58ec2402-d596-4dd1-89ae-d4a2fbae4e98 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-76-236/2019 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01949-2016-7 Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.4.1.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. kovo 4 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro, Rasos GudžiÅ«nienės ir Kazio KailiÅ«no (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro, ginančio vieÅ¡Ä jį interesÄ , apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ ginant vieÅ¡Ä interesÄ , atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D.

Z., V. B., A. S., B. Z., antstolei D. P., J. S. ir K. A. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, dalyvaujant trečiajam asmeniui Alytaus rajono 2-ojo notarų biuro notarei M. B.. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä interesÄ , pateikė ieÅ¡kinį, kurį patikslino, atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D.

Z., V. B., A. S., B. Z., antstolei D. P., J. S. ir K. A., prašydamas:

1) panaikinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio 2012-07-27 pažymÄ Nr. PASS-00-120727-00530 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto (toliau – ginčijama pažyma);

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-14 įsakymÄ Nr. 30-2407 „Dėl sklypo AukÅ¡tagirio g. 31 plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-04-02 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-320 „Dėl valstybinės žemės sklypo AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių dydžių nustatymo ir pardavimo“;

4) pripažinti negaliojančia ab initio 2015-04-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-131-(14.49.55.), pagal kuriÄ 1 867 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo A. S. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainÄ ;

5) pripažinti negaliojančia ab initio 2015-05-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-178-(14.49.55.), pagal kuriÄ 1 866 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo V. B. nuosavybėn už 13 421,29 Eur kainÄ ;

6) pripažinti negaliojančia ab initio 2015-07-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-235-(l4.49.55.), pagal kuriÄ 1 867 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo D. Z. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainÄ ;

7) taikyti restitucijÄ natÅ«ra - priteisti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise iÅ¡ atsakovo D. Z. 1 867 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 5 600 kv. m. ploto žemės sklype, esančiame adresu AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės D. Z. – 13 429,54 Eur kainÄ ;

8) taikyti restitucijÄ natÅ«ra - priteisti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise iÅ¡ atsakovo V. B. 1 866 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 5 600 kv. m. ploto žemės sklype, esančiame adresu AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės V. B. – 13 421,29 Eur;

9) taikyti restitucijÄ natÅ«ra - priteisti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise iÅ¡ atsakovės A. S. 1 867 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 5 600 kv. m. ploto žemės sklype, esančiame adresu AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės A. S. – 13 429,54 Eur;

10) panaikinti antstolės D. P. 2012-11-26 patvirtintÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 0068/12/01497;

11) panaikinti 2013-02-05 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 798, kuria D. Z. padovanojo B. Z. 1/3 statinių, esančių Aukštagirio g. 31 (ankstesnis adresas Aukštagirio g. 29);

12) panaikinti 2013-12-09 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 6993, kuria B. Z. padovanojo D. Z. 1/3 statinių, esančių Aukštagirio g. 31.

2. IeÅ¡kovas procesiniuose dokumentuose nurodė, kad Vilniaus apygardos prokuratÅ«roje buvo iÅ¡nagrinėta medžiaga pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl galimų vieÅ¡ojo intereso pažeidimų, sudarant valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis dėl 0,56 ha valstybinės žemės sklypo, esančio AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje (toliau – ginčo žemės sklypas) perėjimo privačion nuosavybėn. Buvo nustatyta, kad Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio vyriausiasis specialistas 2012-07-27 surašė pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto, kurioje buvo patvirtinta, kad statytojas A.

S. stato gyvenamÄ jį namÄ ir 7 pagalbinius Å«kinius pastatus be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Å ioje pažymoje taip pat nurodyta, kad aptariamos statybos vykdomos pagal 1989-11-04 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 436, iÅ¡duoto Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto. Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-04 sprendime Nr. 436 buvo nurodyta, kad Vykdomasis komitetas leido A. R. S. atlikti teisinę 70,53 kv. m gyvenamojo ploto ir 40,33 kv. m naudingo ploto, įrengto Å¡iltnamyje AukÅ¡tagirio g. 29, registracijÄ bei įspėjo ateityje nevykdyti statybos darbų ir nekeisti plotų be atitinkamo Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto leidimo.

3. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovai 2013-06-25 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrių, praÅ¡ydami leisti pradėti rengti ginčo sklypo planÄ , prilygintÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio tikslas - suformuoti naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Nurodyto praÅ¡ymo padavimo metu ginčo sklype buvo registruoti 8 nebaigti statyti pastatai - 1 gyvenamasis namas, kurio užstatytas plotas - 70 kv. m ir 7 Å«kiniai pastatai, kurių bendras užstatytas plotas - daugiau nei 1 500 kv. m.

Nebaigti statyti Å«kiniai pastatai buvo Å¡iltnamių paskirties. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2013-08-29 priėmė įsakymÄ â€žDėl leidimo pradėti rengti žemės sklypo AukÅ¡tagirio g. 31 planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“. Å io įsakymo 2.1. punkte buvo nustatyta, kad „žemės sklypo plano rengimo tikslas - suprojektuoti naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jÄ tiesioginę paskirtį“.

Minėto įsakymo 1 priede, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo Aukštagirio g. 31 plano rengimo reikalavimai, buvo nurodyta, kad formuojamo žemės sklypo naudojimo paskirtis - kitos paskirties žemė, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.

4. IeÅ¡kovas nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-11-14 įsakymu „Dėl sklypo AukÅ¡tagirio g. 31 plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, patvirtino ginčo sklypo planÄ ir jo sprendinius, naudojimo bÅ«dÄ - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dį - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. 2013 m. gruodžio mėnesį atsakovai kreipėsi į Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrių, praÅ¡ydami parduoti jiems ginčo sklypÄ , ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjas 2013-04-02 priėmė įsakymÄ â€žDėl valstybinės žemės sklypo AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių dydžių nustatymo ir pardavimo“, tarp Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo ir atsakovų A.

S., V. B. ir D. Z. buvo sudarytos valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys, pagal kurias ginčo sklypas dalimis perėjo atsakovų nuosavybėn už bendrÄ 40 280,37 Eur kainÄ .

5. IeÅ¡kovas nurodė, kad 2015-08-01 Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyrius atliko ginčo sklypo žemės naudojimo patikrinimÄ ir surašė žemės naudojimo patikrinimo aktÄ , kuriame buvo konstatuota, kad ginčo sklypo vietovėje esantys statiniai, kurie yra įregistruoti VÄ® Registrų centre, yra nebaigti statyti, mÅ«riniai pamatai yra iÅ¡kelti apie 1 metrÄ nuo žemės pavirÅ¡iaus, vietomis vos matomi, kadangi yra apaugę medžiais, krÅ«mais, žoliniais augalais ir samanomis.

Dauguma pamatų yra sutrÅ«niję ir įgriuvę. Dėl to pagal ginčijamų valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių metu galiojusio Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto redakcijÄ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 3 punktÄ nebuvo teisinio pagrindo pradėti bei vykdyti atitinkamas vieÅ¡ojo administravimo procedÅ«ras bei atlikti kitus parengiamuosius techninio pobÅ«džio darbus, reikalingus ginčo žemės sklypo pardavimui ne aukciono tvarka.

6. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad atsakovai – fiziniai asmenys, nuosavybės teisėmis valdę ginčo sklype esančius statinius, neketino jų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jų paskirtį, tačiau prieÅ¡ingai, inicijavo ginčijamo žemės valdos projekto patvirtinimÄ , kuriuo buvo nustatyta visiÅ¡kai kitokia, nei ginčo sklype esantiems statiniams eksploatuoti reikalinga žemės sklypo naudojimo paskirtis, bÅ«das ir pobÅ«dis. Be to, atsakovų įsigyti nebaigti statyti statiniai neturėjo apibrėžtos naudojimo paskirties arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio.

7. IeÅ¡kovas nurodė, kad pagal Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus 2012-07-27 pažymos Nr. PASS-00-120727-00530 suraÅ¡ymo metu galiojusio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2011-07-21 įsakymu Nr. 1 V-112 patvirtinto Pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o (toliau – ir ApraÅ¡as) 5.3 punktÄ statytojas, norėdamas gauti tokiÄ pažymÄ , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos padaliniui, esančiam toje apskrities teritorijoje, kurioje yra statinys, privalėjo pateikti kompiuterinę laikmenÄ su statinio projekto, pagal kurį buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, įraÅ¡u.

Vilniaus miesto savivaldybė ir Vilniaus apskrities archyvas aptariamų statinių projekto neturi, todėl darytina išvada, kad jis nebuvo pateiktas, todėl pažyma buvo surašyta pažeidžiant minėto Aprašo 5.3. punkto reikalavimus.

8. IeÅ¡kovo teigimu, ginčo sklypas negalėjo bÅ«ti suformuotas kaip naudojamas valstybinės žemės sklypas esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį ir ne aukciono tvarka parduotas atsakovams fiziniams asmenims, todėl administraciniai aktai, kurių pagrindu Å¡is sklypas buvo suformuotas, yra naikintini, sandoriai, kurių pagrindu ginčo sklypas perėjo privačion nuosavybėn, pripažintini negaliojančiais ab initio kaip prieÅ¡taraujantys imperatyvioms įstatymo nuostatoms ir taikytina restitucija, grÄ Å¾inant Å¡ių sandorių Å¡alis į iki sandorių buvusiÄ padėtį.

9. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartys buvo sudarytos pažeidžiant imperatyvias įstatymo nuostatas, valstybė dėl to patyrė turtinę žalÄ , nes aukciono tvarka bÅ«tų galėjusi ginčo sklypÄ parduoti brangiau. Atsakovai ginčo sklypÄ Ä¯gijo bendrai sumokėję 40 280,37 Eur, o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ginčo sklypo vidutinė rinkos vertė yra 588 000 Eur.

10. IeÅ¡kovas taip pat pažymėjo, kad Vilniaus regioniniame valstybės archyve (toliau – ir Archyvas) nėra Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-04 sprendimo Nr. 436, kurio pagrindu buvo iÅ¡duota ginčijama 2012-07-27 pažyma Nr. PASS-00-120727-00530, nes toks sprendimas apskritai nebuvo priimtas (1989-11-04 savaitės diena buvo Å¡eÅ¡tadienis, tÄ dienÄ buvo priimtas tik vienas sprendimas Nr. 178). Kadastro duomenų byloje taip pat nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad ginčijami statiniai buvo statomi 1989-11-04, ar kito statybÄ leidžiančio dokumento pagrindu.

11. IeÅ¡kovo teigimu, Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-04 sprendimu Nr. 436, kuris, labiausiai tikėtina, yra suklastotas, leista A. R. S. atlikti teisinę 70,53 kv. m gyvenamojo ploto ir 40,33 kv. m naudingo ploto, įrengto Å¡iltnamyje AukÅ¡tagirio g. 29, registracijÄ . Å i aplinkybė taip pat patvirtina, kad 1989-11-04 sprendimas Nr. 436 negalėjo bÅ«ti iÅ¡duotas dėl savo akivaizdaus prieÅ¡taravimo tuo metu galiojusioms imperatyvioms teisės normoms.

12. IeÅ¡kovas nurodė, kad 1989-11-04 sprendimas Nr. 436 nebuvo priimtas, o, jeigu jis bÅ«tų vertinamas kaip statybÄ leidžiantis dokumentas, prieÅ¡taravo jo priėmimo metu galiojusioms imperatyvioms teisės normoms ir buvo iÅ¡duotas tam neįgalioto subjekto. Asmenys, statę statinius pagal 1989-11-04 sprendimÄ Nr. 436 ar be jo, neįgijo nuosavybės teisės į gyvenamÄ jį namÄ ir Å«kinius pastatus, esančius AukÅ¡tagirio g.

31. Dėl to A. S. ar atsakovams, vėliau įgijusiems AukÅ¡tagirio g. 31 esančius statinius ne tik kad nepriklausė teisė ne aukciono tvarka pirkti ginčo žemės sklypo, bet ir nuosavybės teisė į Å¡iuos statinius, todėl panaikinus 2012-07-27 Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio pažymÄ Nr. PASS-00-120727-00530 naikintini ir visi kiti sandoriai, kurių pagrindu statiniai perėjo kitiems atsakovams.

13. IeÅ¡kovas pažymėjo, kad yra baigtas ikiteisminis tyrimas Nr. 02-2- 00559-16 dėl galimo suklastoto dokumento panaudojimo. 2017-06-08 nutarimu nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimÄ , minėtame nutarime taip pat buvo konstatuota, kad ikiteisminio tyrimo surinkti duomenys leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog A. S. 1989-11-04 statybos leidimÄ Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriui pateikė žinodamas apie minėto dokumento netikrumÄ , tai yra jo veiksmai atitinka BK 300 str. 1 d. numatytos nusikaltimo sudėties požymius.

14. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė procesiniuose dokumentuose prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog ginčo žemės sklype esantys statiniai bÅ«tų priskiriami Å¡iltnamiams ar kitiems specializuotuose Å«kiuose naudojamiems statiniams. Nekilnojamojo turto registro duomenimis ginčo žemės sklype stovi pastatas - gyvenamasis namas, kurio paskirtis yra gyvenamoji (vieno buto pastatai) bei Å«kiniai pastatai, kurių visų paskirtis yra vienoda - pagalbinio Å«kio. Dėl to laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo teiginius, kad rengiant ginčo žemės sklypo teritorijų planavimo dokumentus, buvo pažeisti imperatyvÅ«s teisės aktų reikalavimai.

15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pažymėjo, kad teritorijų planavimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumatė iÅ¡imčių, susijusių su statinio baigtumo procentu, kurios neleistų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rengti ginčo žemės sklypo planavimo dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys ginčo žemės sklype, buvo įregistruoti vieÅ¡ame registre kaip savarankiÅ¡ki nuosavybes teisės objektai, taip pat registre nurodyta Å¡ių statinių paskirtis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija laikė, kad gautas praÅ¡ymas parengti teritorijų planavimo dokumentus buvo pagrįstas.

Dėl to Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-14 įsakymu Nr. 30- 2407 buvo patvirtintas žemės sklypo Aukštagirio g. 31 planas bei jo sprendiniai, tarp kurių žemės sklypo 5 600 kv. m. plotas, naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos.

16. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, sistemiÅ¡kai aiÅ¡kinant Žemės įstatymo nuostatas, reglamentuojančias žemės pagrindinę naudojimo paskirtį, taip pat poįstatyminius aktus, reglamentuojančius valstybinės žemės pardavimo ne aukciono tvarka taisykles, konstatuotina, kad pagrindinė valstybinės žemės pardavimo sÄ lyga yra pastatų buvimas žemės sklype, o žemės naudojimas pagal pirmiau nurodytÄ paskirtį siejamas su bÅ«tinumu eksploatuoti Å¡iuos statinius. Dėl to atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus suformuotas žemės sklypas sklype esantiems statiniams eksploatuoti pagal vieÅ¡ame registre nurodytųjų tiesioginę paskirtį.

17. Atsakovė pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija neturi įgaliojimų tikrinti, ar formuojamame žemės sklype esantys statiniai gali funkcionuoti kaip atskiras savarankiÅ¡kas nuosavybės teisės objektas, ar yra tokios bÅ«klės, kad juos galima bÅ«tų eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį, įraÅ¡ytÄ nekilnojamojo turto kadastre ir pan. Å ias aplinkybes nustatyti ir įvertinti bei atitinkamai priimti sprendimų dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo turi Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos. Rengiant ginčo žemės sklypo planÄ , jo sprendiniai buvo suderinti su Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos, kuri pritarė rengiamam teritorijų planavimo dokumentui su visais jo sprendiniais.

18. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės teigimu, restitucija Å¡ioje byloje negalima, nes administraciniai aktai, susiję su Å¡io žemės sklypo suformavimu, buvo priimti teisėtai, laikantis teisės aktų reikalavimų, todėl, palikus Å¡iuos administracinius aktus galioti, nėra pagrindo grÄ Å¾inti žemės sklypų valstybei. Restitucijos taikymas Å¡iuo atveju taip pat negalimas, kadangi dalis už perleistÄ Å¾emės sklypÄ sumokėtų pinigų buvo skirti į Vilniaus miesto savivaldybės biudžetÄ kaip tikslinės lėšos Vilniaus miesto savivaldybės kompetencijai priskirtoms funkcijoms finansuoti.

19. Atsakovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos procesiniuose dokumentuose prašė civilinę bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra. Pažymėjo, kad pažymoje netinkamai nurodyta, kad pastatai yra AukÅ¡tagirio g. 29, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., žemės sklype, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Pažyma, kurioje nurodytas kito sklypo adresas ir kadastrinis numeris, negalėjo bÅ«ti pagrindu registruoti pastatus Nekilnojamojo turto registre adresu AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje. Byloje ieÅ¡kovas pateikė 1980-04-23 Naujosios Vilnios Vykdomojo komiteto Nr. 96 sprendimo ir 1989-11-04 sprendimo Nr. 436 dėl AukÅ¡tagirio g. 29 (dabar AukÅ¡tagirio g.

31) kopijas, kurias teismas turėtų įvertinti spręsdamas klausimÄ dėl ginčijamos pažymos teisėtumo.

20. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės Å«kio ministerijos procesiniuose dokumentuose prašė ieÅ¡kinį tenkinti, sutiko su ieÅ¡kovo argumentais, kad ginčijami administraciniai aktai ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys buvo priimti pažeidžiant Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatas ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių statinių statybÄ ir eksploatacijÄ , reikalavimus, nes atsakovai, kurie nuosavybės teisėmis valdo ginčo sklype esančius statinius, neketino jų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jų paskirtį.

21. Atsakovai D. Z., A. S. ir V. B. procesiniuose dokumentuose prašė ieÅ¡kinį atmesti, tuo atveju, jei 2015-04-10, 2015-05-26 ir 2015-07-15 valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartys bÅ«tų pripažintos negaliojančiomis, priteisti iÅ¡ Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, piniginę sumÄ , kuri atitinka žemės sklypo, esančio AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje, rinkos vertę 2016-09-27 dienai, 5 proc. metines procesines palÅ«kanas ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

22. Atsakovai nurodė, kad ginčo pastatų – gyvenamojo namo ir 7 ūkinių pastatų, esančių Aukštagirio g. 31, Vilniuje, savininkais jie tapo 2012-11-26 turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto pagrindu. Kadangi atsakovai šių ginčo statinių statyboje nedalyvavo, atitinkamai nedalyvavo ginčijamos pažymos išdavimo procese.

23. Atsakovai nesutiko su ieÅ¡kovo teiginiais, kad nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Vilniaus apskrities archyvas ginčo statinių projekto neturi, todėl laikytina, kad jis nebuvo pateiktas pažymÄ suraÅ¡iusiam Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnautojui ir aptariama pažyma buvo suraÅ¡yta pažeidžiant Pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 5.3 p. reikalavimus. Pažyma, kuri yra oficialus raÅ¡ytinis įrodymas (CPK 197 str. 2 d.), liudija, kad statytojas A.

S. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikė individualaus gyvenamojo namo projektÄ , kurį 1989 m. parengė Vilniaus miesto tarybos Vykdomojo komiteto vyriausiosios architektÅ«ros ir planavimo valdybos grupė, t. y. ginčo statinių projektas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai buvo pateiktas ir inspekcija nenustatė, kad ginčo statiniai turėtų nukrypimų nuo projekto. Tai reiÅ¡kia, kad ApraÅ¡o 5.3. p., iÅ¡duodant ginčijamÄ pažymÄ , nebuvo pažeistas, o atsakovai, kurie nėra ginčo statinių statytojai, negali patirti neigiamų pasekmių dėl to, kad Å¡is dokumentas nėra iÅ¡saugotas valstybinių institucijų žinioje.

ApraÅ¡e yra nustatytas baigtinis sÄ raÅ¡as atvejų, kuomet pažyma yra neiÅ¡duodama (9.1-9.5 p.). IeÅ¡kovas nepateikė duomenų, kad esamu atveju egzistuotų bent vienas pagrindas, kuriuo remiantis Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija turėjo teisinį pagrindÄ ginčijamos pažymos neiÅ¡duoti. Kadangi pažyma buvo iÅ¡duota teisėtai, atitinkamai teisėta yra ir ginčo statinių registracija Nekilnojamojo turto kadastre.

24. Atsakovai nurodė, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai yra registruoti kaip gyvenamasis pastatas bei negyvenamieji statiniai - Å«kiniai pastatai (pagalbinio Å«kio paskirties). Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡yti duomenys nuo jų įraÅ¡ymo laikomi teisingais ir iÅ¡samiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Byloje nėra ginčo, kad 1980-04-23 Vilniaus m. Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas priėmė nutarimÄ Nr. 96, kuriuo A. S. L. leido statyti Å¡iltnamius AukÅ¡tagirio g. 29, Vilnius, o 1989-11-04 priėmė sprendimÄ Nr. 436, kuriuo leido A. R. S. atlikti teisinę, gyvenamojo namo, įrengto Å¡iltnamyje AukÅ¡tagirio g. 29, registracijÄ . 1989 m. buvo leista registruoti gyvenamÄ jį namÄ , kuris įrengtas Å¡iltnamyje.

25. Atsakovai pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai bÅ«tų priskiriami Å¡iltnamiams ar kitiems specializuotiems Å«kiuose naudojamiems statiniams. Vien aplinkybė, kad 1980 m. ginčo vietoje buvo leista įrengti Å¡iltnamius, jokiu bÅ«du nereiÅ¡kia, kad ir Å¡iuo metu ginčo žemės sklype esantys statiniai yra Å¡iltnamių paskirties. Paties ieÅ¡kovo pateikti dokumentai patvirtina, kad Å¡iltnamyje buvo įrengtas gyvenamasis namas, kuris buvo statomas pagal 1989 m. parengtÄ Vilniaus miesto tarybos Vykdomojo komiteto vyriausiosios architektÅ«ros ir planavimo valdybos grupės individualų gyvenamojo namo projektÄ , kurio pagrindu 1989-11-04 buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas Nr. 436.

Atsižvelgiant į tai, kad Nekilnojamojo turto registre registruoti statiniai yra gyvenamosios paskirties pastatas – gyvenamasis namas bei pagalbinio ūkio paskirties pastatai – ūkiniai pastatai, darytina išvada, kad suformuotas ginčo žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus.

26. Atsakovai nurodė, kad vien tai, kad atsakovai įsigijo nebaigtus statyti statinius, nesudaro pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija, priimdama įsakymÄ dėl sklypo plano tvirtinimo, pažeidė įstatymo reikalavimus, nes teritorijų planavimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato iÅ¡imčių, susijusių su statinio baigtumo procentu. Atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai, kurie yra ginčo žemės sklype, yra registruoti vieÅ¡ajame registre, yra nurodyta Å¡ių statinių paskirtis, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracija veikė tinkamai ir priimdama įsakymÄ dėl sklypo plano patvirtinimo, jokių įstatymo reikalavimų nepažeidė.

27. Atsakovų teigimu, byloje nėra keliamas ginčas, kad žemės sklype AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje yra atsakovams nuosavybės teise priklausantys statiniai, ir Å¡iÄ aplinkybę patvirtina raÅ¡ytiniai įrodymai. IeÅ¡kovas įrodinėja, kad atsakovams priklausančių statinių paskirtis yra kitokia, nei nurodyta vieÅ¡ajame registre, tačiau toks ieÅ¡kovo teiginys prieÅ¡tarauja vieÅ¡ojo registro duomenims. Neapgrįsti ieÅ¡kovo teiginiai, kad atsakovų įsigyti statiniai neturėjo apibrėžtos naudojimo paskirties arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio, kad atsakovai, kurie nuosavybės teise valdo ginčo sklype esančius statinius, niekada neketino jų naudoti pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jų paskirtį.

28. Atsakovai pažymėjo, kad ginčo žemės sklypas yra užstatytas atsakovams nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kurių paskirtis yra gyvenamoji ir pagalbinio Å«kio, todėl Nacionalinė žemės tarnyba teisėtai ir pagrįstai priėmė įsakymÄ dėl sklypo pardavimo, kuris sudarė pagrindÄ sudaryti valstybinės žemės nuomos pirkimo – pardavimo sutartis statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Dėl to ieÅ¡kinio reikalavimas panaikinti įsakymÄ dėl sklypo pardavimo, kaip ir reikalavimai pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo –pardavimo sutartis, yra atmestini kaip nepagrįsti.

29. Atsakovai nurodė, kad pripažinus valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis, taikant restitucijÄ atsakovams iÅ¡ Lietuvos valstybės turi bÅ«ti priteisiama suma, kuri atitinka ginčo žemės sklypo rinkos kainÄ (atsakovų vertinimu 1 500 000 Eur), kadangi ieÅ¡kovas pradėjo šį procesÄ , siekdamas „iÅ¡taisyti valstybės institucijų padarytÄ klaidÄ â€œ, t. y. neneigia, kad ginčo žemės sklypÄ siekiama iÅ¡ atsakovų nusavinti dėl valstybės institucijų padarytų klaidų, nors atsakovai su tuo kategoriÅ¡kai nesutinka, nes atsakovų veiksmai buvo iÅ¡skirtinai sÄ Å¾iningi ir jie neturėjo jokios galimybės paveikti žemės įsigijimo sÄ lygų.

Atsakovai įsigijo tokios pat paskirties statinius, kokios jie yra ir Å¡iuo metu, todėl kitokios paskirties žemės sklypas objektyviai negalėjo bÅ«ti formuojamas. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 30. Vilniaus apygardos teismas 2018-01-30 sprendimu nusprendė ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroro ieÅ¡kinį, pareikÅ¡tÄ ginant vieÅ¡Ä interesÄ , atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, Vilniaus miesto savivaldybei, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, D.

Z., V. B., A. S., B. Z., antstolei D. P., J. S. ir K. A. dėl administracinių aktų panaikinimo, sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo atmesti, priteisti atsakovui D. Z. iÅ¡ ieÅ¡kovo Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros 3 206,50 Eur iÅ¡laidų advokato pagalbai apmokėti, įsiteisėjus Å¡iam teismo sprendimui, panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016-09-27 ir 2017-08-28 nutartimis taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones.

31. Teismas nurodė, kad, ieÅ¡kovo teigimu, A. S. (miręs), norėdamas gauti ginčijamÄ pažymÄ , privalėjo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos pateikti kompiuterinę laikmenÄ su statinio projekto, pagal kurį buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, įraÅ¡u (nuskenuotÄ projektÄ su privalančių pasiraÅ¡yti projektÄ asmenų paraÅ¡ais arba projektÄ , patvirtintÄ jų elektroniniais paraÅ¡ais), kaip tai nustato Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos virÅ¡ininko 2011-07-21 įsakymu Nr. 1V-112 patvirtintas Pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as.

32. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo argumentus, kad nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei Vilniaus apskrities archyvas aptariamų statinių projekto neturi, todėl jis nebuvo pateiktas ginčijamÄ pažymÄ suraÅ¡iusiam Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigÅ«nui. Teismas sprendė, kad byloje nebuvo paneigta, kad ieÅ¡kovo minimi dokumentai buvo pateikti, o A. S. ir/ar atsakovai D. Z., V. B. ir A. S. negali bÅ«ti laikomi atsakingais dėl to, kad atitinkami dokumentai neiÅ¡saugoti (nerandami).

33. Teismas nustatė, kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos savo procesiniuose dokumentuose nurodė, kad A. S. 2012-07-27 praÅ¡ymÄ iÅ¡duoti pažymÄ apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto pateikė per informacinę sistemÄ ,,Infostatyba“, kur nurodyta, kad pateikiama: statybÄ leidžiančio dokumento kopija, kompiuterinė laikmena su statinio projektu, pagal kurį buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, įraÅ¡u; statinio kadastro duomenų bylos kopija, statinio pagrindinių aÅ¡ių nužymėjimo statybos sklype aktas su schema, statinio kontrolinė geodezinė nuotrauka, statytojo įgaliojimas pateikti praÅ¡ymÄ . Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad buvo pateikti ne visi dokumentai, reikalingi pažymos iÅ¡davimui, o specialistas A. J., kuris dokumentus priėmė, inspekcijoje nebedirba.

34. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos neteigė, kad ieÅ¡kovo minimi ir A. S. 2012-07-27 praÅ¡yme nurodyti dokumentai, nebuvo pateikti – tiesiog kai kurių iÅ¡ jų sistemoje nėra.

35. Teismas sprendė, kad dėl to Å¡iuo atveju yra reikÅ¡mingi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos buvusio darbuotojo A. J., kuris Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vardu iÅ¡davė ginčijamÄ pažymÄ , parodymai, duoti ikiteisminiame tyrime ir užfiksuoti Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros 2-ojo skyriaus 2017-06-08 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimÄ .

36. Teismas nustatė, kad Å¡iame nutarime nurodyta, jog A. J. parodė, kad jis iki 2014 m. dirbo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos vyriausiojo specialisto pareigose ir ginčijamÄ pažymÄ suformavo ir pasirašė bÅ«tent jis. A. J. nurodė, kad Å¡i pažyma nėra iÅ¡skirtinė, jei jis jÄ surašė, vadinasi A. S. pateikti dokumentai buvo tvarkingi ir nekėlė abejonių. A. J. paliudijo, kad pagal pareigas jis sukeldavo pateiktus dokumentus į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos informacinę sistemÄ , tačiau informacinė sistema nuolat keitėsi, buvo tobulinama, ji tai veikdavo, tai neveikdavo, todėl tuo atveju, kuomet sistema neveikdavo, pateiktų dokumentų kompiuterinė laikmena buvo perduodama į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos archyvÄ .

A. J. paaiÅ¡kino, kad dėl Å¡ios priežasties gali bÅ«ti, kad ne visi dokumentai yra sukelti į informacinę sistemÄ . A. J. taip pat paliudijo, kad bÅ«davo atvejų, kad asmenys, norėdami gauti pažymas ar deklaracijas, pateikdavo praÅ¡ymus per elektroninę sistemÄ , tačiau dažnai dėl sistemos sudėtingumo jiems nepavykdavo to padaryti, ko pasėkoje interesantai atneÅ¡davo visÄ dokumentų paketÄ Ä¯ Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus skyriaus priėmimÄ ir tuomet gauti dokumentai atkeliaudavo iki jo.

A. J. patvirtino, kad Å¡is (ginčo) atvejis nėra iÅ¡skirtinis, todėl jis nepamena, kokiu bÅ«du dokumentai buvo pateikti esamu atveju, tačiau pažymėjo, kad, jei kokio dokumento bÅ«tų trÅ«kę, ar bÅ«tų kilę abejonių, asmens praÅ¡ymas net nebÅ«tų nagrinėjamas, o dokumentai bÅ«tų grÄ Å¾inti juos pateikusiam asmeniui.

37. Teismas darė iÅ¡vadÄ , kad nėra pagrindo abejoti ar vertinti kritiÅ¡kai A. J. parodymus, kadangi jie iÅ¡ esmės atitinka ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pozicijÄ . Å ios įstaigos atstovė I. Å . 2017-03-24 teismo posėdyje patvirtino, jog galima iÅ¡lyga, kad dalis dokumentų, reikalingų pažymai iÅ¡duoti, pateikiama per IS „Infostatyba“, o dalis raÅ¡tu, nes joks teisės aktas neapriboja tokios teisės, juo labiau visada yra iÅ¡lyga dėl techninių kliūčių. Atstovė taip pat nurodė, kad egzistavo praktika, kad dėl techninių informacinės sistemos trikdžių dalis dokumentų buvo pateikiama raÅ¡tu, vėliau juos įvedant į IS „Infostatyba“.

38. Teismas sprendė, kad pažymÄ iÅ¡davusio asmens A. J. parodymai, kuriuos jis kaip liudytojas davė ikiteisminiame tyrime, t. y., kad visi dokumentai, reikalingi ginčijamai pažymai iÅ¡duoti, buvo pateikti, nėra paneigti.

39. Teismas pažymėjo, kad nenustačius, kad ginčijama pažyma buvo iÅ¡duota nepateikus visų bÅ«tinų dokumentų, nėra pagrindo jÄ naikinti teismine tvarka.

40. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog ginčijamoje pažymoje netinkamai nurodyta, kad pastatai yra žemės sklype, esančiame AukÅ¡tagirio g. 29, Vilniaus m., Vilniaus m. sav., o Nekilnojamojo turto registre pastatai registruoti adresu AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje, Å¡iuo atveju nėra esminė, nes iÅ¡ 2017-02-06 praneÅ¡imo apie ikiteisminio tyrimo Nr. 02-2-00559-16 eigÄ matyti, kad iÅ¡ Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Statybos dokumentų skyriaus atsakymo buvo nustatyta, kad AukÅ¡tagirio g. 29 adresas yra pakeistas į AukÅ¡tagirio g. 31.

41. Teismas pažymėjo, kad ginčijamos pažymos panaikinimas nesukurtų jokių realių teisinių pasekmių, nes tie patys statiniai galėtų bÅ«ti įregistruoti kitu teisiniu pagrindu. Vadovaujantis Dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991-07-25 sÄ raÅ¡o, patvirtinto Vyriausybės 2013-03-03 nutarimu Nr. 278, pagrindais (2.3 p.), nes byloje esantis 1989-11-04 Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 436 iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ginčo statiniai pastatyti teisėtai, kadangi Å¡iuo dokumentu A. S. buvo leista tiek atlikti gyvenamojo namo teisinę registracijÄ , tiek ir padaryti atitinkamus pakeitimus inventorizacijos byloje.

42. Teismo vertinimu, jeigu statyba bÅ«tų neteisėta, 1989 m. toks dokumentas nebÅ«tų iÅ¡duotas. Å is dokumentas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas, taip pat nėra pripažintas suklastotu įsiteisėjusiu sprendimu, nes tokio sprendimo apskritai nėra. Ikiteisminis tyrimas A. S. atžvilgiu yra nutrauktas dėl jo mirties (mirė 2017-04-13), tačiau A. S. ikiteisminiame tyrime Nr. 02-2-00559-16 nebuvo įgijęs įtariamojo statuso, jo atžvilgiu nebuvo suraÅ¡ytas kaltinamasis aktas, procesiniuose dokumentuose jis nebuvo įvardintas kaip nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo.

43. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas neįrodė vieÅ¡ojo intereso buvimo dėl ginčijamos pažymos panaikinimo. Dėl to teismas sprendė, kad nesant vieÅ¡ojo intereso, Å¡is ieÅ¡kinio reikalavimas taip pat negali bÅ«ti tenkinamas.

44. Teismas dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-14 įsakymo Nr. 30-2407 „Dėl sklypo AukÅ¡tagirio g. 31 plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ panaikinimo (toliau – ginčijamas įsakymas) nurodė, kad ieÅ¡kovas prašė panaikinti ginčijamÄ Ä¯sakymÄ , nurodydamas, kad jis buvo priimtas neteisėtai, nes gyvenamasis namas ginčo sklype niekada teisėtai nebuvo pastatytas, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius neturėjo teisės ginčijamu įsakymu dėl sklypo plano tvirtinimo nustatyti tokį ginčo žemės sklypo naudojimo bÅ«dÄ ir atitinkamai pobÅ«dį.

45. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybiniai žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais <...> tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. AnalogiÅ¡ka nuostata įtvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-03-09 nutarimu Nr. 260 patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 2.4 punkte.

Šių Taisyklių 3 p. numato, kad prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai parduodami Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose detaliuosiuose planuose arba Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtuose ir patvirtintuose žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį.

46. Teismas pagal bylos duomenis nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2013-06-25 gavo A. S., B. Z. ir V. B. praÅ¡ymÄ leisti pradėti rengti žemės sklypo AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje, planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kartu su praÅ¡ymu buvo pateikta UAB KM „Centras“ parengta Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as. Ä®vertinus gautus dokumentus buvo priimtas sprendimas leisti pradėti rengti žemės sklypo AukÅ¡tagirio g. 31 planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, kurio rengimo tikslas - suprojektuoti naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytųjų tiesioginę paskirtį.

Ginčo žemės sklype esantys statiniai yra registruoti kaip gyvenamasis pastatas (gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei negyvenamieji pastatai (ūkiniai pastatai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).

47. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė nurodė ir ieÅ¡kovas to neneigė, kad savivaldybė, priimdama ginčijamÄ Ä¯sakymÄ dėl sklypo plano tvirtinimo, nėra įpareigota tikrinti statybos teisėtumo klausimÄ , nes tai nėra savivaldybės kompetencija. Atsižvelgiant į tai, kad vieÅ¡ajame registre registruoti ginčo statiniai ir Å¡iai dienai yra gyvenamosios paskirties pastatas – gyvenamasis namas bei pagalbinio Å«kio paskirties pastatai – Å«kiniai pastatai, darytina iÅ¡vada, kad suformuotas ginčo žemės sklypas, kurio paskirtis – kita, o naudojimo bÅ«das – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų teritorijos, atitinka teisės aktų numatytus reikalavimus, todėl ginčijamas įsakymas negali bÅ«ti laikomas neteisėtu.

48. Teismas nurodė, kad tiek ginčijamo įsakymo priėmimo metu, tiek šiuo metu registro duomenys nebuvo ir nėra nuginčyti, todėl nei Vilniaus miesto savivaldybė, nei teismas neturėjo ir neturi teisės šiais duomenimis nesivadovauti ar kitaip juos traktuoti (vertinti).

49. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo teiginius, kad pagal Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministro ir aplinkos ministro 2005-01-20 įsakymo Nr. 3D- 37/D1-40 „Dėl Pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų naudojimo bÅ«dų turinio, žemės sklypų naudojimo pobÅ«džių sÄ raÅ¡o ir jų turinio patvirtinimo“ lentelės 2 punktÄ specializuotų sodininkystės, gėlininkystės, Å¡iltnamių, medelynų ir kitų specializuotų Å«kių žemės sklypų naudojimo bÅ«das priskiriamas prie žemės Å«kio paskirties žemės, todėl, tvirtinant ginčo žemės sklypo planÄ , buvo pažeisti imperatyvÅ«s Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo Nr. 1124 7 punkto reikalavimai.

Teismas sprendė, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai būtų priskiriami šiltnamiams ar kitiems specializuotuose ūkiuose naudojamiems statiniams. Ginčo žemės sklype esantys ūkiniai pastatai yra skirti sklype esančio gyvenamojo namo aptarnavimui ir gyvenamojo namo savininkų poreikių tenkinimui.

50. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo teiginius, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai ginčijamų administracinių aktų priėmimo metu buvo nebaigti statyti, tokia statinių bÅ«klė yra iÅ¡likusi iki Å¡iol, kadangi esamais duomenimis sklype esančių statinių statyba taip ir nebuvo baigta. Teismas nurodė, kad teritorijų planavimÄ reglamentuojantys teisės aktai nenumato iÅ¡imčių, susijusių su statinio baigtumo procentu, kurios neleistų Vilniaus miesto savivaldybės administracijai rengti ginčo žemės sklypo planavimo dokumentų. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovams fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai, esantys ginčo žemės sklype, buvo įregistruoti vieÅ¡ame registre kaip savarankiÅ¡ki nuosavybes teises objektai, taip pat registre nurodyta Å¡ių statinių paskirtis, Vilniaus miesto savivaldybės administracija pagrįstai laikė, kad gautas praÅ¡ymas parengti teritorijų planavimo dokumentus buvo pagrįstas.

51. Dėl to teismas sprendė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-14 įsakymu Nr. 30-2407 pagrįstai buvo patvirtintas žemės sklypo Aukštagirio g. 31 planas bei jo sprendiniai, tarp kurių žemės sklypo plotas – 5 600 kv. m., naudojimo būdas - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų namų statybos.

52. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo ir atsakovės Nacionalinė žemės tarnybos teiginius, kad įsakymas dėl žemės sklypo pardavimo yra neteisėtas ir atitinkamai yra neteisėtos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys dėl to, kad negali bÅ«ti laikoma, jog ginčo žemės sklypas yra užstatytas, kad atsakovai fiziniai asmenys niekada neketino naudoti žemės sklype esančių statinių pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotÄ jų paskirtį, kad atsakovų įsigyti statiniai neturėjo apibrėžtos naudojimo paskirties arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio.

53. Teismas nurodė, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, iÅ¡skyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiÅ¡kios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Valstybinės žemės sklypai parduodami tokio dydžio, kuris bÅ«tinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį (Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.).

54. Teismas pagal bylos duomenis sprendė, kad nėra ginčo dėl aplinkybės, kad ginčo žemės sklype yra atsakovams fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausantys statiniai (CPK 182 str. 5 p.), kurie yra registruoti vieÅ¡ajame registre. Å iÄ aplinkybę prokuroras pripažino 2017-03-24 teismo posėdyje, tačiau laikosi pozicijos, kad faktiÅ¡kai ginčo žemės sklype yra nebaigti statyti statiniai.

55. Teismas pažymėjo, kad nepaisant to, kad atsakovams priklausantys pastatai gali bÅ«ti laikomi nebaigtais statyti statiniais, jie atitinka statinio sÄ vokÄ , numatytÄ Å½emės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., nes pagal Statybos įstatymo 2 str. 27 d. yra numatyta atskira nebaigto statinio kategorija, kas reiÅ¡kia, kad nebaigtas statinys yra laikomas tam tikra statinio rÅ«Å¡imi, ir, vadovaujantis Statybos įstatymo 39 str., turi bÅ«ti registruojamas Nekilnojamojo turto registre bei gali bÅ«ti perleidžiamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas.

Nei įstatymas, nei teismų praktika nenumato, kad valstybinė žemė gali būti parduodama tik prie pripažinto tinkamu naudoti pastato, nes pagal Nekilnojamo turto registro įstatymo 9 str. 1 d. registruojami nekilnojamieji daiktai, jeigu jie Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra suformuoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jiems suteiktas unikalus numeris. Atsakovams priklausantys statiniai yra suformuoti ir įregistruoti kaip atskiri nekilnojamojo turto objektai ir jų teisinė registracija nėra nei ginčijama, nei nuginčyta.

56. Teismas sprendė, kad nenuginčijus Registrų centro duomenų, nekonstatavus statybos neteisėtumo, nėra teisinio pagrindo išvadai, kad ginčo objektai nėra statiniai, o valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartys prieštarauja Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.

57. Teismas sutiko su atsakovais, kad eksploatavimo sÄ voka, kuri yra numatyta Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., yra aktuali tik sprendžiant klausimÄ dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo dydžio, o ne dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo galimybės. Tuo tarpu tam, kad valstybinė žemė bÅ«tų parduodama, užtenka nustatyti, kad žemės sklypas yra užstatytas statiniais, o tai nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, byloje yra įrodyta.

58. Teismas taip pat sprendė, kad byloje nepaneigtas atsakovų fizinių asmenų teiginys, kad jie ketina naudoti pagal paskirtį jiems nuosavybės teise priklausančius pastatus, nes įstatymas nedraudžia esamų statinių atstatyti ar užbaigti jų statybÄ .

59. Teismas atmetė kaip nepagrįstus ieÅ¡kovo teiginius, kad ginčo sklype esantys statiniai dėl jų nebaigtumo ir nusidėvėjimo niekada neturėjo apibrėžtos naudojimo paskirties arba Å«kinės veiklos pobÅ«džio, nes pagal byloje esančius duomenis ginčo statiniai turi aiÅ¡kiai apibrėžtÄ naudojimo paskirtį, kuri yra nurodoma vieÅ¡ajame registre ir yra nepaneigta – gyvenamosios paskirties ir pagalbinio Å«kio paskirties pastatai. Ginčo statinių naudojimo paskirtis buvo apibrėžta 1989 m., parengiant individualaus gyvenamojo namo projektÄ ir iÅ¡duodant statybos leidimÄ .

60. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, kad šiuo metu statiniai nėra tinkami gyventi (naudoti pagal paskirtį), nereiškia, kad jie neturi apibrėžtos naudojimo paskirties arba ūkinės veiklos pobūdžio, o juo labiau yra pagrindu pripažinti ginčijamas valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis negaliojančiomis.

61. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendė, kad ginčo žemės sklypas yra užstatytas atsakovams fiziniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais, kurių paskirtis yra gyvenamoji ir pagalbinio Å«kio, todėl Nacionalinė žemės tarnyba teisėtai ir pagrįstai priėmė įsakymÄ dėl sklypo pardavimo, kuris buvo pagrįstu pagrindu sudaryti valstybinės žemės nuomos pirkimo-pardavimo sutartis.

62. Dėl to teismas darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovo reikalavimas panaikinti įsakymÄ dėl sklypo pardavimo, kaip ir reikalavimai pripažinti negaliojančiomis valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutartis, yra atmestini kaip nepagrįsti.

63. Teismas laikė nepagrįstais ieÅ¡kovo reikalavimus panaikinti 2012-11-26 antstolės D. P. patvirtintÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ ir 2013-02-05 bei 2013-12-09 dovanojimo sutartis, kurių pagrindu atsakovas D. Z. padovanojo B. Z. 1/3 statinių, esančių AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje, po to - B. Z. juos padovanojo D. Z..

64. Teismas pažymėjo, kad pats ieškovas 2017-03-24 teismo posėdyje nurodė, kad statinių perleidimai viešo intereso nepažeidžia. Dėl to teismas sprendė, kad taip pat yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad nurodyti sandoriai viešo intereso nepažeidžia ir jau vien šiuo pagrindu šiuos ieškinio reikalavimus atmesti.

65. Teismas pagal bylos duomenis darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės nenurodė, kokioms teisės aktų nuostatoms prieÅ¡tarauja turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktas ir ginčijamos dovanojimo sutartys. Nenustačius CPK 602 str. įtvirtintų turto pardavimo be varžytynių aktų pripažinimo negaliojančiais pagrindų, jo naikinti nėra pagrindo.

66. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau iÅ¡dėstytÄ , sprendė, kad ieÅ¡kovas iÅ¡ esmės neįrodė ieÅ¡kinio reikalavimų tinkamais ir pakankamais įrodymais (CPK 178, 185 str.), todėl darė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kinys atmestinas visoje apimtyje.

67. Teismas nurodė, kad atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl administracinių aktų ir ginčijamų sandorių panaikinimo, nėra pagrindo taikyti restitucijÄ . Dėl to teismas sprendė, kad dėl restitucijos taikymo plačiau nepasisakytina.

68. Teismas pažymėjo, kad atmetus ieškinį, iš ieškovo atsakovų fizinių asmenų naudai priteistinos jų patirtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

69. Teismas nustatė, kad iÅ¡ viso atsakovai (sumokėjo atsakovas D. Z.) patyrė 3 206,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų. Dėl to teismas, atsižvelgdamas į didelę bylos apimtį ir jos sudėtingumÄ , advokato darbo ir laiko sÄ naudas, Rekomendacijas, sprendė, kad bylinėjimosi iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ ieÅ¡kovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str.).

70. Teismas nustatė, kad ieÅ¡kinio užtikrinimui Vilniaus apygardos teismo 2016-09-27 nutartimi buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovams perleisti ginčo žemės sklypÄ , organizuoti ir vykdyti jame statybos darbus, bei Vilniaus apygardos teismo 2017-08-28 nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės – draudimas atsakovams perleisti ginčo žemės sklype esančius statinius.

71. Teismas sprendė, kad atmetus ieÅ¡kinį, laikinosios apsaugos priemonės paliktinos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, po to - naikintinos (CPK 150 str. 2 d.). III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai 72. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros prokuroras, gindamas vieÅ¡Ä interesÄ praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018-01-30 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ dalyje dėl administracinių aktų panaikinimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais:

1) panaikinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio 2012-07-27 pažymÄ Nr. PASS-00-120727-00530 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto;

2) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-14 įsakymÄ Nr. 30-2407 „Dėl sklypo AukÅ¡tagirio g. 31 plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“;

3) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-04-02 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-320 „Dėl valstybinės žemės sklypo AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių dydžių nustatymo ir pardavimo“;

4) pripažinti negaliojančia ab initio 2015-04-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-131-(14.49.55.), pagal kuriÄ 1 867 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo A. S. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainÄ ;

5) pripažinti negaliojančia ab initio 2015-05-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-178-(14.49.55.), pagal kuriÄ 1 866 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo V. B. nuosavybėn už 13 421,29 Eur kainÄ ;

6) pripažinti negaliojančia ab initio 2015-07-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-235-(l4.49.55.), pagal kuriÄ 1 867 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo D. Z. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainÄ ;

7) panaikinti antstolės D. P. 2012-11-26 patvirtintÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 0068/12/01497;

8) panaikinti 2013-02-05 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 798, kuria D. Z. padovanojo B. Z. 1/3 statinių, esančių Aukštagirio g. 31 (ankstesnis adresas Aukštagirio g. 29);

9) panaikinti 2013-12-09 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 6993, kuria B. Z. padovanojo D. Z. 1/3 statinių, esančių AukÅ¡tagirio g. 31; likusioje dalyje perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais: 72.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio vyriausiojo specialisto A. J. iÅ¡duota 2012-07-27 pažyma Nr. PASS-00-120727-00530 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto. 72.2.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad byloje esantis Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-04 sprendimo Nr. 436 iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ginčo statiniai pastatyti teisėtai, kadangi Å¡iuo dokumentu A. S. buvo leista tiek atlikti gyvenamojo namo teisinę registracijÄ , tiek ir padaryti atitinkamus pakeitimus inventorizacijos byloje, kad jeigu statyba bÅ«tų neteisėta, 1989 m. toks dokumentas nebÅ«tų iÅ¡duotas, tuo tarpu, Å¡is dokumentas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas, taip pat nėra pripažintas suklastotu įsiteisėjusiu sprendimu. 72.3.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai bÅ«tų priskiriami Å¡iltnamiams ar kitiems specializuotuose Å«kiuose naudojamiems statiniams, kad ginčo žemės sklype esantys Å«kiniai pastatai yra skirti sklype esančio gyvenamojo namo aptarnavimui ir gyvenamojo namo savininkų poreikių tenkinimui. 72.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad eksploatavimo sÄ voka, kuri yra numatyta Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., yra aktuali tik sprendžiant klausimÄ dėl parduodamo valstybinės žemės sklypo dydžio, o ne dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo galimybės. 72.5.

Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieÅ¡kovas neįrodė vieÅ¡ojo intereso buvimo dėl ginčijamos pažymos panaikinimo, antstolės patvirtinto akto bei dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais, todėl, nesant vieÅ¡ojo intereso, Å¡ie ieÅ¡kinio reikalavimai taip pat negali bÅ«ti tenkinami. 72.6. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimus dėl administracinių aktų ir ginčijamu sandorių panaikinimo, netaikė restitucijos, todėl dėl restitucijos taikymo plačiau nepasisakė, laikytina, jog Å¡ioje dalyje nėra atskleista bylos esmė, todėl siekiant užtikrinti Å¡alių teisę į apeliacijÄ dėl visų ieÅ¡kinio reikalavimų, skundžiamas sprendimas naikintinas dalyje administracinių aktų panaikinimo ir ginčijamu sandorių pripažinimo negaliojančiais priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas, o dalyje dėl restitucijos taikymo byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

73. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2018-01-30 sprendimÄ nepakeistÄ . Nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, mano, kad jis yra nepagrįstas ir nėra pagrindo naikinti ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo.

74. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ spręsti atsiliepime nurodytais motyvais.

75. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos praÅ¡o apeliacinį skundÄ tenkinti. Sutinka su apelianto nurodomais argumentais, kad byloje pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kai byloje esant apelianto pateiktiems nuosekliems raÅ¡ytiniams įrodymams, patvirtinantiems, kad ginčijamÄ 2012-07-27 Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio pažymÄ Nr. PASS-00-120727-00530 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto iÅ¡davusiam valstybės tarnautojui A.

S. nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pateikęs visų dokumentų, kurie turėjo bÅ«ti pateikti, didesnę įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę suteikė liudytojo parodymams, kurie galimai buvo subjektyvÅ«s. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas, kad Å¡ioje byloje nėra ginčijama statinių teisinė registracija (atlikta minėtos ginčijamos pažymos pagrindu) ir kad atsakovai planuoja ateityje eksploatuoti ginčo statinius, todėl valstybės institucijos neturėjo pagrindo neformuoti ir neparduoti atsakovams ginčo žemės sklypo, netinkamai taikė materialinės teisės normas ir nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos Å¡ioje srityje.

76. Atsiliepime į ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atsakovai D. Z., V. B., A. S. praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, palikti Vilniaus apygardos teismo 2018-01-30 sprendimÄ nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Nurodo: 76.1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ginčas dėl pažymos iÅ¡davimo kilo iÅ¡ teisinių santykių, kuriuose neegzistuoja vieÅ¡ojo intereso požymiai. 76.2. Pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino įrodymus, todėl pagrįstai konstatavo, kad pažyma buvo iÅ¡duota teisėtai. 76.3.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl akto ir dovanojimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. 76.4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos įsakymo dėl sklypo plano tvirtinimo panaikinimo. 76.5. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieÅ¡kovo reikalavimÄ dėl Nacionalinės žemės tarnybos įsakymo dėl sklypo pardavimo panaikinimo ir valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis.

77. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-01-29 gautas atsakovų D. Z., V. B., A. S. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kopija, mokėjimo nurodymo kopija). Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 78. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Å ioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Dėl naujų įrodymų 79. Lietuvos apeliaciniame teisme 2019-01-29 gautas atsakovų D. Z., V. B., A. S. praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo ir bylinėjimosi iÅ¡laidas patvirtinantys dokumentai (PVM sÄ skaitos faktÅ«ros kopija, mokėjimo nurodymo kopija).

80. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 314 straipsniu, priima į bylÄ atsakovų D. Z., V. B., A. S. pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina. Dėl faktinių bylos aplinkybių 81. Bylos duomenys patvirtina, kad Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio vyriausiasis specialistas A. J. 2012-07-27 surašė pažymÄ Nr. PASS-00-120727-00530 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto.

Å ia pažyma buvo patvirtinta, kad statytojas A. S. stato gyvenamÄ jį namÄ ir 7 pagalbinius Å«kinius pastatus be esminių nukrypimų nuo statinio projekto. Å ioje pažymoje taip pat nurodyta, kad aptariamos statybos vykdomos pagal 1989-11-04 iÅ¡duotÄ statybos leidimÄ Nr. 436, kurį iÅ¡davė Vilniaus m. Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomasis komitetas. Vilniaus miesto savivaldybės Miesto plėtros departamento pateiktas iÅ¡raÅ¡as iÅ¡ 1989-11-04 Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendinmo Nr. 436, kurio I punkte buvo nurodyta, kad Vykdomasis komitetas leido A.

R. S. atlikti teisinę 70,53 kv. m gyvenamojo ploto ir 40,33 kv. m naudingo ploto, įrengto Å¡iltnamyje AukÅ¡tagirio g. 29, registracijÄ . Å io sprendimo 3 punkte nurodyta: „Įspėti pil. A. R. S. ateityje nevykdyti statybos darbų ir nekeisti plotų be atitinkamo Naujosios Vilnios rajono tarybos vykdomojo komiteto leidimo“.

82. Turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2012-11-26 aktu Nr. 0068/12/01497 antstolė D. P. pardavė skolininko A. S. pasiūlytiems pirkėjams V. B., D. Z., A. S. ginčo sklype esančius statinius. 83. 2013-02-05 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 798, D. Z. padovanojo B. Z. 1/3 statinių, esančių Aukštagirio g. 31 (ankstesnis adresas Aukštagirio g. 29). 2013-12-09 dovanojimo sutartimi, notarinio registro Nr. 6993, B. Z. padovanojo D. Z. 1/3 statinių, esančių Aukštagirio g. 31.

84. Byloje taip pat nustatyta, kad atsakovai 2013-06-25 kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Žemės duomenų skyrių su praÅ¡ymu leisti pradėti rengti ginčo sklypo planų, prilygintų detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Å iame praÅ¡yme buvo nurodyta, kad plano rengimo tikslas - suformuoti naudojamų valstybinės žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį. Å io praÅ¡ymo padavimo metu ginčo sklype buvo registruoti 8 nebaigti statyti pastatai - 1 gyvenamasis namas, kurio užstatytas plotas - 70 kv. m ir 7 Å«kiniai pastatai, kurių bendras užstatytas plotas - daugiau nei 1 500 kv. m.

Å ie nebaigti statyti Å«kiniai pastatai buvo Å¡iltnamių paskirties. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja 2013-08-29 priėmė įsakymų Nr. A30-2352 „Dėl leidinio pradėti rengti žemės sklypo AukÅ¡tagirio g. 31 planÄ , prilyginamÄ detaliojo teritorijų planavimo dokumentui“. Å io įsakymo 2.1. punkte buvo nustatyta, kad „žemės sklypo plano renginio tikslas – suprojektuoti naudojamÄ valstybinės žemės sklypÄ esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įraÅ¡ytÄ jų tiesioginę paskirtį“.

Šio įsakymo 1 priede, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo Aukštagirio g. 31 plano rengimo reikalavimai, buvo nurodyta, kad formuojamo žemės sklypo naudojimo paskirtis – kitos paskirties žemė, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos.

85. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013-11-14 įsakymu Nr. 30-2407 „Dėl sklypo AukÅ¡tagirio g. 31 plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“ patvirtino ginčo sklypo planÄ ir jo sprendinius, tarp kurių naudojimo bÅ«dÄ - gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobÅ«dį - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Atsakovai 2013 m. gruodžio mėn. kreipėsi į Nacionalinei žemės tarnybÄ prie Žemės Å«kio ministerijos, praÅ¡ydami parduoti jiems ginčo sklypÄ . Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2014-04-02 vedėjas priėmė įsakymÄ Nr. 49VÄ®-( 14.49.2.)-320 „Dėl valstybinės žemės sklypo AukÅ¡tagirio g.

31. Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių dydžių nustatymo ir pardavimo“.

86. Tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo ir A. S. 2015-04-10 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 49SU-131-( 14.49.55,), pagal kuriÄ 1 867 kv. m, ploto ginčo sklypo dalis perėjo A. S. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainÄ .

87. Tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo ir V. B. 2015-05-26 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkinio – pardavimo sutartis Nr. 49SU-178-( 14.49.55.), pagal kuriÄ 1 866 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo V. B. nuosavybėn už 13 421,29 Eur kainÄ .

88. Tarp Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo ir D. Z. 2015-07-15 buvo sudaryta valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 49SU-235-( 14.49.55.), pagal kuriÄ 1 867 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo D. Z. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainÄ .

89. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos Vilniaus miesto skyrius 2016-08-01 atliko ginčo sklypo žemės naudojimo patikrinimÄ ir surašė Žemės naudojimo patikrinimo aktÄ Nr. 49ŽN-318, kuriame buvo konstatuota, kad ginčo sklypo vietovėje esantys statiniai, kurie yra įregistruoti VÄ® Registrų centre, yra nebaigti statyti, mÅ«riniai pamatai yra iÅ¡kelti apie 1 metrÄ nuo žemės pavirÅ¡iaus, vietomis vos matomi, kadangi yra apaugę medžiais, krÅ«mais, žoliniais augalais ir samanomis, dauguma pamatų yra sutrÅ«niję ir įgriuvę.

Dėl įrodymų vertinimo 90. Apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, susijusias su Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio vyriausiojo specialisto A. J. iÅ¡duota 2012-07-27 pažyma Nr. PASS-00-120727-00530 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto. Taip pat teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai, neteisingai vertino byloje esančius įrodymus.

91. Pagal CPK 180 straipsnį teismas priima nagrinėti tik tuos įrodymus, kurie patvirtina arba paneigia turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes. Taigi, įstatymas nurodo, kad įrodymai konkrečioje civilinėje byloje yra ne bet kokia informacija, o tik informacija apie aplinkybes, kurios yra įrodinėjimo dalykas. Å ioje normoje įtvirtinta įrodymų sÄ sajumo taisyklė, reiÅ¡kianti, kad kiekvienoje byloje įrodinėjimas turi bÅ«ti nukreiptas į faktų, kuriuos bÅ«tina nustatyti, iÅ¡aiÅ¡kinimÄ .

Ä®rodymai gali bÅ«ti susiję su įrodinėjimo dalyku tiesiogiai arba netiesiogiai. Tiesioginiai įrodymai yra susiję su įrodinėjamais faktais taip, kad leidžia daryti vienareikÅ¡mę iÅ¡vadÄ apie tai, įrodinėjamas faktas egzistuoja ar ne. Netiesioginiai įrodymai tokios vienareikÅ¡mės iÅ¡vados padaryti neleidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-12-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1-701/2016; 2014-05-23 nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-290/2014 ir kt.). Apibrėžus įrodinėjimo apimtį tie įrodymai, kurie nesusiję su įrodinėjimo dalyku, vertintini kaip nereikÅ¡mingi faktinėms bylos aplinkybėms nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70-248/2017).

92. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 185 str. numatyta, jog teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Taigi, teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle. IÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu (CPK 185 str. 1 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2010; 2010-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2009-11-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-526/2009; kt.).

93. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys patvirtina, kad ieÅ¡kovas (apeliantas) įrodinėjo, jog ginčijamÄ pažymÄ iÅ¡davusiam Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio vyriausiajam specialistui statytojas A. S. nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pateikęs visų dokumentų, kurie turėjo bÅ«ti pateikti, siekiant gauti tokiÄ pažymÄ , t. y. statybÄ leidžiančio dokumento kopijos ir kompiuterinės laikmenos su statinio projekto, pagal kurį buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, įraÅ¡o.

94. Dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi bÅ«ti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, jog įrodymai neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ , įvertinant keletÄ Ä¯rodymų, lemia ne tik kiekvieno iÅ¡ įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis - ar nėra prieÅ¡taravimų tarp jų, ar Å¡alutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklÅ«s yra Å¡alutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017-02-03 nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-33-684/2017).

95. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumÄ lėmė netinkamas ginčijamos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio vyriausiojo specialisto A. J. iÅ¡duotos 2012-07-27 pažymos Nr. PASS-00-120727-00530 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto iÅ¡davimo aplinkybių ir jas patvirtinančių arba paneigiančių įrodymų įvertinimas. Dėl vieÅ¡ojo intereso 96. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieÅ¡kovas neįrodė vieÅ¡ojo intereso buvimo dėl ginčijamos pažymos panaikinimo, antstolės patvirtinto akto bei dovanojimo sandorių pripažinimo negaliojančiais.

97. Teisėjų kolegija pažymi, kad valstybinės žemės perleidimo santykių įstatyme įtvirtintu reglamentavimu siekiama užtikrinti, jog valstybės (savivaldybių) nuosavybė bÅ«tų tvarkoma taip, kad tai atitiktų visos visuomenės interesus, vieÅ¡ajam interesui teikiant prioritetÄ prieÅ¡ privatų liek žemės naudojimo tikslų, paskirties, tiek žemės naudojimo sÄ lygų atžvilgiu. Å ių teisinių santykių reglamentavimas grindžiamas valstybės turto tvarkymo vieÅ¡osios teisės principu - sandoriai dėl valstybės turto turi bÅ«ti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimÄ valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir bÅ«dais - ir yra imperatyvus.

Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus vieÅ¡osios teisės principÄ , kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip negu nustatyta imperatyviuoju reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintÄ tvarkÄ ir Å¡io reguliavimo tikslus (saugomas vertybes), yra niekiniai. Taigi, valstybinė žemė gali bÅ«ti iÅ¡nuomojama tik griežtai laikantis imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-10-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-461/2013).

Valstybinės žemės nuomos santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas riboja šių santykių šalių galimybę tarpusavio susitarimu nusistatyti kitokias tarpusavio teises ir pareigas, negu tas, kurias įtvirtina atitinkamus santykius reglamentuojančios imperatyviosios įstatymų nuostatos (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino 2011-08-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2011).

98. Nagrinėjamu atveju statinių, stovinčių ant valstybinės žemės civilinė apyvarta, t. y. jų nuosavybės teisių atsiradimas ir perleidimas yra betarpiškai susijęs su teisių įgyti valstybinę žemę (ne)atsiradimu. Ginčo statinių įteisinimo ir perleidimo teisiniai santykiai laikytini neatsiejamai susijusiais su valstybinės žemės pirkimo – pardavimo teisiniais santykiais, kuriuose viešojo intereso egzistavimas laikytinas nekvestionuotinu.

99. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kompleksiÅ¡kai nevertino ginčo statinių įteisinimo ir perleidimų sÄ sajumo su valstybinės žemės pirkimo – pardavimo teisiniais santykiais, todėl nepagrįstai sprendė, kad ginčo sandoriai vieÅ¡ojo intereso nepažeidė. Dėl teisės į ginčo sklype esančius statinius 100. IeÅ¡kovas įrodinėjo, kad ginčijamÄ pažymÄ iÅ¡davusiam Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio vyriausiajam specialistui statytojas A.

S. nebuvo ir negalėjo bÅ«ti pateikęs visų dokumentų, kurie turėjo bÅ«ti pateikti, siekiant gauti tokiÄ pažyma, t. y. statybÄ leidžiančio dokumento kopijos ir kompiuterinės laikmenos su statinio projekto, pagal kurį buvo iÅ¡duotas statybÄ leidžiantis dokumentas, įraÅ¡o (kaip to reikalavo ginčo pažymos iÅ¡davimo metu galiojusio Pažymos apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡o 5.2. ir 5.3. punktai). Å iuos teiginius ieÅ¡kovas grindė įrodymais:

1) Vilniaus regioninio valstybės archyvo 2017-05-15 raštu Nr. (8.12)V5-1187 Dėl Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. sprendimų;

2) Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsiliepime į ieÅ¡kinį iÅ¡dėstytais duomenimis; 3) 2017-06-08 nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimÄ Nr. 02-2-00559-16 dėl galimo suklastoto dokumento panaudojimo;

4) teismo posėdyje dalyvavusių asmenų neginčyta aplinkybe, kad šiuo metu nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, nei Vilniaus miesto savivaldybėje, nei Archyve, nei pas dabartinius ginčo statinių savininkus nei 1989-11-04 Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 436 originalo, nei ginčo statinių techninio projekto nėra;

5) ginčo statinių kadastro bylos dokumentais. 101. Pirmosios instancijos teismas dėl ginčijamos pažymos konstatavo, kad ji nebuvo paneigta, remdamasis ginčijamÄ pažymÄ iÅ¡davusio, ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklausto A. J. parodymais, kuriuose jis teigė, kad savo pareigas atliko tinkamai ir, nors, dėl praėjusio laiko, analogiÅ¡kų pažymų iÅ¡davimo gausos ir aptariamo atvejo neiÅ¡skirtinumo konkrečių ginčijamos pažymos iÅ¡davimo aplinkybių neprisimena, tačiau preziumavo, kad jei jam nebÅ«tų buvę pateikti visi reikiami dokumentai, tokios pažymos jis nebÅ«tų iÅ¡davęs, taip pat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovės paaiÅ¡kinimais, kuri nurodė, kad egzistavo praktika, kad dėl techninių informacinės sistemos trikdžių dalis dokumentų buvo pateikiama raÅ¡tu, vėliau juos įvedant į IS „Infostatyba“.

Pirmosios instancijos teismas be pagrindo ir neteisingai sureikšmino liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklausto buvusio Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojo A. J. parodymus. 102. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavusi Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė nepatvirtino aplinkybės, kad dokumentai, kurie turėjo būti pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, galėjo kokiu nors būdu būti neįvesti į IS „Infostatyba“.

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atstovė nurodė, kad egzistavo praktika, jog dėl techninių informacinės sistemos trikdžių dalis dokumentų buvo pateikiama raÅ¡tu, vėliau juos įvedant į IS „ Infostatyba“. 103. Aplinkybė, kad dalis dokumentų, kurie turėjo bÅ«ti pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojui, iÅ¡davusiam ginčijamÄ pažymÄ , vis dėl to buvo suvesti į IS „InfostatybÄ â€œ, netiesiogiai patvirtina, kad ginčijamos pažymos iÅ¡davimo metu IS „Infostatyba“ trikdžiai, net jei tokie apskritai buvo, nebuvo tokie, kurie neleido Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojui, iÅ¡davusiam ginčijamÄ pažymÄ , visų reikiamų dokumentų suvesti į IS „Infostatyba“, o kadangi jų ten nėra, laikytina, kad Å¡ie dokumentai apskritai nebuvo pateikti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojui. 104.

Teisėjų kolegijos vertinimu, svarbus įrodymas šioje byloje yra 2017-05-15 Archyvo raštas Nr. (8.12)V5-1187 Dėl Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. sprendimų. Šiame rašte išvardinti visi Archyve esantys 1989 metų Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989 m. sprendimai, kurie yra sunumeruoti eilės tvarka nuo 1 (data 1989-01-06) iki 214 (data 1989-12-13). Tik sprendimas Nr. 166 nerastas. Iš šios numeracijos sekos matyti, kad Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komitetas priėmė apytiksliai du kartus mažiau sprendimų per 1989 metus, nei yra „leidimo“ numeris (436).

Å ie duomenys patvirtina, kad Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komitetas 1989 metais apskritai nepriėmė 1989-11-04 sprendimo Nr. 436, kurio pagrindu buvo iÅ¡duota ginčijama pažyma Nr. PASS-00-120727-00530. 105. Dėl nurodytų aplinkybių darytina iÅ¡vada, kad 1989-11-04 Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimas Nr. 436 nebuvo priimtas, o tai reiÅ¡kia, kad dokumentas, kurį, kaip statybÄ leidžiantį dokumentÄ , ginčijamÄ pažymÄ iÅ¡davusiam Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos darbuotojui pateikė A.

S., negalėjo bÅ«ti pateiktas. 106. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant 1989-11-04 Vilniaus miesto Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 436 nėra pagrindo jo ginčyti ir pripažinti negaliojančiu. 107. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos valdomoje informacinėje sistemoje IS „Infostatyba“ nėra duomenų, kad buvo pateikti visi reikiami dokumentai, reikalingi iÅ¡duoti ginčijamÄ pažymÄ . 108. Byloje dalyvaujantys asmenys neginčija aplinkybės, kad nei Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijoje, nei Vilniaus miesto savivaldybėje, nei Archyve, nei pas dabartinius ginčo statinių savininkus, pas kuriuos tokie dokumentai turėtų (galėtų) bÅ«ti, nei 1989-11-04 Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 436 originalo, nei ginčo statinių techninio projekto nėra. 109.

Tarp civilinėje byloje esančios ginčo statinių kadastro bylos dokumentų nėra jokių duomenų, kad ginčo statiniai buvo pastatyti (pradėti statyti) Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-04 sprendimo Nr. 436, kaip statybÄ leidusio dokumento, pagrindu. 110. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog „<...> byloje esantis 1989-11-04 Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto sprendimo Nr. 436 iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad ginčo statiniai pastatyti teisėtai, kadangi Å¡iuo dokumentu A.

S. buvo leista tiek atlikti gyvenamojo namo teisinę registracijÄ , tiek ir padaryti atitinkamus pakeitimas inventorizacijos byloje. Jeigu statyba bÅ«tų neteisėta, akivaizdu, kad 1989 m. toks dokumentas nebÅ«tų iÅ¡duotas. Å is dokumentas nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas, taip pat nėra pripažintas suklastotu įsiteisėjusiu sprendimu, nes tokio sprendimo apskritai nėra.“ 111. Kaip minėta, teisėjų kolegija sprendžia, kad nesant aptariamojo sprendimo, nėra pagrindo jo ginčyti ir pripažinti negaliojančiu. 112.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal 1989-11-04 galiojusio Civilinio kodekso 114 straipsnį, pilietis, kuris statosi, pasistato arba perstato gyvenamÄ jį namÄ (arba jo dalį), Å«kini pastatÄ ar įrenginį, neturėdamas reikiamo leidimo ar Å¡iurkščiai pažeisdamas patvirtintÄ projektÄ , neturi teisės Å¡iuo gyvenamuoju namu (arba jo dalimi), Å«kiniu pastatu ar įrenginiu disponuoti (parduoti, padovanoti, iÅ¡nuomoti ir pan.). Toks gyvenamasis namas (arba jo dalis), Å«kinis pastatas ar įrenginys rajono (miesto) Liaudies, deputatų tarybos vykdomojo komiteto sprendimu nugriaunamas paties savavaliÅ¡ko statytojo ar jo sÄ skaita.

Statybinės medžiagos, gautos, gyvenamÄ jį namÄ (arba jo dalį), Å«kinį pastatÄ ar įrenginį nugriovus, lieka statytojo nuosavybė. Pastatytas ar perstatytas arba iÅ¡ esmės užbaigtas statyti ar perstatyti gyvenamasis namas (arba jo dalis) gali bÅ«ti teismo sprendimu neatlygintinai paimtas ir perduotas į vietinės Liaudies, deputatų tarybos fondÄ . Å io straipsnio taikymo tvarka nustato Lietuvos TSR Ministrų Taryba. 113. Pagal 1989-11-04 galiojusių Lietuvos TSR Ministrų Tarybos 1988-12-14 nutarimu Nr. 364 patvirtintų Individualinės statybos nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 25 punktÄ , leidimÄ statyti arba rekonstruoti individualinį gyvenamÄ jį namÄ , statyti priestatÄ , antstatÄ , įrengti rÅ«sį, mansardÄ bei statyti Å«kinius ir buitinius pastatus ar įrenginius įformina miesto arba rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba.

Leidimas įforminamas, statytojui pateikus patvirtintÄ statybos techninę dokumentacijÄ ir valstybinės notarinės kontoros patvirtintÄ sutartį dėl sklypo suteikimo neterminuotam naudojimui arba namo perleidimo sutartį ar paveldėjimo teisės liudijimÄ . Pagal Nuostatų 36 punktÄ , savavaliÅ¡kai pastatytas arba statomas individualinis gyvenamasis namas, Å«kinis ir buitinis pastatas ar įrenginys inventorizuojamas ir apmokestinamas nustatytÄ ja tvarka nepriklausomai nuo to, ar jo statytojui buvo taikytos įstatymu numatytos priemonės už savavaliÅ¡kÄ statybÄ , tačiau teisinė jų registracija nevykdoma.

Apie inventorizuotÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ techninės inventorizacijos biuras praneÅ¡a miesto, rajono vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnybai. 114. Pagal nurodytÄ teisinį reglamentavimÄ darytina iÅ¡vada, kad asmuo, ketindamas statyti gyvenamÄ jį namÄ arba Å«kinius pastatus, privalėjo gauti leidimÄ statyti, kurį iÅ¡duodavo vykdomojo komiteto vyriausiojo architekto tarnyba. Asmenys, vykdę gyvenamųjų namų bei Å«kinių pastatų statybÄ be iÅ¡duoto leidimo neįgydavo nuosavybės teisės į Å¡iuos pastatus ir jų teisinė registracija negalėjo bÅ«ti vykdoma.

Kaip minėta, pagal nesamÄ (nepriimtÄ ) Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-04 sprendimÄ Nr. 436 leista A. R. S. atlikti teisinę 70,53 kv. m. gyvenamojo ploto ir 40,33 kv. m. naudingo ploto, įrengto Å¡iltnamyje AukÅ¡tagirio g. 29 registracijÄ . Å i aplinkybė taip pat patvirtina, kad pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimÄ Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-04 sprendimas Nr. 436 negalėjo bÅ«ti priimtas dėl savo prieÅ¡taravimo tuo metu galiojusioms imperatyvioms teisės normoms. 115.

Kaip minėta, pirmosios instancijos teismo sprendime teigiama, kad Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-04 sprendimas Nr. 436 nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas, taip pat nėra pripažintas suklastotu įsiteisėjusiu sprendimu. 116. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylos duomenis nustatyta, jog Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1989-11-04 sprendimo Nr. 436 apskritai nėra, todėl nėra pagrindo jį ginčyti ar pripažinti negaliojančiu, suklastotu galėtų būti tik šio sprendimo išrašas.

Pažymėtina, kad mirus A. S., dėl kurio galimo suklastoto dokumento panaudojimo buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, šių aplinkybių konstatavimas teismo nuosprendžiu nėra galimas. Tačiau tai nereiškia, kad teismas negali nustatyti aptariamo sprendimo buvimo/ nebuvimo. 117. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nepagrįstas pirmosios instancijos teismo sprendimo teiginys, jog „jokie byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad ginčo žemės sklype esantys statiniai būtų priskiriami šiltnamiams ar kitiems specializuotuose ūkiuose naudojamiems statiniams. <...> ginčo žemės sklype esantys ūkiniai pastatai yra skirti būtent sklype esančio gyvenamojo namo aptarnavimui ir gyvenamojo namo savininkų poreikių tenkinimui, jokie byloje esantys duomenys šių aplinkybių nepaneigia“.

Nors Nekilnojamojo turto registre atsispindi kiti duomenys (kurie visi ten yra atsiradę ginčijamos pažymos pagrindu), byloje esančiuose seniausiuose dokumentuose yra aiškiai nurodyta, kad visi arba absoliuti dauguma ginčo pastatų yra būtent šiltnamiai. 118. Kaip matyti iš seniausio byloje esančio dokumento Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto 1980-04-23 nutarimo Nr. 96 išrašo, pil. A.-S. D. L. buvo leista statyti 10x25 metrų ploto šiltnamius Aukštagirio g.

29. Pagal Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto1989-11-04 sprendimÄ Nr. 436 A. S. buvo leista atlikti teisinę 70,53 kv. m. gyvenamojo ploto ir 40,33 kv. m. naudingo ploto, įrengto Å¡iltnamyje AukÅ¡tagirio g. 29, registracijÄ . 119. Bylai reikÅ¡minga aplinkybė yra tai, kad nėra raÅ¡ytinės ar notarinės formos sutarties, pagal kuriÄ A. S. galėjo įsigyti ginčo sklype esančius statinius. Todėl atsakovų D. Z., V. B., A. S. atsiliepimo į apeliacinį skundÄ teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas A.

L., kuris neturi nieko bendro su ginčo sklype esančiais statiniais, teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi. Aplinkybė dėl raÅ¡ytinės ar notarinės formos sutarties, pagal kuriÄ A. S. galėjo įsigyti ginčo sklype esančius statinius, nebuvimo taip pat patvirtina Naujosios Vilnios rajono Liaudies deputatų tarybos Vykdomojo komiteto1989-11-04 sprendimo Nr. 436 nebuvimÄ . 120. Teisėjų kolegija pagal į bylÄ pateiktus įrodymus ir byloje nustatytas aplinkybes konstatuoja, kad A. S. neįgijo nuosavybės teisės į ginčo sklype esančius statinius (CK 4.47 str.).

Dėl ginčijamų administracinių aktų ir sandorių 121. Konstatavus, kad A. S. neįgijo nuosavybės teisės į ginčo sklype esančius statinius (Nutarties 120 punktas), panaikintina Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio 2012-07-27 pažyma Nr. PASS-00-120727-00530 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto kaip prieÅ¡taraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.47 str., 1.80 str., Statybos įstatymo 27 str.). 122.

Byloje nustačius, kad A. S. neįgijo nuosavybės teisės į ginčo sklype esančius statinius, tariama A. S. nuosavybės teisė į ginčo sklype esančius statinius negalėjo būti perleista kitiems asmenims (CK 4.48 str.). 123. Dėl nurodytos aplinkybės panaikintinas antstolės D. P. 2012-11-26 patvirtintas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas Nr. 0068/12/01497 kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms (CPK 602 str. 1 d. 1 p., CK 4.47 str., 4.48 str., 1.80 str.). 124. Dėl nurodytų aplinkybių taip pat pripažintinos negaliojančiomis 2013-02-05 dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 798, kuria D.

Z. padovanojo B. Z. 1/3 statinių, esančių Aukštagirio g. 31 (ankstesnis adresas Aukštagirio g. 29), ir 2013-12-09 dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. 6993, kuria B. Z. padovanojo D. Z. 1/3 statinių, esančių Aukštagirio g. 31, kaip prieštaraujančios imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.47 str., 4.48 str., 6.465 str., 1.80 str.). 125. Konstatavus pirmiau minėtas aplinkybes panaikintini Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-14 įsakymas Nr. 30-2407 „Dėl sklypo Aukštagirio g. 31 plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“, ir Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-04-02 įsakymas Nr. 49VĮ-(14.49.2.)-320 „Dėl valstybinės žemės sklypo Aukštagirio g. 31, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių dydžių nustatymo ir pardavimo“, kaip prieštaraujantys imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.47 str., 4.48 str., 1.80 str., Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p., Teritorijų planavimo įstatymo 21 str., 22 str.). 126.

Dėl pirmiau iÅ¡dėstytų aplinkybių pripažintinos negaliojančiomis ab initio 2015-04-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 49SU-131-(14.49.55.), pagal kuriÄ 1 867 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo A. S. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainÄ , 2015-05-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 49SU-178-(14.49.55.), pagal kuriÄ 1 866 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo V. B. nuosavybėn už 13 421,29 Eur kainÄ , 2015-07-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 49SU-235-(l4.49.55.), pagal kuriÄ 1 867 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo D.

Z. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainÄ , kaip prieÅ¡taraujančios imperatyvioms įstatymo normoms (CK 4.47 str., 4.48 str., 1.80 str., Žemės įstatymo 10 str. 5 d. 1 p.). Dėl restitucijos 127. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje taip pat prašė: taikyti restitucijÄ natÅ«ra - priteisti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise iÅ¡ atsakovo D. Z. 1 867 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 5 600 kv. m. ploto žemės sklype, esančiame adresu AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės D.

Z. – 13 429,54 Eur kainÄ ; taikyti restitucijÄ natÅ«ra - priteisti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise iÅ¡ atsakovo V. B. 1 866 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 5 600 kv. m. ploto žemės sklype, esančiame adresu AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės V. B. – 13 421,29 Eur; taikyti restitucijÄ natÅ«ra - priteisti Lietuvos Respublikai nuosavybės teise iÅ¡ atsakovės A. S. 1 867 kv. m. ploto žemės sklypo dalį, esančiÄ 5 600 kv. m. ploto žemės sklype, esančiame adresu AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o iÅ¡ Lietuvos Respublikos valstybės A.

S. – 13 429,54 Eur; 128. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovas (apeliantas) nurodė, kad atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieÅ¡kinio reikalavimus dėl administracinių aktų ir ginčijamu sandorių panaikinimo, netaikė restitucijos, todėl dėl restitucijos taikymo plačiau nepasisakė, laikytina, jog Å¡ioje dalyje nėra atskleista bylos esmė, todėl siekiant užtikrinti Å¡alių teisę į apeliacijÄ dėl visų ieÅ¡kinio reikalavimų, skundžiamas sprendimas naikintinas dalyje administracinių aktų panaikinimo ir ginčijamu sandorių pripažinimo negaliojančiais priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kinys tenkintinas, o dalyje dėl restitucijos taikymo byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui. 129.

Teisėjų kolegija sutinka su nurodytais apeliacinio skundo argumentais dėl restitucijos. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo ieÅ¡kovo reikalavimų dėl restitucijos taikymo, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atmetus ieÅ¡kinio reikalavimus dėl administracinių aktų ir ginčijamų sandorių panaikinimo, nėra pagrindo taikyti restitucijÄ . Dėl to pirmosios instancijos teismas sprendė, kad dėl restitucijos taikymo plačiau nepasisakytina. 130. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad Å¡ioje dalyje nėra atskleista bylos esmė, todėl dalyje dėl restitucijos taikymo byla perduotina nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų 131. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011).

Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad kiti apeliacinio skundo argumentai teisiÅ¡kai nėra reikÅ¡mingi teisingam bylos iÅ¡nagrinėjimui, pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi iÅ¡laidų 132. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigÄ iÅ¡nagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes bei iÅ¡spręsti ginÄÄ iÅ¡ esmės, tačiau tokia apeliacinės instancijos teisė ir pareiga nereiÅ¡kia, kad apeliacinės instancijos teismas gali ir turi pakeisti pirmosios instancijos teismÄ .

TÄ patvirtina ir CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas turi panaikinti apskųstÄ teismo sprendimÄ ir perduoti bylÄ pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, jeigu neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iÅ¡nagrinėti iÅ¡ esmės apeliacinės instancijos teisme. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad sprendžiant, ar yra Å¡ios normos taikymo sÄ lygos, turi bÅ«ti atsižvelgiama į neiÅ¡tirtų aplinkybių mastÄ ir pobÅ«dį, įrodymų gavimo aplinkybes – jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobÅ«džio bÅ«tų pagrindas padaryti iÅ¡vadÄ , kad byla apeliacinės instancijos teisme turi bÅ«ti nagrinėjama beveik visa apimtimi ir dėl naujų aplinkybių, tai reikÅ¡tų, jog bÅ«tų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimÄ pirmosios instancijos teisme ir pagrindÄ perduoti bylÄ nagrinėti pirmosios instancijos teismui iÅ¡ naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-12-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2010). 133.

Teisėjų kolegija pagal byloje nustatytas aplinkybes ir bylos duomenis sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje neteisingai įvertino ieÅ¡kovo reikalavimus dėl administracinių aktų panaikinimo ir ginčijamų sandorių pripažinimo negaliojančiais, netinkamai pagal įstatymo reikalavimus tyrė ir įvertino byloje pateiktus įrodymus, netinkamai taikė įrodymų vertinimÄ reglamentuojančias proceso taisykles, todėl netinkamai iÅ¡aiÅ¡kino ir nustatė bylos aplinkybes dėl administracinių aktų ir ginčijamų sandorių panaikinimo, neteisingai aiÅ¡kino ir taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas ir priėmė nepagrįstÄ sprendimÄ dėl ginčo esmės (CPK 263 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis). 134.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atmetęs ieškinio reikalavimus dėl administracinių aktų ir ginčijamų sandorių panaikinimo, dėl restitucijos taikymo plačiau nepasisakė. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad šioje dalyje nėra atskleista bylos esmė, todėl dalyje dėl restitucijos taikymo byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 135. Teisėjų kolegija pagal bylos duomenis sprendžia, kad ieškovo apeliacinis skundas tenkintinas, Vilniaus apygardos teismo 2018-01-30 sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas - ieškinys tenkintinas iš dalies, bylos dalis dėl restitucijos taikymo perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. 136.

Teismui nusprendus bylos dalį grÄ Å¾inti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas paliktinas iÅ¡spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93, 96, 98 straipsniai). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 331 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 30 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ .

Ieškinį tenkinti iš dalies:

1) panaikinti Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos Valstybinės priežiÅ«ros skyriaus Statybos valstybinės priežiÅ«ros poskyrio 2012-07-27 pažymÄ Nr. PASS-00-120727-00530 apie statinio statybÄ be esminių nukrypimų nuo projekto;

2) panaikinti antstolės D. P. 2012-11-26 patvirtintÄ turto pardavimo skolininko pasiÅ«lytam pirkėjui aktÄ Nr. 0068/12/01497;

3) pripažinti negaliojančia 2013-02-05 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 798, kuria D. Z. padovanojo B. Z. 1/3 statinių, esančių Aukštagirio g. 31 (ankstesnis adresas Aukštagirio g. 29);

4) pripažinti negaliojančia 2013-12-09 dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. 6993, kuria B. Z. padovanojo D. Z. 1/3 statinių, esančių Aukštagirio g. 31;

5) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-11-14 įsakymÄ Nr. 30-2407 „Dėl sklypo AukÅ¡tagirio g. 31 plano, prilyginto detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, tvirtinimo“;

6) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus miesto skyriaus vedėjo 2014-04-02 įsakymÄ Nr. 49VÄ®-(14.49.2.)-320 „Dėl valstybinės žemės sklypo AukÅ¡tagirio g. 31, Vilniuje (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), dalių dydžių nustatymo ir pardavimo“;

7) pripažinti negaliojančia ab initio 2015-04-10 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-131-(14.49.55.), pagal kuriÄ 1 867 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo A. S. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainÄ ;

8) pripažinti negaliojančia ab initio 2015-05-26 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-178-(14.49.55.), pagal kuriÄ 1 866 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo V. B. nuosavybėn už 13 421,29 Eur kainÄ ;

9) pripažinti negaliojančia ab initio 2015-07-15 valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį Nr. 49SU-235-(l4.49.55.), pagal kuriÄ 1 867 kv. m. ploto ginčo sklypo dalis perėjo D. Z. nuosavybėn už 13 429,54 Eur kainÄ . BylÄ dalyje dėl restitucijos perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Teisėjai Marius Bajoras Rasa GudžiÅ«nienė Kazys KailiÅ«nas