, kuris labiau priimtinas bendravimo su vaikais aspektu. Teigia, jog nustojo gerti, kai nutraukė santykius su vaikų tėvu K. S.. Darbdaviai charakterizuoja teigiamai, girtumo faktai nenustatyti.

Tauragės pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos priežiÅ«ros centro pažymoje teigiama, jog ieÅ¡kovė įraÅ¡yta į įskaitÄ , tačiau, ieÅ¡kovės teigimu, ji į centrÄ niekada nebuvo kviečiama, jokie tyrimai ir apžiÅ«ra nebuvo atliekama. Visos Å¡ios aplinkybės leidžia teigti, kad aplinkybės, kurių pagrindu apribota tėvų valdžia, iÅ¡nyko.IeÅ¡kovės apeliacinis skundas tenkintinas iÅ¡ dalies.Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumÄ bei pagrįstumÄ ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.). Å ioje byloje ieÅ¡kovė ieÅ¡kiniu prašė panaikinti neterminuotÄ motinos valdžios apribojimÄ vaikų N. A., I. A., V. A., V. A., G. S., D. S., D. S. ir A.

S. atžvilgiu. Byloje nustatyta, jog pirmÄ kartÄ motinos valdžia A. A. apribota 2004-11-23 sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-1469-02/04. 2009-04-14 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-697-105/2009 motinos valdžios apribojimas panaikintas. 2012-10-17 motinos valdžia ieÅ¡kovei apribota antrÄ kartÄ . IeÅ¡kovė prašė panaikinti motinos valdžios apribojimÄ , motyvuodama tuo, jog tie neigiami faktoriai, kurie buvo pagrindas apriboti motinos valdžiÄ , iÅ¡nyko: ieÅ¡kovė dirba, alkoholio nevartoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai, nuomojasi butÄ , pastoviai bendrauja su vaikais ir vaikai iÅ¡reiÅ¡kė norÄ gyventi su mama.

Pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinį atmetė. Nurodė, jog nepilnamečius vaikus reikia prižiÅ«rėti, o ieÅ¡kovė turi nuolatinį darbÄ ir vaikų nuolat prižiÅ«rėti negali. Teismas, patikrinęs ieÅ¡kovei ir jos vaikams taikytas administracines nuobaudas, nustatė, jog dauguma nuobaudų A. A. paskirta už vaikų nepriežiÅ«rÄ , tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad ji netinkamai auklėjo ir prižiÅ«rėjo savo vaikus. Be to, ieÅ¡kovė įraÅ¡yta į VÄ® Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centro įskaitÄ , o bylos nagrinėjimo teisme metu namuose vienÄ kartÄ rasta neblaivi.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnyje nustatyta, kad Å¡eima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o valstybė saugo ir globoja Å¡eimÄ , motinystę, tėvystę ir vaikystę.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 8 straipsnio 1 dalimi valstybės dalyvės įsipareigojo gerbti vaiko teisę iÅ¡saugoti savo identiÅ¡kumÄ , įskaitant pilietybę, vardÄ ir Å¡eimos ryÅ¡ius, kaip tai nustatyta įstatymo, neleisdamos neteisėto kiÅ¡imosi. Kiekvieno asmens teisė į jo Å¡eimos gyvenimo gerbimÄ Ä¯tvirtinta Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 1 dalyje. Å eimos svarba pabrėžta ir vaiko teisė nuo gimimo momento į vardÄ , pavardę, tautybę ir pilietybę, teisė į Å¡eimos gyvenimÄ bei kitus su jo individualybe susijusius ryÅ¡ius ir jų iÅ¡saugojimÄ nustatyta Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje.

Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodoma, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnį valstybės valdžios institucijos yra įpareigotos ne tik susilaikyti nuo savavališko šio straipsnio saugomų asmens teisių apribojimo, bet taip pat gali egzistuoti pozityviosios pareigos, neatskiriamai susijusios su veiksmingu šeimos gyvenimo (ir kitų šiame straipsnyje saugomų teisinių gėrių) gerbimu (žr., pvz., Marckx v. Belgium, no. 6833/74, judgment of 13 June 1979, § 31) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R.

G., V. G. v. G. J., bylos Nr. 3K-3-203/2009). Valstybė į privatų Å¡eimos gyvenimÄ gali ir turi įsikiÅ¡ti tik dviem atvejais: teikdama tėvams paramÄ , reikalingÄ tinkamam vaikų auklėjimui ir priežiÅ«rai (Konvencijos 18 straipsnis), ir imdamasi visų reikiamų teisinių, administracinių, socialinių ir Å¡vietimo priemonių, siekiant apginti vaikÄ nuo priežiÅ«ros nebuvimo ar nerÅ«pestingo elgesio, kuriuos vaikas gali patirti iÅ¡ tėvų ar kitų jį globojančių asmenų (Konvencijos 19 straipsnis).

Å is atsakomybės už vaiko teisių apsaugÄ pasidalijamas tarp tėvų ar kitų teisėtų vaiko atstovų ir valstybės visų pirma turi bÅ«ti įgyvendinamas per valstybės teikiamÄ pagalbÄ tėvams, kad Å¡ie deramai atliktų savo pareigas. Planuodama ir teikdama paslaugas Å¡eimai valstybė turi garantuoti vaikui teisę augti savo Å¡eimoje, o vaiko paėmimas iÅ¡ Å¡eimos turėtų bÅ«ti taikomas tik iÅ¡naudojus visas priemones padėti Å¡eimai ir socialiniam darbui nedavus teigiamų rezultatų.

Pagal EŽTT praktikÄ tėvų valdžios apribojimas yra kraÅ¡tutinė priemonė, reikalaujanti itin svarių ir pakankamų argumentų, paprastai susijusių su rimtos tėvų psichinės, fizinės grėsmės vaikui kėlimu. Tokios priemonės gali bÅ«ti pateisinamos tik esant pagrindiniam reikalavimui – siekiant apsaugoti geriausius vaiko interesus. Biologinių tėvų ir vaiko, kuris tam tikrÄ laikÄ gyveno globos įstaigoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruoÅ¡imo, kurio pobÅ«dis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau visada reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo.

Nors nacionalinės valdžios institucijos privalo daryti visa, kas įmanoma, tokiam bendradarbiavimui užtikrinti, tačiau jų galimybės taikyti prievartos priemones yra ribotos, nes turi bÅ«ti atsižvelgta į visų suinteresuotų asmenų, ypač – į vaiko, interesus, teises ir laisves pagal Konvencijos 8 straipsnį. Tais atvejais, kai bendravimas su tikraisiais tėvais galėtų pakenkti pirmiau nurodytiems interesams arba apribotų teises, nacionalinės valdžios institucijos turi nustatyti teisingÄ konkuruojančių interesų pusiausvyrÄ (žr., pvz., Scozzari and Giunta v.

Italy, taip pat Olsson v. Sweden (no.

2) judgment of 27 November 1992, Series A no. 250, p. 35–36, § 90).Pagal CK 3.180 straipsnio 1 dalį teismas gali apriboti tėvų valdžiÄ , kai tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi, daro žalingÄ Ä¯takÄ vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirÅ«pina vaikais. Pažymėtina, kad Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir iÅ¡laikyti savo vaikus. Å ios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rÅ«pinimosi jo materialine ir dvasine gerove.

Jeigu tėvai nesirÅ«pina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neiÅ¡laiko, reiÅ¡kia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankcijÄ â€“ tėvų valdžios apribojimÄ . Å ios kategorijos bylose kasacinis teismas yra pasisakęs, kad iÅ¡ sisteminio ir lingvistinio Å¡ios teisės normos aiÅ¡kinimo galima daryti iÅ¡vadÄ , jog tėvų valdžia gali bÅ«ti apribota nustačius bent vienÄ iÅ¡ nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais bÅ«tų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt.

Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rÅ«pintis vaikais. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamÄ jÄ , prevencinę funkcijas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje R. Č. v. S. K., byla Nr. 3K-3-1225/2002; 2008 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje J. T. v. K. T., byla Nr. 3K-3-236/2008).Teismo jurisprudencijoje taip pat pabrėžiama, kad turi bÅ«ti nustatyta teisinga pusiausvyra tarp vaiko intereso likti vieÅ¡ojoje globoje ir tėvų intereso vėl bÅ«ti kartu su vaiku.

Sprendžiant Å¡iÄ užduotį ypatinga svarba teikiama geriausiems vaiko interesams, kurie, priklausomai nuo jų prigimties ir rimtumo, gali bÅ«ti virÅ¡esni už tėvų interesus. Tėvams negali bÅ«ti suteikta teisė į priemones, kurios padarytų žalÄ vaiko sveikatai ir vystymuisi, taikymÄ pagal Konvencijos 8 straipsnį (žr. Johansen v. Norway judgement of 7 August 1996, Reports of Judgements and Decisions 1996-III, p. 1008-09,). Teismas yra pabrėžęs, kad jis vertina parengiamojo konsultavimo svarbÄ .

Biologinių tėvų ir vaiko, kuris tam tikrÄ laikÄ gyveno globos įstaigoje, santykių atnaujinimas reikalauja pasiruoÅ¡imo, jo pobÅ«dis ir apimtis gali priklausyti nuo kiekvienos bylos aplinkybių, tačiau reikalauja aktyvaus ir supratingo visų suinteresuotų asmenų bendradarbiavimo. Tais atvejais, kai bendravimas su tikraisiais tėvais galėtų pakenkti vaiko interesams ar apribotų teises, turi bÅ«ti ieÅ¡koma teisingos pusiausvyros (Olsson v. Sweden (no.

2) judgement of 27 November 1992, Series A. no. 250, p. 35, 36, §90).Kaip jau minėta, neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali bÅ«ti taikomas tada, kai teismas padaro iÅ¡vadÄ , kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingÄ Å¾alÄ vaiko raidai ar visiÅ¡kai juo nesirÅ«pina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausiÄ tėvų valdžios apribojimo bÅ«dÄ yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus. Civilinio kodekso 3.181 straipsnyje numatyta, jog tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikÄ , ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieÅ¡tarauja vaiko interesams.

Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiÅ¡kai panaikinti neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ , jis gali bÅ«ti pakeistas laikinu apribojimu. Jei paaiÅ¡kėja, kad panaikinus tėvų valdžios laikinÄ ar neterminuotÄ apribojimÄ lieka sÄ lygos, dėl kurių vaikas negali gyventi kartu su tėvais, tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali bÅ«ti pakeistas vaiko atskyrimu nuo tėvų. Teismas, nagrinėdamas Å¡eimos bylas, turi bÅ«ti aktyvus, ypač svarbu Å¡iÄ prerogatyvÄ Ä¯gyvendinti sprendžiant tokį iÅ¡imtinio pobÅ«džio klausimÄ , kaip tėvų valdžios apribojimas ar jo panaikinimas.

Teismas, priimdamas sprendimÄ , privalo paÅ¡alinti visas faktinių duomenų pagrindu atsirandančias abejones. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo sprendimas labai lakoniÅ¡kas, pagrįstas vien pavienių faktų konstatavimu, tačiau trÅ«ksta jų interpretacijos ir įrodymų analizės vaikų teisių ir interesų kontekste. Kolegijos nuomone, byloje trÅ«ksta duomenų, kad bÅ«tų galima daryti vienareikÅ¡mę ir kategoriÅ¡kÄ iÅ¡vadÄ , jog motina nepakeitė savo elgesio ir negali auklėti vaikų ir tėvų valdžios apribojimo panaikinimas prieÅ¡tarauja vaikų interesams.

Pažymėtina, jog Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdžio metu neiÅ¡reiÅ¡kė kategoriÅ¡kos nuomonės dėl priimtino sprendimo. Ji nurodė, kad negali teigti, jog ieÅ¡kovė nesirÅ«pina savo vaikais: ieÅ¡kovė buvo atvykusi į Vaiko teisių apsaugos tarnybÄ konsultuotis, kÄ privalo padaryti, jog susigrÄ Å¾intų vaikus, tarnybos atstovė sudarė jai veiksmų planÄ ir ieÅ¡kovė ėmėsi priemonių jam įgyvendinti – susirado darbÄ , iÅ¡sinuomojo butÄ , taigi pokyčiai į teigiamÄ pusę stebimi.

Visgi iÅ¡ tarnybos atstovės parodymų matyti, jog esminę kliÅ«tį duoti teigiamÄ iÅ¡vadÄ dėl ieÅ¡kovės galimybės susigrÄ Å¾inti vaikus ir gyventi kartu su jais sudaro tai, kad tarnybos atstovai abejoja, ar ieÅ¡kovė sugebės gyventi su vaikais ir juos suvaldyti. Atstovė pažymi, jog neiÅ¡vengiamai kils problemų, nes tiek vaikai turi elgesio sutrikimų, tiek ieÅ¡kovė yra sunkaus charakterio ir gali nesugebėti tinkamai iÅ¡spręsti problemas, kilusias santykyje su vaikais. Kolegijos nuomone, esant neapibrėžtai Vaiko teisių tarnybos atstovų nuomonei, teismas turėjo imtis visų priemonių, kad paÅ¡alintų bet kokias abejones spręsdamas klausimÄ dėl to, ar ieÅ¡kovė gali, ar negali pasirÅ«pinti vaikais bei užtikrinti jiems tinkamas sÄ lygas augti harmoningoje tiek socialine, tiek emocine prasme aplinkoje.

Viena iÅ¡ tokių priemonių galėjo bÅ«ti psichologo iÅ¡vada tiek dėl ieÅ¡kovės galimybės tinkamai rÅ«pintis vaikais ir juos prižiÅ«rėti bei užmegzti pilnavertį ryšį, tiek dėl gyvenimo su motina įtakos vaikų asmenybių formavimuisi. Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė nurodė, jog ieÅ¡kovės vaikai turi elgesio problemų ir polinkių į delinkventinį elgesį, tačiau byloje nebuvo aiÅ¡kintasi, kokiÄ Ä¯takÄ vaikų elgesiui gali daryti gyvenimas su motina, kokias priemones įmanoma taikyti, siekiant padėti ieÅ¡kovei užtikrinti kuo kokybiÅ¡kesnį santykį su vaikais.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, ar buvo, o jei taip, tai kada, atliktas iÅ¡samus Å¡eimos (motinos ir vaikų) vertinimas, iÅ¡siaiÅ¡kinant ne tik jos problemas ir jai kylančius sunkumus, bet ir jos privalumus, nėra žinoma, ar buvo sudarytas paslaugų Å¡eimai teikimo planas, ar į šį planavimo procesÄ buvo įtraukta Å¡eima. Visos Å¡ios abejones galėjo bÅ«ti paÅ¡alintos kompetentingų specialistų, pavyzdžiui, psichologų, pedagogų iÅ¡vadų pagrindu. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobÅ«džio bylose itin svarbu yra tinkamai įvertinti geriausius vaiko interesus.

Remiantis EŽTT jurisprudencijos standartais, geriausių vaiko interesų apsvarstymas yra dvejopo pobÅ«džio: pirma, reikia užtikrinti, kad vaikas augtų sveikoje aplinkoje ir tėvas (motina) negali imtis priemonių, kurios pakenktų vaiko sveikatai, raidai, ir, antra, turi bÅ«ti užtikrintas vaiko ryÅ¡ių su Å¡eima palaikymas (iÅ¡skyrus tuos atvejus, kai paaiÅ¡kėjo, kad Å¡eima yra ypač netinkama), nes Å¡ių ryÅ¡ių suvaržymas reiÅ¡kia vaiko atskyrimÄ nuo jo Å¡aknų. Teismas, spręsdamas įvairių susidÅ«rusių interesų teisingos pusiausvyros nustatymo klausimÄ , turi atlikti gilų visos Å¡eimos situacijos tyrimÄ ir iÅ¡nagrinėti daugelį faktinio, emocinio, psichologinio, materialinio ar medicininio pobÅ«džio veiksnių, atlikti proporcingÄ ir pagrįstÄ kiekvieno asmens atitinkamų interesų vertinimÄ ir rodyti nuolatinį rÅ«pestį, siekiant nustatyti, koks sprendimas bÅ«tų geriausias vaikui (žr.

Y. C. v. United Kingdom, no. 4547/10, 13 March 2012, § 138, mutatis mutandis, Neulinger and Shuruk (GC), no. 41615/07, 6 July 2010, § 139 ir kt.). Be to, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų reikiamų priemonių paÅ¡alinti abejones dėl ieÅ¡kovės įraÅ¡ymo į VÄ® Tauragės rajono pirminės sveikatos priežiÅ«ros centro Psichikos sveikatos centro įskaitÄ . Pati ieÅ¡kovė parodė, jog į centro įskaitÄ ji įraÅ¡yta seniai, tačiau gydyta nebuvo, jokių vaistų paskutiniu metu nevartojo, jokios konsultacijos nevyko, į centrÄ buvo nuvykusi pažymos.

Kadangi nagrinėjamoje byloje ypatingai aktualus ieÅ¡kovės piktnaudžiavimo alkoholiu klausimas, teismas neturėjo apsiriboti vien lakoniÅ¡ko turinio pažymos vertinimu. Teismas galėjo apklausti pažymÄ pasiraÅ¡iusį gydytojÄ psichiatrÄ ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar ieÅ¡kovei buvo taikomas gydomas nuo priklausomybės alkoholiui, kodėl ji tebėra įraÅ¡yta į įskaitÄ , nors pati teigia, jog joks gydymas jai nėra taikomas, ar ieÅ¡kovei taikomas koks nors gydymas medikamentais, konsultacijos, kokiu tikslu ieÅ¡kovė įstaigoje lankėsi 2014-01-02.

Taip pat siekiant surinkti iÅ¡samiÄ informacijÄ apie ieÅ¡kovės elgesio pokyčius, teismas galėjo apklausti ieÅ¡kovės darbdavius, kad surinktų pakankamai duomenų, kiek ieÅ¡kovė atsakinga, kaip darbuotoja, ar rodo iniciatyvÄ dirbti, ar neturi problemų dėl piktnaudžiavimo alkoholiu. Teismas nurodo, jog ieÅ¡kovė turi pastovų darbÄ , todėl negali prižiÅ«rėti vaikų, tačiau nesiaiÅ¡kino, koks ieÅ¡kovės darbo grafikas, kokios galimybės vaikams pagal jų amžiaus grupę lankyti ikimokyklinio ugdymo ir bendrojo lavinimo įstaigas – darželius, mokyklas, kaip tai derintųsi su ieÅ¡kovės darbo režimu.

Vien tas faktas, kad ieÅ¡kovė dirba, nesudaro pagrindo teigti, kad ji negalės pasirÅ«pinti vaikams.Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje yra duomenų, kad padėtis keičiasi, nes, kaip nurodė Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė, ieÅ¡kovė siekia pakeisti savo elgesį ir susigrÄ Å¾inti vaikus, stebimi pokyčiai į gerÄ jÄ pusę. Teismas turėjo aiÅ¡kintis, ne tik kiek Å¡ie pokyčiai svarÅ«s galimybės panaikinti neterminuotÄ motinos valdžios apribojimÄ kontekste, bet taip pat svarstyti dėl galimybės, atsižvelgiant į Å¡iuos pokyčius, neterminuotÄ tėvų valdžios apribojimÄ pakeisti laikinu apribojimu ar vaiko atskyrimu nuo tėvų.                                                                 Aptartų aplinkybių visumos pagrindu teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylÄ nagrinėjęs teismas neiÅ¡samiai įvertino vaikų poreikius ir motinos galimybes juos tenkinti.

Teismo iÅ¡vados, kad motina negali nuolatos prižiÅ«rėti vaikų, netinkamai juos prižiÅ«rėjo ir auklėjo, padarytos visapusiÅ¡kai neiÅ¡analizavus teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų faktų, nekonstatuotos realios motinos galimybės užtikrinti pagrindines vaikų teises gyventi ir sveikai vystytis, neįvertinta, kokie yra vaikų ir motinos tarpusavio socialiniai, dvasiniai, moraliniai ryÅ¡iai, ar jie gali bÅ«ti atkuriami ir kaip, ar valstybė iÅ¡naudojo visas teisines, administracines ir socialines priemones suteikiant pagalbÄ motinai, kad Å¡i galėtų tinkamai įgyvendinti vaikų teises.

Taigi bÅ«tina surinkti naujų įrodymų ir juos įvertinti kitų bylos faktinių aplinkybių kontekste. Kadangi neatskleista bylos esmė, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla grÄ Å¾intina Å¡iam teismui nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).Vadovaudamasi CPK 326–330 straipsniais, teisėjų kolegija n u t a r i a : Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 8 d. sprendimÄ panaikinti ir perduoti bylÄ iÅ¡ naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kolegijos pirmininkė                                                                    Raimonda Andrulienė Kolegijos teisėjos                                                                    Erinija Kazlauskienė                                                                                                                                                                                                                                                                                                     Alona Romanovienė